–

Skype Communications Sàrl, atstovaujamos advokato E. Valgaeren ir advokačių C. Evrard ir D. Gillet,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet, P. Cotino ir J. C. Halleux, padedamų advokatų S. Depre, P. Vernet ir M. Lambert de Rouvrat,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir S. Eisenberg,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman ir P. Huurnink,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos C.‑R. Canţăr, O.‑C. Ichim ir R.‑I. Haţieganu,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux, L. Nicolae ir G. Braun,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009, p. 37, klaidų ištaisymai OL L 241, 2013, p. 8 ir OL L 275, 2014, p. 9) (toliau – Pagrindų direktyva), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Skype Communications Sàrl ir Institut belge des services postaux et des télécommunications (Belgijos pašto paslaugų ir telekomunikacijų institutas, toliau – IBPT) ginčą dėl šio instituto sprendimo skirti bendrovei administracinę baudą už tai, kad ji teikė elektroninių ryšių paslaugą iš anksto apie tai nepranešusi.

3

Pagrindų direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Apibrėžimas „Informacinės visuomenės paslaugos“, pateiktas 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką [(OL L 204, 1998, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337), iš dalies pakeistos 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 8)], 1 straipsnyje, apima plačią ekonominę veiklą, kuri vyksta operatyviniu kompiuteriniu ryšiu. Didžiajai tokios veiklos daliai ši direktyva netaikoma, nes tokios veiklos, visos ar tam tikros jos dalies, nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Balso telefonijai ir elektroninio pašto perdavimo paslaugoms ši direktyva taikoma. Ta pati įmonė, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėja, gali teikti ir elektroninių ryšių paslaugą, tokią kaip prieiga prie interneto, ir paslaugas, kurioms ši direktyva netaikoma, tokias kaip turinio teikimas internetu.“

4

Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

5

Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje „Politikos tikslai ir reguliavimo principai“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydamos šioje Direktyvoje ir specifinėse direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinės reguliavimo institucijos imtųsi visų reikiamų priemonių, skirtų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams pasiekti. Tokios priemonės turi būti proporcingos tiems tikslams.

Išskyrus tuos atvejus, kai su radijo dažniais susijusiame 9 straipsnyje nurodyta kitaip, valstybės narės atidžiai atsižvelgia į tai, jog yra pageidautina, kad jų reguliavimas technologiniu požiūriu būtų neutralus, ir užtikrina, kad vykdydamos šioje direktyvoje ir specifinėse direktyvose nurodytas užduotis, ypač tas, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją, to paties principo laikytųsi nacionalinės reguliavimo institucijos.

<…>

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos skatina konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, inter alia:

<…>

<…>

4.   Nacionalinės reguliavimo institucijos rūpinasi Europos Sąjungos piliečių interesais, inter alia:

<…>

<…>“

6

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Loi du 13 juin 2005 relative aux communications électroniques (2005 m. birželio 13 d. Elektroninių ryšių įstatymas, Moniteur belge, 2005 m. birželio 20 d., p. 28070, toliau – LCE) 2 straipsnio 5° punkte numatyta:

„Šiame įstatyme:

<…>

7

LCE 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Pradėti savo vardu teikti elektroninių ryšių paslaugas ar tinklus arba juos perparduoti, laikantis 39 straipsnio, galima tik apie tai iš anksto pranešus [IBPT]; šiame pranešime turi būti nurodyti tokie duomenys:

Pranešimas siunčiamas registruotu paštu.“

8

Bendrovė Skype Communications išleido komunikacijų programinę įrangą Skype, leidžiančią naudotojui, kuris ją instaliavo į terminalą, t. y. kompiuterį, planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną, naudotis balso telefonijos ir vaizdo konferencijų paslaugomis tarp kelių prietaisų. SkypeOut – tai Skype programinės įrangos funkcija, suteikianti naudotojui galimybę skambinti iš savo terminalo į fiksuotojo arba mobiliojo ryšio telefono numerį naudojantis Internet Protocol (IP) [interneto protokolas (IP)], konkrečiai – Voice over IP (VoIP) [interneto telefonija]. Vis dėlto naudojantis SkypeOut negalima priimti skambučių iš Belgijos telefono numerių.

9

SkypeOut teikiama paslauga yra vadinamoji „interneto prieigos paslaugų teikėjo neteikiama paslauga“ (toliau – IPPT neteikiama paslauga), t. y. paslauga, kuria galima naudotis internetu, nedalyvaujant tradiciniam ryšių operatoriui.

10

SkypeOut paslauga naudotojams teikiama taikant dvi tarifų schemas: išankstinio mokėjimo paslauga arba įvairūs abonentai, suteikiantys teisę į tam tikrą skaičių telefono skambučių per mėnesį už fiksuotą kainą.

11

Techniniu aspektu, norint naudotis SkypeOut, reikalingas interneto ryšys, kurį tiekia interneto prieigos paslaugų teikėjas (toliau – IPPT), ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų, tinkamai įgaliotų perduoti ir užbaigti skambučius viešajame perjungiamame telefono tinkle (VPPT), su kuriais Skype Communications sudarė susitarimus ir kuriems už paslaugas atlygina mokėdama skambučių užbaigimo mokestį (fixed termination rate (FTR) arba mobile termination rate (MTR)), veiksmai.

12

2011 m. gegužės 11 d. ir rugpjūčio 9 d. raštais IBPT paragino Skype Communications pranešti jam apie savo teikiamas paslaugas pagal LCE 9 straipsnio 1 dalį ir prie šių raštų pridėjo pranešimo formą.

13

2011 m. rugpjūčio 24 d.Skype Communications atsakė, kad Belgijoje nevykdo jokios veiklos ir neteikia jokių elektroninių ryšių paslaugų, kaip jos apibrėžtos Pagrindų direktyvoje, nes pati neperduoda jokių signalų. Ji taip pat nurodė, kad, kiek tai susiję su funkcija SkypeOut, ji naudojosi tarptautiniais ryšio operatoriais, kurie patys perdavė signalus.

14

2013 m. rugpjūčio 14 d. IBPT atsiuntė Skype Communications dar vieną raštą, jame nurodė, kad bendrovė nesilaikė pareigos pranešti apie SkypeOut paslaugą. IBPT teigė, kad SkypeOut yra elektroninių ryšių paslauga, kaip ji suprantama pagal LCE 2 straipsnio 5° punktą. Viena vertus, tai, kad naudojamas numeracijos planas, rodo, kad ši paslauga yra daugiau nei interneto taikomoji programa ir kad jai netaikoma turinio išimtis, nurodyta elektroninių ryšių paslaugos apibrėžtyje. Kita vertus, tai, kad Skype Communications neužtikrina signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, nekliudo jai iš tiesų teikti tokių paslaugų. Galiausiai pažymėtina, kad SkypeOut teikiama Belgijos teritorijoje reziduojantiems naudotojams.

15

2013 m. gruodžio 13 d.Skype Communications užginčijo IBPT poziciją ir tvirtino, kad jai nebuvo skirti numeriai iš Belgijos numeracijos plano. Aplinkybė, kad ryšys nukreiptas į tame Belgijos plane nurodytus numerius, negali būti pagrįstai laikoma suteikiančia elektroninių ryšių paslaugos statusą. Bet koks kitas aiškinimas reikštų, kad bet kuriam telekomunikacijų operatoriui pasaulyje būtų taikoma Belgijos pranešimų apie elektroninių ryšių paslaugas tvarka, net jeigu jis naudojasi trečiojo subjekto, t. y. operatoriaus, tinkamai įgalioto užbaigti skambučius į Belgijos numeracijos plane nurodytus numerius, paslaugomis.

16

2014 m. gruodžio 23 d. IBPT pranešė Skype Communications apie kaltinimus LCE 9 straipsnio 1 dalies nesilaikymu ir numatomas priemones.

17

Pasibaigus susirašinėjimui ir posėdžiams, 2016 m. birželio 1 d. IBPT pranešė Skype Communications savo galutinį sprendimą, priimtą 2016 m. gegužės 30 d.; tame sprendime jis konstatavo, kad ši bendrovė nesilaikė LCE 9 straipsnio 1 dalies, nes teikė elektroninių ryšių paslaugas apie tai nepranešusi, nurodė jai nutraukti pažeidimą ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir skyrė 223454 eurų baudą, kuri turėjo būti sumokėta per 60 dienų.

18

2016 m. liepos 29 d.Skype Communications kreipėsi į cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) su prašymu panaikinti 2016 m. gegužės 30 d. IBPT sprendimą ir, be kita ko, pripažinti, kad SkypeOut nėra elektroninių ryšių paslauga, taigi ji nėra elektroninių ryšių paslaugų teikėja. Papildomai ji prašė pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

19

2017 m. spalio 9 d.Microsoft Ireland Operations, kuri, kaip ir Skype Communications, priklauso Microsoft grupei, pagal LCE 9 straipsnio 1 dalį pranešė IBPT apie paslaugą „PSTN Calling“ („VPTT skambučiai“), kuria naudojantis taip pat galima kompiuteriu ir interneto ryšiu skambinti į VPTT numerius. Skype Communications teigimu, paslauga „PSTN Calling“ techniškai labai skiriasi nuo SkypeOut, ir tai pagrindžia pranešimą apie ją kaip apie elektroninių ryšių paslaugą.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašyme nurodo, kad, priešingai, nei teigia Skype Communications, ši bendrovė teikia pasiūlymą Belgijos rezidentams, taigi egzistuoja paslaugos SkypeOut pasiūla Belgijoje. Be to, tas teismas pažymi, kad pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl to, ar SkypeOut paslaugą visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Šiuo klausimu jis pabrėžia, kad Teisingumo Teismas 2014 m. balandžio 30 d. Sprendime UPC DTH (C‑475/12, EU:C:2014:285, 43 punktas) konstatavo, kad „tai, jog signalas buvo siunčiamas naudojantis infrastruktūra, kuri nepriklauso [ieškovei], nėra svarbu nustatant paslaugos pobūdį. Tam iš tiesų svarbi tik aplinkybė, kad prieš galutinius naudotojus [ieškovė] atsako už signalo, kuris užtikrina jų užsiprenumeruotos paslaugos teikimą, perdavimą“.

21

Šiomis aplinkybėmis cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

22

Savo keturiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad programinės įrangos gamintojo siūloma funkcija, leidžianti naudotis IP telefonijos paslauga, kai naudotojas gali iš terminalo per valstybės narės VPTT skambinti į nacionaliniame numeracijos plane nurodytus fiksuotojo arba mobiliojo ryšio telefono numerius, yra „elektroninių ryšių paslauga“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu už šią paslaugą gamintojas gauna atlygį ir sudaro susitarimus su telekomunikacijų paslaugų teikėjais, tinkamai įgaliotais perduoti ir užbaigti skambučius VPTT.

23

Jis kelia klausimą, ar toks kvalifikavimas nesikeičia, nepaisant to, kad, pirma, interneto prieigos paslauga, kuria naudodamasis vartotojas turi galimybę naudotis IP telefonijos paslauga, irgi yra elektroninių ryšių paslauga, antra, IP telefonija yra tik viena iš programinės įrangos funkcijų ir programinė įranga gali būti naudojama be jos, trečia, paslaugos teikėjas savo bendrosiose sąlygose nurodo, jog neprisiima atsakomybės už signalų perdavimą prieš galutinį klientą, ir, ketvirta, teikiamą paslaugą apima ir sąvoka „informacinės visuomenės paslauga“.

24

Visų pirma primintina, kad sąvoka „elektroninių ryšių paslauga“ pozityviai ir negatyviai apibrėžta Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte ir ši apibrėžtis pakartota 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, 2002, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 178) 1 straipsnio 3 punkte (2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo UPC Nederland, C‑518/11, EU:C:2013:709, 36 ir 37 punktai).

25

Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte elektroninių ryšių paslauga apibrėžta kaip „paslauga, paprastai teikiama už atlygį, kuri visa ar didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo paslaugas tinklais, naudojamais transli[uoti]“.

26

Toje pačioje nuostatoje nurodyta, kad sąvoka „elektroninių ryšių paslauga“ neapima, pirma, „elektroniniais ryšių tinklais ir paslaugomis perduodamo turinio teikimo ar redakcinės jo kontrolės paslaugų“ ir, antra, „informacinės visuomenės paslaugų, apibrėžtų [Direktyvos 98/34] 1 straipsnyje, kurios visos ar didžiąja dalimi susideda [nesusideda] iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais“.

27

Šiuo klausimu Pagrindų direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių konvergencija reiškia, kad visiems perdavimo tinklams ir paslaugoms turėtų būti taikoma viena reguliavimo sistema“ ir kad kuriant minėtą sistemą „būtina atskirti perdavimo reguliavimą nuo turinio reguliavimo“.

28

Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad įvairiose direktyvose, sudarančiose elektroninių ryšių paslaugoms taikomą naują reguliavimo sistemą, visų pirma Pagrindų direktyvoje ir Direktyvoje 2002/77, nustatytas aiškus skirtumas tarp turinio kūrimo, iš kurio kyla redakcinė atsakomybė, ir turinio perteikimo, į kurį neįeina redakcinė atsakomybė, nes turiniui ir jo perdavimui taikomi atskiri teisės aktai, kuriais siekiama tik jiems būdingų tikslų (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo UPC Nederland, C‑518/11, EU:C:2013:709, 41 punktą ir 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPC DTH, C‑475/12, EU:C:2014:285, 36 punktą).

29

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog tam, kad paslauga patektų į sąvoką „elektroninių ryšių paslauga“, ją turi sudaryti signalų perdavimas, tačiau tai, jog signalas siunčiamas naudojantis infrastruktūra, kuri nepriklauso paslaugos teikėjui, nėra svarbu nustatant paslaugos pobūdį; tam iš tiesų svarbi tik aplinkybė, kad prieš galutinius naudotojus šis paslaugos teikėjas atsako už signalo, kuris užtikrina jų užsiprenumeruotos paslaugos teikimą, perdavimą (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPC DTH, C‑475/12, EU:C:2014:285, 43 punktas).

30

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir iš Teisingumo Teismui pateiktų rašytinių pastabų matyti, kad Skype Communications, programinės įrangos Skype kūrėja, siūlo šios programinės įrangos papildomą funkciją (SkypeOut), suteikiančią naudotojui galimybę naudojantis prie interneto prijungtu terminalu, kaip antai kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, skambinti į fiksuoto ar mobiliojo ryšio telefono numerį VPTT, naudojant IP, konkrečiai – IP telefoniją.

31

Neginčijama, kad Skype Communications siūlo IP telefonijos paslaugą Belgijoje ir kad gauna atlygį iš šios paslaugos gavėjų, nes naudojimosi SkypeOut sąlyga yra išankstinis mokėjimas arba abonentas.

32

Taip pat neginčijama, kad norint naudotis SkypeOut reikalingas telekomunikacijų paslaugų teikėjų, tinkamai įgaliotų perduoti ir užbaigti skambučius į fiksuotojo ar mobiliojo ryšio telefono numerius VPPT, dalyvavimas ir kad Skype Communications tuo tikslu sudaro su jais susitarimus ir jiems už paslaugas atlygina mokėdama fiksuotojo ryšio skambučių užbaigimo mokestį (fixed termination rate (FTR)) arba mobiliojo ryšio skambučių užbaigimo mokestį (mobile termination rate (MTR)).

33

Vadinasi, pirma, SkypeOut funkcija iš esmės yra balso signalų, kuriuos siunčia naudotojas, skambindamas kitam naudotojui elektroninių ryšių tinkluose, t. y. iš pradžių internetu, paskui, VPTT, perdavimas ir, antra, Skype Communications laikytina atsakinga SkypeOut naudotojams, tapusiems šios paslaugos abonentais arba pasirinkusiems išankstinio mokėjimo paslaugą, už balso signalų perdavimą VPTT, kaip tai suprantama 2014 m. balandžio 30 d. Sprendime UPC DTH (C‑475/12, EU:C:2014:285, 43 punktas).

34

Iš tiesų, nors techniškai per SkypeOut vykdomus balso skambučius pirmajame segmente nuo skambinančiojo naudotojo interneto prieigos iki tinklų sietuvo (Gateway), jungiančio internetą ir VPTT, internetu nukreipia interneto prieigos paslaugų teikėjai, o antrajame segmente nuo tinklų sietuvo iki naudotojo, kuriam skambinama, prijungimo prie mobiliojo arba fiksuotojo ryšio tinklo taško tai daro telekomunikacijų paslaugų teikėjai VPTT, šis perdavimas vyksta pagal Skype Communications ir šių telekomunikacijų paslaugų teikėjų sudarytus susitarimus ir negalėtų vykti be šių susitarimų.

35

Kaip iš esmės tvirtina Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos vyriausybės ir Komisija, būtent dėl Skype Communications sudarytų susitarimų su telekomunikacijų paslaugų teikėjais VPTT dėl tinklų sujungimo techniškai tampa įmanoma perduoti signalus iš interneto į VPTT ir jos klientams užtikrinama galimybė gauti IP telefonijos paslaugą naudojantis programinės įrangos Skype funkcija SkypeOut.

36

Įvairios aplinkybės, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė savo klausimuose, nepaneigia to, kad SkypeOut yra „elektroninių ryšių paslauga“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktą.

37

Pirma, aplinkybė, kad SkypeOut naudotojas IP telefonijos paslaugą gauna naudodamasis interneto prieiga, kurią jam suteikia interneto prieigos paslaugų teikėjas, o ši prieiga taip pat yra elektroninių ryšių paslauga, nereiškia, kad IP telefonijos paslauga negali būti laikoma „elektroninių ryšių paslauga“.

38

Kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Belgijos vyriausybė ir Komisija pažymėjo, kad IP telefonijos paslaugą iš tiesų sudaro dvi atskiros paslaugos: pirma, skambinančiojo naudotojo balso signalų nukreipimas iki tinklų sietuvo (Gateway), jungiančio internetą ir VPTT (už šį nukreipimą atsakingas skambinančiojo naudotojo interneto prieigos paslaugos teikėjas), ir, antra, šių signalų nukreipimas VPTT į fiksuotojo ar mobiliojo telefono ryšio aparate esantį galinį tašką (už šį nukreipimą bendrai atsakingi asmenų, kuriems skambinama, telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir Skype Communications, remiantis jų tarpusavio susitarimais).

39

Šiuo klausimu pasakytina, kad nors, kaip nurodė Belgijos vyriausybė, telekomunikacijų paslaugų teikėjų teikiamos fiksuotojo ar mobiliojo ryšio skambučių užbaigimo VPTT paslaugos yra elektroninių ryšių paslaugos, šie paslaugų teikėjai negali būti laikomi atsakingais SkypeOut naudotojams už balso signalų perdavimą, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nes jų ir šių naudotojų nesieja sutartiniai santykiai.

40

Taigi šie paslaugų teikėjai pagal sutartis yra atsakingi Skype Communications už balso signalų, perduodamų per SkypeOut VPTT, nukreipimą, tačiau būtent Skype Communications yra atsakinga už IP telefonijos paslaugą, kurią už atlygį teikia savo klientams ir abonentams.

41

Antra, aplinkybė, kad SkypeOut yra tik viena iš Skype programinės įrangos funkcijų ir ši programinė įranga gali būti naudojama be šios funkcijos, neturi reikšmės kvalifikuojant Skype Communications teikiamą IP telefonijos paslaugą kaip elektroninių ryšių paslaugą.

42

Tiesa, Skype Communications tvirtina, kad Skype programinė įranga teikia daug paslaugų, kurios nėra ginčo pagrindinėje byloje dalykas: be kita ko, paslaugą, leidžiančią naudotojams nemokamai perduoti garso ir (arba) vaizdo pranešimus iš vieno prie interneto prijungto terminalo į kitą, taip pat daug kitų paslaugų, kaip antai ekrano padalijimo, momentinių tekstinių pranešimų, dalijimosi rinkmenomis arba sinchroninio vertimo paslaugas, kurios negali būti laikomos „elektroninių ryšių paslaugomis“, nes jų visiškai arba daugiausia nesudaro signalų perdavimas.

43

Vis dėlto, nors norint įdiegti terminale funkciją SkypeOut reikia prieš tai instaliuoti programinę įrangą Skype, taip pat pasakytina, kad, kaip visų pirma pažymėjo Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Rumunijos vyriausybės, paslaugos, teikiamos naudojantis pačia programine įranga Skype ir naudojantis jos funkcija SkypeOut, skiriasi pagal savo dalyką ir veikia visiškai atskirai.

44

Trečia, aplinkybė, kad Skype Communications savo bendrosiose sąlygose nurodė, jog neprisiima atsakomybės už signalų perdavimą prieš jos programinės įrangos Skype naudotojus, kurie naudojasi funkcija SkypeOut, neturi reikšmės kvalifikuojant dėl šios funkcijos teikiamą IP telefonijos paslaugą kaip „elektroninių ryšių paslaugą“.

45

Iš tiesų pasakytina, kad pripažinus, jog paslaugos, materialiniu aspektu laikytinos „elektroninių ryšių paslauga“, teikėjas gali nepatekti į Pagrindų direktyvos taikymo sritį savo bendrosiose sąlygose įtvirtinęs nuostatą dėl atsakomybės neprisiėmimo, būtų panaikinta naujos elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo sistemos, kurios tikslas yra sukurti tikrąją elektroninių ryšių vidaus rinką, kur elektroniniai ryšiai galiausiai būtų reglamentuojami tik konkurencijos teisės nuostatomis, taikymo sritis (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo UPC Nederland, C‑518/11, EU:C:2013:709, 45 punktą ir 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPC DTH, C‑475/12, EU:C:2014:285, 44 punktą).

46

Galiausiai, ketvirta, aplinkybė, kad naudojantis SkypeOut teikiama IP telefonijos paslauga taip pat patenka į sąvokos „informacinės visuomenės paslauga“ apibrėžtį, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 98/34, visiškai nereiškia, kad ši paslauga negali būti laikoma „elektroninių ryšių paslauga“.

47

Iš Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkto, siejamo su šios direktyvos 10 konstatuojamąja dalimi, formuluotės matyti, kad elektroninių ryšių paslaugų apibrėžtis neapima tik informacinės visuomenės paslaugų, apibrėžtų Direktyvos 98/34 1 straipsnyje, kurios visos ar didžiąja dalimi nesusideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais.

48

Tuo remiantis darytina išvada, kad, kaip pažymėjo Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos vyriausybės ir Komisija, „informacinės visuomenės paslauga“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 98/34, patenka į Pagrindų direktyvos taikymo sritį, jeigu ją visiškai arba daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais.

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad programinės įrangos gamintojo siūloma funkcija, leidžianti naudotis IP telefonijos paslauga, kai naudotojas gali iš terminalo per valstybės narės VPTT skambinti į nacionaliniame numeracijos plane nurodytus fiksuotojo arba mobiliojo ryšio telefono numerius, yra „elektroninių ryšių paslauga“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu už šią paslaugą gamintojas gauna atlygį ir sudaro susitarimus su telekomunikacijų paslaugų teikėjais, tinkamai įgaliotais perduoti ir užbaigti skambučius VPTT.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad programinės įrangos gamintojo siūloma funkcija, leidžianti naudotis Voice over Internet Protocol (VoIP) (interneto telefonijos (IP telefonijos)) paslauga, kai naudotojas gali iš terminalo per valstybės narės viešąjį perjungiamą telefono ryšio tinklą (VPTT) skambinti į nacionaliniame numeracijos plane nurodytus fiksuotojo arba mobiliojo ryšio telefono numerius, yra „elektroninių ryšių paslauga“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu už šią paslaugą gamintojas gauna atlygį ir sudaro susitarimus su telekomunikacijų paslaugų teikėjais, tinkamai įgaliotais perduoti ir užbaigti skambučius VPTT.