1

Apeliaciniu skundu Land Rheinland-Pfalz (Reino krašto-Pfalco federalinė žemė, Vokietija; toliau – Land) prašo panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Deutsche Lufthansa / Komisija (T‑218/18, EU:T:2021:282) (toliau – skundžiamas sprendimas); juo Bendrasis Teismas panaikino 2017 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimą C(2017) 5289 final dėl valstybės pagalbos SA.47969 (2017/N), Vokietijos teikiamos kaip veiklos pagalba Frankfurto Hano oro uostui (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Europos Komisija taip pat prašo panaikinti skundžiamą sprendimą.

3

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Deutsche Lufthansa AG (toliau – DLH) prašo panaikinti tą sprendimą tiek, kiek Bendrasis Teismas atmetė vienintelio pagrindo pirmos dalies antrąjį priekaištą, kurį ji nurodė ieškinyje pirmojoje instancijoje.

4

2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 1 straipsnyje nurodyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

5

Šio reglamento 4 straipsnyje numatyta:

„<…>

3.   Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai nekyla jokių abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, tiek kiek minėtoji priemonė priskiriama SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai, Komisija nusprendžia, kad minėtoji priemonė suderinama su vidaus rinka (toliau – „sprendimas nepateikti prieštaravimų“). Šiame sprendime nurodoma išimtis, kuri buvo taikyta pagal SESV.

4.   Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai kyla abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, ji nusprendžia pradėti bylos procesą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį (toliau – „sprendimas pradėti [oficialią tyrimo procedūrą]“).

<…>“

6

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant [SESV] 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1), iš dalies pakeisto 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1084 (OL L 156, 2017, p. 1) (toliau – Reglamentas 651/2014), 56a straipsnyje nustatyta:

„1.   Investicinė pagalba oro uostui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3–14 dalyse ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Veiklos pagalba oro uostui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3, 4, 10 ir 15–18 dalyse ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

<…>

6.   Investicinė pagalba neteikiama oro uostui, kuris nuo veikiančio oro uosto, iš kurio teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, kaip apibrėžta [2008 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamento (EB) Nr. 1008/2008 [dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008, p. 3)] 2 straipsnio 16 punkte, yra ne toliau kaip už 100 km arba yra pasiekiamas automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu per 60 minučių.

7.   5 ir 6 dalys netaikomos oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, neviršijo 200000 keleivių, jeigu nėra tikėtina, kad dėl investicinės pagalbos oro uosto vidutinis metinis keleivių srautas padidėtų taip, kad per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo dienos jis viršytų 200000 keleivių. Tokiems oro uostams suteikta investicinė pagalba turi atitikti 11 dalį arba 13 ir 14 dalis.

8.   6 dalis netaikoma tais atvejais, kai investicinė pagalba suteikta oro uostui, kuris nuo veikiančių oro uostų, iš kurių teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 punkte, yra ne toliau kaip už 100 km, su sąlyga, kad, vykstant maršrutu tarp kiekvieno iš tų kitų veikiančių oro uostų ir pagalbą gaunančio oro uosto, būtinai būtų keliaujama arba jūrų transportu ir visą tokios kelionės laiką sudarytų ne trumpesnė kaip 90 minučių kelionė, arba oro transportu.

<…>“

7

Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairių (OL C 99, 2014, p. 3; toliau – Pagalbos aviacijos sektoriui gairės) 25 punkte nustatyta:

„25. Taikant šias gaires:

<…>

<…>“

8

Pagalbos aviacijos sektoriui gairių 114, 115, 131 ir 132 punktuose, esančiuose jų 5.1.2 skirsnyje „Veiklos pagalba oro uostams“, numatyta:

<…>

9

2017 m. balandžio 7 d. Vokietijos Federacinė Respublika pranešė Komisijai apie ketinimą 2018–2022 m. dalimis suteikti pagalbą Frankfurto Hano oro uosto veiklai dėl jo nuostolingos būklės (toliau – nagrinėjama pagalba). Šį oro uostą valdo Flughafen Frankfurt-Hahn GmbH (toliau – FFHG).

10

Ginčijamu sprendimu Komisija iš esmės konstatavo, kad nereikia pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros, nes, nors nagrinėjama pagalba yra „valstybės pagalba“, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji yra suderinama su vidaus rinka pagal to paties straipsnio 3 dalies c punktą. Komisija, be kita ko, grindė šį sprendimą tuo, kad Frankfurto Hano oro uosto, kuris yra minėtos pagalbos gavėjas, pasiekiamumo zonoje nėra kitų oro uostų.

11

Prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija priėmė du sprendimus dėl priemonių, kurių Vokietijos Federacinė Respublika ėmėsi Frankfurto Hano oro uosto ir Ryanair naudai: pirma, 2014 m. spalio 1 d. Sprendimą (ES) 2016/788 dėl valstybės pagalbos SA.32833 (11/C) (ex 11/NN), kurią Vokietija Frankfurto Hano oro uostui suteikė 2009–2011 m. finansavimo priemonėmis (OL L 134, 2016, p. 1), dėl kurio buvo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, o tą ieškinį Bendrasis Teismas atmetė 2019 m. gegužės 17 d. Nutartimi Deutsche Lufthansa / Komisija (T‑764/15, EU:T:2019:349), ir, antra, 2014 m. spalio 1 d. Sprendimą (ES) 2016/789 dėl Vokietijos suteiktos valstybės pagalbos SA.21121 (C 29/08) (ex NN 54/07), susijusios su Frankfurto Hano oro uosto finansavimu ir oro uosto finansiniais ryšiais su Ryanair (OL L 134, 2016, p. 46), dėl kurio buvo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, o tą ieškinį Bendrasis Teismas atmetė 2019 m. balandžio 12 d. Sprendimu Deutsche Lufthansa / Komisija (T‑492/15, EU:T:2019:252). Dėl šios Bendrojo Teismo nutarties ir sprendimo pateikti apeliaciniai skundai buvo atmesti 2021 m. liepos 15 d. Sprendimu Deutsche Lufthansa / Komisija (C‑453/19 P, EU:C:2021:608) ir 2022 m. sausio 20 d. Sprendimu Deutsche Lufthansa / Komisija (C‑594/19 P, EU:C:2022:40).

12

Be to, 2018 m. spalio 26 d. Komisija, remdamasi DLH skundu, užregistruotu Nr. SA.43260, nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl kitų priemonių, suteiktų Frankfurto Hano oro uostui ir Ryanair. Šis sprendimas 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 310, 2019, p. 5; toliau – Sprendimas Hahn IV).

13

2018 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo DLH ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

14

Bendrajame Teisme DLH iš esmės pateikė vienintelį pagrindą, kurį sudaro trys dalys, grindžiamos: pirma, tuo, kad Komisija neatsižvelgė į esmines jos nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, antra, tuo, kad Komisija neatsižvelgė į kitą pagalbą, kuri jau buvo suteikta Frankfurto Hano oro uostui, ir, trečia, Komisijos padarytomis vertinimo klaidomis.

15

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas pirmiausia nusprendė, kad DLH pareikštas ieškinys yra priimtinas. Dėl esmės Bendrasis Teismas nusprendė, kad, kiek tai susiję su Frankfurto Hano oro uosto pasiekiamumo zona, Komisija tinkamai neatsižvelgė į visus kriterijus, kuriuos ji privalėjo įvertinti pagal Pagalbos aviacijos sektoriui gaires, todėl tyrimo „nepakankamas ir neišsamus pobūdis“ neleido šiai institucijai išsklaidyti visų abejonių dėl nagrinėjamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Atmetęs visus kitus DLH pateiktus priekaištus, Bendrasis Teismas iš dalies patenkino DLH ieškinio pirmojoje instancijoje vienintelio pagrindo trečią dalį ir dėl šios priežasties panaikino ginčijamą sprendimą.

16

Apeliaciniu skundu Land Teisingumo Teismo prašo:

17

DLH Teisingumo Teismo prašo:

18

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

19

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu DLH Teisingumo Teismo prašo:

20

Land Teisingumo Teismo prašo:

21

Komisija prašo:

22

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Komisija Teisingumo Teismo prašo:

23

DLH Teisingumo Teismo prašo:

24

Land Teisingumo Teismo prašo:

25

2021 m. rugsėjo 10 d. pateiktu prašymu Land paprašė Teisingumo Teismo sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą.

26

2021 m. lapkričio 30 d. Nutartimi Land Rheinland-Pfalz / Deutsche Lufthansa (C‑466/21 P-R, EU:C:2021:972) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas šį prašymą atmetė.

27

Generaliniam advokatui pateikus išvadą, 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. liepos 11 d. DLH Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė du dokumentus, jais paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį.

28

Grįsdama savo prašymą DLH nurodo naujas faktines aplinkybes, apie kurias prieš perskaitydama išvadą ji nežinojo. Tos faktinės aplinkybės apima, pirma, Land atsiliepimą į ieškinį Landgericht Köln (Kelno apygardos teismas, Vokietija) nagrinėjamoje byloje, iškeltoje Land, dėl sumų, atitinkančių Sprendime Hahn IV nurodytas priemones, susigrąžinimo. Konkrečiai kalbant, DLH pažymi, kad šiame atsiliepime į ieškinį Land tvirtina, jog ji ir Ryanair yra konkurentės. Antra, DLH teigia, kad Oberlandesgericht Koblenz (Koblenco aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) priėmė sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Frankfurto Hano oro uostui suteikta pagalba yra kryžminis subsidijavimas Ryanair naudai, o tai patvirtina, kad DLH yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su šia pagalba.

29

Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsniu, išklausęs generalinį advokatą Teisingumo Teismas gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu baigus šią proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą.

30

Vis dėlto šioje byloje DLH pateikti prašymai neatskleidžia jokių naujų faktinių aplinkybių, galinčių turėti lemiamą įtaką sprendimui, kurį Teisingumo Teismo prašoma priimti.

31

Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.

32

DLH mano, kad pagrindinis apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes, pirma, dokumentas, kurį Land pateikė kaip įrodymą, kad jos atstovas turi įgaliojimą ad litem, yra pernelyg senas ir abstraktu, ir jame nėra jokios informacijos apie atstovaujamo asmens tapatybę, nors jis pasirašytas Land vardu. Antra, DLH mano, kad skundžiamas sprendimas daro tiesioginį poveikį Land tik dėl jos pareigos susigrąžinti FFHG jau išmokėtas nagrinėjamos pagalbos dalis ir nebemokėti FFHG tokių dalių ateityje. Land atsisakė vykdyti tokį įpareigojimą. Todėl apeliacinio skundo pateikimas laikytinas piktnaudžiavimu. Trečia, skundžiamu sprendimu Land padėtis nebuvo teisiškai pakeista, nes ji iš tikrųjų siekė apsaugoti FFHG interesus nuo jos naujųjų akcininkų ir Ryanair. Ketvirta, Land neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes skundžiamo sprendimo panaikinimas jai nesuteiktų jokios naudos.

33

Triplike ir per posėdį Teisingumo Teisme DLH galiausiai tvirtino, pirma, kad apeliaciniame skunde neatsižvelgta į 2019 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo nutarties Deutsche Lufthansa / Komisija (T‑764/15, EU:T:2019:349) res judicata galią ir, antra, kad Land nebeturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes dėl dabartinės FFHG ekonominės padėties ši nebegalėjo gauti likusios nagrinėjamos pagalbos dalies.

34

Land ir Komisija tvirtina, kad DLH argumentus reikia atmesti.

35

Pirma, kalbant apie DLH triplike ir per posėdį Teisingumo Teisme pateiktą argumentą, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes juo siekiama užginčyti 2017 m. gruodžio 14 d. Nutarties Deutsche Lufthansa / Komisija (T‑764/15, EU:T:2017:933) res judicata galią, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 127 straipsnį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie grindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

36

Taigi, kadangi atsiliepime į apeliacinį skundą DLH nesirėmė argumentu, susijusiu su 2017 m. gruodžio 14 d. Nutarties Deutsche Lufthansa / Komisija (T‑764/15, EU:T:2017:933) res judicata galia, ir šis argumentas nėra grindžiamas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo vykstant procesui, jį reikia laikyti pateiktu pavėluotai, taigi – atmesti kaip nepriimtiną.

37

Antra, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antros pastraipos matyti, kad įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Europos Sąjungos institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, jeigu šis sprendimas su jomis tiesiogiai susijęs.

38

Šioje byloje Land, Bendrajame Teisme įstojusi į bylą šalis, pakankamai teisiškai įrodo, kad skundžiamas sprendimas yra tiesiogiai su ja susijęs.

39

Kaip apeliaciniame skunde pažymi Land, pagal tą sprendimą, pirma, ji įpareigojama susigrąžinti FFHG jau išmokėtas nagrinėjamos pagalbos dalis ir, antra, jai draudžiama ateityje išmokėti naujas šios pagalbos dalis.

40

Per posėdį Teisingumo Teisme DLH pateiktas argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog FFHG buvo inicijuota nemokumo procedūra, ši bet kuriuo atveju nebegalėtų gauti likusių nagrinėjamos pagalbos dalių, negali pakeisti tokios išvados. Net ir darant prielaidą, kad taip yra, pagal skundžiamą sprendimą Land vis tiek įpareigojama bet kuriuo atveju susigrąžinti nagrinėjamos pagalbos dalis, kurias ji jau išmokėjo FFHG.

41

Be to, aplinkybė, kad Land nesiėmė visų skundžiamame sprendime nustatytų priemonių, net ir darant prielaidą, kad ji įrodyta, negali pakeisti šio sprendimo 39 ir 40 punktuose pateiktų išvadų, kurių pakanka įrodyti, kad skundžiamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Land ir kad dėl to ji gali pateikti apeliacinį skundą dėl to sprendimo, nesant reikalo nagrinėti, ar ši šalis turi suinteresuotumą pareikšti ieškinį.

42

Trečia, Land atstovo įgaliojime aiškiai numatyta, kad jis gali atstovauti jai Sąjungos teismuose bylose dėl valstybės pagalbos. Be to, DLH neteigia ir juo labiau neįrodo, kad nors įgaliojimas buvo išduotas 2019 m. birželio 7 d., jis nebegalioja. Todėl šis įgaliojimas atitinka Teisingumo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo mobile.de / EUIPO, C‑418/16 P, EU:C:2018:128, 34 ir 39 punktus).

43

Vadinasi, Land apeliacinis skundas yra priimtinas.

44

DLH tvirtina, kad Komisijos pateiktas priešpriešinis apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes, pirma, jame nenurodyta data, kai Land apeliacinis skundas buvo įteiktas šiai institucijai, priešingai, nei numatyta Teisingumo Teismo procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies b punkte.

45

Antra, Komisijos pateiktas priešpriešinis apeliacinis skundas pažeidžia Procedūros reglamento 178 straipsnio 3 dalies antrą sakinį, nes jis iš esmės sutampa su šios institucijos atsiliepimu į pagrindinį apeliacinį skundą.

46

Trečia, šis priešpriešinis apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes pats pagrindinis apeliacinis skundas yra nepriimtinas.

47

Ketvirta, minėtas priešpriešinis apeliacinis skundas buvo pateiktas piktnaudžiaujant, nes Komisija nepradėjo jokios pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, nors DLH ją informavo, kad priėmus Sprendimą Hahn IV nei FFHG, nei Land nesusigrąžino iš Ryanair atitinkamos pagalbos siekiant, kad atitinkamos sumos būtų pervestos į užblokuotą sąskaitą.

48

Komisija ir Land tvirtina, kad DLH argumentus reikia atmesti.

49

Pirma, kalbant apie DLH argumentą, kad Komisijos pateiktas priešpriešinis apeliacinis skundas yra nepriimtinas dėl to, kad Land apeliacinis skundas taip pat yra nepriimtinas, pakanka konstatuoti, kad šis argumentas turi būti atmestas atsižvelgiant į šio sprendimo 35–43 punktuose padarytas išvadas.

50

Antra, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 ir 174 straipsnius Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalys, turinčios suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas, gali pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti apeliacinį skundą. Pagal šio Procedūros reglamento 176 straipsnį ir 178 straipsnio 1 ir 3 dalis šios šalys taip pat gali pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą, kuris turi būti pateiktas atskiru dokumentu, skirtingu nei atsiliepimas į apeliacinį skundą, ir kuriame turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą remiantis pagrindais ir teisiniais argumentais, kurie skiriasi nuo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų pagrindų ir argumentų (2017 m. gruodžio 7 d. Nutarties Eurallumina / Komisija, C‑323/16 P, EU:C:2017:952, 30 punktas, taip pat 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 47 punktas).

51

Remiantis šiomis kartu aiškinamomis nuostatomis darytina išvada, kad atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti reikalaujama panaikinti Bendrojo Teismo skundžiamą sprendimą remiantis kitokiais ir savarankiškais pagrindais, kurie skiriasi nuo apeliacinio skundo pagrindų, nes tokie pagrindai gali būti pateikti tik priešpriešiniame apeliaciniame skunde (2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 48 punktas). Iš to taip pat matyti, kad priešpriešiniame apeliaciniame skunde iš esmės turi būti nurodyti pagrindai ir argumentai, kurie skiriasi ir yra savarankiški nuo nurodytųjų tos pačios šalies pateiktame atsiliepime į pagrindinį apeliacinį skundą.

52

Šioje byloje keli Komisijos priešpriešiniame apeliaciniame skunde nurodyti pagrindai iš dalies sutampa su argumentais, kuriais ji rėmėsi atsiliepime į apeliacinį skundą, pateiktame Land apeliaciniam skundui pagrįsti.

53

Vis dėlto reikia pažymėti, kad priešpriešiniu apeliaciniu skundu Komisija pati prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir nurodo pagrindus, kurie iš dalies yra savarankiški ir skiriasi nuo nurodytųjų pagrindiniame apeliaciniame skunde. Pagal šio sprendimo 50 punkte primintas taisykles toks prašymas ir tokie pagrindai negali būti pateikti ir nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl Komisija, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą. Šiomis aplinkybėmis jai negali būti priekaištaujama dėl to, kad priešpriešiniame apeliaciniame skunde ji nurodė visus pagrindus, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti skundžiamą sprendimą, įskaitant tuos, kurie taip pat buvo nurodyti jos atsiliepime į apeliacinį skundą, užuot paskirsčiusi šiuos pagrindus priešpriešiniame apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, taip rizikuodama pažeisti savo motyvų nuoseklumą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 7 d. Nutarties Eurallumina / Komisija, C‑323/16 P, EU:C:2017:952, 31 punktą).

54

Trečia, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies b punktą priešpriešiniame apeliaciniame skunde turi būti nurodyta data, kai pagrindinis apeliacinis skundas buvo įteiktas šį priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. DLH pažymi, kad tokios informacijos Komisijos šioje byloje pateiktame priešpriešiniame apeliaciniame skunde nėra.

55

Nors tiesa, kad šios informacijos šiame priešpriešiniame apeliaciniame skunde nėra, neginčijama, kad data, kai Komisijai buvo įteiktas pagrindinis apeliacinis skundas, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d., yra aiškiai nurodyta Komisijos pateiktame atsiliepime į pagrindinį apeliacinį skundą, kuris buvo įteiktas DLH ir Land. Be to, neginčijama, kad šį priešpriešinį apeliacinį skundą Komisija pateikė per nustatytą terminą.

56

Darytina išvada, kad aplinkybė, jog Komisija į priešpriešinį apeliacinį skundą neįtraukė Teisingumo Teismo procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos informacijos, nėra pažeidimas, galintis lemti šio priešpriešinio apeliacinio skundo nepriimtinumą, nes kitos šalys galėjo patikrinti, ar minėtas priešpriešinis apeliacinis skundas buvo pateiktas per du mėnesius nuo apeliacinio skundo įteikimo.

57

Priešingai, nei savo triplike, pateiktame dėl pagrindinio apeliacinio skundo, teigia DLH, aplinkybė, kad Komisijos atsiliepime į pagrindinį apeliacinį skundą pateiktais reikalavimais siekiama panaikinti skundžiamą sprendimą, o ne visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti šį apeliacinį skundą, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 174 straipsnį, negali pakeisti tokios išvados. Toks pažeidimas lemia tik reikalavimų dalies, kuria Komisija šiame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, nepriimtinumą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 21 punktą).

58

Galiausiai, aplinkybė, kad Land nesiėmė reikiamų priemonių, kad įvykdytų skundžiamą sprendimą arba Sprendimą Hahn IV, net jeigu ji būtų įrodyta, nėra tokia, kad lemtų Komisijos priešpriešinio apeliacinio skundo, kuriuo siekiama, kad skundžiamas sprendimas būtų panaikintas, nepriimtinumą.

59

Vadinasi, Komisijos priešpriešinis apeliacinis skundas yra priimtinas.

60

Grįsdama apeliacinį skundą Land nurodo penkis pagrindus, grindžiamus: pirmasis – SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pažeidimu ir nemotyvavimu, antrasis – teisės klaida vertinant Frankfurto Hano oro uosto pasiekiamumo zoną, trečiasis – principo ne ultra petita pažeidimu, ketvirtasis – sąlygų, kuriomis Komisija gali nepradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros, nesilaikymu ir penktasis – SESV 264 straipsnio pažeidimu.

61

Grįsdama priešpriešinį apeliacinį skundą Komisija nurodo šešis pagrindus, grindžiamus: pirmasis – SESV 263 straipsnio pažeidimu, antrasis – įrodinėjimo pareigą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu, pareigos atsakyti į šalių pateiktus argumentus ir jas išklausyti pažeidimu, trečiasis – klaidingo kriterijaus taikymu nagrinėjant Komisijos sprendimų nepradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros pagrįstumą, ketvirtasis – klaidingu Pagalbos aviacijos sektoriui gairių aiškinimu, penktasis – įrodinėjimo pareigos taisyklių pažeidimu ir šeštasis – Bendrojo Teismo procedūros reglamento pažeidimu, klaidingu nagrinėjimu savo iniciatyva ir įrodymų iškraipymu.

62

Pirmuoju pagrindu Land priekaištauja Bendrajam Teismui pažeidus SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ir jam tenkančią pareigą motyvuoti.

63

Šio pirmojo pagrindo antroje dalyje Land konkrečiai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 62 ir 86 punktuose nusprendė, kad išnagrinėjus visą ieškinį pirmojoje instancijoje matyti, jog DLH teisme rėmėsi procesinių teisių pažeidimu. Tame ieškinyje DLH tik nurodė klaidas, kurias Komisija padarė suteikdama leidimą teikti nagrinėjamą pagalbą. Be to, Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, kai apsiribojo išvada, kad prielaida dėl tokio pažeidimo kyla išnagrinėjus visą minėtą ieškinį.

64

Komisija mano, pirma, kad Bendrasis Teismas iškraipė to paties ieškinio turinį arba bent jau teisiškai klaidingai jį aiškino, nes nusprendė, kad jame buvo nurodytas vienintelis pagrindas, grindžiamas DLH procesinių teisių pažeidimu, nors iš tikrųjų jame buvo nurodyti keli pagrindai. Antra, skundžiamo sprendimo 59, 62 ir 86 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo teiginys, kad pakanka, jog procesinių teisių pažeidimas būtų nurodytas ieškinyje arba paaiškėtų išnagrinėjus visą ieškinį, prieštarauja SESV 263 straipsnio ketvirtai pastraipai.

65

DLH atsako, kad pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio 55 ir paskesniuose punktuose ji aiškiai nurodė, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, o šis aspektas netgi buvo paminėtas jos ieškinio pirmojoje instancijoje dalyke ir jį pagrindžiančiuose ieškinio pagrinduose, kaip tai matyti iš to ieškinio 14 punkto.

66

Priešpriešinio apeliacinio skundo antrajame pagrinde Komisija, palaikoma Land, teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias taisykles ir pareigą atsakyti į šalių pateiktus argumentus bei jas išklausyti.

67

Šio antrojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija teigia, kad DLH Bendrajame Teisme niekada neteigė, jog Frankfurto Hano ir Frankfurto prie Maino oro uostai konkuruoja ar kad pagalba pirmajam oro uostui galėjo turėti kokį nors poveikį antrajam iš jų.

68

Todėl skundžiamo sprendimo 50 punkte buvo padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas rėmėsi teiginiu, kurio DLH jam nenurodė ir kurio teisingumo jis bet kuriuo atveju nenagrinėjo.

69

Skundžiamo sprendimo 52–54 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Ryanair darė konkurencinį spaudimą DLH, kuris būtų buvęs mažesnis, jei FFHG nebūtų suteikta nagrinėjama pagalba, ir tą išvadą padarė neišnagrinėjęs DLH ir Komisijos pateiktų įrodymų, o tai taip pat pažeidė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias taisykles.

70

DLH atsako, kad savo ieškinyje pirmojoje instancijoje ji nurodė, jog abu aptariami oro uostai konkuruoja tarpusavyje. Tokia konkurencinė situacija grindžiama šio ieškinio 43, 117 ir paskesniuose punktuose jau nurodyta aplinkybe, kad šių oro uostų pasiekiamumo zonos sutampa. Be to, minėto ieškinio 43 punkte ji nurodė, kad šie oro uostai konkuruoja dėl iš jų vykdomų skrydžių maršrutų.

71

Dar daugiau, Komisija negali ginčyti Bendrojo Teismo nustatytos aplinkybės, kad Frankfurto prie Maino ir Frankfurto Hano oro uostai konkuruoja tarpusavyje, nes priešpriešinis apeliacinis skundas apsiriboja teisės klausimais.

72

Papildomai DLH įrodė, kad Frankfurto Hano oro uostas darė tokį konkurencinį spaudimą Frankfurto prie Maino oro uostui, kad 2017 m. kovo mėn. šis leido Ryanair atidaryti bazę.

73

Priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo antroje dalyje Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 52 ir 53 punktuose nusprendus, kad tiek, kiek Ryanair siūlomi skrydžiai iš Frankfurto Hano oro uosto sutampa su DLH vykdomais skrydžiais tais pačiais maršrutais iš Frankfurto prie Maino oro uosto, pažymėtina, kad šios bendrovės yra konkurentės. Bendrajame Teisme Komisija tvirtino, kad skrydžiai, kuriuos DLH vykdė iš Frankfurto prie Maino oro uosto, buvo „premium skrydžiai“, susiję su tranzitu keliaujančiais keleiviais, o Ryanair vykdė mažų sąnaudų skrydžius „iš taško į tašką“. Komisija taip pat įrodė, kad tariamuose DLH pateiktuose įrodymuose nėra jokios informacijos apie keleivių skaičiaus ir kainų pokyčius ir kad kyla didelių abejonių dėl to, kokius skrydžių maršrutus iš tikrųjų vykdė DLH ir kokiomis dienomis ji tai darė. Kadangi šie Komisijos argumentai yra labai svarbūs bylos baigčiai, Bendrasis Teismas turėjo į juos atsakyti.

74

DLH atsako, kad Bendrasis Teismas neturi jokios pareigos atsižvelgti į jam pateiktus argumentus, o turi tik pareigą užtikrinti, kad būtų paisoma teisės būti išklausytam.

75

Ginčijamas sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai, o ne DLH, todėl svarbu priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyti du atvejai, kai pripažįstama fizinio ar juridinio asmens teisė pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto, kuris nėra jam skirtas. Pirma, tokį ieškinį galima pareikšti, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, jeigu jis su šiuo asmeniu tiesiogiai susijęs (žr. 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76

Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 33 punkte Bendrasis Teismas nusprendė: kadangi ginčijamas sprendimas susijęs su individualia pagalba, jis negali būti laikomas reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktu. Be to, tokia išvada šiuose apeliaciniuose skunduose neginčijama.

77

Svarstant klausimą, ar ginčijamas sprendimas yra „tiesiogiai ir konkrečiai“ susijęs su DLH, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, jog sprendimas gali būti laikomas konkrečiai susijusiu su subjektais, kurie nėra jo adresatai, tik jeigu tas sprendimas jiems daro poveikį dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančios faktinės padėties, todėl su jais konkrečiai susijęs taip pat, kaip ir su to sprendimo adresatais (žr., be kita ko, 1963 m. liepos 15 d. Sprendimo Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, 223 punktą, taip pat 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 51 punktą).

78

Kadangi pirmojoje instancijoje pareikštas ieškinys susijęs su Komisijos sprendimu valstybės pagalbos srityje, taip pat reikia priminti, kad vykdant SESV 108 straipsnyje įtvirtintą valstybės pagalbos kontrolės procedūrą reikia išskirti, pirma, to straipsnio 3 dalyje numatytą pirminį pagalbos patikrinimo etapą, kurio tikslas yra tik leisti Komisijai susidaryti pirmą nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos priemonės suderinamumą su vidaus rinka, ir, antra, tyrimo etapą, nurodytą to straipsnio 2 dalyje. Tik pastarajame etape, skirtame sudaryti Komisijai galimybę gauti išsamią informaciją apie bylos duomenų visumą, pagal SESV šiai institucijai nustatoma pareiga pareikalauti, kad suinteresuotieji asmenys pateiktų pastabas (žr., be kita ko, 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 94 punktą, taip pat 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 52 punktą).

79

Vadinasi, kaip Bendrasis Teismas teisingai priminė skundžiamo sprendimo 36 punkte, kai nepradėdama SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros Komisija sprendime, priimtame remiantis šio straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, kad pagalba suderinama su vidaus rinka, asmenys, kurie turi šias procesines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuomet, jeigu turi galimybę šį sprendimą užginčyti Sąjungos teisme. Dėl šių priežasčių „suinteresuotosios šalies“, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, pareikštas ieškinys dėl tokio sprendimo panaikinimo yra priimtinas, jeigu pareikšdama ieškinį šalis siekia apginti procesines teises, kurias grindžia ta nuostata (žr., be kita ko, 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

80

Šiuo klausimu reikia priminti, kad sąvoką „suinteresuota šalis“, kaip ji apibrėžta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, Sąjungos teisės aktų leidėjas kodifikavo 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio h punkte, kurį pakeitė Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktas. Šioje nuostatoje „suinteresuotoji šalis“ apibrėžta kaip „kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“ (2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

81

Šiuo atveju šalys sutaria, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pasibaigus pirminiam patikrinimo etapui, numatytam SESV 108 straipsnio 3 dalyje ir nurodytam Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalyje, taigi nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, numatytos SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir nurodytos šio reglamento 4 straipsnio 4 dalyje.

82

Vadinasi, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad DLH pareikštas ieškinys gali būti laikomas priimtinu, jei ši oro transporto bendrovė, pirma, įrodė esanti „suinteresuotoji šalis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, ir, antra, rėmėsi procesinių teisių pažeidimu.

83

Vis dėlto Land ir Komisija mano, kad skundžiamo sprendimo 32–64 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju abi šios sąlygos buvo įvykdytos.

84

Skundžiamo sprendimo 39–56 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad DLH yra „suinteresuotoji šalis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą.

85

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad nors sąvoka „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, pirmiausia apima su pagalbos gavėju konkuruojančias įmones, vis dėlto, kaip Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo skundžiamo sprendimo 44 punkte, ši sąvoka apima ir neapibrėžtą asmenų, kuriems skirtas sprendimas, grupę (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63 punktą, taip pat 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 59 punktą).

86

Taigi iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad įmonė, kuri tiesiogiai nekonkuruoja su pagalbos gavėju, vis dėlto gali būti laikoma „suinteresuotąja šalimi“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, jeigu tvirtina, kad pagalbos suteikimas gali paveikti jos interesus, o tam reikia, kad ši įmonė pakankamai teisiškai įrodytų, jog pagalba gali turėti konkrečios įtakos jos padėčiai. Todėl „suinteresuotosios šalies“ statusas nebūtinai reiškia konkurencinius santykius (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 64 ir 65 punktus; 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Ja zum Nürburgring / Komisija, C‑647/19 P, EU:C:2021:666, 58 punktą, taip pat 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 60 punktą).

87

Antra, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog nagrinėjamos pagalbos suteikimas galėjo turėti konkretų poveikį DLH padėčiai, kiek tai susiję, viena vertus, su Frankfurto prie Maino oro uosto, kuris yra jos pirmasis „centrinis oro uostas“, veikimu ir, kita vertus, su konkurencija dėl DLH iš šio oro uosto siūlomų skrydžių krypčių.

88

Konkrečiai kalbant, pirma, skundžiamo sprendimo 50 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad nagrinėjama pagalba gali turėti įtakos Frankfurto prie Maino oro uosto konkurencinei padėčiai.

89

Vis dėlto, kaip Komisija teisingai pažymi priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje, iš ieškinio pirmojoje instancijoje nematyti, kad DLH būtų nurodžiusi tokį argumentą, siekdama pagrįsti savo teisę pareikšti ieškinį. Kaip priminta šio sprendimo 86 punkte, tik ieškovas turi įrodyti, kad nagrinėjama pagalbos priemonė gali daryti konkretų poveikį jo padėčiai.

90

Taigi skundžiamo sprendimo 50 punkte padaryta teisės klaida.

91

Antra, skundžiamo sprendimo 51–54 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad leidus FFHG tęsti veiklą nagrinėjamos pagalbos skyrimas suteikė Ryanair galimybę išlaikyti konkurencinį spaudimą DLH, kiek tai susiję su iš Frankfurto Hano oro uosto vykdomais skrydžiais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad šios dvi oro transporto bendrovės konkuruoja tarpusavyje, nes iš Frankfurto prie Hano ir Frankfurto prie Maino oro uostų siūlo skrydžius tomis pačiomis kryptimis, o šią aplinkybę patvirtina paskirties vietų sąrašai, kuriuos DLH pateikė savo procesiniuose dokumentuose ir per posėdį Bendrajame Teisme, kaip tai nurodyta skundžiamo sprendimo 51 punkte.

92

Taigi iš to 51 punkto aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas atsižvelgė į DLH pateiktus įrodymus. Kita vertus, kaip Komisija pažymi priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo antroje dalyje, iš skundžiamo sprendimo visiškai nematyti, kad Bendrasis Teismas būtų atsižvelgęs į jos argumentus, be kita ko, nurodytus Bendrajam Teismui pateikto tripliko 33–40 punktuose; jais siekta paneigti DLH pateiktų įrodymų reikšmingumą vertinant šios oro transporto bendrovės ir Ryanair konkurencinių santykių buvimą.

93

Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad nagrinėjant apeliacinį skundą Teisingumo Teismo vykdomos kontrolės paskirtis yra, be kita ko, patikrinti, ar Bendrasis Teismas teisiškai pakankamai išnagrinėjo visus ieškovo nurodytus argumentus ir ar pagrindas, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo pirmojoje instancijoje nurodytų pagrindų, iš esmės prilygsta rėmimuisi pareigos motyvuoti, kylančios iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio, kuris Bendrajam Teismui taikomas pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 117 straipsnio, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Gogos / Komisija, C‑583/08 P, EU:C:2010:287, 29 punktą; 2022 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV, C‑202/21 P, E U:C:2022:734, 106 punktą, taip pat 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Ispanija ir kt. / Komisija, C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P, EU:C:2023:60, 118 punktą).

94

Žinoma, Bendrasis Teismas neprivalo pateikti paaiškinimo, kuriame išsamiai ir vienas po kito būtų išnagrinėti visi ginčo šalių argumentai, todėl Bendrojo Teismo motyvai gali būti implicitiniai, jeigu jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam pavestą kontrolę (2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 96 punktas, taip pat 2022 m. gruodžio 1 d. Sprendimo EUIPO / Vincenti, C‑653/20 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:945, 47 punktas).

95

Tokiomis aplinkybėmis, kadangi nagrinėjamu atveju Komisijos pateiktais duomenimis buvo siekiama užginčyti DLH pateiktų duomenų reikšmingumą, Bendrasis Teismas, siekdamas įvykdyti pareigą motyvuoti, turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių manė, kad šie įrodymai negali paneigti jo vertinimo, grindžiamo DLH pateiktais duomenimis, kad ši oro transporto bendrovė ir Ryanair veikia toje pačioje keleivių vežimo oro transportu rinkoje ir todėl yra konkurentės.

96

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir neįvykdė pareigos motyvuoti, kai nusprendė, kad DLH yra „suinteresuotoji šalis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą.

97

Taigi reikia pritarti Komisijos pateikto antrojo pagrindo pirmai ir antrai dalims.

98

Pirma, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 64 punkte išdėstytas Bendrojo Teismo teiginys, jog pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje DLH rėmėsi savo procesinių teisių pažeidimu, grindžiamas to sprendimo 62 ir 63 punktuose Bendrojo Teismo padarytomis išvadomis.

99

Šiuo klausimu minėto sprendimo 62 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „išnagrinėjus visą ieškinį matyti“, jog DLH pareikštas ieškinys „[buvo] susijęs su sprendimo nepateikti prieštaravimų panaikinimu, ir jame ginčijama tai, kad [šiame] sprendime [nebuvo] atlikta išsamaus [nagrinėjamos]] pagalbos tyrimo, o tai pakenkė [DLH], nes ji yra suinteresuotoji šalis, ir pažeidė jos teisę būti išklausytai bei procesines teises“.

100

Skundžiamo sprendimo 63 punkte Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad, „kiek tai susiję su <…> ieškiniu, kuriuo ginčijamas sprendimo, priimto nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, teisėtumas, reikia išnagrinėti visus [DLH] argumentus, nurodytus vieninteliame ieškinio pagrinde, siekiant įvertinti, ar jie leidžia nustatyti didelius sunkumus, dėl kurių Komisija turėjo pradėti minėtą procedūrą“.

101

Antra, reikia priminti, kad Sąjungos teismas neturi aiškinti ieškovo ieškinio, kuriuo ginčijamas tik nagrinėjamą pagalbos priemonę vertinančio sprendimo pagrįstumas, taip, kad juo iš tikrųjų siekiama apsaugoti iš SESV 108 straipsnio 2 dalies kylančias ieškovo procesines teises, jeigu ieškovas aiškiai nesuformulavo pagrindo, kuriuo siekiama tokio tikslo, antraip būtų pakeistas tokio ieškinio dalykas (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Ja zum Nürburgring / Komisija, C‑647/19 P, EU:C:2021:666, 115 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

102

Tokiomis aplinkybėmis ieškovo argumentai, kuriais konkrečiai siekiama įrodyti, kad Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, yra priimtini, kai ieškiniu, kuriam pagrįsti pateikti šie argumentai, iš tikrųjų siekiama panaikinti sprendimą nepradėti tokios procedūros ir kai pačioje ieškinio formuluotėje ieškovas tvirtina, kad nepradėjus tyrimo procedūros jis negalėjo pasinaudoti procesinėmis garantijomis, į kurias turi teisę (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Belgija / Deutsche Post ir DHL International, C‑148/09 P, EU:C:2011:603, 61–63 punktus).

103

Nagrinėjamu atveju tiesa, kad, pirma, kaip Bendrasis Teismas pabrėžė skundžiamo sprendimo 62 punkte, DLH Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu buvo siekiama panaikinti Komisijos sprendimą nepradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros.

104

Antra, tokiomis aplinkybėmis reikia pabrėžti, kad, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 98 punkte, Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos motyvuoti, kai to sprendimo 62 punkte paprasčiausiai nurodė, jog DLH rėmimasis savo procesinių teisių pažeidimu matyti išnagrinėjus visą pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį. Atvirkščiai, Bendrasis Teismas turėjo aiškiai nurodyti šio ieškinio punktus, kuriais rėmėsi atlikdamas tokį vertinimą, kad šalys galėtų suprasti tokio sprendimo priėmimo priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę, kaip priminta šio sprendimo 94 punkte.

105

Trečia, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 97 punkte, Bendrasis Teismas dar turėjo išnagrinėti, kurie iš DLH pateiktų priekaištų konkrečiai skirti įrodyti, kad Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

106

Iš skundžiamo sprendimo nematyti, kad Bendrasis Teismas būtų atlikęs tokį nagrinėjimą. Atvirkščiai, iš to sprendimo 63 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, kad pirmojoje instancijoje pareikštu ieškiniu buvo siekiama užginčyti Komisijos atsisakymą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą, todėl jis turėjo išnagrinėti visus DLH pateiktus argumentus, kad įvertintų, ar jie leidžia nustatyti didelius sunkumus, dėl kurių Komisija būtų turėjusi pradėti tokią procedūrą, prieš tai nepatikrinęs, ar kiekvienu iš šių argumentų buvo konkrečiai siekiama įrodyti tokių sunkumų buvimą.

107

Darytina išvada, kad Bendrojo Teismo vertinimas, jog DLH rėmėsi procesinių teisių pažeidimu, yra teisiškai klaidingas ir nemotyvuotas.

108

Taigi Land apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis turi būti pripažinta pagrįsta.

109

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir nesant reikalo priimti sprendimo nei dėl Land apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies, nei dėl Komisijos priešpriešinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo ir antrojo pagrindo trečios dalies, kuriais siekiama dėl kitų priežasčių ginčyti ieškinio priimtinumą, nei dėl kitų pagrindinio apeliacinio skundo ir priešpriešinių apeliacinių skundų pagrindų, kuriais siekiama užginčyti Bendrojo Teismo argumentus dėl esmės, visų pirma dėl DLH priešpriešiniame apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų, susijusių su Bendrojo Teismo vartojamos sąvokos „bendras scenarijus“ atitikties SESV 107 straipsniui, reikia panaikinti skundžiamą sprendimą.

110

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį Teisingumo Teismas gali, jei panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

111

Nagrinėjamu atveju taip nėra.

112

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta keletas teisės klaidų ir esama motyvavimo trūkumų, nagrinėjant ieškinio pirmojoje instancijoje priimtinumą ir prireikus šio ieškinio pagrįstumą reikia įvertinti faktines aplinkybes, dėl kurių Teisingumo Teismas turėtų imtis papildomų proceso organizavimo ar bylos medžiagos tyrimo priemonių.

113

Taigi reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: