1. 

Vokietijos parduotuvių tinklas prekiauja šerbetu, pavadintu „Champagner Sorbet“, į kurio sudėtį įeina šampanas. Ar taip elgtis teisėta, o gal šerbeto gamintojas ir pardavėjas išties naudojasi mėgiamo Prancūzijos putojančio vyno, saugomo kaip kilmės vietos nuoroda (toliau – SKVN), reputacija?

2. 

Iš esmės tai yra klausimas, kurį Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) kelia šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą ir kuriuo remiantis turi būti nuspręsta, ar šią SKVN ginantis Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne (Prancūzijos tarpprofesinis šampano komitetas, toliau – CIVC) pagrįstai reikalauja nutraukti prekybą minėtu šerbetu.

3. 

Neseniai pateiktoje savo išvadoje ( 2 ) priminiau plačią Teisingumo Teismo jurisprudenciją SKVN ir saugomų geografinių nuorodų (toliau – SGN) srityje. Šioje byloje atsirado galimybė papildyti šią jurisprudenciją, nagrinėjant atvejį, kai SKVN žymimas putojantis vynas (šampanas) įeina į gaminamo maisto produkto sudėtį ir apie tai nurodoma jį pateikiant.

4. 

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, atsakydamas Teisingumo Teismas turės atsižvelgti į tai, kad sąvoka „Champagner Sorbet“ Vokietijoje paprastai vartojama kaip sušaldyto deserto, į kurio sudėtį įeina ir šampanas, pavadinimas. Be to, siekiant užtikrinti SKVN savininkų ir maisto produkto gamintojų, norinčių informaciją apie jo sudėtį pateikti ant pakuotės, teisių pusiausvyrą, reikės aiškinti skirtingas normas (pirma, susijusias su SKVN, ir, antra, susijusias su maisto produktų ženklinimu).

5.

Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) remiasi tiek Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 ( 3 ), tiek jį pakeitusiu Reglamentu (ES) Nr.o1308/2013 ( 4 ), nors pastarasis byloje netaikytinas dėl ratione temporis. Išaiškinti Reglamentą Nr. 1308/2013 reikalinga todėl, kad reikalavimas nutraukti veiksmus gali turėti poveikį ateityje ir tada situaciją tektų nagrinėti atsižvelgiant į jį.

6.

Nors šio aspekto neaptariu, paminėsiu tik Reglamento Nr. 1234/2007 nuostatas, kaip taikytinas ginčijamų faktų atsiradimo momentu, ir dar todėl, kad abu su byla susiję straipsniai (Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnis ir Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnis) yra analogiški. Nematau problemų pirmojo straipsnio aiškinimą mutatis mutandis taikyti antrajam.

7.

Pagal šio reglamento 118m straipsnį („Saugojimas“):

<…>“

8.

Reglamento Nr. 1308/2013 97 konstatuojamoji dalis, pakartojanti Reglamento Nr. 479/2008 ( 5 ), kuriuo pagal Reglamentą Nr. 491/2009 ( 6 ) numatytos Reglamento Nr. 1234/2007 kilmės nuorodų apsauginės nuostatos, 32 konstatuojamąją dalį, suformuluota taip:

„[R]egistruotos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti saugomos, kad nebūtų naudojamasi reikalavimus atitinkančių produktų geru vardu. Siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir neklaidinti vartotojų, tokią apsaugą taip pat turėtų būti galima suteikti tiems produktams ir paslaugoms, kuriems šis reglamentas netaikomas, įskaitant Sutarčių I priede nenurodytus produktus ir paslaugas.“

9.

Maisto produktų ženklinimo sritis pagrindinės bylos faktinių aplinkybių susiklostymo metu buvo reguliuojama direktyva, kurios pavadinimas nurodytas kaip šios išvados dalies pavadinimas ( 8 ). Jos 3 straipsnio 1 dalyje, kiek ji susijusi su šia byla, nurodyta:

„1.   Remiantis 4–17 straipsniais ir juose pateiktomis išimtimis, ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią pagrindinę informaciją:

<…>“

10.

5 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„1.   Pavadinimas, kuriuo maisto produktas yra parduodamas – tai jam taikytinose Bendrijos nuostatose numatytas jo pavadinimas.

Jei ir šiuose dokumentuose tokio pavadinimo nėra, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas, paplitęs valstybėje narėje, kur šis produktas yra parduodamas galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms, arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti pakankamai aiškus, kad pirkėjas suvoktų tikrąją jo prigimtį ir kuris leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas.

<…>“

11.

6 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„Į komponentų sąrašą įtraukiami visi maisto produkto komponentai pagal svorį mažėjančia tvarka, registruotą tada, kai jie buvo naudojami gamybai. Sąrašui duodamas tinkamas pavadinimas, kuriame turi būti žodis „komponentai“.

<…>“

12.

7 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta:

„1.   Gaminant arba ruošiant maisto produktą naudojamo komponento arba komponentų grupės kiekis nurodomas remiantis šio straipsnio nuostatomis.

<…>

5.   Šio straipsnio 1 dalyje minėta nuoroda apie parduodamo produkto komponentus arba komponentų grupę pateikiama parduodamo produkto pavadinime, šalia pavadinimo arba komponentų sąraše.“

13.

2.1 punkte („Įregistruoto pavadinimo naudojimo rekomendacijos“) nustatyta:

14.

2012 m. pabaigoje Aldi Süd, bendrovė, prekiaujanti savo parduotuvėse maisto ir kitomis vartojimo prekėmis, pradėjo prekiauti Galana NV ( 10 ) pagaminta preke, pavadinimu „Champagner Sorbet“, į kurio sudėtį įėjo 12 % šampano. Jos pakuotė atrodė taip:

15.

CIVC kreipėsi į Landgericht München (Miuncheno apygardos teismas, Vokietija) su ieškiniu, kuriame reikalavo nurodyti Aldi Süd nutraukti SKVN „šampanas“ naudojimą žymint savo šaldytą maisto produktą, nes taip ši SKVN pažeidžiama.

16.

Ieškinys, pagrįstas Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsniu, buvo patenkintas pirmojoje instancijoje, tačiau Oberlandesgericht München (Miuncheno apeliacinis apygardos teismas, Vokietija) atmetė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

17.

CIVC apskundė apeliacinio teismo sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šis linkęs pripažinti, kad SKVN „Champagne“ naudojimas šaldyto produkto pavadinime patenka į Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčio taikymo sritį, nes šis žodis naudojamas komerciniais tikslais, žymint desertą, kuris gaminamas ne pagal vynų, žymimų SKVN „Champagne“, specifikaciją.

18.

Be to, jis atkreipia dėmesį į tai, kad SKVN „Champagne“ reputacija gali daryti teigiamą poveikį prekes ženklinant pavadinimu „Champagner Sorbet“. Jam kyla klausimas, ar tai yra naudojimasis SKVN, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį, turint omenyje, kad tas pavadinimas atitinka įprastą deserto, kuriame šampano sudedamosios dalies kiekis yra pakankamas tam, kad suteiktų produktui pagrindinę savybę, žymėjimo praktiką visuomenėje. Be kita ko, jeigu jo naudojimą būtų galima pateisinti teisėtu interesu, kaip tokią išvadą padarė apeliacinis teismas, reiktų atmesti galimybę, kad buvo naudojamasi SKVN reputacija.

19.

Kadangi CIVC ieškinys galėjo būti pagrįstas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies b punktu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat abejoja, ar SKVN naudojimas gali būti pripažintas netinkamu naudojimu, imitavimu ar įvaizdžio atkūrimu. Jis tvirtina, kad turi būti neteisėtas naudojimas, ir, esant jį pateisinančiam teisėtam interesui, negalima pripažinti, kad padarytas SKVN pažeidimas.

20.

Galiausiai dėl CICV argumento, kad nuoroda „Champagner Sorbet“Aldi Süd naudojosi klaidinančiai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies c punktą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas siekia išsiaiškinti, ar ši norma apima tik atvejus, kai klaidinanti nuoroda visuomenėje gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto geografinę kilmę, ar ji susijusi su klaidinančiomis nuorodomis į šio produkto pagrindines savybes.

21.

Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22.

Sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautas 2016 m. liepos 14 dieną.

23.

CIVC, Galana NV, Prancūzijos, Portugalijos vyriausybės ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas.

24.

2017 m. gegužės 18 d. įvyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo CIVC, Galana NV, Prancūzijos vyriausybės ir Europos Komisijos atstovai.

25.

Visos šalys sutaria, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai. CIVC nuomone, Sąjungos teisės normomis SKVN saugomos nuo bet kokio, tiesioginio ar netiesioginio, komercinio panaudojimo, kuriuo siekiama pasinaudoti produkto reputacija. Ši apsauga apima SKVN naudojimą, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaro produkto pavadinimo dalį, ar apibrėžia specifikacijų neatitinkantį maisto produktą. Remdamasis Sprendimu Bureau National Interprofessionnel du Cognac ( 11 ) jis teigia, kad tuomet, kai SKVN „Champagne“ naudojama originalo kalba arba išversta kaip pavadinimo „Champagner Sorbet“ dalis, tai yra tiesioginis geografinės nuorodos naudojimas komerciniais tikslais.

26.

Prancūzijos vyriausybės teigimu, nors taikomuose reglamentuose tiesiogiai neužsimenama apie SKVN kaip sudedamųjų dalių naudojimą, jų apsauga ir suderintos vyno sektoriaus ir žemės ūkio bei maisto produktų normos leidžia jai manyti, kad šie reglamentai taip pat taikytini tokiam naudojimui.

27.

Portugalijos vyriausybė priduria, kad šioje byloje žodinis elementas „Champagner“ yra svarbiausias produkto požymis, o žodis „sorbet“ yra bendrinis, t. y. vertinant SKVN naudojimą, į jį neverta atsižvelgti.

28.

CIVC taip pat pritaria, kad reikia teigiamai atsakyti ir į antrąjį klausimą. Jis, kaip ir Portugalijos vyriausybė, primena, kad sąvoka „išnaudojimas“ prilygsta bet kurio daikto naudojimui, kai gaunama naudos dėl šios SKVN reputacijos. Taip yra ir šiuo atveju, nes dėl žodžio „šampanas“ įtraukimo produktas naudojasi šios SKVN saugomo putojančio vyno kokybe arba prestižu. Jis atmeta galimybę pagal analogiją taikyti Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 ( 12 ), susijusį tik su spiritiniais gėrimais, kurio taikymo srities teisės aktų leidėjas nenorėjo išplėsti taip, kad ji apimtų ir vynus, tačiau mano, kad Komisijos gairėse galima rasti reikšmingų nuostatų.

29.

Kaip ir Galana NV bei Prancūzijos vyriausybė, CIVC mano, jog nesvarbu, kad maisto produkto pavadinimas, į kurį įtraukta SKVN, atitinka įprastą formuluotę, dėl kurios jis žinomas visuomenėje. Jei būtų pritarta priešingam teiginiui, SKVN galėtų tapti bendrine, tačiau būtent to siekiama išvengti suteikiant jai apsaugą.

30.

CIVC siūlo patikrinti, ar šerbeto sudėtyje esančio šampano kiekio pakanka, kad jis įgytų pagrindinę savybę. Nagrinėjamu atveju taip nėra, nes šerbete neatsiskleidžia esminiai šampano požymiai (smulkūs ir ilgai išliekantys burbuliukai bei jo gaivinantis ir truputį rūgštokas skonis su vaisių prieskoniu). Gaminant maisto produktą naudojamo šampano dalis (12 %) taip pat nepateisina SKVN naudojimo.

31.

Galana NV nuomone, nuoroda į Reglamento 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį nereikšminga, nes šerbeto pavadinimas atspindi tikrovę, yra aiškus ir neklaidina visuomenės. Šerbeto sudėtyje esančio šampano kiekio pakanka, kad jis suteiktų gaminiui pagrindinę savybę. Be to, maisto produktas atitinka gaires, kuriose patvirtinamas toks požiūris.

32.

Anot Prancūzijos vyriausybės, iš principo nedraudžiama SKVN įtraukti į maisto produkto nuorodą kaip jo dalį, jeigu taip nesinaudojama jos reputacija. Kaip ir Komisija, ji pabrėžia, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją „išnaudoti“ reiškia tokį naudojimą, kai ūkio subjektas gali nepagrįstai turėti naudos iš atitinkamos geografinės nuorodos reputacijos ( 13 ).

33.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar įgyvendinti gairėse numatyti reikalavimai, ir prireikus kitus vertinimo kriterijus, kaip antai ūkio subjekto šios SKVN naudojimo proporcingumą, atsižvelgiant į vaizdus ir nuorodas, taip pat spaudos techniką, naudojamus ant produkto pakuotės arba jo reklamoje.

34.

Portugalijos vyriausybės nuomone, „Champagner Sorbet“ nepagrįstai turi naudos iš SKVN „Champagne“ reputacijos. SKVN turi būti apsaugotos nuo naudojimosi jomis bet kokiais būdais, kad būtų užkirstas kelias jų reputacijos išnaudojimui; pirmiausia turi būti vengiama jų skiriamųjų požymių susilpnėjimo arba išnykimo.

35.

Komisija siūlo į antrąjį klausimą atsakyti neigiamai. Ji siūlo nuosekliai aiškinti Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 ( 14 ) (kuriame užsimenama apie gaires) ir reglamentus Nr. 1169/2011 ir Nr. 110/2008, pirmiausia jo 10 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su spiritinio gėrimo nuoroda maisto produkto pavadinime. Ji atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju SKVN „Champagne“ naudojama pagal šias sąlygas ir atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei 17 straipsnio 1, 18 ir 22 dalis.

36.

CIVC taip pat siūlo teigiamai atsakyti į šį klausimą. Jo nuomone, kuri iš esmės atitinka Portugalijos vyriausybės poziciją, „Champagner Sorbet“ atkuria SKVN „Champagne“ įvaizdį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies b punktą, nors šis pavadinimas atitinka įprastą praktiką visuomenėje, o įdėto komponento kiekis yra pakankamas tam, kad suteiktų produktui pagrindinę savybę. Sąvoka „įvaizdžio atkūrimas“ taikytina ir esant situacijai, kai į maisto produkto pavadinimą įtrauktas SKVN, dėl kurio vartotojas šį produktą sieja su šios nuorodos saugomu komponentu.

37.

Galana NV ir Prancūzijos vyriausybė neigia, kad SKVN „Champagne“ naudojimas nagrinėjamu atveju pripažintinas netinkamu naudojimu, imitavimu ar įvaizdžio atkūrimu. Šios sąvokos reiškia, kad turi būti kopijuojamas produktas arba kad pavadinime turi būti remiamasi SKVN, arba kad į ją turi būti daroma nuoroda, nepaisant to, kad produktas neatitinka specifikacijų, o šiuo atveju kalbama apie tiesioginį SKVN naudojimą.

38.

Komisijos nuomone, „Champagner Sorbet“ tikslingai ir tiesiogiai apibūdinama sudėtis, dėl ko užkertamas kelias SKVN įvaizdžio atkūrimui, imitavimui arba jos pasisavinimui kitokiu būdu. Taip pat vartotojas neklaidinamas dėl šerbeto kilmės, nes aiškiai informuojama, kad jo sudėtyje pagrindinė yra iš šio Prancūzijos regiono kilusio šampano dalis.

39.

CIVC nuomone, į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai. Jis, kaip ir Prancūzijos vyriausybė, tvirtina, kad Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies c punktas taikomas tiek nuorodoms, klaidinančioms dėl produkto pobūdžio, tiek nuorodoms, klaidinančioms dėl pagrindinių produkto savybių.

40.

Galana NV, kaip ir Komisija, atmeta galimybę taikyti Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies c punktą, nes jis taikytinas tik vyno produktams. Papildomai ji nurodo, kad jo taikymo sritis gali būti suprantama taip plačiai, kad apima ir melagingas ar klaidingas nuorodas, galinčias suklaidinti visuomenę, kuriai skirtas produktas, dėl jo geografinės kilmės.

41.

Portugalijos vyriausybės nuomone, melagingos ar klaidingos nuorodos gali sudaryti visuomenei klaidingą įspūdį apie produkto geografinę kilmę, taigi, neturi būti leista naudoti pavadinimų, kuriuose esama tokių nuorodų.

42.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia prašo tiksliau apibrėžti Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčio taikymo sritį. Konkrečiau kalbant, jis prašo atsakyti, ar į ją patenka tokios situacijos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai SKVN „Champagne“ naudojama kaip šerbeto, kuriame yra tam tikras šio putojančio vyno kiekis, pavadinimo dalis.

43.

Visos šiame prejudicinio sprendimo priėmimo procese pastabas pateikusios šalys pritaria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad į jo pirmąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstytos abejonės iškilo remiantis dalyje Vokietijos teisės doktrinos ginama teorija, kad ši nuostata taikytina tik tada, kai SKVN naudojama nurodant ją tapačiais žodžiais. Kai naudojami panašūs žodžiai, taikytinas Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies b punktas.

44.

Manau, kad šiai teorijai ( 15 ) negalima pritarti dėl įvairių priežasčių. Pirma, kaip pažymi Prancūzijos vyriausybė, atsižvelgiant į siekį saugoti SKVN, šiame straipsnyje nustatyta labai plati taikymo sritis. Nebūtų teisinga jos aiškinti taip, kad, pavyzdžiui, į ją nepatenka išverstos SKVN, nes tai prieštarautų draudimui jas naudoti tiesiogiai arba netiesiogiai.

45.

Antra, kaip pažymėjo Komisija, Sprendime Bureau National Interprofessionnel du Cognac ( 16 ) Teisingumo Teismas jau pripažino, kad kai prekių ženklas, kuriame yra geografinė nuoroda arba šią nuorodą atitinkantis pavadinimas ir jos vertimas, buvo įregistruotas produktams (toje byloje nagrinėtu atveju – spiritiniams gėrimams), kurie neatitinka tos nuorodos specifikacijų, yra tiesioginis geografinės nuorodos naudojimas komerciniais tikslais.

46.

Galiausiai Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžiamas naudojimo būdas (tiesiogiai ir netiesiogiai) ir produktai (panašūs ir skirtingi) ( 17 ), dėl kurių galima prieštarauti, remiantis SKVN teikiama apsauga. Panašių produktų atveju SKVN grįstą prieštaravimą reikia pareikšti, kai jie neatitinka specifikacijos, o skirtingų produktų atveju reikia įrodyti, kad jie naudojasi SKVN reputacija. Tačiau 118m straipsnio b punkte (ir tikėtina kituose dviejuose punktuose) kalbama apie tam tikrą nesąžiningą praktiką, nuo kurios SKVN savininkai gali gintis, remdamiesi iš tarptautinių konvencijų, prie kurių prisijungusi ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ( 18 ), išplaukiančiais įpareigojimais. Kalbant apie tokį naudojimą, ketinimas naudotis minėta reputacija yra preziumuojamas.

47.

Manau, kad Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis taikytinas, taigi į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti teigiamai.

48.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar SKVN naudojimas kaip produkto specifikacijų neatitinkančio maisto produkto, į kurį buvo įdėta produkto specifikacijas atitinkanti sudedamoji dalis (nagrinėjamu atveju – šampanas), pavadinimo dalies patenka į Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčio taikymo sritį, kai:

49.

Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad platintojas turėjo teisėtą interesą naudoti SKVN „Champagne“ būtent dėl šių motyvų: a) vokiečių kalboje ir kulinarinėje literatūroje „Champagner Sorbet“ yra nusistovėjęs šaldyto deserto, į kurio sudėtį įeina ir prancūziškas putojantis vynas, pavadinimas; ir b) Galana NV produkte šampano yra 12 % – tokio kiekio pakanka tam, kad suteiktų šerbetui pagrindinę šio putojančio vyno savybę (konkrečiai – jo skonį).

50.

Atrodo, kad Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nepritaria tokiam apeliacinio teismo vertinimui, kuriame šis, kaip jis mano, rėmėsi ankstesnio punkto a ir b išvadose aprašytais faktais, neatlikęs reikalingų faktinių aplinkybių vertinimo. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad įmanoma, jog toks teisėtas interesas gali būti kildinamas iš Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių ženklinimą etiketėmis ( 19 ), aiškinamą kartu su teisės aktais, reglamentuojančiais žemės ūkio ir maisto produktų kokybę ( 20 ).

51.

Taigi, siekiant atsakyti į antrąjį klausimą, reikia išanalizuoti tiek nuostatas, reglamentuojančias SKVN apsaugą, tiek nuostatas, susijusias su maisto produktų ženklinimu.

52.

Tuo atveju, jei (atsakant į pirmąjį klausimą) būtų pripažinta, kad buvo tiesioginis komercinis naudojimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad SKVN „Champagne“ naudojimas atitiktų Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčio reikalavimą (t. y. kad buvo naudojamasi šios SKVN reputacija), jeigu atsakovė veiktų vadovaudamasi teisėtu interesu.

53.

Sprendime Sekt-Weinbrand ( 21 ) Teisingumo Teismas pažymėjo, jog SKVN funkcija yra informuoti ir užtikrinti, kad konkretus produktas iš tikrųjų turi savybių ir ypatybių dėl to, kad jo kilmė siejama su tam tikru konkrečiu geografiniu regionu. Dar aštuntajame dešimtmetyje buvo reikalaujama, kad būtų dvigubas – erdvės ir kokybės – ryšys, vėliau šis reikalavimas buvo įtrauktas į žemės ūkio ir maisto produktų srities teisės aktus ( 22 ), taip pat teisės aktus, susijusius su vyno sektoriumi ( 23 ).

54.

Reglamento Nr. 1234/2007, kiek jis susijęs su vynų SKVN, tikslas, yra užtikrinti vartotojui, bet kartu ir atitinkamų nuorodų savininkams, kad saugomi produktai yra aukštos kokybės, kuri pagrįsta jų geografine kilme ( 24 ).

55.

Kai visas SKVN pavadinimas įtraukiamas į maisto produkto pavadinimą komerciniais tikslais, logiška, kad taip siekiama pasinaudoti saugomos kokybės reputacija. Būtent todėl toks elgesys iš principo pripažintinas neteisėtu.

56.

Vis dėlto priimtina, kad asmeniui, įrodančiam teisėtą interesą, būtų galima pasinaudoti SKVN kaip produkto pavadinimo dalimi, kai jis prekiauja savo gaminiais. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimą, pateiktą nagrinėjant tiesioginį komercinį panaudojimą, suformulavo būtent remdamasis dichotomija „naudojamasi kilmės vietos nuorodos reputacija / teisėtas interesas“, todėl jei pastarojo trūksta, reikėtų konstatuoti, kad buvo pasinaudota SKVN reputacija.

57.

Teisėtas interesas gali kilti tiek iš aplinkybės, susijusios su ankstesne teise (pavyzdžiui, dėl kitos rūšies intelektinės nuosavybės), tiek iš būtinybės paisyti įstatymo imperatyvo. Kaip ir Prancūzijos vyriausybė, manau, kad, atsižvelgiant į šias prielaidas ir neatsižvelgiant į tiesioginę prekybinę aplinką, turi būti situacijų, kai tretieji asmenys teisėtai naudoja SKVN ( 25 ), t. y. situacijų, kai SKVN naudojimas gali būti priskiriamas ius usus inocui.

58.

Iš tiesų dėl kitų intelektinės nuosavybės rūšių Teisingumo Teismas pripažino, kad egzistuoja atvejų, kai tretieji asmenys saugomus ženklus ar kūrinius naudoja nepažeisdami jų savininkų teisių. Pavyzdžiui, prekių ženklų teisės srityje jis leido naudoti aprašymą, siekiant apie siūlomos prekės savybes informuoti galimus būsimus klientus, kuriems žinomos atitinkamu prekių ženklu žymimų prekių savybės ( 26 ). Teisingumo Teismas taip pat pripažino leistinu naudojimą, kai vartotojas ženklo nesuvokia kaip nuorodos, kad juo paženklintas prekes pagamino prekių ženklo savininkas ( 27 ).

59.

Autorių teisių ir gretutinių teisių srityje atsižvelgęs į Direktyvos 20001/29/EB ( 28 ) 5 straipsnio 1 ir 5 dalis jis pripažino teisėtomis autorių teisių saugomų kūrinių kopijas podėlyje ir kopijas ekrane ( 29 ), trumpalaikius atgaminimo veiksmus, leidžiančius tinkamai funkcionuoti palydoviniam dekoderiui ir televizoriaus ekranui, dėl ko televizijos žiūrovai gali priimti programas, apimančias saugomus kūrinius ( 30 ), taip pat rengiamas spaudos straipsnių santraukas, nors autorių teises į juos turintys asmenys nedavė leidimo to daryti ( 31 ).

60.

Be kita ko, toks požiūris atitinka suformuotą Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią nauda iš atitinkamos geografinės nuorodos reputacijos turi būti gauta „nepagrįstai“ ( 32 ). Nors šie sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Reglamento Nr. 110/2008 (dėl spiritinių gėrimų geografinių nuorodų) 16 straipsnį, šios nuostatos panašumas su Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies a punktu pateisina tokio aiškinimo taikymą vynų sektoriuje ( 33 ). Vadinasi, jeigu yra teisėtas interesas, SKVN naudojimas negali būti pripažintas nepagrįstu.

61.

Grįžkime prie nagrinėjamo atvejo, kur, atsižvelgus į tai, kad Galana NV nesirėmė jokia ankstesne teise, reikia nustatyti, ar SKVN „Champagne“ naudojimas jos gaminamo šerbeto pavadinime atitinka įstatymo imperatyvą arba gali būti pripažintas nedarančiu žalos.

62.

Kaip jau paaiškinau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia klausimą dėl reikšmės dviejų specifinių elementų, dėl kurių galėtų atsirasti daugybė teisėtų interesų, t. y.: a) maisto produkto pavadinimas atitinka įprastą produktų žymėjimo praktiką tam tikroje visuomenės dalyje; ir b) šerbete esančio šampano kiekis pakankamas tam, kad suteiktų jam pagrindinę savybę.

63.

Vadinasi, reikia įvertinti šiuos du elementus atskirai, nepaisant aplinkybės, kad manu, jog tai nėra vieninteliai reikšmingi elementai nustatant, ar buvo nepagrįstai gauta naudos iš SKVN.

64.

Visos šalys, išskyrus Komisiją, sutaria, kad Vokietijos vartotojo įprasta praktika nepateisina SKVN „Champagne“ naudojimo pateikiant šerbetą prekyboje. Pripažinti priešingai reikštų šią SKVN paversti bendriniu terminu, kuriuo naudotis galėtų visi ūkio subjektai.

65.

Esu tos pačios nuomonės, turėdamas omenyje, kad vienas iš pagrindinių vynų SKVN apsaugos tikslų yra užkirsti kelią jiems tapti bendriniais ( 34 ). Dėl visuotino SKVN naudojimo su ja visiškai nesusijusiems produktams žymėti visuomenė manytų, kad SKVN būdingi pavadinimai gali būti naudojami plačiai, t. y. ir produktams, kilusiems ne iš su SKVN susijusios teritorijos. Tai gali lemti, kad SKVN taptų naudojamos kaip paprasti bendriniai žodžiai, taip pat ir tuo atveju, kai taip nutiktų tik vienoje konkrečioje šalyje. Nereikia pamiršti, kad SKVN apsauga turi būti vienoda visose valstybėse narėse, jos nediferencijuojant pagal tam tikroms iš jų įprastą vartotojų praktiką ( 35 ).

66.

Teisiniu požiūriu vynų SKVN, kai tik jos įregistruojamos, visam laikui saugomos pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 3 dalį, nors registracija gali būti panaikinta. Pavojus taip pat kiltų jų apsaugai trečiosiose šalys ( 36 ), jeigu dėl jų tapimo bendrinėmis SKVN pavadinimai tikrovėje būtų priskirti viešajam sektoriui, nes nuorodos, įgijusios bendrinę reikšmę, neregistruojamos ( 37 ). Todėl reikia ne tik užtikrinti SKVN saugomo vyno gamintojų lūkesčius; itin svarbu tampa užkirsti kelią visuotiniam nuorodų naudojimui.

67.

Nors vienoje ar keliose valstybėse narėse įprasta tam tikrą šerbetą pavadinti žodžių junginiu „Champagner Sorbet“, to nepakanka, kad platintojas turėtų teisėtą interesą, kuris jam leistų pateikiant šį produktą prekyboje naudoti SKVN „Champagne“.

68.

Pritariu Komisijos nuomonei, kad šioje byloje reikia aiškinti bendrus Sąjungos teisės aktus, susijusius su maisto produktų ženklinimu (iš esmės tai Direktyva 2000/13 ir iš dalies ją keičiantis Reglamentas Nr. 1169/2011), nes šerbetas, – akivaizdžiai maisto produktas – nesaugomas kaip SKVN ( 38 ).

69.

Pagal Direktyvą 2000/13 ženklinant maisto produktus turi būti nurodyta „pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas; komponentų sąraš[as]; tam tikrų <…> komponentų <…> kiekis“ ( 39 ). „Pavadinimas, kuriuo maisto produktas yra parduodamas“ ( 40 ) suprantamas kaip jam taikytinose Sąjungos teisės nuostatose, o jų nesant – nacionalinėse nuostatose, numatytas jo pavadinimas. Jei šiuose dokumentuose tokio pavadinimo nėra, laikytina, kad tai yra „įprastinis jo pavadinimas, paplitęs valstybėje narėje, kur šis produktas yra parduodamas galutiniam vartotojui“.

70.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Champagner Sorbet“ atitinka normas, reglamentuojančias produktų ženklinimą, o tuo remdamasi Galana NV turėtų teisėtą interesą taip pavadinti savo maisto produktą. Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies a ir b punktus įregistruotos SKVN taip pat saugomos, kai produktai naudojami kaip sudedamosios dalys. Todėl reikia įvertinti šios apsaugos apimtį.

71.

Pagal Direktyvos 2000/13 ( 41 ) 6 straipsnio 5 dalį gamintojas į komponentų sąrašą turi įtraukti visus komponentus. Kaip numatyta šios direktyvos ( 42 ) 7 straipsnio 4 dalyje, kai komponentas nurodomas „parduodamo [(maisto)] produkto pavadinime“, kaip yra nagrinėjamu atveju, turi būti nurodytas jo kiekis, išreikštas procentais.

72.

Nei Direktyvoje 2000/13, nei Reglamente Nr. 1169/2011 tiesiogiai nekalbama apie SKVN saugomus komponentus. Siekdama ištaisyti šią padėtį ir ją patikslinti 2010 m. Komisija paskelbė gaires (į kurias daroma nuoroda Reglamento Nr. 1151/2012 32 konstatuojamojoje dalyje). Jos neturi privalomosios teisinės galios ( 43 ), tačiau į jas reikia atsižvelgti, nes jose išreikšta šios institucijos nuomonė.

73.

Pagal šias gaires kaip SKVN įregistruotas pavadinimas galėtų būti minimas „parduodamo maisto produkto, kurio sudėtyje yra produktų, kurių pavadinimas įregistruotas, pavadinime ar greta jo, taip pat to maisto produkto etiketėje, jį pristatant ir reklamuojant“, jei laikomasi sąlygų, kurias citavau šios išvados 13 punkte.

74.

Nacionaliniai teismai, kurių padėtis palankesnė, kad galėtų įvertinti faktines bylos aplinkybes ir pateikti jų teisinę kvalifikaciją, turi priimti sprendimą, ar šios trys sąlygos tenkinamos šioje byloje. Tik pateiksiu tam tikras mintis, kurios jiems galėtų pagelbėti atliekant šią užduotį.

75.

Pirmąją sąlygą (pagal kurią neturi egzistuoti kitų „panašių [į SKVN saugomą] komponentų“) lengva įvertinti ir ji pakankamai objektyvi. Nepanašu, kad į „Champagner Sorbet“ sudėtyje yra kitų komponentų, panašių į SKVN saugomą putojantį vyną ir galinčių jį pakeisti.

76.

Antroji sąlyga (pagal kurią komponento kiekis turi būti pakankamas tam, kad suteiktų maisto produktui pagrindinę savybę) sudėtingesnė. Priešingai CIVC nuomonei, ji reiškia ne tai, kad reikia nustatyti esmines savybes, kuriomis maisto produktas pasižymi dėl jame esančio saugomo komponento, o tai, kad reikia pripažinti, jog šis maisto produktas pasižymi pagrindine savybe, susijusia su SKVN ( 44 ).

77.

Vis dėlto šios taisyklės irgi nepakanka. Kiekybinis veiksnys ne visada yra reikšmingiausias, siekiant nustatyti, ar maisto produktas pasižymi pagrindine savybe ( 45 ). Paprastai maisto produktai ją įgis dėl SKVN saugomo komponento kvapo ar skonio, tačiau gali būti ir kitų reikšmingų veiksnių ( 46 ). Dar kartą nacionalinis teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus ( 47 ) ir savo paties aplinkybių vertinimą, turi nuspręsti, ar, įmaišius šampano, šerbetas įgyja pagrindinę savybę, kaip tai suprantama pagal mano ką tik išdėstytą išaiškinimą.

78.

Daugiau aiškinimo problemų kyla dėl trečiosios sąlygos. Pirmiausia abejotina, ar ji atitinka Direktyvos 2000/13 7 straipsnio 5 dalį ( 48 ). Bet kuriuo atveju ji suformuluota taip, kad dėl joje numatyto prieveiksmio „geriausiai“, ji netenka net rekomendacinių galių. Vadinasi, procentais išreikštas maisto produkto komponento kiekis tampa veiksniu, kurio svarba turi būti įvertinta atsižvelgiant į pačią Direktyvą 2000/13.

79.

Šiomis aplinkybėmis, kartoju, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar komponentas, kuriam taikoma SKVN, įmaišytas į maisto produktą suteikia jam pagrindinę savybę, dėl kurios jis turi būti nurodytas ant pakuotės.

80.

Atsakymas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų neišsamus, jeigu jame tik būtų konstatuotas platintojo teisėtas interesas, kylantis iš gairių, pagal kurias jam leidžiama ant savo maisto produkto pakuočių nurodyti SKVN saugomus komponentus, laikymosi.

81.

Iš tiesų trys šiose gairėse numatytos sąlygos neatskiriamai susijusios su tam tikromis pirminėmis sąvokomis (sąžiningumu ir pirkėjų neklaidinimu), kuriomis remiamasi jų 1.1 punkte, išdėstant jų kontekstą.

82.

Siekiant nuspręsti, ar pasinaudojant SKVN reputacija (jeigu jos reputacija pasinaudota teisėtai) nauda gauta nepagrįstai, analizę būtinai reikia pradėti nuo to, ar SKVN saugomo komponento kiekis yra pakankamas tam, kad suteiktų maisto produktui pagrindinę savybę. Vis dėlto dėl šios aplinkybės SKVN naudojimas aptariamame šerbete netaptų teisėtas, jeigu būtų kitų elementų (be kita ko, ant pakuotės), iš kurių būtų matyti ketinimas pasisavinant SKVN reputaciją pasinaudoti jos prestižu.

83.

Šioje byloje vartotojui matomoje pakuotės dalyje matyti, kad ant jam siūlomų „Champagner Sorbet“ kartoninių dėžučių pirmiausiai pavaizduotas kamštis su vieliniu laikikliu, kuriuo jis pritvirtintas prie butelio, pusiau pripildyta taurė ir gėrimas, kuris, tikėtina, yra šampanas. Fone galima labai gerai atpažinti šio prancūziško putojančio vyno butelį.

84.

Nemanau, kad vertinant tai, ar maisto produkto gamintojas arba platintojas naudojasi komponento, saugomo kaip SKVN „Champagne“, reputacija, įmanoma neatsižvelgti į šių aplinkybių svarbą ( 49 ). Nacionalinis teismas gali ir turi atsižvelgti į šiuos veiksnius, spręsdamas dėl nepagrįsto naudojimosi SKVN.

85.

Reglamente Nr. 1308/2013 ir Direktyvoje 2000/13 ( 50 ) siekiama išvengti vartotojo klaidinimo, o Teisingumo Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, pagal kurią komponentų sąrašas pateikiamas ant pagrindinėje byloje nagrinėjamo produkto pakuotės, neleidžia savaime atmesti galimybės, kad šio produkto žymėjimas ir gamybos tvarka galėtų būti tokie, kad klaidintų vartotoją ( 51 ).

86.

Iš tiesų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad vertindamas ant etiketės esančios nuorodos galimybę klaidinti nacionalinis teismas turi iš esmės remtis preziumuojamais paprasto, pakankamai informuoto apie maisto produkto kilmę ir su ja susijusią kokybę, taip pat protingai pastabaus ir nuovokaus šiuo klausimu vartotojo lūkesčiais dėl minėtos nuorodos, nes esminis tikslas yra neklaidinti vartotojų ir neleisti jiems klaidingai manyti, kad produkto kilmė yra visai kita nei iš tikrųjų ( 52 ).

87.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar šis vaizdinių elementų panaudojimas ant „Champagner Sorbet“ pakuotės nereiškia siekio nustatyti pernelyg didelį ryšį su SKVN saugomu putojančiu vynu. Kitaip tariant, jis turi atsakyti į klausimą, ar šio maisto produkto komercinis pateikimas slepia siekį susieti jį su putojančiu Šampanės vynu ir sudaryti įspūdį, kad šerbetas turi jo savybių.

88.

Atsakymai į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus gali būti ir nereikalingi, jeigu atsakydamas į antrąjį klausimą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nuspręstų, kad SKVN „Champagne“ buvo naudojamasi nepagrįstai. Bet kuriuo atveju išanalizuosiu šiuos du klausimus.

89.

Trečiuoju klausimu trumpai tariant siekiama išsiaiškinti, ar SKVN naudojimas šios bylos aplinkybėmis yra netinkamas pačios SKVN naudojimas, imitavimas arba įvaizdžio atkūrimas.

90.

Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta daug komerciškai nesąžiningo pobūdžio veiksmų, kai SKVN naudojama mažėjančiu intensyvumu, pradedant nuo netinkamo naudojimo, toliau imitavimo ir galiausiai įvaizdžio atkūrimo.

91.

Netinkamas naudojimas reiškia viso SKVN pavadinimo panašiems produktams naudojimą. Man neatrodo, kad taip yra nagrinėjamu atveju, nes šerbetas parduodamas šaldytas, o vynas – ne ( 53 ). Taip pat nemanau, kad galime kalbėti apie imitavimą, nes pavadinime „Champagner Sorbet“ įtraukta visas SKVN.

92.

Sudėtingiau nustatyti, ar galima kalbėti apie įvaizdžio atkūrimą, nes norint tai pripažinti, reikia remtis Teisingumo Teismo jurisprudencija, kurioje buvo įtvirtinti šio trečiojo tipo nesąžiningo elgesio tam tikri teisiniai aspektai ( 54 ).

93.

Pagal šią jurisprudenciją įvaizdžio apie gaminį atkūrimo sąvoka apima tokį atvejį, kai gaminiui pavadinti vartojamame žodyje yra SKVN dalis, todėl vartotojas, susidūręs su gaminio pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai skirta nuoroda ( 55 ).

94.

Nuoroda į SKVN dalies naudojimą išplaukė iš faktinių aplinkybių, nagrinėtų kiekvienoje byloje priimtuose atitinkamuose sprendimuose, kuriuose SKVN įvaizdis atkurtas iš dalies pakartojus aptariamų produktų pavadinimus ar prekės ženklus („Gorgonzola / Cambozola“ ( 56 ), „Parmigiano Reggiano / Parmesan“ ( 57 ) ir „Verlados / Calvados“ ( 58 )).

95.

Analizuodamas prekių ženklo, kuriame buvo nurodytas visas elementas „Cognac“, atvejį Reglamento Nr. 110/2008 atžvilgiu Teisingumo Teismas teikė pirmenybę sprendimui jį laikyti „įvaizdžio atkūrimu“, o ne „netinkamu naudojimu“, nors kalba ėjo apie spiritinius gėrimus, kurie neatitiko tos SKVN specifikacijų ( 59 ).

96.

Taisyklės, sukurtos nagrinėjant spiritinių gėrimų SKVN, gali būti pagal analogiją taikomos Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam įvaizdžio atkūrimui ( 60 ). Reglamento Nr. 1308/2013 92 ir 97 konstatuojamosiose dalyse paaiškinama, kaip SKVN apsauga siekiama ne tik vengti nesąžiningo praktikos ir didinti rinkos skaidrumą bei sąžiningą konkurenciją, bet ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

97.

Be to, reikia turėti omenyje jurisprudencijoje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatant, ar yra atkuriamas įvaizdis, reikia atsižvelgti į protingo gerai informuoto ir atidaus bei apdairaus vartotojo supratimą, kaip į proporcingumo principo išraišką ( 61 ).

98.

Remiantis šia jurisprudencija, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui (arba prireikus žemesnių instancijų teismams) reikės dar kartą nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju atkuriamas SKVN „Champagne“ įvaizdis ( 62 ). Savo sprendimui pagrįsti jis galės remtis ne tik šerbeto pavadinimu, bet ir kitais mano nurodytais elementais, su kuriais šis maisto produktas pateikiamas parduoti.

99.

Nenorėdamas prisiimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetencijos ir atsižvelgdamas į tai, kad tik jis gali visiškai įvertinti nagrinėjamas aplinkybes, vis dėlto manau, kad dėl šių vaizdinių elementų ant produkto pakuotės šis naudojimas labiau pripažintinas SKVN „Champagne“ įvaizdžio atkūrimu. Pasinaudodami ne vien pavadinimu „Champagner Sorbet“, bet ir šiais elementais, gamintojas ir platintojas siekia sudaryti vartotojui su šia SKVN susijusios kokybės ir prestižo, kurį jie stengiasi išplėsti taip, kad jis apimtų ir šerbetą, įspūdį.

100.

Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nori išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalies c punktas taikomas tik melagingų arba klaidinančių nuorodų, atitinkamoje visuomenėje galinčių sukelti klaidingą įspūdį apie geografinę produkto kilmę, atveju.

101.

Siekiant geriau suprasti klausimą, reikia grįžti prie nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 62 ir paskesnių punktų. Iš jų matyti, kad abejonė kyla dėl CIVC nurodyto argumento, pagal kurį tai yra bendras šių nuorodų draudimas, o ne susijęs tik su nuorodomis, kurios visuomenėje gali sukelti klaidingą įspūdį apie geografinę produkto kilmę.

102.

Panašu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia šią nuostatą aiškinti siauriau, t. y. ją taikyti tik atvejais, kai pasinaudojus SKVN visuomenė apgaunama arba suklaidinama dėl produkto kilmės.

103.

Vis dėlto manau, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti plačią SKVN apsaugą, ir norima ne tik išvengti painiavos dėl produktų kilmės, bet ir pavojaus, kad dėl nediskriminacinio naudojimo SKVN netaptų bendrinės.

104.

Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalyje pateikta nesąžiningo elgesio hierarchinė sistema, kurią šioje išvadoje jau aptariau. Nors ji apima tik a punkte nurodytus naudojimosi SKVN reputacija veiksmus ir b punkte nurodytus netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio atkūrimo veiksmus, c punkte apsaugos ribos išplečiamos taip, kad apimtų „nuorodas“ (kitaip tariant vartotojui pateikiama informacija), pateikiamas ant vidinės ar išorinės pakuotės, produkto reklaminėje medžiagoje, kurios, nors iš tiesų neatkuria SKVN įvaizdžio, yra melagingos ar klaidinančios dėl produkto ryšių su jomis.

105.

Manau, kad c punkto logika neišsikraipo, jeigu su SKVN asocijuojama komercinė informacija apie maisto produktą, kurią vartotojas gauna tiesiogiai, galėtų leisti jam galvoti, kad šis produktas saugomas tiek pat ir tokios pačios kokybės kaip ir SKVN, nors iš tiesų taip nebūtų. Melaginga ar klaidinanti nuoroda gali būti susijusi ne tik su produkto kilme, bet ir su jo esminėmis savybėmis (pavyzdžiui, skoniu).

106.

Trumpai tariant, ketvirtajame klausime nurodytos nuostatos užtikrinama apsauga taikoma ne tik tais atvejais, kai vartotojas suklaidinamas dėl produkto geografinės kilmės.

107.

Dėl visų nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) pateiktus klausimus: