–

Kreyenhop & Kluge GmbH & Co. KG, atstovaujamos Rechtsanwälte L. Harings ir H. Henninger,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros ir M. Wasmeier,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede, iš dalies pakeistame 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 927/2012 (OL L 304, 2012, p. 1), pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 19023010 subpozicijos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Kreyenhop & Kluge GmbH & Co. KG ir Hauptzollamt Hannover (Centrinė Hanoverio muitinė, Vokietija) ginčą dėl greitai paruošiamų gruzdintų makaronų klasifikavimo pagal KN.

3

Reglamentu Nr. 2658/87 nustatyta KN yra pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba (vėliau tapusi Pasauline muitinių organizacija, PMO) ir kuri įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos. Ši konvencija kartu su 1986 m. birželio 24 d. pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).

4

KN pirmosios dalies I skyriaus A poskyryje įtvirtintose KN aiškinimo taisyklėse nurodyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<…>

5

KN antros dalies „Muitų sąrašas“ I skyriaus „Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai“ 2 pastaboje nurodyta:

„Jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip, tai visame nomenklatūros tekste kiekviena nuoroda į „džiovintus“ produktus taip pat apima dehidratuotus, išgarintus ir šalčiu išdžiovintus (liofilizuotus) produktus.“

6

KN antros dalies IV skyrius, be kita ko, apima 19 skirsnį „Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai“.

7

KN 19 skirsnyje numatyta 1902 pozicija apibrėžta taip:

„1902 Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, lakštiniai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas“

8

19 skirsnio 1902 pozicijoje įtvirtintos šios subpozicijos:

9

2005 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 635/2005 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 106, 2005, p. 10) priede pateikta trijų skilčių lentelė: pirmoje skiltyje aprašoma atitinkama prekė, antroje nurodomas jai priskirtas KN kodas, o trečioje pateikiami šio klasifikavimo motyvai.

10

Iš šio priedo 1 punkto matyti, kad produktas, kurį sudaro apvirti ir išdžiovinti makaronai iš kvietinių miltų (apytikriai 80 g) ir prieskoniai (apytikriai 11 g), kuris mažmeninei prekybai pateikiamas dubenėlyje ir kuris paruošiamas vartoti sudėjus prieskonius ir įpylus verdančio vandens (daugiausia 200 ml), priskirtas prie KN 19023010 subpozicijos. Remiantis klasifikavimo motyvais, esminį produkto požymį lemia makaronai, kurie sudaro didesnę produkto dalį.

11

2015 m. vasario 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/183 (OL L 31, 2015, p. 5) 1 straipsniu šis 1 punktas panaikintas.

12

2014 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 767/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 209, 2014, p. 11) priede pateikta trijų skilčių lentelė: pirmoje skiltyje aprašoma atitinkama prekė, antroje nurodomas jai priskirtas KN kodas, o trečioje pateikiami šio klasifikavimo motyvai.

13

Iš šio priedo matyti, kad produktas, kurį iš esmės sudaro džiovintų apvirtų makaronų briketėlis [briketas], priskiriamas prie KN 19023010 subpozicijos. Skiltyje, kurioje aprašomos prekės, šis produktas apibūdinamas taip:

„Produktą sudaro apvirtų džiovintų lakštinių [briketas] (apie 65 g), prieskonių paketėlis [paketas] (apie 3,4 g), valgomojo aliejaus paketėlis [paketas] (apie 2 g) ir džiovintų daržovių paketėlis [paketas] (apie 0,8 g).

Produktas pateikiamas kaip mažmeninei prekybai skirtas rinkinys (supakuotas kartu), iš kurio ruošiamas lakštinių patiekalas.

Pagal ant pakuotės atspausdintas instrukcijas prieš vartojimą produktą reikia užpilti verdančiu vandeniu.“

14

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalį Europos Komisija priima KN paaiškinimus (toliau – KN paaiškinimai).

15

Kiek tai susiję su KN 19023010 subpozicija, 2015 m. kovo 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 76, 2015, p. 1) paskelbtuose KN paaiškinimuose numatyta:

„Džiovinti

Šioje subpozicijoje sąvoka „džiovinti“ įvardija sausus ir trapius nedidelio drėgmės kiekio (iki apytiksliai 12 %) gaminius, tiesiogiai džiovintus saulėje arba džiovintus pramoniniu (pavyzdžiui, džiovinimo tunelyje, arba skrudinimo ar gruzdinimo) būdu.“

16

2013 m. vasario 4 d.Kreyenhop & Kluge muitinėje deklaravo įvairius greitai paruošiamų makaronų ruošinius, kuriuos ji importavo į Sąjungos muitų teritoriją; jiems priskyrė KN kodą 19023090, taikomą ne džiovintiems, o kitiems tešlos gaminiams. Tai buvo ruošiniai 60 g plastikinėse pakuotėse, kurių kiekvienoje supakuota po gruzdintų makaronų briketą ir vieną arba kelis plastikinius maišelius su prieskoniais, pasta, aliejais ar džiovintais ingredientais. Gruzdintuose apvirtuose makaronuose buvo apie 20 proc. riebalų. Pagal ant pakuotės nurodytą „paruošimo būdą“ ant pakuotės turinio, sudėto į indą, reikėjo užpilti apie 320 ml verdančio vandens. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad nors vadovaujantis ant pakuotės esančiais nurodymais iš makaronų užpilant vandenį ruošiama sriuba, jie taip pat gali būti vartojami be tolesnio paruošimo, kaip bulvių traškučiai.

17

Nesutikdama su Kreyenhop & Kluge tarifiniu klasifikavimu, 2013 m. vasario 6 d. pranešimu apie mokėtiną mokestį muitinės administracija nustatė muitą pagal KN 21041000 subpoziciją, taikomą „Sriubo[ms] ir sultin[iams] bei jų pusgamin[iams] (koncentrat[ams])“.

18

Kreyenhop & Kluge pateikė skundą dėl šio pranešimo. Vykstant skundo nagrinėjimo procedūrai, 2014 m. liepos 11 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą Nr. 767/2014, pagal kurį greitai paruošiamų makaronų ruošiniai, kaip nagrinėjami byloje, priskirti ne prie sriubų ar sultinių (KN 2104 pozicija), o prie tešlos gaminių pagal KN 1902 poziciją. Pagal šią poziciją šiame įgyvendinimo reglamente laikoma, kad šie greitai paruošiami makaronai yra „džiovinti“ ir priskirtini prie šios KN pozicijos 19023010 subpozicijos. Pasibaigus Vokietijos muitinės administracijos ir Komisijos diskusijai dėl šio klausimo, Komisija 2015 m. kovo 4 d. paskelbė naują KN paaiškinimų redakciją. Iš šių paaiškinimų matyti, kad gruzdinti tešlos gaminiai taip pat laikytini „džiovintais“, kaip tai suprantama pagal šią 19023010 subpoziciją.

19

Vėliau 2015 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu apie mokėtiną mokestį muitinės administracija nagrinėjamiems produktams nustatė muitą pagal KN 19023010 subpoziciją.

20

Kadangi skundas dėl šio naujo pranešimo buvo atmestas, 2015 m. lapkričio 27 d.Kreyenhop & Kluge prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė šį sprendimą pakeisti taip, kad muitas būtų nustatomas pagal KN 19023090 subpoziciją.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, pirma, Reglamentas Nr. 635/2005, pagal kurį greitai paruošiamų makaronų ruošiniai priskirti prie KN 19023010 subpozicijos, netaikytinas rationae materiae, nes atitinkamas produktas nepakankamai panašus į nagrinėjamą pagrindinėje byloje. Iš tiesų, lemiamas veiksnys siekiant klasifikuoti greitai paruošiamų makaronų ruošinius, kuriems taikomas šis reglamentas, yra vandens kiekis, kuris turi būti užpilamas ant makaronų. Tačiau pagrindinėje byloje makaronų ir vandens santykis yra kitoks.

22

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jei Įgyvendinimo reglamentas Nr. 767/2014 laikytinas taikytinu rationae materiae, jis netaikytinas rationae temporis, nes ginčijamame pranešime apie mokėtiną mokestį numatytos prekės importuotos iki šio reglamento įsigaliojimo. Tas pats pasakytina ir apie paaiškinimą dėl 19023010 subpozicijos, kuris buvo paskelbtas tik 2015 metais.

23

Šiomis aplinkybėmis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, jo nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl klausimo, ar greitai paruošiami gruzdinti makaronai, kaip antai nagrinėjami byloje, turi būti laikomi „džiovintais“, kaip tai suprantama pagal KN 19023010 subpoziciją. Dėl šios subpozicijos formuluotės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad sąvoka „džiovinti“ neapibrėžta. Jis mano, kad apskritai ji reiškia produktą, kuris neteko drėgmės. Taip yra ir gruzdintų tešlos gaminių atveju, nes gruzdinami gaminiai neišvengiamai praranda vandenį.

24

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad džiovinti gaminiai gaunami per džiovinimo procesą, kyla klausimas, ar gruzdinimas yra toks procesas. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad produktų džiovinimas yra konservavimo būdas, kuris skiriasi nuo paruošimo būdų, kaip antai gruzdinimo.

25

Jis mano, kad dėl esminių gruzdinimo ir džiovinimo skirtumų, susijusių su maisto chemija, sąvoką „džiovinti“ reikia aiškinti siaurai. Iš tiesų, jei gruzdinimas yra paruošimo procesas, kurio metu, be vandens pašalinimo, vyksta daug sudėtingų cheminių reakcijų, tai džiovinimas yra atskyrimo procesas, kuriam vykstant tik ištraukiama drėgmė. Be to, KN ne kartą skiriami paruošti produktai ir konservuoti produktai.

26

Taigi, kilus abejonių dėl KN 19023010 subpozicijos aiškinimo, Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar greitai paruošiami gruzdinti makaronai yra „džiovinti“, kaip tai suprantama pagal KN 19023010 subpoziciją?“

27

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar KN turi būti aiškinama taip, kad prie 19023010 subpozicijos priskiriami greitai paruošiamų makaronų ruošiniai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuos iš esmės sudaro gruzdintų apvirtų makaronų briketas.

28

Pirmiausia pažymėtina, kad greitai paruošiamų makaronų ruošinių tarifinė klasifikacija reglamentuojama ir Reglamentu Nr. 635/2005, ir Įgyvendinimo reglamentu Nr. 767/2014.

29

Tačiau abu šie reglamentai netaikomi nagrinėjamu atveju.

30

Pirma, dėl Reglamento Nr. 635/2005 iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad reglamentas dėl klasifikavimo yra visuotinio taikymo aktas, nes taikomas ne konkrečiam ūkio subjektui, o visoms prekėms, kurios yra tapačios tai, kurią išnagrinėjo Muitinės kodekso komitetas. Tam, kad aiškinant reglamentą dėl klasifikavimo būtų galima nustatyti jo taikymo sritį, reikia atsižvelgti, be kita ko, į jo motyvus (2017 m. kovo 22 d. Sprendimo GROFA ir kt., C‑435/15 ir C‑666/15, EU:C:2017:232, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Šiuo klausimu konstatuotina, kad Reglamentas Nr. 635/2005 nėra tiesiogiai taikomas greitai paruošiamų makaronų ruošiniams, nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, nes, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jie nėra tapatūs minėtame reglamente numatytiems produktams.

32

Žinoma, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jei reglamentas dėl klasifikavimo tiesiogiai netaikomas produktams, kurie yra ne identiški, o tik analogiški šiame reglamente nurodytai prekei, jis tokiems produktams taikomas pagal analogiją (2017 m. kovo 22 d. Sprendimo GROFA ir kt., C‑435/15 ir C‑666/15, EU:C:2017:232, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Vis dėlto tam, kad reglamentas dėl klasifikavimo būtų taikomas pagal analogiją, klasifikuotini produktai ir reglamente numatyti produktai turi būti pakankamai panašūs. Šiuo klausimu taip pat reikia atsižvelgti į minėto reglamento motyvus (2017 m. kovo 22 d. Sprendimas GROFA ir kt., C‑435/15 ir C‑666/15, EU:C:2017:232, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Šiuo atveju nagrinėjami produktai vis dėlto negali būti laikomi pakankamai panašiais, nes Reglamente Nr. 635/2005 aiškiai nenurodyta, ar jo 1 punkte numatytą produktą sudaro makaronai, kurie buvo gruzdinami. Taigi nagrinėjamu atveju būtent šis požymis turi lemiamą reikšmę.

35

Antra, dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 767/2014, nesant reikalo nagrinėti jo taikymo ratione materiae, pakanka pažymėti, kad jis buvo priimtas tik po to, kai buvo importuotos pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės. Tačiau reglamentas dėl klasifikavimo negali būti taikomas atgaline data (2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Panasonic Italia ir kt., C‑472/12, EU:C:2014:2082, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Tai išaiškinus primintina, kad vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos aprašyme ir skyriaus ar skirsnio pastabose (2018 m. vasario 22 d. Sprendimo SAKSA, C‑185/17, EU:C:2018:108, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Šiuo atveju pripažinta, kad nagrinėjami makaronai yra tešlos gaminiai, kaip jie suprantami pagal KN 190230 subpoziciją. Todėl reikia nustatyti, ar pagal KN 19023010 subpoziciją apvirti ir gruzdinti makaronai gali būti laikomi džiovintais.

38

Šiuo klausimu pažymėtina, kad sąvoka „džiovinti“, kaip ji suprantama pagal KN 19023010 subpoziciją, nėra apibrėžta. Žinoma, kaip matyti iš 2015 m. kovo 4 d. Komisijos paskelbtų KN paaiškinimų, su šia subpozicija susijusiame paaiškinime gruzdinimas nurodytas kaip „pramoninio džiovinimo būdo“ pavyzdys. Tačiau, pirma, šis paaiškinimas nebuvo taikomas pagrindinės bylos aplinkybėms (žr. 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimo Ecco Sko, C‑165/07, EU:C:2008:302, 40 punktą). Antra, bet kuriuo atveju iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad KN paaiškinimai ypač svarbūs aiškinant įvairių tarifų pozicijų apimtį, tačiau neturi privalomos teisinės galios (žr. 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo LEK, C‑700/15, EU:C:2016:959, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Pagal suformuotą jurisprudenciją terminų, kurių apibrėžtis nepateikiama Sąjungos teisėje, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal jų įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir teisės aktų, kuriuose jie vartojami, tikslus (žr. 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo, J. D., C‑4/16, EU:C:2017:153, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

KN 19023010 subpozicijoje vartojama sąvoka „džiovinti“ yra veiksmažodžio „džiovinti“, reiškiančio „padaryti sausą“ arba „tapti sausam“, būtojo laiko dalyvio forma. Bendrinėje kalboje būdvardis „sausas“ reiškia tą, „kuris neturi ar turi mažai drėgmės“, taip pat tą, kuris yra „dehidratuotas“.

41

Todėl, kadangi gaminant tešlos gaminius iš pradžių naudojami skysčiai, tešlos gaminiai, kurių drėgmė tęsiant gamybą buvo pašalinta siekiant, kad jie taptų sausi, paprastai gali būti laikomi džiovintais tešlos gaminiais. Tačiau procesas, kuriam vykstant toks būvis pasiektas, neturi lemiamos reikšmės.

42

Kiek tai susiję su makaronais pagrindinėje byloje, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad šie makaronai pirmiausiai buvo apvirti (garuose), paskui gruzdinti. Vėliau šių sausų makaronų briketai buvo supakuoti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad gamybos proceso pabaigoje makaronai tapo sausi, laikytina, kad jie yra „džiovinti“ tešlos gaminiai, kaip tai suprantama pagal KN 19023010 subpoziciją.

43

Tačiau negalima pritarti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ir Kreyenhop & Kluge argumentui, kad KN 19023010 subpozicijoje vartojama sąvoka „džiovinti“ turi būti suprantama siaurai, kaip apibūdinanti produktą, pagamintą per džiovinimo procesą. Jų nuomone, gaminių džiovinimas yra konservavimo būdas, kurio metu tik ištraukiama drėgmė ir kuris turi būti skiriamas nuo tokių gamybos būdų, kaip gruzdinimas, kurio metu, be vandens pašalinimo, vyksta daug sudėtingų cheminių reakcijų. Tai matyti iš skirtingų KN subpozicijų, kuriose skiriami konservuoti gaminiai ir paruošti ar virti gaminiai.

44

Šiuo klausimu pažymėtina, kad atsižvelgiant į KN formuluotę toks sąvokos „džiovinti“ aiškinimas nepagrįstas. Kadangi šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo KN I skirsnio 2 pastabą, konstatuotina, kad nesant reikalo atsakyti į klausimą, ar ši pastaba taikoma visai KN, bet kuriuo atveju remiantis šia pastaba negalima daryti išvados, kad apvirti ir gruzdinti tešlos gaminiai negali būti laikomi džiovintais.

45

Be to, dėl KN struktūros pažymėtina, kad šios KN 1902 pozicijoje skiriami „Tešlos gaminiai, nevirti, neįdaryti ir neparuošti kitu būdu“ (190211 ir 190219 subpozicijos), „Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu“ (190220 subpozicija) ir „Kiti tešlos gaminiai“ (190230 subpozicija). Darytina išvada, kad pastaroji subpozicija, kuri apima 19023010 subpoziciją („džiovinti“ tešlos gaminiai), neišvengiamai taikoma virtiems ar kitaip paruoštiems tešlos gaminiams, kurie nėra įdaryti. Būtent taip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamų (ap)virtų ir gruzdintų makaronų atveju.

46

Galiausiai, kaip teigia Komisija, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Lutz, C‑556/16, EU:C:2017:777, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), taip pat svarbu, kad KN 19023010 subpozicijos taikymo sritis nebūtų ribojama taikant ją tik tešlos gaminiams, kurie tampa sausi vykstant tik jų konservavimo procesams, kai kitaip jų nekeičiant tik pašalinamas vanduo.

47

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad KN turi būti aiškinama taip, kad prie 19023010 subpozicijos priskiriami greitai paruošiamų makaronų ruošiniai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuos iš esmės sudaro apvirtų ir gruzdintų makaronų briketas.

48

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede, iš dalies pakeistame 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 927/2012, pateikta Kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, kad greitai paruošiamų makaronų ruošiniai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuos iš esmės sudaro apvirtų ir gruzdintų makaronų briketas, priskiriami prie 19023010 subpozicijos.