–

AF, atstovaujančio sau pačiam,

–

BH, atstovaujamo advokato L. Boré,

–

Commission nationale de l’informatique ir des libertés (CNIL), atstovaujamos I. Falque-Pierrotin, J. Lessi ir G. Le Grand,

–

Google LLC, atstovaujamos advokatų P. Spinosi, Y. Pelosi ir W. Maxwell,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, R. Coesme, E. de Moustier ir S. Ghiandoni,

–

Airijos, atstovaujamos M. Browne, G. Hodge, J. Quaney ir A. Joyce, padedamų BL M. Gray,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E.-M. Mamouna, G. Papadaki, E. Zisi ir S. Papaioannou,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato F. De Luca ir P. Gentili,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Eberhard ir G. Kunnert,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, M. Pawlicka ir J. Sawicka,

–

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Brandon, padedamo baristerio C. Knight,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Buchet, H. Kranenborg ir D. Nardi,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant GC, AF, BH ir ED ginčą su Commission nationale de l’informatique et des libertés (Nacionalinė informatikos ir laisvių komisija, CNIL) (Prancūzija) dėl jos keturių sprendimų, kuriais atsisakyta nurodyti Google Inc., tapusiai Google LLC, pašalinti įvairias nuorodas, esančias rezultatų sąraše, rodomame atlikus paiešką pagal jų asmenvardžius, į trečiųjų asmenų skelbiamus tinklalapius.

3

Direktyva 95/46, kaip nurodyta jos 1 straipsnio 1 dalyje, siekiama apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į privatų gyvenimą tvarkant asmens duomenis ir pašalinti laisvo šių duomenų judėjimo kliūtis.

4

Direktyvos 95/46 33 ir 34 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

5

Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

<…>

6

Šios direktyvos II skyriaus I skirsnyje „Duomenų kokybės principai“ esantis 6 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės numato, kad asmens duomenys turi būti:

2.   Duomenų valdytojo pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies.“

7

Direktyvos 95/46 II skyriaus II skirsnyje „Duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijai“ esančiame 7 straipsnyje nurodyta:

„Valstybės narės numato, kad asmens duomenis galima tvarkyti tik tuo atveju, jeigu:

<…>

8

Minėtos direktyvos II skyriaus III skirsnyje „Ypatingos [specialios] tvarkymo kategorijos“ yra 8 ir 9 straipsniai. 8 straipsnyje „Ypatingų [specialių] duomenų kategorijų tvarkymas“ numatyta:

„1.   Valstybės narės uždraudžia tvarkyti asmens duomenis, kurie atskleidžia rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai:

<…>

<…>

4.   Dėl svarbių visuomenės interesų valstybės narės greta šio straipsnio 2 dalyje išdėstytų išimčių nacionaliniais įstatymais ar priežiūros institucijų sprendimais gali numatyti kitas išimtis, bet turi užtikrinti tinkamas apsaugos priemones.

5.   Duomenys, susiję su nusikaltimais [nusikalstamomis veikomis], nuteisimais [apkaltinamaisiais nuosprendžiais] ar valstybės saugumo [kardomosiomis] priemonėmis, gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jeigu tai kontroliuoja oficiali valdžios institucija arba jeigu nacionaliniai įstatymai užtikrina tinkamas [ir konkrečias] saugumo priemones, bet galioja išimtys, kurias valstybė narė gali leisti pagal nacionalines nuostatas, numatančias tinkamas konkrečias apsaugos priemones. Vis dėlto išsamus nuteisimų [apkaltinamųjų nuosprendžių] registras gali būti vedamas tik kontroliuojant oficialiai valdžios institucijai.

Valstybės narės gali numatyti, kad duomenys, susiję su administracinėmis sankcijomis ar teismo sprendimais civilinėse bylose, taip pat turi būti tvarkomi kontroliuojant oficialiai valdžios institucijai.

<…>“

9

Direktyvos 95/46 9 straipsnyje „Asmens duomenų tvarkymas ir laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus“ nustatyta:

„Valstybės narės numato išimtis ir nukrypimus nuo šio skyriaus bei IV ir VI skyriaus, kai asmens duomenys tvarkomi tik žurnalistiniais sumetimais arba meninės ar literatūrinės raiškos tikslais, bet tiktai tuomet, jeigu šios išimtys reikalingos, norint privatumo teisę [teisę į privatų gyvenimą] suderinti su laisv[ę] reikšti savo mintis ir įsitikinimus reglamentuojančiomis taisyklėmis.“

10

Šios direktyvos 12 straipsnyje „Teisė gauti informaciją“ numatyta:

„Valstybės narės garantuoja kiekvienam duomenų subjektui teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas:

<…>

<…>“

11

Minėtos direktyvos 14 straipsnyje „Duomenų subjekto teisė prieštarauti“ nurodyta:

„Valstybės narės suteikia duomenų subjektui teisę:

<…>“

12

Tos pačios direktyvos 28 straipsnis „Priežiūros institucija“ suformuluotas taip:

„1.   Kiekviena valstybė narė numato, kad viena ar daugiau valdžios institucijų privalo kontroliuoti, kaip jos teritorijoje yra taikomos pagal šią direktyvą valstybių narių priimtos nuostatos.

<…>

3.   Kiekvienai valdžios institucijai suteikiami:

– <…>

Priežiūros institucijų priimti sprendimai, sukėlę nusiskundimų [kurie yra nepalankūs], gali būti skundžiami teismuose.

4.   Kiekviena priežiūros institucija nagrinėja bet kurio asmens ar tam asmeniui atstovaujančios asociacijos iškeltus ieškinius [pateiktus skundus] dėl jo teisių ir laisvių apsaugos tvarkant asmens duomenis. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie ieškinio [skundo] baigtį.

<…>

6.   Kad ir kokie nacionaliniai įstatymai būtų taikomi tvarkant aptariamus duomenis, kiekviena priežiūros institucija yra kompetentinga savo valstybės narės teritorijoje naudotis pagal šio straipsnio 3 dalį jai suteiktais įgaliojimais. Kiekviena valdžios institucija gali būti kitos valstybės narės valdžios institucijos paprašyta pasinaudoti savo įgaliojimais.

Priežiūros institucijos tarpusavyje bendradarbiauja tiek, kiek tai reikalinga jų pareigoms vykdyti, ypač keisdamosi visa naudinga informacija.

<…>“

13

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 127, 2018, p. 2) taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d., kaip numatyta jo 99 straipsnio 2 dalyje. Šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo tos pačios dienos panaikinama Direktyva 95/46.

14

Minėto reglamento 1, 4, 51, 52 ir 65 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

<…>

15

Reglamento 2016/679 4 straipsnio 11 punkte „duomenų subjekto sutikimas“ apibrėžiamas kaip „bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys“.

16

Šio reglamento 5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalies c–e punktuose nurodyta, kad:

„Asmens duomenys turi būti:

<…>

17

Minėto reglamento 9 straipsnyje „Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas“ nustatyta:

„1.   Draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

2.   1 dalis netaikoma, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

<…>

<…>

<…>“

18

To paties reglamento 10 straipsnyje „Asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas“ nurodyta:

„Asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo [kardomąsias] priemones remiantis 6 straipsnio 1 dalimi tvarkomi tik prižiūrint valdžios institucijai arba kai duomenų tvarkymas leidžiamas Sąjungos arba valstybės narės teise, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės. Bet kuris išsamus apkaltinamųjų nuosprendžių duomenų registras tvarkomas tik prižiūrint valdžios institucijai.“

19

Reglamento 2016/679 17 straipsnis „Teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“)“ suformuluotas taip:

„1.   Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių:

2.   Kai duomenų valdytojas viešai paskelbė asmens duomenis ir pagal 1 dalį privalo asmens duomenis ištrinti, duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant technines priemones, kad informuotų duomenis tvarkančius duomenų valdytojus, jog duomenų subjektas paprašė, kad tokie duomenų valdytojai ištrintų visas nuorodas į tuos asmens duomenis arba jų kopijas ar dublikatus.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu duomenų tvarkymas yra būtinas:

<…>“

20

Šio reglamento 21 straipsnio „Teisė nesutikti“ 1 dalyje numatyta:

„Duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Duomenų valdytojas nebetvarko asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas įrodo, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus.“

21

Minėto reglamento 85 straipsnyje „Duomenų tvarkymas ir saviraiškos ir informacijos laisvė“ nurodyta:

„1.   Valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

2.   Duomenų tvarkymui žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais valstybės narės numato II skyriaus (principai), III skyriaus (duomenų subjekto teisės), IV skyriaus (duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas), V skyriaus (asmens duomenų perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms), VI skyriaus (nepriklausomos priežiūros institucijos), VII skyriaus (bendradarbiavimas ir nuoseklumas) ir IX skyriaus (specialūs duomenų tvarkymo atvejai) išimtis arba nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas, jei jos yra būtinos, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve.

<…>“

22

Direktyva 95/46 Prancūzijos teisėje įgyvendinta pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Loi no 78-17, du 6 janvier 1978, relative à l’informatique, aux fichiers et aux libertés (1978 m. sausio 6 d. Informatikos, rinkmenų ir laisvių įstatymas Nr. 78-17).

23

Kaip nurodyta šio įstatymo 11 straipsnyje, CNIL, be kita ko, užtikrina, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis minėto įstatymo nuostatų; šiuo pagrindu ji priima reikalavimus, peticijas ir skundus dėl asmens duomenų tvarkymo vykdymo ir informuoja juos pateikusius asmenis apie tolesnius veiksmus, kurių dėl jų imtasi.

24

GC, AF, BH ir ED paprašė Google iš rezultatų sąrašo, kurį rodo šios bendrovės eksploatuojama paieškos sistema atlikus paiešką pagal atitinkamų asmenų asmenvardžius, panaikinti įvairias nuorodas į trečiųjų asmenų skelbiamus tinklalapius, tačiau minėta bendrovė atsisakė tai padaryti.

25

Kalbant konkrečiau, GC paprašė panaikinti nuorodą į satyrinį fotomontažą internete, kurį pseudonimu pasivadinęs asmuo 2011 m. vasario 18 d. paskelbė Youtube kanale ir kuriame ji rodoma šalia savivaldybės mero, kurio kabineto vadovė ji buvo, ir daroma aiški užuomina į juos tariamai siejančius intymius ryšius ir į šių ryšių įtaką jos politinei karjerai. Šis fotomontažas buvo paskelbtas internete vykstant kantono rinkimų, kuriuose GC tuo metu kandidatavo, kampanijai. Atsisakymo patenkinti jos prašymą panaikinti nuorodą dieną ji nebuvo nei išrinkta, nei kandidatavo, siekdama gauti mandatą vietos rinkimuose, ir nebevykdė savivaldybės mero kabineto vadovės pareigų.

26

AF paprašė panaikinti nuorodas į 2008 m. rugsėjo 9 d. dienraščio Libération straipsnį, perspausdintą Centre contre les manipulations mentales (Kovos su psichinėmis manipuliacijomis centras, CCMM) (Prancūzija) svetainėje, apie Scientologijos bažnyčios nario savižudybę 2006 m. gruodžio mėn. Šiame straipsnyje AF minimas kaip už Scientologijos bažnyčios viešuosius ryšius atsakingas asmuo – šias pareigas jis baigė eiti nuo minėtos datos. Be to, minėto straipsnio autorius nurodo, kad susisiekė su AF, norėdamas gauti jo įvykių interpretaciją, ir atskleidžia šia proga surinktą informaciją.

27

BH prašė panaikinti nuorodas į straipsnius (daugiausia spaudos) apie 1995 m. birželio mėn. pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su Respublikonų partijos (RP) finansavimu, per kurį buvo tiriama jo ir kelių verslininkų bei politikų veikla. Jam iškelta byla buvo baigta 2010 m. vasario 26 d., priėmus nutartį nutraukti bylą. Dauguma nuorodų, dėl kurių vyksta ginčas, nurodo straipsnius, paskelbtus tuo metu, kai buvo pradėtas tyrimas, taigi juose neaptariama bylos baigtis.

28

ED prašė panaikinti nuorodas į du Nice Matin ir Le Figaro paskelbtus straipsnius, pasakojančius apie baudžiamosios bylos posėdį, kuriame jis dėl seksualinio smurto prieš penkiolikos metų nepilnamečius buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme ir papildoma dešimties metų bausme – socialinės ir teisminės stebėsenos vykdymu. Be to, vienoje iš šių teismo kronikų minimos įvairios su ED susijusios intymios detalės, atskleistos vykstant procesui.

29

Google atsisakius patenkinti jų prašymus panaikinti nuorodas, pareiškėjai pagrindinėje byloje kreipėsi su skundais į CNIL, kad šiai bendrovei būtų nurodyta jas pašalinti. Atitinkamai 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2016 m. kovo 21 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. raštuose CNIL pirmininkė informavo pareiškėjus pagrindinėje byloje, kad jų skundai baigti nagrinėti.

30

Tuomet pareiškėjai pagrindinėje byloje pateikė skundus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) dėl CNIL atsisakymo nurodyti Google pašalinti prašomas nuorodas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuos skundus sujungė.

31

Konstatavusi, kad nagrinėjant minėtus skundus kyla įvairių rimtų sunkumų aiškinant Direktyvą 95/46, Conseil d’État nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

Klausimai pateikti dėl Direktyvos 95/46, taikytos prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo dieną, išaiškinimo. Ši direktyva buvo panaikinta nuo 2018 m. gegužės 25 d., t. y. nuo dienos, kai pradedamas taikyti Reglamentas 2016/679.

33

Užduotus klausimus Teisingumo Teismas nagrinės remdamasis Direktyva 95/46, tačiau kartu atsižvelgdamas ir į Reglamentą 2016/679, siekdamas užtikrinti, kad jo atsakymai bet kuriuo atveju būtų naudingi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

34

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad draudimas arba ribojimai tvarkyti šiose nuostatose numatytų specialių kategorijų asmens duomenis, laikantis šioje direktyvoje numatytų išimčių, taikomi ir paieškos sistemos eksploatuotojui kaip duomenų valdytojui, tvarkančiam duomenis šios sistemos veikimo tikslais, atsižvelgiant į jo atsakomybę, kompetenciją ir galimybes.

35

Šiuo klausimu primintina, kad viena vertus, paieškos sistemos veikimo operacijos, kurias sudaro internete trečiųjų asmenų paskelbtos ar jau esančios informacijos suradimas, automatiniu būdu atliekamas jos indeksavimas, laikinas laikymas ir galiausiai padarymas prieinamos interneto vartotojams tam tikra pasirinkta tvarka, laikytinos „asmens duomenų tvarkymu“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktą, jei ši informacija apima asmens duomenis, ir, kita vertus, tokios paieškos sistemos eksploatuotojas laikytinas tokių duomenų „valdytoju“, kaip jis suprantamas pagal minėto 2 straipsnio d punktą (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 41 punktas).

36

Asmens duomenų tvarkymas, atliekamas kaip paieškos sistemos veikimo operacija, skiriasi nuo interneto svetainių rengėjų vykdomo tvarkymo, kurį sudaro šių duomenų dėjimas į tinklalapį, ir jį papildo, o tokia veikimo operacija turi lemiamą reikšmę šių duomenų visuotinei sklaidai, nes padaro juos prieinamus visiems paiešką pagal duomenų subjekto asmenvardį atlikusiems internautams, įskaitant tuos, kurie kitaip nebūtų radę šiuos duomenis skelbiančio tinklalapio. Be to, paieškos sistemų atliekamas internete paskelbtos informacijos rūšiavimas ir kaupimas siekiant palengvinti jų naudotojų prieigą prie tokios informacijos gali lemti tai, kad, šiems naudotojams atlikus paiešką pagal fizinio asmens vardą, kartu su rezultatų sąrašu jiems bus pateikta sustruktūrinta su šiuo asmeniu susijusios informacijos, kurią galima rasti internete, apžvalga, leidžianti sudaryti daugiau ar mažiau išsamų duomenų subjekto profilį (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 35–37 punktai).

37

Taigi, kadangi paieškos sistemos veikimas gali daryti didelį neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą ir šis poveikis yra papildomas, palyginti su tuo, kurį daro tinklalapių rengėjai, šios paieškos sistemos eksploatuotojas, kaip asmuo, kuris nustato šios veiklos tikslus ir būdus, turi užtikrinti, kiek tai patenka į jo atsakomybės, kompetencijos ir galimybių sritį, kad ši veikla atitiktų Direktyvos 95/46 reikalavimus ir joje numatytos garantijos galėtų tapti visiškai veiksmingos, o veiksminga ir visapusė duomenų subjektų, visų pirma jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą, apsauga – iš tiesų įgyvendinta (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 38 punktas).

38

Pirmuoju prejudiciniu klausimu siekiama nustatyti, ar paieškos sistemos eksploatuotojas, atsižvelgiant į jo atsakomybę, kompetenciją ir galimybes, taip pat turi tenkinti reikalavimus, kuriuos Direktyva 95/46 nustato specialių kategorijų asmens duomenims, numatytoms jos 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse, kai tokie duomenys nurodomi informacijoje, kurią internete paskelbė ar patalpino tretieji asmenys, ir juos tvarko šis eksploatuotojas paieškos sistemos veikimo tikslais.

39

Dėl šių specialių kategorijų asmens duomenų Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės uždraudžia tvarkyti asmens duomenis, kurie atskleidžia rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą. Kai kurios šio draudimo išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos numatytos, be kita ko, 8 straipsnio 2 dalyje.

40

Direktyvos 95/46 8 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad duomenys, susiję su nusikalstamomis veikomis, apkaltinamaisiais nuosprendžiais ar kardomosiomis priemonėmis, gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jeigu tai kontroliuoja valdžios institucija arba jeigu nacionaliniai įstatymai užtikrina tinkamas ir konkrečias garantijas, bet galioja išimtys, kurias valstybė narė gali leisti pagal nacionalines nuostatas, numatančias tinkamas ir konkrečias garantijas. Vis dėlto išsamus apkaltinamųjų nuosprendžių registras gali būti vedamas tik kontroliuojant valdžios institucijai. Valstybės narės gali numatyti, kad duomenys, susiję su administracinėmis sankcijomis ar teismo sprendimais civilinėse bylose, taip pat turi būti tvarkomi kontroliuojant valdžios institucijai.

41

Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalių turinys su tam tikrais pakeitimais pakartotas Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnyje.

42

Pirmiausia konstatuotina, kad, kaip matyti iš šių Direktyvos 95/46 ir Reglamento 2016/679 nuostatų formuluočių, jose nustatytas draudimas ir apribojimai taikomi, išskyrus šioje direktyvoje ir šiame reglamente numatytas išimtis, bet kokiam minėtose nuostatose numatytų specialių kategorijų duomenų tvarkymui ir visiems tokių duomenų valdytojams.

43

Toliau pažymėtina, kad jokia kita minėtos direktyvos ar minėto reglamento nuostata nenumato bendrosios tokio duomenų tvarkymo, koks atliekamas eksploatuojant paieškos sistemą, draudimo ar šių apribojimų išimties. Priešingai, kaip jau matyti iš šio sprendimo 37 punkto, iš šių tekstų sistemos išplaukia, kad tokios paieškos sistemos eksploatuotojas, kaip ir bet koks kitas duomenų valdytojas, turi užtikrinti pagal savo atsakomybę, kompetenciją ir galimybes, kad jo atliekamas asmens duomenų tvarkymas atitiktų atitinkamai Direktyvos 95/46 arba Reglamento 2016/679 reikalavimus.

44

Galiausiai pažymėtina, kad toks Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalių arba Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio aiškinimas, pagal kurį a priori ir bendrai paieškos sistemos veikimo operacijoms nebūtų taikomi specifiniai reikalavimai, kuriuos šios nuostatos numato specialių kategorijų duomenims tvarkyti, prieštarautų minėtų nuostatų tikslams – užtikrinti, kad būtų labiau apsaugotas toks tvarkymas, kuris dėl ypatingo šių duomenų jautrumo gali, kaip taip pat matyti iš šios direktyvos 33 konstatuojamosios dalies ir iš šio reglamento 51 konstatuojamosios dalies, labai stipriai suvaržyti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas pagrindines teises į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą.

45

Nors, priešingai, nei teigia visų pirma Google, paieškos sistemos eksploatuotojo atliekamo duomenų tvarkymo jam vykdant savo veiklą ypatumai negali pateisinti to eksploatuotojo atleidimo nuo pareigos laikytis Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalių ir Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio, vis dėlto tie ypatumai gali turi įtakos minėto eksploatuotojo atsakomybės ir konkrečių pareigų apimčiai atsižvelgiant į šias nuostatas.

46

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip pabrėžia Europos Komisija, paieškos sistemos eksploatuotojas yra atsakingas ne dėl to, kad minėtose nuostatose numatyti asmens duomenys nurodomi trečiųjų asmenų paskelbtame tinklalapyje, o dėl nuorodos į šį puslapį teikimo, ypač dėl to, kad atlikus paiešką pagal fizinio asmens asmenvardį internautams pateikiamame rezultatų sąraše paskelbiama nuoroda į šį puslapį, nes toks aptariamos nuorodos paskelbimas minėtame sąraše gali smarkiai pakenkti atitinkamo asmens pagrindinėms teisėms į privataus gyvenimo gerbimą ir su juo susijusių asmens duomenų apsaugą (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 80 punktą).

47

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į paieškos sistemos eksploatuotojo, kaip duomenų valdytojo, tvarkančio duomenis eksploatuojant šią sistemą, atsakomybę, kompetenciją ir galimybes, Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse ir Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnyje numatyti draudimai ir apribojimai gali, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 56 punkte ir kaip iš esmės pažymi visi šiuo klausimu savo poziciją išdėstę suinteresuotieji asmenys, būti taikomi šiam eksploatuotojui vien dėl šio nuorodos teikimo ir todėl įgyvendinami pagal duomenų subjekto pateiktą prašymą atliekant patikrinimą, prižiūrimą kompetentingų nacionalinių institucijų.

48

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad į pirmąjį klausimą atsakytina: Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad draudimas ar apribojimai, susiję su šiose nuostatose numatytų specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymu, taikomi, laikantis toje direktyvoje numatytų išimčių, ir paieškos sistemos eksploatuotojui, kaip duomenų valdytojui, tvarkančiam duomenis, kai eksploatuoja šią sistemą, atsižvelgiant į jo atsakomybę, kompetenciją ir galimybes, kai šis eksploatuotojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, atlieka patikrinimą prižiūrint kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

49

Antruoju klausimu, kurį sudaro trys dalys, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti:

50

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Direktyvą 95/46 prašymų pašalinti nuorodas, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, pagrindas yra, be kita ko, jos 12 straipsnio b punktas, pagal kurį valstybės narės garantuoja kiekvienam duomenų subjektui teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas ištrintų duomenis, kurie tvarkomi nesilaikant šios direktyvos nuostatų.

51

Be to, pagal Direktyvos 95/46 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktą valstybės narės suteikia duomenų subjektui teisę bent 7 straipsnio e ir f punktuose nurodytais atvejais bet kada prieštarauti dėl duomenų apie jį tvarkymo remiantis svariu ir teisėtu pagrindu, susijusiu su jo konkrečia padėtimi, išskyrus atvejus, kai nacionalinės teisės aktai nustato kitaip.

52

Šiuo klausimu primintina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 95/46 12 straipsnio b punktas ir 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktas aiškintini taip, jog tam, kad būtų užtikrintos šiose nuostatose nurodytos teisės, ir jeigu iš tiesų įvykdytos jose numatytos sąlygos, paieškos sistemos eksploatuotojas privalo iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką pagal asmenvardį, pašalinti nuorodas į trečiųjų asmenų paskelbtus tinklalapius, kuriuose yra informacijos apie šį asmenį, taip pat tais atvejais, kai šis asmenvardis arba ši informacija nėra prieš tai ištrinti arba tuo pat metu ištrinami iš šių tinklalapių, ir tai padaryti, net jei atitinkami duomenys šiuose tinklalapiuose paskelbti teisėtai (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 88 punktas).

53

Be to, Teisingumo Teismas patikslino, kad vertinant, ar įvykdytos šių nuostatų taikymo sąlygos, reikia, be kita ko, išnagrinėti, ar duomenų subjektas turi teisę į tai, kad atitinkama su juo susijusi informacija šiuo metu sudaromuose rezultatų, rodomų atlikus paiešką pagal jo asmenvardį, sąrašuose nebebūtų siejama su jo asmenvardžiu, nors tokios teisės konstatavimas ir nesiejamas su nustatymu, kad atitinkamos informacijos įtraukimas į rezultatų sąrašą sukelia duomenų subjektui neigiamų padarinių. Kadangi duomenų subjektas, atsižvelgiant į Chartijos 7 ir 8 straipsnių jam suteiktas pagrindines teises, gali prašyti, kad atitinkama informacija nebebūtų pateikiama plačiajai visuomenei įtraukiant šią informaciją į tokį rezultatų sąrašą, šios teisės iš principo yra viršesnės ne tik už paieškos sistemos eksploatuotojo ekonominį interesą, bet ir už šios visuomenės interesą turėti prieigą prie šios informacijos atlikus paiešką pagal šio subjekto asmenvardį. Tačiau taip nebūtų tuo atveju, kai dėl konkrečių aplinkybių, kaip antai šio subjekto padėties viešajame gyvenime, paaiškėtų, kad šių pagrindinių teisių apribojimą pateisina viršesnis šios visuomenės interesas turėti dėl įtraukimo į atitinkamus sąrašus suteiktą prieigą prie atitinkamos informacijos (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 99 punktas).

54

Reglamente 2016/679, tiksliau jo 17 straipsnyje, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė nuostatą, kuri konkrečiai reglamentuoja „teisę reikalauti ištrinti duomenis“, šio straipsnio antraštėje dar įvardytą kaip „teisė būti pamirštam“.

55

Pagal šio 17 straipsnio 1 dalį duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šioje nuostatoje išvardytų priežasčių. Tarp šių priežasčių minėtoje nuostatoje nurodyta aplinkybė, kad duomenys nebereikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo tvarkomi, kad asmens duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis, kad duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal Reglamento 2016/679 21 straipsnio (kuris pakeičia Direktyvos 95/46 14 straipsnį) 1 arba 2 dalį, kad duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, kad jie turi būti ištrinti siekiant įvykdyti teisinę pareigą arba kad buvo surinkti informacinės visuomenės paslaugų siūlymo vaikams kontekste.

56

Vis dėlto Reglamento 2016/679 17 straipsnio 3 dalyje patikslinta, kad šio reglamento 17 straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu toks duomenų tvarkymas yra būtinas dėl kurios nors iš pirmoje nuostatoje išvardytų priežasčių. Tarp šių priežasčių minėto reglamento 17 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas, teisės, be kita ko, į informacijos laisvę įgyvendinimas.

57

Tai, kad Reglamento 2016/679 17 straipsnio 3 dalies a punkte nuo šiol aiškiai numatyta, kad duomenų subjekto teisė reikalauti ištrinti duomenis netaikoma, kai juos tvarkyti būtina įgyvendinat teisę, be kita ko, į informacijos laisvę, garantuojamą pagal Chartijos 11 straipsnį, parodo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir, kaip pabrėžta šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje, turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu (taip pat žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 48 punktą ir 2017 m. liepos 26 d. Nuomonės 1/15 (ES ir Kanados susitarimas dėl PNR), EU:C:2017:592, 136 punktą).

58

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, pavyzdžiui, įtvirtintomis šios Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės, taip pat, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 50 punktas).

59

Taigi Reglamente 2016/679, konkrečiai – jo 17 straipsnio 3 dalies a punkte, aiškiai įtvirtintas reikalavimas užtikrinti pusiausvyrą tarp, pirma, Chartijos 7 ir 8 straipsniuose numatytų pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir į asmens duomenų apsaugą ir, antra, pagal Chartijos 11 straipsnį garantuojamos pagrindinės teisės į informacijos laisvę.

60

Būtent atsižvelgiant į šiuos aspektus reikia patikrinti, kokiomis aplinkybėmis paieškos sistemos eksploatuotojas privalo patenkinti prašymą pašalinti nuorodas iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką pagal duomenų subjektų asmenvardį, ir ištrinti nuorodą į tinklalapį, kuriame yra asmens duomenų, priskiriamų prie Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų specialių kategorijų.

61

Šiuo klausimu pirmiausia konstatuotina, kad paieškos sistemos eksploatuotojo atliekamam specialių kategorijų duomenų, numatytų Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalyje, tvarkymui iš principo gali būti taikomos išimtys, numatytos jos 8 straipsnio 2 dalies a ir e punktuose, kuriais remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kuriuose numatyta, kad draudimas tvarkyti tokių specialių kategorijų duomenis netaikomas, kai duomenų subjektas yra aiškiai sutikęs, kad duomenys būtų tvarkomi, nebent pagal atitinkamos valstybės narės teisę toks sutikimas draudžiamas, arba kai tvarkomi visų pirma duomenys, kuriuos tas asmuo yra akivaizdžiai paskelbęs viešai. Nuo šiol tokios išimtys įtvirtintos Reglamento 2016/679 9 straipsnio 2 dalies a ir e punktuose. Be to, pagal 9 straipsnio 2 dalies g punktą, kuris iš esmės pakartoja Direktyvos 95/46 8 straipsnio 4 dalį, leidžiama tvarkyti minėtų kategorijų duomenis, kai tai būtina dėl svarbių viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kuri turi būti proporcinga siekiamam tikslui, paisyti teisės į duomenų apsaugą esmės ir numatyti tinkamas ir konkrečias priemones duomenų subjekto pagrindinėms teisėms ir interesams apsaugoti.

62

Kiek tai susiję su Direktyvos 95/46 8 straipsnio 2 dalies a punkte ir Reglamento 2016/679 9 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išimtimi, iš sąvokos „sutikimas“ apibrėžties, pateiktos šios direktyvos 2 straipsnio h punkte ir šio reglamento 4 straipsnio 11 punkte, matyti, kad toks sutikimas turi būti „konkretus“, taigi duotas konkrečiai dėl duomenų tvarkymo, atliekamo eksploatuojant paieškos sistemą, ir turint galvoje, kad šis tvarkymas leidžia tretiesiems asmens atlikus paiešką pagal to asmens asmenvardį gauti rezultatų sąrašą su nuorodomis į tinklalapius, kuriuose yra su tuo asmeniu susijusių jautrių duomenų. Praktiškai sunku numatyti ir, beje, iš Teisingumo Teismui pateiktos šios bylos medžiagos nematyti, kad paieškos sistemos eksploatuotojas aiškiai prašytų duomenų subjektų sutikimo, siekdamas nuorodų teikimo tikslais tvarkyti jų asmens duomenis. Bet kuriuo atveju, kaip pažymėjo, be kita ko, Prancūzijos ir Lenkijos vyriausybės ir Komisija, pats faktas, kad asmuo suformuluoja prašymą pašalinti nuorodas, iš esmės rodo, kad bent jau šio prašymo pateikimo momentu jis nebesutinka, kad paieškos sistemos eksploatuotojas tvarkytų duomenis. Šiomis aplinkybėmis taip pat primintina, kad minėto reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punkte tarp priežasčių, pateisiančių „teisę būti pamirštam“, numatyta aplinkybė, kad duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo pagal to reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punktą grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis.

63

Vis dėlto Direktyvos 95/46 8 straipsnio 2 dalies e punkte ir Reglamento 2016/679 9 straipsnio 2 dalies e punkte numatyta aplinkybė, kad duomenų subjektas yra akivaizdžiai paviešinęs konkrečius duomenis, gali būti visiškai taikoma tiek paieškos sistemos eksploatuotojui, tiek konkretaus tinklalapio rengėjui, kaip tai pažymėjo visi šiuo klausimu savo nuomones pareiškę suinteresuotieji asmenys.

64

Taigi, net jeigu tokiu atveju tinklalapyje, į kurį daroma nuoroda, yra asmens duomenų, priskiriamų prie Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje numatytų specialių kategorijų, jų tvarkymas, kurį atlieka paieškos sistemos eksploatuotojas vykdydamas savo veiklą, atitinka šiuos tekstus su sąlyga, kad jis tenkina ir kitas teisėtumo sąlygas, nustatytas, be kita ko, šios direktyvos 6 straipsnyje arba šio reglamento 5 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google (C‑131/12, EU:C:2014:317, 72 punktą).

65

Vis dėlto net tuo atveju duomenų subjektas pagal Direktyvos 95/46 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktą arba Reglamento 2016/679 17 straipsnio 1 dalies c punktą ir 21 straipsnio 1 dalį gali turėti teisę reikalauti pašalinti konkrečią nuorodą dėl priežasčių, susijusių su konkrečia jo padėtimi.

66

Bet kuriuo atveju paieškos sistemos eksploatuojas, gavęs prašymą pašalinti nuorodą, atsižvelgdamas į Direktyvos 95/46 8 straipsnio 4 dalyje arba Reglamento 2016/679 9 straipsnio 2 dalies g punkte numatytas svarbias viešojo intereso priežastis ir laikydamasis tose nuostatose numatytų sąlygų, turi patikrinti, ar nuorodos į konkretų tinklalapį įtraukimas į sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal duomenų subjekto asmenvardį, yra būtinas siekiant internautams, potencialiai suinteresuotiems atlikus tokią paiešką gauti prieigą prie šio tinklalapio, pasinaudoti teise į Chartijos 11 straipsnyje saugomą informacijos laisvę. Nors Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintos duomenų subjekto teisės paprastai yra viršesnės už internautų informacijos laisvę, ši pusiausvyra konkrečiais atvejais gali priklausyti nuo atitinkamos informacijos pobūdžio ir jos jautrumo, galinčio turėti įtakos duomenų subjekto privačiam gyvenimui, taip pat nuo visuomenės intereso susipažinti su šia informacija, kuris gali skirtis, nelygu, koks šio asmens vaidmuo viešajame gyvenime (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google (C‑131/12, EU:C:2014:317, 81 punktą).

67

Be to, tuomet, kai tvarkomi Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse arba Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje arba 10 straipsnyje numatytų specialių kategorijų duomenys, duomenų subjekto pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir į asmens duomenų apsaugą gali būti labai stipriai suvaržytos, kaip nurodyta šio sprendimo 44 punkte, dėl šių duomenų jautrumo.

68

Taigi, kai paieškos sistemos eksploatuotojas gauna prašymą panaikinti nuorodą į tinklalapį, kuriame yra paskelbti tokie jautrūs duomenys, toks eksploatuotojas, atsižvelgdamas į duomenų subjekto pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintų Chartijos 7 ir 8 straipsnyje, suvaržymo laipsnį ir remdamasis visomis reikšmingomis konkretaus atvejo aplinkybėmis ir Direktyvos 95/46 8 straipsnio 4 dalyje arba Reglamento 2016/679 9 straipsnio 2 dalies g punkte numatytomis svarbiomis viešojo intereso priežastimis, taip pat paisydamas tose nuostatose numatytų sąlygų, turi patikrinti, ar šios nuorodos įtraukimas į rezultatų sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal to asmens asmenvardį, yra neišvengiamai būtinas siekiant apsaugoti internautų, potencialiai suinteresuotų atlikus tokią paiešką gauti prieigą prie šio tinklalapio, informacijos laisvę, saugomą pagal Chartijos 11 straipsnį.

69

Iš visų pateiktų argumentų išplaukia, kad į antrąjį klausimą reikia atsakyti:

70

Kadangi šis klausimas pateiktas tik tuo atveju, jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, į jį atsakyti nereikia, nes į pirmąjį klausimą atsakyta teigiamai.

71

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 95/46 nuostatos turi būti aiškinamos taip:

72

Šiuo klausimu konstatuotina, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 100 punkte ir kaip teigė visų pirma Prancūzijos vyriausybė, Airija, Italijos ir Lenkijos vyriausybės ir Komisija, informacija apie teismo procesą, pradėtą prieš fizinį asmenį, kaip antai informacija apie ikiteisminį tyrimą arba procesą, o tinkamais atvejais – po jo priimtą nuosprendį, yra su „nusikalstamomis veikomis“ ir „apkaltinamaisiais nuosprendžiais“ susiję duomenys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 8 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą ir Reglamento 2016/679 10 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar per teismo procesą buvo faktiškai įrodytas pažeidimas, dėl kurio asmuo buvo patrauktas atsakomybėn.

73

Taigi, į rezultatų sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal duomenų subjekto asmenvardį, įtraukdamas nuorodas į tinklalapius, kuriuose tokie duomenys skelbiami, paieškos sistemos eksploatuotojas atlieka duomenų tvarkymą, kuriam pagal Direktyvos 95/46 8 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą ir Reglamento 2016/679 10 straipsnį taikomi specialūs apribojimai. Kaip pažymėjo Komisija, toks tvarkymas pagal tas nuostatas ir laikantis kitų šioje direktyvoje ir šiame reglamente nustatytų teisėtumo sąlygų gali būti teisėtas, jeigu nacionalinėje teisėje yra numatytos tinkamos ir specialios garantijos, o taip gali būti tuomet, kai tokią informaciją viešai paskleidė valdžios institucijos, laikydamosi taikytinos nacionalinės teisės.

74

Dėl kitų teisėtumo sąlygų primintina, kad iš Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalies c–e punktuose, kurie dabar pakartoti Reglamento 2016/679 5 straipsnio 1 dalies c–e punktuose, numatytų reikalavimų matyti, kad net iš pradžių teisėtas tikslių duomenų tvarkymas, praėjus tam tikram laikui, gali nebeatitikti šios direktyvos ar šio reglamento, jei duomenys nebereikalingi tais tikslais, dėl kurių buvo surinkti arba tvarkomi. Taip, be kita ko, yra tuo atveju, kai jie atrodo neadekvatūs, nereikšmingi ar nebereikšmingi arba pertekliniai atsižvelgiant į tuos tikslus ir praėjusį laiką (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 93 punktas).

75

Vis dėlto, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 66 punkte, net jeigu Direktyvos 95/46 8 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento 2016/679 10 straipsnyje numatytų duomenų tvarkymas atliekamas, nepaisant šiose nuostatose numatytų apribojimų arba kitų teisėtumo sąlygų, kaip antai nustatytų šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c–e punktuose ir šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c–e punktuose, paieškos sistemos eksploatuojas, atsižvelgdamas į minėtos direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje arba minėto reglamento 9 straipsnio 2 dalies g punkte numatytas svarbias viešojo intereso priežastis ir laikydamasis tose nuostatose numatytų sąlygų, turi dar patikrinti, ar nuorodos į konkretų tinklalapį įtraukimas į sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal duomenų subjekto asmenvardį, yra būtinas siekiant internautams, potencialiai suinteresuotiems atlikus tokią paiešką gauti prieigą prie šio tinklalapio, leisti pasinaudoti teise į Chartijos 11 straipsnyje saugomą informacijos laisvę.

76

Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, jog duomenų subjektams pateikus prašymus dėl draudimo pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį įvairiais žiniasklaidos kanalais internete skelbti senus reportažus apie baudžiamąjį procesą prieš tuos asmenis reikia įvertinti, ar buvo užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp minėtų asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir visų pirma visuomenės informacijos laisvės. Ieškant tos tinkamos pusiausvyros reikia atsižvelgti į esminį žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kuris apima teismo procesų protokolų ir komentarų apie juos rengimą. Be to, greta žiniasklaidos paskirties skleisti tokią informaciją ir idėjas egzistuoja ir visuomenės teisė ją gauti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiame kontekste pripažino, kad visuomenė buvo suinteresuota ne tik būti informuota apie aktualų įvykį, bet ir turėti galimybę ieškoti informacijos apie praeities įvykius, nes visuomenės suinteresuotumo baudžiamaisiais procesais laipsnis bet kuriuo atveju yra nepastovus ir gali kisti laikui bėgant, atsižvelgiant, be kita ko, į bylos aplinkybes (2018 m. birželio 28 d. EŽTT sprendimo M.L. ir W.W. prieš Vokietiją, CE:ECHR:2018:0628JUD006079810, 89 ir 100–102 punktai).

77

Taigi paieškos sistemos eksploatuotojas, nagrinėdamas prašymą panaikinti nuorodas į tinklalapius su paskelbta informacija apie baudžiamąjį teismo procesą prieš duomenų subjektą, kuri susijusi su ankstesniu šio proceso etapu ir nebeatitinka tikrosios padėties, turi įvertinti, ar atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaip antai konkretaus pažeidimo pobūdį ir sunkumo laipsnį, minėto proceso eigą ir baigtį, praėjusį laiką, to asmens vaidmenį viešajame gyvenime ir jo elgesį praeityje, visuomenės suinteresuotumą prašymo pateikimo momentu, publikacijos turinį ir formą ir jos poveikį minėtam asmeniui, tas asmuo turi teisę reikalauti, kad aptariama informacija šiuo metu nebebūtų siejama su jo vardu rezultatų sąraše, rodomame atlikus paiešką pagal jo asmenvardį.

78

Vis dėlto pridurtina, kad net jeigu paieškos sistemos eksploatuotojui tektų konstatuoti, jog taip nėra dėl to, kad konkrečios nuorodos įtraukimas yra neišvengiamai būtinas siekiant teisę į duomenų subjekto privataus gyvenimo gerbimą ir į asmens duomenų apsaugą suderinti su potencialiai suinteresuotų internautų informacijos laisve, toks eksploatuotojas bet kuriuo atveju privalo ne vėliau kaip gavęs prašymą pašalinti nuorodas pakeisti rezultatų sąrašą taip, kad pagal jį sudarytas bendras vaizdas internautams parodytų aktualią teisminę padėtį, o tam reikia, be kita ko, kad nuorodos į tinklalapius su informacija tuo klausimu atsirastų pirmoje šio sąrašo vietoje.

79

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 95/46 nuostatos turi būti aiškinamos taip:

80

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: