1

Ši byla buvo pradėta 2007 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu Hangzhou Duralamp Electronics Co., Ltd (toliau – Hangzhou, arba ieškovė) ieškiniu dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1205/2007, nustatančio antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms lempoms po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir išplečiančio jų taikymo sritį importuojamam tam pačiam produktui, siunčiamam iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos (OL L 272, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas), panaikinimo.

2

2007 m. gruodžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje Philips Lighting Poland S.A. ir Philips Lighting BV taip pat pateikė ieškinį prieš Europos Sąjungos Tarybą dėl ginčijamo reglamento panaikinimo (byla T-469/07).

3

2008 m. birželio 12 d. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi Osram GmbH leista įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. Osram pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą; dėl šio paaiškinimo Hangzhou pastabas pateikė (toliau – pastabos).

4

2008 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi Hangzhou leista įstoti į bylą T-469/07 palaikyti Philips Lighting Poland ir Philips Lighting reikalavimų. Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalį Hangzhou gavo visų šios bylos šalims įteiktų procesinių dokumentų, įskaitant Tarybos atsiliepimą į ieškinį, kopijas.

5

2008 m. lapkričio 24 d. pastabų 29 punkto paskutiniame sakinyje, nagrinėdama klausimą, susijusį su „Bendrijos pramone“, Hangzhou nurodė:

„Diskutuojant šiuo klausimu, ieškovės nuomone, tinkamiausia remtis Bendrijos pramonės apibrėžimu, kurį (Taryba) pateikė savo (atsiliepimo) į ieškinį (byloje T-469/07) (J 3 priedas) 27–29 punktuose, kur (Taryba) daro kitokią nei (Osram) išvadą.“

6

2009 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu laišku Taryba paprašė iš šios bylos medžiagos išimti pirmesniame punkte nurodytą sakinį ir jame minimą J 3 priedą, t. y. atsiliepimą į ieškinį, kurį ji pateikė byloje T-469/07. Grįsdama savo prašymą, Taryba teigia, kad Hangzhou piktnaudžiavo procesu šį atsiliepimą į ieškinį be leidimo naudodama „kitais nei procedūros, susijusios su (byla T-469/07), tikslais“. Taryba nurodė, kad nagrinėjama ir ši bylos nebuvo sujungtos ir kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką šalims suteikiama apsauga nuo netinkamo procesinių dokumentų naudojimo.

7

2009 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo laišką, kuriuo Hangzhou pateikė pastabas dėl šio prašymo. Iš esmės, jos nuomone, prašymas nepagrįstas ir jai negali būti priekaištaujama piktnaudžiavus procesu. Šiuo klausimu, kalbėdama konkrečiau, Hangzhou pabrėžė, kad jai buvo leista įstoti į bylą T-469/07, kurios dalykas yra toks pats kaip ir šios bylos, ir kad todėl ji galėjo teisėtai susipažinti su minimoje byloje pateiktais procesiniais dokumentais, įskaitant nagrinėjamą atsiliepimą į ieškinį. Ji taip pat teigia, jog, patenkinus Tarybos prašymą, ji negalėtų Pirmosios instancijos teismui pranešti, kad tuo pat metu nagrinėjamoje byloje, kurioje ji dalyvauja kaip įstojusi į bylą šalis, Tarybos „nuomonė dėl labai svarbaus teisinio ir faktinio klausimo yra visiškai priešinga“.

8

Remiantis Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi reikia išsiaiškinti, ar prašymas iš bylos medžiagos ištrinti 2008 m. lapkričio 24 d. pastabų 29 punkto paskutinį sakinį ir prašymas iš bylos medžiagos išimti šių pastabų J 3 priedą yra pagrįsti. Pagal šią nuostatą šalių prašymu Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl atskirojo procesinio klausimo gali priimti nepradėdamas bylos nagrinėti iš esmės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai Pirmosios instancijos teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu. Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas mano, kad bylos medžiagoje yra užtektinai informacijos ir žodinė proceso dalis nebūtina.

9

Pirmiausia reikia patenkinti Tarybos prašymą iš šios bylos medžiagos išimti 2008 m. lapkričio 24 d. pastabų J 3 priedą.

10

J 3 priedas – tai byloje T-469/07 pateiktas Tarybos atsiliepimas į ieškinį, kuris pagal Procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalį Hangzhou buvo įteiktas nagrinėjant tą pačią bylą. Taigi gynybos šioje byloje tikslais Hangzhou ketina pasinaudoti procesiniu dokumentu, su kuriuo ji galėjo susipažinti kaip įstojusį į kitą bylą šalis.

11

Tokiems veiksmams negali būti pritarta.

12

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad kiekvienoje Pirmosios instancijos teisme iškeltoje byloje yra sukaupta jos medžiaga, kuri apima būtent tuos procesinius dokumentus ir aktus, kuriuos šalys pateikė atitinkamoje byloje, ir kad kiekvienos bylos medžiaga yra visiškai atskira. Tai matyti iš 2007 m. liepos 5 d. Nurodymų Pirmosios instancijos teismo kancleriui (OL L 232, p. 1) 5 straipsnio 5 dalies, pagal kurią „į byloje pateiktą ir prie bylos medžiagos pridėtą dokumentą negali būti atsižvelgta rengiant kitą bylą“.

13

Antra, reikia nurodyti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, remiantis bylų nagrinėjimą Pirmosios instancijos teisme reglamentuojančiomis normomis, šalims suteikiama apsauga nuo netinkamo procesinių dokumentų naudojimo ir todėl tiek pagrindinės bylos šalys, tiek įstojusios į bylą šalys turi teisę naudoti kitų šalių procesinius dokumentus, su kuriais joms buvo leista susipažinti tik savo pozicijos gynimo nagrinėjant šią bylą tikslais (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Svenska Journalistförbundet prieš Tarybą, T-174/95, Rink. p. II-2289, 135 ir 137 punktus; Pirmosios instancijos teismo penktosios kolegijos pirmininko nutarties Van Parys ir kt. prieš Komisiją, T-11/99 R, Rink. p. II-1355, 22 punktą; Pirmosios instancijos teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutarties Glaxo Wellcome prieš Komisiją, T-168/01, nepaskelbta Rinkinyje, 28 punktą ir Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutarties Hynix Semiconductor prieš Tarybą, T-383/03, Rink. p. II-621, 47 punktą).

14

Iš nusistovėjusios Teismo praktikos akivaizdu, kad bylos šalys gali atskleisti savo pareiškimus tretiesiems šios bylos atžvilgiu asmenims, išskyrus išimtinius atvejus, kai dokumento atskleidimas galėtų pažeisti gerą teisingumo vykdymą (2000 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo nutarties Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-376/98, Rink. p. I-2247, 10 punktas). Taip pat, atsižvelgiant į šį teiginį, bylos šalis gali laikydamasi tepaties apribojimo kitai bylos šaliai leisti nagrinėjant kitą bylą naudotis pirmojoje byloje jos pateiktu pareiškimu. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad Hangzhou net nepaprašė Tarybos leidimo šioje byloje naudotis atsiliepimu į ieškinį, kurį ši pateikė byloje T-469/07.

15

Galiausiai reikia nurodyti, kad jei Pirmosios instancijos teismas manytų, jog nagrinėjamas atsiliepimas į ieškinį galėtų būti naudingas šiai bylai išspręsti, bet kuriuo atveju jis galėtų nurodyti jį pateikti vadovaudamasis Procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalies d punktu arba 65 straipsnio b punktu.

16

Antra, prašymas ištrinti iš bylos medžiagos 2008 m. lapkričio 24 d. pastabų 29 punkto paskutinį sakinį, atvirkščiai, turi būti atmestas, atsižvelgiant į tai, kad šiame sakinyje esanti informacija yra labai bendro pobūdžio.

17

Reikia atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nutaria: