1

Savo apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2018 m. spalio 18 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą GEA Group / Komisija (T‑640/16, EU:T:2018:700, toliau – skundžiamas sprendimas), juo šis teismas panaikino 2016 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimą C(2016) 3920 final, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas C(2009) 8682 final dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai) (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2.   Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

Vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.

Kai asociacijos atliktas pažeidimas susijęs su jos narių veikla, bauda neturi būti didesnė nei 10 % kiekvieno veikiančio nario bendros apyvartos praėjusiais finansiniais metais rinkoje, susijusioje su asociacijos pažeidimu.

3.   Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.“

3

Šio reglamento 25 straipsnio 5 dalyje nurodyta:

„Kiekvieno nutraukimo atveju terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip praėjus dvigubam senaties terminui, per kurį Komisija neskiria vienkartinės ar periodinės baudos. Šis laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek terminas buvo laikinai sustabdytas pagal 6 dalies nuostatas.“

4

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 1–23 punktuose ir jas galima apibendrinti, kaip išdėstyta toliau.

5

GEA Group AG (toliau – GEA) įsteigta 2005 m. susijungus Metallgesellschaft AG (toliau – MG) ir kitai bendrovei. MG buvo kontroliuojančioji bendrovė, iki 2000 m. tiesiogiai arba per kontroliuojamąsias bendroves valdžiusi Chemson Gesellschaft für Polymer-Additive mbH (toliau – OCG) ir Polymer-Additive Produktions- und Vertriebs GmbH (toliau – OCA).

6

2000 m. gegužės 17 d. MG pardavė OCG; ši bendrovė buvo pervadinta Aachener Chemische Werke Gesellschaft für glastechnische Produkte und Verfahren mbH (toliau – ACW).

7

Po OCA uždarymo 2000 m. gegužės mėn. šios bendrovės veiklą perėmė bendrovė, kuri nuo 2000 m. rugpjūčio 30 d. vadinasi Chemson Polymer-Additive AG (toliau – CPA); skundžiamo sprendimo paskelbimo dieną ji nebepriklausė grupei, kurios kontroliuojančioji bendrovė buvo GEA.

8

2009 m. lapkričio 11 d. Sprendime C (2009) 8682 final dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai) (toliau – 2009 m. sprendimas) Komisija konstatavo, kad tam tikros įmonės pažeidė EB 81 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3, toliau – EEE susitarimas) 53 straipsnį, nes dalyvavo sudarant du antikonkurencinius susitarimus ir derinant veiksmus visoje Europos ekonominės erdvės teritorijoje, pirma, alavo šilumos stabilizatorių sektoriuje ir, antra, epoksidinto sojos pupelių aliejaus ir esterių sektoriuje (toliau – ESPA / esterių sektorius).

9

2009 m. sprendimo 1 straipsnio 2 dalies k punkte Komisija pripažino GEA atsakinga už pažeidimus, padarytus ESPA / esterių sektoriaus rinkoje nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2000 m. gegužės 17 d.

10

Jos atsakomybė pripažinta už visą pažeidimo laikotarpį; kaip MG teisių ir pareigų perėmėja ji pripažinta atsakinga už OCG padarytus pažeidimus laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2000 m. gegužės 17 d. ir už OCA padarytus pažeidimus laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 13 d. iki 2000 m. gegužės 17 d.

11

Be to, ACW, kaip OCG teisių ir pareigų perėmėja, buvo nubausta už pažeidimą, kurį padarė OCG per visą pažeidimo laikotarpį, t. y. nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., ir už pažeidimą, kurį padarė OCA nuo 1999 m. rugsėjo 30 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., nors 100 % šios bendrovės akcijų priklausė OCG.

12

Taip pat CPA, kaip OCA teisių ir pareigų perėmėja, buvo nubausta už pažeidimą, kurį padarė OCA nuo 1997 m. kovo 13 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., ir už pažeidimą, kurį padarė OCG nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d., nors 100 % šios bendrovės akcijų priklausė OCA.

13

2009 m. sprendimo 2 straipsnyje nurodyta:

„<…>

Už pažeidimą (-us) [ESPA / esterių sektoriuje] skirtos tokios baudos:

<…>

31) [GEA], [ACW] ir [CPA] solidariai atsakingos už 1913971 [euro] sumą;

32) [GEA] ir [ACW] solidariai atsakingos už 1432229 [eurų] sumą;

Baudos turi būti sumokėtos per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos <…>“

14

2010 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo GEA ieškinį dėl 2009 m. sprendimo panaikinimo.

15

2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑45/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:507) Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį. Dėl to sprendimo nepateiktas apeliacinis skundas.

16

2009 m. gruodžio 15 d. ACW atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad bauda, kuri jai buvo skirta 2009 m. sprendimu, viršijo 10 % apyvartos ribą (toliau – 10 % riba), leidžiamą pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį.

17

Šiomis aplinkybėmis Komisija 2010 m. vasario 8 d. priėmė Sprendimą C (2010) 727 final, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. sprendimas (toliau – 2010 m. sprendimas).

18

2010 m. sprendime Komisija konstatavo, kad bauda, skirta ACW solidariai su, pirma, GEA ir CPA ir, antra, su GEA, viršijo 10 % ribą, taigi reikėjo iš dalies pakeisti 2009 m. sprendimą.

19

Komisija taip pat nurodė, kad GEA ir CPA skirtos baudos dydis liks nepakitęs, bet ACW skirtos baudos dydis turi būti sumažintas, ir kad 2010 m. sprendimas neturės jokios įtakos kitiems 2009 m. sprendimo adresatams.

20

2010 m. sprendimo 1 straipsniu taip iš dalies pakeista 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antra pastraipa:

„2 straipsnio [antros pastraipos] 31 [punktas] pakeičiamas taip:

„31.a) [GEA], [ACW] ir [CPA] solidariai atsakingos už 1086129 [eurų]sumą;

31.b) [GEA] ir [CPA] solidariai atsakingos už 827842 [eurų] sumą.“

2 straipsnio [antros pastraipos] 32 [punktas] pakeičiamas taip:

„32) [GEA] atsakinga už 1432229 [eurų] sumą.“

21

2010 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo GEA ieškinį dėl 2010 m. sprendimo panaikinimo; šiame ieškinyje GEA subsidiariai prašė Bendrojo Teismo pakeisti jai skirtos baudos dydį.

22

2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑189/10, EU:T:2015:504) Bendrasis Teismas panaikino 2010 m. sprendimą tiek, kiek jis susijęs su GEA. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pažeidė šios bendrovės teisę į gynybą, nes priėmė 2010 m. sprendimą iš anksto jos neišklausiusi. Dėl šio sprendimo apeliacinis skundas nepateiktas.

23

2016 m. birželio 29 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

24

Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio tekstas identiškas šio sprendimo 20 punkte pateiktam 2010 m. sprendimo 1 straipsnio, kuriuo iš dalies pakeista 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antra pastraipa, tekstui.

25

Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje kaip data, iki kurios baudos turi būti sumokėtos, nustatyta 2010 m. gegužės 10 d.

26

2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo GEA ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

27

Grįsdama šį ieškinį GEA rėmėsi penkiais pagrindais; pirmasis grindžiamas senaties taisyklių pažeidimu, antrasis – SESV 266 straipsnio ir teisės į gynybą pažeidimu, trečiasis – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu, ketvirtasis – vienodo požiūrio principo pažeidimu ir penktasis, kurį sudaro dvi dalys, – įgaliojimų viršijimu ir nepakankamu motyvavimu.

28

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas patenkino ieškinio ketvirtąjį pagrindą bei ieškinio penktojo pagrindo pirmą dalį ir, konstatavęs, kad kitų ieškinio pagrindų nagrinėti nereikia, panaikino ginčijamą sprendimą.

29

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

30

GEA Teisingumo Teismo prašo:

31

Grįsdama apeliacinį skundą Komisija nurodo du pagrindus; pirmasis grindžiamas tuo, kad klaidingai taikytas vienodo požiūrio principas, įmonės sąvoka ir solidariosios atsakomybės taisyklės ir nesilaikyta pareigos motyvuoti, o antrasis – baudų sumokėjimo termino nustatymo taisyklių konkurencijos teisės srityje pažeidimu ir pareigos motyvuoti nesilaikymu.

32

GEA teigia, kad Komisijos apeliacinis skundas yra nepriimtinas.

33

Pirma, GEA tvirtina, kad Komisija neturi suinteresuotumo pateikti apeliacinį skundą, nes 2009 m. sprendimas nebėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima reikalauti sumokėti baudą.

34

Antra, GEA mano, kad Komisija neturi suinteresuotumo pateikti apeliacinį skundą, nes ginčijamas sprendimas yra negaliojantis. Baudos nustatymo senaties terminas baigėsi prieš priimant šį sprendimą, nes praėjo daugiau kaip dešimt metų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 5 dalį, neatsižvelgiant į tai, ar šis terminas buvo nutrūkęs, ar ne.

35

Komisija atsikerta, kad yra suinteresuota pateikti apeliacinį skundą, nes, pirma, ji pralaimėjo bylą Bendrajame Teisme ir, antra, tvirtindama, jog ši institucija neturi suinteresuotumo pateikti šį apeliacinį skundą dėl to, kad esą baigėsi baudai skirti numatytas terminas, GEA ginčija ginčijamo sprendimo galiojimą. Tačiau, Komisijos teigimu, toks pagrindas nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme ir jis jo nenagrinėjo. Vadinasi, jo nagrinėti nereikia.

36

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio trečią pastraipą, išskyrus bylas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčais, apeliacinį skundą taip pat gali paduoti valstybės narės ir Sąjungos institucijos, neįstojusios į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą. Taigi Sąjungos institucijos neprivalo įrodyti suinteresuotumo pateikti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, nepaisant to, ar jos buvo bylos šalys pirmojoje instancijoje (1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 171 punktas).

37

Komisija gali nevaržomai vertinti galimybę pateikti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, o Teisingumo Teismas nekontroliuoja jos pasirinkimo (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 172 punktą).

38

Taigi konstatuotina, kad GEA prieštaravimai dėl tariamo Komisijos nesuinteresuotumo yra visiškai nepagrįsti, todėl reikia pripažinti, kad apeliacinis skundas priimtinas.

39

Apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Šio pagrindo pirmoje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, taikydamas vienodo požiūrio principą, įmonės sąvoką ir solidariosios atsakomybės taisykles, kai nusprendė, kad Komisija galėjo kitaip nustatyti baudos dalį, kurią solidariai turi sumokėti GEA ir ACW. Šio pagrindo antra dalis, kurią reikia nagrinėti pirmiausia, grindžiama pareigos motyvuoti nesilaikymu.

40

Pirmojo pagrindo antroje dalyje Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 111 punkte padaryta išvada, jog ji pažeidė vienodo požiūrio principą, grindžiama prieštaringais motyvais, pateiktais to sprendimo 108–110 punktuose, be kita ko, to sprendimo 108 punkte pateiktu miglotu teiginiu, kad „Komisija tikrai galėjo kitaip nustatyti baudos dalį, už kurios sumokėjimą ACW ir [GEA] lieka solidariai atsakingos“.

41

GEA ginčija šiuos argumentus.

42

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Bendrojo Teismo pareiga pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį ir 53 straipsnio pirmą pastraipą motyvuoti savo sprendimus neįpareigoja šio teismo nuosekliai pateikti išsamaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Taigi motyvavimas gali būti numanomas, jeigu jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, kuo pagrįstas Bendrojo Teismo sprendimas, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę pagal pateiktą apeliacinį skundą (2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, C‑519/15 P, EU:C:2016:682, 41 punktas).

43

Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 106–111 punktuose pateikti Bendrojo Teismo argumentai leidžia Komisijai suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas patenkino GEA pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio ketvirtąjį pagrindą, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti teisminę kontrolę.

44

Iš šių punktų aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija pirmiausia turėjo nustatyti baudos dalies, už kurią ACW buvo solidariai atsakinga su GEA ir CPA, ir baudos, už kurią ji buvo solidariai atsakinga tik su GEA, proporciją ir, antra, ACW baudos sumažinimą pagal tą pačią proporciją paskirstyti abiem solidarumo santykiams.

45

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

46

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 108 punkte klaidingai nusprendė, jog ji galėjo kitaip nustatyti baudos dalį, kurią solidariai turėjo sumokėti GEA ir ACW, tam, kad galėtų atskirti vien GEA mokėtiną baudos dalį. Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 106–111 punktuose klaidingai taikė vienodo požiūrio principą ir nesilaikė Teisingumo Teismo jurisprudencijos dėl įmonės sąvokos ir solidariosios atsakomybės, taip pat jurisprudencijos dėl patronuojamajai bendrovei, kuri yra vieno ekonominio subjekto dalis, skirtos baudos sumažinimo pasekmių.

47

Komisijos teigimu, solidarioji atsakomybė yra tik įmonės sąvokos išraiška ir negali būti nuo jos atsieta.

48

Šiuo aspektu ši institucija tvirtina, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 55 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, GEA, ACW ir CPA per visą nagrinėjamo pažeidimo laikotarpį sudarė vieną įmonę, kuriai ji skyrė vieną baudą, ir kad šiomis aplinkybėmis 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antros pastraipos 31 ir 32 punktuose ir 2009 m. sprendimo, iš dalies pakeisto ginčijamu sprendimu, 2 straipsnio antros pastraipos 31.a, 31.b ir 32 punktuose nurodytos įvairios maksimalios baudos sumos, už kurias šią įmonę sudarantys teisės subjektai gali būti laikomi bendrai ir solidariai atsakingais.

49

Komisija patikslina, kad GEA, ACW ir CPA sudarė vieną ir tą pačią įmonę, todėl nereikėjo vertinti, ar požiūris į šias tris bendroves buvo vienodas.

50

Komisija mano, kad, nepaisydamas to, jog atitinkamos bendrovės sudarė vieną įmonę, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 106–111 punktuose dirbtinai atskyrė dvi solidariai atsakingų subjektų grupes, taigi šis teismas taikė teoriją, analogišką vidinio solidariosios atsakomybės paskirstymo teorijai, o toks požiūris, jos nuomone, draudžiamas remiantis 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimu Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt. (C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2014:256).

51

Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad niekas nepateisina vienos ar kitos iš vieną įmonę sudarančių bendrovių nepripažinimo solidariai atsakinga už kokios nors joms skirtos baudos dalies sumokėjimą ir kad šioms bendrovėms paprastai paskirstomos skirtos baudos dalys, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų individualias ribas.

52

Komisija tvirtina, kad maksimalus baudos dydis, kurį solidariai turėjo sumokėti kiekviena įmonę, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį, sudaranti bendrovė, neatitinka konkretaus dalyvavimo darant nagrinėjamą pažeidimą laikotarpio.

53

Galiausiai, kiek tai susiję su aplinkybe, kad ACW skirta bauda buvo sumažinta iki šiai bendrovei taikomos 10 % jos apyvartos ribos, pažymėtina, kad iš 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija (C‑50/12 P, EU:C:2013:771) matyti, jog GEA atsakomybei negali daryti poveikio buvusiai jos patronuojamajai bendrovei ACW pritaikytas sumažinimas, nes 2009 m. sprendimo priėmimo dieną ACW ir GEA nebebuvo ta pati įmonė.

54

GEA visų pirma atsikerta, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog Komisija be jokio objektyvaus pateisinimo pažeidė vienodo požiūrio principą. Priešingai, nei teigia Komisija, šis principas taikomas ne tik skirtingoms įmonėms, bet ir santykiams tarp tai pačiai įmonei priklausančių bendrovių.

55

GEA taip pat teigia, kad Komisija nustatė ne vieną baudą, o dvi skirtingas baudas dviem atskiroms subjektų grupėms, iš kurių kiekvienoje esantys subjektai yra bendrai ir solidariai atsakingi, už du skirtingus pažeidimo laikotarpius. 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antros pastraipos 31 punkte nurodytas laikotarpis nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., o to sprendimo 2 straipsnio antros pastraipos 32 punkte minimas laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 1995 m. rugsėjo 29 d. Šis paskirstymas atsirado dėl to, kad CPA nedalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą antruoju nurodytu laikotarpiu.

56

Be to, GEA mano, kad, priešingai, nei teigia Komisija, Bendrasis Teismas pagal analogiją netaikė vidinio solidariosios atsakomybės paskirstymo teorijos. Skundžiamas sprendimas susijęs ne su vidine atsakomybe, o su tuo, kiek „GEA grupės“ bendrovės yra „išoriškai“ atsakingos Komisijai.

57

Galiausiai, kiek tai susiję su 10 % apyvartos ribos taikymo ACW padariniais, GEA tvirtina, kad, priešingai, nei tvirtina Komisija, 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija (C‑50/12 P, EU:C:2013:771) negalima aiškinti taip, kad buvusiai patronuojančiajai bendrovei neturi įtakos tai, jog jos buvusiai patronuojamajai bendrovei taikoma 10 % apyvartos riba.

58

Visų pirma reikia priminti, kad vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose. Pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (2020 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija, C‑601/18 P, EU:C:2020:751, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Komisija privalo laikytis šio principo, kai įgyvendina pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį jai suteiktus įgaliojimus skirti baudas Sąjungos konkurencijos teisę pažeidusioms įmonėms ir nustato tokių baudų dydį (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Tuo atveju, kai keli juridiniai asmenys gali būti laikomi asmeniškai atsakingais už dalyvavimą darant Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimą dėl to, kad priklauso vienai įmonei, kuriai tas pažeidimas gali būti inkriminuotas, Komisija pagal šią nuostatą turi įgaliojimą jiems solidariai skirti baudą (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 120 punktas).

60

Vis dėlto nusprendusi pasinaudoti įgaliojimu skirti sankciją Komisija negali laisvai nustatyti išorinio solidarumo santykio ir ypač baudos dydžio; iš kiekvieno solidaraus bendraskolio ji gali pareikalauti sumokėti visą baudą (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 121 punktas).

61

Iš tiesų, kadangi Sąjungos teisėje vartojamos solidariosios atsakomybės mokėti baudas sąvoka yra tik įmonės sąvokos teisinio galiojimo išraiška, baudos, kurią visą sumokėti Komisija gali įpareigoti kiekvieną solidarų bendraskolį, dydžio nustatymas nagrinėjamu atveju kyla iš minėtos įmonės sąvokos taikymo (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 122 punktas).

62

Sutarčių autoriai konkurencijos teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, kurį galima bausti pagal EB 81 ir 82 straipsnius, nusakyti pasirinko įmonės sąvoką, o ne kitas sąvokas, kaip antai bendrovės ar juridinio asmens sąvokas (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 123 punktas).

63

Beje, subjektui, kuriam Komisija gali skirti baudą už Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimą, apibrėžti Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje vartoja tą pačią įmonės sąvoką (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 124 punktas).

64

Remiantis suformuota jurisprudencija, sąvoka „įmonė“, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, apima visus subjektus, vykdančius ūkinę veiklą, nepaisant to subjekto teisinio statuso ir finansavimo būdo. Ši sąvoka turi būti suprantama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jei teisiniu požiūriu tas vienetas sudarytas iš kelių fizinių ar juridinių asmenų (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 125 punktas ir 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑516/15 P, EU:C:2017:314, 47 ir 48 punktai).

65

Kai pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį Komisija turi įgaliojimą skirti solidariai mokėtiną baudą atskiriems juridiniams asmenims, sudarantiems vieną ir tą pačią už pažeidimą atsakingą įmonę, jai nustatant tos baudos dydį (kadangi Komisija konkrečiu atveju taiko įmonės sąvoką, kuri yra Sąjungos teisės sąvoka) taikomi tam tikri suvaržymai, kuriais reikalaujama, kad būtų tinkamai atsižvelgta į nagrinėjamos įmonės ypatumus, esančius tuo laikotarpiu, kai buvo padarytas pažeidimas (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt., C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 51 punktas).

66

Kaip išvados 49 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, įmonės, kai ji dalyvauja darant pažeidimą, sudėtis gali būti įvairi. Šių skirtumų gali atsirasti, be kita ko, tuomet, kai, kaip nagrinėjamu atveju, pažeidimas tęsiasi ilgą laiką.

67

Kadangi tokie skirtumai nepaneigia to, jog įmonė, kaip asmuo, kuriam inkriminuojamas pažeidimas, yra viena, jie neturi įtakos šio sprendimo 59 punkte primintiems Komisijos įgaliojimams skirti solidariai mokėtiną baudą keliems tai pačiai įmonei priklausantiems juridiniams asmenims.

68

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 1–3 ir 6–8 punktų, GEA grupės struktūra pažeidimo padarymo laikotarpiu buvo tokia, kaip nurodyta toliau. Nuo 1991 m. iki 2000 m. gegužės 17 d. OCG (nuo šios datos pervadinta ACW) buvo MG patronuojamoji bendrovė; 100 % jos akcijų priklausė MG (nuo 2005 m. GEA). Tuo pačiu laikotarpiu 100 % OCA (nuo 2000 m. rugpjūčio 30 d. pervadinta CPA) akcijų priklausė MG, o įvairiais laikotarpiais ji buvo arba OCG patronuojamoji bendrovė, arba jos tiesioginė patronuojančioji bendrovė. OCA nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. buvo patronuojančioji bendrovė, 100 % tiesiogiai kontroliavusi OCG. Nuo 1999 m. rugsėjo 30 d. iki 2000 m. gegužės 17 d. OCG buvo patronuojančioji bendrovė, 100 % tiesiogiai kontroliavusi OCA ir įgyvendinusi šią tiesioginę jos kontrolę.

69

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendime Akzo Nobel ir kt. / Komisija (C‑97/08 P, EU:C:2009:536), Komisija turėjo teisę 2009 m. sprendime konstatuoti, kad, atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius atitinkamų bendrovių ryšius, MG, tapusi GEA, darė lemiamą įtaką savo patronuojamosioms bendrovėms, todėl ji ir OCG bei OCA, tapusiomis atitinkamai ACW ir CPA, sudarė vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę.

70

Remiantis išdėstytais svarstymais, matyti, kad Komisija galėjo pagrįstai manyti, jog GEA, ACW ir CPA sudarė vieną ir tą pačią įmonę, kuri, būdama skirtingos sudėties, padarė nagrinėjamą pažeidimą.

71

Taigi konstatuotina, kad skundžiamo sprendimo 55 punkte nurodęs, jog laikotarpiu nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki 2000 m. gegužės 17 d. įmonę, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, sudarė GEA, ACW ir CPA, o laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 1995 m. rugsėjo 29 d. įmonę, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, sudarė GEA ir ACW, Bendrasis Teismas pripažino, kad egzistavo dvi įmonės, kaip jos suprantamos pagal Sąjungos konkurencijos teisę, vadinasi, padarė teisės klaidą, nepaisydamas sąvokos „įmonė“, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį.

72

Kadangi solidarioji atsakomybė yra tik įmonės sąvokos teisinio galiojimo išraiška, o nagrinėjamu atveju egzistavo viena ir ta pati įmonė, Komisija turėjo teisę iš pradžių 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antros pastraipos 31 ir 32 punktuose, paskui 2009 m. sprendimo, iš dalies pakeisto ginčijamu sprendimu, 2 straipsnio antros pastraipos 31.a, 31.b ir 32 punktuose skirti maksimalias baudos sumas, už kurių sumokėjimą bendrai ir solidariai atsakingos GEA, ACW ir CPA, t. y. jos visos turi sumokėti vieną baudą kaip subjektai, priklausantys vienai ir tai pačiai nagrinėjamą pažeidimą padariusiai įmonei. Iš tiesų, kaip pažymėjo Komisija, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, tokios nustatytos maksimalios sumos neatspindi vieną įmonę sudarančių subjektų dalyvavimo darant nagrinėjamą pažeidimą konkrečių laikotarpių.

73

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 106 ir 109 punktuose konstatavo, kad nagrinėjamu atveju GEA, ACW ir CPA siejo dveji solidarumo santykiai, nors jos priklausė vienai ir tai pačiai įmonei, ir skirtos dvi baudos už du konkrečius laikotarpius, atspindinčius šių trijų bendrovių dalyvavimą darant nagrinėjamą pažeidimą, taigi Bendrasis Teismas pažeidė solidariosios atsakomybės nustatymo taisykles, įtvirtintas Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje.

74

Dėl aplinkybės, kad pagal ginčijamą sprendimą tik GEA yra atsakinga už 1432229 EUR sumą, pažymėtina, kad, kaip išvados 53 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai yra savaiminė ACW skirtos baudos sumažinimo pasekmė.

75

Šiuo klausimu pažymėtina, kad kai du atskiri juridiniai asmenys, kaip antai patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė, priimant sprendimą, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, nebėra viena įmonė, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį, jos turi teisę į tai, kad 10 % apyvartos riba būtų taikoma atskirai (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 57 punktą).

76

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 2 ir 3 punktų, neginčijama, kad 2009 m. sprendimo priėmimo dieną GEA, ACW ir CPA nebebuvo vienas ūkio subjektas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.

77

Dėl šios ypatybės Komisija atskirai apskaičiavo minėtą ribą, atsižvelgdama į paskutinių prieš ginčijamo sprendimo priėmimą ūkinių metų apyvartą (pagal analogiją žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 67 punktą).

78

Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 8 punkto, suma, kurią Komisija iš pradžių laikė tinkama nustatyti ACW remiantis solidariąja atsakomybe už dalyvavimą kartelyje, yra 3346200 EUR, t. y. lygiai tokia pati suma, kokia nustatyta GEA.

79

Pažymėtina, jog ginčijamame sprendime Komisija pripažino GEA solidariai atsakinga už visos baudos, t. y. 3346200 EUR, sumokėjimą, o ACW – solidariai atsakinga už 1086129 EUR sumos sumokėjimą, nes ACW pritaikyta Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatyta 10 % apyvartos riba.

80

Taigi GEA vienintelė yra atsakinga už 1432229 EUR sumos sumokėjimą dėl specifinės aplinkybės – 2009 m. sprendimo priėmimo dieną ši bendrovė ir ACW bei CPA nebesudarė vienos įmonės, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.

81

Šiomis aplinkybėmis GEA negali pagrįstai teigti, kad vienodo požiūrio principas buvo pažeistas jos nenaudai. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šio principo pažeidimo negalima konstatuoti esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, kai patronuojamoji bendrovė, kuri sprendimo skirti baudą vienai įmonei priėmimo dieną nebepriklauso šiai vienai įmonei, turi teisę į tai, kad 10 % apyvartos riba jai būtų taikoma individualiai. Dėl šios specifinės aplinkybės negalima teigti, kad atitinkamų bendrovių padėtis buvo panaši (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 68 punktą).

82

Bet kuriuo atveju negalima veiksmingai remtis vienodo požiūrio principo pažeidimu, nes šioje byloje, kaip matyti iš šio sprendimo 73 punkto, nėra dvejų solidarumo santykių, atspindinčių konkrečius laikotarpius, todėl negalima skirstyti solidariosios atsakomybės.

83

Taigi 2009 m. sprendimo, iš dalies pakeisto ginčijamu sprendimu, 2 straipsnio antros pastraipos 32 punktas, kuriame GEA skiriama 1432229 EUR bauda, neskirtas CPA ne dėl to, kad šis punktas susijęs su konkrečiu pažeidimo laikotarpiu, kai ši bendrovė nedalyvavo darant Komisijos konstatuotą vieną pažeidimą (šiuo atveju taip nėra), o tik dėl to, kad baudos sumą, kurią turi sumokėti CPA už savo dalyvavimą darant šį pažeidimą, nes priklauso jį padariusiai įmonei, visiškai padengia minėto 2 straipsnio antros pastraipos 31.a ir 31.b punktuose nurodytos baudos sumos.

84

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 111 punkte nusprendė, jog Komisija neįvykdė įsipareigojimų pagal vienodo požiūrio principą.

85

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti pirmojo pagrindo pirmai daliai.

86

Apeliacinio skundo antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Šio pagrindo pirmoje dalyje Komisija iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, jog nagrinėjamos baudos sumokėjimo terminas gali būti nustatytas tik nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą gavimo dienos. Šio pagrindo antra dalis, kurią reikia nagrinėti pirmiausia, grindžiama pareigos motyvuoti nesilaikymu.

87

Antrojo pagrindo antroje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo skundžiamo sprendimo 126 punkte padarytą išvadą, jog pareiga mokėti baudas kyla tik iš ginčijamo sprendimo 1 straipsnio ir kad šių baudų mokėjimo terminas gali būti nustatytas tik nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo dienos.

88

GEA atsikerta, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

89

Kaip priminta šio sprendimo 42 punkte, Bendrojo Teismo pareiga motyvuoti reiškia, kad jis turi aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti motyvus, kuriais vadovavosi, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti, kuo pagrįstas priimtas sprendimas, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę.

90

Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 122–125 punktuose pateikti Bendrojo Teismo argumentai leidžia Komisijai suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas patenkino GEA pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio penktojo pagrindo pirmą dalį, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti teisminę kontrolę.

91

Iš šių punktų iš esmės matyti, kad dėl to, jog 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antros pastraipos 31 ir 32 punktų pirminė redakcija buvo pakeista ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje išdėstyta redakcija, skundžiamo sprendimo 126 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad pareiga mokėti baudas kyla tik iš ginčijamo sprendimo 1 straipsnio ir kad šių baudų mokėjimo terminas gali būti nustatytas tik nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo dienos.

92

Vadinasi, antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

93

Antrojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 126 punkte konstatavo, jog šioje byloje nagrinėjamos baudos mokėjimo terminas gali būti nustatytas tik nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą gavimo dienos.

94

Komisija patikslina, kad panaikinus 2010 m. sprendimą vėl įsigaliojo ne tik 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antros pastraipos 31 ir 32 punktai, bet ir to sprendimo 2 straipsnio paskutinėje pastraipoje nustatytas pradinis mokėjimo terminas.

95

Šiomis aplinkybėmis Komisija tvirtina turėjusi teisę pakeisti skirtos baudos dydį ir solidariąją atsakomybę, ir nebūtinai turėjo nustatyti naują datą, kada ši bauda turi būti sumokėta. Taigi Komisija mano, kad, nors ginčijamu sprendimu pakeitė 2009 m. sprendimo rezoliucinės dalies dalis, kuriose buvo nustatytas baudos dydis ir solidarioji atsakomybė, neprivalėjo nustatyti baudos sumokėjimo termino, kuris būtų vėlesnis už pranešimo apie ginčijamą sprendimą datą.

96

Šios institucijos teigimu, jei Teisingumo Teismas turėtų patvirtinti, kad ji turi nustatyti baudų sumokėjimo terminą, kuris būtų vėlesnis nei pranešimo apie iš dalies keičiantį sprendimą, kaip antai ginčijamą sprendimą, data, dėl to nebeliktų palūkanų nuo likusios baudos dalies, skaičiuojamų nuo iš pradžių nustatyto baudos sumokėjimo termino, o tai apribotų jos diskreciją ir sumažintų jos skirtų baudų veiksmingumą.

97

Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, jog šioje byloje tam, kad GEA neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje, palyginti su ACW ir CPA, ji turėjo teisę nustatyti, kad baudos turi būti sumokėtos iki 2010 m. gegužės 10 d.

98

GEA atsikerta, kad, nors Komisija turi teisę nustatyti datą, iki kurios turi būti sumokėtos baudos, ir datą, nuo kurios pradedami skaičiuoti delspinigiai, ši diskrecija nesuteikia galimybės nustatyti, kad delspinigiai skaičiuojami nuo datos, ankstesnės už baudų nustatymo datą. Sąjungos teisės veiksmingumu negalima pateisinti to, kad baudos sumokėjimo terminas sueina anksčiau, nei pranešama apie sprendimą, kuriuo grindžiama ši bauda.

99

Taigi, GEA teigimu, kadangi negali būti nustatytas ankstesnis baudos sumokėjimo terminas nei pranešimo apie ginčijamą sprendimą diena, su baudos mokėjimu susijusios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo pranešimo apie tokį sprendimą dienos, remiantis principu, pagal kurį papildoma suma susijusi su pagrindinės sumos mokėjimu.

100

Komisijos sprendimuose, kuriais ji skiria baudas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus, nurodyti, be kita ko, atitinkamų baudų dydis, delspinigiai ir Komisijos banko sąskaitos, į kurią atitinkamos įmonės turi sumokėti šias baudas, duomenys. Šiuose sprendimuose taip pat nustatytas skirtų baudų sumokėjimo terminas. Siekiant išvengti priverstinio išieškojimo, mokėjimas turi būti atliktas prieš pasibaigiant šiam terminui.

101

Šiuo klausimu primintina, kad pagal SESV 299 straipsnį Komisijos sprendimai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes nares, skiriama piniginė prievolė, vykdomi privaloma tvarka.

102

Taip pat pažymėtina, kad pagal SESV 278 straipsnį dėl tokių sprendimų pareikšti ieškiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme neturi stabdomojo poveikio.

103

Vadinasi, Komisijos sprendimai vykdomi privaloma tvarka, kaip nurodyta SESV 299 straipsnyje, o juose nurodytos baudos iš esmės turi būti sumokėtos iki šiuose sprendimuose nustatyto termino pabaigos.

104

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos teisės normų laikymąsi, pažymėtina, kad iš esmės skolininkas turi sumokėti skirtą sumą iki Komisijos sprendime nurodyto mokėjimo termino pabaigos.

105

Nagrinėjamu atveju Komisija iš pradžių 2009 m. sprendimo 2 straipsnio paskutinėje pastraipoje numatė, kad visos įmonės, kurioms skirtas tas sprendimas, turi sumokėti joms skirtas baudas per tris mėnesius nuo pranešimo apie tą sprendimą dienos.

106

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 124 punkto, 2010 m. sprendimą, kuriame Komisija pripažino, kad reikia iš dalies pakeisti 2009 m. sprendimą, nes, pirma, ACW skirta bauda viršijo 10 % apyvartos ribą ir, antra, baudos, dėl kurios ACW buvo pripažinta solidariai atsakinga su GEA ir CPA, dydis turėjo būti sumažintas, kiek tas sprendimas susijęs su GEA, Bendrasis Teismas panaikino 2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑189/10, EU:T:2015:504). Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 125 punkte, dėl šio panaikinimo vėl įsigaliojo pirminė 2009 m. sprendimo 2 straipsnio redakcija.

107

Vis dėlto ši redakcija buvo dar kartą pakeista ginčijamame sprendime pateikta formuluote. To sprendimo 2 straipsnyje nustatytas naujas baudų sumokėjimo terminas, t. y. 2010 m. gegužės 10 d.

108

Pirma, šis terminas yra ankstesnis nei pranešimo apie ginčijamą sprendimą gavimo diena ir, antra, jis yra vėlesnis už 2009 m. sprendime nustatytą baudų sumokėjimo terminą. Jis atitinka terminą, nurodytą 2010 m. vasario 9 d. Komisijos rašte, pridėtame prie 2010 m. sprendimo, nurodytą terminą.

109

Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad Komisijai suteikti įgaliojimai apima galimybę nustatyti jos paskirtos baudos sumokėjimo terminą ir datą, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, nustatyti šių delspinigių normą ir sprendimo vykdymo tvarką, prireikus reikalaujant pateikti banko garantiją, padengiančią pagrindinę baudos sumą ir palūkanas. Nesant tokių įgaliojimų, nauda, kurią įmonės galėtų gauti dėl pavėluoto baudų mokėjimo, susilpnintų sankcijas, kurias Komisija skiria, kai vykdo jai pavestą užduotį prižiūrėti Sąjungos konkurencijos teisės normų taikymą.

110

Nagrinėjamu atveju, kaip išvados 62 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš pradžių 2010 m. sprendimu, o vėliau – ginčijamu sprendimu (tas sprendimas jau panaikintas) iš dalies keičiant 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antros pastraipos 31 ir 32 punktus, pakeistas tik ACW skirtos baudos dydis ir naujai apibrėžti solidarumo santykiai, tačiau šis pakeitimas nepadarė įtakos pačiai skirtai baudai ir bendrai jos sumai. Taigi pažymėtina, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 126 punkte nurodė Bendrasis Teismas, GEA, ACW ir CPA prievolės mokėti baudą teisinis pagrindas yra 2009 m. sprendimo 2 straipsnis, o ne ginčijamo sprendimo 1 straipsnis.

111

Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 126 punkte nusprendė, kad baudų mokėjimo terminas gali būti nustatytas tik nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą gavimo dienos.

112

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti antrojo pagrindo pirmai daliai.

113

Taigi skundžiamą sprendimą reikia panaikinti.

114

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jeigu apeliacinis skundas pagrįstas. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

115

Šiuo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas neturi informacijos, būtinos tam, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl visų pirmojoje instancijoje pateiktų ieškinio pagrindų.

116

Dėl šiuose pagrinduose nurodytų ginčo aspektų reikia išnagrinėti fakto klausimus, remiantis aplinkybėmis, kurių, pirma, Bendrasis Teismas nevertino skundžiamame sprendime, nes to sprendimo 128 punkte konstatavo, kad toks nagrinėjimas nereikalingas dėl to, kad jis pritarė GEA pateiktam ketvirtajam pagrindui ir penktojo pagrindo pirmai daliai, ir, antra, kurios nebuvo aptartos Teisingumo Teisme, o tai reiškia, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo.

117

Taigi būtina grąžinti bylą Bendrajam Teismui, o klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą – atidėti.

118

Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: