1.

Anglų filosofas Jeremy Bentham, žinomas kaip sukūręs panoptikumą – kalėjimų architektūros rūšį, kai centriniame bokšte esantis prižiūrėtojas gali stebėti visus aplink bokštą esančiose atskirose kamerose uždarytus nuteistuosius, nežinančius, kad yra stebimi, skaidrumo siekį taikė ir viešajam gyvenimui, manydamas, kad „visuomenės stebimas viešasis asmuo tampa dorybingas“ ( 2 ). Tikrai pranašiški žodžiai, bent jau dėl siūlyto mechanizmo, jeigu jį vertinsime pagal daugybę Europos Sąjungoje egzistuojančių teisės aktų, dabar įpareigojančių bent iš dalies viešinti viešųjų asmenų interesų ir turto deklaracijas.

2.

Visais šiais teisės aktais siekiama viešumo ir duomenų subjektų privataus gyvenimo apsaugos pusiausvyros. Šioje byloje konkrečiai nagrinėjama asmens duomenų tvarkymo, kai dalis interesų deklaracijų turinio skelbiama už jų rinkimą ir tikrinimą atsakingos valdžios institucijos interneto puslapyje, atitiktis Sąjungos teisei. Taip pat ši byla Teisingumo Teismui suteikia progą patikslinti specialių kategorijų vadinamųjų neskelbtinų duomenų sąvokos apimtį.

3.

Šioje byloje, be tam tikrų pirminės teisės nuostatų, t. y. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 straipsnių ir 51 straipsnio 2 dalies, reikšmingi Direktyvos 95/46/EB ( 3 ) 3 ir 6–8 straipsniai, taip pat Reglamento (ES) 2016/679 ( 4 ) 2, 5, 6 ir 9 straipsniai.

4.

Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII‑371 (Žin., 1997, Nr. 67‑1659) (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) ( 5 ) 1 straipsnyje buvo numatyta, kad juo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje ( 6 ).

5.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje „Deklaracijos turinys“ buvo nustatyta:

„1.   Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis:

2.   Deklaruojantis asmuo gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, jeigu sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai gyvena skyrium, neturi bendro namų ūkio ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi.“

6.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnyje „Privačių interesų duomenų viešumas“ buvo nustatyta:

„1.   Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą) deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši, praradusio deklaruojančio asmens statusą, prašymu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija organizuoja deklaracijos viešo skelbimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje nutraukimą.

2.   Negali būti viešai skelbiami deklaracijoje nurodyti asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, ypatingi asmens duomenys, taip pat kiti duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus. Be to, neskelbiami kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys.“

7.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) yra viešosios valdžios institucija, atsakinga už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo taikymo priežiūrą, konkrečiai – interesų deklaracijų rinkimą ir jų tikrinimą.

8.

OT eina QP, pagal Lietuvos teisę įsteigtos aplinkos apsaugos srityje veikiančios viešosios įstaigos, direktoriaus pareigas.

9.

2018 m. vasario 7 d. sprendimu VTEK konstatavo, kad OT jai nepateikė privačių interesų deklaracijos, kaip reikalaujama pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, todėl pažeidė šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį.

10.

2018 m. kovo 6 d. OT pateikė skundą dėl šio sprendimo panaikinimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Pirmiausia jis teigia, kad jis nėra Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, turtintis pareigą deklaruoti privačius interesus, be to, jo deklaracijos turinio skelbimas VTEK interneto puslapyje pažeidžia jo ir kitų asmenų, kuriuos prireikus jis turi nurodyti savo deklaracijoje, teisę į privatų gyvenimą.

11.

VTEK tvirtina, kad OT turėjo pateikti privačių interesų deklaraciją, nes QP, t. y. viešojoje įstaigoje, gavusioje finansavimą iš Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto, jis turėjo administravimo įgaliojimus. Ji pripažįsta, kad, nors tokios deklaracijos paskelbimas gali būti kišimasis į suinteresuotojo asmens ir jo sutuoktinio privatų gyvenimą, jis numatytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme.

12.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, privačių interesų deklaracijoje nurodyti asmens duomenys yra deklaruojančio asmens ir kitų susijusių asmenų privataus gyvenimo dalis ir jų atskleidimas, kai kalbama apie ypač jautrius duomenis, kaip antai šeiminę padėtį ar lytinę orientaciją, gali suketi didelių nepatogumų šių asmenų gyvenime. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų išimčių nepakanka, kad būtų užtikrinta šių duomenų apsauga. Be to, duomenų apie aplinkybes, galinčias daryti poveikį įgyvendinant viešosios valdžios funkcijas priimamiems sprendimams, skelbimas interneto puslapyje nebūtinas to įstatymo tikslui, t. y. įgyvendinti skaidrumo valstybinėje tarnyboje principą, pasiekti. Nagrinėjamoje deklaracijoje esančių asmens duomenų teikimas VTEK ir šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems subjektams priskirta priežiūros funkcija yra pakankamos priemonės šiam tikslui pasiekti.

13.

Kadangi turi abejonių dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytos tvarkos suderinamumo su BDAR nuostatomis, Vilniaus apygardos administracinis teismas (Lietuva) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

14.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 101 straipsnį Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išsiuntė prašymą pateikti paaiškinimus; į jį atsakyta 2021 m. gegužės 12 d. registruotu paštu. Europos Komisija, Lietuvos, Italijos ir Suomijos vyriausybės pateikė rašytines pastabas. Lietuvos vyriausybė 2021 m. liepos 30 d. pateikė dokumentą, kuriame atsakyta į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus.

15.

Iš SESV 267 straipsnio formuluotės ir struktūros matyti, kad prašymo priimti prejudicinį sprendimą procesas galimas tik tuo atveju, jei nacionaliniai teismai faktiškai nagrinėja bylą, kurioje jie turi priimti sprendimą, galbūt atsižvelgdami į Teisingumo Teismo prejudicine tvarka priimtą sprendimą. Todėl Teisingumo Teismas gali ex officio patikrinti, ar pagrindinė byla tebenagrinėjama ( 7 ).

16.

Atsakydamas į Teisingumo Teismo klausimą, susijusį su tuo, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje aiškiai nepatenka į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, iš dalies pakeisto 2020 m. sausio 1 d., ratione personae taikymo sritį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad Teisingumo Teismo atsakymas būtinas sprendimui pagrindinėje byloje priimti, atsižvelgiant į skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo metu galiojusį teisės aktą. Be to, jis nurodė, kad suinteresuotasis asmuo dar gali būti priskiriamas prie dabar galiojančios redakcijos įstatyme nurodytų asmenų.

17.

Šis teismas patikslino, taip pat Teisingumo Teismo paprašytas, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas pripažinti nepriimtinu jo prašymą ištirti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio konstitucingumą, nes ši nuostata netaikoma pagrindinėje byloje, neturi reikšmės prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros eigai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad, nors, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, keliamas klausimas dėl galimo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes pareiškėjas pagrindinėje byloje neįvykdė pareigos pateikti interesų deklaraciją, skundžiamo sprendimo teisėtumo patikrinimas reikalauja atsižvelgti į tokio pateikimo pasekmes pagal to įstatymo 10 straipsnį, t. y. tam tikrų deklaracijoje pateiktų duomenų paviešinimą VTEK interneto puslapyje.

18.

Atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytą informaciją reikia pripažinti, kad jis dar nagrinėja pagrindinę bylą ir Teisingumo Teismo atsakymas į pateiktus klausimus išlieka naudingas šiai bylai išnagrinėti. Be to, primenu, kad Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, neprivalo aiškinti nacionalinių nuostatų ( 8 ) ir kad nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, taikoma svarbos prezumpcija. Šiuo atveju akivaizdžiai nematyti, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis ar dalyku, nei kad Teisingumo Teismui pateikti klausimai yra hipotetiniai ( 9 ).

19.

Šiuo atžvilgiu manau, kad nepagrįstas Lietuvos vyriausybės teiginys dėl antrojo prejudicinio klausimo „teorinio“ pobūdžio, grindžiamas tuo, kad negalima nustatyti atitinkamų paviešintų neskelbtinų duomenų, nes pareiškėjas pagrindinėje byloje nepateikė deklaracijos. Pažymiu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos nacionalinės teisės nuostatos leidžia nustatyti, kokio pobūdžio duomenys turi būti šioje deklaracijoje, ir santykinai tiksliai nustatyti, kurie iš jų neskelbtini VTEK interneto puslapyje. Manau, jog Teisingumo Teismas turi visus teisinius ir faktinius duomenis, būtinus tam, kad pateiktų naudingą atsakymą, leidžiantį veiksmingai išnagrinėti bylą.

20.

Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, jį pateikęs teismas yra įsitikinęs, kad ginčijamas nacionalinės teisės aktas patenka į BDAR taikymo sritį tiek ratione materiae, tiek ratione temporis atžvilgiu, tačiau manau, kad dėl šios pozicijos reikia pateikti keletą pastabų.

21.

Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį jis taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti jai sudaryti, tvarkymui neautomatizuotomis priemonėmis, t. y. jo materialinė taikymo sritis identiška Direktyvos 95/46, kuri šiuo reglamentu panaikinta ir pakeista, materialinei taikymo sričiai.

22.

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad interesų deklaracijos duomenys, kurie turi būti skelbiami VTEK interneto puslapyje, t. y. be kita ko, tam tikrų fizinių asmenų vardas ir pavardė, yra „asmens duomenys“, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą, nes tai yra „informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti“, o aplinkybė, kad, kaip šiuo atveju, informacija priskirtina prie profesinės veiklos srities, nereiškia, kad tai nėra „asmens duomenys“ ( 10 ). Taigi tiek jų rinkimas, tiek platinimas pateikiant minėtame interneto puslapyje, vykdomi šio viešojo subjekto, yra „asmens duomenų tvarkymas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį arba šios direktyvos 2 straipsnio b punktą ( 11 ).

23.

Reikia pabrėžti, kad, nors dėl labai plačiai apibrėžtos taikymo srities BDAR tam tikra prasme yra bendras asmens duomenų apsaugos Sąjungoje teisės aktas, buvo priimtos kitos atskirose srityse taikomos jį patikslinančios ir papildančios normos, kurios yra lex specialis. Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR ( 12 ).

24.

Šiuo klausimu BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai „duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais“. Ši BDAR taikymo išimtis, kaip kitos jo 2 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, turi būti aiškinama siaurai. Kaip matyti iš to reglamento 19 konstatuojamosios dalies, ši išimtis grindžiama aplinkybe, kad kompetentingų valdžios institucijų atliekamą asmens duomenų tvarkymą šiais tikslais reglamentuoja konkretesnis Sąjungos teisės aktas, t. y. Direktyva 2016/680 ( 13 ).

25.

Šios direktyvos, priimtos tą pačią dieną kaip BDAR, 3 straipsnio 7 punkte pateikta „kompetentingos institucijos“ apibrėžtis, todėl tokia apibrėžtis pagal analogiją turi būti taikoma to reglamento 2 straipsnio 2 dalies d punktui. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad iš Direktyvos 2016/680 10 konstatuojamosios dalies matyti, kad sąvoka „kompetentinga institucija“ turi būti aiškinama siejant su asmens duomenų apsauga teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityje, atsižvelgiant į pakeitimus, kuriuos gali būti būtina atlikti dėl specifinio šių sričių pobūdžio ( 14 ). Be to, šios direktyvos 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad BDAR taikomas asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 7 punktą, tačiau atliekamam kitais tikslais nei joje numatytieji ( 15 ).

26.

Taigi pagrindinėje byloje, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ir Lietuvos vyriausybės nurodyta informacija, nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir „užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje“. Korupcija gali pasireikšti, be kita ko, kaip viešąsias funkcijas vykdančio asmens veiksmai, kuriais jis reikalauja naudos ar ją priima už veiksmų atlikimą arba neatlikimą pagal einamas pareigas ( 16 ), tokius veiksmus gali apimti sąvoka „nusikalstama veika“, kaip tai suprantama pagal BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punktą.

27.

Vykdydama bendrąją užduotį užtikrinti tinkamą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo taikymą VTEK renka viešajame sektoriuje dirbančių asmenų interesų deklaracijas ir tam tikrą jose pateiktą informaciją skelbia savo interneto svetainėje. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo įstatymo reikalavimų, VTEK turi įgaliojimus pavesti atlikti suinteresuotojo asmens veiksmų tyrimą, patikslinti tyrimo išvadas, pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Kadangi Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje tiksliai nenurodyta, neaišku, kokio konkretaus pobūdžio sprendimus gali priimti VTEK, bet iš pagrindinės bylos matyti, kad šis subjektas gali bent jau konstatuoti neteisėtą interesų deklaracijos nepateikimą, ir suinteresuotasis asmuo neišvengiamai turi pareigą tai ištaisyti.

28.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, rodančias, kad teisės aktas yra išimtinai nacionalinio pobūdžio ir VTEK duomenis tvarko nacionaliniu mastu, siekdama esminio tikslo – atgrasyti Lietuvos viešajame sektoriuje dirbančius asmenis nuo neteisėtų veiksmų vykdant pareigas, nematyti, kad ši institucija gali būti laikoma „kompetentinga institucija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2016/680 3 straipsnio 7 punktą, ir kad todėl jos veiklai gali būti taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta išimtis. Vadinasi, viešajame sektoriuje dirbančių asmenų interesų deklaracijose pateiktų asmens duomenų skelbimas VTEK interneto svetainėje patenka į BDAR materialinę taikymo sritį.

29.

Kaip bus nurodyta toliau, naudingas Teisingumo Teismo atsakymas į prejudicinius klausimus reiškia, kad jis turi būti susijęs tiek su BDAR, tiek su Direktyva 95/46. Šiuo klausimu pažymiu, kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punktas iš dalies yra Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos tąsa; joje nustatyta, kad ši direktyva netaikoma tvarkant duomenis, kai atliekamos tvarkymo operacijos, susijusios su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu (taip pat ir valstybės ekonomine gerove, kai tvarkymo operacija susijusi su valstybės saugumo klausimais) ir su valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje, ir ši išimtis turi būti aiškinama siaurai. Manau, aišku, kad VTEK vykdyto asmens duomenų tvarkymo tikslas nėra visuomenės saugumas, gynyba arba valstybės saugumas. Be to, nors negalima atmesti, kad tie duomenys gali būti naudojami vykdant deklaruojančių asmenų baudžiamąjį persekiojimą, kai padaryta aktyviųjų ar pasyviųjų korupcijos veikų, neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami duomenys surinkti specialiuoju tokio baudžiamojo persekiojimo tikslu arba vykdant valstybės veiklą baudžiamosios teisės srityje ( 17 ).

30.

Reikia pripažinti, kad abu Teisingumo Teismui pateikti klausimai keliami dėl BDAR, taikomo nuo 2018 m. gegužės 25 d. ir nuo šios dienos panaikinusio Direktyvą 95/46, nuostatų išaiškinimo ( 18 ). Vis dėlto pagrindinėje byloje nagrinėjamas sprendimas priimtas 2018 m. vasario 7 d., t. y. anksčiau nei 2018 m. gegužės 25 d., ir tai lemia išvadą, kad pagrindinėje byloje ratione temporis taikytina ta direktyva.

31.

Toliau iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos taip pat matyti, kad VTEK sprendimu pripažino, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje nepateikė interesų deklaracijos, todėl pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, ir taip įpareigojo suinteresuotąjį asmenį pateikti šią deklaraciją. Kadangi iš šios bylos medžiagos nematyti, kad jis iš tikrųjų ją pateikė anksčiau nei 2018 m. gegužės 25 d., negalima atmesti galimybės, kad šiuo atveju ratione temporis taikytinas BDAR. Šiomis aplinkybėmis, kad Teisingumo Teismas galėtų pateikti naudingus atsakymus į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo keliamus klausimus, į juos reikia atsakyti remiantis tiek Direktyva 95/46, tiek BDAR ( 19 ). Primenu, jog atsižvelgiant į tai, kad BDAR panaikino ir pakeitė Direktyvą 95/46 ir kad šio reglamento reikšmingų nuostatų taikymo sritis iš esmės tapati šios direktyvos reikšmingų nuostatų taikymo sričiai, Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl tos direktyvos iš esmės taikoma ir tam reglamentui ( 20 ).

32.

Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kurioje nurodytos nacionalinio teismo abejonės dėl VTEK vykdomo asmens duomenų tvarkymo suderinamumo su Sąjungos teise, Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti BDAR 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį atsakant į du atskirus prejudicinius klausimus. Nemanau, kad juos galima nagrinėti kartu dėl specifinio antrojo klausimo dalyko. Jame keliama problema dėl sąvokos „specialių kategorijų asmens duomenys“, kaip tai suprantama pagal BDAR 9 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 96/46 8 straipsnio 1 dalį, apimties, kiek tai susiję su nacionalinės teisės aktu, pagal kurį draudžiama atskleisti būtent šių kategorijų duomenis.

33.

Taigi ši diskusija skiriasi nuo nagrinėjamo tvarkymo teisėtumo ( 21 ), nurodyto pirmajame prejudiciniame klausime, pateiktame dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies, su daliniais pakeitimais pakartojančios Direktyvos 95/46 7 straipsnį, išaiškinimo. Šiuo aspektu iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jį pateikęs teismas siekia apskritai išsiaiškinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas asmens duomenų tvarkymas gali būti laikomas teisėtu atsižvelgiant į visus asmens duomenų tvarkymui taikomus principus, be kita ko, proporcingumo principą. Vadinasi, šiam teismui pateiktiname atsakyme taip pat reikia atsižvelgti į šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, ypač „duomenų kiekio mažinimo“ principą, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kokių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, ir kuriuo taip pat išreiškiamas minėtas proporcingumo principas ( 22 ).

34.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar BDAR 5 ir 6 straipsniai, siejami su Chartijos 7 ir 8 straipsniais, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo remiantis dalis interesų deklaracijoje, kurią turi teikti kiekvienas viešąsias lėšas gaunančios viešosios įstaigos vadovas, esančių asmens duomenų turi būti skelbiama už šių deklaracijų rinkimą ir jų turinio kontrolę atsakingos valstybės institucijos interneto puslapyje.

35.

Remiantis Direktyvos 95/46 10 konstatuojamąja dalimi ir 1 straipsniu, taip pat BDAR 4 konstatuojamąja dalimi ir 1 straipsniu, šiais dviem aktais siekiama užtikrinti aukšto lygio fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, ypač jų teisės į privatų gyvenimą, tvarkant asmens duomenis, apsaugą ( 23 ). Šios teisės, įtvirtintos atitinkamai Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, kurie yra glaudžiai susiję tarpusavyje, nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis. Pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį leidžiama tvarkyti asmens duomenis, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, t. y. asmens duomenys „turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“. Be to, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šių Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių įgyvendinimo apribojimai galimi, jeigu jie numatyti įstatymo ir nekeičia tų teisių ir laisvių esmės, ir kad, remiantis proporcingumo principu, jeigu jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Jie turi neviršyti to, kas yra griežtai būtina, ir suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas ( 24 ).

36.

Kaip matyti, be kita ko, iš BDAR ir Direktyvos 95/46 tikslo, jeigu įvykdytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos pagal šias nuostatas, pripažįstama, kad šis tvarkymas atitinka ir Chartijos 7 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Beje, tam tikri pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami, be kita ko, Direktyvos 95/46 6 ir 7 straipsniais ir BDAR 5 ir 6 straipsniais ( 25 ). Šiuo klausimu reikia priminti, kad, išskyrus šios direktyvos 13 straipsnyje ir BDAR 23 straipsnyje nustatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, viena vertus, atitikti Direktyvos 95/46 6 straipsnyje arba BDAR 5 straipsnyje nurodytus duomenų kokybės principus ir, kita vertus, tenkinti vieną iš duomenų tvarkymo teisėtumo principų, išvardytų šios direktyvos 7 straipsnyje arba šio reglamento 6 straipsnyje, nes šiose dviejose nuostatose pateiktas išsamus atvejų, kai asmens duomenų tvarkymas gali būti laikomas teisėtu, sąrašas ( 26 ).

37.

Konkrečiai kalbant, pagal Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktus arba BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, pirma, asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais, jie turi būti adekvatūs ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu, antra, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tų tikslų. Be to, pagal tos direktyvos 7 straipsnio c ir e punktus ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu atitinkamai jis „būtina[s], kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė,“ arba jeigu jo „reikia vykdant užduotį, atliekamą visuomenės labui, arba įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus duomenų valdytojui arba trečiajai šaliai, kuriai atskleidžiami duomenys“ ( 27 ).

38.

Reikia pabrėžti, kad tiek BDAR, tiek Direktyvoje 95/46 nustatyta, kad valstybės narės gali nukrypti, be kita ko, nuo šių teisės aktų atitinkamai 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies, kai tai būtina siekiant užtikrinti tam tikrus svarbius tikslus, susijusius su bendrais viešaisiais interesais, nagrinėjamu atveju – nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar patraukimą už jas baudžiamojon atsakomybėn arba baudžiamųjų sankcijų vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją. Iš tikrųjų BDAR 23 straipsnio 1 dalies d punkte, kuris pakartoja ir iš dalies pakeičia ankstesnę Direktyvos 95/46 13 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatą, nurodyta, kad Sąjungos ir valstybių narių teisėje taikomomis teisėkūros priemonėmis gali būti apribotos šiuose teisės aktuose numatytos teisės ir prievolės, jeigu tokiu apribojimu paisoma pagrindinių teisių ir laisvių esmės ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tam tikrus svarbius tikslus, susijusius su bendrais viešaisiais interesais, kaip antai nurodytasis ( 28 ).

39.

Taigi BDAR 23 straipsnis ir Direktyvos 95/46 13 straipsnis neturi būti aiškinami kaip galintys suteikti valstybėms narėms įgaliojimus pažeisti teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nesilaikant Chartijos 7 straipsnio, kaip ir kitų joje numatytų garantijų. Konkrečiai kalbant, o tai pasakytina ir dėl Direktyvos 95/46 13 straipsnio 1 dalies, pagal BDAR 23 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms suteiktais įgaliojimais galima naudotis tik laikantis proporcingumo reikalavimo, pagal kurį nuo asmens duomenų apsaugos nukrypti leidžiančios nuostatos ir jų apribojimai neturi viršyti to, kas griežtai būtina ( 29 ).

40.

Atsižvelgdamas į nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pažymiu, kad, atrodo, neįmanoma nustatyti, ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu įgyvendinami Direktyvos 95/46 13 straipsnis ar BDAR 23 straipsnis. Šiomis aplinkybėmis reikia nagrinėti ginčijamo tvarkymo teisėtumą atsižvelgiant į BDAR 5 ir 6 straipsnius ir Direktyvos 95/46 6 ir 7 straipsnius, taip pat pažymėtina, kad toliau pateikti argumentai bus reikšmingi ir tuo atveju, jeigu nacionalinės teisės aktu įgyvendinami BDAR 23 straipsnis ar Direktyvos 95/46 13 straipsnis.

41.

Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalyje ir BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, pagal kurį asmens duomenų tvarkymas turi būti teisėtas, sukonkretintas šių teisės aktų atitinkamai 7 ir 6 straipsniuose, kuriuose išvardyti šį teisėtumą užtikrinantys galimi skirtingi teisiniai pagrindai.

42.

Remiantis šios direktyvos 7 straipsnio c punktu arba šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu, duomenų tvarkymas teisėtas, jeigu jis būtinas, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Manau, kad šiuo aspektu tokių duomenų paskelbimui VTEK interneto puslapyje aiškiai taikoma ši nuostata, o ne tos direktyvos 7 straipsnio e punktas ar to reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punktas, kurį nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

43.

Interneto puslapyje plačiajai visuomenei atskleisdama dalį anksčiau surinktų interesų deklaracijų duomenų už jų tvarkymą atsakinga VTEK vykdo konkrečią Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą prievolę. Kaip pastabose pabrėžia Lietuvos vyriausybė, ši prievolė nustatyta imperatyvioje teisės akto nuostatoje, VTEK įpareigojančioje vykdyti konkretų tvarkymą, ir ji neturi galimybės pasirinkti, ar vykdyti šią prievolę, ar ne. Ši situacija skiriasi nuo nurodytosios Direktyvos 95/46 7 straipsnio e punkte ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte, kuriame nereikalaujama, kad duomenų valdytojas veiktų vykdydamas teisinę prievolę ( 30 ). Bet kuriuo atveju, kaip patvirtina BDAR 6 straipsnio 1 dalies, pakeičiančios Direktyvos 95/46 7 straipsnį, formuluotė, pakanka, kad būtų taikytinas bent vienas teisėtumo pagrindas; Teisingumo Teismas pripažino, kad tas pats duomenų tvarkymas gali atitikti kelis teisėtumo pagrindus ( 31 ).

44.

Pagal Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalies b punktą ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktą asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtais tikslais. Reikia pabrėžti, jog BDAR patikslinta, kad tokių duomenų tvarkymo vykdant duomenų valdytojui nustatytą prievolę pagrindas nustatomas Sąjungos ar atitinkamos valstybės narės teisėje, kuri turi atitikti „viešojo intereso tikslą ir [būti] proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama“ ( 32 ).

45.

Kaip nurodyta, VTEK vykdomas dalies interesų deklaracijose pateiktų asmens duomenų viešinimas būtinas vykdant šiai institucijai nustatytą teisinę prievolę. Būtent šia prievole siekiama Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžto bendro tikslo, kurio teisėtumas objektyviai neginčytinas. Iš tikrųjų užtikrinti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užtikrinti šių sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktui, atsirasti ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje yra akivaizdžiai teisėti viešojo intereso tikslai ( 33 ), kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį, todėl jais remiantis gali būti nustatyti Chartijos 7 ir 8 straipsniais garantuojamų teisių įgyvendinimo ribojimai.

46.

Nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad interesų deklaracijose pateiktų asmens duomenų rinkimas ir viešinimas numatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, toks jo nulemtas teisės į privatų gyvenimą suvaržymas turi būti laikomas formaliai numatytu įstatymo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį ir 52 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi turi būti pripažinta tokia pati reikalavimo numatyti įstatyme apimtis, kokią suteikė Europos Žmogaus Teisių Teismas, pateikdamas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalies išaiškinimą, apimantį netikslų ar nepakankamai tikslų įstatymą ( 34 ).

47.

Šiuo klausimu pažymiu, jog BDAR 41 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad duomenų tvarkymo teisinis pagrindas ar jį apibrėžianti teisėkūros priemonė turi būti aiškūs ir tikslūs, o jų taikymas turi būti numatomas teisės subjektams pagal Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ( 35 ) realiai atspindėtas šis numatomumo reikalavimas, kurio tikslas, be kita ko, užtikrinti, kad nagrinėjamos priemonės apimtį ir taikymą reglamentuojančios taisyklės būtų pakankamai aiškios ir tikslios ( 36 ), kad atitinkamas asmuo galėtų suprasti, kokios rūšies duomenys, kokiu būdu ir kokiu tikslu tvarkomi ( 37 ).

48.

Nors šiuo atveju nagrinėjamas teisės aktas, atrodo, tenkina numatomumo reikalavimą dėl atlikto tvarkymo rūšies ir jo tikslų apibrėžimo, vis dėlto kyla abejonių dėl duomenų, kurie yra šio tvarkymo objektas, nustatymo. Jiems nustatyti reikia kartu taikyti Viešųjų ir privačių interesų įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodytas interesų deklaracijos turinys, ir šio įstatymo 10 straipsnį, kuriame minimi „deklaracijoje nurodyti“ duomenys, neskelbiami VTEK interneto puslapyje. Nekalbėdamas apie teisėkūros technikos pasirinkimą, kai nusprendžiama neišvardyti skelbtinų tos deklaracijos duomenų, konstatuoju, kad kyla realių sunkumų nustatyti tikslią to įstatymo 10 straipsnio taikymo sritį. Išskyrus to straipsnio 2 dalyje aiškiai paminėtus asmens kodą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, bendrai nurodomi „ypatingi asmens duomenys“, taip pat kiti „duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus“ ( 38 ).

49.

Teisingumo Teismui prašymu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino, kad iš pradžių ypatingi asmens duomenys buvo išvardyti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje: duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie šio asmens teistumą; ši apibrėžtis artima pateiktajai Sąjungos teisėje ( 39 ). Taip pat šis teismas nurodė, kad pagal Lietuvos teisę draudžiama viešinti nemažai informacijos ir rėmėsi keliomis minėto įstatymo nuostatomis, pagal kurias draudžiama viešinti skirtingų rūšių duomenis, tam tikri iš jų jau nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, o kiti a priori neteikiami VTEK teiktinoje interesų deklaracijoje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pats kėlė klausimą, ar formuluotėje „kiti duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus“ galiausiai daroma nuoroda tik į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje paminėtus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, duomenis ( 40 ).

50.

Taigi matyti, kad Lietuvos viešajame sektoriuje dirbantis asmuo, turintis pareigą VTEK pateikti interesų deklaraciją, turi atlikti analizę ir paiešką, mėgindamas nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas išimtis, todėl galiausiai ir „skelbtinus“ duomenis, visiškai nebūdamas užtikrintas dėl savo vertinimo rezultato.

51.

Atsižvelgiant į numatomumo reikalavimą abejonių kelia ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, pagal kurią deklaruojantis asmuo deklaracijoje turi nurodyti „artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“. Taigi deklaruojančiam asmeniui priskirta neįmanoma ar bent pavojinga užduotis – pareiga vadovaujantis savo sąžine nustatyti, kas, jo nuomone, a priori daro ar gali daryti įtaką nepriklausomam ir objektyviam jo pareigų vykdymui, žinodamas, kad paskui jam gali būti priekaištaujama dėl bet kokio nutylėjimo šiuo klausimu. Šią galimo interesų konflikto situaciją turi apibrėžti tik įstatymų leidėjas, bet tikrai ne atitinkamas pilietis.

52.

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, jog pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga, be kita ko, apima kiekvieno fizinio asmens galimybę įsitikinti, kad jo asmens duomenys tikslūs ir tvarkomi teisėtai ( 41 ). Numatomumo reikalavimu, be kita ko, siekiama, kad šis asmuo galėtų įvertinti tikslią duomenų tvarkymo priemonę ir prireikus priimti sprendimą įgyvendinti savo teisę pateikti skundą priežiūros institucijai ar kreiptis į teismą dėl duomenų valdytojo veiksmų, jeigu mano, kad su juo susijęs duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant BDAR ( 42 ). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į nacionalinę teisę, turi patikrinti, ar atitinkamo duomenų tvarkymo teisinis pagrindas atitinka numatomumo reikalavimą ( 43 ).

53.

Manau, kad būtinai reikia paminėti Lietuvos ir Suomijos vyriausybių pastabas, kuriose akcentuojama valstybėms narėms palikta diskrecija apibrėžti asmens duomenų tvarkymą, aiškiai pripažinta BDAR 6 straipsnio 3 dalyje. Žinoma, neginčijama, kad nacionalinėje teisėje gali būti įtvirtintos konkrečios pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymo nuostatos, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis ir atitinkamus duomenų subjektus. Vis dėlto to reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu tokie duomenys tvarkomi vykdant duomenų valdytojo teisinę prievolę, atitinkamos valstybės narės teisė turi atitikti viešojo intereso tikslą ir būti proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama. Be to, Teisingumo Teismas aiškiai nusprendė, jog tam, kad būtų teisėtas, bet koks asmens duomenų tvarkymas turi tenkinti du reikalavimus, t. y. atitikti vieną iš duomenų tvarkymo teisėtumo principų, išvardytų Direktyvos 95/46 7 straipsnyje arba BDAR 6 straipsnyje, taip pat atitikti šios direktyvos 6 straipsnyje arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytus duomenų kokybės principus, kurie yra proporcingumo principo išraiška ( 44 ).

54.

Tam, kad būtų tenkinamos minėtose nuostatose nurodytos sąlygos, dalies interesų deklaracijose pateiktų duomenų paskelbimas VTEK interneto puslapyje būtinai turi faktiškai atitikti bendrojo intereso tikslą, apibrėžtą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje, ir neviršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Taigi, kaip pabrėžta BDAR 39 konstatuojamojoje dalyje, šis būtinumo reikalavimas nėra įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, garantuojamas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina ( 45 ). Be to, bendrojo intereso tikslo negalima siekti neatsižvelgiant į tai, kad jis turi būti derinamas su pagrindinėmis teisėmis, kurioms taikoma priemonė, nustatant pusiausvyrą tarp bendrojo intereso tikslo ir nagrinėjamų teisių ( 46 ).

55.

Proporcingumo reikalavimas reiškia siekiamų tikslų ir jiems pasiekti taikomų priemonių santykį, todėl kyla imperatyvus reikalavimas aiškiai ir tiksliai apibrėžti šiuos tikslus ( 47 ). Tiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tiek suinteresuotieji asmenys tvirtina, kad nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiama užtikrinti valstybinės tarnybos valdymo skaidrumą, kad būtų sustiprintas piliečių pasitikėjimas viešąja veikla ir jie galėtų veiksmingai kontroliuoti, kaip sprendimus priimantys asmenys naudoja jiems patikėtas viešąsias lėšas.

56.

Kaip anksčiau priminta, ginčijamos priemonės tikslai apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje, juo siekiama užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje didinant atsakingų asmenų sąžiningumą ir nešališkumą. Remiantis nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktais duomenimis šioje nuostatoje aiškiai nenurodytas skaidrumo tikslas ( 48 ). Todėl galima kelti klausimą, ar interesų deklaracijoje nurodytų vardo ir pavardės paskelbimas internete yra priemonė, iš tikrųjų leidžianti pasiekti vienintelius nacionalinės teisės akte oficialiai skelbiamus tikslus, nes, atrodo, abejonių kelia dėl tokio bendro paskelbimo plačiajai visuomenei suteikiamos socialinės kontrolės veiksmingumas ( 49 ).

57.

Toliau manau, jog galima pagrįstai nuspręsti, kad pirmesniuose šios išvados punktuose aprašytas bendras skaidrumo siekis šiuo atveju yra iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnio nors netiesiogiai, bet neišvengiamai kylantis tikslas ( 50 ). Primenu, kad skaidrumo principas įtvirtintas ESS 1 ir 10 straipsniuose bei SESV 15 straipsnyje ir jis leidžia, be kita ko, užtikrinti didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą ir aukštesnį administracijos atskaitomybės piliečiams mastą demokratinėje sistemoje. Tuo atveju, jeigu teisės akte aiškiai nustatytas tikslas skaidriau naudoti Bendrijos fondus ir gerinti šių fondų finansinį valdymą stiprinant naudojamų lėšų viešąją kontrolę, Teisingumo Teismas nusprendė, kad su asmenvardžiais susietų duomenų apie atitinkamus gavėjus ir tikslias jų gautas sumas paskelbimas internetu yra tinkama priemonė didinti atitinkamos paramos žemės ūkiui naudojimo skaidrumą. Jis nurodė, kad tokia piliečiams pateikta informacija stiprina visuomenės galimybes kontroliuoti skirtų sumų naudojimą ir padeda optimaliai naudoti viešųjų fondų lėšas ( 51 ).

58.

Priemonė yra būtina, jeigu siekiamo teisėto tikslo negalima pasiekti naudojant kitą, tiek pat tinkamą, bet mažiau varžančią, priemonę. Kitaip tariant, ar galima pasiekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytu elektroninės versijos paskelbimu siekiamų tikslų kitomis, tiek pat veiksmingomis, bet mažiau deklaruojančių asmenų teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą varžančiomis, priemonėmis? Manau, jog atsakymas į šį klausimą turi būti teigiamas dėl kelių priežasčių.

59.

Pirma, pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo požiūriui, kad interesų deklaracijų pateikimas VTEK ir šios institucijos vykdomas jų tikrinimas yra tinkamos priemonės, kurių pakanka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslui pasiekti. Suprantu, kad šiuo atžvilgiu nukrypstu nuo vyraujančios nuomonės, kurią galima laikyti „sustabarėjusia“ ar „neurotiška“, dėl skaidrumo reikalavimo ( 52 ), kuris tapo savitikslis, o svarbiausia kuris tapo – absoliučia demokratine vertybe. Manau, kad viešasis interesas ir visuomenės interesai ne visada sutampa ( 53 ) ir kad už viešosios veiklos saugumo didinimą užkertant kelią interesų konfliktui ir korupcijai iš esmės atsakinga valstybė, kuri, vadovaudamasi skaidrumo dogma, neturi perduoti piliečiams teisės akto, kuriuo siekiama užtikrinti valstybės pareigūnų sąžiningumą ir nešališkumą, kontrolės.

60.

Konkrečiai kalbant, reikia pabrėžti, kad nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu pirmiausia siekiama prevencinio tikslo. Šiomis aplinkybėmis pareiga pateikti interesų deklaraciją už jos tikrinimą atsakingai valdžios institucijai savaime užtikrina siekiamą atgrasomąjį poveikį ją turintiems vykdyti viešuosius sprendimus priimantiems asmenims, nepaisant bendro dalies šių deklaracijų turinio viešinimo.

61.

Be to, nors pareiga pateikti interesų deklaraciją savaime yra skaidrumo išraiška, jis būtų dar padidintas viešai ir teisėtai atkūrus nepriklausomos administravimo institucijos, kuriai, kaip VTEK, pavesta užtikrinti gerą interesų deklaracijų mechanizmo taikymą, veiklą. Galimybė skelbti ataskaitą, kurioje išvardyti nustatyti interesų konflikto, deklaracijos nepateikimo ar nesąžiningų deklaracijų pateikimo atvejai ir dėl šių situacijų priimti sprendimai, leistų sustiprinti piliečių pasitikėjimą viešojo sektoriaus veikla taip pat gerai, o gal net geriau, palyginti su informavimu internete skelbiant neutralius deklaracijų duomenis.

62.

Taip pat reikia priminti, kad pagal BDAR 86 straipsnį valdžios institucijos turimuose oficialiuose dokumentuose esantys asmens duomenys šios institucijos gali būti atskleisti laikantis Sąjungos ar valstybės narės teisės, kuri jai taikoma. Šiomis aplinkybėmis matyti, kad svarbu atsižvelgti į tai, ką visuomenė gali gauti iš VTEK, oficialius dokumentus, t. y. interesų deklaracijas, saugančios viešosios valdžios institucijos, pagal visuomenės galimybę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nacionalinės teisės nuostatas, nes ši galimybė susipažinti turi būti derinama su pagrindinėmis teisėmis į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, kaip, beje, aiškiai reikalaujama tame 86 straipsnyje ( 54 ).

63.

Šis požiūris, pagal kurį nacionalinės teisės akto teisėtas tikslas gali būti tiesiogiai pasiektas VTEK vykdant deklaracijų patikrinimą, suponuoja, kad ji turi turėti žmogiškųjų, materialinių ir teisinių priemonių, leidžiančių veiksmingai vykdyti šią užduotį ( 55 ). Manau, kad proporcingumo klausimas pirmiausia susijęs su viešosios valdžios institucijoms, atsakingoms už deklaruojančių asmenų situacijos tikrinimą, suteiktomis priemonėmis atsižvelgiant į tų asmenų skaičių. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pirmiau pateiktus argumentus, turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamo nacionalinės teisės akto tikslas negalėjo būti taip pat veiksmingai pasiektas vien privalomai teikiant interesų deklaracijas VTEK ir jai jas tikrinant ir apskritai ar jį galėjo pasiekti ši institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.

64.

Antra, jeigu atsakymas neigiamas, pažymiu, kad kyla nagrinėjamo tvarkymo proporcingumo klausimas atsižvelgiant į paskelbtų duomenų rūšį. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad su duomenų tvarkymo būtinumu susijusi sąlyga turi būti nagrinėjama kartu su vadinamuoju „duomenų kiekio mažinimo“ principu, įtvirtintu Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalies c punkte ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte, pagal kurį asmens duomenys turi būti „adekvatūs, susiję ir savo apimtimi neviršijantys tikslų, kuriems jie renkami ir (arba) vėliau tvarkomi“ ( 56 ).

65.

Kaip nurodyta šioje išvadoje, pagal nagrinėjamo nacionalinės teisės akto 10 straipsnį turi būti skelbiama tik dalies deklaracijoje pateiktų asmens duomenų elektroninė versija. Atsižvelgiant į tai, kaip šią nuostatą aiškina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, internete gali būti skelbiami, be kita ko, deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio vardas ir pavardė, taip pat reikia nurodyti „artimus asmenis ar kitus [deklaruojančiam asmeniui] žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“.

66.

Nors siekiant interesų konflikto ir korupcijos prevencijos viešajame sektoriuje tikslo tikslinga reikalauti interesų deklaracijoje nurodyti informaciją apie sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio padėtį ar veiklą, manau, kad šių asmenų vardo ir pavardės atskleidimas plačiajai visuomenei ir deklaruojančiam asmeniui artimų asmenų ar kitų jam žinomų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nurodymas viršija tai, kas griežtai būtina ( 57 ). Mano nuomone, nagrinėjamu Lietuvos teisės aktu siekiamo viešojo intereso tikslo galima pasiekti interesų deklaracijoje tik bendrai nurodant atitinkamai sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį, susiejant su atitinkamais jų turimais interesais dėl jų veiklos.

67.

Be to, primenu, kad pagal BDAR 25 straipsnį duomenų valdytojas turi įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kaip antai pseudonimų suteikimą ( 58 ), tiek nustatydamas duomenų tvarkymo priemones, tiek paties duomenų tvarkymo metu, kuriomis siekiama veiksmingai įgyvendinti duomenų apsaugos principus, kaip antai duomenų kiekio mažinimo principą, ir į duomenų tvarkymą integruoti būtinas apsaugos priemones, kad jis atitiktų šio reglamento reikalavimus ir apsaugotų duomenų subjektų teises. Pseudonimų suteikimas galėtų būti taikomas ir nurodant sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį.

68.

Manau, jog reikalavimas viešai skelbti apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas, jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų, ir informaciją apie per tą patį laikotarpį sudarytus ar galiojančius sandorius, jeigu jų vertė didesnė negu 3000 eurų, taip pat viršija tai, kas griežtai būtina, kiek šie duomenys apima dovanų pobūdį ir atitinkamo sandorio dalyką. Šis tvarkymas neproporcingas, nes galiausiai skelbiama bendra informacija apie deklaruojančio asmens ir jo artimųjų turimą turtą, kuris gali būti didelės vertės (meno kūriniai, papuošalai ir t. t.), ir taip jiems sukeliama nusikalstamų veikų grėsmė ( 59 ). Ir šiuo atveju tikslui pasiekti, atrodo, galėtų pakakti tik nurodyti dovanotojus ar kitą sandorio šalį, išskyrus fizinius asmenis, kurių nereikia nurodyti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį.

69.

Trečia, atitinkamos priemonės proporcingumą reikia nagrinėti atsižvelgiant į deklaruojančių asmenų, turinčių pareigą internete skelbti duomenis apie save, nustatymo aspektą.

70.

Reikia pabrėžti, kad pagal nagrinėjamą nacionalinės teisės aktą asmenų, turinčių pareigą teikti interesų deklaraciją, sąrašas nesutampa su trumpesniu asmenų, kurių joje pateikti duomenys paskui skelbiami internete, sąrašu. Remiantis pagrindinėje byloje skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, į šią antrąją kategoriją patenka asociacijų ar viešųjų įstaigų, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar fondų, vadovai ir jų pavaduotojai. Būtent dėl šio statuso, dėl kurio pareiškėjas pagrindinėje byloje prilygintas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, buvo nuspręsta, kad jis patenka į to įstatymo ratione personae taikymo sritį.

71.

Taigi suinteresuotasis asmuo prilygintas valstybės politikams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, teisėjams, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovams, valstybės ar savivaldybės viešųjų įmonių valdybų nariams arba politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams. Tokia situacija, mano nuomone, rodo neproporcingą požiūrį į viešąją veiklą vykdančius asmenis plačiąja prasme, nes juo neatskiriami asmenis, kuriems nekyla tokio paties masto interesų konflikto ar korupcijos grėsmė ir kurių ryšys su visuomene, kurios pasitikėjimą valstybės pareigūnais norima apsaugoti ar sustiprinti, nėra tiek pat glaudus.

72.

Vien plačiąją visuomenę dominančios didelės interesų konflikto ar korupcijos grėsmės tvarkant viešuosius reikalus buvimas gali pateisinti deklaruojančių asmenų, patiriančių tokią grėsmę dėl renkamų pareigų ar profesinės veiklos, asmens duomenų paskelbimą internete. VTEK vykdomas interesų deklaracijų tikrinimas leidžia tiesiogiai pasiekti tikslą padidinti kitų deklaruojančių asmenų sąžiningumo ir nešališkumo garantijas, užkirsti kelią interesų konfliktams ir korupcijai viešajame sektoriuje, taip pat sustiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės pareigūnais. Atsižvelgdamas į ypač didelę galimų situacijų įvairovę, manau, kad neįmanoma išsamiai nustatyti objektyvių šios grėsmės buvimą apibūdinančių kriterijų ar viešuosius sprendimus priimančių asmenų sistemingai suskirstyti į kategorijas ( 60 ).

73.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybes, be kita ko, į su visuomene susijusios atitinkamos viešosios įstaigos veiklos pobūdį ir apimtį, pareiškėjo pagrindinėje byloje įgaliojimus priimti sprendimus viešųjų lėšų gavimo ar valdymo srityje, taip pat skirtų ir į įstaigos biudžetą pervestų lėšų sumą, turi patikrinti, ar dėl suinteresuotojo asmens pareigų jam gali kilti didelė interesų konflikto ir korupcijos, galinčių labai paveikti visuomenę, grėsmė ( 61 ).

74.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog tikslai užkirsti kelią interesų konfliktams ir korupcijai viešajame sektoriuje, užtikrinti didesnį viešuosius sprendimus priimančių asmenų sąžiningumą ir nešališkumą ir sustiprinti piliečių pasitikėjimą viešojo sektoriaus veikla gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiekti kitomis, mažiau ribojančiomis, priemonėmis. Taigi būtinybė skelbti internete deklaruojančių asmenų asmens duomenis, norint pasiekti šiuos tikslus, negali būti laikoma įrodyta ( 62 ).

75.

Net jeigu nagrinėjamą duomenų tvarkymą būtų galima pripažinti tinkamu ir būtinu (quod non) siekiamiems tikslams, vis dėlto jis negali būti laikomas teisėtu. Dar reikia patikrinti, ar duomenų subjekto, kurio duomenys saugomi, pagrindinės teisės nėra viršesnės už duomenų valdytojo siekiamą teisėtą interesą; atliekant šios sąlygos vertinimą reikia palyginti atitinkamas priešingas teises ir interesus atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes ir tai darant reikia atsižvelgti į duomenų subjekto teisių, kurios kyla iš Chartijos 7 ir 8 straipsnių, svarbą ( 63 ). Dėl šio aspekto Teisingumo Teismas nurodė, kad negalima automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą ( 64 ).

76.

Su duomenų subjekto teisių ir laisvių pažeidimo sunkumu susijęs kriterijus yra esminis elementas atliekant palyginimą arba užtikrinant suderinimą kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti, be kita ko, į atitinkamų asmens duomenų pobūdį, ypač į galimai jautrų šių duomenų pobūdį, taip pat į tokių duomenų tvarkymo pobūdį ir konkrečias priemones, ypač į tai, kiek asmenų turi prieigą prie tokių duomenų, ir prieigos prie jų tvarką. Atliekant tokį palyginimą taip pat svarbūs pagrįsti duomenų subjekto lūkesčiai, kad jo asmens duomenys nebus tvarkomi, jeigu konkretaus atvejo aplinkybėmis toks subjektas negali pagrįstai tikėtis, kad jie bus tvarkomi vėliau. Ši informacija turi būti palyginta su svarba, kurią visuomenei turi teisėtas interesas, kurį šiuo atveju siekiama įgyvendinti nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu, kiek jis iš esmės susijęs su siekiu užtikrinti viešajame sektoriuje dirbančių asmenų sąžiningumą ir nešališkumą ir užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai šiame sektoriuje ( 65 ).

77.

Dėl pažeidimo sunkumo pirmiausia reikia pabrėžti, kad nagrinėjamas duomenų tvarkymas taikomas ne vien deklaruojančiam asmeniui, individualiai ir tiesiogiai susijusiam dėl jo turimo viešuosius sprendimus priimančio asmens statuso, bet ir jo sutuoktiniui, partneriui ar sugyventiniui, taip pat prireikus artimiems asmenims ar kitiems deklaruojančiam asmeniui žinomiems asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kaip nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Visiškai suprantama, kad žodis „artimi asmenys“ gali apimti, be kita ko, deklaruojančio asmens vaikus ir tėvus, o tai lemia, kad internete gali būti paskelbti su visų šeimos narių asmenvardžiais susiję duomenys ir tiksliai nurodyta jų veikla.

78.

Nustatyta, kad dėl nagrinėjamo duomenų tvarkymo nurodytų subjektų asmens duomenys tampa prieinami neapibrėžtam asmenų ratui. VTEK paskelbus šiuos duomenis savo interneto puslapyje, interneto vartotojai gali laisvai su jais susipažinti ir prireikus juos išsaugoti ar išplatinti. Be to, paieškos sistemų atliekamas internete paskelbtos informacijos rūšiavimas ir kaupimas siekiant palengvinti jų naudotojų prieigą prie tokios informacijos gali lemti tai, kad, šiems naudotojams atlikus paiešką pagal fizinio asmens vardą, kartu su rezultatų sąrašu jiems bus pateikta sustruktūrinta su šiuo asmeniu susijusios informacijos, kurią galima rasti internete, apžvalga, leidžianti sudaryti daugiau ar mažiau išsamų duomenų subjekto profilį ( 66 ). Dėl tokios informacijos atskleidimo tvarkos gali susidaryti situacija, kai šie duomenys pateikiami asmenims, kurie dėl su bendrojo intereso užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje tikslu nesusijusių priežasčių siekia gauti informacijos apie deklaruojančio asmens ir jo šeimos narių materialinę padėtį, pavyzdžiui, apie turimas akcijas, finansines investicijas, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, t. y. skelbtinose interesų deklaracijose galinčios būti informacijos ( 67 ). Taigi dėl šio atskleidimo duomenų subjektai gali tapti kartotinės tikslinės reklamos ar komercinių pasiūlymų objektu arba jiems net gali kilti nusikalstamų veikų grėsmė.

79.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad nagrinėjamas duomenų tvarkymas yra didelis duomenų subjektų pagrindinių teisių į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą suvaržymas. Ši konstatuota aplinkybė pagrindžia išvadą, kad atitinkamu nacionalinės teisės aktu a priori nepaisoma teisingos esamų teisių ir interesų pusiausvyros. Vis dėlto Lietuvos vyriausybė teisingai pabrėžia, kad derinant nagrinėjamas teises ir interesus reikia atsižvelgti ir į viešajame sektoriuje stebimą korupcijos lygį, pateisinantį tai, kad kiekviena valstybė narė imasi priemonių, kurias ji laiko tinkamiausiomis kovai su šiuo reiškiniu. Iš tikrųjų svarbu konstatuoti, kad visuomenės interesas galėti susipažinti su informacija net ir Sąjungos viduje gali skirtis, nelygu valstybė narė, todėl pusiausvyros, kuri turi būti užtikrinta tarp tokio intereso ir duomenų subjekto teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą, rezultatas nebūtinai bus vienodas visose valstybėse narėse ( 68 ). Manau, kad šiuo atveju korupcijos reiškinio realumas ir mastas valstybinėje tarnyboje yra konkrečios pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, kurias turi vertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ( 69 ).

80.

Primenu, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras draudimas skelbti specialių kategorijų asmens duomenis, bet nepatikslintas šio draudimo turinys. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, tos nuostatos taikymas kelia sunkumų, todėl šis teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia, kokia BDAR 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „specialių kategorijų asmens duomenys“ apimtis Sąjungos teisėje.

81.

Šiame straipsnyje, kuriame su keliais pakeitimais pakartota Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalis, nustatyta, kad draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją ( 70 ).

82.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, nors specialių kategorijų asmens duomenys stricto sensu neskelbiami VTEK interneto puslapyje, interneto vartotojai, remdamiesi tam tikrais duomenimis, kuriuos privaloma skelbti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, gali rasti neskelbtinos informacijos, be kita ko, apie deklaruojančio asmens politines pažiūras, narystę profesinėse sąjungose ar lytinę orientaciją ( 71 ). Šiuo klausimu neginčytina, kad, nors su deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio asmenvardžiu susiję duomenys savaime nėra neskelbtini, juos pateikus internete visuomenė gali sužinoti apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją.

83.

Taigi keliamas klausimas, ar BDAR 9 straipsnio 1 dalis arba Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jos apima asmens duomenų, kurie a priori nėra neskelbtini, tvarkymą, kai pagal juos lyginant ir (arba) dedukcijos būdu galima netiesiogiai sužinoti neskelbtinus duomenis. Lietuvos vyriausybė prieštarauja tokiam aiškinimui, nes dėl jo galiausiai būtų labai sunku tvarkyti tam tikrus duomenis, o gal net visai neįmanoma to padaryti, taigi įgyvendinti siekiamą teisėtą tikslą, pavyzdžiui, skelbti duomenis apie sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje. Anot jos, tik duomenų tvarkymui, kuriuo aiškiai siekiama tvarkyti tiesiogiai prie specialių kategorijų priskiriamus asmens duomenis, taikomos BDAR 9 straipsnio 1 dalis ar Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalis ( 72 ), o šiuo atveju taip nėra atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą skelbti neskelbtinus duomenis.

84.

Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus ( 73 ).

85.

Visų pirma iš BDAR 9 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad joje skiriamas trejopas duomenų tvarkymas atsižvelgiant į tvarkomų duomenų rūšis, t. y. į: i) asmens duomenis, „atskleidžiančius“ rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, ii) genetinius ir biometrinius duomenis, tvarkomus siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, ir iii) sveikatos duomenis arba duomenis „apie“ fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Ši formuluotė iš dalies pakartoja Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės narės uždraudžia tvarkyti asmens duomenis, kurie „atskleidžia“ rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis „apie“ asmens sveikatą ar intymų gyvenimą. Veiksmažodžio „atskleisti“ vartojimas dera su tuo, kad atsižvelgiama ne vien į tiesiogiai neskelbtinų duomenų tvarkymą, bet ir tų, kurie netiesiogiai leidžia juos atskleisti dedukcijos arba kryžminės patikros būdu. Atrodo, tai netaikytina žodžio „apie“, lygiaverčio žodžiui „susijęs“, vartojimui, reiškiančiam labiau tiesioginį ir iš karto atsirandantį tvarkymo ir atitinkamų tiesiogiai nurodytų duomenų ryšį ( 74 ). Regis, tokia aiškinamoji analizė turėtų lemti išvadą, kad specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo apibrėžimas kinta atsižvelgiant į atitinkamą neskelbtinų duomenų rūšį, o tai neatrodo pageidautina ( 75 ).

86.

Taip pat pažymiu, kad bent dėl biometrinių duomenų Sąjungos teisės aktų leidėjas BDAR 51 konstatuojamoje dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje patikslino: nuotraukų tvarkymas neturėtų būti automatiškai laikomas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymu, nes nuotraukoms biometrinių duomenų apibrėžtis taikoma tik tuo atveju, kai jos tvarkomos taikant specialias technines priemones „siekiant“ konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę. Lietuvos vyriausybės nurodytas tikslu grindžiamas požiūris šiuo atveju, atrodo, taikomas tik biometriniams duomenims.

87.

Antra, taip pat manau, kad specialių kategorijų asmens duomenų nustatymą tikslinga sieti su „fizinio asmens, kurio tapatybę galima nustatyti“ apibrėžtimi, t. y.: fizinis asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba „netiesiogiai“ galima nustatyti, be kita ko, pagal vieną ar kelis to asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius ( 76 ). Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko realistinį požiūrį, atsižvelgdamas į galimybę atkurti informaciją taikant kryžminę patikrą ir jungiant skirtingus požymius.

88.

Trečia, reikia priminti, kad, kaip matyti iš Direktyvos 95/46 1 straipsnio ir 10 konstatuojamosios dalies, taip pat iš BDAR 1 straipsnio ir 4 konstatuojamosios dalies, šiais dviem teisės aktais siekiama užtikrinti aukšto lygio fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, ypač jų teisės į privatų gyvenimą, tvarkant asmens duomenis, apsaugą ( 77 ). Tvarkant neskelbtinus duomenis siekiama ypatingos ir sustiprintos apsaugos tikslo, atsižvelgiant į tai, kad šios rūšies tvarkymas kelia didelę grėsmę pagrindinėms teisėms ir laisvėms ( 78 ). Teisingumo Teismo prejudiciniuose sprendimuose taikyti sprendimo variantai rodo, kad į šį tikslą atsižvelgiama.

89.

Pavyzdžiui, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, ar paminėjimas, kad asmuo susižeidė koją ir yra dalinėse laikinojo nedarbingumo atostogose, yra asmens duomenys apie sveikatą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas atsakė teigiamai ir nurodė, kad, atsižvelgiant į šios direktyvos dalyką, jos 8 straipsnio 1 dalyje vartojamą žodžių junginį „duomenys apie asmens sveikatą“ reikia „aiškinti plačiai“, kaip apimantį su visais – tiek fiziniais, tiek ir psichiniais – aspektais susijusią informaciją apie asmens sveikatą ( 79 ).

90.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalių arba BDAR 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio aiškinimas, pagal kurį a priori ir bendrai paieškos sistemos veikimo operacijoms nebūtų taikomi specifiniai reikalavimai, kuriuos šios nuostatos numato specialių kategorijų duomenims tvarkyti, prieštarautų minėtų nuostatų tikslams – užtikrinti, kad būtų „labiau saugoma“ nuo tokio tvarkymo, kuris dėl ypatingo šių duomenų jautrumo gali, kaip taip pat matyti iš šios direktyvos 33 konstatuojamosios dalies ir iš šio reglamento 51 konstatuojamosios dalies, labai stipriai suvaržyti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas pagrindines teises į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ( 80 ).

91.

Šiomis aplinkybėmis negalima sutikti, kad asmens duomenų tvarkymui, dėl kurio gali būti netiesiogiai atskleisti neskelbtini duomenų subjekto duomenys, nebūtų taikomos Direktyvoje 95/46 ir BDAR numatytos pareigos ir garantijos, nes tai keltų pavojų šių aktų veiksmingumui ir veiksmingai bei visapusiškai jais siekiamų užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, ypač teisės į privataus gyvenimo gerbimą, apsaugai tvarkant asmens duomenis, kuriai šiuose teisės aktuose teikiama ypatinga reikšmė, kaip tai patvirtina, be kita ko, šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalis ir 2 bei 10 konstatuojamosios dalys, taip pat BDAR 1 straipsnio 2 dalis ir 1 bei 4 konstatuojamosios dalys ( 81 ). Kitaip tariant, tai, kad plačiajai visuomenei netiesiogiai atskleidžiama informacija, be kita ko, apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio gyvenimą ar lytinę orientaciją, neturi būti laikoma šalutine žala, dėl kurios tenka apgailestauti, bet kuri yra priimtina, atsižvelgiant į tai, kad a priori nesiekta tvarkyti neskelbtinų duomenų, arba jų naudojimas buvo aiškiai uždraustas, kaip šiuo atveju.

92.

Atrodo, šis sprendimo variantas atitinka Teisingumo Teismo požiūrį, nes, nepaisydamas formalios regimybės, jis iš esmės analizavo atitinkamą duomenų tvarkymą, kad patikrintų realią tvarkomų duomenų rūšies apimtį. Vertindamas nacionalinės teisės akto, pagal kurį valdžios institucija, siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą, gali įpareigoti elektroninių ryšių paslaugų teikėjus bendrai ir nediferencijuojant perduoti srauto ir vietos nustatymo duomenis, proporcingumą Teisingumo Teismas nusprendė, kad Chartijos 7 straipsnyje įtvirtintos teisės suvaržymas, kurį lemia toks duomenų perdavimas, turi būti laikomas ypač dideliu, atsižvelgiant, be kita ko, į „informacijos, kurią gali atskleisti šie duomenys, jautrumą“ ( 82 ).

93.

Nuomonėje dėl Kanados ir Europos Sąjungos numatomo sudaryti susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo ( 83 ) suderinamumo su SESV 16 straipsniu ir Chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi Teisingumo Teismas nagrinėjo Chartijos 8 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą ribojimo buvimą. Šiuo klausimu jis nurodė: net jeigu kai kurie duomenys, vertinami atskirai, neatrodo galintys atskleisti svarbią su atitinkamų asmenų privačiu gyvenimu susijusią informaciją, vis dėlto, vertinami kartu, jie gali atskleisti, be kita ko, visą kelionės maršrutą, kelionių įpročius, ryšius, egzistuojančius tarp dviejų ar daugiau asmenų, taip pat informaciją apie oro keleivių finansinę padėtį, jų mitybos įpročius ar sveikatos būklę, „net galėtų atskleisti apie šiuos keleivius neskelbtinų duomenų“. Vertindamas numatomo sudaryti susitarimo nulemto ribojimo būtinumą, kiek tai susiję su jame nurodytais oro keleivių duomenimis, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad, nors nė vienoje iš šio susitarimo priede nurodytų 19 kategorijų aiškiai neminimi neskelbtini duomenys, vis dėlto juos gali apimti viena iš šių kategorijų.

94.

Žinoma, toks požiūris kelia tam tikrų sunkumų. Itin atidžiai reikės vertinti nustatytus tikslus, ypač duomenų tvarkymo priemones, be kita ko, galimą neskelbtinų duomenų tvarkymą (kurį galima nesunkiai įžvelgti pagrindinėje byloje). Vis dėlto kalbama tik apie BDAR 25 straipsnyje reikalaujamą pritaikytąją duomenų apsaugą. Be to, manau, jog klaidinga remtis, kaip Lietuvos vyriausybė, neigiamomis pasekmėmis, t. y. negalėjimu tvarkyti tam tikrų duomenų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje. Reikia pabrėžti tai, kad draudimas tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis siejamas su Direktyvos 95/46 8 straipsnio 2–4 dalyse ir BDAR 9 straipsnio 2 dalyje nustatytomis tam tikromis išimtimis ir leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, o reglamente nurodyta ne mažiau kaip dešimt neskelbtinų duomenų teisėto tvarkymo atvejų. Šiuo klausimu pažymiu, kad nagrinėjamas duomenų tvarkymas tikrai galėjo būti grindžiamas Direktyvos 95/46 8 straipsnio 4 dalimi, su keliais pakeitimais pakartota BDAR 9 straipsnio 2 dalies g punkte ( 84 ), jeigu Lietuvos teisės aktų leidėjas nebūtų pasirinkęs uždrausti skelbti neskelbtinus duomenis ( 85 ).

95.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuva):