–

AB „Linas Agro“, atstovaujamos advokatų M. Juozaičio, E. Lenkausko ir V. Mitrausko,

–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio, G. Taluntytės ir R. Butvydytės,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos S. L. Kalėdos ir N. Kuplewatzky,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (OL L 160, 2005, p. 1), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant AB „Linas Agro“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – centrinis mokesčių administratorius) ginčą dėl galutinio antidempingo muito, nustatyto importuojamoms amonio nitrato trąšoms, sumokėjimo.

3

Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamas importas vyko laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., jam iš pradžių buvo taikomas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, klaidų ištaisymai OL L 7, 2010, p. 22, OL L 219, 2015, p. 20, ir OL L 44, 2016, p. 20), o vėliau – 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21) (toliau – pagrindiniai reglamentai). Vis dėlto, kadangi reikšmingos šių reglamentų nuostatos nebuvo iš esmės pakeistos, šiame sprendime bus cituojamos tik reikšmingos Reglamento 2016/1036 nuostatos.

4

Reglamento 2016/1036 11 straipsnio „Priemonių trukmė, peržiūros ir muitų grąžinimai“ 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Bet kuri antidempingo priemonė galioja tiktai tokį laiką ir tokiu mastu, kiek tai reikalinga neutralizuoti žalą sukeliantį dempingą.

2.   Galutinė antidempingo priemonė baigia galioti praėjus penkeriems metams nuo jos nustatymo arba penkeriems metams nuo paskutinės dempingą ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Priemonių galiojimo termino peržiūra pradedama Komisijos iniciatyva arba Sąjungos gamintojų prašymu arba jų vardu pateikus prašymą, ir tokia priemonė galioja iki tos peržiūros pabaigos.

Priemonių galiojimo termino peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Pavyzdžiui, tokią tikimybę gali patvirtinti įrodymai, kad tęsiasi dempingas ir žala, įrodymai, kad tik pritaikytos priemonės iš dalies arba visiškai pašalino žalą, arba įrodymai, kad susidariusi eksporto situacija arba rinkos sąlygos rodo tolesnio žalą sukeliančio dempingo tikimybę.

Atliekant tyrimus pagal šios dalies nuostatas, eksportuotojams, importuotojams, eksportuojančios valstybės atstovams ir Sąjungos gamintojams suteikiama galimybė peržiūros prašyme išdėstytas problemas pakomentuoti plačiau, paneigti arba pareikšti pastabas dėl jų, o išvados daromos atitinkamai atsižvelgus į visus svarbius ir tinkamai dokumentais paremtus įrodymus, pateiktus patvirtinant ar paneigiant dempingo ir žalos tęstinumo ar pasikartojimo tikimybę dėl priemonių galiojimo pabaigos.

Pranešimas apie artėjančią priemonės galiojimo pabaigą atitinkamu metu skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskutiniais priemonės taikymo laikotarpio metais, kaip apibrėžta šioje dalyje. Po to, ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki minėto penkerių metų laikotarpio pabaigos, Sąjungos gamintojai turi teisę pateikti prašymą dėl peržiūros pagal antros pastraipos nuostatas. Taip pat pagal šios dalies nuostatas skelbiamas ir pranešimas apie faktišką priemonių galiojimo pabaigą.

3.   Būtinybė toliau taikyti priemones taip pat gali būti peržiūrima, jei reikia, arba Komisijos iniciatyva ar valstybės narės prašymu, arba – jeigu nuo galutinės priemonės nustatymo pradžios yra praėjęs pagrįstai nustatytas bent vienų metų laikotarpis, – bet kurio eksportuotojo, importuotojo ar Sąjungos gamintojo prašymu, kuriame pateikiama pakankamai įrodymų, jog tokia tarpinė peržiūra yra būtina.

Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba), kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka – arba nebepakanka – žalą sukeliančiam dempingui pašalinti.

Atlikdama tyrimus pagal šios dalies nuostatas, Komisija gali, inter alia, apsvarstyti, ar dempingo ir žalos aplinkybės smarkiai pakito ir ar taikomomis priemonėmis pasiekiama norimų rezultatų pašalinant pagal 3 straipsnį jau nustatytą žalą. Tuo atveju, galutinai nustatant faktus, atsižvelgiama į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus.“

5

Šio reglamento 13 straipsnio „Vengimas“ 1 dalies pirmoje–trečioje pastraipose nustatyta:

„Kai galiojančių priemonių yra vengiama, pagal šį reglamentą nustatyti antidempingo muitai gali būti išplečiami panašaus produkto, kuris gali būti ir nežymiai pakeistas, ir nepakeistas, importui iš trečiųjų valstybių, arba nežymiai pakeisto panašaus produkto importui iš valstybės, kuriai taikomos priemonės, arba tų produktų sudėtinėms dalims.

Kai galiojančių priemonių vengiama, antidempingo muitai, neviršijantys pagal 9 straipsnio 5 dalį nustatyto likutinio antidempingo muito, gali būti išplečiami importui iš bendrovių, kurios turi naudos iš individualių muitų valstybėse, kurioms taikomos priemonės.

Vengimas apibrėžiamas kaip prekybos tarp trečiųjų valstybių ir Sąjungos arba tarp individualių bendrovių valstybėje, kuriai nustatytos priemonės, ir Sąjungos būdo pokytis, atsiradęs dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiu pagrindimu, kaip tik muito nustatymu, ir kai yra įrodymų dėl žalos arba kad ištaisantysis muito poveikis yra mažinamas panašaus produkto kainų ir (arba) kiekių prasme, bei yra dempingo įrodymų, lyginant su anksčiau panašiam produktui nustatytomis, jei būtina pagal 2 straipsnio nuostatas, normaliosiomis vertėmis.“

6

Reglamento 2016/1036 14 straipsnio „Bendrosios nuostatos“ 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje numatyta:

„Laikinieji ar galutiniai antidempingo muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami tokia forma pagal nurodytą tarifą ir tokius kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti tokius muitus nustatančiuose reglamentuose.“

7

2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 280, 2014, p. 19), 1, 2 ir 44–48 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<...>

8

Šio įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[i]mportuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra <...> ex31052010 <...>, nustatomas galutinis antidempingo muitas“.

9

Pagal šio įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktą fiksuotas muito dydis (EUR už toną), taikomas visų kitų bendrovių, išskyrus nurodytas 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, gaminamoms prekėms (papildomas TARIC kodas A999), yra 42,83 EUR už toną kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5, ir (arba) kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau kaip 6 %, bet mažiau kaip 9 % masės (KN kodas 31051000, TARIC kodas 50).

10

Reglamento Nr. 945/2005 4, 6, 7, 16, 20–23, 28, 35 ir 37 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<...>

<...>

B. APTARIAMAS PRODUKTAS PAGAL PIRMINIUS REGLAMENTUS

<...>

C. TYRIMO REZULTATAI

<...>

1. Aptariamo produkto ir prašyme nurodytų naujų produkto rūšių cheminės ir fizinės savybės bei jų galutinis panaudojimas

<...>

<...>

3. Išvados

<...>

11

Šio reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje yra ši išnaša:

„Azoto (N) atominė masė yra 14,0067, vandenilio (H) – 1,00794, o deguonies (O) – 15,9994. Todėl bendra AN masė lygi 80,04, kur 28,01 šios masės sudaro azotas. AN ir N santykis lygus 2,86.“

12

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

13

Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – KN) pateikta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu, iš dalies pakeisto 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1754 (OL L 285, 2015, p. 1) ir 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821 (OL L 294, 2016, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 2658/87), I priede.

14

KN antros dalies „Muitų sąrašas“ VI skyriuje „Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija“, be kita ko, yra KN 31 skirsnis „Trąšos“, kuriame pateikta lentelė, kiek tai konkrečiai susiję su 3105 pozicija ir jos subpozicijomis, suformuluota taip:

15

Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2658/87, nurodyto šio sprendimo 13 punkte, 2 straipsnyje numatyta:

„Europos [Sąjungos] integruotą tarifą, toliau – TARIC, kuris atitinka Bendrojo muitų tarifo, užsienio prekybos statistikos, prekybos, žemės ūkio ir kitų [Sąjungos] prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus, nustato Komisija.

Tarifas grindžiamas [KN] ir jį sudaro:

<...>“

16

TARIC 3105201050 kodas suformuluotas taip: „Kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5, ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau kaip 6 %, bet mažiau kaip 9 % masės.“

17

TARIC 3105201090 kodas apibrėžtas taip: „Kitos“.

18

Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje įsteigta bendrovė Linas Agro į Lietuvos teritoriją importavo amonio nitrato trąšas NPK 30-4-4, kurių sudėtyje esantis azoto kiekis sudaro 30 % masės, fosforo kiekis – 4 % masės ir kalio kiekis – 4 % masės; šių trąšų gamintoja yra Rusijos įmonė PAO „Dorogobuzh“. Importo deklaracijose bendrovė Linas Agro nurodė, kad importuotoms prekėms priskiriamas TARIC 3105209000 kodas („kitos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis“) arba TARIC 3105201090 kodas („kitos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės“).

19

Atlikusi patikrinimą Kauno teritorinė muitinė (Lietuva) (toliau – muitinė), remdamasi gamintojo išduotais kokybės sertifikatais, konstatavo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje azoto kiekis sudaro 30 % masės, t. y. daugiau kaip 28 %, o fosforo ir kalio kiekis sudaro po 4 % masės. Muitinė taip pat atliko laboratorinius tyrimus, kurie patvirtino, kad azoto kiekis trąšose viršija 28 % masės.

20

Remdamasi Reglamento Nr. 945/2005 21–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta prezumpcija, muitinė padarė išvadą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis neišvengiamai viršija 80 % masės ir kad atsižvelgus į jose esantį kitų pagrindinių maistinių medžiagų (fosforo ir kalio) kiekį joms taikomas TARIC 3105201050 kodas, o papildomas TARIC kodas yra A 999.

21

Taigi Kauno muitinė taikė minėtoms trąšoms 6,5 % importo muito normą ir 42,83 EUR už toną dydžio galutinį antidempingo muitą; ji nusprendė, kad bendrovė Linas Agro turi sumokėti 496302 EUR galutinio antidempingo muito, taip pat konkrečias pridėtinės vertės mokesčio (PVM), delspinigių ir baudos sumas.

22

2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu centrinis mokesčių administratorius atmetė bendrovės Linas Agro pateiktą skundą.

23

Tame sprendime centrinis mokesčių administratorius palaikė muitinės poziciją. Jis pažymėjo, kad, remiantis Reglamento Nr. 945/2005 21–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta prezumpcija, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas. Pagrindinėje byloje nagrinėjamoms trąšoms klasifikuoti ir atitinkamam antidempingo muitui taikyti užtenka šių trąšų gamintojo pateiktų dokumentų, kuriuose yra nurodytos į trąšų sudėtį įeinančios pagrindinės maistinės medžiagos ir jų kiekis.

24

2018 m. gruodžio 12 d. bendrovė Linas Agro pateikė skundą dėl šio sprendimo Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nors grįsdama savo skundą bendrovė Linas Agro neginčija fakto, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esanti pagrindinė maistinė medžiaga, t. y. azotas, sudaro 30 % masės, ji tvirtina, kad vien pats faktas, jog azoto kiekis yra didesnis nei 28 %, savaime nereiškia, kad amonio nitrato kiekis jose sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kad dėl to šios trąšos teisingai klasifikuotos joms priskiriant TARIC 3105201050 kodą. Iš tiesų amonio nitrato dalis trąšose negalėjo būti nustatyta vien remiantis Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamosiose dalyse nurodytu amonio nitrato masės ir azoto masės santykiu. Bendrovė Linas Agro pabrėžia, kad šios konstatuojamosios dalys neturi privalomosios teisinės galios, todėl centrinis mokesčių administratorius be teisėto pagrindo nusprendė vadovautis ne faktiniais laboratorinių tyrimų duomenimis, bet šiose konstatuojamosiose dalyse nurodytomis prezumpcijomis apie amonio nitrato kiekį pagrindinėje byloje nagrinėjamose sudėtinėse trąšose.

25

Bendrovė Linas Agro taip pat ginčija centrinio mokesčių administratoriaus pateiktą Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamųjų dalių aiškinimą ir pažymi, kad 17 konstatuojamojoje dalyje vartojama sąvoka „aptariamas produktas“ reiškia ne tokias sudėtines trąšas, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, o amonio nitratą. Vadinasi, turi būti matuojamas ne bendroje sudėtinių trąšų masėje esantis azoto kiekis, o tik kiek jo yra amonio nitrate.

26

Tokiomis aplinkybėmis Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

27

Pirmiausia konstatuotina, kad Reglamentu Nr. 945/2005, dėl kurio išaiškinimo į Teisingumo Teismą kreipėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 658/2002 (toliau – pirminis reglamentas) ir patikslinta produkto, kuriam taikomos pirminiame reglamente nustatytos priemonės, apibrėžtis. Vėliau šios priemonės buvo paliktos galioti Reglamentu Nr. 661/2008 ir Įgyvendinimo reglamentu Nr. 999/2014, kuriuose aptariamo produkto apibrėžtis, patikslinta Reglamente Nr. 945/2005, perimta nepakeista. Vadinasi, nors Įgyvendinimo reglamentas Nr. 999/2014 yra antidempingo reglamentas, taikomas pagrindinėje byloje ratione temporis, jį aiškinant svarbus Reglamentas Nr. 945/2005.

28

Antra, 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat / Taryba (T‑348/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:327), išaiškintu 2009 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo sprendime JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat / Taryba (T‑348/05 INTP, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:261), Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą Nr. 945/2005, kiek jis susijęs su JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat, dėl Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Tas reglamentas tapo galutinis kitų aptariamo produkto gamintojų ir eksportuotojų, kaip antai Dorogobuzh, atžvilgiu, jei jie per EB 230 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą nepaprašė šio reglamento panaikinti.

29

Būtent atsižvelgiant į šiuos aspektus reikia nagrinėti pateiktus prejudicinius klausimus.

30

Šiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato trąšų sudėtyje esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti.

31

Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnyje nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurios klasifikuojamos priskiriant šiame straipsnyje nurodytus įvairius KN kodus.

32

Bendrovė Linas Agro iš esmės teigia, kad šis reglamentas netaikytinas pagrindinėje byloje nagrinėjamoms trąšoms, nes, nepaisant to, kad šiose trąšose azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amonio nitrato kiekis neviršija 80 % masės.

33

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar galima daryti prielaidą, kad tokių trąšų, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis viršija 80 % masės, jei azoto kiekis viršija 28 % masės.

34

Kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 konstatuojamosios dalies, produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, apibrėžtis išplaukia, be kita ko, iš šiuo klausimu Reglamente Nr. 945/2005 pateiktų patikslinimų. Iš tiesų, kaip matyti iš pastarojo reglamento 16 konstatuojamosios dalies, pirminiame reglamente nurodytas aptariamas produktas yra amonio nitratas – kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje, gaminamos iš amoniako ir azoto rūgšties, o jų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės. Šio reglamento 4 ir 6 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodyta, kad Komisijai buvo pateiktas prašymas pagal Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį išnagrinėti, ar į galiojančių priemonių taikymo sritį būtų galima įtraukti naujas produkto rūšis. Šios naujos produkto rūšys apibūdintos kaip amonio nitrato trąšos, kurių sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 %, bet mažesnis kaip 33 % masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 % P2O5 ekvivalento ir (arba) ne daugiau kaip 5 % K2O ekvivalento.

35

Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse pateikta tam tikrų patikslinimų dėl aptariamo produkto, kaip jis suprantamas pagal pirminį reglamentą, ir naujų produkto rūšių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, cheminių ir fizinių savybių, taip pat dėl šių produktų galutinio panaudojimo.

36

Šiose konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad aptariamas produktas, kaip jis suprantamas pagal pirminį reglamentą, gaminamas iš amoniako ir azoto rūgšties: neutralizuojant amoniaką azoto rūgštimi, susidaro amonio nitratas. Šio produkto cheminę sudėtį apibūdina du pagrindiniai požymiai: azoto kiekio išraiška ir bendras azoto ir amonio nitrato kiekis. Azotas yra išreikštas kaip nitratinis azotas (nitrato jonas NO3-) ir amoniako azotas (amoniako jonas NH4+), kurių santykis yra 1:1. Azoto kiekis yra visada didesnis kaip 28 % masės. Amonio nitrato ir azoto kiekio santykis yra 2,86, taip yra dėl atominės masės. Azoto atominė masė yra 14,0067, vandenilio –1,00794, o deguonies –15,9994. Todėl bendra amonio nitrato masė lygi 80,04, kur 28,01 šios masės sudaro azotas. Kadangi aptariamo produkto sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amonio nitrato kiekis jame visada yra didesnis kaip 80 % masės. Aptariamo produkto, kaip jis suprantamas pagal pirminį reglamentą, sudėtyje yra ir marginaliųjų ir (arba) maistinių medžiagų, kurių bendras kiekis negali būti didesnis kaip 20 % masės, turint omenyje, kad bent 80 % aptariamo produkto masės sudaro amonio nitratas.

37

Kitaip tariant, pirminis reglamentas buvo grindžiamas prielaida, kad, jei aptariamo produkto, kaip jis suprantamas pagal šį reglamentą, sudėtyje esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, galima preziumuoti, kad amonio nitrato kiekis yra didesnis kaip 80 % masės, nes tokio produkto sudėtyje esantis azotas atsiranda iš amonio nitrato.

38

Kaip nurodyta Reglamento Nr. 945/2005 6 konstatuojamojoje dalyje, prašymas dėl peržiūros buvo susijęs su naujomis produkto rūšimis, vadinamomis amonio nitrato trąšomis, kurių sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 %, bet mažesnis kaip 33 % masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 % P2O5 ekvivalento (maistinė medžiaga fosforas, P) ir (arba) ne daugiau kaip 5 % K2O ekvivalento (maistinė medžiaga kalis, K).

39

Šio sprendimo 37 punkte minėta prezumpcija taip pat taikoma šioms naujoms produkto rūšims. Iš tiesų konstatuota, kad šių naujų produkto rūšių sudėtyje esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, todėl jų sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis yra didesnis kaip 80 % masės. Šių produktų sudėtyje esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniako azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1.

40

Nustatyta, kad, nepaisant į šiuos naujų rūšių produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produktų sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto ir amonio nitrato kiekis, per šį procesą nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 %, o amonio nitrato – didesnis kaip 80 % masės.

41

Taigi Reglamento Nr. 945/2005 35 konstatuojamojoje dalyje prieita prie išvados, kad visos naujos produkto rūšys turėtų būti laikomos patenkančiomis į aptariamo produkto, kaip jis suprantamas pagal pirminį reglamentą, apibrėžtį tik dėl jose esančio amonio nitrato kiekio, jei jis yra didesnis kaip 80 % masės, o šio reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad reikia aiškiau apibrėžti pirminio reglamento norminėje dalyje pateiktą aptariamo produkto sąvoką ir patikslinti, jog egzistuoja kelios trąšos, kurių sudėtyje esančio amonio nitrato kiekis yra didesnis kaip 80 % masės, o azoto kiekis, išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniako azotas, didesnis kaip 28 % masės, taip pat atskirti aptariamą produktą nuo jo pagrindinio komponento (amonio nitrato). Todėl pagal Reglamento Nr. 945/2005 1 straipsnį sąvoka „amonio nitratas“, vartojama pirminio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, buvo pakeista žodžiais „kiet[osios] trąš[os], kurių sudėtyje esančio amonio nitrato kiekis didesnis kaip 80 % masės“; ši aptariamo produkto apibrėžtis buvo pažodžiui pakartota vienas po kito priimtuose reglamentuose, kuriuose nustatomas antidempingo muitas, visų pirma Įgyvendinimo reglamente Nr. 999/2014.

42

Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia bendrovė Linas Agro, Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta prezumpcija taikoma ne tik aptariamam produktui, kaip jis suprantamas pagal pirminį reglamentą, bet ir naujoms produkto rūšims, todėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su šiomis 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, negali būti aiškinamas taip, kad pagal jį, siekiant atlikti amonio nitrato trąšų tarifinį klasifikavimą ir taikyti joms galutinį antidempingo muitą pagal šį reglamentą, draudžiama preziumuoti, jog tuo atveju, jei šių trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 %, amonio nitrato kiekis jose yra didesnis kaip 80 %.

43

Antra, vis dėlto reikia patikslinti, kad tokia prezumpcija yra nuginčijama.

44

Primintina, kad pagal pagrindinių reglamentų 14 straipsnio 1 dalį antidempingo muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami tokia forma, nustatant tokį tarifą ir tokius kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti šiuos muitus nustatančiame reglamente. Produktas apmokestinamas tik tuo atveju, jeigu jis priskiriamas prie antidempingo reglamente numatytos KN subpozicijos ir kartu pasižymi visomis atitinkamo produkto savybėmis (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Steinel Vertrieb, C‑595/11, EU:C:2013:251, 30 ir 31 punktus).

45

Iš aiškios Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 % masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 % masės.

46

Bet koks kitas Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014, siejamo su Reglamentu Nr. 945/2005, aiškinimas lemtų antidempingo priemonių taikymo išplėtimą ir jų taikymą trąšoms, kurios nepatenka į produktų, kuriems taikomas pirmasis iš minėtų reglamentų, apibrėžtį. Primintina, kad antidempingo muitų taikymo srities išplėtimas taip, kad į ją patektų kiti produktai nei nurodytieji antidempingo reglamente, yra nesuderinamas su pagrindinių reglamentų tikslu ir struktūra (pagal analogiją žr. 2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Steinel Vertrieb, C‑595/11, EU:C:2013:251, 43 punktą).

47

Trečia, atsakant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus dėl įrodinėjimo tvarkos siekiant paneigti šią prezumpciją, pavyzdžiui, dėl laboratorinių tyrimų, primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, nesant šį klausimą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisinėje sistemoje turi nustatyti ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, procesines taisykles, laikydamasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo Unibet, C‑432/05, EU:C:2007:163, 39 ir 82 punktus).

48

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti, ar bendrovės Linas Agro pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, ir prireikus nustatyti, ar reikia atlikti laboratorinius tyrimus faktiniam pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esančio amonio nitrato kiekiui nustatyti.

49

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato trąšų sudėtyje esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia , yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.