–

Bundesamt für Güterverkehr, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Schleifenbaum,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Messina, G. von Rintelen ir G. Wilms,

1

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyvos 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992, p. 38) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009, p. 72) išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant transporto įmonės BW ginčą su Bundesamt für Güterverkehr (Federalinė krovinių vežimo tarnyba, Vokietija) (toliau – BAG) dėl baudos už nuostatų, susijusių su kabotažo operacijomis, pažeidimą.

3

Direktyvos 92/106 trečioje ir šeštoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„kadangi dėl didėjančių kelių transporto spūsčių, aplinkosaugos ir kelių eismo saugumo problemų viešojo intereso labui būtina toliau plėtoti kombinuotą vežimą kaip alternatyvą vežimui keliais;

<…>

kadangi, siekiant užtikrinti, kad naudojant kombinuotojo vežimo techniką būtų veiksmingai atlaisvinti keliai, tikslinga susieti tokį liberalizavimą su riboto atstumo kelionėmis keliais.“

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:

„Ši direktyva taikoma kombinuotojo vežimo operacijoms, nedarant poveikio [1992 m. kovo 26 d. Tarybos] [r]eglamentui (EEB) Nr. 881/92 [dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas (OL L 95, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 288)].

Šioje direktyvoje kombinuotasis vežimas – krovinių vežimas iš vienos valstybės narės į kitą, kai sunkvežimis, priekaba, puspriekabė su vilkiku ar be jo, nuimamasis kėbulas arba 20 ir daugiau pėdų konteineris naudojami krovinių vežimui keliais pradinei ar galutinei maršruto daliai, o kitai daliai naudojami geležinkeliai, vidaus vandenų keliai arba jūrų keliai, kai ši atkarpa yra ilgesnė nei 100 km tiesia kryptimi, ir yra pradinė arba galutinė vežimo keliais maršruto dalis:

5

Šios direktyvos 3 straipsnyje nustatyta:

„Kai atliekamas kombinuotas vežimas kitam asmeniui, vežimo dokumente, kuris turi atitikti bent 1960 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos 79 straipsnio 3 dalį [EEB] [(OL 52, 1960, p. 1121] 6 straipsnio reikalavimus, turi būti papildomai nurodytos su maršrutu geležinkeliais susijusios geležinkelio stotys, kuriose pakraunama ir iškraunama, su maršrutu upėmis susiję upių uostai, kuriuose pakraunama ir iškraunama, ar su maršrutu jūromis susiję jūrų uostai, kuriuose pakraunama ir iškraunama. <…>“

6

Šios direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:

„Bet kuris valstybėje narėje įsisteigęs vežėjas keliais, kuris atitinka sąlygas, keliamas norint verstis krovinių vežimo tarp valstybių narių profesine veikla ir patekti į šią rinką, turi teisę kombinuoto vežimo tarp valstybių narių atveju vežti pradine ir (arba) galutine maršruto atkarpa, kurios yra neatskiriama kombinuotojo vežimo dalis ir kurios gali apimti sienos kirtimą arba jo neapimti.“

7

Reglamento Nr. 1072/2009 4, 5, 13, 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

8

Šio reglamento 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nurodyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas tarptautiniam krovinių vežimui keliais Europos Bendrijos teritorijoje už atlygį.

<…>

4.   Šis reglamentas taikomas krovinių vidaus vežimui keliais, kurį laikinai vykdo vežėjas nerezidentas, kaip nustatyta III skyriuje.

5.   Šioms vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, susijusiems su tokiu vežimu, nereikalinga Bendrijos licencija ir netaikomi jokie kiti vežimo leidimai:

<…>“

9

Šio reglamento 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžtys“ numatyta:

„Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>“

10

Reglamento Nr. 1072/2009 III skyriuje „Kabotažas“ esančio 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Bet kuriam vežėjui, vežančiam krovinius už atlygį ir turinčiam Bendrijos licenciją, kurio vairuotojas, jei jis yra trečiosios šalies pilietis, turi šiame skyriuje nustatytas sąlygas atitinkantį vairuotojo liudijimą, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis leidžiama vykdyti kabotažo operacijas.

2.   Jeigu atvykstamojo tarptautinio vežimo kroviniai buvo nuvežti į paskirties vietą, 1 dalyje nurodytiems vežėjams, užbaigusiems tarptautinį vežimą iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę, ta pačia transporto priemone, o transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone – leidžiama atlikti ne daugiau nei tris kabotažo operacijas. Krovinys, atliekant kabotažo operaciją ir prieš išvažiuojant iš priimančiosios valstybės narės, paskutinį kartą iškraunamas per septynias dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje, vykdyto per atvykstamąjį tarptautinį vežimą.

<…>“

11

Iš Reglamento Nr. 1072/2009 18 straipsnio matyti, kad šiuo reglamentu buvo panaikintas ir pakeistas, be kita ko, Reglamentas Nr. 881/92.

12

2011 m. gruodžio 28 d.Verordnung über den grenzüberschreitenden Güterkraftverkehr und den Kabotageverkehr (GüKGrKabotageV) (Nutarimas dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais ir kabotažo operacijų; toliau – GüKGrKabotageV) (BGBl. 2012 I, p. 42) pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 13 straipsnyje numatyta:

„Tarptautinis komercinis kombinuotasis vežimas – tai krovinių vežimas, per kurį

13

GüKGrKabotageV 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Verslininkas, kurio įmonė įsteigta [Europos] Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3) šalyje, kombinuotojo vežimo, kaip jis suprantamas pagal 13 straipsnį, atveju gali nacionalinėje teritorijoje pakrauti arba iškrauti krovinius, jei jis atitinka sąlygas, keliamas norint pradėti verstis krovinių vežimo keliais tarp valstybių narių profesine veikla ir patekti į šią rinką.“

14

2020 m. sausio 22 d. ir vasario 6 d. BAG, patikrinusi bendrovės Contargo Rhein-Neckar GmbH veiklą, pateikė prieštaravimų dėl šiai bendrovei 2019 m. gegužės 6–27 d. atliktų 60 krovinių vežimų, kuriuos vykdė Rumunijoje įsteigta bendrovė TIM-Trans Impex SRL.

15

BAG kaltina suinteresuotąjį asmenį, TIM-Trans Impex valdytoją, bent 57 kartus vežus tuščius konteinerius, kuriems pagal GüKGrKabotageV 13 ir paskesnius straipsnius netaikoma kombinuotajam vežimui numatyta lengvatinė tvarka ir kurių vežimai dėl to laikytini kabotažo operacijomis. Suinteresuotasis asmuo, kaip bendrovės vadovas, viršijo Reglamento Nr. 1072/2009 8 straipsnyje numatytą trijų kabotažo operacijų per septynias dienas limitą.

16

Per apklausą suinteresuotasis asmuo teigė, kad tuščių konteinerių vežimas buvo pakrautų konteinerių, kuriems taikoma Direktyvoje 92/106 numatyta kombinuotajam vežimui taikoma lengvatinė tvarka, gabenimo dalis. Jis tvirtino, kad jo komercinę veiklą sudarė pilnų konteinerių, kurie pirmiau paimti iš konteinerių terminalo tušti, vežimas į uostą, kad juos būtų galima išsiųsti jūra, ir tuščių konteinerių vežimas į konteinerių terminalą po to, kai jie iškraunami. Taigi, būtų teisinga tuščių konteinerių vežimą vertinti ne atskirai, o kaip vienos vežimo sutarties sudedamąją dalį ir taip leisti jam taikyti kombinuotajam vežimui numatytą lengvatinę tvarką.

17

2020 m. spalio 30 d. sprendimu BAG skyrė suinteresuotajam asmeniui 8625 eurų administracinę baudą už nuostatų, susijusių su kabotažo operacijomis, pažeidimą. BAG teigimu, vežant tuščią konteinerį prieš pakrovimą ar po iškrovimo, taikomi Reglamento Nr. 1072/2009 8 straipsnyje numatyti kabotažo apribojimai.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas, Vokietija), kuriam suinteresuotasis asmuo pateikė skundą dėl šio sprendimo, mano, kad ginčo sprendimas pagrindinėje byloje priklauso nuo to, ar tokio tuščio konteinerio vežimas yra dalis pakrauto konteinerio kombinuotojo vežimo, ar jis turi būti laikomas teisiškai atskiru vežimu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, Reglamente Nr. 1072/2009 ir Direktyvoje 92/106 nėra nuostatų, kurios aiškiai atsakytų į šį klausimą.

19

Dėl Reglamento Nr. 1072/2009 pažymėtina, kad iš jo 16 konstatuojamosios dalies neaišku, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas vežimas yra kombinuotojo vežimo dalis.

20

Dėl Direktyvos 92/106 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jos trečia konstatuojamoji dalis patvirtina platų sąvokos „kombinuotasis vežimas“ aiškinimą. Kita vertus, šios direktyvos 1 straipsnyje numatytos labai išsamios taisyklės patvirtina kitokį aiškinimą, pagal kurį visais atvejais tuščių konteinerių gabenimą prieš pakrovimą arba po iškrovimo draudžiama laikyti kombinuotojo vežimo dalimi. Šis tuščių konteinerių vežimas ne tik išimtiniais atvejais, bet ir apskritai gali būti vykdomas gerokai didesniu nei 100 ar 150 kilometrų atstumu, taip pat tarp valstybių narių. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, neaišku, ar tai atitinka tikslą, pateisinantį kombinuotajam vežimui taikomą lengvatinę tvarką, t. y. kovoti su didėjančiomis problemomis, visų pirma susijusiomis su aplinka ir spūstimis Sąjungos keliuose. Šios direktyvos 3 straipsnis taip pat draudžia platų aiškinimą, nes jame nenumatyta pareiga vežimo dokumente pateikti informaciją apie tuščio konteinerio vežimo maršrutą.

21

Šiomis aplinkybėmis Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar tuščių konteinerių transportavimas [pakrovimo tikslais] arba [iškrovus] yra neatsiejama pakrautų konteinerių transportavimo dalis dėl to, kad tuščių konteinerių transportavimui taikomos pakrautų konteinerių transportavimo privilegijos tiek, kiek vykdant kombinuotąjį vežimą pastariesiems yra taikoma kabotažo taisyklių išimtis?“

22

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 92/106 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tuščių konteinerių vežimas keliais iš konteinerių terminalo į prekių pakrovimo ar iškrovimo vietą patenka į sąvoką „kombinuotasis vežimas“, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį, todėl jam taikoma liberalizuota tvarka, numatyta vežimui keliais pradine ir (arba) galutine maršruto atkarpomis, kuris yra neatskiriama kombinuotojo vežimo, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 4 straipsnį, dalis ir kuriam netaikomos Reglamente Nr. 1072/2009 numatytos nuostatos, susijusios su kabotažu.

23

Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia pažymėti, pirma, kad iš Direktyvos 92/106 1 straipsnio antros pastraipos, siejamos su jos šešta konstatuojamąja dalimi, matyti, jog „kombinuotasis vežimas“ apibrėžiamas kaip prekių vežimas iš vienos valstybės narės į kitą, kai sunkvežimis, priekaba, puspriekabė su vilkiku ar be jo, nuimamasis kėbulas arba 20 ir daugiau pėdų konteineris naudojami krovinių vežimui keliais pradinei ar galutinei maršruto daliai, o kitai daliai naudojami geležinkeliai, vidaus vandenų keliai arba jūrų keliai, kai ši atkarpa yra ilgesnė nei 100 km tiesia kryptimi ir yra pradinė arba galutinė vežimo keliais maršruto dalis, siekiant užtikrinti, kad keliais būtų nuvažiuotas ribotas atstumas.

24

Be to, pagal šios direktyvos 4 straipsnį kiekvienas valstybėje narėje įsisteigęs vežėjas keliais turi teisę kombinuotojo vežimo tarp valstybių narių atveju vežti pradine ir (arba) galutine maršruto atkarpa, kurios yra neatskiriama kombinuotojo vežimo dalis ir kurios gali apimti sienos kirtimą arba jo neapimti.

25

Antra, pagal Reglamento Nr. 1072/2009 2 straipsnio 3 ir 6 punktus kabotažo operacijos apibrėžiamos kaip priimančiojoje valstybėje narėje už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas pagal šį reglamentą, kai priimančioji valstybė narė yra ta, kurioje vežėjas vykdo savo veiklą, išskyrus valstybę narę, kurioje jis yra įsisteigęs.

26

Kadangi pagal šio reglamento 5 konstatuojamąją dalį šiuo reglamentu siekiama nustatyti pereinamojo laikotarpio kabotažo tvarką, valstybės narės neprivalo visiškai atverti vidaus rinkų vežėjams nerezidentams (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo Komisija / Danija, C‑541/16, EU:C:2018:251, 52 punktas), t. y. vežėjams, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje.

27

Vadinasi, Direktyvos 92/106 4 straipsniu kelių transportas liberalizuojamas labiau nei pagal Reglamente Nr. 1072/2009 numatytą kabotažo tvarką.

28

Šio reglamento 8 straipsnyje nustatyti kabotažo operacijų apribojimai. Konkrečiau kalbant apie sąlygas, kuriomis kitoje valstybėje narėje įsisteigę vežėjai gali atlikti kabotažo operacijas priimančiojoje valstybėje narėje, pažymėtina, kad iš šio reglamento 8 straipsnio 2 dalies matyti, jog šios operacijos turi būti atliekamos užbaigus tarptautinį krovinių vežimą keliais iš valstybės narės ar trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę. Pastarojoje valstybėje narėje vežėjas gali atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo operacijas per septynias dienas nuo paskutinio iškrovimo, atlikto per tarptautinio vežimo operaciją, dienos.

29

Be to, Reglamento Nr. 1072/2009 13 ir 15 konstatuojamosiose dalyse pabrėžiamas kabotažo laikinas pobūdis ir, be kita ko, nurodyta, kad kabotažo operacijos neturi būti atliekamos kaip nuolatinė ar tęstinė veikla priimančiojoje valstybėje narėje (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo Komisija / Danija, C‑541/16, EU:C:2018:251, 52 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2021 m. liepos 8 d. Sprendimo Staatsanwaltschaft Köln ir Bundesamt für Güterverkehr, C‑937/19, EU:C:2021:555, 51 punktą).

30

Šiuo atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos transporto bendrovės komercinę veiklą sudaro važiavimas į konteinerių terminalą paimti tuščio konteinerio, to konteinerio vežimas į atitinkamų prekių pakrovimo vietą, o pakrovus – jo vežimas į jūrų uostą, kad jis tęstų tą dalį kombinuotojo vežimo, kuris vykdomas ne keliais, taip pradinę maršruto atkarpą vykdant keliais, kaip numatyta Direktyvos 92/106 1 straipsnyje. Panašiai yra ir galutinės maršruto keliais atkarpos atveju, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį: bendrovė paima pilną konteinerį jūrų uoste, veža jį į prekių iškrovimo vietą ir iškrovus jį veža tuščią į konteinerių terminalą.

31

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar toks tuščių konteinerių vežimas yra kombinuotojo vežimo, kuriam taikoma Direktyvoje 92/106 nustatyta liberalizuota tvarka, dalis, ar vis dėlto tai yra atskiras vežimas, kuriam taikomi Reglamente Nr. 1072/2009 numatyti kabotažo operacijų apribojimai.

32

Kalbant apie šių dviejų Sąjungos teisės aktų tarpusavio ryšį, reikia pažymėti, pirma, kad Direktyvos 92/106 1 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, jog ši direktyva taikoma kombinuotojo vežimo operacijoms, nedarant poveikio Reglamentui Nr. 881/92. Šis reglamentas buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 1072/2009.

33

Antra, pagal Reglamento Nr. 1072/2009 16 konstatuojamąją dalį šis reglamentas nedaro poveikio nuostatoms, susijusioms su krovinių įvežimu ir išvežimu kelių transportu, kai tai sudaro vieną iš kombinuotojo vežimo, kaip jis apibrėžtas Direktyvoje 92/106, kelionės atkarpų. Šioje 16 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad vežimas kelių transportu priimančiosios valstybės narės viduje, kuris nesudaro kombinuotojo vežimo operacijos dalies pagal Direktyvą 92/106, patenka į kabotažo operacijų apibrėžtį ir atitinkamai jam turėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai.

34

Vadinasi, siekiant nustatyti, ar kelionė, kurią vienoje valstybėje narėje atlieka kitoje valstybėje narėje įsteigta transporto bendrovė, patenka į sąvoką „kabotažas“, reikia išnagrinėti, ar ši kelionė yra kombinuotojo vežimo, kaip jis apibrėžtas Direktyvoje 92/106, dalis.

35

Reikia konstatuoti, kad šioje direktyvoje nepatikslinta, ar tuščių konteinerių vežimas prieš pat prekių kombinuotąjį vežimą ar iš karto po jo yra tokio vežimo dalis.

36

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2022 m. spalio 28 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft München (Ekstradicija ir ne bis in idem), C‑435/22 PPU, EU:C:2022:852, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Žinoma, iš Direktyvos 92/106 1 straipsnio formuluotės matyti, kad šiame straipsnyje minimos kombinuotojo vežimo operacijos yra „krovinių vežimo“ operacijos. Vis dėlto tai nereiškia, kad dalis šių operacijų negali būti vykdomos su tuščiu konteineriu, jeigu šis vežimas be krovinio yra tiesiogiai susijęs su krovinių vežimu. Iš tiesų, kaip savo rašytinėse pastabose iš esmės nurodo Europos Komisija, tuščių konteinerių vežimas iš konteinerių terminalo į prekių pakrovimo ar iškrovimo vietą yra pagalbinė, tačiau būtina kelionė vykdant pagrindinį vežimą, t. y. krovinių vežimą, kurio sudedamoji dalis jis yra.

38

Šią išvadą patvirtina Direktyvos 92/106 tikslai. Iš šios direktyvos trečios konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl didėjančių kelių transporto spūsčių, aplinkosaugos ir kelių eismo saugumo problemų viešojo intereso labui būtina toliau plėtoti kombinuotąjį vežimą kaip alternatyvą vežimui keliais.

39

Kai pradinę ar galutinę kombinuotojo vežimo, kaip jis suprantamas pagal šią direktyvą, maršruto dalį vienoje valstybėje narėje vykdo kitoje valstybėje narėje įsisteigęs vežėjas, vienintelis aiškinimas, kuris padėtų pasiekti tikslą skatinti kombinuotąjį vežimą, yra toks, pagal kurį tuščio konteinerio vežimas prieš pačių krovinių vežimą arba po jo yra šio kombinuotojo vežimo dalis. Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 41 ir 42 punktuose, bet koks kitoks aiškinimas įpareigotų kreiptis į nacionalinį vežėją, kad šis gabentų tuščią konteinerį iš pakrovimo ar iškrovimo vietos į konteinerių terminalą, o tai lemtų papildomas finansines ir administracines išlaidas ir kombinuotąjį vežimą padarytų mažiau konkurencingą.

40

Šio sprendimo 37 punkte nurodytą išvadą taip pat patvirtina Reglamentas Nr. 1072/2009, kuris, kaip ir Direktyva 92/106, patenka į bendros transporto politikos sritį, be to, šie du Sąjungos teisės aktai yra tarpusavyje susiję, kaip matyti iš šio sprendimo 32 ir 33 punktuose nurodytų nuostatų.

41

Minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jis taikomas „tarptautiniam krovinių vežimui“, o jo 2 straipsnio 2 punkto d papunktyje nepakrautos transporto priemonės reisai, susiję su tam tikrais pakrautos transporto priemonės reisais, laikomi „tarptautiniu vežimu“. Panašiai pagal šio reglamento 1 straipsnio 5 dalį nuo reikalavimo turėti Bendrijos licenciją ir bet kokį kitą vežimo leidimą atleidžiamos tam tikros vežimų rūšys ir „nepakrautų transporto priemonių reisai, susiję su tokiu vežimu“. Taigi šios nuostatos patvirtina Sąjungos teisės aktų leidėjo norą pripažinti, kad tam tikriems nepakrautos transporto priemonės reisams gali būti taikomos nuostatos, kurios taikomos krovinių vežimui, jeigu šie reisai be krovinio yra susiję su krovinio vežimu.

42

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 92/106 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip: tuščių konteinerių vežimas keliais iš konteinerių terminalo į prekių pakrovimo ar iškrovimo vietą patenka į sąvoką „kombinuotasis vežimas“, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį, todėl jam taikoma liberalizuota tvarka, numatyta vežimui keliais pradine ir (arba) galutine maršruto atkarpomis, kuris yra neatskiriama kombinuotojo vežimo, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 4 straipsnį, dalis ir kuriam netaikomos Reglamente Nr. 1072/2009 numatytos nuostatos, susijusios su kabotažu.

43

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyvos 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių bendrųjų taisyklių nustatymo 1 straipsnis

turi būti aiškinamas taip:

tuščių konteinerių vežimas keliais iš konteinerių terminalo į prekių pakrovimo ar iškrovimo vietą patenka į sąvoką „kombinuotasis vežimas“, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį, todėl jam taikoma liberalizuota tvarka, numatyta vežimui keliais pradine ir (arba) galutine maršruto atkarpomis, kuris yra neatskiriama kombinuotojo vežimo, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 4 straipsnį, dalis ir kuriam netaikomos 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių numatytos nuostatos, susijusios su kabotažu.