Atlasiet eksperimentālās funkcijas, kuras vēlaties izmēģināt!

Šis dokuments ir izvilkums no tīmekļa vietnes EUR-Lex.

Dokuments C2005/155/09

Byla C-170/05 Conseil d'Etat (Prancūzija) juridinio skyriaus (section du contentieux) 2004 m. gruodžio 15 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Denkavit International BV ir Denkavit France SARL prieš Ministère de l'Economie, des Finances et de l'Industrie

OL C 155, 2005 6 25., 4.–5. lpp. (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

25.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/4


Conseil d'Etat (Prancūzija) juridinio skyriaus (section du contentieux) 2004 m. gruodžio 15 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Denkavit International BV ir Denkavit France SARL prieš Ministère de l'Economie, des Finances et de l'Industrie

(Byla C-170/05)

(2005/C 155/09)

Proceso kalba: prancūzų

Conseil d'Etat (Prancūzija) juridinis skyrius (section du contentieux) 2004 m. gruodžio 15 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. vasario 8 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Denkavit International BV ir Denkavit France SARL prieš Ministère de l'Economie, des Finances et de l'Industrie.

Conseil d'Etat juridinis skyrius (section du contentieux) prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

Ar sistema, uždedanti mokesčių naštą pagrindinei bendrovei, dividendų gavėjai, kuri nėra įsisteigusi Prancūzijoje, ir atleidžianti nuo tokios naštos Prancūzijoje įsisteigusias pagrindines bendroves, gali būti ginčijama įsisteigimo laisvės principo atžvilgiu?

2)

Ar pati tokia išskaitymo išmokant sistema gali būti ginčijama įsisteigimo laisvės principo atžvilgiu, kai Prancūzijos ir kitos valstybės narės susitarimas dėl mokesčių, leidžiantis šį išskaitymą išmokant, numato, kad toje valstybėje narėje mokami mokesčiai ir pagal ginčijamą sistemą taikomi mokesčiai yra įskaitomi tarpusavyje, ar turi būti atsižvelgiama į šį susitarimą vertinant sistemos suderinamumą su įsisteigimo laisvės principu?

3)

Tuo atveju, jei taikoma 2 punkte pateikta antroji alternatyva, ar pirmiau minėto susitarimo egzistavimo pakanka, kad ginčijama sistema būtų suprantama kaip paprastas apmokestinimo tarp dviejų atitinkamų valstybių paskirstymo mechanizmas, neturintis įtakos įmonėms, ar faktas, kad Prancūzijoje neįsisteigusi pagrindinė bendrovė negali įskaityti mokesčių, kaip numatyta susitarime, reiškia, jog ši sistema turi būti laikoma pažeidžiančia įsisteigimo laisvės principą?


Augša