1

Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2017 m. spalio 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Kolachi Raj Industrial / Komisija (T‑435/15, EU:T:2017:712, toliau – skundžiamas sprendimas), juo tas teismas panaikino 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/776, kuriuo Tarybos reglamentu (ES) Nr. 502/2013 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės (OL L 122, 2015, p. 4, toliau – ginčijamas reglamentas), kiek jis susijęs su Kolachi Raj Industrial (Private) Ltd (toliau – Kolachi Raj).

2

Tuo metu, kai klostėsi faktinės bylos aplinkybės, nuostatos, reglamentuojančios Europos Sąjungos antidempingo muitų nustatymą, buvo įtvirtintos 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22), iš dalies pakeistame 2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 37/2014 (OL L 18, 2014, p. 1) (toliau – pagrindinis reglamentas).

3

Pagrindinio reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„<…> Ši problema nebuvo išspręsta daugiašalėse derybose, ir laukiant PPO Antidempingo komiteto sprendimo, būtina, kad [Sąjungos] teisės aktuose būtų nuostatų, reglamentuojančių tokią veiklą, net jei tai tebūtų produktų surinkimas [Sąjungoje] ar trečiojoje valstybėje, kai tokios veiklos pagrindinis tikslas – vengti antidempingo priemonių.“

4

Pagrindinio reglamento 13 straipsnis „Vengimas“ buvo suformuluotas taip:

„1.   Kai galiojančių priemonių yra vengiama, pagal šį reglamentą nustatyti antidempingo muitai gali būti išplečiami panašaus produkto, kuris gali būti ir nežymiai pakeistas, ir nepakeistas, importui iš trečiųjų valstybių; arba nežymiai pakeisto panašaus produkto importui iš valstybės, kuriai taikoma priemonė; arba šių prekių sudėtinėms dalims. Kai galiojančių priemonių vengiama, antidempingo muitai, neviršijantys pagal 9 straipsnio 5 dalį nustatyto likutinio antidempingo muito, gali būti išplečiami importui iš bendrovių, kurios turi naudos individualiais muitais valstybėse, kurioms taikomos priemonės. Vengimas apibrėžiamas kaip prekybos tarp trečiųjų valstybių ir [Sąjungos] arba individualių bendrovių valstybėje, kuriai nustatytos priemonės, ir [Sąjungos] būdo pokytis, atsiradęs dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiu pagrindimu, kaip tik antidempingo muito nustatymu, ir kai yra įrodymų dėl žalos arba kad ištaisantysis muito poveikis yra mažinamas panašaus produkto kainų ir (arba) kiekių prasme, bei yra dempingo įrodymų, lyginant su anksčiau panašiam produktui nustatytomis, jei būtina pagal 2 straipsnio nuostatas, normaliosiomis vertėmis.

Pirmoje pastraipoje minimi veiksmai, procesas ar veikla, inter alia, apima nežymius nagrinėjamojo produkto pakeitimus, siekiant jam pritaikyti muitinės kodus, kuriems paprastai netaikomos priemonės, su sąlyga, kad modifikavimas nepakeičia esminių produkto savybių; produkto, kuriam taikomos priemonės, gabenimą per trečiąsias valstybes; eksportuotojo ar gamintojo pardavimo būdų ar kanalų pertvarkymą valstybėje, kuriai taikomos priemonės, siekiant galiausiai eksportuoti savo prekes į [Sąjungą] per gamintojus, kurie naudojasi individualių muitų tarifais, žemesniais už tuos, kurie taikomi gamintojo produktams; ir, esant 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dalių surinkimui surinkimo operacijomis [Sąjungoje] ar trečiojoje valstybėje.

2.   Surinkimo operacijos [Sąjungoje] ar trečiojoje valstybėje laikomos galiojančių priemonių vengimu, jeigu:

3.   Pagal šį straipsnį tyrimai pradedami Komisijos iniciatyva arba valstybės narės ar kurios nors suinteresuotos šalies prašymu, kai pateikiama pakankamai įrodymų dėl 1 dalyje nurodytų veiksnių. Tyrimas pradedamas Komisijai priėmus reglamentą, kuriame taip pat gali būti nurodyta muitinių institucijoms registruoti importą pagal 14 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų. Kai tik suinteresuota šalis arba valstybė narė pateikia prašymą, kuriuo pagrindžiamas tyrimo inicijavimas, ir Komisija baigia jo tyrimą arba kai tik Komisija pati nustato, kad reikia inicijuoti tyrimą, Komisija suteikia informaciją valstybėms narėms.

Tyrimus atlieka Komisija. Komisijai gali padėti muitinės institucijos; tyrimas baigiamas per devynis mėnesius.

Kai galutinai patvirtinti faktai pateisina priemonių taikymo išplėtimą, Komisija tai atlieka laikydamasi 15 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Išplėtimas įsigalioja tą dieną, kurią buvo nustatyta registracija pagal 14 straipsnio 5 dalį arba pareikalauta garantijų. Atitinkamos procedūrinės šio reglamento nuostatos dėl tyrimų pradžios ir atlikimo taikomos kaip numatyta šiame straipsnyje.

4.   Importas neregistruojamas pagal 14 straipsnio 5 dalį arba jam netaikomos priemonės, kai juo užsiima bendrovės, kurioms suteiktos išimtys. Prašymai dėl išimčių, paremti tinkamais įrodymais, pateikiami per laikotarpį, nurodytą Komisijos reglamente dėl tyrimų pradžios. Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla vyksta už [Sąjungos] ribų, išimtys gali būti suteikiamos nagrinėjamojo produkto gamintojams, kurie gali įrodyti, kad jie nėra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės, ir kad nenustatyta, jog jie dalyvauja vengimo veiksmuose kaip tai apibrėžta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla vyksta [Sąjungoje], išimtys gali būti suteikiamos importuotojams, kurie gali įrodyti, jog nėra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės.

Šios išimtys suteikiamos Komisijos sprendimu ir galioja tame sprendime nurodytą laikotarpį bei jame nurodytomis sąlygomis. Baigusi tyrimą, Komisija suteikia informaciją valstybėms narėms.

Jei laikomasi 11 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, išimtys taip pat gali būti suteikiamos pasibaigus tyrimui, lemiančiam priemonių išplėtimą.

Jeigu nuo priemonės išplėtimo praėjo daugiau nei vieneri metai, ir jei šalių, prašančių ar ketinančių prašyti suteikti išimtį, skaičius yra didelis, Komisija gali nuspręsti pradėti priemonių išplėtimo peržiūrą. Kiekviena tokia peržiūra atliekama pagal 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios taikomos peržiūroms pagal 11 straipsnio 3 dalį.

5.   Jokia šio straipsnio nuostata netrukdo įprastu būdu taikyti galiojančių nuostatų dėl muito mokesčių.“

5

Pagrindinio reglamento 16 straipsnyje buvo nustatyta:

„1.   Komisija, jei būtina, rengia apsilankymus, kad išnagrinėtų importuotojų, eksportuotojų, prekybininkų, agentų, gamintojų, prekybos asociacijų ar organizacijų dokumentus ir patikrintų apie dempingą ir žalą pateiktą informaciją. Komisija gali pasirinkti nevykdyti tikrinamojo vizito, jeigu nebuvo atsakyta tinkamai ir laiku.

<…>

3.   Nagrinėjamoms įmonėms pranešama apie informacijos, kuri bus tikrinama lankantis, pobūdį ir apie bet kurią kitą informaciją, kurią reikės pateikti tokių apsilankymų metu, bet tai netrukdo, jau vykstant patikrai, prašyti išsamesnių duomenų gautai informacijai papildyti.

<…>“

6

Pagrindinio reglamento 18 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Tais atvejais, kai kuri nors suinteresuota šalis atsisako suteikti informaciją ar kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba smarkiai kliudo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Išsiaiškinus, kad kuri suinteresuota šalis pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Suinteresuotos šalys įspėjamos apie nebendradarbiavimo pasekmes.

<…>

3.   Jeigu suinteresuotos šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama.

<…>

6.   Jeigu suinteresuota šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja nepakankamai ir dėl to nuslepiama susijusi svarbi informacija, tyrimo išvados tai šaliai gali būti ne tokios palankios, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai.“

7

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 1‐27 punktuose. Šio proceso tikslais jos gali būti glaustai apibūdintos, kaip nurodyta toliau.

8

1993 m. Taryba į Sąjungą importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams nustatė 30,6 % galutinį antidempingo muitą. Vėliau šis muitas išliko toks pats. 2005 m. minėto muito norma buvo padidinta iki 48,5 %. Šis muitas buvo išlaikytas tokio paties dydžio pagal 2013 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 502/2013, kuriuo, pagal Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį atlikus tarpinę peržiūrą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 990/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 153, 2013, p. 17).

9

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį atlikus priemonių vengimo tyrimą, 2013 m. šio antidempingo muito taikymas buvo išplėstas importuojamiems dviračiams, be kita ko, siunčiamiems iš Šri Lankos ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip šios šalies kilmės.

10

2014 m. gavusi naują skundą Komisija pradėjo antidempingo priemonių vengimo tyrimą dėl galimo Reglamentu Nr. 502/2013 nustatytų antidempingo priemonių vengimo importuojant iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų siunčiamus dviračius.

11

Kolachi Raj, pagal Pakistano teisę įsteigta bendrovė, dalyvavo šiame tyrime. Iš šios bendrovės užpildytoje „prašymo formoje bendrovėms, prašančioms atleisti nuo galimo muito taikymo išplėtimo“ pateiktų duomenų matyti, kad ji pirkdavo Šri Lankos ir Kinijos kilmės dviračių dalis, o dviračiai buvo surenkami Pakistane. Kolachi Raj kaip savo tiekėjas nurodė penkias bendroves, įskaitant Great Cycles PVT Ltd ir Flying Horse PVT Ltd. Kolachi Raj nurodė, kad jos ir Great Cycles savininkas yra vienas ir tas pats fizinis asmuo.

12

2015 m. vasario 17 ir 18 d. Komisija surengė tikrinamąjį vizitą Great Cycles patalpose Katunayake (Šri Lanka), visų pirma siekdama nustatyti, ar, kaip teigia Kolachi Raj, dviračių dalių iš Kinijos vertė sudaro mažiau nei 60 % visų per surinkimo operacijas Kolachi Raj Pakistane naudojamų dalių vertės. Komisija savo dėmesį per tyrimą sutelkė į duomenis, susijusius su Flying Horse, iš kurios Kolachi Raj pirko 93 % per surinkimo operacijas naudojamų dviračių dalių. Remiantis Kolachi Raj pateikta informacija, Flying Horse nebuvo susijusi su ja ir buvo tarpininkė, kuri beveik tiek pat dalių, atitinkamai 46 % ir 47 % visų per surinkimo operacijas Kolachi Raj Pakistane naudotų dviračių dalių, pirkdavo Kinijoje ir Šri Lankoje ir jas perparduodavo Kolachi Raj.

13

Paaiškėjo, kad Flying Horse pirko didelį kiekį rėmų, šakių, lydinio ratlankių ir plastikinių ratų iš Great Cycles, Šri Lankoje įsteigtos dviračių dalių gamintojos, kuri yra susijusi su Kolachi Raj. Tačiau padangos ir ratlankių juostelės buvo perkamos iš Vechenson Limited, dviračių dalių gamintojos, taip pat įsteigtos Šri Lankoje ir nesusijusios su Kolachi Raj. Nustačiusi nemažai anomalijų Komisija iškėlė klausimą dėl Kolachi Raj ir Flying Horse santykių.

14

Komisija konstatavo, kad iš Vechenson, tarpininkaujant Flying Horse, pirktos dviračių dalys buvo Šri Lankos kilmės. Tačiau ji atmetė Kolachi Raj pateiktus „A formos“ kilmės sertifikatus, išduotus Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos prekybos ministerijos, dėl iš Great Cycles, tarpininkaujant Flying Horse, pirktų dviračių dalių (toliau – kilmės sertifikatai).

15

Šiomis aplinkybėmis, remdamasi Kolachi Raj pateiktais įrodymais, susijusiais su Great Cycles dalių gamybos Šri Lankoje sąnaudomis per referencinį laikotarpį, Komisija apskaičiavo, kad daugiau nei 65 % visų žaliavų, naudojamų dviračių dalių gamybai Šri Lankoje, buvo gauta iš Kinijos, o iš Šri Lankos gautų šių žaliavų dalis sudarė 31 %, ir kad per minėtų dalių gamybos Šri Lankoje procesą šių žaliavų iš Šri Lankos pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 %. Remdamasi tuo ji padarė išvadą, kad Kolachi Raj dalyvavo atliekant antidempingo priemonių vengimo veiksmus, ir apie šią išvadą jai pranešė 2015 m. kovo 13 d.

16

2015 m. kovo 27 d. rašytinėse pastabose dėl Komisijos išvadų Kolachi Raj teigė, kad Komisija neturi teisinio pagrindo abejoti dalių, kurias jai tiekia Great Cycles, Šri Lankos kilme.

17

2015 m. gegužės 18 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą.

18

Šio reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje Komisija, be kita ko, pažymi, kad Kolachi Raj buvo pripažinta bendradarbiaujančia atliekant tyrimą.

19

Minėto reglamento motyvų 2.5.3 punkte „Pakistanas“ išdėstytos šio reglamento 94–106 konstatuojamosios dalys skirtos Komisijos tyrimui dėl Kolachi Raj. Visų pirma minėto reglamento 94 punkte Komisija atkreipia dėmesį į Kolachi Raj ryšius su „bendrove Šri Lankoje, kuri buvo ankstesnio priemonių vengimo tyrimo objektas ir kuriai taikomos išplėstosios priemonės“, ir priduria, kad tos bendrovės akcininkai įsteigė bendrovę Kambodžoje, kuri taip pat susijusi su dviračių eksportu į Sąjungą ir kuri „nebendradarbiavo šiame tyrime, nors 2013 m. [jame tiriamą] produktą eksportavo į Sąjungos rinką“. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija priduria, kad ataskaitiniu laikotarpiu Kambodžos bendrovė nutraukė veiklą Kambodžoje ir jos ėmėsi per susijusią bendrovę Pakistane.

20

Ginčijamo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje Komisija pabrėžia, kad atlikus tyrimą neaptikta jokių požymių, kad Kinijos kilmės produktai buvo perkraunami Pakistane, o šio reglamento 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse ji įvardija per šį tyrimą nustatytas anomalijas. Ginčijamo reglamento 100 ir 101 konstatuojamąsias dalis ji skiria klausimui dėl „A formos“ kilmės sertifikatų įrodomosios galios ir dėl žaliavų iš Kinijos, naudojamų dviračių dalių Šri Lankoje gamybai, proporcinės dalies. Šio reglamento 100 punkte išdėsčius Kolachi Raj argumentus, minėto reglamento 101 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, <…> kilmės sertifikatai nebuvo laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu Šri Lankoje pirktų dviračių dalių kilmę, nes buvo išduoti ne remiantis faktinėmis gamybos sąnaudomis, o tik būsimų gamybos sąnaudų prognoze, kuri negarantuoja, kad dviračių dalys iš tiesų pagamintos paisant prognozuojamų sąnaudų. Be to, reikėtų paaiškinti, kad Komisija ne apskritai ginčija „A formos“ kilmės sertifikatų išdavimo Šri Lankoje metodiką, nes tai nėra šio tyrimo dalykas, o tik vertina, ar šiuo atveju paisoma pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies sąlygų. Nors ir atkreipusi dėmesį į tai, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas iš tiesų nėra kilmės taisyklė, šiomis aplinkybėmis Komisija pagrįstai nusprendė, kad pačios sudedamosios dalys yra iš Kinijos, [nes] joms pagaminti panaudota daugiau kaip 60 % žaliavų iš Kinijos ir pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų. Todėl visi minėtieji teiginiai buvo atmesti.“

21

Ginčijamo reglamento 104 punkte Komisija nusprendė, kad atlikus tyrimą nenustatyta „jokių pagrįstų surinkimo operacijų priežasčių ar ją pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių vengimą“.

22

Be to, ginčijamo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo Pakistano vykdytą „didelį dempingą“ ir šio reglamento 163 konstatuojamojoje dalyje atmetė galimybę Kolachi Raj netaikyti galimai išplėstų priemonių.

23

Pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalį 48,5 % galutinio antidempingo muito importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams taikymas buvo išplėstas dviračių, siunčiamų iš Pakistano ir deklaruojamų arba nedeklaruojamų kaip Pakistano kilmės, importui.

24

2015 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Kolachi Raj ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, kiek šis su ja susijęs.

25

2015 m. lapkričio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo European Bicycle Manufacturers Association (EBMA) paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 9 d. nutartimi Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą.

26

Grįsdama ieškinį dėl panaikinimo Kolachi Raj nurodė vienintelį ieškinio pagrindą, grindžiamą pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu. Nurodydama šį pagrindą Kolachi Raj, be kita ko, teigė, kad Komisija klaidingai taikė šią nuostatą kaip kilmės taisyklę dviračių dalių gamybos operacijoms Šri Lankoje, nors tyrimas buvo susijęs su galimu antidempingo priemonių vengimu Pakistane, ir kad ši institucija neįrodė kilmės sertifikatų nepakankamos įrodomosios galios ir nesiėmė priemonių, siekdama taikyti Sąjungos muitų teisės aktuose numatytas kilmės taisykles.

27

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu vienintelį Kolachi Raj pagrindą, kiek nurodant jį Komisija buvo kaltinama klaidingai „pagal analogiją“ taikiusi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, ir šį pagrindą pripažino nepagrįstu, kiek jis susijęs su kilmės sertifikatų įrodomąja galia.

28

Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su Kolachi Raj.

29

Apeliaciniu skundu Komisija Teisingumo Teismo prašo:

30

Kolachi Raj Teisingumo Teismo prašo:

31

EBMA Teisingumo Teismo prašo:

32

Grįsdama apeliacinį skundą Komisija nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Bendrojo Teismo padarytomis teisės klaidomis aiškinant ir taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnį. Šį pagrindą, kuris pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 83–93 ir 107–119 punktų, sudaro dvi dalys.

33

Vienintelio pagrindo pirmoje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi kilmės taisyklėmis, aiškindamas ir taikydamas pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.

34

Pirma, Komisija tvirtina, kad aiškinimas, pagal kurį, viena vertus, sąvoka „iš“ grindžiama kilmės taisyklėmis ir, kita vertus, tai, iš kur yra dalys, naudojamos jas surenkant, gali būti įrodyta tik taikant šias taisykles, niekaip nėra pagrįstas pagrindinio reglamento 13 straipsnio formuluote.

35

Iš tiesų šioje nuostatoje nedaroma jokia nuoroda į kilmės taisykles ir atspindimas Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimas jų netaikyti vertinant surinkimo operaciją pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą. Šis pasirinkimas matyti iš vėlesnių pagrindinio reglamento nuostatų, susijusių su vengimu, pakeitimų. Šiuo klausimu pažymėtina: kadangi kilmės taisyklės yra vis mažiau tinkamos spręsti akivaizdžius vengimo atvejus, kovos su vengimu taisyklių taikymo sritis, kuri iš pradžių apsiribojo dalių, „kilusių iš produktą eksportuojančios šalies, kuriai taikomi antidempingo muitai“, surinkimu, buvo išplėsta 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3283/94 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 349, 1994, p. 1), įtraukiant dalių iš šalies, kuriai taikomas toks muitas, surinkimą.

36

Taigi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktu nuo to laiko įtvirtinta atskira ir nuo kilmės taisyklių nepriklausoma teisinė sistema. Muitų teisė yra reikšminga, tik jeigu pagrindiniame reglamente į ją daroma aiški nuoroda.

37

Antra, Komisija teigia, kad Bendrojo Teismo pateiktu aiškinimu netinkamai sumažinamas kovos su vengimu priemonės veiksmingumas. Tačiau dalims, naudojamoms atliekant aptariamas surinkimo operacijas, pagal analogiją taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą būtų sudarytos sąlygos išsaugoti šį veiksmingumą.

38

Pirma, nors remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsniu leidžiama laikytis visapusiško požiūrio į visus sandorius, susijusius su aptariamomis dalimis ir vykdomais atitinkamais referenciniais metais, kilmės taisyklėse nustatyti kriterijai turi būti tikrinami dėl kiekvienos atskiros dalies. Atsižvelgiant į priemonių vengimo tyrimui būdingus apribojimus, toks patikrinimas yra neįmanomas vykdant tokį tyrimą.

39

Antra, kilmės taisyklėse nėra jokios nuostatos, analogiškos pagrindinio reglamento 18 straipsniui, kuriame Komisijai leidžiama remtis nuoseklių įrodymų visuma, siekiant įrodyti, kad, kai suinteresuotosios šalys nebendradarbiauja, tenkinamos kovos su vengimu priemonių nustatymo sąlygos.

40

Trečia, Bendrojo Teismo pateiktu aiškinimu pakeičiama teisinė sistema, taikoma surenkant naudojamas dalis, nes pridedamas papildomas vengimo lygmuo tarp šalies, kuriai taikomos priemonės, ir šalies, kurioje dalys surenkamos. Iš tiesų, vadovaujantis tokiu aiškinimu, tokiu atveju pagrindinio reglamento 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės būtų pakeistos kilmės taisyklėmis, nustatytomis muitų teisėje, ir kovos su vengimu priemonė nebūtų taikytina.

41

Ketvirta, skundžiamame sprendime nenurodyta nieko dėl klausimo, ar, siekiant nustatyti nagrinėjamu atveju Šri Lankoje pirktų dalių kilmę, reikia pagal analogiją remtis Sąjungos kilmės taisyklėmis, ar šalies, į kurią šios dalys eksportuojamos, kilmės taisyklėmis, t. y. Pakistano Islamo Respublikos kilmės taisyklėmis.

42

Penkta, vadovaujantis Bendrojo Teismo atliktu aiškinimu nagrinėjamu atveju atsirastų teisės spraga, nes aptariamos dalys nebūtų nei Šri Lankos, nei Kinijos kilmės, nors pagal analogiją taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą būtų galima pašalinti tokią spragą.

43

Šešta, šis taikymas pagal analogiją buvo dalis tyrimo veiksmų, atliktų siekiant nustatyti, ar Kolachi Raj surenkami dviračiai iš tikrųjų atitinka pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus kriterijus.

44

EBMA, kuri pritaria Komisijos argumentams, laikosi nuomonės, kad vienintelio pagrindo pirma dalis yra pagrįsta. Jos teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 84–86 punktuose nusprendė, kad žodžiai pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte vartojami žodžiai „yra iš“ turi būti suprantami kaip reiškiantys buvimą iš tiesioginės eksportuojančios šalies.

45

Pirma, kadangi pagrindinio reglamento 13 straipsniu nėra įgyvendinamos Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189) nuostatos, to straipsnio 2 dalies a punkte esantys žodžiai „yra iš“ negali būti aiškinami atsižvelgiant į pagrindinio reglamento nuostatas, kuriomis, kaip antai 3 straipsnio 4 dalimi bei 9 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nurodytomis Bendrojo Teismo, įgyvendinamos tos sutarties nuostatos. Taip juo labiau yra dėl to, kad, nors toje sutartyje išdėstytomis taisyklėmis pagrįstos nuostatos ir pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalis buvo susijusios su galutinio produkto importu į Sąjungą, šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktas buvo susijęs su dalių importu siekiant surinkti galutinį produktą.

46

Antra, Bendrojo Teismo pateiktas siauras žodžių „yra iš“ aiškinimas prieštarauja pagrindinio reglamento 13 straipsnio tikslui, t. y. užtikrinti antidempingo priemonių veiksmingumą ir užkirsti kelią jų vengimui. Be to, šis aiškinimas kelia abejonių dėl Komisijos diskrecijos atliekant tyrimus ir juo neatsižvelgiama į dabartines pasaulinių tiekimo grandinių ekonomines realijas.

47

Iš tiesų, norint išvengti kovos su vengimu priemonių, pakanka, kad veiklos vykdytojai pridėtų dalių perdirbimo operaciją, net ir ribotą, papildomoje trečiojoje šalyje. Taigi nagrinėjamu atveju Bendrojo Teismo pateiktu aiškinimu sudaromos sąlygos veiklos vykdytojams „išplauti“ Šri Lankoje surinktas dalis, dėl kurių nustatyta, kad jomis išvengta antidempingo priemonių, jas siunčiant iš šios šalies į Pakistaną, kad būtų tęsiamas jų surinkimas, užuot jas tiesiogiai eksportuojant į Sąjungą.

48

Siekiant ištaisyti šią padėtį reikia leisti Komisijai, nagrinėjant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, įtraukti dalis, kurios yra iš šalies, kuriai taikomos pradinės priemonės, ir kurios per trečiąją šalį gabenamos į trečiąją šalį, dėl kurios atliekamas priemonių vengimo tyrimas, ypač jeigu šių dalių apdirbimas ar perdirbimas neatitinka šių sąlygų.

49

Kolachi Raj atsikerta, kad vienintelio pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.

50

Pirma, Kolachi Raj laikosi nuomonės, jog Komisijos teiginys, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai atmetė galimybę taikyti kilmės taisykles taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, yra klaidingas.

51

Iš tiesų minėtas teisės aktų leidėjas nepaaiškino priežasčių, dėl kurių kovos su vengimu taisyklėse buvo vartojama sąvoka „kilmė“, o vėliau jos buvo atsisakyta. Kadangi pagrindiniame reglamente sąvoka „iš“ neapibrėžta, ji negali būti laikoma savarankiška sąvoka, bet turi būti aiškinama remiantis jos įprasta reikšme ir atsižvelgiant į panašias Sąjungos teisės aktuose numatytas sąvokas, be kita ko, muitų srityje vartojamą sąvoką „kilmė“. Be to, iš pagrindinio reglamento 13 straipsnio 5 dalies matyti, kad šis 13 straipsnis netrukdo įprastai taikyti Sąjungos taisyklių muitų srityje, susijusių su nelengvatine kilme.

52

Antra, Kolachi Raj ginčija tai, kaip Komisija supranta skundžiamą sprendimą. Šios bendrovės teigimu, Bendrasis Teismas nepateikė pozicijos dėl to, iš kur yra dalys, įrodymo ir juo labiau nenusprendė, kad sąvoka „iš“ pagrįsta kilmės taisyklėmis. Jis tik pateikė poziciją dėl Komisijos galimybės „patikrinti“ dalių kilmę. Tai yra Komisijos atliekamas dokumentų, pateiktų atitinkamos šalies, patikrinimas remiantis pagrindinio reglamento 16 straipsniu. Todėl Bendrasis Teismas neapribojo priemonių, kurių šiuo atžvilgiu gali imtis Komisija, ir akivaizdžiai neatmetė jokios kitos priemonės siekiant įrodyti, kad nagrinėjamu atveju dalys yra „iš“ Kinijos.

53

Atsižvelgdama į tai, Kolachi Raj teigia, jog kilmė yra vienintelis reikšmingas ir tinkamas kriterijus nustatant, kad dalis iš tikrųjų nėra iš išsiuntimo šalies, ir jog remiantis kilmės taisyklėmis, kaip antai įtvirtintomis muitų teisės aktuose, iš tiesų nustatoma pradinė vieta, iš kur yra dalis. Tokį aiškinimą patvirtina Sąjungos įsipareigojimai PPO atžvilgiu, visų pirma nuostata dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo.

54

Iš esmės Kolachi Raj tvirtina, pirma, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos ribos yra skirtos naudoti vertinant, ar surinkimo operacija prilygsta antidempingo priemonių vengimui, o ne nustatant dalies kilmę ar iš kur ji yra.

55

Antra, neįrodyta, kad Bendrojo Teismo pateiktu aiškinimu sumažinamas kovos su vengimu priemonės veiksmingumas arba ji tampa netaikytina. Vien į tai, kad tyrėjams gali būti lengviau taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus kriterijus nei kilmės taisykles, negali būti atsižvelgta aiškinant žodžių junginį „iš valstybės, kuriai taikoma priemonė“.

56

Trečia, neginčijama, kad Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį nebendradarbiavimo atveju, įskaitant atvejus kai atlieka tyrimus pagal šio reglamento 13 straipsnį. Tačiau šiuo atveju Komisija nepadarė išvados, kad nagrinėjami kilmės sertifikatai yra netikri ar klaidinantys.

57

Ketvirta, Sąjungos kilmės taisyklių taikymas suderinamas su Sąjungos teise. Tai patvirtina Komisijos požiūris, kurio ji laikėsi 2001 m. rugsėjo 28 d. Sprendime 2001/725/EB, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamų Turkijos kilmės spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų (OL L 272, 2001, p. 37).

58

Penkta, dėl tariamos teisės spragos egzistavimo Kolachi Raj pabrėžia, viena vertus, jog iš skundžiamo sprendimo nematyti, kad aptariamos dalys nėra Kinijos kilmės, ir, kita vertus, jog Bendrasis Teismas tik padarė išvadą, kad Komisija teisingai konstatavo, jog nagrinėjami kilmės sertifikatai nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys minėtų dalių kilmę. Klausimas, ar tokiomis aplinkybėmis Komisija galėjo atmesti šiuos sertifikatus ir pasinaudoti duomenimis, turimais remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, ir prireikus, kokie buvo šie duomenys, nebuvo iškeltas Bendrajame Teisme ir šis jo nesprendė.

59

Šešta, Kolachi Raj pažymi: kadangi tyrimas buvo vykdomas dėl galimo antidempingo priemonių vengimo surinkimo operacijomis, atliekamomis Pakistane, o ne Šri Lankoje, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyti kriterijai galėjo būti taikomi tik surinkimo operacijoms, atliekamoms Pakistane, prieš tai nustačius, iš kur yra aptariamos dalys. Taigi Komisija klaidingai taikė šiuos kriterijus, siekdama įrodyti, kad šios dalys yra iš Kinijos.

60

Vienintelio pagrindo antroje dalyje Komisija kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, nes jis apribojo įrodymus, kuriuos Komisija gali naudoti, siekdama įrodyti, kad aptariamos dalys „yra iš“ šalies, kuriai taikomos priemonės, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį, jai uždraudžiant pateikti šį įrodymą kitomis priemonėmis nei remiantis kilmės taisyklėmis.

61

Pirma, šio reglamento 13 straipsnio formuluotėje visiškai neribojami įrodymai, kurie gali būti naudojami. Vartodamas žodžius „yra iš“ Sąjungos teisės aktų leidėjas leido taikyti šiame straipsnyje numatytas savarankiškas taisykles ne tik galutiniam produktui, dėl kurio atliekamas vengimo tyrimas, bet ir dalims, naudotoms surenkant šį produktą.

62

Antra, Komisija mano, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą Starway / Taryba (T‑80/97, EU:T:2000:216) ir pažeidė proporcingumo principą.

63

Iš tiesų minėtas sprendimas buvo paskelbtas itin išimtinėmis aplinkybėmis. Iš jo matyti, jog įrodymų siekiant pagrįsti, kad tenkinamos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, pasirinkimas turi būti laisvas ir Sąjungos institucijos neprivalo pateikti įrodymų, kad dalys yra iš šalies, kuriai taikomos antidempingo priemonės.

64

EBMA, kuri sutinka su Komisijos argumentais, priduria, kad skundžiamo sprendimo 87, 92, 108 ir 114 punktuose teigdamas, kad Komisija turi pareigą patikrinti dalių kilmę, Bendrasis Teismas pažeidė 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą Starway / Taryba (T‑80/97, EU:T:2000:216), iš kurio matyti, kad Sąjungos institucijos neprivalo įrodyti dalių kilmės, taikydamos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, ir kad šios kilmės įrodinėjimo našta tenka atitinkamam eksportuojančiam gamintojui.

65

Nagrinėjamu atveju žinoma ir neginčijama, kad Šri Lankoje surinktos dalys buvo Kinijos kilmės, todėl Kolachi Raj turėjo įrodyti, kad šios dalys įgijo Šri Lankos kilmę. Kadangi Kolachi Raj nepateikė tokių įrodymų, Komisija neprivalėjo atlikti papildomos analizės, kad padarytų išvadą, kad šios dalys yra iš Kinijos, neatsižvelgiant į tai, kad ji pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.

66

Kolachi Raj atsikerta, kad vienintelio pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.

67

Pirma, primindama, kad Bendrasis Teismas neapribojo įrodymų, kurie gali būti naudojami įrodinėjant, iš kur yra dalis, ir kad kilmės taisyklės yra vienintelis šiuo atžvilgiu reikšmingas kriterijus, Kolachi Raj pabrėžia, jog, nesant aiškios nuostatos, pagal kurią būtų draudžiama arba leidžiama taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytus kriterijus siekiant nustatyti dalių kilmę arba tai, iš kur jos yra, reikia konstatuoti, kad toks kriterijų taikymas nėra leidžiamas. Ši nuostata yra bendros antidempingo muitų nustatymo tvarkos išimtis, todėl turi būti aiškinama siaurai.

68

Kolachi Raj, remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies struktūra, nurodo papildomą argumentą; remiantis šia struktūra visų pirma reikia nustatyti, kurios dalys yra iš šalies, kuriai taikomos priemonės, pagal šios nuostatos a punktą ir tik paskui taikyti šios nuostatos b punkte nustatytus kriterijus.

69

Be to, Kolachi Raj pažymi, kad Komisija turi naudoti įrodymus, t. y. faktinius duomenis, turinčius logišką ryšį su remiantis jais padarytomis teisinėmis išvadomis. Tačiau negali būti nustatytas tokio pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytų kriterijų ir to, iš kur yra aptariamos dalys, apibrėžties ryšys.

70

Antra, Kolachi Raj ginčija argumentus, kuriuos Komisija grindžia 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimu Starway / Taryba (T‑80/97, EU:T:2000:216); tas sprendimas buvo paskelbtas kitokiomis nei šios bylos aplinkybėmis. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas visiškai neprieštaravo tam sprendimui ir tik nusprendė, kad Komisija negali naudoti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto, siekdama patikrinti Šri Lankoje pagamintų dalių kilmę.

71

Be to, per teismo posėdį Kolachi Raj teigė, jog EBMA argumentas dėl dalių kilmės įrodinėjimo naštos yra nepriimtinas, nes jis nėra Komisijos argumentų, kurie susiję su pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto dalies taikymu pagal analogiją, dalis.

72

Subsidiariai – tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, Kolachi Raj prašo Teisingumo Teismo pakeisti motyvus, tame sprendime dalių kilmės nuorodas pakeičiant į nuorodą, iš kur jos yra.

73

Abi vienintelio pagrindo dalys, kurios yra glaudžiai susijusios, taigi turi būti nagrinėjamos kartu, susijusios su teisės klaidomis, kurias Bendrasis Teismas padarė aiškindamas ir taikydamas pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį. Iš esmės Komisija, remiama EBMA, tvirtina, viena vertus, kad Bendrasis Teismas sąvoką „iš“ klaidingai prilygino sąvokai „kilmė“. EBMA priduria, kad Bendrasis Teismas „yra iš“ nepagrįstai prilygino tiesioginei eksportuojančiai šaliai. Kita vertus, Komisija, palaikoma EBMA, teigia, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai apribojo galimybę įrodyti tai, kad dalys yra iš šalies, kuriai taikomos nagrinėjamos priemonės, įpareigojant Komisiją įrodyti dalių kilmę, kaip tai suprantama pagal muitų teisę.

74

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 1 dalį šiame reglamente nustatytų antidempingo muitų taikymą galima išplėsti panašių arba nežymiai pakeistų arba nepakeistų produktų arba jų dalių importui iš trečiųjų valstybių, jeigu galiojančių priemonių yra vengiama.

75

Antidempingo priemonių vengimo trečiojoje šalyje įrodinėjimo našta, atsižvelgiant į šio reglamento 13 straipsnio 3 dalį, tenka Sąjungos institucijoms (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Simon, Evers & Co., C‑21/13, EU:C:2014:2154, 35 punktą ir 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Maxcom / Chin Haur Indonesia, C‑247/15 P, C‑253/15 P ir C‑259/15 P, EU:C:2017:61, 56 punktą), o kiekvienas atskiras eksportuojantis gamintojas turi įrodyti, kad dėl jo konkrečios padėties jam pagrįstai galima taikyti išimtį pagal minėto reglamento 13 straipsnio 4 dalį (2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Maxcom / Chin Haur Indonesia, C‑247/15 P, C‑253/15 P ir C‑259/15 P, EU:C:2017:61, 59 punktas).

76

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį surinkimo operacija trečiojoje šalyje laikoma galiojančių priemonių vengimu, jei atitinka šioje nuostatoje išvardytas sąlygas. Viena iš šių sąlygų yra sąlyga, išplaukianti iš siejamų minėtos nuostatos a ir b punktų, pagal kurią dalys, sudarančios 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, „yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės“.

77

Skundžiamo sprendimo 79–85 punktuose Bendrasis Teismas šią nuostatą aiškino taip, jog iš esmės pakanka, kad Sąjungos institucijos įrodytų, kad dalys, sudarančios 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, „yra iš“ šalies, kuriai taikomos antidempingo priemonės, ir šios institucijos neprivalo pateikti įrodymų, kad šios dalys taip pat yra šios šalies kilmės. Vis dėlto Bendrasis Teismas nusprendė, kad, kilus abejonių, gali prireikti patikrinti, ar dalys iš vienos šalies iš tikrųjų yra kitos šalies kilmės. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas išaiškino žodžius „yra iš“ kaip nurodančius atitinkamą importą, taigi ir aptariamas dalis eksportuojančią šalį.

78

Atsižvelgdamas į šį išaiškinimą skundžiamo sprendimo 86 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Kolachi Raj Šri Lankoje pirktos dalys į šią šalį buvo importuotos prieš jas pagaminant, taigi galima laikyti, kad jos „yra iš“ minėtos šalies. To sprendimo 87 ir 91 punktuose Bendrasis Teismas pridūrė, kad vis dėlto Komisija galėjo tikrinti, ar šios prekės iš tikrųjų nebuvo Kinijos kilmės, ir šiuo tikslu paprašyti Kolachi Raj pateikti įrodymų, kad minėtos prekės buvo Šri Lankos kilmės.

79

Kalbant konkrečiai, skundžiamo sprendimo 105 ir 114 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad nors Komisija, nedarydama teisės klaidos, galėjo pripažinti, kad Kolachi Raj pateikti kilmės sertifikatai neturi įrodomosios galios, ši institucija padarė teisės klaidą, kai pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, siekdama nustatyti šios bendrovės Šri Lankoje pirktų dalių „kilmę“.

80

Iš šio skundžiamo sprendimo priminimo matyti, kad iš esmės Bendrasis Teismas siaurai aiškino sąvoką „iš“ šalies, kuriai taikomos antidempingo priemonės, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį, ją prilygindamas tiesioginiam aptariamų dalių importui iš šios šalies ir reikalaudamas, jei nėra tokio tiesioginio importo, kad Komisija įrodytų, jog šios dalys iš tikrųjų yra minėtos šalies kilmės.

81

Tokiomis aplinkybėmis, siekiant priimti sprendimą dėl nurodytų teisės klaidų, visų pirma reikia išaiškinti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir, kalbant konkrečiau, nustatyti sąvokos, „iš“ kur yra dalys, atspindėtos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamuose žodžiuose „yra iš“, apimtį ir reikalavimus dėl šios įsigijimo vietos įrodinėjimo.

82

Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2017 m. spalio 12 d. Sprendimo Tigers, C‑156/16, EU:C:2017:754, 21 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

83

Kaip nurodyta šio sprendimo 76 punkte, iš pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktų matyti, kad, jei tenkinamos kitos šioje 2 dalyje nustatytos sąlygos, surinkimo operacija laikoma galiojančių antidempingo priemonių vengimu, jeigu dalys, sudarančios 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, „yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 75 punkte, Sąjungos institucijos turi įrodyti, kad aptariamos dalys „yra iš“ šios valstybės.

84

Pagrindiniame reglamente nepateikta žodžių „yra iš“, vartojamų 13 straipsnio 2 dalies a punkte, ir sąvokos „iš“ apibrėžtis. Kaip išvados 64 punkte pažymėjo generalinis advokatas, pagal žodžių „būti iš“ įprastą prasmę jie reiškia „atvežti iš“ arba „kilti iš“.

85

Apeliacinės bylos šalys nesutaria dėl klausimo, ar sąvoka „iš“ turi būti aiškinama plačiai, kaip siūlo Komisija ir EBMA, peržengiant sąvokų „kilmė“ ir „tiesioginio importo“ ribas, ar aiškinama siaurai, kaip siūlo Kolachi Raj, kad tai, iš kur yra dalys, reikštų tik dalių kilmę muitų prasme.

86

Pirma, kalbant apie klausimą, ar sąvoka „iš“ suprantama kaip aptariamų dalių kilmė muitų prasme, reikia pabrėžti, kad, kaip išvados 66 punkte taip pat pažymėjo generalinis advokatas, išnagrinėjus skirtingas pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies kalbines versijas matyti skirtumų.

87

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkto versijose ispanų kalba („procedan del“), danų kalba („fra det“), graikų kalba („προέρχονται από“), anglų kalba („are from“), prancūzų kalba („proviennent du“), kroatų kalba („iz“), latvių kalba („nāk no“), lietuvių kalba („yra iš“), nyderlandų kalba („afkomstig <…> uit“), portugalų kalba („provenientes do“), rumunų kalba („provin din“), suomių kalba („tulevat maasta“) ir švedų kalba („från det“) daroma nuoroda į sąvoką, „iš“ kur yra dalys, o versijose vokiečių kalba („Ursprung“) ir italų kalba („originari“) nurodyta jų „kilmė“. Galiausiai versijose čekų kalba („pochazeji“), estų kalba („pärinevad“), lenkų kalba („pochodzą z“) ir slovakų kalba („pochádzajú z“) vartojami žodžiai, kurie gali reikšti ir tai, „iš“ kur yra dalys, ir jų „kilmę“.

88

Siekiant užtikrinti vienodą to paties teisės akto, kurio versija viena Sąjungos kalba skiriasi nuo kitų kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (2012 m. balandžio 26 d. Sprendimo DR ir TV2 Danmark, C‑510/10, EU:C:2012:244, 45 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

89

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotė atitinka Reglamento Nr. 3283/94 13 straipsnio 2 dalies i punkto formuluotę. Prieš priimant pastarąjį reglamentą, remiantis atitinkamomis antidempingo srityje taikomo teisės akto nuostatomis, t. y. paeiliui1984 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2176/84 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina ar subsidijuojamo importo iš šalių, kurios nėra Europos ekonominės bendrijos narės (OL L 201, 1984, p. 1), iš dalies pakeisto 1987 m. birželio 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1761/87 (OL L 167, 1987, p. 9), 13 straipsnio 10 dalies a punktu, paskui 1988 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2423/88 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina ar subsidijuojamo importo iš šalių, kurios nėra Europos ekonominės bendrijos narės (OL L 209, 1988, p. 1), 13 straipsnio 10 dalies a punktu, galiojančio antidempingo muito taikymo išplėtimas dėl surinkimo operacijų buvo siejamas su sąlyga, kad dalių, kurios yra naudojamos šioms operacijoms ir „yra kilusios iš produktą eksportuojančios šalies, kuriai taikomas [minėtas] muitas“, vertė bent 50 % viršija bendrą visų kitų naudojamų dalių vertę. Taigi žodžiu „kilęs“ buvo daroma nuoroda į sąvoką „kilmė“, kaip ji suprantama pagal muitų teisę.

90

Kaip išvados 81 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, Reglamentu Nr. 3283/94 atliktas pakeitimas, kuriame bent jau keliose nagrinėjamų nuostatų kalbinėse versijose vartojamas žodis, kuriuo veikiau daroma nuoroda į sąvoką „iš“, o ne sąvoką „kilmė“, reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai pasirinko atsiriboti nuo muitų teisės kilmės taisyklių, taigi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais sąvokos „iš“ turinys yra savarankiškas ir atskiras nuo sąvokos „kilmė“, kaip ji suprantama pagal muitų teisę.

91

Darytina išvada, kad nors Sąjungos institucijos turi įrodyti, kad surinkimo operacijoms naudotos dalys yra iš trečiosios šalies, kuriai taikomos antidempingo priemonės, jos neprivalo įrodyti, kad šios dalys taip pat yra tos šalies kilmės, kaip tai suprantama pagal muitų teisę.

92

Vis dėlto ši išvada nedaro poveikio kiekvieno atskiro eksportuojančio gamintojo galimybei įrodyti, kad nors atitinkamos dalys yra iš šalies, kuriai taikomos priemonės, iš tikrųjų jos yra kitos šalies nei ta, kuriai taikomos priemonės, siekiant būti atleistai nuo išplėstojo antidempingo muito remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi. Iš tiesų tokiu atveju negali būti laikoma, kad surinkimo operacijomis vengiama galiojančių antidempingo priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį.

93

Antra, reikia išnagrinėti klausimą, ar pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte pateikta sąvoka „iš“ turi būti suprantama kaip reiškianti dalių importą, taigi kaip daranti nuorodą į jų tiesioginę eksportuojančią šalį.

94

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad jeigu nustatoma, kad dalys, kurių surinkimo operacijos atliekamos, yra tiesiogiai importuotos iš šalies, kuriai taikomos priemonės, į kitą trečiąją šalį ar Sąjungą, kad būtų surinktos, Sąjungos institucijos gali pripažinti, kad šios dalys „yra iš“ pirmosios iš šių šalių, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

95

Viena vertus, iš tiesų šis aiškinimas atitinka įprastą žodžių „būti iš“ reikšmę, kaip nurodyta šio sprendimo 84 punkte.

96

Kita vertus, jį taip pat patvirtina pagrindinio reglamento tikslas ir bendra struktūra. Atsižvelgiant į šį tikslą bei bendrą struktūrą ir, be kita ko, į šio reglamento 19 konstatuojamąją dalį ir 13 straipsnį, vienintelis reglamento, nustatančio antidempingo muito taikymo išplėtimą, tikslas yra užtikrinti jo veiksmingumą ir užkirsti kelią jo vengimui. Todėl priemonė, kuria išplečiamas galutinio antidempingo muito taikymas, tik papildo pirminį aktą, kuriuo nustatomas toks muitas, kuriuo užtikrinamas galutinių priemonių veiksmingas taikymas (2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Paltrade, C‑667/11, EU:C:2013:368, 28 punktas ir 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo APEX, C‑371/14, EU:C:2015:828, 50 ir 53 punktai).

97

Leidžiant Sąjungos institucijoms taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį dalims, tiesiogiai importuotoms į šalį, kurioje jos surenkamos, iš dalies, kuriai taikomos antidempingo nuostatos, pagal šią nuostatą leidžiama taikyti paprastą kriterijų, kuriuo gali būti užtikrintas antidempingo muito veiksmingumas. Taigi, užuot privalėdamos nustatyti aptariamų dalių kilmę muitų prasme, institucijos iš principo gali tik konstatuoti, kad šios dalys į surinkimo šalį importuotos iš šalies, kuriai taikomos priemonės, nedarydamos poveikio atitinkamo eksportuojančio gamintojo galimybei, kad minėtos dalys iš tikrųjų yra kitos šalies kilmės.

98

Antra, reikia pridurti, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 84, 87 ir 91 punktuose iš esmės nusprendė Bendrasis Teismas, sąvoka „iš“ šalies, kuriai taikomos priemonės, negali apsiriboti tiesioginio aptariamų dalių importo iš šios šalies atveju.

99

Visų pirma reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies formuluotę, šioje nuostatoje šiuo klausimu nieko nenurodyta.

100

Be to, kalbant apie šios nuostatos kontekstą, pažymėtina, jog tiesa, kaip skundžiamo sprendimo 84 punkte taip pat nurodė Bendrasis Teismas, kad daugelyje kitų pagrindinio reglamento nuostatų taip pat vartojama sąvoka „iš“ ir sąvoka „importas“.

101

Vis dėlto aplinkybė, kad, skirtingai nuo kitų nuostatų, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte vartojami žodžiai „yra iš“ be jokios nuorodos į importą leidžia manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino sąvokos „iš“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, apriboti vien tiesioginio dalių importo iš šalies, kuriai taikomos priemonės, atveju.

102

Galiausiai, toks aiškinimas taip pat taikytinas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento tikslą, bendrą struktūrą ir į reglamentu, nustatančiu antidempingo muito taikymo išplėtimą, siekiamus tikslus, kaip antai nurodytus šio sprendimo 96 ir 97 punktuose.

103

Tuo atveju, kai dalys iš šalies, kuriai taikomos priemonės, importuojamos į pirmą trečiąją šalį pirmam, net nežymiam, surinkimui, paskui importuojamos į antrą trečiąją šalį antram galutinio produkto, skirto eksportui į Sąjungą, surinkimui, visiškai sulyginus sąvokas „iš“ ir „importas“ būtų padaryta išvada, kad šios dalys yra pirmo surinkimo šalies kilmės, todėl iš pat pradžių būtų atmesta bet kokia galimybė konstatuoti vengimą. Šis aiškinimas taip pat leistų veiklos vykdytojams lengvai išvengti galiojančio antidempingo muito išplėtimo, padidinant paeiliui atliekamų surinkimo operacijų trečiosiose šalyse skaičių.

104

Tokiu aiškinimu gali būti pakenkta Sąjungos kovos su vengimu priemonių veiksmingumui visais atvejais, kai Sąjungos institucijoms tektų vertinti sudėtingą įrenginį, kuris būtų pagamintas paeiliui atlikus kelis surinkimus skirtingose trečiosiose šalyse (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Simon, Evers & Co., C‑21/13, EU:C:2014:2154, 37 punktą).

105

Šios rizikos negali pašalinti tai, kad, kaip Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo skundžiamo sprendimo 87 ir 91 punktuose, Sąjungos institucijos kelių paeiliui atliktų surinkimų dviejose trečiosiose šalyse atveju gali patikrinti arba nustatyti, ar iš pirmo tarpinio surinkimo šalies išsiųstos dalys iš tikrųjų yra šalies, kuriai taikomos antidempingo priemonės, kilmės.

106

Tokia galimybė reikštų, kad Sąjungos institucijos, priešingai Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinktai ir šio sprendimo 90 ir 91 punktuose nurodytai krypčiai, turi įrodyti nebe tai iš kur yra dalys, bet jų kilmę muitų prasme, taigi būtų padidinta joms tenkanti įrodinėjimo našta, pažeidžiant pagrindinio reglamento tikslą ir bendrą struktūrą, išdėstytus šio sprendimo 96 ir 97 punktuose.

107

Darytina išvada, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas plačiai ta prasme, kad dalys „yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės“, ne tik šio sprendimo 93 punkte nurodyto tiesioginio importo atveju, bet taip pat tais atvejais, kai, atsižvelgiant į visų konkretaus atvejo reikšmingų aplinkybių analizę, galima įrodyti, kad dalys, iš pradžių pagamintos šalyje, kuriai taikomos antidempingo priemonės, buvo importuotos į surinkimo šalį iš trečiosios tarpinės šalies, per kurią jos buvo gabentos tranzitu arba kurioje jos buvo šiek tiek apdirbtos.

108

Taigi įrodinėjant tai, kad dalys yra šalies, kuriai taikomos priemonės, o tai turi įrodyti Sąjungos institucijos, gali būti remiamasi nuoseklių įrodymų visuma, prižiūrint Sąjungos teismui. Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 92 punkto, atitinkami veiklos vykdytojai gali pateikti įrodymų, kad aptariamos prekės iš tikrųjų yra kitos šalies nei ta, kuriai taikomos minėtos priemonės, kilmės.

109

Platų sąvokos „iš“, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą, aiškinimą taip pat patvirtina aplinkybė, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, teisės aktų leidėjas norėjo Sąjungos institucijoms suteikti plačią diskreciją dėl „vengimo“ apibrėžties (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Simon, Evers & Co., C‑21/13, EU:C:2014:2154, 48 punktą).

110

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apribodamas sąvoką „iš“, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą, vieninteliu tiesioginio aptariamų dalių importo atveju ir tokiomis aplinkybėmis, kaip šioje byloje, nustatydamas Sąjungos institucijoms pareigą įrodyti aptariamų dalių kilmę Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

111

Priešingai, nei teigia Kolachi Raj, ši teisės klaida negali būtų ištaisyta atlikus paprastą skundžiamo sprendimo motyvų pakeitimą, kuriuo visos Bendrojo Teismo nuorodos į sąvoką „kilmė“ būtų pakeistos į nuorodas į sąvoką „iš“. Iš tiesų Bendrasis Teismas griežtai atskyrė šias dvi sąvokas ir dėl šio atskyrimo iš pat pradžių buvo atmesta Komisijos galimybė remiantis nuoseklių įrodymų visuma įrodyti, iš kur yra aptariamos dalys, esant situacijai, kaip antai nagrinėjamai šioje byloje.

112

Todėl, nesant reikalo nagrinėti likusių Komisijos ir EBMA argumentų, reikia pripažinti pagrįstu vienintelį apeliacinio skundo pagrindą, taigi, panaikinti skundžiamą sprendimą.

113

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti. Taip yra šioje byloje.

114

Bendrajame Teisme nurodydama vienintelį pagrindą, grindžiamą pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu, Kolachi Raj teigia, pirma, kad aptariamos dalys negali būti pripažintos esančiomis iš Šri Lankos, nes jos buvo apdirbtos Šri Lankoje ir iš šios šalies išsiųstos į Pakistaną; antra, kad kilmės sertifikatai, kuriuos Komisija klaidingai atmetė, patvirtina šių dalių Šri Lankos kilmę, ir, trečia, kad Komisija padarė teisės klaidų, kai pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą taikė dviračių dalių gamybos operacijoms Šri Lankoje, nors tyrimas buvo susijęs su galimu antidempingo priemonių vengimu Pakistane, ir kad ši nuostata nėra kilmės taisyklė, taigi į ją negali būti atsižvelgta siekiant padaryti išvadą, kad Šri Lankoje apdirbtos dalys yra iš Kinijos. Kolachi Raj teigimu, Komisija, priešingai, turėjo taikyti Sąjungos muitų teisės aktuose numatytas kilmės taisykles.

115

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 91, 92, 107 ir 108 punktų, Komisija turėjo įrodyti, kad aptariamos dalys yra iš Kinijos, nedarant poveikio Kolachi Raj galimybei įrodyti, kad šios dalys iš tikrųjų yra Šri Lankos kilmės.

116

Nagrinėjamu atveju, pirma, iš ginčijamo reglamento 98–101 konstatuojamųjų dalių iš esmės matyti, jog Komisija nusprendė, kad Kolachi Raj Šri Lankoje pirktos dalys yra iš Kinijos. Visų pirma ji pažymėjo, kad šios dalys buvo pagamintos daugiausia iš Kinijos žaliavų, o Kolachi Raj taip pat patvirtino šią aplinkybę per Teisingumo Teismo posėdį. Be to, Komisija pažymėjo, kad Šri Lankos gamintojas yra su Kolachi Raj susijusi bendrovė, ir užginčijo jos ir tariamai nepriklausomo tiekėjo santykius. Galiausiai ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje nurodžiusi, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas nėra kilmės taisyklė, Komisija pažymėjo: kadangi minėtoms dalims pagaminti panaudota daugiau kaip 60 % žaliavų iš Kinijos ir pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų, pačios šios dalys yra Kinijos kilmės.

117

Be to, siekiant paaiškinti šios bylos kontekstą, iš ginčijamo reglamento 94 punkto matyti, kad dėl su Kolachi Raj susijusio Šri Lankos gamintojo buvo atliktas ankstesnis priemonių vengimo tyrimas, susijęs su Šri Lanka, ir kad Kolachi Raj taip pat susijusi su Kambodžos bendrove, kuri nutraukė dviračių eksporto į Sąjungą veiklą referenciniu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir kuri perdavė savo veiklą Kolachi Raj Pakistane.

118

Visi šie duomenys sudaro nuoseklių įrodymų visumą, kuria Komisija, kaip nurodyta šio sprendimo 108 punkte, galėjo remtis, siekdama padaryti išvadą, kad aptariamos dalys „yra iš“ Kinijos.

119

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, žinoma, vien tai, kas išdėstyta šio sprendimo 117 punkte, ir Komisijos nurodyta aplinkybė, kad Kolachi Raj yra tam pačiam fiziniams asmeniui priklausančios bendrovių grupės, dalyvaujančios vykdant antidempingo priemonių vengimo veiklą įvairiose trečiosiose šalyse, negali pagrįsti išvados, kad aptariamos dalys yra iš Kinijos, kaip, beje, aiškiai pripažino Komisija Bendrajam Teisme pateiktame triplike. Tačiau šios faktinės aplinkybės yra reikšmingi duomenys, galintys sustiprinti išvadą, kad Šri Lankoje daugiausia iš Kinijos žaliavų pagamintos dalys, priešingai Kolachi Raj teiginiams, gali būti laikomos esančiomis iš Kinijos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą.

120

Kolachi Raj nepateikė konkrečių argumentų, kuriais būtų siekiama ginčyti įrodymų visumą, kuria rėmėsi Komisija.

121

Kadangi tokiomis aplinkybėmis Komisija pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, reikia, be abejo, konstatuoti, kaip, beje, dėl to sutaria šalys, kad ši nuostata nėra kilmės taisyklė. Priešingai, šioje byloje šis taikymas pagal analogiją buvo tik vienas iš įrodymų, sudarančių įrodymų visumą, kuria rėmėsi Komisija, nustatydama, iš kur yra aptariamos dalys. Aplinkybė, kad Šri Lankoje apdirbtos dalys pagamintos daugiausia naudojant Kinijos žaliavas ir kad Šri Lankoje jos buvo tik nežymiai apdirbtos, yra reikšmingi duomenys nuoseklių įrodymų visumoje, kuria siekiama įrodyti, kad minėtos dalys yra iš šalies, kuriai taikomos priemonės.

122

Galiausiai Kolachi Raj neįrodė, kad aptariamos dalys yra Šri Lankos kilmės. Ginčijamo reglamento 98–101 konstatuojamosiose dalyse Komisija atmetė šiuo tikslu šios bendrovės pateiktų kilmės sertifikatų įrodomąją galią. Dėl skundžiamo sprendimo 95–105 punktuose išdėstytų priežasčių Kolachi Raj pateikti argumentai siekiant užginčyti šias ginčijamo reglamento konstatuojamąsias dalis turi būti atmesti.

123

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Kolachi Raj nurodytą vienintelį pagrindą reikia pripažinti nepagrįstu, taigi – atmesti visą pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį.

124

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

125

Kadangi Komisija ir EBMA reikalavo priteisti iš Kolachi Raj bylinėjimosi išlaidas, o ši pralaimėjo bylą, Kolachi Raj, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia Komisijos ir EBMA bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesu pirmojoje instancijoje ir apeliaciniu procesu.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: