–

K ir kt., atstovaujamų solicitors K. Daurka ir B. Croft, barristers S. Jones, QC, A. Blake, N. Connor ir C. Barnard,

–

L, M, N ir kt., atstovaujamų solicitor E. Parkes, barristers K. Bryant, QC, S. Butler, N. Cunningham ir C. Bell,

–

Tesco Stores Ltd, atstovaujamos solicitor A. Taggart ir P. Epstein, QC,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Flynn ir A. Szmytkowska,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 157 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Tesco Stores Ltd ir maždaug 6000 esamų (ar buvusių) jos parduotuvių darbuotojų ginčą dėl reikalavimo darbuotojams vyrams ir moterims mokėti vienodą darbo užmokestį.

3

2020 m. sausio 30 d. Sprendimu (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (OL L 29, 2020, p. 1; toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Europos Sąjungos Taryba Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – EAEB) vardu patvirtino minėtą susitarimą, pridedamą prie šio sprendimo (OL L 29, 2020, p. 7).

4

Susitarimo dėl išstojimo 86 straipsnio „Nebaigtos nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos“ 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas toliau turi jurisdikciją Jungtinės Karalystės teismų prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei prašymas pateiktas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

3.   Šiame skyriuje laikoma, kad byla iškelta Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas tuo momentu, kai <…> Teisingumo Teismo <…> kanceliarija užregistravo dokumentą, kuriuo pradedama byla.“

5

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnį pereinamasis laikotarpis prasidėjo šio susitarimo įsigaliojimo dieną ir baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d.

6

EEB sutarties 119 straipsnis (po pakeitimo – EB 141 straipsnis, dabar – SESV 157 straipsnis) buvo suformuluotas taip:

„Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jau per pirmąjį etapą būtų taikomas principas už vienodą darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį ir vėliau būtų jo laikomasi.

Šiame straipsnyje „užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir koks nors kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.

Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad:

<…>

7

SESV 157 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį.

2.   Šiame straipsnyje „užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.

Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad:

<…>

<…>“

8

Equality Act 2010 (2010 m. Lygybės įstatymas) 79 straipsnyje, kuriame išdėstytos nuostatos dėl palyginamumo, nustatyta:

„1)   Šis straipsnis taikomas taikant šio skyriaus nuostatas.

2)   Jei A yra darbuotojas, B yra referencinis asmuo, jei taikoma 3 arba 4 dalis.

<…>

4)   Ši dalis taikoma, jei:

<…>“

9

Tesco Stores yra mažmeninės prekybos įmonė, kuri savo prekėmis prekiauja internetu ir 3200 Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių parduotuvių. Šiose skirtingo dydžio parduotuvėse iš viso dirba apie 250000 darbuotojų, jie dirba įvairų darbą ir jiems mokamas valandinis darbo užmokestis. Ši bendrovė taip pat turi 24 platinimo centrų tinklą, kuriame dirba apie 11000 darbuotojų; jie taip pat dirba įvairų darbą ir jiems mokamas valandinis darbo užmokestis.

10

Ieškovai pagrindinėje byloje yra esamos ar buvusios Tesco Stores darbuotojos (toliau – ieškovės pagrindinėje byloje), taip pat esami ar buvę jos darbuotojai vyrai, šuo metu dirbantys ar anksčiau dirbę šios bendrovės parduotuvėse. Jie nuo 2018 m. vasario mėn. reiškė ieškinius minėtai bendrovei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Watford Employment Tribunal (Votfordo darbo bylų teismas, Jungtinė Karalystė), remdamiesi tuo, kad jiems nebuvo mokėtas vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą, taip pažeidžiant 2010 m. Lygybės įstatymą ir SESV 157 straipsnį.

11

Tas teismas sustabdė darbuotojų vyrų reikalavimų nagrinėjimą, nes pripažino, kad jų baigtis priklauso nuo ieškovių pagrindinėje byloje reikalavimų nagrinėjimo baigties.

12

Grįsdamos savo reikalavimus dėl vienodo darbo užmokesčio ieškovės pagrindinėje byloje tvirtina, kad, pirma, jų ir Tesco Stores tinklo platinimo centruose dirbančių darbuotojų vyrų darbas yra vienodos vertės ir, antra, jos turi teisę lyginti savo ir šių darbuotojų darbą, nors šis darbas atliekamas skirtinguose įmonės padaliniuose, tiek pagal 2010 m. Lygybės įstatymą, tiek pagal SESV 157 straipsnį. Pagal minėto įstatymo 79 straipsnio 4 dalį šiose parduotuvėse ir platinimo centruose taikomos bendros darbo sąlygos. Be to, pagal SESV 157 straipsnį ieškovių pagrindinėje byloje ir minėtų darbuotojų vyrų darbo sąlygų šaltinis yra tas pats, t. y. Tesco Stores.

13

Ši bendrovė ginčija bet kokią ieškovių pagrindinėje byloje teisę lygintis su jos tinklo platinimo centruose dirbančiais vyrais, remdamasi, pirma, tuo, kad nėra sudaryta bendrų darbo sąlygų, kaip jos suprantamos pagal 79 straipsnio 4 dalį. Antra, ji teigia, kad SESV 157 straipsnis neturi tiesioginio poveikio vienodos vertės darbu grindžiamiems reikalavimams, todėl ieškovės pagrindinėje byloje negali remtis šia nuostata prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Galiausiai, kad ir kaip būtų, Tesco Stores tvirtina, kad jos negalima laikyti „tuo pačiu“ darbo jos tinklo parduotuvėse ir platinimo centruose sąlygų „šaltiniu“.

14

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ieškovės pagrindinėje byloje ir darbuotojai vyrai, su kuriais jos lyginamos, dirba toje pačioje įmonėje, tačiau skirtinguose jos padaliniuose. Be to, tas teismas pažymi, kad ėmėsi proceso organizavimo priemonių ekspertų išvadoms gauti, siekdamas jų pagrindu nustatyti, ar ieškovių pagrindinėje byloje ir darbuotojų vyrų, su kuriais jos lyginamos, darbas yra vienodos vertės.

15

Dėl SESV 157 straipsnio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Jungtinės Karalystės teismuose kyla neaiškumų dėl šio straipsnio tiesioginio veikimo, šie neaiškumai visų pirma susiję su 1976 m. balandžio 8 d. Sprendimo Defrenne (43/75, EU:C:1976:56) 18 punkte įtvirtintu skirtumu tarp diskriminacijos, kurią galima nustatyti remiantis tik darbo tapatumo ir vienodo darbo užmokesčio kriterijais, ir diskriminacijos, kurią galima nustatyti tik remiantis aiškiau apibrėžtomis Sąjungos ar nacionalinės teisės įgyvendinimo nuostatomis. Pagrindinėje byloje nagrinėjamus reikalavimus galima priskirti prie antros kategorijos atvejų, kuriems šis straipsnis neturi tiesioginio poveikio.

16

Tokiomis aplinkybėmis Watford Employment Tribunal (Votfordo darbo bylų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

17

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagal 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Susitarimo dėl išstojimo 86 straipsnį Teisingumo Teismas toliau turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą dėl Jungtinės Karalystės teismų prašymų, pateiktų iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. 2020 m. gruodžio 31 d.), kaip yra šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą atveju.

18

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 157 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis turi tiesioginį poveikį privačių asmenų tarpusavio ginčuose, kuriuose remiamasi šiame straipsnyje nurodyto vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio už „vienodos vertės darbą“ principo pažeidimu.

19

Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Tesco Stores pagrindinėje byloje teigia, kad SESV 157 straipsnis nėra tiesiogiai veikiantis pagrindinėje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kai lyginami darbuotojai atlieka skirtingą darbą. Grįsdama šį teiginį atsakovė pagrindinėje byloje Teisingumo Teismui pateiktose pastabose nurodo, kad „vienodos vertės darbo“ kriterijų (priešingai nei „vienodo darbo“ kriterijų) būtina patikslinti remiantis nacionalinėmis arba Sąjungos teisės nuostatomis. Be to, tokį aiškinimą patvirtina 1976 m. balandžio 8 d. Sprendimo Defrenne (43/75, EU:C:1976:56) 18–23 punktuose išdėstyti Teisingumo Teismo argumentai ir vėlesnė jurisprudencija. Ši bendrovė būtent teigia, kad iš esmės lyginant vienodos vertės darbą rėmimasis vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principu grindžiamas galima diskriminacija, kurią galima nustatyti tik remiantis aiškiau apibrėžtomis nuostatomis nei įtvirtintosios SESV 157 straipsnyje.

20

Visų pirma reikia pažymėti, kad SESV 157 straipsnio formuluotė tokio aiškinimo nepatvirtina. Tame straipsnyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. Taigi šiuo straipsniu aiškiai ir tiksliai įpareigojama siekti rezultato ir jame įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai tiek dėl „vienodo darbo“, tiek dėl „vienodos vertės darbo“.

21

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad SESV 157 straipsnis yra imperatyvus, todėl draudimas diskriminuoti darbuotojus vyrus ir moteris taikomas ne tik valdžios institucijų veiksmams, bet ir kitokioms sutartims, kuriomis siekiama kolektyviniu būdu reglamentuoti darbą pagal darbo sutartį, ir privačių asmenų sudarytoms sutartims (2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Praxair MRC, C‑486/18, EU:C:2019:379, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją ši nuostata yra tiesiogiai veikianti ir privatiems asmenims sukuria teises, kurias apsaugoti turi nacionaliniai teismai (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 7 d. Sprendimo Safeway, C‑171/18, EU:C:2019:839, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23

Šioje nuostatoje įtvirtintu principu galima remtis nacionaliniuose teismuose, be kita ko, diskriminacijos, tiesiogiai kylančios iš teisės aktų nuostatų arba iš kolektyvinių darbo sutarčių, atveju, taip pat tada, kai darbas atliekamas toje pačioje privačioje ar valstybinėje įstaigoje arba tarnyboje (šiuo klausimu žr. 1976 m. balandžio 8 d. Sprendimo Defrenne, 43/75, EU:C:1976:56, 40 punktą ir 2004 m. sausio 13 d. Sprendimo Allonby, C‑256/01, EU:C:2004:18, 45 punktą).

24

1976 m. balandžio 8 d. Sprendimo Defrenne (43/75, EU:C:1976:56) 18 ir 21–23 punktuose Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad iš įstatymų ar kolektyvinių darbo sutarčių nuostatų kylančią diskriminaciją galima nustatyti remiantis vien EEB sutarties 119 straipsnyje (po pakeitimo – EB sutarties 141 straipsnis, dabar – SESV 157 straipsnis) numatytais darbo tapatumo ir vienodo darbo užmokesčio kriterijais, palyginti su kita diskriminacija, kurią galima nustatyti remiantis tik aiškiau apibrėžtomis įgyvendinimo nuostatomis. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad taip yra ir tuo atveju, kai už vienodą darbą toje pačioje privačioje ar valstybinėje įstaigoje ar tarnyboje darbuotojams vyrams ir moterims mokamas nevienodas darbo užmokestis, ir kad, susiklosčius tokiai situacijai, teismas gali nustatyti visas faktines aplinkybes, kad įvertintų, ar tas pačias užduotis atliekančioms moterims mokamas mažesnis darbo užmokestis nei vyrams.

25

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas gali nustatyti visas faktines aplinkybes, kurios jam leistų įvertinti, ar moterims už vienodą arba vienodos vertės darbą mokamas mažesnis darbo užmokestis nei vyrams (šiuo klausimu žr. 1981 m. kovo 11 d. Sprendimo Worringham ir Humphreys, 69/80, EU:C:1981:63, 23 punktą).

26

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal EEB sutarties 119 straipsnį (po pakeitimo – EB 141 straipsnis, dabar – SESV 157 straipsnis) vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas taikomas tuo atveju, kai atliekamas vienodas arba (remiantis suformuota jurisprudencija) vienodos vertės darbas (šiuo klausimu žr. 1988 m. vasario 4 d. Sprendimo Murphy ir kt., 157/86, EU:C:1988:62, 9 punktą).

27

Be to, šiame straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį už vienodą arba vienodos vertės darbą, nepriklausomai nuo darbuotojo lyties, turi būti atlyginama vienodai; šis principas yra specifinė bendrojo lygybės principo, draudžiančio skirtingai vertinti panašias situacijas, jei toks skirtingas vertinimas nėra objektyviai pateisinamas, išraiška (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 26 d. Sprendimo Brunnhofer, C‑381/99, EU:C:2001:358, 27 ir 28 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

28

Taip pat reikėtų priminti, kad SESV 157 straipsnyje nurodytos sąvokos „vienodas darbas“, „tas pats darbas“ ir „vienodos vertės darbas“ yra išimtinai kokybinio turinio, nes susijusios tik su atitinkamų asmenų faktiškai atliekamo darbo pobūdžiu (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 26 d. Sprendimo Brunnhofer, C‑381/99, EU:C:2001:358, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Taigi iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, priešingai, nei teigia Tesco Stores, SESV 157 straipsnis yra tiesiogiai veikiantis ne tik situacijose, kai lyginami skirtingų lyčių darbuotojai atlieka „vienodą darbą“, o ne „vienodos vertės darbą“.

30

Šiomis aplinkybėmis į klausimą, ar atitinkami darbuotojai atlieka „vienodą“, ar „vienodos vertės“ darbą, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnį, turi atsakyti teismas, įvertinęs faktines aplinkybes. Šiuo aspektu reikia priminti, kad nacionalinis teismas (tik jis turi kompetenciją nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes) turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į šių darbuotojų vykdomos veiklos specifiką, ją galima laikyti esant vienodos vertės (šiuo klausimu žr. 1995 m. gegužės 31 d. Sprendimo Royal Copenhagen, C‑400/93, EU:C:1995:155, 42 punktą ir 2001 m. birželio 26 d. Sprendimo Brunnhofer, C‑381/99, EU:C:2001:358, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Be to, reikia pabrėžti, kad tokį vertinimą reikia skirti nuo teisinės pareigos, kylančios iš šio SESV 157 straipsnio (kuriame, kaip nurodyta šio sprendimo 20 punkte, aiškiai ir tiksliai įpareigojama siekti rezultato).

32

Tokį aiškinimą patvirtina SESV 157 straipsniu siekiamas tikslas, t. y. panaikinti bet kokią diskriminaciją dėl lyties (visais darbo užmokesčio aspektais ir sąlygomis) atlyginant už vienodą ar vienodos vertės darbą.

33

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje įtvirtintas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį yra vienas iš Sąjungos pagrindų (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Cadman, C‑17/05, EU:C:2006:633, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Be to, reikia pažymėti, pirma, kad pagal ESS 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Sąjunga skatina, be kita ko, vyrų ir moterų lygybę. Antra, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinta visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą.

35

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia pripažinti, kad aiškinimas, pagal kurį, kalbant apie tiesioginį SESV 157 straipsnio veikimą, reikėtų skirti atvejus, kai vienodo darbo užmokesčio darbuotojams vyrams ir moterims principu remiamasi dėl „vienodo darbo“, ir kai juo remiamasi dėl „vienodos vertės darbo“, gali pakenkti šio straipsnio veiksmingumui ir juo siekiamo tikslo įgyvendinimui.

36

Be to, reikia priminti, kad kai skirtingų vienodą arba vienodos vertės darbą atliekančių darbuotojų darbo užmokesčio sąlygų šaltinis nėra tas pats, nėra subjekto, kuris atsakingas už nelygybę ir galėtų atkurti vienodą požiūrį, todėl tokia situacija nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Lawrence ir kt., C‑320/00, EU:C:2002:498, 17 ir 18 punktus ir 2004 m. sausio 13 d. Sprendimo Allonby, C‑256/01, EU:C:2004:18, 46 punktą). Darytina išvada, kad situacija, kai skirtingų lyčių darbuotojų, dirbančių vienodą arba vienodos vertės darbą, darbo užmokesčio sąlygų šaltinis yra tas pats, patenka į SESV 157 straipsnio taikymo sritį ir kad šių darbuotojų darbą ir jiems mokamą darbo užmokestį galima lyginti pagal šį straipsnį, net jeigu jie dirba skirtinguose įmonės padaliniuose.

37

Taigi reikia konstatuoti, kad SESV 157 straipsniu galima remtis nacionaliniuose teismuose kilus ginčui dėl skirtingų lyčių darbuotojų tam pačiam darbdaviui (ir skirtinguose šio darbdavio padaliniuose) atliekamo vienodos vertės darbo, jei toks darbdavys laikomas tuo pačiu šaltiniu.

38

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Tesco Stores, kaip darbdavys, yra tas pats jo turimose parduotuvėse ir prekybos centruose dirbantiems darbuotojams taikomų darbo užmokesčio sąlygų šaltinis, kuris gali būti atsakingas už galimą SESV 157 straipsnyje draudžiamą diskriminaciją (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 157 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis turi tiesioginį poveikį privačių asmenų tarpusavio ginčuose, kuriuose remiamasi šiame straipsnyje nurodyto vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio už „vienodos vertės darbą“ principo pažeidimu.

40

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

41

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

SESV 157 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis turi tiesioginį poveikį privačių asmenų tarpusavio ginčuose, kuriuose remiamasi šiame straipsnyje nurodyto vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio už „vienodos vertės darbą“ principo pažeidimu.