Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 62019CJ0320

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas.
Ingredion Germany GmbH prieš Bundesrepublik Deutschland.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2003/87/EB – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – 3 straipsnio h punktas – Nauji rinkos dalyviai – 10a straipsnis – Nemokamų leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka – Sprendimas 2011/278/ES – 18 straipsnio 1 dalies c punktas – Su kuru susijęs veiklos lygis – 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa – Atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento dydis.
Byla C-320/19.

Teismo praktikos rinkinys. Bendrasis rinkinys

Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): ECLI:EU:C:2020:983

 TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. gruodžio 3 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2003/87/EB – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – 3 straipsnio h punktas – Nauji rinkos dalyviai – 10a straipsnis – Nemokamų leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka – Sprendimas 2011/278/ES – 18 straipsnio 1 dalies c punktas – Su kuru susijęs veiklos lygis – 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa – Atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento dydis“

Byloje C‑320/19

dėl Verwaltungsgericht Berlyn (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2019 m. balandžio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Ingredion Germany GmbH

prieš

Vokietijos Federacinę Respubliką

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan (pranešėjas), teisėjai M. Ilešič, E. Juhász, C. Lycourgos ir I. Jarukaitis,

generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,

posėdžio sekretorius D. Dittert, skyriaus vadovas,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. kovo 12 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Ingredion Germany GmbH, atstovaujamos advokatų D. Lang ir L. Borchardt,

Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos J. Steegmann ir H. Barth,

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos D. Klebs,

Europos Komisijos, atstovaujamos iš pradžių J.-F. Brakeland ir A. C. Becker, vėliau – A. C. Becker ir B. De Meester,

susipažinęs su 2020 m. birželio 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, 2011, p. 1), 18 straipsnio 2 dalies antros pastraipos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Ingredion Germany GmbH ir Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos Umweltbundesamt (Federalinė aplinkos agentūra, Vokietija), ginčą dėl atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento nustatymo, siekiant suteikti nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (toliau – apyvartiniai taršos leidimai) naujam rinkos dalyviui, turinčiam įrenginį, kurio viena iš technologinio proceso dalių susijusi su kuro santykiniu taršos rodikliu.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Direktyva 2003/87

3

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų [prekybos] sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), iš dalies pakeistą 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (OL L 140, 2009, p. 63) (toliau – Direktyva 2003/87) buvo įtvirtinta Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Nuo 2005 m. sausio 1 d. ši sistema veikia visose Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse. Šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiasis prekybos laikotarpis apima 8 metus nuo 2013 m. iki 2020 m. (toliau – trečiasis prekybos laikotarpis).

4

Direktyvos 2003/87 5 ir 7 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(5)

Bendrija ir jos valstybės narės savo įsipareigojimus pagal Kioto protokolą mažinti antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas susitarė vykdyti bendrai, laikydamosi [2002 m. balandžio 25 d. Tarybos] Sprendimo 2002/358/EB [dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo (OL L 130, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 42 t., p. 24)]. Šia direktyva siekiama, kuriant efektyvią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų Europos rinką ir darant kuo mažesnę įtaką ekonomikos plėtrai bei užimtumui, padėti veiksmingiau vykdyti Europos bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimus.

<…>

(7)

Bendrijos nuostatos, susijusios su valstybių narių leidimų suteikimu, yra būtinos, siekiant, kad būtų prisidedama išsaugant vidaus rinkos vientisumą ir išvengiant konkurencijos iškraipymo.“

5

Direktyvos 2003/87 3 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nurodyta:

„Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

<…>

h)

„naujas rinkos dalyvis“:

įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių ir kuriam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimas, arba

įrenginys, pirmą kartą vykdantis veiklą, įtrauktą į Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba

įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių arba veiklą, įtrauktą į Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir kurio pajėgumai buvo žymiai išplėsti po 2011 m. birželio 30 d.; tik tiek, kiek tai susiję su tokiu išplėtimu;

<…>“

6

Minėtos direktyvos 10 straipsnio „Apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcione“ 1 dalyje numatyta:

„Nuo 2013 m. visus apyvartinius taršos leidimus, išskyrus tuos, kurie suteikiami nemokamai pagal 10a ir 10c straipsnį, valstybės narės parduoda aukcionuose. <…>“

7

Tos pačios direktyvos 10a straipsnyje „Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu Bendrijos taisyklės“ nustatyta:

„1.   Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo <…>

<…>

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Bendrijos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai jokiai elektros energijos gamybai nesuteikiami, išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.

<…>

2.   Apibrėžiant principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ar jų pošakių ex ante santykiniai taršos rodikliai, išeities tašku nurodomos 10 % veiksmingiausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių Bendrijoje vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius ir jų pošakius.

14 ir 15 straipsniuose nurodytuose teisės aktuose nustatomos suderintos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis pramoninių procesų metu susijusių stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, skirtos ex ante santykinių taršos rodiklių nustatymui.

<…>

7.   Penki procentai viso Bendrijos apyvartinių taršos leidimų kiekio, nustatyto pagal 9 ir 9a straipsnius 2013–2020 m. laikotarpiui, atidedami naujiems rinkos dalyviams – tai didžiausias leidimų kiekis, kurį galima paskirstyti naujiems rinkos dalyviams vadovaujantis pagal šio straipsnio 1 dalį priimtomis taisyklėmis. Valstybės narės parduoda aukcione Bendrijos rezervo apyvartinius taršos leidimus, kurie 2013–2020 m. nei paskirstomi naujiems rinkos dalyviams, nei naudojami pagal šio straipsnio 8, 9 ar 10 dalį, pagal 10 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į tai, kokia šio rezervo dalimi pasinaudojo įrenginiai valstybėse narėse, ir pagal 10 straipsnio 4 dalį ir atitinkamas įgyvendinimo nuostatas nustatant aukciono sąlygas ir laiką.

<…>

Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija priima suderintas naujo rinkos dalyvio sąvokos taikymo taisykles, pirmiausia kiek tai susiję su sąvoka „didelis išplėtimas“.

<…>

11.   Laikantis 10b straipsnio, pagal šio straipsnio 4–7 dalis nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius 2013 m. yra 80 % leidimų skaičiaus, nustatyto taikant 1 dalyje minėtas priemones, o vėliau, siekiant, kad 2027 m. nemokamų apyvartinių taršos leidimų visai nebūtų skiriama, nemokamai suteikiamų leidimų skaičius mažėja kiekvienais metais vienodomis dalimis, taigi 2020 m. suteikiama 30 % nemokamų apyvartinių taršos leidimų.

<…>“

Direktyva 2009/29

8

Direktyvos 2009/29 8, 15 ir 23 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„(8)

Nors pirmuoju prekybos laikotarpiu sukaupta patirtis rodo Bendrijos sistemos potencialą, o įgyvendinus antrojo prekybos laikotarpio nacionalinius paskirstymo planus emisijų kiekis iki 2012 m. smarkiai sumažės, 2007 m. atliktos peržiūros metu patvirtinta, kad siekiant geriau pasinaudoti emisijos [apyvartinių taršos] leidimų prekybos sistemos privalumais, išvengti vidaus rinkos iškraipymo ir sudaryti geresnes sąlygas emisijos leidimų prekybos sistemų sąsajoms, būtina labiau suderinta emisijos [apyvartinių taršos] leidimų prekybos sistema. Be to, reikėtų užtikrinti didesnį nuspėjamumą ir išplėsti sistemos taikymo sritį įtraukiant į ją naujus sektorius ir dujas, kad rinkai būtų siunčiami aiškesni anglies dioksido kainos signalai, kuriais būtų skatinamos būtinos investicijos, ir būtų siūlomos naujos taršos mažinimo galimybės, dėl kurių sumažės bendros taršos mažinimo sąnaudos ir padidės sistemos efektyvumas.

<…>

(15)

Atsižvelgiant į būtinas papildomas Bendrijos ekonomikos pastangas, inter alia, būtina, kad peržiūrėtos Bendrijos sistemos ekonominis efektyvumas būtų kuo didesnis ir kad apyvartinių taršos leidimų suteikimo sąlygos Bendrijoje būtų visiškai suderintos. Todėl pagrindinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo būdas turėtų būti aukcionai, nes paprastai laikoma, kad tai paprasčiausia ir ekonomiškai veiksmingiausia sistema. Be kita ko, taip turėtų būti išvengta netikėtai didelio pelno, o naujiems rinkos dalyviams ir sparčiau nei vidutiniškai augančios ekonomikos šalims būtų sudarytos tokios pat konkurencijos sąlygos, kaip ir esamiems įrenginiams.

<…>

(23)

Nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka turėtų būti nustatyta suderintomis Bendrijos lygmens taisyklėmis („ex ante“ santykiniai taršos rodikliai), kad Bendrijoje būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija. <…>“

Sprendimas 2011/278

9

Sprendimo 2011/278 12, 16, 35 ir 36 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(12)

tais atvejais, kai produkto santykinio taršos rodiklio nustatyti neįmanoma, tačiau jį gaminant išmetamos ŠESD [šiltnamio efektą sukeliančios dujos], dėl kurių gali būti suteikiami nemokami ATL [apyvartiniai taršos leidimai], tie ATL suteikiami remiantis bendraisiais alternatyviais skaičiavimo metodais. Siekiant, kad bent tam tikrose gamybos procesų dalyse būtų išmetama kuo mažiau ŠESD ir sutaupoma kuo daugiau energijos, sukurta trijų alternatyvių skaičiavimo metodų hierarchija. Šilumos vartojimo procesams, kuriuose naudojamas išmatuojamas šilumnešis, taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis. Kai vartojama neišmatuojama šiluma, taikomas kuro santykinis taršos rodiklis. Šilumos ir kuro santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis skaidrumo ir paprastumo principais, naudojant plačiai prieinamo kuro, laikytino antru pagal išmetamųjų ŠESD efektyvumą, pamatinę efektyvumo vertę, atsižvelgiant į efektyvaus energijos vartojimo būdus. Proceso metu išsiskiriančių ŠESD atveju ATL turėtų būti suteikiami remiantis ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekiu. Siekiant užtikrinti, kad suteikiant nemokamus ATL dėl tokių ŠESD būtų pakankamai skatinama mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir kad nebūtų skirtingai traktuojamos proceso metu išsiskiriančios ŠESD, dėl kurių nemokami ATL suteikiami remiantis ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekiu, ir tos ŠESD, dėl kurių nemokami ATL suteikiami remiantis produkto santykiniu taršos rodikliu, nustatant nemokamų ATL skaičių, kiekvieno įrenginio ankstesnio laikotarpio veiklos lygis turėtų būti padauginamas iš 0,9700 koeficiento;

<…>

(16)

esamus įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams suteiktinų nemokamų ATL skaičius turėtų būti nustatomas remiantis ankstesniu laikotarpiu pagamintos produkcijos duomenimis. Siekiant užtikrinti, kad atskaitos laikotarpis kuo geriau atspindėtų pramonės ciklus, apimtų laikotarpį, kurio turimi duomenys yra geros kokybės, ir jam kuo mažiau įtakos turėtų tokios ypatingos aplinkybės kaip laikinas įrenginių uždarymas, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis grindžiamas 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagamintos produkcijos mediana arba, jei didesnis, 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagamintos produkcijos mediana. Be to, derėtų atsižvelgti į visus didelius pajėgumo pokyčius, įvykusius per atskaitos laikotarpį. Naujų rinkos dalyvių veiklos lygiai turėtų būti grindžiami įrenginio pajėgumo standartinio naudojimo duomenimis, gautais iš konkretaus sektoriaus, arba konkretaus įrenginio pajėgumo naudojimo duomenimis;

<…>

(35)

investicijos, kuriomis labai padidinamas įrenginio pajėgumas (didelis išplėtimas) ir dėl kurių gali būti suteikiami ATL iš rezervo, skirto naujiems rinkos dalyviams, kaip numatyta Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 7 dalyje, turėtų būti vienareikšmės ir tam tikro masto, siekiant, kad per anksti nebūtų išnaudotas naujiems rinkos dalyviams skirtas ATL rezervas, kad nebūtų iškraipoma konkurencija, kad nebūtų nereikalingos administracinės naštos ir kad visų valstybių narių įrenginiams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Todėl tikslinga nustatyti, kad didelis pajėgumo keitimas yra įrenginio įrengtojo pajėgumo keitimas ne mažiau kaip 10 % ir dėl tokio įrengtojo pajėgumo keitimo turi labai padidėti arba sumažėti atitinkamo įrenginio veiklos lygis. Vertinant, ar ši nustatytoji slenkstinė riba pasiekta, atsižvelgiama į pajėgumo didinimą arba mažinimą per keletą kartų;

(36)

atsižvelgiant į tai, kad naujiems rinkos dalyviams rezerve numatytas ribotas ATL skaičius, kai nemažai ATL jau bus paskirstyta naujiems rinkos dalyviams, derėtų įvertinti, ar garantuojamos teisės sąžiningai ir lygiomis sąlygomis gauti likusius rezervo ATL. Atsižvelgiant į tokio vertinimo rezultatus, gali būti numatyta galimybė nustatyti ATL skirstymo pagal eilę sistemą. Nustatant tokios ATL skirstymo pagal eilę sistemos bruožus ir tinkamumo kriterijus reikėtų atsižvelgti į skirtingą valstybių narių leidimų išdavimo praktiką, vengti piktnaudžiavimo ir nesukurti paskatų laikyti ATL rezerve nepagrįstą laikotarpį.“

10

Šio sprendimo 3 straipsnyje „Apibrėžtys“ nustatyta:

„Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

esamas įrenginys – bet koks įrenginys, kuriame vykdoma vienos ar daugiau Direktyvos [2003/87] I priede išvardytų rūšių veikla arba veikla, kuri į Sąjungos sistemą įtraukta pirmą kartą pagal direktyvos 24 straipsnį:

i)

kuriam leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas išduotas anksčiau kaip 2011 m. birželio 30 d.; arba

ii)

kuris faktiškai veikia, kuriam visi reikiami aplinkosaugos leidimai, įskaitant, jei taikoma, numatytą [2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos d]irektyvoje 2008/1/EB [dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 24, 2008, p. 8)], išduoti anksčiau kaip 2011 m. birželio 30 d. ir kuris iki 2011 m. birželio 30 d. atitinka visus kitus atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytus kriterijus, kurių pagrindu įrenginys galėtų gauti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

<…>

n)

įprastos eksploatacijos pradžia – patikrinta ir patvirtinta pirmoji nepertraukiamo 90 dienų laikotarpio diena arba, jei pagal sektoriaus įprastinį gamybos ciklą nenutrūkstama gamyba nenumatoma, pirmoji 90 dienų laikotarpio, padalyto pagal sektoriui būdingus gamybos ciklus, diena, kurią įrenginys veikia bent tokiu pajėgumu, kuris sudaro 40 % jam numatyto pajėgumo, prireikus atsižvelgiant į įrenginiui būdingas eksploatavimo sąlygas;

<…>“

11

Minėto sprendimo 6 straipsnyje „Dalijimas į įrenginio technologinio proceso dalis“ numatyta:

„1.   Taikydamos šį sprendimą valstybės narės kiekvieną įrenginį, atitinkantį nemokamo ATL suteikimo pagal Direktyvos [2003/87] 10a straipsnį reikalavimus, prireikus padalija į vieną ar daugiau toliau išvardytų įrenginio technologinio proceso dalių:

a)

su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

b)

su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

c)

su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

d)

su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

<…>“

12

To paties sprendimo II skyriuje „Esami įrenginiai“ įtvirtinti 5–14 straipsniai.

13

Sprendimo 2011/278 7 straipsnio „Bazinių duomenų rinkimas“ 3 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojai nurodytų kiekvienos su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą, nustatytą taip:

a)

iš esmės pradinis įrengtasis pajėgumas yra 2 mėnesių 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, per kuriuos mėnesinė produkcijos apimtis buvo didžiausia, produkcijos vidurkis, darant prielaidą, kad įrenginio technologinio proceso dalis tokia apkrova veikė 720 valandų per mėnesį 12 mėnesių per metus;

b)

jei pradinio įrengtojo pajėgumo neįmanoma nustatyti pagal a punktą, įrenginio technologinio proceso dalies pajėgumas, prižiūrint tikrintojui, nustatomas eksperimentiniu būdu siekiant užtikrinti, kad būtų naudojami atitinkamam sektoriui būdingi parametrai ir kad eksperimentinio nustatymo rezultatai būtų reprezentatyvūs.“

14

Šio sprendimo 9 straipsnyje „Ankstesnio laikotarpio veiklos lygis“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės, remdamosi pagal 7 straipsnį surinktais duomenimis, nustato kiekvieno esamo įrenginio veiklos lygį baziniu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., arba, jei jis didesnis, 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

2.   Su kiekvieno produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kasmet baziniu laikotarpiu atitinkamame įrenginyje pagaminto to produkto kiekio mediana.

3.   Su šiluma susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra įrenginyje ankstesniu baziniu laikotarpiu per metus pagamintos arba iš kito įrenginio, kuriam taikoma Sąjungos sistema, importuotos išmatuojamos šilumos, suvartotos įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai gaminti (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), kiekio mediana, arba ir pagaminto, ir importuoto kiekio mediana, arba į įrenginius ar kitus vienetus, kuriems Sąjungos sistema netaikoma eksportuotos išmatuojamos šilumos kiekio (išskyrus eksportuotą elektros energijai gaminti) mediana, išreikšta teradžauliais per metus.

4.   Su kuru susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kuro, ankstesniu baziniu laikotarpiu kiekvienais metais suvartoto gaminant neišmatuojamą šilumą, suvartotą gaminant produktus, mechaninę energiją (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą, kiekio mediana, išreikšta teradžauliais per metus.

<…>

6.   Nustatant 1–5 dalyse nurodytas medianines vertes, skaičiuojami tik tie kalendoriniai metai, kuriais įrenginys buvo eksploatuojamas bent vieną dieną.

Jei atitinkamu baziniu laikotarpiu įrenginys buvo eksploatuojamas mažiau kaip dvejus kalendorinius metus, ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai apskaičiuojami kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą, nustatytą pagal 7 straipsnio 3 dalyje išdėstytą metodiką, padauginant iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento, nustatyto pagal 18 straipsnio 2 dalį.“

15

Minėto sprendimo 10 straipsnyje „ATL suteikimas įrenginiams“ nustatyta:

„1.   Remdamosi pagal 7 straipsnį surinktais duomenimis, valstybės narės pagal 2–8 dalis apskaičiuoja, kokį ATL skaičių jos kiekvienais metais nuo 2013 m. nemokamai suteiks kiekvienam esamam įrenginiui savo teritorijoje.

2.   Kad galėtų tai apskaičiuoti, pirmiausia valstybės narės nustato preliminarų metinį kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atskirai suteiktinų nemokamų ATL skaičių, kaip nurodyta toliau:

a)

preliminarus metinis kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su konkretaus produkto santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka to produkto santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš ankstesnio laikotarpio su tuo produktu susijusio veiklos lygio vertės;

b)

ir:

i)

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su šilumos santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš suvartotos šilumos ankstesnio laikotarpio su šiluma susijusio veiklos lygio vertės;

ii)

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su kuro santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka kuro santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš suvartoto kuro ankstesnio laikotarpio su kuru susijusio veiklos lygio vertės;

iii)

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertę, padaugintą iš 0,9700.

<…>“

16

Sprendimo 2011/278 IV skyriuje „Nauji rinkos dalyviai ir uždaromi įrenginiai“ įtvirtinti 17–24 straipsniai.

17

Minėto sprendimo 17 straipsnyje „Nemokamų ATL paraiška“ nustatyta:

„1.   Gavusi naujo rinkos dalyvio paraišką valstybė narė, vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis, nustato, kiek nemokamų ATL turėtų būti suteikta jam pradėjus normaliai veikti ir nustačius jo pradinį įrengtąjį pajėgumą.

2.   Valstybės narės priima tik paraiškas, kompetentingai institucijai pateiktas per vienerius metus nuo atitinkamo įrenginio arba įrenginio technologinio proceso dalies įprastos eksploatacijos pradžios.

3.   Valstybės narės atitinkamą įrenginį pagal šio sprendimo 6 straipsnį padalija į įrenginio technologinio proceso dalis ir reikalauja, kad kartu su 1 dalyje nurodyta paraiška įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateiktų visą susijusią informaciją ir duomenis apie kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies kiekvieną V priede išvardytą parametrą. Prireikus valstybės narės gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas pateiktų daugiau nekonsoliduotų duomenų.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad Direktyvos [2003/87] 3 straipsnio h dalyje nurodytus įrenginius, išskyrus tuos, kurių pajėgumas labai išplėstas po 2011 m. birželio 30 d., eksploatuojantys veiklos vykdytojai nustatytų kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą pagal 7 straipsnio 3 dalyje išdėstytą metodiką, atskaitos tašku naudodami ištisinį 90 dienų laikotarpį, pagal kurį nustatoma įprastos eksploatacijos pradžia. Valstybės narės patvirtina kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą prieš skaičiuodamos tam įrenginiui suteiktinus ATL.

<…>“

18

Sprendimo 2011/278 18 straipsnyje „Veiklos lygiai“ numatyta:

„1.   Direktyvos [2003/87] 3 straipsnio h dalyje nurodytų įrenginių atveju, išskyrus įrenginius, kurių pajėgumas labai išplėstas po 2011 m. birželio 30 d., valstybės narės nustato kiekvieno įrenginio veiklos lygius taip:

a)

su kiekvienu produktu, kurio santykinis taršos rodiklis nurodytas I priede, susijęs veiklos lygis yra pradinis įrengtasis atitinkamo įrenginio šio produkto gamybos pajėgumas, padaugintas iš standartinio pajėgumo naudojimo koeficiento;

b)

su šiluma susijęs veiklos lygis yra pradinis įrengtasis išmatuojamos šilumos, suvartojamos įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai gaminti (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), importo iš įrenginių, kuriems taikoma Sąjungos sistema, arba tos išmatuojamos šilumos gamybos, arba ir importo, ir gamybos, arba jos eksporto į įrenginį arba kitą vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma (išskyrus eksportą elektros energijai gaminti), pajėgumas, padaugintas iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento;

c)

su kuru susijęs veiklos lygis yra pradinis atitinkamo įrenginio įrengtasis kuro, vartojamo gaminant neišmatuojamą šilumą, suvartojamą gaminant produktus, mechaninę energiją (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą, vartojimo pajėgumas, padaugintas iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento;

d)

su proceso metu išmetamomis ŠESD susijęs veiklos lygis yra pradinis įrengtasis gamybos įrenginio pajėgumas išskirti ŠESD gamybos proceso metu, padaugintas iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento.

2.   Standartinį pajėgumo naudojimo koeficientą, nurodytą 1 dalies a punkte, nustato ir paskelbia Komisija, remdamasi pagal šio sprendimo 7 straipsnį valstybių narių surinktais duomenimis. Kiekvieno I priede nustatyto produkto santykinio taršos rodiklio atveju standartinis pajėgumo naudojimo koeficientas yra visų įrenginių, kuriuose gaminamas atitinkamas produktas, vidutinio metinio pajėgumo naudojimo koeficientų 80 procentilis. Kiekvieno įrenginio, kuriame gaminamas atitinkamas produktas, vidutinio metinio pajėgumo naudojimo koeficientas atitinka vidutinį metinį produkcijos lygį 2005–2008 m. laikotarpiu, padalytą iš pradinio įrengtojo pajėgumo.

Atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą, nurodytą 1 dalies b–d punktuose, nustato valstybės narės, remdamosi tinkamai pagrįsta ir nepriklausomo tikrintojo patikrinta informacija apie įrenginio numatomą įprastą eksploataciją, priežiūrą, bendrą gamybos ciklą, efektyvaus energijos vartojimo būdus ir tipinį pajėgumo naudojimą atitinkamame sektoriuje, palyginus su informacija apie atitinkamą sektorių.

<…>“

19

To paties sprendimo 19 straipsnyje „ATL suteikimas naujiems rinkos dalyviams“ nurodyta:

„1.   Kad suteiktų ATL naujiems rinkos dalyviams, išskyrus leidimus įrenginiams, nurodytiems Direktyvos [2003/87] 3 straipsnio h dalies 3 įtraukoje, valstybės narės toliau nurodytu būdu apskaičiuoja preliminarų metinį nemokamų ATL, suteiktinų kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai nuo įrenginio įprastos eksploatacijos pradžios, skaičių:

a)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su produkto santykiniu taršos rodikliu, preliminarus konkrečiais metais nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra to produkto santykinio taršos rodiklio vertė, padauginta iš atitinkamo su tuo produktu susijusio veiklos lygio vertės;

b)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su šilumos santykiniu taršos rodikliu, preliminarus konkrečiais metais nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra šios išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertė, nurodyta I priede, padauginta iš atitinkamo su šiluma susijusio veiklos lygio vertės;

c)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, preliminarus konkrečiais metais nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra kuro santykinio taršos rodiklio vertė, nurodyta I priede, padauginta iš veiklos lygio, susijusio su kuru, vertės;

d)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertę, padaugintą iš 0,9700.

Apskaičiuojant preliminarų metinį nemokamai suteikiamų ATL skaičių mutatis mutandis taikomos šio sprendimo 10 straipsnio 4–6 ir 8 dalys ir 11, 12, 13 ir 14 straipsniai.

<…>

4.   Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša preliminarų bendrą metinį nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičių. ATL, esantys naujiems rinkos dalyviams skirtame rezerve, sukurtame pagal Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 7 dalį, suteikiami įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams iš eilės pagal minėto pranešimo gavimo datą.

Komisija gali atmesti preliminarų bendrą metinį atitinkamam įrenginiui nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Jei Komisija šio preliminaraus bendro metinio nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus neatmeta, atitinkama valstybė narė po to nustato galutinį metinį nemokamų ATL skaičių.

<…>“

Sprendimas 2013/447/ES

20

2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/447/ES dėl standartinio pajėgumo naudojimo koeficiento, nurodyto Sprendimo 2011/278/ES 18 straipsnio 2 dalyje (OL L 240, 2013, p. 23), priede išvardyti standartinio pajėgumo naudojimo koeficientai, taikomi trečiajam prekybos laikotarpiui, siekiant nustatyti naujų rinkos dalyvių, kuriems taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, veiklos lygį.

Vokietijos teisė

21

2011 m. liepos 21 d.Treibhausgas-Emissionshandelsgesetz (Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos įstatymas) (BGBl. 2011 I, p. 1475; toliau – TEHG) 9 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Įrenginį eksploatuojantiems veiklos vykdytojams nemokamai suteikiami apyvartiniai taršos leidimai pagal principus, įtvirtintus galiojančios redakcijos Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 1–5, 7, 11–20 dalyse ir Sprendime [2011/278].“

22

2019 m. sausio 18 d. redakcijos TEHG (BGBl. 2019 I, p. 37) 34 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, atsirandančiam dėl 1 priede apibrėžtos veiklos, [trečiuoju prekybos laikotarpiu] tebetaikomi iki 2019 m. sausio 24 d. pabaigos galiojusios redakcijos 1–36 straipsniai. <…>“

23

2011 m. rugsėjo 26 d.Verordnung über die Zuteilung von Treibhausgas-Emissionsberechtigungen in der Handelsperiode 2013 bis 2020 (Nutarimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimo 2013–2020 m. prekybos laikotarpiu) (BGBl. I 2011, p. 1921, toliau – ZuV 2020) 2 straipsnyje „Apibrėžtys“ numatyta:

„Be [TEHG] 3 straipsnyje pateiktų sąvokų apibrėžčių, šiame nutarime vartojamos šios sąvokos:

<…>

2. Įprastos eksploatacijos pradžia

Pirmoji nepertraukiamo 90 dienų laikotarpio diena arba, jei pagal sektoriaus įprastinį gamybos ciklą nenutrūkstama gamyba nenumatoma, pirmoji 90 dienų laikotarpio, padalyto pagal sektoriui būdingus gamybos ciklus, diena, kurią įrenginys veikia bent tokiu pajėgumu, kuris sudaro 40 % jam numatyto pajėgumo, prireikus atsižvelgiant į įrenginiui būdingas eksploatavimo sąlygas;

<…>

10. Nauji įrenginiai

Visi nauji rinkos dalyviai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos [2003/87] 3 straipsnio h punkto pirmą įtrauką;

<…>

27. Su kuro santykiniu taršos rodikliu susijęs leidimų suteikimo elementas

Įleidimo srautų, išleidimų srautų ir susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio, kurio pagal 28 ar 30 punktus neapima leidimų suteikimo elementas, suma, kai neišmatuojama šiluma gaminama deginant kurą, jei ta neišmatuojama šiluma:

a)

naudojama produktams gaminti, mechaninei energijai gauti, šildymo arba vėsinimo reikmėms arba

b)

gaminama deginant saugos fakelus, jei leidime numatyta, kad su tuo susijęs bandomojo kuro ir labai nevienodais kiekiais proceso metu išsiskiriančių dujų arba dujų likučių deginimas vykdomas išimtinai įrenginio apsaugos tikslais sutrikus jo veikimui arba jam veikiant avariniu režimu,

netaikoma neišmatuojamai šilumai, kuri naudojama arba eksportuojama elektros energijai gaminti;

<…>“

24

ZuV 2020 16 straipsnyje „Nemokamų apyvartinių taršos leidimų paraiška“ nustatyta:

„1.   Nauji rinkos dalyviai paraiškas nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams gauti pateikia per vienus metus nuo įprastos įrenginio eksploatacijos pradžios, didelio įrenginio pajėgumo išplėtimo atvejais – per vienus metus nuo eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžios.

<…>

4.   Naujų įrenginių kiekvieno leidimų suteikimo elemento pradinis įrengtasis pajėgumas, nukrypstant nuo 4 straipsnio, atitinka dviejų mėnesių, per kuriuos produkcija buvo didžiausia, produkcijos vidurkį nepertraukiamu 90 dienų laikotarpiu, kuriuo remiantis nustatoma įprastos eksploatacijos pradžia, patikslinus pagal kalendorinius metus.

<…>“

25

ZuV 2020 17 straipsnyje „Naujų rinkos dalyvių veiklos lygiai“ numatyta:

„1.   Naujų įrenginių pagal 3 straipsnį nustatomų leidimų suteikimo elementų veiklos lygiai, reikšmingi išduodant leidimus, nustatomi taip:

<…>

3) su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusio leidimų suteikimo elemento veiklos, kai kalbama apie kurą, lygis atitinka tam tikro leidimų suteikimo elemento pradinį įrengtąjį pajėgumą, padaugintą iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento.

<…>

2.   1 dalies 2–4 punktuose minimas atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas nustatomas remiantis pareiškėjo duomenimis apie:

1) faktinę leidimų suteikimo elemento eksploataciją iki paraiškos pateikimo ir apie planuojamą įrenginio arba leidimų suteikimo elemento eksploataciją, jų numatomus techninės priežiūros laikotarpius ir produkcijos ciklus;

2) naudojamas technologijas, kurios mažina bendrą energijos suvartojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gali turėti įtakos įrenginio atitinkamam pajėgumo naudojimo koeficientui;

3) tipinį pajėgumo naudojimą atitinkamuose sektoriuose.

<…>“

26

To paties ZuV 2020 18 straipsnyje „Apyvartinių taršos leidimų suteikimas naujiems rinkos dalyviams“ nurodyta:

„1.   Suteikdama apyvartinius taršos leidimus naujiems įrenginiams, preliminarų metinį apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti nemokamai suteikti už skaičiuojant nuo įrenginio įprastos eksploatacijos pradžios likusius 2013–2020 m. prekybos laikotarpio metus, kiekį kompetentinga institucija apskaičiuoja toliau nurodytu būdu atskirai kiekvienam leidimų suteikimo elementui:

<…>

3)   kiekvienam su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusiam leidimų suteikimo elementui nemokamai suteiktinas preliminarus metinis apyvartinių taršos leidimų skaičius atitinka išmetamų teršalų kiekį ir su kuru susijusios veiklos lygį;

<…>“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

27

Ingredion Germany Hamburge (Vokietija) eksploatuoja krakmolo produktų gamybos įrenginį. Šį įrenginį, be kita ko, sudaro naujai įrengti komponentai: oro kaitinimo įrenginys ir garo generatorius. Krakmolo gamybai reikalingai šilumai gaminti šiame įrenginyje naudojami garai ir gamtinės dujos.

28

2014 m. rugpjūčio 8 d.Ingredion Germany kreipėsi į Deutsche Emissionshandelsstelle (Vokietijos apyvartinių taršos leidimų prekybos tarnyba, toliau – DEHSt), prašydama suteikti naujam įrenginiui nemokamų apyvartinių taršos leidimų trečiuoju prekybos laikotarpiu: pirma, atsižvelgiant į išmetamos šilumos kiekį ir, antra, atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį.

29

Kiek tai susiję su išmetamų teršalų kiekiu, pagal Ingredion Germany pateiktus duomenis DEHSt pirmiausia rėmėsi 109 % atitinkamu pajėgumo naudojimo koeficientu. Pradinis įrengtasis pajėgumas per 90 dienų po įprastos eksploatacijos pradžios buvo nustatytas pagal produkcijos kiekius tuo momentu, kai įrenginys dar nebuvo pasiekęs suplanuoto gamybos pajėgumo. Todėl baziniu laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. birželio 20 d. faktinis naudojimas 100 % viršijo pradinį įrengtąjį pajėgumą.

30

2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu DEHSt trečiajam prekybos laikotarpiui suteikė Ingredion Germany124908 nemokamus apyvartinius taršos leidimus. Kaip matyti iš to sprendimo motyvų, DEHSt iš pradžių informavo Komisiją apie suteiktų leidimų kiekį, apskaičiuotą taikant 109 % atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficientą. Komisija 2015 m. kovo 24 d. sprendimu [C(2015) 1733 final] atsisakė kitiems trims Vokietijos įrenginiams taikyti 100 % ar didesnį atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą. Taigi DEHSt atitinkamai pasirėmė 99,9 % pajėgumo naudojimo koeficientu.

31

2015 m. rugsėjo 30 d.Ingredion Germany prieštaravimą, pateiktą dėl 2015 m. rugsėjo 1 d.DEHSt sprendimo, DEHSt atmetė 2017 m. liepos 7 d. sprendimu.

32

2017 m. rugpjūčio 9 d. pateiktu skundu Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) Ingredion Germany toliau prašė suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų naujiems rinkos dalyviams.

33

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sprendimas jo nagrinėjamoje byloje priklauso nuo to, ar suteikiant minėtus leidimus pagal Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

34

Šiuo klausimu šis teismas pažymi, kad šioje nuostatoje nenurodyta, jog atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas gali būti ribojamas. Nagrinėjamu atveju didesnį atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą galima taikyti remiantis nepriklausomai patvirtinta ir patikrinta informacija, susijusia ne tik su įprasta numatoma įrenginio eksploatacija, bet ir su jo faktine eksploatacija iki tokios paraiškos pateikimo. Kitaip, nei esamų įrenginių atveju, nustatant naujų rinkos dalyvių pradinį įrengtąjį pajėgumą ir vadovaujantis Sprendimo 2011/278 17 straipsnio 4 dalimi remiamasi 90 dienų laikotarpiu po įprastos eksploatacijos pradžios, o ne to sprendimo 7 straipsnio 3 dalies a punkte iš esmės numatytu ketverių metų laikotarpiu, todėl dažniau gali pasitaikyti, kad numatoma įprasta eksploatacija dar nėra pasiekta per šį 90 dienų laikotarpį.

35

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad minėto sprendimo 18 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje yra nurodytas tipinis pajėgumo naudojimas atitinkamame sektoriuje ir jis paprastai turėtų būti mažesnis už 100 %. Be to, remiantis Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 1 dalies a punktu, naujiems rinkos dalyviams, turintiems įrenginių, kurių technologinio proceso dalys susijusios su santykiniu taršos rodikliu, taikomas standartinis pajėgumo naudojimo koeficientas, kuris, kaip nustatyta Sprendime 2013/447, visada yra mažesnis už 100%.

36

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Sprendimo [2011/278] 18 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalies antrą pastraipą, siejamus su Direktyvos [2003/87] 3 straipsnio h punktu ir 10a straipsniu, reikia aiškinti taip, kad naujų rinkos dalyvių atveju su kuru susijusios veiklos lygių atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %?“

Dėl prejudicinio klausimo

37

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad suteikiant nemokamų apyvartinių taršos leidimų naujiems rinkos dalyviams atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

38

Šiuo klausimu iš pradžių reikia priminti, kad Direktyvos 2003/87 tikslas yra sukurti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kuria siekiama sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tiek, kad jis būtų tokio lygio, kad pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos, ir kurios galutinis tikslas yra aplinkos apsauga (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Ši sistema grindžiama ekonomine logika, pagal kurią visi jos dalyviai skatinami išmesti mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nei jie turi teisę pagal iš pradžių suteiktus leidimus, kad galėtų juos perleisti kitiems dalyviams, kurių emisija viršija jiems suteiktų leidimų skaičių (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Taigi priimta Direktyva 2003/87 siekta ekonomiškai efektyviai vėliausiai iki 2020 m. bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Europos Sąjungoje sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Šiuo tikslu šios direktyvos 10a straipsnyje numatyta, kad tam tikrų veiklos sektorių įrenginiams suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, kurių skaičius pagal šios nuostatos 11 dalį trečiuoju prekybos laikotarpiu laipsniškai mažinamas, siekiant, kad 2027 m. šių nemokamų apyvartinių taršos leidimų visai nebūtų skiriama (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Kaip matyti, be kita ko, iš minėtos direktyvos 10 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2009/29 15 konstatuojamosios dalies, apyvartiniai taršos leidimai, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, laipsniškai turėtų būti suteikiami vien organizuojant aukcionus, kurie, Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, yra paprasčiausia ir ekonomiškai veiksmingiausia sistema (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 66 punktas).

43

Vadovaudamasi Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalimi Komisija Sprendimu 2011/278 priėmė visai Sąjungai taikomas suderintas nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo taisykles. Iš 10 straipsnio 2 dalies matyti, kad šiuo aspektu Komisija nustato sektorių ar jų pošakių santykinius taršos rodiklius.

44

Būtent šiomis aplinkybėmis Sprendimo 2011/278 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiems naujiems rinkos dalyviams, kaip apibrėžti Direktyvos 2003/87 3 straipsnio h punkte, išskyrus nurodytuosius šios nuostatos trečioje įtraukoje, valstybės narės apskaičiuoja preliminarų metinį nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičių, padaugindamos šių santykinių taršos rodiklių vertę iš kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygio vertės. Tam valstybės narės pagal to paties sprendimo 6 straipsnį privalo atskirti įrenginio technologinio proceso dalis, atsižvelgdamos į jų veiklą, kad būtų galima nustatyti, ar reikia taikyti „produkto santykinį taršos rodiklį“, „šilumos santykinį taršos rodiklį“, „kuro santykinį taršos rodiklį“ ar specialų rodiklį, kai kalbama apie su „proceso metu išsiskiriančiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusi[ą] įrenginio technologinio proceso dal[į]“.

45

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 1 dalies c punktą su kuru susijusios veiklos lygis, kuris yra svarbus nagrinėjant ginčą pagrindinėje byloje, atitinka, kaip tai numatyta šio straipsnio 1 dalies b ir d punktuose šilumos ir proceso metu išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų atvejais, pradinį atitinkamo įrenginio įrengtąjį pajėgumą, padaugintą iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento.

46

Taigi siekiant įvertinti naujų rinkos dalyvių teisės gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų apimtį, reikia išnagrinėti, ar šis atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

47

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje išsamiai nurodyta minėto koeficiento nustatymo tvarka ir aspektai, į kuriuos šiuo tikslu būtina atsižvelgti.

48

Šioje nuostatoje numatyta, kad atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą nustato valstybės narės, remdamosi nepriklausomai patvirtinta ir patikrinta informacija apie įrenginio numatomą įprastą eksploataciją, priežiūrą, bendrą gamybos ciklą, efektyvaus energijos vartojimo būdus ir tipinį pajėgumo naudojimą atitinkamame sektoriuje, palyginti su informacija apie atitinkamą sektorių. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad minėtoje nuostatoje konkrečiai nenurodytas pats šio koeficiento dydis.

49

Tuo remiantis darytina išvada, kad Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antros pastraipos formuluotėje nėra nuorodos, kuri padėtų išspręsti klausimą, ar minėtas koeficientas turėtų būti mažesnis už 100 %.

50

Šiomis aplinkybėmis remiantis suformuota jurisprudencija reikia atsižvelgti į bendrą Direktyvos 2003/87 ir Sprendimo 2011/278 struktūrą ir šiais aktais siekiamus tikslus (2018 m. sausio 18 d. Sprendimo INEOS, C‑58/17, EU:C:2018:19, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

51

Kalbant pirmiausia apie šios direktyvos ir šio sprendimo bendrą struktūrą, reikia pažymėti, kad nuostatos dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tokiam naujam rinkos dalyviui, kaip ieškovė pagrindinėje byloje, turinčiam įrenginį, kurio viena iš technologinio proceso dalių susijusi su kuro santykiniu taršos rodikliu, gali būti lyginamos su nuostatomis, kurios taikomos esamiems įrenginiams ir naujiems rinkos dalyviams, turintiems įrenginį, kurio viena iš technologinio proceso dalių susijusi su kitu santykiniu taršos rodikliu.

52

Visų pirma, dėl minėto sprendimo 3 straipsnio a punkte apibrėžtų esamų įrenginių reikia pažymėti, kad to paties sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog esamiems įrenginiams suteiktinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis ankstesniu laikotarpiu pagamintos produkcijos duomenimis, atsižvelgiant į bazinį laikotarpį, kuris kuo geriau atspindėtų pramonės ciklus, apimtų atitinkamą laikotarpį, kurio turimi duomenys yra geros kokybės, ir jam kuo mažiau įtakos turėtų tokios ypatingos aplinkybės, kaip laikinas įrenginių uždarymas.

53

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pradinis įrengtasis esamų įrenginių pajėgumas iš principo nėra duomuo, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant preliminarų metinį nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

54

Pagal Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 1 ir 2 dalis šis apskaičiavimas atliekamas sudauginus atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai taikomą santykinį taršos rodiklį ir tos dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygį.

55

Kaip numatyta Sprendimo 2011/278 9 straipsnio 1 dalyje, tam valstybės narės nustato kiekvieno įrenginio ankstesnio laikotarpio veiklos lygius baziniu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., arba, jeigu jie didesni, – 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

56

Be to, minėto straipsnio 2–5 dalyse patikslinta, kad ankstesnio laikotarpio veiklos lygis atitinka kiekvieno santykinio taršos rodiklio medianą, kurią kuro atveju, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, sudaro kuro, ankstesniu baziniu laikotarpiu kiekvienais metais sunaudoto gaminant neišmatuojamą šilumą, suvartotą per bazinį laikotarpį šioje nuostatoje nurodytai tam tikrai veiklai, kiekis.

57

Taigi reikia manyti, kad, atsižvelgiant į esamiems įrenginiams taikytiną tvarką, nemokami apyvartiniai taršos leidimai šiems įrenginiams suteikiami remiantis duomenimis, kurie atspindi faktinį šių įrenginių naudojimą.

58

Vis dėlto iš Sprendimo 2011/278 16 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad ši tvarka netaikoma naujiems rinkos dalyviams, kurių atveju aiškiai numatyta, jog nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami taikant kitokį apskaičiavimo būdą.

59

Šiuo klausimu nurodytina, kad, kaip buvo priminta šio sprendimo 44 ir 45 punktuose, nemokami apyvartiniai taršos leidimai naujiems rinkos dalyviams suteikiami remiantis pradiniais įrengtaisiais atitinkamų įrenginių pajėgumais.

60

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, remiantis minėto sprendimo 17 straipsnio 4 dalimi, šie pradiniai įrengtieji pajėgumai nustatomi taikant metodiką, nurodytą 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad iš esmės minėtas pradinis pajėgumas atitinka dviejų mėnesių, per kuriuos produkcija buvo didžiausia, produkcijos vidurkį tam tikru laikotarpiu, kaip atskaitos tašką naudojant nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį, pagal kurį nustatoma įprastos eksploatacijos pradžia.

61

Be to, minėto sprendimo 3 straipsnio n punkte įprastos eksploatacijos pradžia apibrėžta kaip patikrinta ir patvirtinta pirmoji nepertraukiamo 90 dienų laikotarpio diena arba, jei pagal sektoriaus įprastinį gamybos ciklą nenutrūkstama gamyba nenumatoma, pirmoji 90 dienų laikotarpio, padalyto pagal sektoriui būdingus gamybos ciklus, diena, kurią įrenginys veikia bent tokiu pajėgumu, kuris sudaro 40 % jam numatyto pajėgumo, prireikus atsižvelgiant į įrenginiui būdingas eksploatavimo sąlygas.

62

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 54 punkte, vienareikšmiai iš bazinio laikotarpio trumpumo ir pasirinktos mažos pajėgumo ribos matyti, kad buvo aiškiai nuspręsta nesusieti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo naujiems rinkos dalyviams su duomenimis, kurie būtinai atspindėtų faktinį atitinkamų įrenginių naudojimą.

63

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal bendrąjį Sąjungos teisės vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 90 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Šiuo atveju, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, buvo nustatytos dvi skirtingos tvarkos, pagal tai, ar leidimai suteikiami esamiems įrenginiams, ar naujiems rinkos dalyviams.

65

Tuo remiantis darytina išvada, kad, kaip savo išvados 60 punkte pažymėjo generalinis advokatas, negalima teigti, jog atitinkamu pajėgumo naudojimo koeficientu, kuris prireikus yra didesnis nei 100 %, siekiama užtikrinti, kad, kaip ir esamų įrenginių atveju, nemokami apyvartiniai taršos leidimai naujiems rinkos dalyviams būtų suteikiami remiantis duomenimis, atspindinčiais faktinį atitinkamo įrenginio pajėgumo naudojimą.

66

Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą aiškinant pagal bendrą Direktyvos 2003/87 ir minėto sprendimo struktūrą, reikia įvertinti naujo dalyvio, kaip Ingredion Germany, turinčio įrenginį, kurio viena iš technologinio proceso dalių susijusi su kuro santykiniu taršos rodikliu, situaciją, atsižvelgiant į naujų rinkos dalyvių, turinčių įrenginių, kurių technologinio proceso dalys susijusios su kitu santykiniu taršos rodikliu, situaciją.

67

Kaip priminta šio sprendimo 44 punkte, apskaičiuojant preliminarų metinį nemokamų apyvartinių taršos leidimų, suteiktinų naujiems rinkos dalyviams, skaičių, reikia nustatyti, ar atitinkamoms įrenginio technologinio proceso dalims taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, šilumos santykinis taršos rodiklis ar kuro santykinis taršos rodiklis, o gal tai yra su vykstant procesui išsiskiriančiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusi įrenginio technologinio proceso dalis.

68

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad Sprendimo 2011/278 3 straipsnyje įtvirtintos su produkto, šilumos, kuro santykiniais taršos rodikliais ir su vykstant procesui išsiskiriančiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusių įrenginio technologinio proceso dalių apibrėžtys negali būti pakeičiamos viena kita (2018 m. sausio 18 d. Sprendimo INEOS, C‑58/17, EU:C:2018:19, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

69

Kaip matyti iš minėto sprendimo 12 konstatuojamosios dalies, tik tais atvejais, kai produkto santykinio taršos rodiklio nustatyti neįmanoma, tačiau jį gaminant išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių gali būti suteikti nemokami apyvartiniai taršos leidimai, šie leidimai suteikiami remiantis vadinamaisiais trimis „alternatyviais“ skaičiavimo metodais, kurių hierarchinė tvarka nustatyta, siekiant, kad bent per tam tikras gamybos procesų dalis būtų išmetama kuo mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sutaupoma kuo daugiau energijos (2018 m. sausio 18 d. Sprendimo INEOS, C‑58/17, EU:C:2018:19, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

70

Suteikiant nemokamus apyvartinius taršos leidimus naujiems rinkos dalyviams, visų pirma kiek tai susiję su atitinkamų įrenginių veiklos lygio nustatymu, reikia atskirti, pirma, su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusias įrenginio technologinio proceso dalis ir, antra, įrenginius, susijusius su šilumos santykiniu taršos rodikliu, kuro santykiniu taršos rodikliu ar su vykstant procesui išsiskiriančiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

71

Dėl pastarųjų įrenginių reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 1 dalies b–d punktų, veiklos lygio nustatymas priklauso nuo atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento, o taip nėra naujų rinkos dalyvių, turinčių su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusį įrenginį, atveju. Dėl pastarųjų rinkos dalyvių Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad su produktu susijęs veiklos lygis yra šio produkto gamybai skirtas pradinis įrengtasis atitinkamo įrenginio pajėgumas, padaugintas iš standartinio pajėgumo naudojimo koeficiento.

72

Kaip matyti iš Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, šį standartinių pajėgumų naudojimo koeficientą nustato ir paskelbia Komisija. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad toks standartinis pajėgumo naudojimo koeficientas, koks nustatytas Sprendime 2013/447 trečiajam prekybos laikotarpiui, kiekvieno produkto santykinio taršos rodiklio atveju yra mažesnis už 100 %.

73

Tuo remiantis darytina išvada, kad Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą aiškinant pagal nuostatas, pagal kurias nustatomas naujų rinkos dalyvių, turinčių su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusių įrenginių, veiklos lygis, draudžiama teigti, kad atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas gali būti didesnis už 100 % arba lygus 100 %.

74

Kaip savo išvados 43–46 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, negalima pritarti tokiam šios nuostatos aiškinimui, kad tuo atveju, kai paaiškėja, kad iš esmės tame sprendime numatytas produkto santykinio taršos rodiklio taikymas yra neįmanomas, kito santykinio taršos rodiklio kaip alternatyvaus varianto taikymas gali lemti tai, kad nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo atveju naujiems rinkos dalyviams, eksploatuojantiems įrenginius, kurių technologinio proceso dalys susijusios su šilumos, kuro arba su vykstant procesui išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų santykiniais taršos rodikliais, sudaromos palankesnės sąlygos nei naujiems rinkos dalyviams, eksploatuojantiems įrenginius, kurių technologinio proceso dalys susijusios su produkto santykiniu taršos rodikliu.

75

Šiuos svarstymus patvirtina Sąjungos teisės aktų leidėjo iškelti tikslai.

76

Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors pagrindinis Direktyvos 2003/87 tikslas, kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, yra iš esmės sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, šis tikslas turi būti pasiektas paisant tam tikrų papildomų tikslų. Kaip nurodyta šios direktyvos 5 ir 7 konstatuojamosiose dalyse, tie papildomi tikslai, be kita ko, yra ekonomikos plėtros ir užimtumo bei vidaus rinkos vientisumo ir konkurencijos sąlygų užtikrinimas (2016 m. birželio 22 d. Sprendimo DK Recycling und Roheisen / Komisija, C‑540/14 P, EU:C:2016:469, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

77

Tai, kad egzistuoja objektyviai nepateisinamas skirtingas požiūris į šio sprendimo 74 punkte nurodytas naujų rinkos dalyvių kategorijas, gali kliudyti įgyvendinti šiuos papildomus tikslus.

78

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad siekiant suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų naujiems rinkos dalyviams atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

 

2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad siekiant suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų naujiems rinkos dalyviams atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.

Į viršų