1

Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Neoperl / EUIPO(Cilindro formos santechninio įdėklo vaizdas) (T‑487/21, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2022:780), kuriuo jis panaikino 2021 m. birželio 3 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2327/2019‑5), susijusį su pozicinio lytėjimo prekių ženklo, vaizduojančio cilindro formos santechninį įdėklą, registracija kaip Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas, pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, priimto dėl EUIPO nepriklausomos apeliacinės tarybos sprendimo, nagrinėjamas tik jeigu Teisingumo Teismas iš anksto jį priima.

3

Pagal šio Statuto 58a straipsnio trečią pastraipą apeliacinis skundas – visas ar jo dalis – priimamas Teisingumo Teismo procedūros reglamente numatyta tvarka, jeigu jame keliamas klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai.

4

Pagal Procedūros reglamento 170a straipsnio 1 dalį minėto statuto 58a straipsnio pirmoje pastraipoje numatytais atvejais apeliantas prideda prie savo apeliacinio skundo prašymą jį priimti, jame nurodo apeliaciniame skunde keliamą Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbų klausimą ir visą svarbią informaciją, kad Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą dėl šio prašymo.

5

Pagal minėto reglamento 170b straipsnio 1 ir 3 dalis Teisingumo Teismas kuo greičiau motyvuota nutartimi išsprendžia klausimą dėl prašymo priimti apeliacinį skundą.

6

Grįsdama savo prašymą priimti apeliacinį skundą EUIPO tvirtina, kad vienintelis jos nurodytas pagrindas susijęs su Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai svarbiu klausimu.

7

Pirma, šiame vieninteliame pagrinde EUIPO teigia, kad Bendrasis Teismas, pirma, klaidingai įvertino 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 72 straipsnio 3 dalį. Konkrečiau kalbant, skundžiamo sprendimo 47, 48 ir 50–61 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad jo atliktas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies a punkto, siejamo su to paties reglamento 4 straipsniu, nagrinėjimas iš esmės yra teisinis klausimas, būtinas prieš nagrinėjant ieškovės pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl panaikinimo. Taip Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad, viena vertus, jis neturėjo jurisdikcijos ratione materiae atlikti tokio nagrinėjimo iš esmės ir, kita vertus, toks nagrinėjimas nebuvo būtinas ginčijamo sprendimo teisėtumui peržiūrėti, nes tokią peržiūrą jau buvo galima visiškai užtikrinti tiriant klausimą, ar, neišnagrinėjusi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punkto ir 4 straipsnio nuostatų, Apeliacinė taryba pažeidė ieškovės pirmojoje instancijoje nurodytas nuostatas, t. y. Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalį.

8

Taigi toks ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo srities pažeidimu, nagrinėjimas savo iniciatyva yra neteisėtas Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo Reglamento 2017/1001 72 straipsnyje nustatytos jurisdikcijos taisyklės apėjimas.

9

Antra, EUIPO nurodė, kad dėl Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalies pažeidimo iš EUIPO apeliacinės tarybos galutinai atimama jos tiek pirminė, tiek specialioji kompetencija peržiūrėti ir priimti sprendimus, taip pat nepaisoma jos narių nepriklausomumo įgyvendinant šią kompetenciją.

10

Trečia, EUIPO tvirtino, kad minėtas pažeidimas kenkia įvairiais lygiais užtikrinamai visapusiškai teisinei apsaugai nuo EUIPO sprendimų. Konkrečiau kalbant, šią apsaugą užtikrina EUIPO apeliacinės tarybos, kiek tai susiję su EUIPO ekspertės sprendimais, ir Bendrasis Teismas, kuris peržiūri apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą.

11

Antra, EUIPO teigė, kad jos apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalį Bendrajam Teismui suteiktos teisės pakeisti sprendimą apimties ir sąlygų, nes šis klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio trečią pastraipą.

12

Šiuo aspektu, pirma, EUIPO nurodė, kad apeliaciniame skunde keliamas horizontalus procesinio pobūdžio klausimas, t. y. ar Bendrasis Teismas, nagrinėdamas savo iniciatyva iškeltą pagrindą, peržengė savo kompetencijos ribas, nustatytas Sąjungos teisės aktų leidėjo. Be to, šis klausimas svarbus visoms byloms, kuriose Bendrasis Teismas vykdo EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų prekių ženklų ir dizaino srityje teisėtumo peržiūrą.

13

Antra, EUIPO pažymėjo, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su konstitucinio pobūdžio kompetencijos suteikimu. Iš tiesų Bendrasis Teismas, įgyvendindamas jam pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį suteiktą kompetenciją, teisiškai privalo veikti neviršydamas SESV 263 straipsnyje ir Reglamento 2017/1001 72 straipsnyje jam suteiktų įgaliojimų.

14

Trečia, EUIPO teigė, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatyta visiškos, tinkamos, veiksmingos ir daugiapakopės teisinės apsaugos nuo EUIPO sprendimų sistema. Konkrečiai kalbant, šis klausimas susijęs su specialiu vaidmeniu, šioje sistemoje priskirtu nepriklausomoms apeliacinėms taryboms.

15

Ketvirta, EUIPO tvirtino, kad šis klausimas turi ypatingą struktūrinę reikšmę specialiai teisinės apsaugos nuo EUIPO sprendimų sistemai. Visų pirma dėl Bendrojo Teismo teisės pakeisti sprendimą viršijimo pažeidžiama pirminė EUIPO apeliacinių tarybų kompetencija EUIPO sprendimų peržiūros srityje. Be to, taip sumažinama su EUIPO sprendimais susijusių asmenų teisinė apsauga tiek „kiekybiniu“, tiek „kokybiniu“ požiūriais. Galiausiai dėl tokio viršijimo taip pat sumažėja teisminė apsauga.

16

Penkta, EUIPO teigė, kad dėl ginčijamame sprendime Bendrojo Teismo pateikto požiūrio kyla teisinio netikrumo dėl Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų pavojus, nes šiuo klausimu nėra jokio paaiškinimo. Iš tiesų toks paaiškinimas būtinas, nes Bendrasis Teismas nesivadovavo nei ieškovės pirmojoje instancijoje pateiktais reikalavimais, nei šioje byloje taikytina Teisingumo Teismo jurisprudencija.

17

Šešta, EUIPO tvirtino, kad iškeltas klausimas yra svarbus, kiek jis susijęs su teisine apsauga nuo kitų Sąjungos agentūrų sprendimų, dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio 5 dalį, privalomai numatė konkrečią, išsamią ir išankstinę nepriklausomos apeliacinės tarybos kontrolę, o šių sprendimų teisėtumą savo ruožtu turi peržiūrėti Sąjungos teismas.

18

Pirmiausia pažymėtina, kad būtent apeliantas turi įrodyti, kad jo apeliaciniame skunde keliami klausimai yra svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 20 punktas ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 10 punktas).

19

Be to, kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio trečios pastraipos, siejamos su Procedūros reglamento 170a straipsnio 1 dalimi ir 170b straipsnio 4 dalimi, prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti pateikta visa informacija, būtina Teisingumo Teismui norint priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo priimtinumo, ir, kai apeliacinis skundas priimamas nagrinėti iš dalies, nurodyti apeliacinio skundo pagrindai ar dalys, dėl kurių turi būti pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Kadangi Statuto 58a straipsnyje numatytu išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmu siekiama apriboti Teisingumo Teismo peržiūrą klausimais, kurie yra svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turi išnagrinėti tik tuos apelianto pateikiamus pagrindus, kuriuose keliami tokie klausimai (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 21 punktas ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 11 punktas).

20

Taigi prašyme priimti apeliacinį skundą bet kuriuo atveju turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti pagrindai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, taip pat aiškus ir tikslus teisės klausimas, keliamas kiekvienu pagrindu, tai, ar šis klausimas svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai arba plėtrai, ir konkrečiai išvardytos priežastys, dėl kurių tas klausimas svarbus, atsižvelgiant į nurodytą kriterijų. Kalbant konkrečiai apie apeliacinio skundo pagrindus, pažymėtina, kad prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti tiksliai nurodyta skundžiamu sprendimu ar nutartimi pažeista Sąjungos teisės nuostata arba jurisprudencija, glaustai apibūdinta, kokią būtent teisės klaidą galimai padarė Bendrasis Teismas, taip pat tai, kokią įtaką ši klaida padarė priimant skundžiamą sprendimą ar nutartį. Tuo atveju, jei teisės klaida, kuria remiamasi, kyla iš jurisprudencijos pažeidimo, prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti glaustai, bet aiškiai ir tiksliai, nurodyta, pirma, kur būtent yra prieštaravimas, pažymint tiek skundžiamo sprendimo ar skundžiamos nutarties punktus, kuriuos apeliantas skundžia, tiek Teisingumo Teismo ar Bendrojo Teismo sprendimo punktus, kurių buvo nepaisyta, ir, antra, konkrečiai įvardytos priežastys, kodėl dėl tokio prieštaravimo kyla klausimas, svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 22 punktas ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 12 punktas).

21

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas kaip preliminarų klausimą, kurį būtina išspręsti siekiant pradėti nagrinėti ieškinio pagrindus, susijusius su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 95 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nurodė klausimą, ar žymuo, kurį prašoma įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, atitinka Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje nurodytas sąlygas ir ar jis gali būti prekių ženklas. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad neatliktų savo funkcijos spręsti dėl teisėtumo, jeigu, pirma, neatkreiptų dėmesio į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis teisės norma (Reglamento Nr. 207/2009 ir 7 straipsnio 1 dalies b punktu), kuri nagrinėjamu atveju gali būti netaikoma, jeigu (Apeliacinė taryba to nepatikrino) prašomas įregistruoti žymuo negalėtų būti prekių ženklas, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 4 straipsnį, nors šalys to ir neginčytų, ir, antra, jeigu nagrinėjamoje byloje jis pats priimtų sprendimą, taikydamas tokią teisės normą.

22

Pirma, reikia pažymėti, kad EUIPO tiksliai ir aiškiai aprašė savo vienintelį apeliacinio skundo pagrindą, grindžiamą Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Konkrečiai kalbant, nurodydama šį pagrindą EUIPO teigia, kad Bendrasis Teismas savo iniciatyva išnagrinėjo galimybę iš esmės taikyti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir jo 4 straipsnį.

23

EUIPO taip pat paaiškino, kokia yra Bendrojo Teismo tariamai padaryta teisės klaida.

24

Ji teigė, kad Bendrasis Teismas peržengė savo kompetencijos, kurią numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas, ribas, nes perėmė EUIPO apeliacinių tarybų pirminę kompetenciją tikrinti ekspertės sprendimus.

25

Taigi prašyme priimti apeliacinį skundą EUIPO nurodė tiek skundžiamo sprendimo punktus, kuriuos ginčija, tiek tariamai pažeistą Sąjungos teisės nuostatą.

26

Antra, iš prašymo priimti apeliacinį skundą matyti, kad Bendrojo Teismo tariamai padaryta teisės klaida, dėl kurios jis panaikino ginčijamą sprendimą, kuriuo Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu atsisakymo registruoti pagrindu, buvo pagrįstas visas skundžiamas sprendimas.

27

Be to, reikia pažymėti, kad EUIPO nurodė, jog tikrinant ginčijamo sprendimo teisėtumą nereikėjo iš esmės nagrinėti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punkto ir 4 straipsnio nuostatų, o tai jau buvo galima visiškai užtikrinti išnagrinėjus klausimą, ar Apeliacinė taryba, neišnagrinėjusi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punkto ir 4 straipsnio nuostatų, pažeidė ieškovės pirmojoje instancijoje nurodytas nuostatas, t. y. Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto EUIPO netvirtino, kad dėl tokios ginčijamo sprendimo teisėtumo peržiūros ginčijamas sprendimas nebūtų buvęs panaikintas.

28

Net darant prielaidą, kad dėl tokios teisėtumo peržiūros ginčijamas sprendimas būtų buvęs panaikintas, iš EUIPO teiginio matyti, kad dėl tokio panaikinimo EUIPO apeliacinė taryba nebūtų galutinai netekusi kompetencijos tikrinti ekspertės sprendimo.

29

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad tariama Bendrojo Teismo klaida turėjo įtakos skundžiamo sprendimo rezultatui.

30

Trečia, atsižvelgiant į prašymą priimti apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui tenkančią įrodinėjimo pareigą, apeliantas turi įrodyti, kad, neatsižvelgiant į teisės klausimus, kuriuos jis nurodo savo apeliaciniame skunde, tame skunde keliamas vienas ar keli klausimai, svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, kad šis kriterijus apima ne vien skundžiamą sprendimą ir galiausiai ne vien apeliacinį skundą (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 27 punktas ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 15 punktas).

31

Toks reikalavimas įrodyti reiškia, kad tokių klausimų svarba turi būti įrodyta konkrečiomis ir su nagrinėjamu atveju susijusiomis aplinkybėmis, o ne tik bendro pobūdžio argumentais (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 28 punktas ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 16 punktas).

32

Nagrinėjamu atveju EUIPO nurodė vienintelį apeliacinio skundo pagrindą, kuriuo iš esmės siekiama nustatyti Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalyje Bendrajam Teismui suteiktos teisės pakeisti sprendimą įgyvendinimo apimtį ir sąlygas. Apskritai, EUIPO nuomone, šis klausimas susijęs su Sąjungos teismo vykdoma kompetencija ir peržiūros intensyvumu.

33

Be to, EUIPO nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių mano, kad jos apeliaciniame skunde keliamas teisės klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai.

34

Visų pirma EUIPO pabrėžė horizontalų klausimo, ar Bendrasis Teismas neperžengė jam priskirtos kompetencijos ribų, de facto pakeisdamas Apeliacinės tarybos sprendimą po to, kai savo iniciatyva išnagrinėjo pateiktą pagrindą, pobūdį.

35

Be to, ji pažymėjo, kad kompetencijos suteikimo klausimas yra svarbus konstitucinio pobūdžio klausimas, nes Bendrasis Teismas teisiškai privalo veikti neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

36

Taip pat ji pažymėjo, kad klausimas dėl Bendrajam Teismui suteiktos teisės pakeisti sprendimą sąlygų ir apimties yra ypač svarbus, nes šios teisės viršijimas turi įtakos išimtinei apeliacinių tarybų kompetencijai, asmenų, su kuriais susijęs EUIPO sprendimas, teisinei apsaugai ir apskritai veiksmingai teisminei apsaugai.

37

Galiausiai EUIPO pabrėžė, kad klausimas dėl Bendrajam Teismui suteiktos teisės pakeisti sprendimą sąlygų ir apimties yra svarbus klausimas tiek, kiek jis neapsiriboja intelektinės nuosavybės teise, bet gali būti susijęs ir su kitų Sąjungos agentūrų sprendimais, kurių teisėtumą peržiūri Sąjungos teismai.

38

Taigi iš prašymo priimti apeliacinį skundą matyti, kad šiame apeliaciniame skunde iškeltas klausimas peržengia skundžiamo sprendimo ir galiausiai šio apeliacinio skundo ribas.

39

Atsižvelgiant į EUIPO nurodytas aplinkybes, šis prašymas priimti apeliacinį skundą pakankamai įrodo, kad apeliaciniame skunde keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai svarbus klausimas.

40

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia priimti visą apeliacinį skundą.

41

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170b straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinis skundas arba jo dalis yra priimtina pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio trečioje pastraipoje nustatytus kriterijus, procesas tęsiamas pagal šio reglamento 171–190a straipsnius.

42

Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas nutartyje arba sprendime, kuriais užbaigiamas procesas.

43

Kadangi prašymas priimti apeliacinį skundą buvo patenkintas, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nutaria: