19.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 311/10

---

BENDROJI POZICIJA NR. 33/2006

Tarybos priimta 2006 m. lapkričio 23 d.

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo

(2006/C 311 E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	Potvyniai gali tapti žmonių žūties ir jų persikėlimo priežastimi, padaryti žalą aplinkai, kelti didelį pavojų ekonominei plėtrai ir padaryti žalos ekonominei veiklai Bendrijoje.

(2)	Potvyniai yra neišvengiamas gamtos reiškinys. Tačiau kai kurios žmogaus veiklos rūšys ir klimato kaita prisideda prie potvynių tikimybės ir jų neigiamų padarinių didėjimo.

(3)

Įmanoma ir pageidautina sumažinti neigiamų potvynių pasekmių riziką, ypač žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Tačiau siekiant, kad tokiai potvynių rizikai sumažinti skirtos priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų būti kiek tai įmanoma koordinuojamos visame upės baseine.

(4)

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (3), kiekvienam upės baseino rajonui, siekiant geros ekologinės ir cheminės būklės, reikalaujama parengti upės baseino valdymo planus, o tuo bus prisidedama prie potvynių padarinių sušvelninimo. Tačiau potvynių rizikos sumažinimas nėra vienas pagrindinių tos direktyvos tikslų ir joje taip pat neatsižvelgiama į būsimą klimato kaitos sąlygotą potvynių riziką.

(5)

2004 m. liepos 12 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Potvynių rizikos valdymas: potvynių prevencija, apsauga ir mažinimas“ pateikiama Komisijos analizė ir požiūris į potvynių rizikos valdymą Bendrijos lygiu ir teigiama, kad bendri bei suderinti veiksmai Bendrijos lygiu padėtų sukurti žymiai didesnę pridėtinę vertę ir pagerintų bendrą apsaugos nuo potvynių lygį.

(6)

Siekiant veiksmingos potvynių prevencijos ir jų poveikio sumažinimo, reikalingas ne tik koordinavimas tarp valstybių narių, bet ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tai atitinka Direktyvą 2000/60/EB ir tarpvalstybinius potvynių rizikos valdymo principus, parengtus visų pirma pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarpvalstybinių ežerų apsaugos ir naudojimo, patvirtintą Tarybos sprendimu 95/308/EB (4), ir visus po to buvusius susitarimus dėl jos taikymo.

(7)

2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendime 2001/792/EB, Euratomas, nustatančiame Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (5), mobilizuojama valstybių narių parama ir pagalba nepaprastų ekstremalių situacijų, įskaitant potvynius, atveju. Civilinė sauga gali užtikrinti tinkamą pagalbą nukentėjusiems gyventojams ir pagerinti pasirengimą bei atstatymą.

(8)

Pagal 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (6), galima teikti skubią finansinę pagalbą didelio masto nelaimės atveju siekiant padėti nukentėjusiems žmonėms, gamtos zonoms, regionams ir šalims vėl atkurti kuo normalesnes sąlygas, tačiau fondo pagalba gali būti teikiama tik gelbėjimo operacijoms, o ne laikotarpiu prieš ekstremalią situaciją.

(9)

Bendrijos teritorijoje kyla įvairių rūšių potvynių, pavyzdžiui, upių potvyniai, staigūs potvyniai, potvyniai miestuose, jūros potvyniai pakrantės teritorijose. Potvynių padaryta žala taip pat gali skirtis skirtingose Bendrijos šalyse ir regionuose. Todėl potvynių rizikos valdymo tikslus valstybės narės turėtų nustatyti pačios, o juos nustatant reikėtų atsižvelgti į vietos ir regiono aplinkybes.

(10)

Kai kuriose Bendrijos teritorijose, pavyzdžiui, mažai gyvenamose arba negyvenamose teritorijose arba teritorijose, kuriose yra nedaug ekonomiškai vertingo turto ar kurios nėra labai vertingos ekologiniu požiūriu, potvynių pavojus galėtų būti laikomas nedideliu. Potvynių rizika ir tolesnių veiksmų poreikis turėtų būti įvertinti kiekviename upių baseinų rajone ar valdymo vienete.

(11)

Siekiant turėti parengtą efektyvią informacijos priemonę ir vertingą pagrindą prioritetams nustatyti bei tolesniems techniniams, finansiniams ir politiniams sprendimams, susijusiems su potvynių rizikos valdymu, priimti, būtina sudaryti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius, parodančius galimą žalą, siejamą su skirtingų potvynių rūšių scenarijais.

(12)

Siekiant išvengti neigiamų potvynių padarinių ir juos sumažinti atitinkamoje teritorijoje, yra tikslinga parengti potvynių rizikos valdymo planus. Potvynių priežastys ir padariniai skirtingose Bendrijos šalyse ir regionuose yra skirtingi. Todėl potvynių rizikos valdymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į ypatingas teritorijų, kurioms jie taikomi, charakteristikas, bei turi būti numatyti atskiri sprendimai pagal su šiomis teritorijomis susijusius poreikius ir prioritetus, užtikrinant atitinkamą koordinavimą upių baseinų rajonuose.

(13)	Potvynių rizikos valdymo planuose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, apsaugai ir pasirengimui. Potvynių rizikos valdymo planų dalys turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos, atsižvelgiant į galimą klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.

(14)	Potvynių rizikos valdymo srityje labai svarbus solidarumo principas. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės turėtų būti skatinamos siekti teisingai pasidalyti su potvynių rizikos valdymu visose upėse susijusią atsakomybę, kai jos bendrai nusprendžia visų naudai imtis tam tikrų priemonių.

(15)

Kad būtų išvengta darbo dubliavimosi, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė naudotis esamais preliminariais potvynių rizikos įvertinimais, potvynių grėsmės bei rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais, o tai leistų įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir įvykdyti jos reikalavimus.

(16)

Upių baseinų valdymo planų rengimas pagal Direktyvą 2000/60/EB ir potvynių rizikos valdymo planų rengimas pagal šią direktyvą yra integruoto upių baseinų valdymo dalys; todėl vykdant šiuos du procesus reikėtų pasinaudoti galimybėmis pasiekti bendrą sinergiją ir naudą, atsižvelgiant į Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkosaugos tikslus, užtikrinant išteklių naudingumą ir protingą jų naudojimą, tačiau pripažįstant, kad kompetentingos institucijos ir valdymo vienetai pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2000/60/EB galėtų būti skirtingi.

(17)

Jei vandens telkiniai naudojami keliomis paskirtimis skirtingoms tvarios žmogaus veiklos rūšims (pvz., potvynių rizikos valdymui, ekologijai, vidaus laivybai ar hidroelektrinėms), ir toks naudojimas turi poveikį vandens telkiniams, Direktyvoje 2000/60/EB numatytas aiškus ir skaidrus procesas sprendžiant problemas, susijusias su tokiu naudojimu ir poveikiu, įskaitant galimas „geros būklės“ arba „neprastėjimo“ tikslų išimtis pagal jos 4 straipsnį.

(18)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(19)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Ypatingai ja siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(20)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. nustatyti priemonių potvynių žalos rizikai sumažinti sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(21)

Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus, išdėstytus Sutarties 5 straipsnyje ir prie Sutarties pridėtame Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, bei atsižvelgiant į esamus valstybių narių pajėgumus, reikėtų numatyti daugiau lankstumo vietos ir regiono lygmenimis, ypač dėl klausimų, susijusių su valdžios institucijų struktūra ir atsakomybe.

(22)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės yra skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas — nustatyti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai Bendrijoje.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje, be sąvokų „upė“, „upės baseinas“, „pabaseinis“ ir „upės baseino rajonas“, kurios yra apibrėžtos Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje, taip pat vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

1)	„potvynis“ — laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvindymas. Tai apima upių, kalnų upių srovių, Viduržemio pajūrio trumpalaikių vandentakių potvynius ir jūros potvynius pakrantės teritorijose bei gali neapimti potvynių iš kanalizacijos sistemų.

2)	„potvynių rizika“ — potvynio tikimybės ir galimų su potvyniu susijusių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai derinys.

3 straipsnis

1.   Taikydamos šią direktyvą valstybės narės naudojasi priemonėmis, numatytomis Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse.

2.   Tačiau įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės gali:

a)	paskirti kompetentingas valdžios institucijas, kurios nėra nurodytos pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 2 dalį;

b)	nurodyti tam tikras pakrantės teritorijas ar atskirus upės baseinus bei priskirti juos kitam valdymo vienetui nei jie priskirti pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 1 dalį.

Šiais atvejais valstybės narės iki … (9) pateikia Komisijai Direktyvos 2000/60/EB I priede nurodytą informaciją. Šiuo atveju nuorodos į kompetentingas valdžios institucijas ir upės baseinų rajonus laikomos nuorodomis į šiame straipsnyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas ir valdymo vienetą. Valstybės narės per tris mėnesius nuo jų įsigaliojimo praneša Komisijai apie bet kokius pagal šią dalį pateiktos informacijos pasikeitimus.

II SKYRIUS

PRELIMINARUS POTVYNIŲ RIZIKOS ĮVERTINIMAS

4 straipsnis

1.   Valstybės narės atlieka kiekvieno upės baseino rajono arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto arba tarpvalstybinio upės baseino rajono dalies, kuri yra jų teritorijoje, preliminarų potvynių rizikos įvertinimą pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.   Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas atliekamas siekiant parengti galimos rizikos įvertinimą, grindžiamą turima arba iš turimos išvedama informacija, pavyzdžiui, turimais duomenimis. Įvertinimas apima bent:

a)	tinkamo mastelio upės baseino rajono žemėlapius, kuriuose nurodomos upės baseinų, pabaseinių ir, jei tikslinga, pakrantės teritorijų ribos, nurodant topografiją ir žemės naudojimo paskirtį;

b)	praeityje įvykusių potvynių, turėjusių didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, aplinka, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, jeigu ir ateityje vis dar tikimasi panašių įvykių, apibūdinimą, įskaitant potvynių mastą bei pasišalinimo kryptis ir jų sukelto neigiamo poveikio įvertinimą;

c)	praeityje įvykusių didelių potvynių apibūdinimą, jeigu galima numatyti, kad panašūs įvykiai ateityje sukels dideles neigiamas pasekmes;

ir, jei tikslinga, apima:

d)

būsimų potvynių galimų neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai įvertinimą, kuo labiau atsižvelgiant į tokius aspektus kaip topografija, vandentakių padėtis ir jų bendros hidrologinės bei geomorfologinės ypatybės, gyvenamų teritorijų padėtis, ekonominės veiklos teritorijos ir ilgalaikiai pokyčiai, įskaitant klimato kaitos poveikį potvynių pasireiškimui.

3.   Tarpvalstybinių upės baseinų rajonų arba bendro su kitomis valstybėmis narėmis 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų valdymo vienetų atveju valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos kompetentingos institucijos keistųsi reikiama informacija.

4.   Valstybės narės atlieka preliminarų potvynių rizikos įvertinimą iki 2012 m. gruodžio 22 d.

5 straipsnis

1.   Remdamosi 4 straipsnyje nurodytu preliminariu potvynių rizikos įvertinimu, valstybės narės nurodo tas kiekvienos upės baseino rajono ar 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto, ar tarpvalstybinio upės baseino rajono dalies, esančios jų teritorijoje, teritorijas, kuriose jos nustatė, kad yra galima didelė potvynių rizika arba yra pagrįsta tikimybė, kad gali kilti potvynis.

2.   Tarpvalstybiniam upės baseino rajonui ar 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam bendram su kita valstybe nare valdymo vienetui priklausančių teritorijų nurodymas pagal 1 dalį derinamas su susijusiomis valstybėmis narėmis.

III SKYRIUS

POTVYNIŲ GRĖSMĖS žEMĖLAPIAI IR POTVYNIŲ RIZIKOS žEMĖLAPIAI

6 straipsnis

1.   Valstybės narės pagal 5 straipsnio 1 dalį nurodytoms teritorijoms parengia tinkamiausio mastelio potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius upės baseino rajono ar 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto lygiu.

2.   Rengdamos potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius bendroms su kitomis valstybėmis narėmis teritorijoms, nurodytoms pagal 5 straipsnį, atitinkamos valstybės narės turi iš anksto pasikeisti informacija.

3.   Potvynių grėsmės žemėlapiai apima geografines teritorijas, kurios galėtų būti užtvindytos pagal toliau išvardytus scenarijus:

a)	mažos tikimybės potvynių arba ekstremalių situacijų atvejais;

b)	vidutinės tikimybės potvynių atvejais (tikėtinas pasikartojimas ≥ 100 metų);

c)	jei tikslinga, didelės tikimybės potvynių atvejais.

4.   Kiekvieno 3 dalyje nurodyto scenarijaus atveju pateikiama informacija apie:

a)	potvynio mastą;

b)	atitinkamai vandens gylį ar lygį;

c)	jei tikslinga, tvinimo greitį arba atitinkamą vandens srautą.

5.   Potvynių rizikos žemėlapiuose nurodomos galimos neigiamos pasekmės, susijusios su potvyniais pagal 3 dalyje nurodytus scenarijus ir apibūdintos nurodant:

a)	gyventojų, kurie gali nukentėti, orientacinį skaičių;

b)	teritorijoje, kuri gali nukentėti, vykdomos ekonominės veiklos rūšį;

c)

įrenginius, nurodytus 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (10) I priede, kurie užtvindymo atveju galėtų sukelti atsitiktinę taršą, ir galinčias nukentėti saugomas teritorijas, nurodytas Direktyvos 2000/60/EB IV priedo 1 dalies i, iii ir v punktuose;

d)	kitą informaciją, kuri, valstybės narės nuomone, yra naudinga, pavyzdžiui, teritorijas, kuriose tikėtini potvyniai, savo sudėtyje turintys didelį pernešamų nuosėdų kiekį, ir susikaupusių nuolaužų tėkmė.

6.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad pakrantės teritorijoms, kuriose yra užtikrintas tinkamas apsaugos lygis, potvynių grėsmės žemėlapiai rengiami tik 3 dalies a punkte nurodytais atvejais.

7.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad teritorijoms, kuriose potvyniai kyla dėl požeminio vandens šaltinių, potvynių grėsmės žemėlapiai rengiami tik 3 dalies a punkte nurodytais atvejais.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai būtų parengti iki 2013 m. gruodžio 22 d.

IV SKYRIUS

POTVYNIŲ RIZIKOS VALDYMO PLANAI

7 straipsnis

1.   Remdamosi 6 straipsnyje nurodytais žemėlapiais pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis valstybės narės parengia teritorijų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalyje, ir teritorijų, nurodytų 13 straipsnio 1 dalies b punkte, potvynių rizikos valdymo planus, suderintus upės baseino rajono arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto valdymo vieneto lygiu.

2.   Valstybės narės nustato teritorijų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalyje, ir teritorijų, nurodytų 13 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, atitinkamus potvynių rizikos valdymo tikslus, daugiausiai dėmesio sutelkdamos į galimų neigiamų potvynių pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai sumažinimą, ir, jei laikoma tikslinga, į nestruktūrizuotas iniciatyvas ir (arba) į potvynio tikimybės sumažinimą.

3.   Potvynių rizikos valdymo planai apima priemones, kurių tikslas — pasiekti pagal 2 dalį nustatytus tikslus, ir apima priedo A dalyje nustatytas sudedamąsias dalis.

Potvynių rizikos valdymo planuose turi būti atsižvelgiama į atitinkamus aspektus, pavyzdžiui, kaštus ir naudą, potvynių mastą ir vandens pasišalinimo kryptis bei teritorijas, kuriose yra potvynių vandens sulaikymo potencialas, Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, dirvožemio ir vandens valdymą, teritorijų planavimą, žemės naudojimo paskirtį, gamtos išsaugojimą, laivybą ir uostų infrastruktūrą.

Potvynių rizikos valdymo planai apima visus potvynių rizikos valdymo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai, apsaugai, pasirengimui, įskaitant potvynių prognozes bei išankstinio perspėjimo sistemas, ir atsižvelgiant į konkretaus upės baseino ar pabaseinio ypatybes. Be to, potvynių rizikos valdymo planai gali apimti kontroliuojamą tam tikrų teritorijų užtvindymą potvynio atveju.

4.   Potvynių rizikos valdymo planai, parengti vienoje valstybėje narėje, neturi apimti priemonių, kurios dėl savo masto ir poveikio labai padidina potvynių riziką kitų šalių žemupio ar aukštupio regionuose tame pačiame upės baseine ar pabaseinyje, išskyrus atvejus, kai pagal 8 straipsnį šios priemonės yra suderintos ir atitinkamos valstybės narės susitaria dėl bendro sprendimo.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad potvynių rizikos valdymo planai būtų parengti ir paskelbti iki 2015 m. gruodžio 22 d.

8 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad upių baseinų rajonams arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems valdymo vienetams, esantiems tik jų teritorijose, būtų parengtas vienas potvynių rizikos valdymo planas arba parengti keli potvynių rizikos valdymo planai, kurie būtų derinami upės baseino rajono lygiu.

2.   Kai tarpvalstybinis upės baseino rajonas arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas valdymo vienetas yra tik Bendrijos teritorijoje, valstybės narės užtikrina veiklos koordinavimą siekdamos parengti vieną tarpvalstybinį potvynių rizikos valdymo planą arba kelis potvynių rizikos valdymo planus, kurie derinami tarpvalstybinio upės baseino rajono lygiu. Jei tokie planai neparengiami, valstybės narės parengia potvynių rizikos valdymo planus, apimančius bent tas tarpvalstybinio upės baseino rajono dalis, kurios yra jų teritorijoje, kuo labiau juos suderinusios tarpvalstybinio upės baseino rajono lygiu.

3.   Kai tarpvalstybinis upės baseino rajonas arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas valdymo vienetas driekiasi ir už Bendrijos sienų, valstybės narės deda pastangas, kad parengtų vieną tarpvalstybinį potvynių rizikos valdymo planą arba kelis potvynių rizikos valdymo planus, kurie derinami tarpvalstybinio upės baseino rajono lygiu; jeigu tai nėra įmanoma, tarpvalstybinio upės baseino rajono dalims, esančioms jų teritorijose, taikoma 2 dalis.

4.   2 ir 3 dalyse nurodyti potvynių rizikos valdymo planai, jeigu bendrą pabaseinį turinčios šalys mano, kad tai yra tikslinga, papildomi išsamesniais potvynių rizikos valdymo planais, kurie derinami tarpvalstybinių pabaseinių lygiu.

5.   Kai valstybė narė nustato problemą, turinčią poveikį potvynio rizikos valdymui jos vandenyse, kurios išspręsti pati valstybė narė negali, apie tą problemą ji gali pranešti Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms bei pateikti rekomendacijas, kaip ją išspręsti.

Komisija atsako į visus valstybių narių pranešimus ar rekomendacijas per šešių mėnesių laikotarpį.

V SKYRIUS

DERINIMAS SU DIREKTYVA 2000/60/EB, VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMASIS

9 straipsnis

Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų tam, kad šios direktyvos ir Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimas būtų derinamas dėmesį sutelkiant į galimybes didinti veiksmingumą, gerinti pasikeitimą informacija ir pasiekti bendrą sinergiją bei naudą atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje. Visų pirma:

1)

pirmieji potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai rengiami ir vėlesnės jų peržiūros, kaip nurodyta šios direktyvos 6 ir 14 straipsniuose, atliekami taip, kad juose esanti informacija atitiktų atitinkamą pagal Direktyvą 2000/60/EB pateiktą informaciją. Jei laikoma tikslinga, juos galima toliau derinti ir įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnio 2 dalyje numatytas peržiūras;

2)

pirmieji potvynių rizikos valdymo planai rengiami ir vėlesnės jų peržiūros, kaip nurodyta šios direktyvos 6 ir 14 straipsniuose, atliekamos, jei laikoma tikslinga, derinant su Direktyvos 2000/60/EB 14 straipsnio 7 dalyje numatytomis upių baseinų valdymo planų peržiūromis, ir jie gali būti įtraukiami į šias peržiūras;

3)	aktyvus visų suinteresuotų šalių dalyvavimas pagal šios direktyvos 10 straipsnį, jei tikslinga, derinamas su aktyviu suinteresuotų šalių dalyvavimu pagal Direktyvos 2000/60/EB 14 straipsnį.

10 straipsnis

1.   Remdamosi taikomais Bendrijos teisės aktais, valstybės narės sudaro galimybes visuomenei susipažinti su preliminariu potvynių rizikos įvertinimu, potvynių grėsmės žemėlapiais, potvynių rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais.

2.   Valstybės narės skatina suinteresuotas šalis aktyviai dalyvauti rengiant, peržiūrint ir atnaujinant IV skyriuje nurodytus potvynių rizikos valdymo planus.

VI SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR PAKEITIMAI

11 straipsnis

1.   12 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti techninius formatus, skirtus duomenų, įskaitant statistinius ir kartografinius duomenis, tvarkymui ir perdavimui Komisijai. Techniniai formatai turėtų būti patvirtinti ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamai 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų datų atsižvelgiant į esamus standartus bei į pagal atitinkamus Bendrijos aktus parengtus formatus.

2.   Atsižvelgdama į 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus peržiūros ir atnaujinimo laikotarpius bei tvarką, Komisija gali patikslinti priedą atsižvelgdama į mokslo ir technikos pažangą.

12 straipsnis

1.   Komisijai padeda Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsniu įsteigtas komitetas (toliau — Komitetas).

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

13 straipsnis

1.   Valstybės narės gali nuspręsti neatlikti 4 straipsnyje nurodyto preliminaraus potvynio rizikos įvertinimo tuose upių baseinuose, pabaseiniuose ar pakrantės teritorijose, kur:

a)	iki 2010 m. gruodžio 22 d. jos jau atliko rizikos įvertinimą ir nustatė, kad yra galima didelė potvynių rizika arba yra pagrįsta tikimybė, jog potvynis gali kilti, ir todėl ta teritorija priskirtina 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms teritorijoms, arba

b)	iki 2010 m. gruodžio 22 d. jos nusprendė parengti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius bei parengti potvynių rizikos valdymo planus pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti naudoti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius, kurie buvo užbaigti iki 2010 m. gruodžio 22 d., jeigu tokiuose žemėlapiuose pateikiama informacija atitinka 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti naudoti potvynių rizikos valdymo planus, kurie buvo užbaigti iki 2010 m. gruodžio 22 d., jeigu tokių planų turinys atitinka 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.   1, 2 ir 3 dalys taikomos nepažeidžiant 14 straipsnio.

VIII SKYRIUS

PERžIŪROS, ATASKAITOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

1.   Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas arba 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvertinimas ir sprendimai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami iki 2018 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

2.   Potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami iki 2019 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

3.   Potvynių rizikos valdymo planas (-ai), įskaitant priedo B dalyje nurodytas sudedamąsias dalis, peržiūrimas (-i) ir prireikus atnaujinamas (-i) iki 2021 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

4.   Atliekant 1 ir 3 dalyse nurodytas peržiūras atsižvelgiama į tikėtiną klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.

15 straipsnis

1.   Valstybės narės sudaro galimybę Komisijai susipažinti su preliminariu potvynių rizikos įvertinimu, potvynių grėsmės žemėlapiais, potvynių rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais, nurodytais 4, 7 ir 9 straipsniuose, bei jų peržiūromis ir, kai taikoma — jų atnaujinimu, per tris mėnesius nuo atitinkamai 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje ir 14 straipsnyje nurodytų datų.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, priimtus pagal 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, ir sudaro galimybę susipažinti su tiesiogiai su jais susijusia informacija iki atitinkamai 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų datų.

16 straipsnis

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą iki 2018 m. gruodžio 22 d., o po to — kas šešerius metus.

17 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki … (11), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos pateikimo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

18 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2006 m. gegužės 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2006 m. birželio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) … m. … … d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(4)  OL L 186, 1995 8 5, p. 42.

(5)  OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

(6)  OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(9)  Du su puse metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(10)  OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 33, 2006 2 4, p. 1).

(11)  Du metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

---

---

---