Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 62018CJ0505

    2019 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas.
    Copebi SCA prieš Etablissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer).
    Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybės pagalba – Sprendimas 2009/402/EB – Prancūzijos Respublikos vykdyti specialieji planai vaisių ir daržovių sektoriuje – Pagalbos pripažinimas nesuderinama – Susigrąžinimo tvarka – Sprendimo taikymo sritis – Žemės ūkio ekonomikos komitetai.
    Byla C-505/18.

    Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): ECLI:EU:C:2019:500

    TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

    2019 m. birželio 13 d. ( *1 )

    „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybės pagalba – Sprendimas 2009/402/EB – Prancūzijos Respublikos vykdyti specialieji planai vaisių ir daržovių sektoriuje – Pagalbos pripažinimas nesuderinama – Susigrąžinimo tvarka – Sprendimo taikymo sritis – Žemės ūkio ekonomikos komitetai“

    Byloje C‑505/18

    dėl Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2018 m. liepos 30 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

    Copebi SCA

    prieš

    Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (FranceAgriMer),

    dalyvaujant

    Ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation,

    TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

    kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan (pranešėjas), teisėjai C. Lycourgos, E. Juhász, M. Ilešič ir I. Jarukaitis,

    generalinė advokatė E. Sharpston,

    kancleris A. Calot Escobar,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    Copebi SCA, atstovaujamos advokato N. Coutrelis,

    Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, C. Mosser ir A.‑L. Desjonquères,

    Europos Komisijos, atstovaujamos B. Stromsky, X. Lewis ir W. Farrell,

    atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

    priima šį

    Sprendimą

    1

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimo 2009/402/EB dėl Prancūzijos vykdytų specialiųjų planų vaisių ir daržovių sektoriuje (OL L 127, 2009, p. 11) išaiškinimo.

    2

    Šis prašymas pateiktas, nagrinėjant Copebi SCA ir Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (FranceAgriMer) (Nacionalinė žemės ūkio ir jūrų produktų gamybos įmonė, toliau – FranceAgriMer) bylą dėl bendrovės Copebi SCA prašymo panaikinti France AgriMer jai pateiktą mokėjimo dokumentą, kuriuo reikalaujama sumokėti sumą, atitinkančią susigrąžintiną 1998–2002 m. laikotarpiu jai išmokėtą valstybės pagalbos sumą, su palūkanomis.

    Teisinis pagrindas

    Sąjungos teisė

    Reglamentas Nr. 659/1999

    3

    1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio „Apibrėžimai“ h punkte numatyta:

    „Šiame reglamente:

    <…>

    h)

    „suinteresuotoji šalis“ – tai kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos.“

    4

    Šio reglamento 6 straipsnio „Formalaus tyrimo procesas“ 1 dalyje nurodyta:

    „Sprendime pradėti formalaus tyrimo procesą apibendrinami reikšmingi ginčytini faktai ir teisės klausimai, pateikiamas pirminis Komisijos atliktas pasiūlytos pagalbos pobūdžio priemonės įvertinimas ir išdėstomos abejonės dėl pagalbos atitik[ties] bendrajai rinkai. Sprendime reikalaujama, kad suinteresuotoji valstybė narė ir kitos suinteresuotosios šalys pateiktų pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. Deramai pateisintais atvejais Komisija gali pratęsti nustatytą laikotarpį.“

    Sprendimas 2009/402

    5

    Sprendimo 2009/402 15, 17, 24–27, 29 ir 71 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

    „(15)

    Aštuoniems žemės ūkio ekonomikos komitetams (Rhône‑Méditerranée, Grand Sud‑Ouest, Corse, Val de Loire, Nord, Nord‑Est, Bretagne ir Normandie) daugelį metų buvo skiriama valstybės lėšų, kurias visų pirmiausia teikė [Office national interprofessionnel des fruits, des légumes et de l’horticulture (Oniflhor) (Nacionalinis tarpšakinis vaisių, daržovių ir sodininkystės biuras, toliau – Oniflhor)], jos buvo naudojamos finansuoti pagalbos priemones, vadinamas „specialiaisiais planais“, skirtas palengvinti prekybą Prancūzijoje užauginta žemės ūkio produkcija, ypač krizės metu.

    <…>

    (17)

    2002 m. gruodžio 26 d. rašte Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad tokiomis priemonėmis buvo siekiama užkirsti kelią paklausą tuo metu viršijančiai pasiūlai susidaryti arba krizės metu – sušvelninti paklausą viršijančios pasiūlos poveikį veiklą vykdant trimis lygiais: išorės rinkų, vidaus rinkos ir perdirbimo.

    <…>

    (24)

    2002 m. gruodžio 26 d. rašte Prancūzija paaiškino, kad 30–50 % priemonių išlaidų padengta iš atitinkamų sektorių lėšų, o likusi dalis – iš valstybės lėšų.

    (25)

    [Fédération des comités économiques agricoles rattachés à la filière de production des fruits et légumes (Žemės ūkio komitetų, pridėtų prie vaisių ir daržovių auginimo grandinės, federacija, toliau – Fedecom)] išsamiai paaiškino, kaip veikia „specialiųjų planų“ finansavimo mechanizmas ir kokį vaidmenį atlieka komitetai. Prancūzija šių paaiškinimų neužprotestavo.

    (26)

    Pasak [Fedecom], kokias priemones taikyti, spręsdavo tik [Oniflhor], o ekonomikos komitetai privalėjo jas taikyti. Kiekvieno specialiojo plano ir augalo veislės atveju [Oniflhor] spręsdavo dėl to, kokių priemonių reikia imtis, ir atitinkamą valstybės ūkio šaką įpareigodavo jas įgyvendinti. [Oniflhor] taip pat sprendė dėl konkrečiam planui skirtino lėšų dydžio ir dėl privalomo ekonomikos komitetų įmokų dydžio.

    (27)

    Priemonės finansuotos iš ekonomikos komitetų valdomų veiklos lėšų. Šios lėšos buvo valdomos remiantis tokiais pat principais kaip ir 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo [(OL L 297, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 20 t., p. 55)] numatytai Bendrijos pagalbai taikomi principai, t. y. dalis lėšų yra skiriamos valstybės, kita dalis – augintojų asociacijų, vadinamų sektoriaus įnašų, mokamos piniginės įmokos, skaičiuojamos pagal parduotų vaisių ir daržovių kiekį. Sektoriaus įnašo nesudarė įmokos pagal plačiau taikomas taisykles. Todėl remiantis Ministro nutarimu jos nebuvo privalomojo pobūdžio.

    <…>

    (29)

    [Šioje 29 konstatuojamojoje dalyje] pateikiamoje lentelėje nurodyta 1992–2002 m. [Oniflhor] pagal specialiuosius planus išmokėtų sumų santrauka. Sumos suskirstytos pagal metus ir priemones. Tačiau apie 1992 ir 1993 metus lentelėje pateikiama tik bendra pagalbos suma. Prancūzija paaiškino, kad pagal [Oniflhor] archyvuose turimą informaciją išsamesnės šių dviejų metų informacijos pateikti neįmanoma.

    <…>

    (71)

    Pagal Komisijos turimą informaciją specialiuosiuose planuose numatytos priemonės, skirtos kovoti su krizėmis, sukeltomis pernelyg didelės prancūziškos produkcijos pasiūlos Bendrijos rinkoje, naudojant pardavimo kainos subsidijavimą, subsidijas už sandėliavimą arba už dalies derliaus sunaikinimą, taip pat finansinio pobūdžio paskatas perdirbti šviežią produkciją. Eksporto subsidijos taip pat padėjo realizuoti perteklinę Prancūzijos produkciją trečiųjų šalių rinkose ir galėjo sustiprinti ūkio subjektų konkurencinę padėtį. Atrodo, kad ši pagalba skirta remiantis kaina ir užaugintos produkcijos kiekiu.“

    6

    Šio sprendimo 1 straipsnyje nustatyta:

    „Pagal specialiuosius planus Prancūzijos vaisių ir daržovių augintojams suteikta valstybės pagalba, kurią 1992–2002 m. Prancūzija suteikė neteisėtai, pažeisdama [SESV 108 straipsnio 3 dalies] nuostatas, yra nesuderinama su bendrąja rinka.“

    7

    Minėto sprendimo 2 straipsnyje numatyta:

    „1.   Prancūzija imasi priemonių, būtinų 1 straipsnyje nurodytai su bendrąja rinka nederančiai pagalbai iš pagalbos gavėjų išieškoti.

    2   Į pagalbą, kurią reikia išieškoti, įeina palūkanos, skaičiuojamos nuo datos, kai pagalba buvo suteikta gavėjams, iki jos išieškojimo.

    <…>“

    8

    To paties sprendimo 5 straipsnyje nurodyta:

    „Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.“

    Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

    9

    Oniflhor, kurio teises perėmė FranceAgriMer, yra Prancūzijos valstybei pavaldi viešoji pramonės ir prekybos įstaiga, kurios užduotis – stiprinti vaisių ir daržovių sektoriaus ekonominį veiksmingumą.

    10

    1998–2002 m. skirdamas finansinę pagalbą kiekvienais prekybos metais Oniflhor taikė trumpalaikio skatinimo priemones tiekimo sutartims sudaryti su perdirbimo įmonėmis dėl perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių tiekimo.

    11

    Ši pagalba buvo skirta grupėms augintojų, kurie pagal daugiametes sutartis, sudarytas vadovaujantis tarpšakiniu susitarimu, nuėmę derlių tiekė ‘Bigarreau’ veislės vyšnias perdirbimo įmonėms.

    12

    Oniflhor pagalba buvo pervedama į Comité économique bigarreau industrie (CEBI) (perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių sektoriaus ekonomikos reikalų komitetas) sąskaitą, o iš jos šios lėšos buvo pervedamos to komiteto nariams, įskaitant Copebi; pastaroji iš viso gavo 2823708,83 EUR sumą.

    13

    Gavusi skundą, kiek tai susiję su pagalbos priemonėmis, būtent Oniflhor taikytomis Prancūzijai vykdant specialiuosius planus vaisių ir daržovių sektoriuje, Sprendime 2009/402 Komisija tvirtino, kad Prancūzijos vaisių ir daržovių sektoriui suteiktos pagalbos tikslas – palengvinti prekybą Prancūzijos produktais manipuliuojant pardavimo kaina arba rinkose siūlomu kiekiu. Ji padarė išvadą, kad tokios intervencinės priemonės yra valstybės pagalba, kuria pažeidžiama Sąjungos teisė, ir nurodė ją išieškoti.

    14

    Tas sprendimas patvirtintas dviem 2012 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimais: Prancūzija / Komisija (T‑139/09, EU:T:2012:496) ir Fedekom / Komisija (T‑243/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:497).

    15

    Priėmus tuos sprendimus, Prancūzijos Respublika įsipareigojo susigrąžinti pagalbą, neteisėtai suteiktą perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių augintojams, įskaitant Copebi; 2013 m. kovo 29 d.FranceAgriMer pateikė minėtai bendrovei mokėjimo dokumentą, siekdama susigrąžinti 5042768,78 EUR sumą, atitinkančią jai 1998–2002 m. laikotarpiu išmokėtą valstybės pagalbos sumą ir susikaupusias palūkanas.

    16

    2015 m. sausio 20 d. sprendimu Tribunal administratif de Nîmes (Nimo administracinis teismas, Prancūzija) atmetė Copebi prašymą panaikinti šį mokėjimo dokumentą.

    17

    2016 m. balandžio 18 d. sprendimu Cour administrative d'appel de Marseille (Marselio apeliacinis administracinis teismas, Prancūzija) atmetė Copebi apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo.

    18

    Pastarąjį sprendimą Copebi apskundė kasacine tvarka Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija).

    19

    Conseil d’État (Valstybės Taryba) konstatuoja, kad nors Sprendimas 2009/402 apima vaisių ir daržovių rinką, kuriai taikomas bendras vaisių ir daržovių rinkos organizavimas, kuris tuo metu, kai klostėsi bylos faktinės aplinkybės, buvo reglamentuojamas 1972 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1035/72 (OL L 118, 1972, p. 1), vėliau – 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2200/96 (OL L 297, 1996, p. 1) dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo, taikomais ir perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių sektoriui, ir nors iš 2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija (C‑37/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:90) matyti, kad CEBI gavo pagrindinėje byloje nagrinėjamą pagalbą, skirtą prekybai Prancūzijos produktais palengvinti manipuliuojant pardavimo kaina arba rinkoje siūlomu kiekiu, vis dėlto CEBI nėra paminėtas tarp Sprendimo 2009/402 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytų aštuonių žemės ūkio ekonomikos komitetų.

    20

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, iš to sprendimo taip pat aišku, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama pagalba, kitaip nei minėto sprendimo 24–28 konstatuojamosiose dalyse aprašytas finansavimo mechanizmas, finansuojama ne savanoriškais gamintojų įnašais, vadinamaisiais sektoriaus įnašais, o tik Oniflhor mokamomis subsidijomis.

    21

    Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors pagalbos, kurią Oniflhor, tarpininkaujamas CEBI, suteikė perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių augintojams, kasmet sumokėtos sumos yra įtrauktos į Sprendimo 2009/402 29 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lentelę, Prancūzijos valdžios institucijos pranešė apie šias sumas ir šiame sprendime nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad jas oficialiai patvirtino Komisija, kuri minėto sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje mini tik aštuonis ekonomikos komitetus ir neįtraukia CEBI. Ši lentelė pateikta tik skirsnyje, kuriame aprašoma nagrinėjama pagalba; jos nėra skirsnyje, skirtame lėšų susigrąžinimo procedūrai.

    22

    Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar bendrovei Copebi pateiktas FranceAgriMer mokėjimo dokumentas, pagrįstas Sprendime 2009/402 nurodytos pagalbos susigrąžinimu, yra teisėtas. To mokėjimo dokumento teisėtumą, be kita ko, lemtų atsakymas į klausimą, ar šį sprendimą reikia suprasti kaip apimantį pagalbą, kurią Oniflhor suteikė CEBI ir kurios sumas šio komiteto narės, gamintojų grupės, išmokėjo perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių augintojams, nors CEBI neminimas tarp to sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytų aštuonių žemės ūkio ekonomikos komitetų ir ši pagalba buvo iš esmės kitaip finansuojama.

    23

    Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

    „Ar Sprendimą [2009/402] reikia aiškinti taip: į jo taikymo sritį patenka pagalba, kurią Oniflhor suteikė CEBI, o perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių augintojams ją skyrė šio komiteto narės, gamintojų grupės, nors CEBI nėra paminėtas tarp aštuonių to paties sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žemės ūkio ekonomikos komitetų, o nagrinėjama pagalba, kitaip nei šio sprendimo 24–28 konstatuojamosiose dalyse apibūdintas finansavimo mechanizmas, buvo finansuojama tik Oniflhor subsidijomis, neprisidedant savanoriškais gamintojų įnašais, vadinamaisiais sektoriaus įnašais?“

    Dėl prejudicinio klausimo

    24

    Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Sprendimą 2009/402 reikia suprasti kaip apimantį pagalbą, kurią Oniflhor suteikė CEBI ir kurios sumas šio komiteto narės, gamintojų grupės, išmokėjo perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių augintojams, nors, pirma, CEBI neminimas tarp tame sprendime nurodytų aštuonių žemės ūkio ekonomikos komitetų ir, antra, ši pagalba, kitaip nei minėtame sprendime apibūdintas finansavimo mechanizmas, buvo finansuojama tik Oniflhor subsidijomis, neprisidedant savanoriškais gamintojų įnašais.

    25

    Pirma, kiek tai susiję su aplinkybe, kad CEBI neminimas Sprendime 2009/402, reikia pažymėti, kad neginčijama, jog 1998–2002 m. kasatorė pagrindinėje byloje gavo pagalbą, kurią, tarpininkaujamas CEBI, suteikė Oniflhor.

    26

    Taip pat neginčijama, kad CEBI turi tokį patį teisinį statusą kaip ir kiti aštuoni žemės ūkio ekonomikos komitetai, nurodyti Sprendimo 2009/402 15 konstatuojamojoje dalyje, ir jam taikomos tos pačios nacionalinės nuostatos, ir kad, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tas komitetas pasinaudojo tos pačios viešosios įstaigos, t. y. Oniflhor, suteikta pagalba, siekdamas palengvinti prekybą Prancūzijos produktais, manipuliuojant pardavimo kaina arba rinkose siūlomais kiekiais.

    27

    Taip pat reikia pažymėti, kad Sprendimo 2009/402 1 straipsnyje konstatuota, jog „[p]agal specialiuosius planus Prancūzijos vaisių ir daržovių augintojams suteikta valstybės pagalba, kurią 1992–2002 m. Prancūzija suteikė neteisėtai, pažeisdama [SESV 108 straipsnio 3 dalies] nuostatas, yra nesuderinama su bendrąja rinka“. Todėl reikia pripažinti, kad, kaip Komisija nurodo rašytinėse pastabose, Sprendimo 2009/402 rezoliucinė dalis apima ne vien to sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje minimus aštuonis žemės ūkio ekonomikos komitetus.

    28

    Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog sprendimai dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo yra skirti atsakingai valstybei narei, o ne pagalbos gavėjams, ir jokia nuostata dėl valstybės pagalbos stebėsenos procedūros pagalbos gavėjas nėra ypatingai išskiriamas palyginti su kitomis suinteresuotosiomis šalimis (be kita ko, žr. 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Falck ir Acciaierie di Bolzano / Komisija, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, EU:C:2002:524, 81 ir 83 punktus).

    29

    Taigi Sprendimas 2009/402, kaip nurodyta jo 5 straipsnyje, skirtas būtent Prancūzijos Respublikai, o ne konkrečiam ekonomikos komitetui. Todėl pagal to sprendimo 2 straipsnį ši valstybė narė turi imtis priemonių, būtinų susigrąžinti iš pagalbos gavėjų minėtu sprendimu nesuderinama pripažintą pagalbą, taigi ir nustatyti įstaigas, kurios gavo tokią pagalbą.

    30

    Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad vertindama pagalbos programą Komisija gali apsiriboti nagrinėjamos programos požymių analize, kad savo sprendimo motyvuose nustatytų, ar dėl tos programos sąlygų jos gavėjams suteikiamas didelis pranašumas prieš konkurentus ir ar ji gali būti ypač naudinga įmonėms, užsiimančioms prekyba tarp valstybių narių (2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Italija / Komisiją, C‑310/99, EU:C:2002:143, 89 punktas).

    31

    Todėl Komisijos sprendime, kuriuo nustatoma, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, neturi būti nagrinėjami atskiri pagal pagalbos schemą suteiktos pagalbos atvejai. Kiekvienos atitinkamos įmonės individualią situaciją reikia patikrinti tik pagalbos susigrąžinimo etapu (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑310/99, EU:C:2002:143, 91 punktą).

    32

    Kaip nurodo Komisija, taip yra ypač tuo atveju, jei ji negali iš susijusios valstybės narės gauti pakankamai informacijos apie tai, kaip konkrečiai šios priemonės taikytos.

    33

    Todėl, remiantis tuo, kad CEBI nėra vienas iš Sprendime 2009/402 nurodytų aštuonių žemės ūkio ekonomikos komitetų, negalima daryti išvados, kad šis sprendimas neapima pagalbos, kurią Oniflhor suteikė per šį žemės ūkio ekonomikos komitetą ir kuri buvo skirta Copebi.

    34

    Be to, negalima tvirtinti, kad Sprendimas 2009/402 priimtas pažeidžiant kasatorės pagrindinėje byloje teisę būti išklausytai. Iš tiesų, reikia priminti: Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą „suinteresuotosios šalies“ sąvoka apima neapibrėžtą asmenų grupę (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / Scheucher‑Fleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 132 punktą), todėl pagal šią nuostatą nereikalaujama nurodyti atskirų subjektų (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills / Komisija, 323/82, EU:C:1984:345, 17 punktą).

    35

    Siekiama tik įpareigoti Komisiją imtis tokių veiksmų, kad visi potencialiai suinteresuoti asmenys būtų informuoti ir turėtų progą išdėstyti savo argumentus. Tokiomis aplinkybėmis pranešimo paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra tinkama priemonė valstybės pagalbos stebėsenos srityje, siekiant informuoti visas suinteresuotąsias šalis apie tai, kad pradėta procedūra (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills / Komisija, 323/82, EU:C:1984:345, 17 punktą ir 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Falck ir Acciaierie di Bolzano / Komisija, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, EU:C:2002:524, 80 punktą).

    36

    Antra, kiek tai susiję su aplinkybe, kad Copebi gauta pagalba, kitaip nei finansavimo mechanizmas, kurį Komisija aprašė Sprendime 2009/402, buvo finansuojama tik Oniflhor subsidijomis, neprisidedant gamintojų savanoriškais įnašais, reikia pažymėti, kad iš to sprendimo matyti, jog „specialiųjų planų“ finansavimas atitinkamuose sektoriuose užtikrintas nuo 30 iki 50 %. Šiuos sektorių įnašus papildė valstybės valdžios institucijų skirtas finansavimas, tarpininkaujant Oniflhor. Šiuos sektorių įnašus turėjo sumokėti žemės ūkio ekonomikos komitetai, o jų nesumokėjimas iš esmės reiškė atsisakymą gauti pagalbą iš Oniflhor.

    37

    Reikia pažymėti, kad, net jei Copebi gauta pagalba buvo finansuojama tik Oniflhor subsidijomis, neprisidedant atitinkamo sektoriaus įnašais, tai nekeičia fakto, kad pagalba buvo suteikta iš valstybės išteklių.

    38

    Todėl tokia aplinkybė negali reikšti, kad Copebi gauta pagalba nėra „valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir nepatenka į Sprendimo 2009/402 taikymo sritį.

    39

    Be to, kiek tai susiję su aplinkybe, kad nesant sektoriaus įnašų Oniflhor pagrįstai turėjo visiškai neteikti pagalbos, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad tai, ar suinteresuotosioms įmonėms suteikta pagalba atitiko vidaus teisės aktus, ar, atvirkščiai, yra mokesčių vengimo arba sukčiavimo mokesčių srityje atvejis, neturi reikšmės aptariamos valstybės narės pareigai susigrąžinti pagalbą per nustatytą terminą (2011 m. gegužės 5 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑305/09, EU:C:2011:274, 42 punktas).

    40

    Taigi aplinkybė, kad Copebi pavyko pasinaudoti specialiaisiais planais, prie jų neprisidedant, ir taip gauti daugiau naudos nei kiti pagalbos gavėjai, nesudaro sąlygų išvengti Sprendimo 2009/402 taikymo.

    41

    Galiausiai, trečia, kasatorė pagrindinėje byloje teigia, kad, kitaip nei Sprendime 2009/402 nurodytuose „specialiuose planuose“, tarpšakinės pagalbos priemonė, taikoma perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių sektoriui, buvo susieta su struktūriniu planu, t. y. trumpalaike ir vienkartine pagalba, kuria nebuvo siekiama sumažinti laikino pasiūlos pertekliaus.

    42

    Vis dėlto reikia pažymėti, kad iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog pagalba, kurią Oniflhor pervedė CEBI, buvo suteikta kaip finansinė pagalba kiekvienais atitinkamais prekybos metais; ja buvo siekiama pašalinti sunkumus, kurių šiam sektoriui kilo dėl didelio Italijos ir Ispanijos perdirbimo pramonės, taip pat iš Vidurio Europos šalių importuotų žaliavinių produktų konkurencinio spaudimo. Iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų taip pat aišku, kad kiekvienais metais pagalba buvo skaičiuojama pagal gautą derlių ir produkto paskirties vietą, laikantis nustatyto vaisių kiekio.

    43

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakymas į pateiktą klausimą yra toks: Sprendimą 2009/402 reikia suprasti kaip apimantį pagalbą, kurią Oniflhor suteikė CEBI ir kurios sumas šio komiteto narės, gamintojų grupės, išmokėjo perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių augintojams, nors, pirma, CEBI neminimas tarp tame sprendime nurodytų aštuonių žemės ūkio ekonomikos komitetų ir, antra, ši pagalba, kitaip nei minėtame sprendime apibūdintas finansavimo mechanizmas, buvo finansuojama tik Oniflhor subsidijomis, neprisidedant savanoriškais gamintojų įnašais.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

    44

    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

     

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

     

    2009 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą 2009/402/EB dėl Prancūzijos vykdytų specialiųjų planų vaisių ir daržovių sektoriuje reikia suprasti kaip apimantį pagalbą, kurią Office national interprofessionnel des fruits, des légumes et de l’horticulture (Oniflhor) (Nacionalinis tarpšakinis vaisių, daržovių ir sodininkystės biuras) suteikė Comité économique agricole du bigarreau d’industrie (CEBI) (‘Bigarreau’ veislės vyšnių sektoriaus ekonomikos reikalų komitetas) ir kurios sumas šio komiteto narės, gamintojų grupės, išmokėjo perdirbti skirtų ‘Bigarreau’ veislės vyšnių augintojams, nors, pirma, CEBI neminimas tarp tame sprendime nurodytų aštuonių žemės ūkio ekonomikos komitetų ir, antra, ši pagalba, kitaip nei minėtame sprendime apibūdintas finansavimo mechanizmas, buvo finansuojama tik Oniflhor subsidijomis, neprisidedant savanoriškais gamintojų įnašais.

     

    Parašai.


    ( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.

    Į viršų