1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Austrijos Respublika, palikdama galioti statybos inžinerijos ir patentinių patikėtinių bendrovėms taikomus buveinės vietos reikalavimus, statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovėms taikomus teisinės formos ir kapitalo valdymo reikalavimus, taip pat statybos inžinerijos ir patentinių patikėtinių bendrovėms taikomą daugiasritės veiklos apribojimą, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006, p. 36) 14 straipsnio 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalį, 2 dalies b ir c punktus, 3 dalį ir 25 straipsnį, taip pat SESV 49 ir 56 straipsnius.

2

Direktyvos 2006/123 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma tik reikalavimams, kurie turi įtakos teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Todėl ji netaikoma tokiems reikalavimams, [pavyzdžiui], kelių eismo taisyklėms, žemės naudojimo taisyklėms, miesto ir kaimo planavimui, statybos standartams ir už tokių taisyklių nesilaikymą taikomoms administracinėms nuobaudoms, kurie konkrečiai nereglamentuoja arba neturi konkretaus poveikio teikimo veiklai, tačiau kurių privalo laikytis teikėjai, vykdydami savo ekonominę veiklą, taip, kaip asmenys[,] veikdami savo vardu.“

3

Šios direktyvos 22 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Sveikatos priežiūros pašalinimas iš šios direktyvos taikymo srities turėtų apimti sveikatos priežiūros ir farmacines paslaugas, kurias pacientams teikia sveikatos apsaugos specialistai, kad įvertintų, išlaikytų arba atstatytų [atkurtų] jų sveikatos būklę, jei valstybėje narėje, kurioje teikiamos paslaugos, šia veikla gali verstis tik reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos atstovai.“

4

Minėtos direktyvos 40 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Svarbių visuomenės interesų, kurie minimi tam tikrose šios direktyvos nuostatose, sąvoka išsivystė su [EB] 43 ir 49 straipsniais susijusioje Teisingumo Teismo praktikoje ir gali būti vystoma toliau. Teisingumo Teismo praktikos pripažįstama samprata apima bent tokias sritis: <…> visuomenės <…> sveikata, <…> paslaugų gavėjų apsauga <…>“

5

Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies f ir l punktuose nustatyta:

„Ši direktyva netaikoma šioms veiklos rūšims:

<…>

<…>

6

Pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2 punktą sąvoka „teikėjas“ toje direktyvoje apibrėžta kaip bet koks fizinis asmuo, kuris yra valstybės narės pilietis, arba bet koks valstybėje narėje įsisteigęs juridinis asmuo, kaip nurodyta SESV 54 straipsnyje, ir siūlantis arba teikiantis paslaugą.

7

Tos pačios direktyvos 14 straipsnio „Draudžiami reikalavimai“ 1 ir 3 punktuose nustatyta:

„Valstybės narės nekelia teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui savo teritorijoje nė vieno iš šių reikalavimų:

<…>

8

Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies b ir c punktuose, 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta:

„1.   Valstybės narės patikrina, ar pagal jų teisės sistemą taikomi kurie nors 2 dalyje išvardyti reikalavimai, ir užtikrina, kad visi tokie reikalavimai atitiktų 3 dalyje nustatytas sąlygas. Valstybės narės pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus taip, kad jie atitiktų minėtas sąlygas.

2.   Valstybės narės patikrina, ar pagal jų teisės sistemą teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui taikomas kuris nors iš šių nediskriminacinių reikalavimų:

<…>

<…>

3.   Valstybės narės patikrina, kad 2 dalyje nurodyti reikalavimai atitiktų šias sąlygas:

<…>

5.   Abipusio vertinimo ataskaitoje, numatytoje 39 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės nurodo:

6.   Nuo 2006 m. gruodžio 28 d. valstybės narės nenustato jokių naujų 2 dalyje minėto pobūdžio reikalavimų, jeigu tokie reikalavimai neatitinka 3 dalyje nustatytų sąlygų.“

9

Direktyvos 2006/123 25 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad teikėjams nebūtų taikomi reikalavimai, kurie įpareigotų juos verstis tik tam tikra konkrečia veikla arba kurie ribotų bendrai arba partnerystės pagrindu vykdomą įvairią veiklą.

Tačiau tokie reikalavimai gali būti keliami šiems teikėjams:

2.   Jeigu 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems teikėjams išduodamas leidimas verstis daugiasrite veikla, valstybės narės užtikrina:

3.   39 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje valstybės narės nurodo, kuriems teikėjams taikomi šio straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat pateikia tų reikalavimų aprašymą ir priežastis, dėl kurių valstybės narės juos laiko pagrįstais.“

10

Byloje taikomos redakcijos Ziviltechnikergesetz (Statybos inžinierių įstatymas, BGBl. 156/1994) (BGBl. I, 50/2016, toliau – ZTG) 21 straipsnyje „Veiklos tikslas“ nustatyta:

„1.   Laikydamiesi toliau išdėstytų nuostatų statybos inžinieriai, siekdami vien verstis nuolatine statybos inžinerijos veikla, gali įsteigti tikrąsias ūkines bendrijas, paprastąsias komanditines ūkines bendrijas, ribotos atsakomybės bendroves ir akcines bendroves, kurių kiekviena turi joms Ekonomikos ir darbo ministerijos išduotą leidimą <…>

2.   Statybos inžinerijos bendrovės pačios vykdo statybos inžinerijos veiklą.

3.   Steigti bendroves pagal civilinę teisę, kuriose būtų asmenų, vykdančių ne laisvųjų profesijų veiklą, leidžiama tik jei šie asmenys neturi teisės atlikti vykdymo užduočių. Tokioms bendrovėms netaikomos šio federalinio įstatymo 2 skirsnio nuostatos.“

11

ZTG 25 straipsnyje „Įmonės buveinė ir pavadinimas“ nurodyta:

„1.   Statybos inžinerijos bendrovių buveinė turi būti Austrijoje vieno iš dalininkų arba valdybos narių, turinčių teisę vadovauti ir atstovauti, būstinėje.

2.   Laikantis bendrųjų nuostatų dėl įmonės pavadinimo, statybos inžinerijos bendrovių pavadinime turi būti žodžiai „statybos inžinerijos bendrovė“. Vietoj pavadinimo „Ziviltechniker“ [statybos inžinerija] gali būti nurodoma santrumpa „ZT“.

3.   Komercinės veiklos dokumentuose turi būti nurodyti visų dalininkų, turinčių teisę vadovauti ir atstovauti, vardai, pavardės ir įgaliojimai.“

12

Šio įstatymo 26 straipsnyje numatyta:

„1.   Statybos inžinerijos bendrovės dalininkais gali būti tik fiziniai asmenys ir leidimą verstis profesine veikla turinčios statybos inžinerijos bendrovės.

2.   Statybos inžinerijos bendrovės dalininkais negali būti asmenys, kurių vykdoma ne laisvųjų profesijų veikla techniškai atitinka pagal šiai statybos inžinerijos bendrovei išduotą leidimą vykdomą veiklą, šiems asmenims vadovaujantys asmenys arba tų asmenų dalininkai, turintys teisę vadovauti ir atstovauti.“

13

Minėto įstatymo 28 straipsnyje nurodyta:

„1.   Pagal įstatus statybos inžinerijos bendrovėms gali vadovauti ir atstovauti tik fiziniai asmenys, kurie yra bendrovės dalininkai, turi galiojantį leidimą ir kuriems kartu priklauso daugiau nei pusė bendrovės kapitalo. Dėl veiklos, kuriai vykdyti reikalingi įvairūs daugiau nei vieno statybos inžinieriaus techniniai leidimai, bendrovės įstatuose visais atvejais turi būti reikalaujama, kad vadovautų asmenys, turintys atitinkamą kompetenciją veikti kartu.

2.   Techninius klausimus, susijusius su statybos inžinerijos bendrovės veikla, kompetentinguose bendrovės organuose sprendžia tik vadovai, veikdami pagal jiems išduotą leidimą. Joks sprendimas negali būti priimtas prieš dalininkų, kurie turi sprendimui priimti techniniu požiūriu reikšmingą leidimą, valią.

3.   Dalininkai, kurie nėra šios profesijos atstovai, pagal sutartį turi būti įpareigoti laikytis profesinės etikos taisyklių.

4.   Jeigu statybos inžinerijos bendrovės yra ūkinės bendrijos, dalininkai, kurie nevykdo veiklos pagal jiems išduotą leidimą, gali būti tik komanditoriais.

5.   Jeigu statybos inžinerijos bendrovės yra akcinės bendrovės, jų įstatuose turi būti numatytos tik vardinės akcijos. Akcijų perleidimą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi pareigą patvirtinti tokį perleidimą tik jei laikomasi šio federalinio įstatymo nuostatų ir profesinės etikos taisyklių.“

14

Byloje taikomos redakcijos 1967 m. birželio 7 d.Patentanwaltsgesetz (Patentinių patikėtinių įstatymas, BGBl. 214/1967) (BGBl. I, 126/2013, toliau – PAG) 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Asmuo, siekiantis būti įrašytas į patentinių patikėtinių sąrašą, turi įrodyti, kad atitinka šiuos reikalavimus:

2.   Valstybės, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalies, arba Šveicarijos Konfederacijos pilietybė laikoma lygiaverte Austrijos pilietybei.

3.   Asmenims, atitinkantiems 16a straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus dėl patentinių patikėtinių profesinės veiklos, 1 dalies d–f punktuose nustatyti reikalavimai pakeičiami profesinės kvalifikacijos egzaminu (15a ir 15b straipsniai).“

15

PAG 29a straipsnyje nustatyta:

„Bendrovės, kurių tikslas – vykdyti patentinių patikėtinių veiklą, turi nuolat atitikti šiuos reikalavimus:

1.   Dalininkais gali būti tik:

2.   Patentiniai patikėtiniai gali būti bendrovės nariais tik kaip dalininkai, atsakantys visu savo turtu, arba ribotos atsakomybės bendrovių atveju tik kaip dalininkai, kuriems suteiktos teisės atstovauti ir vadovauti. 1 punkto b–e papunkčiuose nurodyti dalininkai gali būti bendrovės nariais tik kaip komanditoriai, dalininkai, neturintys teisės atstovauti ir vadovauti, arba pasyvūs dalininkai. Kiti asmenys, ne dalininkai, negali gauti atlygio už apyvartą arba bendrovės pelno.

3.   Patentinio patikėtinio profesinės veiklos nutraukimas [48 straipsnio 1 dalies c punktas] netrukdo būti bendrovės nariu, bet neleidžia įgyvendinti teisės atstovauti ir vadovauti.

4.   Sutuoktiniai arba registruoti partneriai [1 punkto b papunktis] gali būti bendrovės nariais tik santuokos arba registruotos partnerystės laikotarpiu, o vaikai [1 punkto b ir d papunkčiai] – tik iki 35 metų amžiaus ir vyresni, kol jie rengiasi patentinio patikėtinio profesinei veiklai.

5.   Visi dalininkai turi turėti savo teises jų pačių vardu ir naudai; draudžiama perleisti ir patikėjimo teise valdyti dalininko teises.

6.   Bendrovė turi vykdyti tik patentinių patikėtinių veiklą, įskaitant būtiną pagalbinę veiklą ir bendrovės turto valdymą.

7.   Bent vienas patentinis patikėtinis dalininkas turi turėti savo biurą bendrovės buveinėje. 25a straipsnis taikomas mutatis mutandis filialų steigimui.

8.   Patentiniai patikėtiniai gali būti tik vienos bendrovės nariais; tačiau bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad bendrovei priklausantis patentinis patikėtinis taip pat gali verstis patentinio patikėtinio profesine veikla už bendrovės ribų. Draudžiama patentinių patikėtinių bendrovėms būti kitų asociacijų, kurių tikslas vykdyti bendrą profesinę veiklą, narėmis.

9.   Visiems patentiniams patikėtiniams, kurie yra bendrovės nariai, turi būti suteikta teisė vieniems atstovauti ir vadovauti įmonei. Visi kiti dalininkai neturi teisės atstovauti ir vadovauti.

10.   Patentinių patikėtinių bendrovėje, kurios teisinė forma yra ribotos atsakomybės bendrovė, kiti asmenys, ne patentiniai patikėtiniai dalininkai, negali būti skiriami vadovais. Patentinių patikėtinių bendrovėje negali būti suteikiami ar perduodami jokie įgaliojimai.

11.   Formuojant bendrovės valią, lemiamą įtaką turi turėti patentiniai patikėtiniai. Patentinis patikėtinis, kuris yra bendrovės narys, vykdydamas įgaliojimus neturi paklusti dalininkų (dalininkų susirinkimo) nurodymui ar veikti gavęs jų pritarimą.“

16

Byloje taikomos redakcijos 1974 m. gruodžio 13 d.Tierärztegesetz (Veterinarijos gydytojų įstatymas, BGBl. 16/1975) (BGBl. I, 66/2016, toliau – TÄG) 15a straipsnyje nustatyta:

„1.   Tik veterinarijos gydytojai, turintys leidimą verstis profesine veikla, arba bendrovės, kurių dalininkai yra veterinarijos gydytojai, turintys leidimą verstis profesine veikla, turi teisę eksploatuoti veterinarijos gydytojo kabinetą ar privačią veterinarijos kliniką. Kiti asmenys, ne veterinarijos gydytojai, gali turėti veterinarijos bendrovės kapitalo tik jei jie yra pasyvūs dalininkai. Jeigu steigiant ribotos atsakomybės bendrovę taip pat numatyta steigti filialus, būtina užtikrinti, kad filialo vadovu galėtų būti tik veterinarijos gydytojas dalininkas; be to, jis gali vadovauti tik vienam filialui ir jam turi priklausyti didžioji dalis bendrovės kapitalo.

2.   Atsakomybė už vadovavimą privačiai veterinarijos klinikai tenka leidimą verstis profesine veikla turinčiam veterinarijos gydytojui, kuriam išduotas leidimas valdyti vaistinę savo kabinete.“

17

2014 m. liepos 9 d. Komisija Austrijos Respublikai nusiuntė administracinį raštą, prašydama informacijos apie statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovėms nacionalinės teisės aktuose nustatytus buveinės vietos, teisinės formos ir kapitalo valdymo reikalavimus, taip pat daugiasritės veiklos apribojimus.

18

Austrijos Respublika atsakė 2014 m. spalio 9 d. raštu; juo ši valstybė narė Komisijai perdavė PAG pakeitimo projektą, bet šis nebuvo priimtas Austrijos įstatymų leidėjo.

19

2014 m. gruodžio 5 d. Komisija pradėjo procedūrą „ES Pilot“, per kurią pateikė papildomų klausimų Austrijos Respublikai; ši į juos atsakė 2015 m. vasario 13 d.

20

2015 m. birželio 19 d. Komisija nusiuntė Austrijos Respublikai oficialų pranešimą.

21

2015 m. rugsėjo 18 d. ši valstybė narė atsakė į šį pranešimą.

22

2015 m. spalio 5 d. buvo surengtas Komisijos ir Austrijos Respublikos susitikimas, jame buvo aptartas 2015 m. rugsėjo 18 d. rašto turinys. Po šio susitikimo ta valstybė narė nusiuntė papildomą 2015 m. spalio 23 d. raštą, prie kurio buvo pridėtas ZTG pakeitimo projektas. Šiuo pakeitimu nuo 2016 m. antrojo ketvirčio turėjo būti panaikintas statybos inžinerijos bendrovėms nustatytas buveinės vietos reikalavimas. Taip pat buvo aptartas klausimas dėl patentinių patikėtinių bendrovėms nustatyto buveinės vietos reikalavimo pakeitimo, tačiau pagal pasiūlytą formuluotę, Komisijos teigimu, ir toliau būtų leidžiamas Direktyvos 2006/123 14 straipsnio 1 punkto b papunkčiui ir SESV 49 straipsniui prieštaraujantis aiškinimas. Be to, buvo pranešta apie TÄG pakeitimą, įsigaliojusį 2016 m. rugpjūčio 1 d.

23

2016 m. vasario 26 d. Komisija Austrijos Respublikai nusiuntė pagrįstą nuomonę, tačiau joje nenurodė architektams ir konsultacijas teikiantiems inžinieriams taikomų buveinės vietos reikalavimų, apie kurių pakeitimą buvo pranešta.

24

Austrijos Respublika atsakė 2016 m. balandžio 22 d. raštu; jame ji pasiūlė pakeitimų dėl patentinių patikėtinių bendrovių, būtent naujas nuostatų, susijusių su buveinės vietos reikalavimais ir su patentinių patikėtinių „lemiama įtaka“ šiose bendrovėse, formuluotes. Dėl statybos inžinerijos ir veterinarijos bendrovių ši valstybė narė laikėsi savo ankstesnės pozicijos, kad pakeitimas nebūtinas. Be to, statybos inžinerijos bendrovėms nustatytas buveinės vietos reikalavimas nebuvo panaikintas.

25

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, 2016 m. lapkričio 17 d. Komisija Austrijos Respublikai nusiuntė papildomą pagrįstą nuomonę.

26

2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. vasario mėn. įvyko du Komisijos ir Austrijos Respublikos susitikimai dėl statybos inžinerijos bendrovių. Per šiuos susitikimus ši valstybė narė įsipareigojo panaikinti buveinės vietos reikalavimus ir padaryti kelis nuostatų, susijusių su kapitalo valdymu ir daugiasritės veiklos apribojimais, pakeitimus.

27

Austrijos Respublika į papildomą pagrįstą nuomonę atsakė dviem 2017 m. sausio 17 d. ir kovo 13 d. raštais. Ši valstybė narė patvirtino, kad visuomet buvo pasirengusi pakeisti ZTG 25 straipsnio 1 dalį, tačiau negalėjo to padaryti dėl atitinkamų interesų grupių. Austrijos Respublika taip pat pareiškė esanti pasirengusi per pagrįstą laikotarpį padaryti PAG ir TÄG pakeitimų ir tęsti diskusijas. 2017 m. kovo 10 d. Komisija iš Federalinės mokslo, mokslinių tyrimų ir ekonomikos ministerijos taip pat gavo ZTG pakeitimų pasiūlymą, tačiau Komisija manė, kad tokių pakeitimų nepakanka, kad būtų pašalintas šio teisės akto nesuderinamumas su Sąjungos teise.

28

2017 m. spalio 11 d. Austrijos Respublika Komisijai pateikė naujas papildomas pastabas, prie kurių buvo pridėtas naujas ZTG projektas, kuriame turėjo būti atsižvelgta į Komisijos abejones. Nors Komisija pripažįsta, kad šiame projekte buvo numatyta panaikinti statybos inžinerijos bendrovių buveinės vietos reikalavimą, kitos abejonės negalėjo būti pašalintos. Be to, tas projektas iki šiol nėra pateiktas Austrijos parlamentui priimti.

29

Šiomis aplinkybėmis Komisija pareiškė šį ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

30

Dėl Direktyvos 2006/123 taikymo pažymėtina, jog Komisija atmeta Austrijos Respublikos poziciją per ikiteisminę procedūrą ir Teisingumo Teisme, kad statybos inžinierių ir veterinarijos gydytojų veikla nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

31

Dėl statybos inžinierių, kaip prisiekusių asmenų, veiklos Komisija teigia, kad pagal tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies l punktą ši direktyva netaikoma „oficialiu vyriausybės aktu paskirtų notarų ir antstolių teikiamoms paslaugoms“. Tačiau aplinkybė, kad kitų profesinių grupių atstovai, pavyzdžiui, statybos inžinieriai, taip pat priima viešosios valdžios aktus, automatiškai nepašalina šių teisės aktų iš tos pačios direktyvos taikymo srities. Be to, Komisija teigia, kad teritorijų tvarkymą ir planavimą Austrijoje užtikrina federalinė valstybė, federalinės žemės ir savivaldybės, todėl tai, kad statybos inžinieriai teikia techninę pagalbą vietos valdžios institucijoms rengiant tokius planus, nereiškia, kad jų teikiamoms paslaugoms netaikoma Direktyva 2006/123. Taigi Komisija mano, kad ZTG nėra į šios direktyvos taikymo sritį nepatenkantis teisės aktas.

32

Dėl veterinarijos gydytojų veiklos Komisija pažymi, kad Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies f punkto nuostata, pagal kurią sveikatos priežiūros paslaugos nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, apima tik paslaugas, susijusias su žmonių sveikata, ir neapima veterinarijos paslaugų teikimo.

33

Austrijos Respublika teigia, kad bent jau vykdydami dokumentų autentiškumo tvirtinimo veiklą statybos inžinieriai veikia kaip valstybės atstovai. Ši valstybė narė mano, kad statybos inžinierių statusas vykdant šią veiklą pagal nacionalinę teisę yra panašus į notarų statusą. Tuo remdamasi, ji daro išvadą, kad statybos inžinieriai patenka į Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies l punkto taikymo sritį bent tiek, kiek vykdo dokumentų autentiškumo tvirtinimo veiklą. Minėta valstybė narė veterinarijos gydytojų veiklą iš esmės prilygina sveikatos priežiūros specialistų veiklai.

34

Pirma, pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies l punktą ši direktyva netaikoma valdžios institucijų paskirtų notarų ir antstolių teikiamoms paslaugoms. Kita vertus, šioje nuostatoje nenurodyti jokie statybos inžinieriai.

35

Kadangi išimtys aiškintinos siaurai, reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad į šios nuostatos taikymo sritį patenka tik joje aiškiai nurodytos paslaugos. Tokiomis aplinkybėmis negalima pritarti Austrijos Respublikos argumentui, kad statybos inžinieriams gali tekti tvirtinti dokumentų autentiškumą ir dėl šios veiklos jie gali būti prilyginti notarams.

36

Vadinasi, negalima tvirtinti, kad pagal Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies l punktą į jos taikymo sritį nepatenka statybos inžinieriaus profesija.

37

Antra, iš Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies f punkto matyti, kad „sveikatos priežiūros paslaugos“ aiškiai nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Vis dėlto pagal minėtos direktyvos 22 konstatuojamąją dalį šioje išimtyje nurodytos paslaugos yra paslaugos, „kurias pacientams teikia sveikatos apsaugos specialistai, kad įvertintų, išlaikytų arba atstatytų [atkurtų] jų sveikatos būklę“, o tai reiškia, kad jos teikiamos žmonėms (2018 m. kovo 1 d. Sprendimo CMVRO, C‑297/16, EU:C:2018:141, 39 punktas).

38

Kadangi išimtys aiškintinos siaurai, tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame nurodytos tik sveikatos priežiūros paslaugos, susijusios su žmonių sveikata.

39

Vadinasi, negalima teigti, kad pagal Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies f punktą į jos taikymo sritį nepatenka veterinarijos gydytojo profesija.

40

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Direktyva 2006/123 taikytina ir statybos inžinierių, ir veterinarijos gydytojų veiklai. Šiomis aplinkybėmis, kadangi Komisija kaltina Austrijos Respubliką tuo, kad ši pažeidė tam tikras šios direktyvos ir SESV 49 straipsnio nuostatas, pirmiausia reikia išnagrinėti atitinkamus nacionalinės teisės aktus atsižvelgiant į tos direktyvos nuostatas, o tik tada prireikus išnagrinėti šiuos teisės aktus atsižvelgiant į SESV 49 straipsnio nuostatas.

41

Komisija teigia, kad nacionalinės nuostatos dėl statybos inžinerijos ir patentinių patikėtinių bendrovių buveinės vietos pažeidžia Direktyvos 2006/123 14 straipsnį ir SESV 49 straipsnį.

42

Konkrečiai kalbant, ši institucija dėl statybos inžinerijos bendrovių teigia, kad ZTG 25 straipsnio 1 dalis prieštarauja Direktyvos 2006/123 14 straipsnio 1 punkto b papunkčiui, nes pagal pirmąją nuostatą reikalaujama, kad ne tik statybos inžinerijos bendrovės, bet ir bent vieno jų dalininko, kuris veikia kaip vadovas ir atstovas, buveinė būtų Austrijoje. Šios institucijos teigimu, ZTG 25 straipsnio 1 dalis lemia diskriminaciją, nes statybos inžinerijos bendrovėms, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ne Austrijos Respublikoje, draudžiama siūlyti savo paslaugas šioje valstybėje narėje. Pagal Direktyvos 2006/123 14 straipsnį negali būti pateisinamas toks apribojimas.

43

Be to, dėl patentinių patikėtinių bendrovių Komisija teigia, jog, pirma, iš PAG 29a straipsnio 7 punkto matyti, kad bent vienas iš patentinių patikėtinių bendrovės dalininkų turi turėti savo biurą šios bendrovės buveinėje. Antra, iš PAG 2 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog į patentinių patikėtinių sąrašą įrašoma pateikus įrodymą, kad nuolatinė biuro buveinė yra Austrijoje. Tuo remdamasi ši institucija daro išvadą, kad patentinių patikėtinių bendrovių ir jų dalininkų buveinė turi būti Austrijoje, o tai prilygsta diskriminacijai dėl paslaugų teikėjo ir jo dalininkų buveinės vietos. Komisija mano, kad pagal minėtas PAG nuostatas tiesiogiai diskriminuojama dėl bendrovės registruotos buveinės vietos ir netiesiogiai – dėl jos dalininkų pilietybės.

44

Komisija priduria, kad nebuvo įgyvendintas nė vienas Austrijos Respublikos nurodytas teisės aktų pakeitimas ir kad dėl patentinių patikėtinių bendrovių pasiūlyti pakeitimai nepašalina Sąjungos teisės pažeidimų.

45

Austrijos Respublika nesutinka su jai pateiktu kaltinimu ir teigia, kad dėl statybos inžinerijos bendrovių 2017 m. spalio 11 d. aiškiai pranešė Komisijai apie ZTG pakeitimo projektą, taip išreikšdama savo ketinimą panaikinti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį. Ši valstybė narė mano, kad įsipareigojimų neįvykdymas, kuriuo ji kaltinama, šiuo aspektu nepagrįstas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šį projektą vėluota įgyvendinti ne tik dėl Austrijos rinkimų, bet ir dėl to, kad Komisija nepateikė atsakymo į 2017 m. kovo 10 d. elektroninį laišką, kuriuo ta valstybė narė pateikė konkrečius pasiūlymus dėl ZTG pakeitimo.

46

Dėl patentinių patikėtinių bendrovių Austrijos Respublika Teisingumo Teismui nurodo naujas įstatymų leidimo iniciatyvas, susijusias su PAG pakeitimu, teigdama, kad iki 2018 m. vasaros ketina pradėti įstatymų leidimo procedūrą tam, kad būtų priimtas pakeitimo įstatymas.

47

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika, nesutikdama su jai pateiktu kaltinimu, tik teigia, kad pasiūlė pakeisti teisės aktus, tačiau neginčija to, kad tokie pakeitimai nebuvo įsigalioję tuo metu, kai buvo pareikštas šis ieškinys.

48

Šiuo klausimu pažymėtina, kad įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje ir kad Teisingumo Teismas neatsižvelgia į vėliau įvykusius pasikeitimus (2018 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Komisija / Slovėnija, C‑506/17, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:959, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Šiuo atveju neginčijama, kad paskutinę Austrijos Respublikai nustatyto termino dieną dar galiojo nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai.

50

Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodo Komisija, iš šiame kaltinime ginčijamų nacionalinių nuostatų kyla pareiga, pirma, statybos inžinerijos bendrovėms ir bent vienam jų dalininkui ar valdybos nariui ir, antra, patentinių patikėtinių bendrovėms turėti savo buveinę Austrijoje.

51

Šiose nuostatose įtvirtintas reikalavimas, tiesiogiai susijęs su registruotos buveinės vieta, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/123 14 straipsnio 1 punktą, nes pagal jas tos bendrovės įpareigojamos turėti savo registruotą buveinę nacionalinėje teritorijoje. Be to, pareiga bent vienam statybos inžinerijos bendrovės dalininkui ar valdybos nariui turėti savo biurą Austrijoje iš esmės reiškia reikalavimą nuolat gyventi nacionalinėje teritorijoje, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 punkto b papunktį.

52

Pagal Direktyvos 2006/123 14 straipsnį draudžiama, kad teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklai vykdyti savo teritorijoje valstybės narės keltų vieną iš jo 1–8 punktuose išvardytų reikalavimų, ir taip jos pirmiausia įpareigojamos sistemingai naikinti šiuos reikalavimus. Be to, šios direktyvos 14 straipsnyje išvardyti reikalavimai negali būti pateisinami (2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Rina Services ir kt., C‑593/13, EU:C:2015:399, 28 punktas).

53

Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad kaltinimas, susijęs su Direktyvos 2006/123 14 straipsnio pažeidimu, yra pagrįstas.

54

Dėl nacionalinių reikalavimų, susijusių su statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovių teisine forma ir kapitalo valdymu, Komisija teigia, kad jie pažeidžia Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 1 dalį, 2 dalies b ir c punktus, 3 dalį ir SESV 49 straipsnį ir sudaro kliūčių įsisteigti naujiems šių profesijų paslaugų teikėjams iš kitų valstybių narių, ne Austrijos Respublikos. Komisijos teigimu, tokiais reikalavimais ribojamos tokių šiose valstybėse narėse įsisteigusių paslaugų teikėjų galimybės įsteigti antrinę buveinę Austrijoje, jei jie savo organizacinės struktūros nepakeičia taip, kad atitiktų šiuos reikalavimus. Be to, pasak šios institucijos, šie reikalavimai taip pat sudaro kliūtis Austrijoje įsisteigusiems paslaugų teikėjams.

55

Pirma, Komisija mano, kad nacionalinės teisės norma, pagal kurią didžioji profesinės bendrijos kapitalo dalis turi priklausyti fiziniams asmenims, reiškia, kad juridiniai asmenys negali kontroliuoti tokios bendrijos. Šios rūšies profesinė bendrija, Komisijos nuomone, negali būti kitos bendrovės patronuojamoji bendrovė. Ši institucija daro išvadą, kad tokia profesinė bendrija, įsteigta kitoje valstybėje narėje, ne Austrijos Respublikoje, negali įsteigti Austrijoje patronuojamosios bendrovės, kuri teiktų tas pačias paslaugas. Antra, Komisija teigia, kad dėl teisinės formos ir kapitalo valdymo reikalavimų praktiškai sunku įsteigti pagrindinę buveinę Austrijoje.

56

Konkrečiai dėl statybos inžinerijos bendrovių Komisija primena, kad pagal ZTG 26 straipsnio 1 dalį statybos inžinerijos bendrovės dalininkais gali būti tik fiziniai asmenys ir leidimą verstis profesine veikla turinčios statybos inžinerijos bendrovės. Be to, ji primena, jog ZTG 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didžioji tokios bendrovės kapitalo dalis turi priklausyti statybos inžinieriams ir kad būtent jie taip pat gali būti skiriami atitinkamos statybos inžinerijos bendrovės vadovais ir atstovais pagal įstatus.

57

Komisijos teigimu, statybos inžinerijos bendrovėms taikomi teisinės formos ir kapitalo valdymo reikalavimai negali būti pateisinami tuo, kad tam tikra architektų ir inžinierių veikla gali būti vykdoma ne tik pagal ZTG nustatytą tvarką, bet ir pagal Gewerbeordnung (Amatininkų, prekybininkų ir gamybinio pobūdžio profesinės veiklos kodeksas, toliau – GewO), nes statybos inžinieriai yra labiau gerbiami ir jų paslaugos turi geresnę reputaciją, palyginti su tų pačių paslaugų teikėjais, veikiančiais pagal GewO nustatytą tvarką. Taigi, pasak šios institucijos, jeigu kitoje valstybėje narėje, ne Austrijos Respublikoje, įsisteigusios bendrovės privalėtų pasirinkti vykdyti ne laisvųjų profesijų veiklą, užuot pasirinkusios geresnę reputaciją turinčią laisvųjų profesijų veiklą, tai ribotų galimybes patekti į rinką.

58

Dėl patentinių patikėtinių ir veterinarijos gydytojų Komisija pažymi, kad Austrijos Respublika per ikiteisminę procedūrą neginčijo, kad yra nustatytas apribojimas, o tik teigė, kad nagrinėjamos priemonės yra pateisinamos ir proporcingos.

59

Komisija mano, kad nagrinėjami nacionaliniai reikalavimai nėra nei pateisinami, nei proporcingi.

60

Pirma, dėl statybos inžinerijos bendrovių Komisija teigia, kad su teisine forma ir kapitalo valdymu susijusių reikalavimų negalima pateisinti statybos inžinierių nepriklausomumo apsaugos, paslaugų kokybės užtikrinimo ir vartotojų apsaugos ar kitais viešojo intereso tikslais, kaip antai būtinybe, kad darbų planavimo veikla ir darbų vykdymo veikla išliktų atskirtos. Šios institucijos nuomone, Austrijos sistemoje jau yra numatytos priemonės tokiems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, elgesio taisyklės, skirtos interesų konfliktams išvengti, ir su draudimu ir garantija susijusių nuostatų taikymas atitinkamų profesijų atstovams.

61

Be to, pasak Komisijos, ZTG jau yra įtvirtintos nuostatos, kuriomis užkertamas kelias statybos inžinierių nepriklausomumo pažeidimui. Ši institucija primena, kad, viena vertus, ZTG 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tik dalininkai, turintys techniniu požiūriu reikšmingą leidimą, sprendžia techninius klausimus, susijusius su profesinės veiklos vykdymu, ir, kita vertus, ZTG 28 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad dalininkai, kurie nėra šios profesijos atstovai, pagal sutartį būtų įpareigoti laikytis profesinės etikos taisyklių.

62

Antra, dėl patentinių patikėtinių bendrovių Komisija teigia, kad iš PAG 29a straipsnio 1 punkto matyti, jog tokios bendrovės dalininkais gali būti tik patys patentiniai patikėtiniai, jų šeimos nariai ir šių fizinių asmenų įsteigti fondai. Be to, pagal minėto straipsnio 2 punktą asmenys, kurie nėra šios profesijos atstovai, negali atlikti pagrindinio vaidmens patentinių patikėtinių bendrovėje, o pagal to straipsnio 11 punktą patentiniai patikėtiniai turi turėti lemiamą įtaką tokioje bendrovėje ir, vykdydami savo įgaliojimus, negali būti priklausomi nuo kitų dalininkų.

63

Tos institucijos teigimu, tokie reikalavimai negali būti pateisinami nei bendrojo intereso tikslu teikti vartotojams aukštos kokybės konsultavimo ir atstovavimo paslaugas, nei patentinių patikėtinių profesinio nepriklausomumo ir jų veiklos konfidencialumo apsaugos tikslu.

64

Komisijos nuomone, tokie reikalavimai viršija tai, kas būtina nepriklausomumo ir konfidencialumo tikslams pasiekti.

65

Komisija taip pat mano, kad Austrijos Respublikos nurodytiems tikslams pasiekti pakanka griežtų profesinės etikos taisyklių ir draudimo teisės nuostatų, skirtų vartotojams apsaugoti, kaip antai PAG 21a straipsnio. Be to, nagrinėjami reikalavimai yra nenuoseklūs, nes pagal Austrijos teisės aktus patentinių patikėtinių šeimos nariai gali tapti patentinių patikėtinių bendrovės dalininkais, o patentinių patikėtinių bendrovėms, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse, ne Austrijos Respublikoje, tokia galimybė nenumatyta. Ši institucija priduria, kad PAG 29a straipsnio 11 punkto netikslumas dėl patentinių patikėtinių lemiamos įtakos formuojant patentinių patikėtinių bendrovių valią suteikia galimybę pateikti itin siaurą aiškinimą.

66

Trečia, dėl veterinarijos bendrovių Komisija teigia, kad pagal TÄG 15a straipsnio 1 dalį tik leidimą verstis profesine veikla turintys veterinarijos gydytojai ar veterinarijos bendrovės turi teisę eksploatuoti veterinarijos gydytojo kabinetą ar privačią veterinarijos kliniką. Be to, veterinarijos bendrovių dalininkai turi būti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją turintys asmenys, o kiti asmenys, ne veterinarijos gydytojai, gali turėti tokių bendrovių kapitalo tik kaip pasyvūs dalininkai. Ji taip pat pažymi, kad tik veterinarijos gydytojas, kuriam priklauso didžioji dalis veterinarijos bendrovės kapitalo, gali tapti šios bendrovės filialo vadovu ir jis gali vadovauti tik vienam filialui.

67

Pasak Komisijos, aukštą veterinarijos gydytojų nepriklausomumo lygį ir visuomenės sveikatos apsaugą galima užtikrinti mažiau ribojančiomis priemonėmis nei reikalavimas, pagal kurį veterinarijos gydytojai turi turėti 100 % balsavimo teisę suteikiančio veterinarijos bendrovių kapitalo ir kuriuo neproporcingai apribojama įsisteigimo laisvė. Ši institucija mano, kad jeigu veterinarijos gydytojai gali daryti lemiamą įtaką turėdami kapitalo dalį, kurios pakanka atitinkamai veterinarijos bendrovei kontroliuoti, negali būti uždrausta ne veterinarijos gydytojams turėti ribotą tokios bendrovės kapitalo dalį, kuri nesudaro kliūčių vykdyti tokią kontrolę.

68

Komisija mano, kad veterinarijos gydytojų profesinės etikos ir elgesio taisyklės ir griežta jų laikymosi kontrolė, kurią vykdo visų pirma Austrijos veterinarijos gydytojų rūmai, yra lankstesnė priemonė visuomenės sveikatos apsaugai ir šios profesijos atstovų nepriklausomumui užtikrinti. Ši institucija taip pat teigia, kad, užuot nustačius 100 % kapitalo valdymo reikalavimą, nacionalinės teisės aktuose galėtų būti numatyta, kad veterinarijos gydytojai turi turėti tik balsavimo teisių daugumą veterinarijos bendrovėse. Be to, galėtų būti reikalaujama, kad veterinarijos bendrovės taptų veterinarijos gydytojų rūmų narėmis, o tai padėtų užtikrinti jų kontrolę.

69

Dėl statybos inžinerijos bendrovių Austrijos Respublika teigia, kad griežtu planavimo ir vykdymo funkcijų atskyrimu siekiama užtikrinti statybos inžinierių parengtų dokumentų ir ekspertizės išvadų objektyvumą, nepriklausomumą ir teisinį saugumą. Be to, ši valstybė narė teigia, kad statybos inžinerijos paslaugas taip pat gali teikti inžinierių biurai ar statybos vadovai pagal GewO, todėl negalima teigti, kad ribojama galimybė teikti tokias paslaugas. Nors Direktyva 2006/123 siekiama reglamentuoti laisvę teikti paslaugas, tos valstybės narės nuomone, joje nereglamentuojamas nei profesinis vardas, kuriuo naudojantis gali būti teikiama paslauga, nei profesinė veikla, kurią vykdant gali būti teikiama paslauga.

70

Austrijos Respublika teigia, kad vienintelė veikla, kurią galima vykdyti pagal ZTG ir kurios negalima vykdyti pagal GewO, yra dokumentų autentiškumo tvirtinimo veikla. Šios valstybės narės nuomone, bent jau šią veiklą vykdantys statybos inžinieriai patenka į Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies l punkto taikymo sritį, be to, šiai profesijai nustatyti reikalavimai bet kuriuo atveju atitinka bendrąjį interesą, be kita ko, susijusį su vartotojų apsaugos užtikrinimu.

71

Be galimybės pagal GewO teikti tas pačias paslaugas kaip ir tos, kurias teikia statybos inžinieriai, Austrijos Respublika teigia pasiūliusi pakeisti ZTG 26 straipsnį, kad būtų panaikintas jai pateiktas kaltinimas. Kita vertus, ši valstybė narė mano, kad ZTG 28 straipsnio 1 dalimi siekiama išsaugoti statybos inžinierių nešališkumą ir nepriklausomumą, todėl taisyklės, susijusios su statybos inžinerijos bendrovių vadovais ir atstovais, turi būti paliktos galioti.

72

Dėl patentinių patikėtinių bendrovių Austrijos Respublika Teisingumo Teismui nurodo ne tik per ikiteisminę procedūrą pateiktus argumentus, kurių santrauka pateikta Komisijos ieškinyje, bet ir savo ketinimą pakeisti PAG 29a straipsnio 1 punkto b–e papunkčius, papildyti šį straipsnį nauju punktu, kad būtų išplėsta asmenų, kurie gali būti šių bendrovių dalininkai, kategorija, ir panaikinti šio įstatymo 29a straipsnio 4 punktą.

73

Dėl veterinarijos bendrovių Austrijos Respublika teigia, kad jokiu būdu negalima tvirtinti, jog nėra ryšio tarp veterinarijos gydytojo profesijos ir visuomenės sveikatos apsaugos, nes ši profesija atlieka saugių maisto produktų gamybos garanto vaidmenį. Ši valstybė narė teigia, kad veterinarijos gydytojai yra įpareigoti ne tik pagal TÄG, bet ir kitus teisės aktus pranešti tiek apie gyvūnų ligas, tiek apie tam tikras žmonių ligas arba įtarimus užsikrėtus viena iš šių ligų.

74

Be to, Austrijos Respublika mano, kad profesinės etikos taisyklės gali turėti privalomąją galią tik veterinarijos gydytojams, vykdantiems profesinę veiklą, ir jos nėra tinkamos siekiant užtikrinti, kad nebūtų pavaldumo asmenims, kurie nėra šios profesijos atstovai, nebent būtų nustatyta griežta tvarka, pagal kurią valstybė atliktų šių asmenų kontrolę. Ši valstybė narė mano, jog Komisijos pozicija, kad dėl TÄG 15a straipsnio panaikinimo vartotojams būtų siūlomos mažesnės kainos, yra visiškai neaiški, juo labiau kad ši nuostata nedraudžia bendrovių, kurių kapitalas priklauso ne veterinarijos gydytojams, veiklos.

75

Vokietijos Federacinė Respublika įstojo į bylą palaikyti Austrijos Respublikos reikalavimų ir savo pastabas, su kuriomis nesutinka Komisija, pateikia tik vertindama ZTG nuostatų suderinamumą su Direktyva 2006/123. Šiuo klausimu Vokietijos Federacinė Respublika teigia, kad jei ZTG 26 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 1 dalis laikytinos „reikalavimais“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 2 dalį, jos atitinka šios direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, todėl yra pateisinamos.

76

Šiuo aspektu, pirma, Vokietijos Federacinė Respublika teigia, kad siekiant nepriklausomumo apsaugos, prevencinio teisingumo vykdymo, paslaugų kokybės, vartotojų apsaugos ir konfidencialumo pareigos užtikrinimo tikslų būtina apriboti teisę įgyti statybos inžinerijos bendrovės dalininko statusą ir ją suteikti tik statybos inžinieriams ir statybos inžinerijos bendrovėms. Antra, ši valstybė narė teigia, jog reikalavimas, kad statybos inžinerijos bendrovių vadovais ir teisėtais atstovais būtų tik statybos inžinieriai, užtikrina skaidrumą, paslaugų kokybę ir padeda nustatyti atsakingą asmenį tokioje bendrovėje.

77

Vokietijos Federacinės Respublikos teigimu, mažiau ribojančios priemonės, kaip antai vidaus ir profesinės etikos taisyklės, nėra tinkamos tikslams, nurodytiems taip, kaip nustatyta nagrinėjamose nacionalinėse nuostatose, pasiekti. Be to, draudimo teisės nuostatos turi visiškai kitą paskirtį, t. y. atlyginti jau padarytą žalą, o ne užkirsti kelią tokiai žalai atsirasti.

78

Pagal Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės patikrina, ar pagal jų teisės sistemą taikomi kurie nors šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai, ir užtikrina, kad visi tokie reikalavimai atitiktų jo 3 dalyje nustatytas sąlygas.

79

Šios direktyvos 15 straipsnio 2 dalies b punkte nurodomi reikalavimai paslaugų teikėjui turėti tam tikrą teisinę formą. To paties straipsnio 2 dalies c punkte nurodomi reikalavimai, susiję su bendrovės kapitalo valdymu.

80

Iš minėto 15 straipsnio 5 ir 6 dalių matyti, kad valstybės narės gali palikti galioti ar prireikus nustatyti naujus to paties straipsnio 2 dalyje nurodyto pobūdžio reikalavimus, jeigu jie atitinka to straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Rina Services ir kt., C‑593/13, EU:C:2015:399, 33 punktą).

81

Kumuliacinės sąlygos, nurodytos tos direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje, susijusios, pirma, su nagrinėjamų reikalavimų nediskriminuojamuoju pobūdžiu – jie neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantys dėl pilietybės arba dėl bendrovės registruotos buveinės vietos, antra, su jų būtinumu, t. y. jie turi būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais, ir, trečia, jų proporcingumu, nes minėti reikalavimai turi būti tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, o kitos mažiau ribojančios priemonės negali leisti pasiekti to paties rezultato.

82

Tai visų pirma reiškia, kad nors valstybė narė, kuri siekdama pateisinti reikalavimą, kaip tai suprantama pagal minėtą 15 straipsnį, iš tikrųjų remiasi svarbiu visuomenės interesu, turi įrodyti, kad jos teisės aktai yra tinkami ir būtini teisėtam tikslui pasiekti, ši įrodinėjimo pareiga negali būti tokia plati, kad ši valstybė narė turėtų aiškiai įrodyti, jog jokia kita galima priemonė neleidžia pasiekti šio tikslo tokiomis pačiomis sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 28 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑518/06, EU:C:2009:270, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑400/08, EU:C:2011:172, 123 punktą ir 2015 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Scotch Whisky Association ir kt., C‑333/14, EU:C:2015:845, 55 punktą). Toks reikalavimas praktiškai reikštų, kad atitinkama valstybė narė netenka kompetencijos priimti teisės aktus nagrinėjamoje srityje.

83

Nagrinėjamu atveju iš šiame kaltinime ginčijamų nacionalinių nuostatų matyti, kad, pirma, tik fiziniai asmenys ir statybos inžinerijos bendrovės gali būti statybos inžinerijos bendrovės dalininkais ir tik fiziniai asmenys, statybos inžinerijos bendrovės dalininkai, kuriems priklauso didžioji dalis šios bendrovės kapitalo, gali būti paskirti tokios bendrovės vadovais ir atstovais. Antra, tik patentiniai patikėtiniai, jų šeimos nariai ir šių fizinių asmenų įsteigti fondai gali turėti patentinių patikėtinių bendrovės kapitalo, o patentiniai patikėtiniai turi turėti lemiamą įtaką tokioje bendrovėje. Trečia, tik veterinarijos gydytojai ar veterinarijos bendrovės gali eksploatuoti veterinarijos gydytojo kabinetą arba veterinarijos kliniką; asmenys, kurie nėra šios profesijos atstovai, gali turėti kapitalo tik kaip pasyvūs dalininkai, o tokios bendrovės filialo vadovais gali tapti tik veterinarijos gydytojai, kurie turi didžiąją tos bendrovės kapitalo dalį.

84

Konstatuotina, kad tokie reikalavimai susiję tiek su statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovių teisine forma, tiek su asmenų, kuriems priklauso šių bendrovių kapitalas, sudėtimi, todėl šie reikalavimai patenka į Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 2 dalies b ir c punktų taikymo sritį.

85

Taigi reikia patikrinti, ar nagrinėjami nacionaliniai reikalavimai atitinka Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. jie yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi svarbiam visuomenės interesui užtikrinti (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 1 d. Sprendimo CMVRO, C‑297/16, EU:C:2018:141, 54 punktą).

86

Visų pirma dėl pirmosios iš šių sąlygų pažymėtina, jog Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šio sprendimo 83 punkte nurodyti reikalavimai būtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalies a punktą.

87

Toliau dėl antrosios iš minėtų sąlygų reikia pažymėti, kad Austrijos Respublika iš esmės nurodo, jog nagrinėjamais reikalavimais siekiama užtikrinti atitinkamų profesijų atstovų objektyvumą ir nepriklausomumą, taip pat teisinį saugumą, o veterinarijos gydytojų atveju – ir sveikatos apsaugą.

88

Pirmiausia reikia nurodyti, kad tikslai užtikrinti atitinkamų profesijų atstovų objektyvumą ir nepriklausomumą, taip pat teisinį saugumą yra susiję su Direktyvos 2006/123 40 konstatuojamojoje dalyje nurodytu paslaugų gavėjų apsaugos tikslu ir su paslaugų kokybės užtikrinimo tikslu.

89

Pažymėtina, kad paslaugų gavėjų apsaugos, paslaugų kokybės užtikrinimo ir sveikatos apsaugos tikslai yra svarbūs visuomenės interesai, kuriais galima pateisinti Sąjungos teisėje garantuojamų laisvių apribojimus (šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Corsten, C‑58/98, EU:C:2000:527, 38 punktą ir 2018 m. kovo 1 d. Sprendimo CMVRO, C‑297/16, EU:C:2018:141, 57 punktą).

90

Galiausiai pagal Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą trečiąją sąlygą reikalaujama, kad būtų trys elementai – būtent reikalavimas turi būti tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti, juo neturi būti reikalaujama daugiau, negu reikia tam tikslui pasiekti, ir šio tikslo neišeina pasiekti mažiau ribojančia priemone.

91

Šiuo klausimu iš Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad atitinkama valstybė narė turi patikrinti, ar tokie reikalavimai, kaip nagrinėjami šiuo atveju, atitinka šioje nuostatoje nustatytas sąlygas, taigi ir įrodyti šią atitiktį remdamasi konkrečiomis jos argumentus pagrindžiančiomis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 23 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑296/12, EU:C:2014:24, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

92

Dėl nagrinėjamų reikalavimų tinkamumo nurodytiems tikslams pasiekti konstatuotina, kad apribojimai, susiję su bendrovės teisine forma ir dalyvavimu valdant jos kapitalą, iš principo yra tinkami paslaugų gavėjų apsaugos ir paslaugų kokybės užtikrinimo tikslams pasiekti tiek, kiek šiais apribojimais užtikrinamas dalyvavimo valdant šios bendrovės kapitalą skaidrumas ir šį kapitalą valdančių asmenų kvalifikacija ir aiškiai nustatomi atsakingi asmenys atitinkamoje bendrovėje.

93

Kiek tai susiję su visuomenės sveikatos apsaugos tikslu, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad reikalavimai, pagal kuriuos visas veterinarijos bendrovių kapitalas priklauso šios profesijos atstovams, yra tinkami sumažinti pavojų, kad tokios bendrovės patvirtins ekonomines strategijas, galinčias kelti grėsmę sveikatos apsaugos tikslui ir veterinarijos gydytojų nepriklausomumui (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 1 d. Sprendimo CMVRO, C‑297/16, EU:C:2018:141, 82 ir 83 punktus).

94

Vis dėlto reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nacionalinės teisės aktai yra tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama šio tikslo (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Hartlauer, C‑169/07,EU:C:2009:141, 55 punktą; 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Grupo Itevelesa ir kt., C‑168/14, EU:C:2015:685, 76 punktą ir 2016 m. birželio 30 d. Nutarties Sokoll-Seebacher ir Naderhirn, C‑634/15, EU:C:2016:510, 27 punktą).

95

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė Komisija, o Austrijos Respublika tam neprieštaravo, patentiniams patikėtiniams nustatyti kapitalo valdymo reikalavimai negali būti laikomi nuosekliais, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją, nes pagal Austrijos teisės aktus asmenims, kurie nėra patentinio patikėtinio profesijos atstovai, t. y. tokio patikėtinio šeimos nariams, leidžiama tapti patentinių patikėtinių bendrovės dalininkais, o šioje srityje veikiančioms bendrovėms, kurios įsisteigusios kitose valstybėse narėse, ne Austrijos Respublikoje, tokia galimybė nenumatyta.

96

Tuo remiantis darytina išvada, kad Austrijos Respublika neįrodė, jog šie reikalavimai yra tinkami siekiamiems tikslams įgyvendinti.

97

Kita vertus, konstatuotina ir tai, jog Komisija nepateikia jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų ginčijama, kad nagrinėjami reikalavimai yra tinkami nurodytiems tikslams pasiekti, o tik teigia, kad šie reikalavimai viršija tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

98

Kiek tai susiję su Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalies c punkto antruoju elementu, nurodytu šio sprendimo 90 punkte, visų pirma kaip nereikšmingą reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, kad įstatymo projektais, kurie nebuvo galiojantys įstatymai tuo metu, kai buvo pareikštas šis ieškinys, siekiama pakeisti tokį teisinį reglamentavimą.

99

Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 48 punkto, įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, o į vėliau įvykusius pasikeitimus Teisingumo Teismas neatsižvelgia.

100

Taigi reikia išnagrinėti, ar Austrijos Respublikos pateikti argumentai dėl nagrinėjamų reikalavimų, galiojusių pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, leidžia įrodyti, kad šiais reikalavimais neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

101

Šiuo klausimu, pirma, dėl ZTG 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo konstatuotina, kad Komisija pasiūlė kelias alternatyvias mažiau ribojančias priemones, kaip antai elgesio taisykles, taip pat draudimo ir garantijos taisykles, kurios, ypač jei būtų taikomos kartu, leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Nors Austrijos Respublika teigia, kad šis reikalavimas atrodo būtinas siekiant užtikrinti, kad statybos inžinerijos bendrovės vadovai asmeniškai atsakytų už savo darbą, ši valstybė narė šio argumento nepagrindžia, todėl Teisingumo Teismas negali daryti išvados, kad mažiau ribojančių priemonių nebūtų pakakę nurodytiems tikslams pasiekti.

102

Antra, dėl PAG 29a straipsnio, be šio sprendimo 95 ir 96 punktuose pateiktų motyvų, reikia pridurti, kad, viena vertus, Komisijos argumentai, kurių santrauka pateikta šio sprendimo 62–64 punktuose, rodo, kad šioje nuostatoje įtvirtinti reikalavimai viršija tai, kas būtina užsibrėžtiems tikslams pasiekti, ir, kita vertus, Austrijos Respublika Teisingumo Teismui nepateikė jokio argumento, galinčio paneigti tuos argumentus.

103

Trečia, dėl TÄG 15a straipsnio Austrijos Respublika, viena vertus, teigia, kad veterinarijos gydytojams taikomos įvairios su sveikatos apsauga susijusios pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti saugių maisto produktų gamybą, pranešti apie gyvūnų ligas ir tam tikras žmonių ligas. Kita vertus, ši valstybė narė nurodo, kad elgesio taisyklėmis, išskyrus atvejus, kai valstybė griežtai kontroliuoja jų laikymąsi, negali būti užtikrinta, kad nebus pavaldumo asmenims, kurie nėra šios profesijos atstovai, ir jų įtakos, todėl tokios taisyklės nėra tinkamos užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

104

Šiuo klausimu pažymėtina, kad teisėtas siekis įgyvendinti sveikatos apsaugos ir veterinarijos gydytojų nepriklausomumo tikslus negali pateisinti to, kad subjektai, kurie nėra veterinarijos gydytojai, būtų visiškai nušalinti nuo veterinarijos bendrovių kapitalo valdymo, nes neatmestina tai, kad veterinarijos gydytojai veiksmingą tokių bendrovių kontrolę gali vykdyti net ir tuomet, kai neturi viso tų bendrovių kapitalo, nes tai, kad asmenys, kurie nėra veterinarijos gydytojai, turi ribotą šio kapitalo dalį, nebūtinai sudaro kliūčių vykdyti tokią kontrolę (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 1 d. Sprendimo CMVRO, C‑297/16, EU:C:2018:141, 86 punktą).

105

Vadinasi, nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos bet kuris asmuo, neturintis leidimo verstis profesine veikla, apskritai negali turėti veterinarijos bendrovių kapitalo, viršija tai, kas būtina visuomenės sveikatos apsaugos ir veterinarijos gydytojų nepriklausomumo tikslams pasiekti.

106

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjami nacionaliniai reikalavimai viršija tai, kas būtina užsibrėžtiems tikslams pasiekti, todėl šie reikalavimai pažeidžia Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalį.

107

Taigi reikia konstatuoti, kad kaltinimas, susijęs su Direktyvos 2006/123 15 straipsnio pažeidimu, yra pagrįstas. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamų teisės aktų nereikia vertinti atsižvelgiant į SESV 49 straipsnį.

108

Komisija teigia, kad pagal ZTG 21 straipsnio 1 dalį ir PAG 29a straipsnio 6 punktą atitinkamos profesinės bendrijos įpareigojamos vykdyti tik atitinkamai statybos inžinieriaus ir patentinio patikėtinio profesinę veiklą. Pagal Direktyvos 2006/123 25 straipsnį valstybės narės privalo panaikinti reikalavimus, kurie įpareigotų paslaugų teikėjus verstis tik konkrečia veikla arba kurie ribotų bendrai arba partnerystės pagrindu vykdomą įvairią veiklą. Komisijos teigimu, pirma, šios nacionalinės nuostatos užkerta kelią bendrovėms, įsisteigusioms kitoje valstybėje narėje, ne Austrijos Respublikoje, steigti antrinę buveinę, per kurią vykdoma daugiasritė veikla, ir Austrijos bendrovėms įsisteigti pirmą kartą. Antra, tokiomis nuostatomis užkertamas kelias laisvei teikti paslaugas.

109

Dėl statybos inžinerijos bendrovių Komisija teigia, kad ZTG 21 straipsnio 3 dalis, pagal kurią statybos inžinerijos bendrovėms steigti bendroves pagal civilinę teisę, kuriose būtų asmenų, vykdančių ne laisvųjų profesijų veiklą, leidžiama tik jei šie asmenys neturi teisės atlikti vykdymo užduočių, pažeidžia Direktyvos 2006/123 25 straipsnį.

110

Šiuo klausimu, pirma, Komisija teigia, kad tik architektai ir inžinieriai gali steigti bendras įmones, nes steigti bendroves pagal civilinę teisę, kuriose būtų kitų profesijų atstovų, galima tik jei šie kiti asmenys neturi teisės atlikti vykdymo užduočių. Antra, Komisijos teigimu, įmonės, kurioje yra kitų profesijų atstovų, teisinė forma negali būti statybos inžinerijos bendrovė, tačiau tokios įmonės teisinė forma gali būti tik pagal civilinę teisę įsteigta bendrovė, o tokioje bendrovėje dalininkai atsako visu savo turtu ir negali pasinaudoti ribotos atsakomybės bendrovėms numatytu atsakomybės ribojimu. Trečia, Komisija pažymi, kad nuostata, pagal kurią inžinierius, kuris teikia savo paslaugas pagal ZTG, gali kartu su statybos inžinieriais jungtis į statybos inžinerijos bendrovę, o inžinierius, kuris teikia savo paslaugas pagal GewO, gali jungtis tik į pagal civilinę teisę įsteigtą bendrovę, atrodo prieštaringa ir neproporcinga.

111

Dėl patentinių patikėtinių bendrovių Komisija teigia, kad pagal PAG 29a straipsnio 6 punktą tokia bendrovė turi vykdyti tik patentinių patikėtinių veiklą, įskaitant pagalbinę veiklą ir šios bendrovės turto valdymą. Šios institucijos teigimu, aukštos kokybės konsultacijų ir vartotojų interesų gynimo tikslų galima pasiekti priemonėmis, pagal kurias visiškai neatmetama galimybė patentinių patikėtinių veiklą vykdyti bendrai ar partnerystės pagrindu su kitų profesijų atstovais.

112

Austrijos Respublika teigia, kad iš Direktyvos 2006/123 matyti, jog daugiasritės veiklos apribojimai leidžiami tiek, kiek jais siekiama apsaugoti reglamentuojamų profesijų atstovų nešališkumą, nepriklausomumą ir sąžiningumą.

113

Šiuo klausimu dėl statybos inžinerijos bendrovių ši valstybė narė, pirma, teigia, kad pagal ZTG 21 straipsnio 1 dalį įvairių specializacijų statybos inžinieriams leidžiama jungtis į statybos inžinerijos bendroves. Antra, ji primena, kad pagal ZTG 21 straipsnio 3 dalį leidžiama jungtis ir kitų profesijų atstovams su sąlyga, kad jie neturi teisės atlikti vykdymo užduočių.

114

Tos valstybės narės teigimu, atsižvelgiant į griežtą planavimo ir vykdymo veiklos atskyrimą, vidaus tvarkos nepakanka, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti šios profesijos atstovų nešališkumą ir nepriklausomumą. Be to, Austrijos Respublika mano, jog vadovaujantis Komisijos požiūriu, kad pakaktų nustatyti su interesų konfliktų prevencija susijusias rekomendacijas, negalima pasiekti užsibrėžto tikslo, nes tokios rekomendacijos neturi privalomosios galios.

115

Dėl patentinių patikėtinių bendrovių Austrijos Respublika Teisingumo Teismui nurodo, kad pasiūlytais PAG 29a straipsnio 6 ir 11 punktų pakeitimais tiesiog būtų panaikintos šios nuostatos, todėl jos negalima kaltinti dėl jokio daugiasritės veiklos apribojimo.

116

Pagal Direktyvos 2006/123 25 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjams nebūtų taikomi reikalavimai, kurie įpareigotų juos verstis tik konkrečia veikla arba kurie ribotų bendrai arba partnerystės pagrindu vykdomą įvairią veiklą. Vis dėlto šios dalies a ir b punktuose nurodytiems paslaugų teikėjams tokie reikalavimai gali būti taikomi laikantis juose nustatytų sąlygų.

117

Nagrinėjamu atveju, pirma, pagal ZTG 21 straipsnio 1 dalį statybos inžinieriai gali steigti statybos inžinerijos bendroves tik tam, kad galėtų verstis savo profesine veikla, o pagal šio straipsnio 3 dalį statybos inžinieriams steigti bendrovę, kurioje būtų asmenų, vykdančių ne laisvųjų profesijų veiklą, leidžiama tik jei tai yra pagal civilinę teisę įsteigta bendrovė, kurioje šie asmenys neturi teisės atlikti vykdymo užduočių.

118

Antra, pagal PAG 29a straipsnio 6 punktą patentinių patikėtinių bendrovių veikla apribota šios profesinės veiklos vykdymu, pagalbine veikla ir atitinkamos bendrovės turto valdymu.

119

Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal šias nuostatas jose numatytiems paslaugų tiekėjams taikomi reikalavimai, kaip antai nurodytieji Direktyvos 2006/123 25 straipsnio 1 dalyje. Todėl dar būtina išnagrinėti, ar šie reikalavimai gali būti pateisinami pagal šios nuostatos a arba b punktus.

120

Šiuo klausimu Austrijos Respublika teigia, kad ZTG 21 straipsniu siekiama apsaugoti statybos inžinierių nešališkumą, nepriklausomumą ir sąžiningumą, ir mano, kad šių tikslų negalima užtikrinti elgesio taisyklėmis. Dėl patentinių patikėtinių ši valstybė narė Teisingumo Teismui nurodo įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti Komisijos ginčijamas nuostatas.

121

Remiantis šio sprendimo 48 punkte nurodyta jurisprudencija, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentus dėl PAG pakeitimų, kurie padaryti pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui ir kurie, be to, nebuvo įsigalioję tuo metu, kai buvo pareikštas šis ieškinys.

122

Dėl ZTG 21 straipsnio konstatuotina, kad Austrijos Respublika visiškai nepaaiškino, kaip tiksliai galėtų būti paneigtas statybos inžinierių nešališkumas, nepriklausomumas ir sąžiningumas, jei statybos inžinieriams būtų leidžiama jungtis su kitų profesijų atstovais į tokias bendroves, kaip nurodytos ZTG 21 straipsnio 1 dalyje. Tai ypač pasakytina todėl, kad pagal tos pačios nuostatos 3 dalį statybos inžinieriams tam tikromis sąlygomis leidžiama jungtis su kitą veiklą vykdančiais asmenimis į pagal civilinę teisę įsteigtą bendrovę.

123

Bet kuriuo atveju Austrijos Respublika nepateikė jokio konkretaus argumento, įrodančio, kad kitos mažiau ribojančios priemonės, kaip antai Komisijos argumentuose nurodytas daugiasritę veiklą vykdančios bendrovės vidaus tvarkos nustatymas, nebūtų tinkamos veiklą tokioje bendrovėje vykdančio statybos inžinieriaus nešališkumui, nepriklausomumui ir sąžiningumui užtikrinti. Todėl negalima pripažinti, kad iš ZTG 21 straipsnio kylantis draudimas steigti tokias bendroves yra „būtinas“ siekiant šių tikslų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/123 25 straipsnio 1 dalies a ar b punktus.

124

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinimas, susijęs su Direktyvos 2006/123 25 straipsnio pažeidimu, yra pagrįstas.

125

Taigi konstatuotina, kad Austrijos Respublika, palikdama galioti statybos inžinerijos ir patentinių patikėtinių bendrovėms taikomus buveinės vietos reikalavimus, statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovėms taikomus teisinės formos ir kapitalo valdymo reikalavimus, taip pat statybos inžinerijos ir patentinių patikėtinių bendrovėms taikomą daugiasritės veiklos apribojimą, neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2006/123 14 straipsnio 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalį, 2 dalies b ir c punktus, 3 dalį ir 25 straipsnį.

126

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas, o ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

127

Pagal minėto reglamento 140 straipsnio 1 dalį Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: