–

G. Stollwitzer, atstovaujamo advokatų M. Orgler ir J. Pfurtscheller,

–

ÖBB Personenverkehr AG, atstovaujamos advokato C. Wolf,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll ir G. Hesse,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir B.‑R. Killmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 45 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 2, 6 ir 16 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Georg Stollwitzer ir ÖBB-Personenverkehr AG (toliau – ÖBB) ginčą dėl Austrijos teisės aktų leidėjo siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus nustatytos darbo užmokesčių tvarkos teisėtumo.

3

Kaip numatyta Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje, „[š]ios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

5

Pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktą neviršijant Europos Sąjungai suteiktų įgaliojimų ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas, kiek tai susiję visų pirma su įdarbinimu ir darbo sąlygomis, įskaitant atlyginimą.

6

Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos [teisėtus] užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis [požiūris] be kitų dalykų gali apimti:

<…>“

7

Direktyvos 2000/78 16 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų panaikinti įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie prieštarauja vienodo požiūrio principui.

8

Po 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) Bundesgesetz zur Neuordnung der Rechtsverhältnisse der Österreichischen Bundesbahnen (Bundesbahngesetz 1992) [Federalinis teisinių santykių Austrijos federalinių geležinkelių sektoriuje pertvarkymo įstatymas (1992 m. Federalinis geležinkelių įstatymas), BGBl. I, 825/1992] 2011 m. buvo pakeistas (BGBl. I, 129/2011, toliau – 2011 m. Federalinis geležinkelių įstatymas). Šiuo pakeitimu įstatymo 53a straipsnis nuo 2004 m. sausio 1 d. papildytas nuostata dėl naujos kilimo karjeros laiptais referencinės datos nustatymo tvarkos.

9

2015 m. sausio 28 d. Sprendime ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38) Teisingumo Teismas nurodė, kad 2011 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnyje nustatyta tvarka prieštarauja Sąjungos teisei, būtent Direktyvos 2000/78 2 straipsniui ir 6 straipsnio 1 daliai, nes siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus padarytais įstatymo pakeitimais aiškiai numatyta atsižvelgti į tarnybos laikotarpius iki sukankant 18 metų, bet kartu įtvirtinta nuostata, kuri gali būti taikoma tik tokią diskriminaciją patiriantiems asmenims, pagal kurią vienais metais prailginamas laikotarpis, reikalaujamas paaukštinant kiekvienoje iš trijų pirmųjų darbo užmokesčių pakopų, ir šitaip galutinai patvirtinamas nevienodas požiūris dėl amžiaus. Priėmus šį sprendimą, 2011 m. Federalinis geležinkelių įstatymas buvo dar kartą pakeistas 2015 m. (BGBl. I, 64/2015, toliau – 2015 m. Federalinis geležinkelių įstatymas).

10

2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnis išdėstytas taip:

„(1)   Kilimo karjeros laiptais referencinė data yra data, kai pirmą kartą pradedamas skaičiuoti laikotarpis, kuriam suėjus asmuo gali būti priskirtas prie aukštesnės darbo užmokesčio pakopos.

(2)   Nustatant kilimo karjeros laiptais referencinę datą gali būti atsižvelgiama tik į darbo arba mokymosi iki paskiriant į tarnybą laikotarpius:

(3)   Prie aukštesnės darbo užmokesčio pakopos priskiriama sausio 1 d. tų metų, kai baigėsi laikotarpis, kuriam suėjus asmuo gali būti priskirtas prie aukštesnės darbo užmokesčio pakopos.

<…>

(5)   Ne vėliau kaip iki 4 dalyje nurodyto termino pabaigos pateikus tinkamą informaciją ir įrodymų dėl ankstesnių darbo laikotarpių priskiriama prie darbo užmokesčio pakopų darbo užmokesčių skalėse, nurodytose [(Allgemeine Vertragsbedingungen für Dienstverträge bei den Österreichischen Bundesbahnen (AVB) (Bendrosios sąlygos, taikomos darbo sutartims su Austrijos geležinkeliais (AVB)] 2 ir 2 prieduose, atsižvelgiant į kilimo karjeros laiptais referencinę datą, kaip nurodyta 2 dalyje.

(6)   Priskiriant prie darbo užmokesčio pakopos, kaip numatyta 5 dalyje, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei prieš [2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo] paskelbimo BGBl. I 64/2015 darbuotojo gautas mėnesinis darbo užmokestis. Jeigu priskiriant prie darbo užmokesčio pakopos, kaip numatyta 5 dalyje, darbo užmokestis yra mažesnis nei paskutinį mėnesį prieš [2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo] paskelbimą gautas darbo užmokestis, paskutinis gautas darbo užmokestis išlaikomas, kol darbo užmokestis, nustatytas po priskyrimo, kaip numatyta 5 dalyje, pasiekia išlaikyto darbo užmokesčio dydį, kaip numatyta Bendrųjų sąlygų, taikomų darbo sutartims su Austrijos geležinkeliais 2 ir 2 prieduose.

<…>“

11

G. Stollwitzer pradėjo dirbti vienoje iš ÖBB pirmtakių 1983 m. sausio 17 d. Atsižvelgus į G. Stollwitzer darbo laikotarpius iki tarnybos pradžios nustatyta, kad jo kilimo karjeros laiptais referencinė data yra 1980 m. liepos 2 d.

12

Remiantis šia data, be kita ko, nustatoma darbo užmokesčio grupė darbo užmokesčių skalėje, kurioje praėjus nustatytam laiko tarpui didinama darbuotojo darbo užmokesčio pakopa. Nurodytu laikotarpiu ši data buvo nustatyta apskaičiavus darbo iki tarnybos pradžios laikotarpius, tačiau į juos nebuvo įtraukti darbo laikotarpiai iki sukankant 18 metų. Priskyrimo prie aukštesnės pakopos laikotarpis (visų pakopų atvejų) buvo dveji metai.

13

Priimdamas 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnį Austrijos įstatymų leidėjas, kiek tai susiję su ÖBB, nusprendė iš esmės ir atgaline data peržiūrėti ankstesnių darbo laikotarpių įskaitymo tvarką tam, kad būtų panaikinta diskriminacija dėl amžiaus, kurią Teisingumo Teismas konstatavo 2015 m. sausio 28 d. Sprendime ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38).

14

Remdamasis 2009 m. birželio 18 d. Sprendimu Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) ir 2015 m. sausio 28 d. Sprendimu ÖBBPersonenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38) G. Stollwitzer Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas, Austrija) pareiškė ieškinį ÖBB ir reikalavo, kad iš jos būtų priteista suma, lygi darbo užmokesčio, gauto 2008‐2015 m., ir darbo užmokesčio, kurį, kaip teigia, jis būtų turėjęs gauti, jeigu prie aukštesnės darbo užmokesčio pakopos priskirti būtini laikotarpiai būtų apskaičiuoti pagal tvarką, galiojusią iki 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnio įsigaliojimo, bet įskaitant jo darbo laikotarpius iki sukankant 18 metų, skirtumui.

15

Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas) atmetė ieškinį, manydamas, kad dėl 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnio taikymo atgaline data buvo panaikinta bet kokia diskriminacija dėl amžiaus. Kadangi G. Stollwitzer negalėjo įrodyti darbo laikotarpių, kurių reikalaujama pagal šio įstatymo 53a straipsnio 2 dalį, jo kilimo karjeros laiptais referencinė data nebuvo pakeista.

16

G. Stollwitzer apskundė nurodytą sprendimą Oberlandesgericht Innsbruck (Insbruko aukštesnysis apygardos teismas, Austrija). Kartu jis kreipėsi į Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas, Austrija); išnagrinėjęs bylą pastarasis teismas paskelbė, kad 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnis atitinka Austrijos Konstituciją. Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas) šiuo klausimu nurodė, kad, paskelbus 2015 m. sausio 28 d. Sprendimą ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38), visų įmonės darbuotojų kilimo karjeros laiptais referencinės datos buvo kruopščiai peržiūrėtos. Jeigu kilimo karjeros laiptais referencinių datų pakeitimas buvo nenaudingas kai kuriems darbuotojams, jų darbo užmokesčiai buvo išlaikomi, kaip numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje (toliau – apsaugos sąlyga), kad būtų laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad reikia išnagrinėti, ar 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsniu iš tikrųjų buvo panaikinta bet kokia diskriminacija dėl amžiaus. Tam reikia patikrinti, ar ši nuostata neįtvirtina kitos formos diskriminacijos, nei buvo įtvirtintos anksčiau taikytose nuostatose.

18

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Innsbruck (Insbruko aukštesnysis apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

19

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 45 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 2, 6 ir 16 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus – atsiradusią dėl nacionalinės teisės nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad įmonės darbuotojus priskiriant prie darbo užmokesčio pakopos atsižvelgiama tik į darbo laikotarpius po 18-ojo gimtadienio – atgaline data ir visų šių darbuotojų atžvilgiu panaikinamas amžiaus cenzas, tačiau leidžiama atsižvelgti tik į patirtį, įgytą tame pačiame ekonomikos sektoriuje veiklą vykdančiose įmonėse.

20

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tiek iš Direktyvos 2000/78 pavadinimo ir preambulės, tiek iš turinio ir tikslo matyti, kad ja siekiama nustatyti bendruosius pagrindus, kuriais užtikrinamas vienodas požiūris į kiekvieną asmenį užimtumo ir profesinėje srityje, suteikiant jam veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, tarp kurių yra amžius (žr., be kita ko, 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo de Lange, C‑548/15, EU:C:2016:850, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21

Svarbu priminti, kad pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

22

Šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad tiesioginė diskriminacija yra tada, kai su asmeniu dėl jo amžiaus elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu. Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta, kad netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikro amžiaus asmenys gali patekti į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

23

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnyje nustatyti trys etapai. Pirmajame etape atgaline data peržiūrima atitinkamo darbuotojo priskyrimo prie darbo užmokesčių skalės pakopos referencinė data. Šioje nuostatoje nurodyta, kad nustatant naują datą bendrai atsižvelgiama į visus ankstesnius darbo laikotarpius šios valstybės, kitų valstybių narių, Turkijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos geležinkelių transporto įmonėse, neatsižvelgiant į darbuotojo amžių, kai jis juos įgijo. Atvirkščiai naujoje nuostatoje nebenumatyta atsižvelgti į kitus ankstesnius šio darbuotojo darbo laikotarpius.

24

Antrajame etape atitinkamas darbuotojas priskiriamas prie darbo užmokesčio pakopos atsižvelgiant į nustatytą naują referencinę datą, t. y. jam taikomas 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnis. Taigi dėl naujos kilimo karjeros laiptais referencinės datos atitinkamo darbuotojo darbo užmokestis gali padidėti ir jam gali būti sumokėtas skirtumas. Jeigu dėl naujos kilimo karjeros laiptais referencinės datos atitinkamas darbuotojas priskiriamas prie žemesnės darbo užmokesčio pakopos, taikoma apsaugos sąlyga, ir nustatant naują referencinę datą šio darbuotojo gautas darbo užmokestis išlaikomas, siekiant apsaugoti jo įgytas teises. Toks darbo užmokesčio dydis garantuojamas tol, kol jo darbo laikotarpis suteiks galimybę būti priskirtam prie aukštesnės pakopos, remiantis nauja kilimo karjeros laiptais referencine data.

25

Austrijos įstatymų leidėjo numatytame trečiajame etape visiems ÖBB darbuotojams prieš paskutinę darbo užmokesčio pakopą nustatoma papildoma pakopa tam, kad būtų kompensuoti neigiami finansiniai padariniai, kurių galėtų kilti pakeitus jų kilimo karjeros laiptais referencinę datą.

26

Reikia išnagrinėti, ar nurodyta nuostata ir toliau išlaiko dėl ankstesnių nuostatų kilusią diskriminaciją dėl amžiaus ir ar nesukuria naujos ÖBB darbuotojų diskriminacijos dėl amžiaus.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad darbo užmokesčio padidėjimas dėl darbo laikotarpių iki sukankant 18 metų įskaitymo laikantis 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) ir 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, ECLI:EU:C:2015:38) neteko prasmės dėl 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnyje nustatytos tvarkos, pirma, dėl to, kad beveik visiškai neatsižvelgiama į darbo laikotarpius nuo 18-ojo gimtadienio iki darbo pradžios, nors šiais laikotarpiais atitinkamas darbuotojas įgijo įgūdžių, padedančių geriau atlikti užduotis, antra, dėl papildomos priešpaskutinės pakopos įterpimo ir, trečia, dėl apsaugos sąlygos. Dėl šių priemonių sumažėjo darbuotojų, kurie anksčiau nebuvo diskriminuojami, per visą profesinės patirties laiką gaunamos pajamos.

28

Pirma, reikia nurodyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi neteisingu nurodytų sprendimų aiškinimu. Nacionalinės teisės suderinimas su 2015 m. sausio 28 d. Sprendimu ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38) darbuotojams, kurie, kaip konstatavo Teisingumo Teismas, buvo diskriminuojami, nebūtinai suteikia teisę į didesnį darbo užmokestį. Kaip Teisingumo Teismas nurodė šio sprendimo 43–45 punktuose, pagal Direktyvos 2000/78 16 straipsnį valstybės narės privalo panaikinti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie prieštarauja vienodo požiūrio principui, tačiau šiame straipsnyje nenurodyta konkrečių priemonių, kurių jos turi imtis diskriminacijos draudimo pažeidimo atveju; joms paliekama laisvė pasirinkti iš įvairių galimybių, tinkamų šiame straipsnyje nustatytam tikslui pasiekti, geriausią, atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas.

29

Toks suderinimas, siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, kaip to reikalaujama pagal šios direktyvos 16 straipsnį, nebūtinai reiškia, kad darbuotojas, kurio darbo iki jam sukankant 18 metų laikotarpiai nebuvo įskaityti nustatant jo kilimo karjeros laiptais referencinę datą dėl taikomo diskriminacinio nacionalinės teisės akto, turi gauti finansinę kompensaciją, lygią darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nebūtų diskriminuojamas, ir faktiškai gauto darbo užmokesčio skirtumui.

30

Kitaip tariant, diskriminacijos panaikinimas nereiškia, kad pagal ankstesnį diskriminacinį teisės aktą diskriminuotas asmuo automatiškai įgyja teisę atgaline data gauti šį darbo užmokesčio skirtumą arba didesnį darbo užmokestį ateityje. Taip būtų tik tuo atveju, jei nėra (ir tik kol nėra) priimtos vienodą požiūrį atkuriančios priemonės. Tokiu atveju lygybės principo laikymasis gali būti užtikrintas tik neprivilegijuotai kategorijai priklausantiems asmenims suteikiant tas pačias privilegijas kaip ir priklausantiesiems privilegijuotai kategorijai, t. y. taikant tvarką, kuri, kol Sąjungos teisė bus taikoma tinkamai, lieka vienintelė tinkama atskaitos sistema (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo ÖBB Personenverkehr, C‑417/13, EU:C:2015:38, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Kaip savo išvados 36 punkte nurodė generalinis advokatas, norėdamas panaikinti Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. Sprendime Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) nustatytą diskriminaciją Austrijos teisės aktų leidėjas galėjo pagrįstai nuspręsti (kaip tai ir padarė) atgaline data pakeisti visą ankstesnių darbo laikotarpių įskaitymo tvarką. Paprasčiausias draudimo įskaityti profesinę patirtį, įgytą iki 18-ojo gimtadienio, panaikinimas buvo tik viena iš šio teisės aktų leidėjo galimybių siekiant suderinti nacionalines nuostatas su Direktyvos 2000/78 nuostatomis.

32

Taip pat reikia konstatuoti, jog dėl to, kad ginčijama nuostata įsigaliojo atgaline data, amžiaus kriterijus buvo panaikintas, o tai leido atsižvelgti į profesinę patirtį, nelygu asmens amžius, kada ji buvo įgyta.

33

Be to, 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnis taikomas vienodai visiems ÖBB darbuotojams, t. y. ir tiems, kurie buvo diskriminuojami pagal ankstesnę tvarką, ir tiems, kuriems ši tvarka buvo palanki; juo visiems darbuotojams taikoma nauja darbo užmokesčio tvarka.

34

Šiuo aspektu 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnis skiriasi nuo bylose, kuriose buvo priimti 2014 m. lapkričio 11 d. Sprendimas Schmitzer (C‑530/13, EU:C:2014:2359) ir 2015 m. sausio 28 d. Sprendimas ÖBBPersonenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38), nagrinėtų nacionalinės teisės nuostatų; tuose sprendimuose konstatuota, kad naujos teisės nuostatos galiojo tik pagal ankstesnę tvarką diskriminuotiems darbuotojams, todėl išliko skirtingas požiūris į šias dvi grupes darbuotojų, kiek tai susiję su jų priskyrimu prie darbo užmokesčio pakopos.

35

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad darbuotojų, kurių darbo ir mokymosi laikotarpiai įgyti iki jiems sukankant 18 metų ir nepatenka į tuos, kurie įskaitomi pagal 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnyje nustatytą tvarką (toliau – nesvarbi profesinė patirtis), nurodyta profesinė patirtis, kaip ir prieš įsigaliojant šiam įstatymui, neįskaitoma tiek nustatant prieš šio įstatymo paskelbimą gautą darbo užmokestį (jo išlaikymas garantuojamas pagal apsaugos sąlygą), tiek mokant nesumokėtas darbo užmokesčio sumas, dėl kurių nesuėjo senaties terminas.

36

Vis dėlto šią kategoriją sudaro tik darbuotojai, neturintys svarbios profesinės patirties.

37

Taigi remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvada, kad diskriminacija dėl amžiaus galėtų kilti dėl to, kad neįskaitomi darbo kitose įmonėse iki sukankant 18 metų laikotarpiai, gali kilti abejonių dėl naujos nacionalinio teisės aktų leidėjo nustatytos įskaitymo tvarkos.

38

Austrijos vyriausybė šiuo aspektu nurodo, jog dėl to, kad pagal ankstesnę nuostatą be jokių apribojimų buvo įskaitoma pusė nesvarbios profesinės patirties, buvo viršytas atlygis už atitinkamoje srityje įgytą profesinę patirtį, ir iš esmės dėl tokios įskaitymo tvarkos kyla tokių pačių nenaudingų pasekmių, kaip ir dėl amžiaus kriterijaus taikymo, nes ši tvarka nebuvo pagrįsta profesine patirtimi, kuri leido atitinkamam darbuotojui geriau atlikti savo užduotis ÖBB.

39

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, viena vertus, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją atlygis už tam tikroje srityje įgytą patirtį, kuri leidžia darbuotojui geriau atlikti užduotis, yra teisėtas darbo užmokesčio politikos tikslas (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Cadman, C‑17/05, EU:C:2006:633, 34 ir paskesnius punktus ir 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Hütter, C‑88/08, EU:C:2009:381, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl apskaičiuodamas darbo užmokestį darbdavys iš principo gali savo nuožiūra atsižvelgti tik į tokius ankstesnius darbo laikotarpius.

40

Kita vertus, Teisingumo Teismas pripažino, kad nors nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią atsižvelgiama tik į tam tikrus ankstesnio darbo laikotarpius ir neatsižvelgiama į kitus, be abejo, gali lemti nevienodą požiūrį į darbuotojus atsižvelgiant į įdarbinimo atitinkamoje įmonėje datą, toks nevienodas požiūris nėra – tiesiogiai ar netiesiogiai – grindžiamas amžiumi ar įvykiu, susijusiu su amžiumi. Iš tikrųjų neatsižvelgiama į patirtį, įgytą kitose įmonėse, nepaisant darbuotojo amžiaus ją įgyjant arba jo amžiaus įdarbinant (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 7 d. Sprendimo Tyrolean Airways Tiroler Luftfahrt Gesellschaft, C‑132/11, EU:C:2012:329, 29 punktą).

41

Trečia, kalbant apie apsaugos sąlygą, remiantis kuria tuo atveju, kai dėl naujos kilimo karjeros laiptais referencinės datos atitinkamas darbuotojas priskiriamas prie žemesnės pakopos, išlaikomas nustatant šią naują datą faktiškai gautas darbo užmokestis, reikia nurodyti, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad nustatant šią sąlygą darbuotojui suteikiama garantija, jog dėl naujos tvarkos taikymo jis nepatirs finansinių nuostolių, bus paisoma įgytų teisių ir apsaugoti teisėti lūkesčiai, o tai yra teisėtas užimtumo politikos ir darbo rinkos tikslas.

42

Reikia nurodyti, kad ši sąlyga taikoma tik darbuotojams, kurie nebegali remtis nesvarbia profesine patirtimi. Todėl tariama diskriminacija, kurią galima sieti su apsaugos sąlygos taikymo pasekmėmis, bet kuriuo atveju gali būti grindžiama ne amžiaus kriterijumi, o ankstesnės profesinės patirties įskaitymo tvarka. Tačiau iš šio sprendimo 39 ir 40 matyti, kad šioje byloje toks pagrindas neginčijamas.

43

Tą patį galima pasakyti apie įterptą priešpaskutinę darbo užmokesčio pakopą, kuria, kaip matyti iš atsakymų į Teisingumo Teismo pateiktą klausimą, siekiama kompensuoti priskyrimo prie žemesnės pakopos padarinius.

44

Taigi, atsižvelgiant į valstybėms narėms pagal Sąjungos teisę kylančią pareigą panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus paisant ankstesnių darbo laikotarpių ir į nacionalinės teisės leidėjo diskreciją nustatyti ÖBB darbuotojų darbo užmokesčio tvarką, reikia konstatuoti, kad būtinas galiojančios teisės pakeitimas netampa diskriminacinis dėl to, kad naujos ankstesnės profesinės patirties įskaitymo tvarkos, neįtvirtinančios skirtingo požiūrio dėl amžiaus, taikymas nėra palankus visiems darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Austrijos įstatymų leidėjas neperžengė šioje srityje turimų įgaliojimų.

45

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad, atsižvelgiant į valstybėms narėms pripažintą plačią diskreciją pasirinkti ne tik socialinės ir užimtumo politikos konkretaus tikslo įgyvendinimo galimybes, bet ir apibrėžti jo įgyvendinimo priemones, Austrijos teisės aktų leidėjas, priimdamas 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnį, užtikrino diskriminacijos dėl amžiaus panaikinimo ir pagal ankstesnę tvarką įgytų teisių išlaikymo pusiausvyrą.

46

Galiausiai dėl SESV45 straipsnio reikia nurodyti: kadangi 2015 m. Federalinio geležinkelių įstatymo 53a straipsnyje aiškiai numatyta, jog atsižvelgiama į ankstesnius darbo geležinkelių sektoriuje laikotarpius kitose valstybėse narėse, Teisingumo Teismas neturi jokios informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad šiuo straipsniu gali būti pažeista darbuotojų judėjimo laisvė.

47

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 45 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 2, 6 ir 16 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus – atsiradusią dėl nacionalinės teisės nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad įmonės darbuotojus priskiriant prie darbo užmokesčio pakopų atsižvelgiama tik į darbo laikotarpius po 18-ojo gimtadienio – atgaline data ir visų šių darbuotojų atžvilgiu panaikinamas amžiaus cenzas, tačiau leidžiama atsižvelgti tik į patirtį, įgytą tame pačiame ekonomikos sektoriuje veiklą vykdančiose įmonėse.

48

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

SESV 45 straipsnis ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2, 6 ir 16 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus – atsiradusią dėl nacionalinės teisės nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad įmonės darbuotojus priskiriant prie darbo užmokesčio pakopų atsižvelgiama tik į darbo laikotarpius po 18-ojo gimtadienio – atgaline data ir visų šių darbuotojų atžvilgiu panaikinamas amžiaus cenzas, tačiau leidžiama atsižvelgti tik į patirtį, įgytą tame pačiame ekonomikos sektoriuje veiklą vykdančiose įmonėse.