7.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/27

1.

2.

3.

4.

5.

6.

1.1

Naudinga energija (1) yra mūsų šiandieninio gyvenimo būdo ir kultūros pagrindas. Tik pakankamas disponavimas ja atvedė mus prie šiuolaikinių gyvenimo standartų: gyvenimo lūkesčiai, apsirūpinimas maistu, bendras gerbūvis ir laisva asmens erdvė didelėse ir pažangos siekiančiose industrinėse tautose leido pasiekti iki tol neregėtą lygį. Be pakankamo energijos tiekimo (apsirūpinimo ja) tokie pasiekimai būtų buvęs neįmanomi.

1.2

Būtinumas apsirūpinti saugia, pigia, nekenksminga aplinkai, nuolat tiekiama naudinga energija yra akcentuojamas Tarybos Lisabonos, Geteborgo ir Barselonos nutarimuose. Remiantis šiais nutarimais Europos Sąjunga energetikos politikoje siekia trijų tarpusavy glaudžiai susijusių ir vienodai svarbių tikslų – būtent, konkurencingumo gynimo ir pagerinimo (1), energijos tiekimo saugos (2) ir aplinkos saugumo – ir jų nuolatinio vystymo.

1.3

Komitetas keliose nuomonėse konstatavo, kad siekiant šių tikslų susiduriama su dideliais sunkumais, ir jau ne kartą dirbo su iškylančiomis energetikos problemomis, jos įvairiais aspektais ir galimais sprendimų būdais (2). Čia reikia pabrėžti Komiteto nuomones dėl Komisijos „Žaliosios knygos“„Į Europos strategijos energijos tiekimo saugumą“ (3) bei „Saugaus ir nuolatinio energijos tiekimo tyrimo poreikio“ (4).

1.4

Jau tose nuomonėse Komitetas pabrėžė, kad energijos tiekimas ir naudojimas yra susijęs su aplinkos tarša, rizika, išteklių eikvojimu bei problematiška priklausomybe nuo užsienio politikos ir nenuspėjamais pavojais, ir kad svarbiausia priemonė aprūpinimo ir kitokiai rizikai sumažinti yra kuo įvairiapusiškesnis ir labiau subalansuotas visų energijos rūšių ir formų naudojimas, įskaitant ir visas pastangas taupant ir racionaliai naudojant energiją. Nuomonėse yra taip pat išdėstyti (5) atskirų metodų, kurie čia nekartojami dėl vietos stokos, privalumai ir trūkumai.

1.5

Nei vienas iš pasirinkimų ir technologijų, kurie galėtų įnešti indėlį į ateities energetiką, nėra techniškai tobuli, neturintys neigiamos įtakos į aplinką; jų nepakanka visiems poreikiams tenkinti, ir nėra galimybės pakankamai numatyti potencialo ilgalaikę perspektyvą. Todėl jokia į perspektyvą žvelgianti ir atsakomybę prisiimanti Europos energetikos politika negali pasikliauti tuo, kad minėtų tikslų prasme pakankamą energijos tiekimą galėtų garantuoti vienos iš nedaugelio energinių medžiagų (nešėjų) panaudojimas. Tokia nuostata taikytina ir kalbant apie būtinumą taupyti energiją bei racionaliai ją naudoti.

1.6

Ilgalaikiai disponuojamas, tausojantis aplinką ir ekonomiškai priimtinas energijos tiekimas nėra užtikrintas nei Europoje nei pasauliniu mastu (6). Raktas galimiems sprendimams gali būti surastas tik ir ateityje vykdant intensyvius energetikos tyrimus ir vystant ją. Moksliniai energetikos tyrimai (7) yra kiekvienos sėkmingos ilgalaikės energetikos politikos strategijos elementas ir būtinas pagrindas. Cituotoje nuomonėje Komitetas tokiam tikslui pasiekti rekomendavo išsamią Europos energetikos tyrimų programą, kurios esminės dalys yra pateiktos jau Šeštojoje F&E bendrojoje programoje bei EURATOM tyrimų ir mokymo programoje, pagal kurią paskirtos F&E sąnaudos turėtų būti žymiai padidintos.

1.7

Be to, Komitetas nurodė, kad energetikos problemos tyrimas turėtų būti globalesnės orientacijos ir apimti žymiai didesnį laikotarpį, nes pokyčiai energetikos pramonėje yra gana lėti, o išmetamų dujų tarša yra ne regioninė, bet globalinė problema, o be to, tikėtina, jog ši problema antroje šio šimtmečio pusėje ir toliau aštrės.

1.8

Tiek resursų apribojimas, tiek taršos problematika (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) papildomai apsunkinami prognoze, kad pasaulyje energijos poreikis, kurį lemia gyventojų skaičiaus augimas ir silpnai išsivysčiusių šalių poreikis pavyti stipresnes, iki 2060 metų ko gero padvigubės arba gal net ir patrigubės. Todėl strategija ir vystymo perspektyva turi būti nukreipta toliau už šio horizonto tikslo.

1.9

Komitetas taip pat ir savo trumpojoje nuomonėje dėl natūralių gamtinių resursų nuolatinio naudojimo nurodė, kad ilgalaikiškumo strategija turi apimti ilgesnį laikotarpį.

1.10

Kaip Komitetas jau yra nustatęs, minėtieji teiginiai nėra pakankamai suprantami piliečių tarpe ir viešosiose diskusijose. Veikiau tarp nepakankamo rizikos ir galimybių įvertinimo ir jų pervertinimo yra plati nuomonių gama. Jų spektras siekia nuo tokio požiūrio, jog esą nėra jokios energetikos problemos, iki šiol viskas buvę gerai, o esant poreikiui būtų galima atrasti naujus gamtinių išteklių klodus (kadangi, pvz., jau dešimtmečiais buvo pranašaujama, jog miškai išnyksią, arba buvo tvirtinama, kad naftos ir dujų išteklių pakaksią tik 40 metų), iki tokio tikėjimo, jog pilną energijos poreikį pasaulyje lengvai galima užtikrinti naujomis energijos medžiagomis, jeigu tik į tai būsią sukoncentruojamos visos tyrimų priemonės, o visuomenė atitinkamai prie to prisitaikysianti.

1.11

Dėl to nėra dar pakankamai vieningos globalinės energetikos politikos, ir netgi tarp Europos Sąjungos šalių narių egzistuoja ryškūs pozicijų skirtumai energetikos problemų atžvilgiu.

2.1

Tiek labai sunkių atomo branduolių skilimas (dalijimasis) (fission), tiek ir labai lengvų atomo branduolių sintezė (sąlaja) (fusion) yra procesai, kurių metu – priklausomai nuo reikiamos masės apyvartos– yra atpalaiduojami energijos kiekiai, kurie milijonais kartų viršija cheminiuose procesuose išlaisvintos energijos kiekius.

2.2

Pirmiausia buvo atrasta (apie 1928 m.), kad branduolių sintezė yra iki tol nepaaiškintas saulės ir daugelio žvaigždžių energijos šaltinis. Tokiu būdu branduolių sintezės energija, perduodama saulės spinduliais, yra mūsų gyvybę – tarp kitko ir augalų augimą, fosilinių energinių medžiagų atsiradimą bei regeneracinių energijos formų išgavimą - lemiantis energijos šaltinis.

2.3

Kai tik buvo atrastas branduolių skilimas (1938 m.) ir jų potencialas pripažintas galingu energijos šaltiniu žemėje ir taikiems tikslams, prasidėjo kupinas vilčių ir dinamiškas kūrimas siekiant jį panaudoti.

2.4

Kūrimo procese pasirodė, kad stebėtinai greitai buvo pasiektas tikslas, tuo tarpu viltis įsisavinti praktiškai neribotą energijos šaltinį žemėje iš branduolių sintezės negalėjo būti įgyvendinta iki galo.

2.5

Konkretus abiejų branduolinės energijos formų panaudojimo tikslas (i) gaminti elektrą be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir kartu (ii) tausoti transporto sektoriui svarbių degalų – angliavandenilių (naftos ir gamtinių dujų), kuriuos deginant išsiskiria mažiau CO2 palyginus su angliais, suvartojimą, ir todėl jie vis dažniau skiriami bei jau naudojami elektrai gaminti. (8).

2.6

Branduolio skilimo (dalijimosi) ir branduolio sintezės (sąlajos) procesų pobūdis, eksploatacijos sąlygos, aplinkosaugos ir saugumo aspektai, resursų ištekliai bei disponavimas jais ir t.t. skiriasi vienas nuo kito iš esmės. Visose šiose kategorijose branduolio sintezė turėtų principinius privalumus (žiūrėti 2.11 ir sekančius punktus).

2.7

Branduolio dalijimasis. Branduolio dalijimasis dešimtmečiais yra naudojamas energijai gauti. Branduolio skilimo principu veikiančios elektrinės (jėgainės) jau įnešė svarų indėlį, siekiant išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijos ir sušvelninant su naftos ir dujų suvartojimu (importu) susijusią priklausomybę. Todėl vėl pradėta diskutuoti apie branduolinę energiją ypač siejant ją su CO2 emisijos mažinimu ir tam numatomais instrumentais (paskatinimais, baudomis). Juos ką tik nagrinėjo Komitetas savo atskiroje nuomonėje (9).

2.8

Branduolio dalijimosi kuras yra ypač sunkių Periodinės lentelės elementų – būtent torio, urano ir plutonio - izotopai (10). Branduolio skilimo metu atsilaisvinę neutronai šių medžiagų atomo branduoliuose sukelia naujus skilimo procesus, ir tokiu būdu vykti su energijos išgavimu susijusi grandininė reakcija, kurios mastas turi būti reguliuojamas. Vykstant reakcijai susidaro radioaktyvūs – iš dalies ilgai išliekantys – skilimo produktai ir aktinoidai, kuriuos tūkstančiais metų būtina laikyti atokiau nuo biosferos. Tai kelia susirūpinimą ir dalį piliečių paskatina visiškai atsisakyti branduolinės energijos naudojimo. Be to, kartu susidaro naujos skylančios medžiagos, tokios kaip plutonis (iš (11)urano), kurias kaip potencialią atominę medžiagą taip pat būtina kontroliuoti.

2.9

Branduolio skilimo reaktoriai veikia pagal „anglies degyklos“ principą. Reakcijos talpykloje uždaromos kelerių metų branduolinio kuro atsargos (jėgainėje pagal dydžio eilę 100 t) ir reguliuojant procesus yra paleidžiamas reikiamas skilimo reakcijų skaičius, kad būtų pasiektas norimas galingumas. Nežiūrint brandžių šių procesų reguliavimo ir saugos užtikrinimo technologijų ir toliau sukauptos energijos grynasis kiekis kelia susirūpinimą. Prie to prisideda ir tas veiksnys, kad atsiranda papildoma šiluma, dėl ko daugumai reaktorių tipų išjungus reaktorių dar ilgėlesnį laiką yra reikalingas intensyvus aušinimas, siekiant išvengti apvalkalų perkaitimo.

2.10

Atsižvelgdamas į tokį susirūpinimą, Komitetas jau savo trumpojoje nuomonėje šiuo klausimu (12) nurodė, kad branduolio skilimo technologijos srityje šiuo metu yra kuriama branduolinių jėgainių ketvirtoji karta. Šiose jėgainėse dabartinių įrenginių aukšti pasyviosios saugos standartai yra optimizuojami ir toliau.

2.11

Branduolio sintezė. Priklausomai nuo reikiamos masės apyvartos branduolio sintezė yra veiksmingiausias žemėje potencialiai naudingas energijos procesas. Branduolinės sintezės reaktoriai yra įrenginiai, skirti branduolinės sintezės kontroliuojamų procesų sukūrimui bei jų metu išlaisvintos energijos panaudojimui – ir būtent veikia kaip nuolatos (13) veikiančios elektrinės, daugiausia pagrindinio poreikio srityje apsirūpinant elektros energija. Kurui bus naudojami sunkieji vandenilio izotopai (žiūrėk žemiau). Helis, nekenksmingos inertinės dujos (14) su naudingu panaudojimu, yra branduolinės sintezės reaktoriaus „pelenai“.

2.12

Vis dėlto branduolinės sintezės reakcijoje – kuri įvyksta tik tuomet, kai dideliu greičiu (15) susiduria vienas su kitu reakcijos komponentai – yra išlaisvinami neutronai, kurie reaktoriaus sienų medžiagose sukelia radioaktyvumą (ir gali pakeisti jų mechanines savybes). Todėl atitinkamos F&E programos tikslas yra sukurti medžiagas, kurių radioaktyvumas (16) jau po šimto metų ar po kelių šimtų metų sumažės iki anglies pelenų radioaktyvumo lygio. Taip atsirastų galimybė didžiąją šių medžiagų dalį vėl panaudoti. Tuo būtų sumažinama ir saugyklos problema.

2.13

Mokslinės ir techninės sąlygos branduolinės sintezės energijai išgauti yra ypatingai reiklios. Iš esmės yra sunkus uždavinys įkaitinti iš vandenilio izotopų (būtent deuterio ir tričio mišinį) susidedančias dujas iki virš 100 milijonų laipsnių temperatūros (čia jos virsta plazma (17)), kad susiduriantys branduoliai turėtų pakankamai didelį greitį, siekiant pageidaujamų branduolinės sintezės procesų. Be to, turi pavykti šią plazmą pakankamai ilgai išlaikyti bei „paimti“susidariusią branduolinę energiją ir ją pateikti naudotis.

2.14

Šie procesai vyksta branduolinės sintezės reaktoriaus degimo kameroje, kur nuolatos paduodamo kuro energijos atsargų (jėgainėje pagal dydžio eilę keletas gramų) - be papildomo padavimo - pakaktų tik keletui minučių energijai atiduoti, todėl jokie nepageidaujami „darbiniai ekskursai“ nėra galimi. Kartu būtent tas faktas, kad kiekviena klaida priveda prie „termobranduolinio“ degimo proceso (18) atvėsimo ir užgesimo yra dar vienas būdingas saugos privalumas.

2.15

Šie neatskiriami saugos aspektai bei galimybė žymiai sumažinti ilgai išsilaikančias radiotoksines atliekas – kuomet skilimo produktai bei ilgaamžiai ir ypač pavojingi komponentai (aktinoidai) branduolinės sintezėje visiškai nesusidaro – ir beveik neribotos resursų atsargos branduolinės sintezės energijos panaudojimą padarytų priimtina ir svarbia nuolatinio ateities energijos tiekimo sudedamąja dalimi ir tokiu būdu prisidėtų prie dabartinių problemų sprendimo.

2.16

Todėl Komitetas jau ir iki šiol parengtose nuomonėse yra nurodęs, kad į branduolinės sintezės energijos panaudojimą nukreipti F&E darbai yra labai svarbus ateities energetikos politikos elementas, Europos integracijos sėkmės pavyzdys ir todėl turi būti ypatingai remiamas F&E pagrindinėse programose bei EURATOM tyrimų ir mokymo programose.

3.1

Pirmieji pamąstymai dėl branduolinės sintezės energijos panaudojimo prasidėjo beveik prieš 50 metų. Tuo tarpu, kai technologija branduolinės sintezės procesams panaudoti ginkluose (vandenilinė bomba) jau kai kuriose valstybėse buvo disponuojama, žingsnis taikiam panaudojimui buvo labai daug žadantis, tačiau kartu ypatingai sunkus ir ilgai trunkantis.

3.2

Dvi dar ir šiandien naudojamos citatos iš to laikmečio ypač aiškiai parodo ir apibūdina jau seniai atpažintą įtampos atmosferą tarp didelių lūkesčių ir sunkiausių fizikinių ir techninių problemų. Iš vienos pusės - H.J. Bhabha 1955 m. atidarant Pirmąją Ženevos branduolinės energijos taikaus panaudojimo konferenciją pasakė: „I venture to predict that a method will be found for liberating fusion energy in a controlled manner within the next two decades.“ (19) Iš kitos pusės - R.F. Post 1956 m. pirmame JAV laisvai leidžiamame apžvalginiame straipsnyje (20) branduolinės sintezės energijos tema rašė: „However, the technical problems to be solved seem great indeed. When made aware of these, some physicists would not hesitate to pronounce the problem impossible of solution“ (21).

3.3

Retrospektyviai galima konstatuoti, kad iš daugybės tada kilusių idėjų realizuoti buvo galima ir tas taip vadinamojo magnetinio „užgrobimo“ koncepcijas, kurios tada pasirodė kaip sėkmę žadantys metodai, atitinkantys keliamus reikalavimus. Vis dėlto prireikė sunkaus, kupino kliūčių ir nesėkmių, tolesnio mokslinio-techninio vystymo ir optimizavimo, kol šį pažinimą buvo galima pritaikyti. Čia kalbama apie TOKAMAK (rusiška santrumpa, reiškianti toroidinę (22) magnetinę kamerą) ir apie stelaratorių STELLARATOR. Abu metodai yra bendros pagrindinės koncepcijos variantai, būtent su pritaikytai struktūrizuotais žiedo formos magnetų laukais, gebančiais karštą plazmą uždaryti pagal reikalaujamas sąlygas.

3.4

Pagrindinį novatorišką vaidmenį čia vaidino Europos Bendrijos projektas JET (Joint European Torus), kurio techninis projektas (23) pateiktas maždaug dvidešimčia metų vėliau (24). Su JET projektu jo eksperimentavimo fazėje pirmą kartą buvo galima faktiškai pasiekti ne tik reikalingas plazmos temperatūras, bet ir paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje, – panaudojus deuterio ir tričio branduolinės sintezės procesą – išlaisvinti vertus paminėti branduolinės sintezės metu kontroliuojamu būdu išgautos energijos kiekius (apie 20 megadžaulių viename eksperimentiniame procese). Tokiu būdu jau beveik pavyko iš plazmos per trumpą laiką išlaisvinti beveik tiek branduolinės sintezės proceso metu išgautos energijos, kiek jos reiktų paduoti šildymo tikslu.

3.5

Šį sėkmingą rezultatą buvo įmanoma pasiekti apjungus visas jėgas Europos Bendrijos branduolinės sintezės tyrimų programoje, vykdomoje pagal EURATOM programą. Jos tinkle, siekdamos bendro identiteto, kartu dirbo įvairios valstybių narių su EURATOM asocijuotos laboratorijos – su savo atitinkama bandymų įranga ir priskirtais darbais, bei joms dalyvaujant JET projekte. Taigi čia Europos tyrimų erdvė jau įgyvendinta pirma laiko ir pademonstruotas jos pajėgumas.

3.6

–Taip sėkmingai yra pasiektas pirmasis pasaulinio branduolinės sintezės tyrimo lemiamas etapas - pademonstruotas branduolinės sintezės plazmos išgavimas ir magnetinis jos uždarymas.

3.7

Be kita ko šiai pažangai būdingas pavyzdinis globalinis bendradarbiavimas, koordinuojamas tokių organizacijų kaip Tarptautinė atominės energetikos agentūra IAEA (Internationale Atom Energie Agentur) ir Tarptautinė energetikos agentūra IEA (Internationale Energie Agentur). Lemiamą indėlį įnešė Europoje atlikti tyrimai. Siekiant tikslo - darbais pasivyti ypač JAV, Europoje atliekami tyrimai šiandien užima tarptautiniu mastu pripažintą pirmaujančią vietą.

3.8

Remiantis jau prieš 17 metų pradėta prezidentų Gorbačiovo ir Reigano (Reagan), o vėliau taip pat ir Miterano (Mitterand) iniciatyva, atsirado planas ITER (25) - sukurti pirmąjį eksperimentinį reaktorių su teigiamu plazmos balansu (tai reiškia, jog iš plazmos branduolinės sintezės būdu žymiai daugiau yra išlaisvinama energijos, negu jai paduodama) - kaip pasaulinį Bendrijos projektą - gal būt kartu jį pastatyti ir eksploatuoti. ITER turi parodyti jėgainių (elektrinių) srityje, kad techniškai ir moksliškai yra įmanoma iš branduolių sintezės (sąlajos) panaudojant degančią plazmą išlaisvinti naudingą energiją.

3.9

Vartojant sąvoką „degimas“ (taip pat vadinamą „termobranduoliniu degimu“) yra suprantama ta būklė, kuomet branduolinės sintezės metu išlaisvinta energija (tiksliau sakant, atsiradusių helio branduolių nešama energija) įneša esminį indėlį, norint tiesiai pasiekti reikiamą ypač aukštą plazmos temperatūrą. Iki šiol gauti eksperimentų rezultatai parodė, kad tai gali būti pasiekta tik su pakankamo dydžio – tai reiškia jau panašiais į jėgaines (elektrines) – įrenginiais. Tai privedė prie ITER dimensijų nustatymo.

3.10

Tokiu būdu programa yra pereinamojoje fazėje tarp tyrimo ir kūrimo, nors griežtas šių abiejų sąvokų atribojimas ir neįmanomas. Norint pasiekti ITER tikslus, iš vienos pusės - būtent reikia galutinai baigti ištirti tuos fizikinius klausimus, kurie yra prieinami tik remiantis ilgesnį laiką degančia branduolinės sintezės plazma. Iš kitos pusės - yra reikalingos techninės statybinės konstrukcinės dalys (kaip pvz., didžiuliai ypač laidūs magnetai, plazmos kaitinimą atlaikanti (26) degimo kamera, agregatai plazmai kaitinti ir t.t.), kurios su panašiomis specifikacijomis ir konstrukcijų dydžiais vėliau bus reikalingos veikiančiam darbiniam reaktoriui. Tai yra pirmasis žingsnis iš fizikos į termobranduolinės jėgainės (elektrinės) technologiją.

3.11

Tarptautinių ITER planavimo darbų rezultatai yra pateikiami aiškinimo duomenų ir išsamių statybos dokumentų bei prototipų ir testuotų modelinių komponentų forma. Jie remiasi visų iki šiol atliktų eksperimentų, kuriuos JET pateikia ne tik kaip Europos, bet ir pasaulinės jungtinės programos flagmaną, patirtimi ir ekstrapoliacija.

3.12

ITER linijiniai išmatavimai (vidurinis didysis plazmos žiedo skersmuo 12 m, degimo kameros tūris apie 1000 cm3) bus dvigubai didesni negu JET projekte. Su ITER – esant dešimt kartų padidintam galingumui (27) – pradžioje bus pagaminta apie 500 MW energijos mažiausiai per 8 minučių degimo trukmę (esant sumažintam galingumui - per neribojamą degimo trukmę).

3.13

ITER statybos apskaičiuoti kaštai (sąmata) siekia apie 5 mlrd. eurų (28).

3.13.1

Statant ITER pagrindinė šių kaštų dalis priemokų forma tektų toms firmoms, kurios gaus užsakymus gaminti ir montuoti įvairias bandomojo įrenginio konstrukcines dalis. Todėl didelė Europos dalis ITER statyboje atneštų pelno Europos pramonei inovacijų ir bendroje technologijų srityje ir tokiu būdu pasitarnautų Lisabonos strategijos tikslams.

3.13.2

Jau praeityje pramonei buvo pasiekta įvairių pozityvių šalutinių produktų (29). Reikia tikėtis, kad ši svarbi papildoma nauda statant ITER bus ypatingai didelio masto.

3.13.3

ITER statybos metu visai branduolinės sintezės programai reikalingos Europos (tai yra, Bendrijos ir valstybių narių) išlaidos būtų 0,2 % mažesnės už galutinės energijos suvartojimo kaštus Europoje.

3.14

Su pradžioje tarp ES, Japonijos, Rusijos ir JAV pradėta ITER partneryste, iš kurios JAV pasitraukė tolesnio permainingo kūrimo eigoje (30) maždaug prieš penkerius metus, bet vėl prisijungė 2003 m., be to prisijungė Kinija ir Korėja, galima buvo paskirstyti ne tik planavimo kaštus ant visų didžiųjų energetikos tyrimo partnerių pečių, bet taip pat buvo ir užtikrinta, kad visi pasaulyje turimi rezultatai suplauks į planavimą.

3.15

Be to, tokiu būdu buvo iškelta projekto - kaip globalinio užmojo globalinei problemai spręsti – reikšmė.

3.16

Bendras ITER kūrimas ir eksploatacija visoms šalims partnerėms suteiks techninių gebėjimų ir žinių (žiūrėkite 5 skyrių), ne tik apie šią naują energijos sistemą, bet ir apie bendras pažangiųjų technologijų inovacijas.

3.17

Technikos vystymesi būtų absoliuti naujiena, jeigu ITER tikslams pastačius tik vieną vienintelį kartą įrenginį, šiame žingsnyje būtų atsisakyta kurti ir išbandyti konkuruojančius ir labai aukšto išsivystymo lygio variantus, kaip tai atsitiko aviacijos, kosminių skrydžių arba skilimo reaktorių srityje.

3.18

Todėl taupymo tikslu atsisakius šios programos, turėtų būti priimtos ypatingai stiprios lydimosios programos, kur atsirastų vietos naujoms idėjoms ir kūrimo riziką švelninantiems koncepcijų variantams (31), kuriuos iš pradžių vis tik reiktų ištirti mažesnėmis kaštų sąnaudomis.

4.1

Maždaug per 20 metų nuo statybos pradžios laukti ir surinkti ITER rezultatai turi pateikti bazinius duomenis pirmosios elektros srovę tiekiančios branduolinės sintezės demonstracinės elektrinės DEMO aiškinimui ir statybai. DEMO statyba galėtų prasidėti po 20 – 25 metų.

4.2

Žiūrint iš šios dienos pozicijų dominuoti turėtų branduolinės sintezės elektrinių, pasižyminčių šiomis savybėmis, koncepcija:

4.3

DEMO jėgainės kūrimui šalia pagrindinių klausimų, tokių kaip energijos išnaudojimas bei degimo trukmę ribojantys procesai, kurie jau turi būti ištirti ir demonstruojami eksperimentiniu reaktoriumi ITER, ir šalia kurių jau turimi ir toliau vystomi reiklūs metodai, taip pat būtina pratęsti bei sustiprinti ir kitų svarbių technologijų kūrimą ir vystymą.

4.4

Tai ypač liečia vidinę kuro degimo cirkuliaciją (tričio išgavimą ir apdorojimą), energijos paėmimą, medžiagų išsilaikymą veikiant plazmai (plazmos ir sienos sąveika) ir neutronams, remontavimo techniką, nuotolinio valdymo tobulinimą bei degimo trukmės pratęsimo ir nepertraukiamumo technologiją iki visiškai nenutrūkstamo degimo proceso. Taip pat ypač svarbus uždavinys yra sukurti tinkamas mažos aktyvacijos - arba tik trumpai suaktyvinamas – struktūrines medžiagas, kurios turi būti tobulinamos remiantis ilgalaikiu išbandymu ir įvertinimu.

4.5

Vis tik būtų klaidinga manyti, kad su DEMO baigtųsi F&E uždaviniai. Technikos istorija rodo, kad intensyvus tyrimas ir vystymas prasidėjo tik tada, kai jau egzistavo pirmasis prototipas.

4.5.1

Technikos istorija taip pat parodo, kad naujos technologijos nauji prototipai dažnai buvo netobuli griozdiški įrenginiai palyginti su žingsnis po žingsnio iš jų išsivysčiusiomis elegantiškomis mašinomis.

4.5.2

Dyzelinių variklių šiuolaikinis tobulinimas vyko beveik 100 metų nuo jų išradimo. Taip pat ir branduolinės sintezės elektrinės turės būti nuolat gerinamos, optimizuojamos ir pritaikomos esamiems reikalavimams.

5.1

Šiuo metu aukščiausiame politiniame lygmenyje nesutariama dėl ITER vietos parinkimo – ar statyti reaktorių Kadaraše (Cadarache) (37) Europoje ar Rokašo-Mure (Rokkasho-Mura) (38) Japonijoje; nuo priimtos išvados priklausys įvairių partnerių tiek finansinis dalyvavimas projekte tiek reikalingos programos parengimas.

5.2

Iki JAV grįžimo ir Kinijos bei Korėjos įstojimo į ITER partnerystę realiai beveik nebuvo abejonės, kad ITER vieta bus Europoje, kadangi tokiu būdu labiausiai būtų užtikrinta, kad ITER – taip pat kaip ir JET – lydės sėkmė.

5.3

Tačiau dabar yra susiklosčiusi nauja situacija, kadangi šiuo metu JAV ir Korėja pasisako už Rokašo-Murą Japonijoje, nežiūrint aiškių ir daugumai priimtinų techninių privalumų Kadarašo vietovėje. Jeigu būtų parinkta pirmoji vietovė, tuomet Europa prarastų savo vedančiąją poziciją ir atsisakytų iki šiol įdėtų investicijų ir darbų vaisių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis tyrimui ir pramonei.

5.4

Todėl Komitetas pripažįsta, sveikina ir remia Europos Tarybos 2004 m. kovo 25 - 26 d. nutarimą, kuriame įtvirtinama nuostata, kad ji vieningai remia Europos pasiūlymą ITER projektui, ir kuriame ragina Komisiją paspartinti derybas šiuo klausimu, kad projektas kaip galima greičiau būtų pradėtas Europos prašomoje vietovėje.

6.1

Komitetas išdėsto Komisijai poziciją, kad branduolinės sintezės energijos panaudojimas taikiems tikslams savyje turi potencialą esminiam indėliui į energijos aprūpinimo ilgalaikį sprendimą pastovumo, nekenkimo aplinkai ir konkurencingumo prasme.

6.1.1

To priežastis yra šios ateities technologijos potencialūs privalumai, būtent:

6.1.2

Branduolinės sintezės energijos potencialas papildo ypač tas atnaujintinas energetines priemones, kurios pasižymi privalumais lyginant su vėjo ir saulės energija ir nepriklauso nuo oro sąlygų, atskirų metų laikotarpių ar paros laiko veiksnių. Tai pasakytina taip pat ir apie reikalavimus atitinkantį santykį tarp centrinių ir nutolusių nuo centro sistemų.

6.1.3

Todėl Komitetas yra pasisakęs jau keliose nuomonėse (40) už aiškų ir sustiprintą F&E programos rėmimą branduolinės sintezės energijos srityje.

6.2

Komitetas, išreikšdamas pasitenkinimą, konstatuoja, kad - vykdant Europos branduolinės sintezės programą ir jos eksperimentą JET – sėkmingai pasiektas pirmasis lemiamas pasaulinio branduolinės sintezės energijos tyrimo etapas, kuris turėjo būtent pademonstruoti branduolio sintezėje energijos išlaisvinimo fizikinį principą. Tuo buvo sukurtas pagrindas eksperimentiniam reaktoriui ITER, kuriame pirmą kartą turi būti išgauta ir ištirta deganti sintezės plazma, kuri aiškiai sukuria daugiau energijos, negu jai yra paduodama.

6.3

Pagal tai atlikti ilgalaikiai F&E darbai ir reikiamos tam investicijos ypač pasauliniame bendradarbiavime privedė prie to, kad planavimo darbai ir politinės priemonės, skirti eksperimentinio reaktoriaus ITER - kurio išmatavimai panašūs į elektrinių - statybai ir eksploatacijai, būtų subrandinti sprendimams priimti.

6.4

Komitetas pabrėžia novatorišką ir vadovaujantį Europos branduolinės sintezės programos indėlį, be kurio šiandien nebūtų jokio ITER projekto.

6.5

ITER rezultatai savo ruožtu turi pateikti bazinius duomenis pirmosios elektros srovę tiekiančios branduolinės sintezės demonstracinės elektrinės DEMO išaiškinimui ir statybai. DEMO statyba galėtų prasidėti po 20 – 25 metų.

6.6

Komitetas remia Komisiją ir jos pastangas paruošti Europą strategiškai tam, kad Komisija komercinio naudojimo fazėje galėtų užimti tvirtą poziciją ir todėl jau šiandien labiau orientuotų branduolinės sintezės programos dalis ne tiek į ITER, bet į DEMO.

6.7

DEMO kūrimui yra reikalingi atsakymai į pagrindinius klausimus, kurie turi būti ištirti ir pademonstruoti jau su ITER, tačiau yra reikalinga ir tolesnė pažanga sprendžiant kitus svarbius uždavinius, kaip pavyzdžiui - magneto konfigūracijos optimizavimas, medžiagos kūrimas (pvz., pagerinimas esant plazmos redukuotai erozijai, neutronų sukeltiems pakenkimams, indukuoto radioaktyvumo mažėjimo laikas), kuro cirkuliacija, energijos paėmimas, plazmos srovės varomoji jėga ir jos vidinio paskirstymo valdymas, veikimo laipsnis ir komponentų patikimumas.

6.7.1

Komitetas nurodo, kad tokia tolesnė pažanga yra pasiekiama tik turint plačią Europos F&E lydimąją programą, kuri įjungia valstybes nares ir pareikalauja fizikinių ir ypač technologinių eksperimentų tinklo bei didelių prietaisų, kuriais turi būti disponuojama remiant ir papildant ITER projektą.

6.8

Komitetas laiko ypač svarbiu faktoriumi - išlaikyti šiandieninį pakilimą ir priimti šio moksliškai ir techniškai reiklaus ir ilgalaikiam energijos tiekimui ypatingai svarbaus tikslo iššūkį energingai, įsipareigojančiai ir panaudojant reikiamas priemones. Tai yra taip pat rimtas įsipareigojimas vykdyti Lisabonos ir Geteborgo strategijas.

6.8.1

Taip pat būtina visiems energetikos tyrimams, tačiau čia visų pirma branduolinės sintezės programai, ateityje Septintajai F&E bendrajai programai ir EURATOM programai – skirti jų tolimesnei sėkmei užtikrinti reikalingas ir aiškiai didesnes lėšas bei išsemti kitas galimybes ITER finansavimui.

6.8.2

Taip pat būtina pasirūpinti pakankama fizikos ir technikos ekspertų personalo baze, kad pakaktų Europos ekspertų ITER eksploatacijai ir DEMO kūrimui. Komitetas taip pat nurodo į savo trumpą nuomonę (41) šia specialia tema.

6.8.3

Taip pat būtina tai, kad aukštosios mokyklos ir tyrimų centrai liktų įtraukti į tinklą: iš vienos pusės tam, kad paruošti mokslininkų ir inžinierių pamainą su specialiomis reikalingomis žiniomis, o iš kitos pusės, kad dalyvauti su savo ekspertais ir įranga sprendžiant uždavinius, o galiausiai ir dėl to, kad atlikti jungiamosios dalies su civiline visuomene funkcijas.

6.8.4

Pagaliau yra ypač svarbus uždavinys - laiku įsijungti ir rūpintis vis labiau reikalingais Europos pramonės įsipareigojimais dalyvauti šioje įvairių mokslinių ir techninių kūrimų srityje. Tu tarpu kai Europos pramonė ligšiolinėje branduolinės sintezės programoje iš esmės vaidino ypatingai aukštai specializuotų ir reiklių atskirų komponentų kūrėjo ir tiekėjo vaidmenį, - ką ir dabar kaip patirties lobį būtina puoselėti ir išlaikyti – ji, pamažu artėjant prie branduolinės sintezės reaktorių panaudojimo, turėtų labiau įaugti į tokį vaidmenį, kuomet pačiam tenka didesnė savos atsakomybės našta ir dalyvaujama priimant sprendimus.

6.8.5

Numatomos pramonei skirti investicijos, didelės investicinės priemonės ITER statybai ir DEMO vystymui pasitarnaus tiek mokslo stiprinimui, tiek ir – kas dar svarbiau – kompetencijos augimui ir inovacijų daugėjimui reikliausioje techninių naujovių „šalyje“. Tai aiškiai matoma iš daugybės pozityvių ligšiolinės branduolinės sintezės programos šalutinių produktų ir žinių.

6.9

Tarptautiniu požiūriu Europa atsidūrusi prieš daugialypį iššūkį: iš vienos pusės – patvirtinti savo vedantįjį vaidmenį branduolinės sintezės tyrimų srityje ne tik prieš stiprius JAV tyrinėjimus, bet ir prieš augančią trijų ITER partnerių Azijoje jėgą. Iš kitos pusės – būtina kuo geriau išlaikyti ir plėtoti ligšiolinį neturintį pavyzdžio analogo tarptautinį bendradarbiavimą.

6.10

Todėl Komitetas remia Komisiją, kuomet ji ketina priimti šį iššūkį. Jis kreipiasi į Tarybą, Parlamentą ir valstybes nares prisijungti prie to ir neišleisti iš rankų Europos prioritetinės pozicijos šioje svarbioje ateičiai srityje. Tačiau čia yra problemų.

6.11

Iki JAV grįžimo ir Kinijos bei Korėjos įstojimo į ITER partnerystę realiai beveik nebuvo abejonės, kad ITER vieta bus Europoje, kadangi tokiu būdu labiausiai būtų užtikrinta, kad ITER – taip pat kaip ir JET – lydės sėkmė.

6.12

Tačiau dabar yra susiklosčiusi nauja situacija, kadangi šiuo metu JAV ir Korėja pasisako už Rokašo-Murą Japonijoje, nežiūrint aiškių ir daugumai priimtinų techninių privalumų Kadarašo vietovėje. Jeigu būtų parinkta pirmoji vietovė, tuomet Europa prarastų savo vedančiąją poziciją ir atsisakytų iki šiol įdėtų investicijų ir darbo vaisių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis tyrimui ir pramonei.

6.13

Todėl Komitetas pripažįsta, sveikina ir remia Europos Tarybos 2004 m. kovo 25 - 26 d. nutarimą, kuriame įtvirtina nuostatą, kad jis vieningai remia Europos pasiūlymą ITER projektui, ir kuriame ragina Komisiją paspartinti derybas šiuo klausimu, kad projektas kaip galima greičiau būtų pradėtas Europos prašomoje vietovėje.

6.14

Tai apibendrindamas ir pabrėždamas Komitetas kreipiasi į Tarybą, Parlamentą ir Komisiją imtis iniciatyvų, iš tikrųjų išsemti visas galimybes ir esant reikalui kurti naujas struktūrines tarptautinio darbo pasidalijimo koncepcijas, kad eksperimentinį reaktorių ITER, atsižvelgiant į kertinį strateginį vaidmenį vystant svarbų nuolatinį energijos šaltinį, bet kuriuo atveju būtų galima įrengti Europoje.