1

Apeliaciniais skundais Europos Komisija prašo panaikinti, pirma, byloje C‑164/15 P 2015 m. vasario 5 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Aer Lingus / Komisija (T‑473/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:78, toliau – Sprendimas Aer Lingus) ir, antra, byloje C‑165/15 P 2015 m. vasario 5 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Ryanair / Komisija (T‑500/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:73, toliau – Sprendimas Ryanair) (toliau kartu – skundžiami sprendimai); šiais sprendimais Bendrasis Teismas iš dalies patenkino atitinkamai Aer Lingus Ltd ir Ryanair Designated Activity Company (ankstesnis pavadinimas – Ryanair Ltd; toliau – Ryanair) pareikštus ieškinius ir panaikino 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimo 2013/199/ES dėl valstybės pagalbos byloje SA.29064 (11/C, ex 11/NN) – Airijos taikyti diferencijuoti skrydžio mokesčio tarifai (OL L 119, 2013, p. 30, toliau – ginčijamas sprendimas) 4 straipsnį, kiek juo nurodoma susigrąžinti iš pagalbos gavėjų sumą, kuri, kaip nustatyta ginčijamo sprendimo 70 konstatuojamojoje dalyje, yra 8 EUR už keleivį.

2

Priešpriešiniais apeliaciniais skundais Aer Lingus ir Ryanair taip pat prašo panaikinti atitinkamai Sprendimą Aer Lingus ir Sprendimą Ryanair.

3

1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 14 straipsnis „Pagalbos išieškojimas [susigrąžinimas]“ suformuluotas taip:

„1.   Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota [susigrąžinta] iš gavėjo (toliau – sprendimas išieškoti [susigrąžinti] pagalbą). Komisija nereikalauja išieškoti [susigrąžinti] pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam [Sąjungos] teisės principui.

2.   Pagalbą, kurią reikia išieškoti [susigrąžinti] pagal sprendimą išieškoti [susigrąžinti] pagalbą, sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos.

3.   Nepažeidžiant n[ė] [vieno] [Europos Sąjungos] Teisingumo Teismo nurodymo pagal [SESV 278] straipsnį, pagalba išieškoma [susigrąžinama] nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą. Šiuo tikslu, kai bylą svarsto nacionaliniai teismai, suinteresuotosios valstybės narės, nepažeisdamos [Sąjungos] teisės, imasi visų priemonių, kurios numatytos jų atitinkamuose teisiniuose aktuose, įskaitant laikinąsias priemones.“

4

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo [Sąjungoje] bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008, p. 3) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„[Sąjungos] oro vežėjai turi teisę teikti [Sąjungos] vidaus oro susisiekimo paslaugas.“

5

Šio reglamento 23 straipsnio „Informavimas ir nediskriminavimas“ 1 dalyje numatyta:

„Bet kuria forma, įskaitant internetu, visuomenei siūlant ar skelbiant oro susisiekimo kainas ir oro susisiekimo tarifus už oro susisiekimo paslaugas, teikiamas iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, kartu nurodomos taikomos sąlygos. Visada nurodoma galutinė mokėtina kaina, kuri turi apimti taikomą oro susisiekimo kainą ar oro susisiekimo tarifą ir visus taikomus mokesčius, rinkliavas, papildomas rinkliavas ir įmokas, kurių neįmanoma išvengti ir kuriuos galima numatyti skelbimo metu. Nurodant galutinę kainą, taip pat nurodoma bent:

jei b, c ir d punktuose nurodyti mokesčiai bei rinkliavos pridėti prie oro susisiekimo kainos ar oro susisiekimo tarifo. Neprivalomi kainos priedai turi būti aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai nurodyti bet kurio rezervavimo proceso pradžioje ir vartotojui turi būti suteikta galimybė juos laisvai pasirinkti.“

6

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014, p. 1), 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

7

Šios direktyvos 13 straipsnis „Antkainio perkėlimo argumentas kaip gynybos priemonė“ suformuluotas taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovas kaip gynybos priemone atsakydamas į reikalavimą atlyginti žalą galėtų pasinaudoti argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl konkurencijos teisės pažeidimo susidariusį antkainį arba jo dalį. Pareiga įrodyti, kad antkainis buvo perkeltas, tenka atsakovui, kuris ieškovo ar trečiųjų šalių gali pagrįstai prašyti atskleisti įrodymus.“

8

Skundžiamų sprendimų 1–13 punktuose aprašytos faktinės bylos aplinkybės gali būti apibendrintos taip.

9

Nuo 2009 m. kovo 30 d. Airija įvedė akcizo mokestį „Air Travel Tax“ (oro transporto mokestis; toliau – OTM), renkamą tiesiogiai iš oro linijų operatorių už kiekvieną keleivį, keliaujantį lėktuvu iš oro uosto, esančio Airijoje, išskyrus tam tikras išimtis, kurios neturi reikšmės šiai bylai. Oro linijų operatoriai buvo OTM mokėtojai ir turėjo jį sumokėti nedarant poveikio jų galimybei atgauti šio mokesčio sumą per bilieto kainą.

10

Įvestas OTM buvo apskaičiuojamas remiantis atstumu nuo išvykimo iki atvykimo oro uostų ir buvo numatyti du atskiri oro transporto bendrovėms taikomi tarifai, t. y. 2 EUR už keleivį skrendantį į vietoves, esančias ne daugiau kaip 300 km atstumu nuo Dublino (Airija) (toliau – sumažintas OTM tarifas), ir 10 EUR už keleivį visais kitais atvejais (toliau – didesnis OTM tarifas).

11

2009 m. liepos 21 d.Ryanair padavė Komisijai du atskirus skundus dėl OTM; pirmasis iš jų buvo pateiktas dėl valstybės pagalbos nuostatų pažeidimų, o antrasis buvo grindžiamas SESV 56 straipsniu ir Reglamentu Nr. 1008/2008. Remdamasi antruoju iš šių skundų Komisija pradėjo tyrimą dėl galimo su laisvu paslaugų teikimu susijusių nuostatų pažeidimo ir 2010 m. kovo 18 d. išsiuntė Airijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą. Tuomet Airija nuo 2011 m. kovo 1 d. pakeitė OTM apskaičiavimo taisykles – nustatė bendrą 3 EUR mokesčio tarifą, taikomą neatsižvelgiant į skrydžio atstumą, todėl Komisija nutraukė tyrimą.

12

Remdamasi pirmuoju Ryanair skundu Komisija 2011 m. liepos 13 d. pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl sumažinto OTM tarifo. Šios procedūros pabaigoje Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

13

To sprendimo 1 straipsnyje konstatuota, kad valstybės pagalba, kurią Airija neteisėtai ir pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas teikė nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 1 d. sumažinto oro transporto mokesčio tarifo, taikyto visiems skrydžiams, vykdomiems orlaiviais, galinčiais skraidinti daugiau kaip 20 keleivių ir nenaudojamais valstybiniais arba kariniais tikslais, iš oro uostų, aptarnaujančių daugiau nei 10000 keleivių per metus, į vietas, esančias ne daugiau kaip 300 km atstumu nuo Dublino oro uosto, forma, yra nesuderinama su vidaus rinka.

14

Ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje Airijai nurodyta susigrąžinti neteisėtą pagalbą. To sprendimo 70 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad susigrąžintinos pagalbos sumą sudaro sumažinto OTM tarifo ir didesnio OTM tarifo (t. y. 8 EUR už skraidinamą keleivį) skirtumas. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Aer Lingus ir Ryanair nurodytos kaip vienos iš pagalbos gavėjų.

15

Bendrojo Teismo kanceliarija atitinkamai 2012 m. lapkričio 1 d. (byla T‑473/12) ir 2012 m. lapkričio 15 d. (byla T‑500/12) gavo ieškinius, kuriais Aer Lingus ir Ryanair prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

16

Byloje T‑473/12 grįsdama savo ieškinį Aer Lingus nurodė penkis pagrindus: pirmasis grindžiamas Komisijos padaryta teisės klaida, ginčijamame sprendime pripažinus sumažintą OTM tarifą „valstybės pagalba“; antrasis grindžiamas teisinio saugumo, veiksmingumo ir gero administravimo principų pažeidimu dėl to, kad ginčijamame sprendime nurodyta susigrąžinti pagalbą; trečiasis grindžiamas Komisijos padaryta teisės ir akivaizdžia vertinimo klaida, kai ji, pripažindama priemonę pagalba ir atlikdama kiekybinį pranašumo vertinimą, neatsižvelgė į OTM perkėlimą keleiviams; ketvirtasis grindžiamas Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio bei proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu dėl ginčijamame sprendime pateikto nurodymo susigrąžinti pagalbą, o penktasis grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu.

17

Byloje T‑500/12 grįsdama savo ieškinį Ryanair nurodė penkis pagrindus: pirmasis grindžiamas teisės klaida, padaryta Komisijos sprendime (Komisijos teigimu, didesnis OTM tarifas yra „įprastas tarifas“ arba „teisėtas standartinis“ tarifas; antrasis grindžiamas Komisijos teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis vertinant OTM suteikiamą pranašumą; trečiasis grindžiamas Komisijos teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, susijusiomis su sprendimu susigrąžinti pagalbą; ketvirtasis grindžiamas tuo, kad nebuvo pranešta apie Komisijos sprendimą susigrąžinti pagalbą, o penktasis grindžiamas nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu.

18

Skundžiamuose sprendimuose Bendrasis Teismas, pirma, išnagrinėjo ir pripažino nepagrįstais abiejų ieškinių penktuosius pagrindus, grindžiamus pareigos motyvuoti pažeidimu. Tos skundžiamų sprendimų dalys nenurodytos nei apeliaciniuose, nei priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose.

19

Antra, konkrečiai dėl Ryanair ieškinio Sprendimo Ryanair 42–56 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir pripažino nepagrįstu Ryanair ieškinio ketvirtąjį pagrindą. Ši minėto sprendimo dalis taip pat nėra nurodyta Komisijos apeliaciniame skunde byloje C‑165/15 P ir priešpriešiniame Ryanair apeliaciniame skunde toje pačioje byloje.

20

Trečia, Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir pripažino nepagrįstais pirmuosius Aer Lingus ir Ryanair ieškinių pagrindus. Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisija nepadarė jokios teisės klaidos, kai, siekdama įrodyti atrankinį pranašumą, didesnį OTM tarifą laikė „orientaciniu tarifu“ ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju diferencijuotų tarifų taikymas yra valstybės pagalba oro transporto bendrovėms, kurių skrydžiams atitinkamu laikotarpiu buvo taikomas sumažintas OTM.

21

Ketvirta, Bendrasis Teismas išnagrinėjo Aer Lingus ieškinio trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus bei Ryanair ieškinio antrąjį ir trečiąjį pagrindus; Bendrasis Teismas šiuos ieškinių pagrindus pripažino iš dalies pagrįstais.

22

Nagrinėdamas tuos ieškinių pagrindus Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė „vertinimo klaidą ir teisės klaidą“, nes nustatė iš pagalbos gavėjų, įskaitant Aer Lingus ir Ryanair, susigrąžintinos pagalbos sumą: 8 EUR už keleivį, vykusį vienu iš skrydžių, kuriam taikomas sumažintas OTM tarifas, t. y. šio tarifo ir didesnio OTM tarifo skirtumą. Bendrasis Teismas nurodė: kadangi ekonominis pranašumas dėl šio sumažinto tarifo galėjo visas ar iš dalies būti perkeltas keleiviams, Komisija neturėjo teisės manyti, kad pranašumas, kurį gavo atitinkamos oro transporto bendrovės, visais atvejais automatiškai buvo 8 EUR už keleivį.

23

Taigi Sprendimo Aer Lingus 124 punkte Bendrasis Teismas konstatavo: „kadangi nėra būtinybės nuspręsti dėl galimo [Aer Lingus] nurodyto proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimo“, reikia pripažinti pagrįstais jos ieškinio trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus.

24

Be to, Sprendimo Ryanair 150 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikia pripažinti pagrįstais Ryanair ieškinio antrąjį ir trečiąjį pagrindus, „nesant reikalo nagrinėti ieškinio trečiojo pagrindo antros dalies ir [Aer Lingus, įstojusios į šią bylą palaikyti Ryanair reikalavimų šalies] pateiktų papildomų argumentų“.

25

Taigi skundžiamų sprendimų rezoliucinės dalies 1 punkte Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 4 straipsnį, „kiek [šiuo straipsniu] nurodoma iš gavėjų susigrąžinti pagalbą, kuri, kaip nustatyta to sprendimo 70 konstatuojamojoje dalyje, yra 8 EUR už kiekvieną keleivį“. Skundžiamų sprendimų rezoliucinės dalies 2 punkte Bendrasis Teismas atmetė likusią ieškinių dalį.

26

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

27

Aer Lingus ir Ryanair Teisingumo Teismo prašo:

28

Airija Teisingumo Teismo prašo:

29

2016 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Aer Lingus raštą; jame Aer Lingus prašo nurodyti atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį. Grįsdama savo prašymą Aer Lingus nurodo būtinybę pareikšti poziciją dėl generalinio advokato pateiktos išvados, konkrečiai dėl jos 79, 80, 83 ir 88–99 punktuose pateiktų argumentų ir juose nurodytos teismo praktikos. Be to, Aer Lingus mano, kad ji turėtų turėti galimybę pateikti pastabų dėl Bendrojo Teismo nenagrinėtų ieškinio pagrindų ir argumentų, jeigu Teisingumo Teismas panaikintų Sprendimą Aer Lingus ir nuspręstų, kad toje bylos stadijoje galima priimti sprendimą.

30

2016 m. rugpjūčio 18 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Ryanair raštą; jame Ryanair nurodė palaikanti Aer Lingus prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį ir pati paprašė tai padaryti, visų pirma dėl tų pačių motyvų, kokius nurodė Aer Lingus.

31

Reikia priminti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute ir Teisingumo Teismo procedūros reglamente šalims nenumatyta galimybės pateikti atsiliepimus į generalinio advokato išvadą (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Vnuk, C‑162/13, EU:C:2014:2146, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

32

Iš tiesų pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Teisingumo Teismo nesaisto nei generalinio advokato išvada, nei ją grindžiantys motyvai. Todėl šalies nesutikimas su generalinio advokato išvada, nepaisant to, kokie klausimai joje nagrinėjami, savaime negali būti motyvas, pateisinantis žodinės proceso dalies atnaujinimą (2015 m. liepos 9 d. Sprendimo InnoLux / Komisija, C‑231/14 P, EU:C:2015:451, 27 ir 28 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

33

Vis dėlto Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, pagal savo Procedūros reglamento 83 straipsnį gali bet kada nutarti pradėti žodinę proceso dalį arba ją atnaujinti – be kita ko, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą.

34

Šiuo atveju taip nėra. Iš tikrųjų susipažinęs su generalinio advokato išvada Teisingumo Teismas mano, kad jam pateikta visa reikiama informacija sprendimui priimti ir kad byla neturi būti nagrinėjama atsižvelgiant į naują faktą, kuris galėtų būti lemiamas jam priimant sprendimą, ar naują argumentą, dėl kurio šalys jam nepateikė nuomonės.

35

Konkrečiai dėl Aer Lingus ir Ryanair prašymų suteikti galimybę pateikti pastabas dėl Teisingumo Teismo nenagrinėtų ieškinių pagrindų ir argumentų, jeigu Teisingumo Teismas panaikintų skundžiamus sprendimus ir nuspręstų, kad toje bylos stadijoje galima priimti sprendimą, pažymėtina, jog iš siejamų Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto, 173 straipsnio 1 dalies c punkto ir 170 straipsnio 1 dalies matyti, kad apeliacinio proceso šalys, pateikdamos apeliacinį skundą ar atsiliepimą į jį, raginamos nurodyti bet kokį reikšmingą pagrindą ar argumentą, be kita ko, tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą imtųsi nagrinėti bylą, jeigu apeliacinis skundas būtų pripažintas pagrįstu. Taigi šalys ir per rašytinę, ir per žodinę proceso dalis turėjo galimybę pateikti pastabas dėl visų reikšmingų bylos aspektų. Todėl Aer Lingus ir Ryanair nurodyta būtinybe pateikti pastabas dėl Bendrojo Teismo nenagrinėtų ieškinių pagrindų ir argumentų negalima pateisinti žodinės proceso dalies atnaujinimo.

36

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.

37

Grįsdamos savo atitinkamus apeliacinius skundus, kuriuos reikia nagrinėti pirmus, nes jais ginčijamas pats valstybės pagalbos egzistavimas nagrinėjamu atveju, Aer Lingus ir Ryanair nurodo po vieną pagrindą, grindžiamą Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, nes jis pripažino nepagrįstais atitinkamų jų ieškinių dėl panaikinimo pirmuosius pagrindus, kuriuose jos ginčijo sumažinto OTM tarifo pripažinimą „valstybės pagalba“.

38

Kiekvieną iš šių pagrindų sudaro keturios dalys, kuriomis Aer Lingus ir Ryanair ginčija Komisijos pasirinkimo didesnį OTM tarifą (10 EUR už keleivį) laikyti „įprastu“ ar atskaitos tarifu (Bendrasis Teismas patvirtino šį pasirinkimą), atlikto vertinant pranašumo, gaunamo tam tikriems skrydžiams taikant sumažintą 2 EUR už keleivį tarifą, atrankinį pobūdį, teisėtumą.

39

Reikia priminti, kad pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

40

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „pagalbos“ sąvoka yra platesnė nei „subsidijos“, nes apima ne tik pozityviąsias išmokas, kaip antai pačią subsidiją, bet ir įvairias valstybės priemones, kurios sumažina įmonės biudžetui paprastai tenkančią naštą ir kurios dėl šios priežasties, nors ir nėra subsidijos tiesiogine šio žodžio prasme, yra tokio paties pobūdžio ir turi identišką poveikį (2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, EU:C:2011:732, 71 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

41

Remiantis tuo darytina išvada, kad priemonė, kuria viešosios valdžios institucijos tam tikroms įmonėms taiko palankią apmokestinimo tvarką, neapimančią valstybės išteklių pervedimo, bet subjektams, kuriems ji taikoma, užtikrinančią palankesnę finansinę padėtį kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tačiau bendrai visiems ūkio subjektams taikoma priemone (taigi, kuri nėra atranki) suteikiamas pranašumas nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį (2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, EU:C:2011:732, 72 ir 73 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

42

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kaip matyti iš Sprendimo Aer Lingus 54 ir 55 punktų ir Sprendimo Ryanair 79 ir 80 punktų, jog ginčijamame sprendime Komisija, siekdama įrodyti atrankinį OTM pobūdį, nusprendė, kad ji turi nustatyti „atskaitos sistemą“ ir išsiaiškinti, ar minėta priemone nukrypta nuo tos sistemos. Konstatavusi, jog sumažintas OTM tarifas iš esmės buvo taikomas tik vidaus skrydžiams ir tik apie 10–15 % visų šiuo mokesčiu apmokestintų skrydžių, Komisija padarė išvadą, kad didesnis OTM tarifas turi būti laikomas įprastu atskaitos sistemos tarifu, o sumažintas tarifas yra išimtis.

43

Kalbant apie šias išvadas, pažymėtina, kad Bendrajame Teisme Aer Lingus ir Ryanair ginčijo tik didesnio OTM tarifo naudojimą kaip atskaitos tarifo siekiant įrodyti atrankinį šio mokesčio pobūdį.

44

Išnagrinėjęs ir atmetęs šiuo klausimu pateiktus Aer Lingus ir Ryanair argumentus Bendrasis Teismas atitinkamai Sprendimo Aer Lingus 76 punkte ir Sprendimo Ryanair 90 punkte konstatavo, kad Komisija nepadarė jokios teisės klaidos, kai didesnį OTM tarifą pripažino „atskaitos tarifu“ ir dėl to nusprendė, kad diferencijuotų tarifų taikymas yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, teikiama oro transporto bendrovėms, kurių skrydžiams ginčijamame sprendime aptariamu laikotarpiu buvo taikomas sumažintas OTM tarifas.

45

Aer Lingus ir Ryanair teigimu, būtent šiame Bendrojo Teismo vertinime yra teisės klaida dėl priežasčių, išdėstytų nurodant įvairias jų apeliacinių skundų vienintelių pagrindų dalis.

46

Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia nagrinėti įvairias Ryanair ir Aer Lingus apeliacinių skundų vienintelių pagrindų dalis, kuriomis siekiama įrodyti, kad pateikiant Bendrojo Teismo motyvus padaryta teisės klaida, nes jis patvirtino didesnio OTM tarifo, kaip atskaitos tarifo, naudojimą ir neatsižvelgė į galimą šio mokesčio dalies grąžinimą ūkio subjektams, kuriems taikomas didesnis tarifas. Pirmiausia bus nagrinėjama Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma dalis, paskui – to paties pagrindo ketvirta dalis ir galiausiai kartu – visos Aer Lingus apeliacinio skundo vienintelio pagrindo dalys ir Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antra ir trečia dalys.

47

Ryanair ginčija tai, jog Sprendimo Ryanair 74–76 punktuose Bendrasis Teismas atmetė jos argumentą, kad siekiant išsiaiškinti, ar sumažinto tarifo OTM yra valstybės pagalba, tinkamas atskaitos tarifas yra 3 EUR tarifas, kurį 2011 m. kovo mėn. nustatė Airijos valdžios institucijos. Ryanair teigimu, aplinkybė, kad šis 3 EUR tarifas nebuvo taikomas ginčijamame sprendime aptariamu laikotarpiu, netrukdo jo pasirinkti kaip atskaitos tarifo. 10 EUR tarifas niekada neegzistavo savarankiškai nuo sumažinto tarifo ir abu tarifai buvo nustatyti ir panaikinti kartu. Todėl, Ryanair teigimu, niekada šiuo atveju nebuvo „įprasto“ ar „atskaitos“ tarifo.

48

Komisija ir Airijos vyriausybė visų pirma tvirtina, kad ši apeliacinio skundo vienintelio pagrindo dalis yra neveiksminga, nes Ryanair ginčija tik Sprendimo Ryanair 74 punktą ir nekritikuoja to paties sprendimo 75 ir 76 punktuose išdėstytų Bendrojo Teismo motyvų, kurių vienų pakanka jos Bendrajame Teisme pateikto argumento atmetimui pateisinti. Subsidiariai jos ginčija Ryanair argumentų pagrįstumą.

49

Priešingai, nei teigia Komisija ir Airijos vyriausybė, Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma dalis nėra neveiksminga. Iš tiesų savo apeliaciniame skunde Ryanair nurodo, kad ši dalis susijusi ne tik su Sprendimo Ryanair 74 punktu, bet ir su jo 75 ir 76 punktais. Be to, šiuose trijuose punktuose pateikiamas vienas ir tas pats motyvas, grindžiamas išvada, kad ginčijamame sprendime aptariamu laikotarpiu 3 EUR tarifas nebuvo taikomas, taigi jis negali būti naudojamas kaip atskaitos tarifas.

50

Tačiau, kalbant apie esmę, Ryanair argumentams negalima pritarti.

51

Iš tiesų pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, siekiant įvertinti atrankinio pobūdžio sąlygą, SESV 107 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą nacionalinė priemonė gali labiau palaikyti „tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą“ nei kitas įmones, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į minėta sistema siekiamus tikslus, yra panaši (2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, EU:C:2011:732, 75 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

52

Kaip iš esmės savo išvados 41 punkte pažymėjo generalinis advokatas, toks vertinimas negali būti atliekamas lyginant sumą, kurią turėjo sumokėti oro transporto bendrovės, kurioms taikomas sumažintas OTM tarifas, ir hipotetinę mokesčio sumą, apskaičiuojamą remiantis tarifu, kuris, kaip pripažįsta pati Ryanair, ginčijamame sprendime aptariamu laikotarpiu nebuvo taikytas jokiam skrydžiui ir jokiai oro transporto bendrovei. Kaip Sprendimo Ryanair 75 punkte teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas, kito atskaitos tarifo nei tas, kuris buvo faktiškai taikomas atitinkamu laikotarpiu, nustatymas neleidžia visapusiškai įvertinti OTM poveikio.

53

Remiantis tuo darytina išvada, kad Sprendimo Ryanair 74–76 punktuose nėra padaryta Ryanair nurodytos teisės klaidos ir reikia atmesti jos apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmą dalį.

54

Savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo ketvirtoje dalyje Ryanair teigia, jog, priešingai nei Sprendimo Ryanair 89 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, tai, kad abu OTM tarifai buvo įvesti kartu, iš tikrųjų yra svarbu vertinant sumažino tarifo „valstybės pagalbos“ pobūdį. Dviejų tarifų įvedimas kartu nėra „naudojamo metodo“ klausimas, kaip konstatavo Bendrasis Teismas. Iš tiesų Airija negali numatyti vieno 10 EUR už keleivį tarifo ir būtent dėl šios priežasties ji vėliau nusprendė abu OTM tarifus pakeisti vienu 3 EUR už keleivį tarifu. Ryanair priduria, jog to, kad sumažintas OTM tarifas buvo taikomas rečiau, nepakanka norint atmesti galimybę, kad šis tarifas būtų naudojamas kaip atskaitos tarifas, nes apmokestinamų operacijų, kurioms taikomas nustatytas mokesčio tarifas, dažnis tėra vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti.

55

Komisija mano, kad ši apeliacinio skundo pagrindo dalis yra nepagrįsta, o Airijos vyriausybė visų pirma tvirtina, kad ji nepriimtina, nes nepakankamai išsamiai išdėstyta, ir subsidiariai – kad ji yra nepagrįsta.

56

Priešingai, nei tvirtina Airijos vyriausybė, Ryanair pateikė pakankamai teisinių motyvų, dėl kurių mano, kad Sprendimo Ryanair 89 punkte padaryta teisės klaida.

57

Vis dėl to remiantis šiais motyvais negalima paneigti Bendrojo Teismo atlikto Ryanair argumentų atmetimo pagrįstumo, taigi ši Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo dalis taip pat turi būti atmesta.

58

Iš tiesų, kaip Sprendimo Ryanair 89 punkte iš esmės pažymėjo Bendrasis Teismas, nusprendus, kad sumažintas OTM tarifas nesuteikia įmonėms, kurioms jis taikomas, atrankinio pranašumo vien dėl to, kad šis tarifas buvo įvestas kartu su 10 EUR už keleivį tarifu, tai prilygtų valstybės intervencijos valstybės pagalbos pobūdžio susiejimui su naudojamu metodu. Kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės intervencija nėra skiriama pagal nacionalinių institucijų naudojamus metodus (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, EU:C:2011:732, 87 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

59

Taigi Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo ketvirta dalis taip pat turi būti atmesta.

60

Aer Lingus apeliacinio skundo vienintelį pagrindą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje Aer Lingus teigia, jog jeigu Sprendimo Aer Lingus 43 punktas turi būti suprantamas taip, kad nagrinėjant, ar tam tikra priemonė yra valstybės pagalbos pobūdžio, niekada neturi būti atsižvelgta į šios priemonės galimą prieštaravimą kitoms nei SESV 107 ir 108 straipsniai Sąjungos teisės nuostatoms, tame punkte būtų padaryta teisės klaida. Aer Lingus teigimu, šio klausimo svarbą Teisingumo Teismas yra pripažinęs 1980 m. kovo 27 d. Sprendimo Denkavit italiana (61/79, EU:C:1980:100) 31 ir 32 punktuose bei 1980 m. liepos 10 d. Sprendimo Ariete (811/79, EU:C:1980:195) 14–16 punktuose. Be to, iš 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Asteris ir kt. (106/87–120/87, EU:C:1988:457) 23 ir 24 punktų ir 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo ThyssenKrupp Acciai Speciali Terni / Komisija (T‑62/08, EU:T:2010:268) 60 punkto matyti, kad valstybės atliktas mokėjimas atlyginant jos padarytą žalą nėra valstybės pagalba.

61

Tokiomis aplinkybėmis Aer Lingus primena, jog Bendrajame Teisme ji tvirtino, kad OTM rinkimas taikant 10 EUR už keleivį tarifą yra neteisėtas, nes prieštarauja SESV 56 straipsniui ir Reglamentui Nr. 1008/2008, ir kad taikant šį tarifą surinktas OTM gali būti grąžintas atitinkamoms bendrovėms. Dėl šio neteisėtumo sumažintas OTM tarifas negali būti kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba.

62

Savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroje dalyje Aer Lingus teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes Sprendimo Aer Lingus 63 punkte konstatavo, kad Komisija turi teisę 10 EUR už keleivį tarifą laikyti „įprastu“ mokesčio tarifu, nors šis ir yra neteisėtas. Iš tiesų to sprendimo 58 punktas, kuriame nurodyta, jog Aer Lingus argumentas pagrįstas klaidinga prielaida, yra prieštaringas ir jame padaryta klaida, nes ginčijamame sprendime Komisija tik konstatavo, kad būtent diferencijuotų OTM tarifų egzistavimas, o ne pats didesnis tarifas, yra laisvės teikti paslaugas apribojimas.

63

Savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečioje dalyje Aer Lingus kritikuoja Sprendimo Aer Lingus 60 punktą; jame konstatuota: kadangi įmanoma ištaisyti mokestinį diskriminavimą, kaip antai atsiradusį dėl dviejų skirtingų OTM tarifų egzistavimo, sumažintą tarifą padidinant iki didesnio tarifo lygio arba atvirkščiai – didesnį tarifą sumažinant iki mažesnio tarifo lygio, arba įvedant vieną naują tarifą, klaidinga tvirtinti, kad didesnis OTM tarifas yra neteisėtas. Aer Lingus teigimu, šiame punkte klausimas dėl veiksmų, kurių turi imtis valstybė narė, kad nutrauktų diskriminavimą ateityje, painiojamas su klausimu dėl veiksmų, kurių ji turi imtis, kad ištaisytų neteisėtą „istorinę“ padėtį dėl diskriminacinių mokesčio tarifų.

64

Galiausiai savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo ketvirtoje dalyje Aer Lingus kritikuoja Sprendimo Aer Lingus 61 punktą; jame konstatuota, kad „teisė į [OTM, sumokėto taikant 10 EUR už keleivį tarifą] grąžinimą, net jeigu ji būtų įrodyta, nėra savaiminė ir priklauso nuo įvairių veiksnių, kaip antai nacionalinėje teisėje taikomų senaties terminų tokiam prašymui pateikti ir bendrųjų principų kaip nepagrįsto praturtėjimo nebuvimo laikymosi“. Aer Lingus teigia, kad didesnio OTM tarifo arba diferencijuotų tarifų neteisėtumas ir tai, kad Airija iš principo turėjo bendrovėms, sumokėjusioms OTM taikant didesnį tarifą, sugrąžinti šio tarifo ir sumažinto tarifo skirtumą, reiškė, kad didesnis tarifas negalėjo būti laikomas „įprastu“ mokesčio tarifu.

65

Savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroje dalyje Ryanair teigia, kad 10 EUR už keleivį dydžio OTM tarifas negalėjo būti „atskaitos tarifas“ vertinant sumažinto OTM tarifo valstybės pagalbos pobūdį, nes pagal analogiją tam, ką 2003 m. vasario 6 d. Sprendime Stylianakis (C‑92/01, EU:C:2003:72) nusprendė Teisingumo Teismas, 10 EUR už keleivį tarifas prieštarauja SESV 56 straipsniui ir Reglamentui Nr. 1008/2008. Jeigu didesnis tarifas būtų laikomas atskaitos tarifu, tai sukeltų pavojų Sąjungos teisės darnai.

66

Savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečioje dalyje Ryanair teigia, kad Sprendimo Ryanair 88 punkte Bendrasis Teismas neteisingai rėmėsi „hipotetiniais prašymais grąžinti“ OTM, sumokėtą taikant didesnį tarifą. Jos teigimu, apmokestinimas OTM taikant minėtą tarifą prieštarauja Sąjungos teisei ir atitinkamoms įmonėms turi būti grąžinta sumokėto mokesčio permoka.

67

Komisija ir Airijos vyriausybė ginčija Aer Lingus ir Ryanair argumentus ir mano, kad jie turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

68

Visų pirma kalbant apie Aer Lingus apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmą dalį, primintina, kad tik nagrinėjamos mokesčių priemonės poveikis yra svarbus vertinant jos galimą „valstybės pagalbos“ pobūdį ir, kalbant konkrečiai, nustatant, ar dėl šios priemonės pagalbos pagal ją gavėjams taikyta palankesnė apmokestinimo tvarka negu kitiems mokesčių mokėtojams (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, EU:C:2011:732, 87 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

69

Taigi dėl aplinkybės, kad mokesčių priemonė prieštarauja kitoms Sąjungos teisės nuostatoms, ne SESV 107 ir 108 straipsniams, negali būti atmesta galimybė „valstybės pagalba“ pripažinti šios priemonės išimtį, kuri taikoma tam tikriems mokesčių mokėtojams, kol atitinkama priemonė daro poveikį kitiems mokesčių mokėtojams ir nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, taigi ir netaikytina (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Heiser, C‑172/03, EU:C:2005:130, 38 punktą).

70

Būtent tai Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo Sprendimo Aer Lingus 43 punkte ir Sprendimo Ryanair 65 punkte. Taigi, priešingai, nei savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmoje dalyje teigia Aer Lingus, Sprendimo Aer Lingus 43 punkte nepadaryta jokios teisės klaidos.

71

Šios išvados nepaneigia Aer Lingus nurodyta ir šio sprendimo 60 punkte minėta teismo praktika.

72

Iš tiesų iš šios teismo praktikos tik matyti, kad mokesčio sumos, kurią įmonė turėjo sumokėti pažeidžiant Sąjungos teisę, grąžinimas tai įmonei ar iš nacionalinių institucijų priteisto jų padarytos žalos atlyginimo mokėjimas įmonėms nėra valstybės pagalba.

73

Ginčijamame sprendime nagrinėjama valstybės pagalba nesuteikta grąžinant kitoms Sąjungos teisės nuostatoms, ne SESV 107 ir 108 straipsniams, prieštaraujantį mokestį, sumokėtą Aer Lingus ir Ryanair, ar šioms dviem įmonėms atlyginant žalą. Todėl ši teismo praktika nėra reikšminga šiose bylose.

74

Remiantis tuo darytina išvada, kad Aer Lingus apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

75

Be to, kalbant apie Aer Lingus apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą, trečią ir ketvirtą dalis bei Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą ir trečią dalis, reikia konstatuoti, jog šios dalys grindžiamos prielaida, kad visiškas ar dalinis OTM prieštaravimas kitoms Sąjungos teisės nuostatoms, ne SESV 107 ir 108 straipsniams, gali turėti įtakos vertinant tam tikriems subjektams taikomo visiško ar dalinio atleidimo nuo šio mokesčio valstybės pagalbos pobūdį, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes, be kita ko, dėl tokio prieštaravimo, įvykus procesui nacionaliniuose teismuose, kitiems subjektams, kuriems nebuvo taikoma atitinkama išimtis, gali būti sugrąžintas visas atitinkamas mokestis ar jo dalis.

76

Neginčijama, kad, Komisijai atlikus savo vertinimą ir priėmus ginčijamą sprendimą, nagrinėjama mokesčių priemonė padarė poveikį, taigi kai kurios oro transporto bendrovės mokėjo sumažinto tarifo OTM, o kitos bendrovės, kurių teisinė ir faktinė padėtis, remiantis Komisijos atliktu ir Aer Lingus ir Ryanair neginčytu vertinimu, buvo panaši atsižvelgiant į nagrinėjamos mokesčių priemonės siekiamus tikslus, tą patį mokestį mokėjo taikant didesnį tarifą.

77

Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 68 ir 69 punktuose, matyti, jog Komisija turėjo atsižvelgti į šį poveikį ir negalėjo jo nepaisyti vien dėl to, kad oro transporto bendrovėms, kurioms taikoma ne tokia palanki apmokestinimo tvarka, įvykus procesui nacionaliniuose teismuose ir prireikus remiantis kitomis Sąjungos teisės nuostatomis, ne SESV 107 ir 108 straipsniais, galėjo būti sugrąžinta jų sumokėto mokesčio permoka.

78

Iš tiesų svarbu pažymėti, kad ne Komisija, o nacionaliniai teismai turi priimti galutinį sprendimą dėl galimo mokesčio, kuris yra galbūt neteisėtas atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės teisę arba prieštarauja kitoms Sąjungos teisės nuostatoms, ne SESV 107 ir 108 straipsniams, grąžinimo, prireikus taikant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą, prieš tai gavę reikiamus Teisingumo Teismo patikslinimus dėl Sąjungos teisės apimties ar aiškinimo. SESV 107 straipsnio veiksmingumas būtų iš esmės sumažintas, jeigu Komisijai, prieš pripažįstant mokesčių priemonę „valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį, reikėtų laukti kompetentingų teismų sprendimo dėl mokesčio permokos ar mokesčio, sumokėto tam tikrų apmokestinamųjų asmenų, grąžinimo.

79

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti Aer Lingus apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą, trečią ir ketvirtą dalis ir Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą ir trečią dalis kaip nepagrįstas, taigi ir visos apimties priešpriešinius apeliacinius skundus.

80

Grįsdama kiekvieną iš savo apeliacinių skundų Komisija, pateikdama tapačius argumentus, nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su SESV 108 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio pažeidimu. Šis pagrindas nukreiptas prieš Sprendimo Aer Lingus 88–127 punktus ir Sprendimo Ryanair 119–152 punktus.

81

Komisija kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą ir pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnį, nes nusprendęs, kad turėjo atsižvelgti, kiek pagalbą gavusios oro transporto bendrovės perkėlė pranašumą, gautą dėl sumažinto tarifo OTM taikymo, jis apibrėžė naują ekonominį kriterijų nustatyti grąžintinos valstybės pagalbos, kaip antai nagrinėjamos šioje byloje, sumas.

82

Aer Lingus ginčija Komisijos argumentus, pateiktus neteisingai supratus Sprendimą Aer Lingus. Ji primena, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad OTM yra akcizo mokestis, kitaip tariant, netiesioginis mokestis, tenkantis keleiviams, kurie gauna naudą iš sumažinto OTM tarifo. Todėl nagrinėjama mokesčių priemonė negali būti prilyginta valstybės subsidijai ar priemonei, leidžiančiai įmonei sumažinti išlaidas. Aer Lingus priduria, kad jai nebuvo leista iš keleivių, vykstančių skrydžiais, kuriems taikomas sumažintas tarifas, imti didesnę sumą negu šis tarifas ir kad, jeigu turėtų grąžinti 8 EUR už bilietą, kaip reikalauja Komisija, ji neturėtų galimybės atgaline data susigrąžinti šios sumos iš keleivių, pirkusių atitinkamą bilietą taikant sumažintą tarifą.

83

Ryanair visų pirma teigia, kad Komisijos apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra neveiksmingas. Jos teigimu, grįsdamas ginčijamo sprendimo 4 straipsnio panaikinimą Bendrasis Teismas pateikė tris atskirus motyvus atitinkamai Sprendimo Ryanair 120–133, 134–144 ir 145–149 punktuose. Komisijos apeliaciniame skunde nurodytas tik pirmasis iš šių motyvų, susijęs su OTM perkėlimo keleiviams apimtimi, o dviejų kitų motyvų, atitinkamai susijusių, pirma, su ypatinga situacija ir konkurencijos suvaržymais atitinkamoje rinkoje ir, antra, su būtinybės susigrąžinti didesnio ir sumažinto OTM tarifų skirtumą siekiant atkurti ankstesnę padėtį pagrindimo nebuvimu, Komisija neginčijo.

84

Subsidiariai Ryanair tvirtina, kad Komisijos apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra nepagrįstas. Iš tiesų Bendrasis Teismas tik taikė principą, kad reikia nustatyti tikrąją pranašumo, gauto dėl pagalbos, vertę. Be to, jeigu būtų laikomasi Bendrojo Teismo nurodyto sprendimo, Komisija padidintų su šios sumos tiksliu apskaičiavimu susijusius sunkumus. Galiausiai Ryanair pažymi, kad būtų nelogiška neatsižvelgti į pagalbos gavėjo gauto pranašumo perkėlimą klientams, kai pagal Direktyvos 2014/104 13 straipsnį konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusiam asmeniui leidžiama atlyginant žalą nemokėti dėl pažeidimo susidariusio antkainio, jeigu jis buvo perkeltas ieškovo klientams.

85

Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia Ryanair, Komisijos apeliacinio skundo vienintelis pagrindas nėra neveiksmingas.

86

Žinoma, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti kaltinimai turi būti iš karto atmetami kaip neveiksmingi, nes dėl jų tas sprendimas negali būti panaikintas (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Deutsche Post, C‑399/08 P, EU:C:2010:481, 75 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

87

Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia Ryanair, Sprendimo Ryanair 120–149 punktuose nėra pateikti trys atskiri motyvai, kurių kiekvieno savaime pakaktų ginčijamo sprendimo 4 straipsnio panaikinimui pagrįsti. Šiuose punktuose, kaip, beje, ir labai panašiai suformuluotuose Sprendimo Aer Lingus 104–123 punktuose, aptariami įvairūs tų pačių Bendrojo Teismo motyvų, grindžiančių Sprendimo Aer Lingus 123 punkte ir Sprendimo Ryanair 119 punkte pateiktą išvadą, aspektai; pagal tą išvadą Komisija padarė „vertinimo klaidą ir teisės klaidą“, kai nustatė iš oro transporto bendrovių susigrąžintinos pagalbos sumą, lygią 8 EUR už keleivį. Šie įvairūs aspektai susiję vieni su kitais, o Ryanair dirbtinai ir nepaisydama jų vidinio nuoseklumo juos išskiria į tris tariamai atskirus motyvus.

88

Be to, Komisijos pateiktais argumentais ginčijami visi Bendrojo Teismo motyvai, o ne tik jų dalis, kaip klaidingai tvirtina Ryanair.

89

Tai nurodžius, kalbant apie Komisijos apeliacinio skundo vienintelio pagrindo analizę iš esmės, visų pirma reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką atitinkamos valstybės narės pareiga panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, ją susigrąžinant siekiama atkurti prieš ją suteikiant buvusią situaciją (šiuo klausimu žr. 1995 m. balandžio 4 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑350/93, EU:C:1995:96, 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

90

Šis tikslas pasiekiamas, kai atitinkamą pagalbą, prireikus – su palūkanomis, grąžina jos gavėjas arba, kitaip tariant, įmonės, kurios ja realiai pasinaudojo. Sugrąžindamas pagalbą jos gavėjas praranda rinkoje prieš konkurentus įgytą pranašumą, ir atkuriama prieš pagalbos išmokėjimą buvusi padėtis (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑277/00, EU:C:2004:238, 75 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

91

Be to, neteisėtos pagalbos susigrąžinimas siekiant atkurti ankstesnę padėtį nelemia atkūrimo situacijos, besiskiriančios nuo praeities, remiantis hipotetiniais elementais, t. y. galimais, dažnai keliais atitinkamų ūkio subjektų pasirinkimais, turint omenyje, kad realūs pasirinkimai, vykdyti panaudojant pagalbą, gali būti nepakeičiami (2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Unicredito Italiano, C‑148/04, EU:C:2005:774, 118 punktas).

92

Remiantis tuo darytina išvada, kaip savo išvados 62 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, kad šios pagalbos susigrąžinimas lemia pranašumo, suteikto dėl šios pagalbos jos gavėjui, sugrąžinimą, o ne galimos ekonominės naudos, kurią pagalbos gavėjas gavo pasinaudojęs tuo pranašumu, sugrąžinimą. Tokia nauda gali nesutapti su dėl minėtos pagalbos suteikiamu pranašumu arba jos gali visai nebūti, tačiau ši aplinkybė negali pateisinti tos pagalbos nesusigrąžinimo arba skirtingos sumos, nei gautos dėl atitinkamos neteisėtos pagalbos suteikto pranašumo, susigrąžinimo.

93

Konkrečiai kalbant apie neteisėtą pagalbą, suteiktą mokestinio pranašumo forma, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, jog pagalbos susigrąžinimas reiškia, kad atitinkamos pagalbos gavėjų faktiškai įvykdytiems sandoriams turi būti taikoma apmokestinimo tvarka, kuri būtų buvusi jiems taikoma nesant neteisėtos pagalbos (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Unicredito Italiano, C‑148/04, EU:C:2005:774, 119 punktą).

94

Nagrinėjamu atveju OTM suteiktas pranašumas, kaip numatyta ginčijamame sprendime, buvo diferencijuotų tarifų taikymas nagrinėjamu laikotarpiu; dėl šių tarifų naudos gavo oro transporto bendrovės Airijoje, kurios turėjo mokėti mokestį taikant 2 EUR už keleivį tarifą, palyginti su kitomis bendrovėmis, kurios tuo pačiu laikotarpiu turėjo mokėti 10 EUR už keleivį. Aer Lingus ir Ryanair neįrodė, kad minėtas sprendimas, kiek jame konstatuotas valstybės pagalbos, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, buvimas, yra neteisėtas.

95

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 89–93 punktuose, reikia konstatuoti, jog tam, kad būtų sugrąžintas dėl pagalbos priemonės suteiktas pranašumas, kaip antai nustatytas ginčijamame sprendime, Airijos mokesčių institucijos iš subjektų, kuriems taikytas sumažintas OTM tarifas, turėjo susigrąžinti skirtumą nuo OTM sumos, kurią, nesant neteisėtos pagalbos, būtų reikėję sumokėti už kiekvieną atitinkamą skrydį, t. y. sumos taikant didesnį OTM tarifą, ir faktiškai sumokėtos OTM sumos, t. y. sumos, apskaičiuotos remiantis sumažintu OTM tarifu.

96

Taigi reikia konstatuoti, jog tam, kad būtų sugrąžinta pagalba, nagrinėjamu atveju reikėjo susigrąžinti 8 EUR už kiekvieną atitinkamą keleivį, kaip ginčijamo sprendimo 4 straipsnyje nurodė Komisija.

97

Tai, kas išdėstyta Sprendimo Aer Lingus 104–123 punktuose ir Sprendimo Ryanair 120–149 punktuose, priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas, nesuteikia pagrindo daryti kitokią išvadą.

98

Iš tiesų, kadangi pagal taikytinus Airijos teisės aktus oro transporto bendrovės turėjo tiesiogiai sumokėti OTM, šių bylų aplinkybėmis nesvarbu tai, kad Airijos teisės aktuose šis mokestis buvo laikomas „akcizo mokesčiu“. Dėl tos pačios priežasties klausimas, ar techniniu požiūriu OTM turi būti laikomas tiesioginiu, ar netiesioginiu mokesčiu, neturi reikšmės.

99

Be to, kalbant apie pagalbos susigrąžinimą, neturi reikšmės „ekonominio perkėlimo“ sąvoka, atitinkamai nurodyta Sprendimo Aer Lingus 91 punkte ir Sprendimo Ryanair 123 punkte. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, kalbant apie skrydžius, kuriems taikytas sumažintas 2 EUR už keleivį tarifas, siekiant įvertinti „ekonominį perkėlimą“, reikėjo nustatyti, kiek atitinkamos oro transporto bendrovės faktiškai pasinaudojo ekonominiu pranašumu, gautu dėl šio sumažinto tarifo taikymo.

100

Kaip matyti iš šio sprendimo 92 ir 93 punktų, pagalbos susigrąžinimas lemia pranašumo, suteikto dėl šios pagalbos jos gavėjui, sugrąžinimą, o ne ekonominės naudos, kurią pagalbos gavėjas galbūt gavo pasinaudojęs tuo pranašumu, sugrąžinimą. Taigi nereikia nagrinėti, ar šios bendrovės faktiškai pasinaudojo ekonominiu pranašumu, gautu dėl sumažinto tarifo taikymo, ir kiek.

101

Tai, ką Sprendimo Aer Lingus 92–105 punktuose ir Sprendimo Ryanair 124–136 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, patvirtina tą pačią painiavą tarp pranašumo, suteikto dėl sumažinto OTM tarifo poveikio, ir naudos, kurią pagalbos gavėjai gavo ar galėjo gauti dėl šio pranašumo.

102

Iš tiesų, priešingai, nei atitinkamai Sprendimo Aer Lingus 105 punkte ir Sprendimo Ryanair 136 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, pranašumas, kaip antai nustatytas Komisijos ginčijamame sprendime, nelėmė to, kad oro transporto bendrovės, kurioms taikytas šis tarifas, galėjo „pasiūlyti konkurencingesnę kainą“. Jis paprasčiausiai lėmė tai, kad šios bendrovės turėjo mokėti mažesnę OTM sumą, nei būtų turėjusios mokėti, jeigu jų skrydžiams būtų taikomas didesnis OTM tarifas. Klausimas, ar dėl šio pranašumo jos galėjo pasiūlyti konkurencingesnes bilietų kainas arba ar pasinaudojo šiuo pranašumu kitu būdu, susijęs su galimos naudos, kurią jos galėjo gauti pasinaudojusios suteiktu pranašumu, vertinimu; toks vertinimas neturi reikšmės pagalbos susigrąžinimui.

103

Bendrasis Teismas atitinkamai Sprendimo Aer Lingus 110 punkte ir Sprendimo Ryanair 141 punkte taip pat klaidingai nusprendė, kad jo nagrinėjamų bylų aplinkybės skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Unicredito Italiano (C‑148/04, EU:C:2005:774), aplinkybių, nes oro transporto bendrovėms, kurioms taikytas sumažintas OTM tarifas, „neturėjo galimybės pasirinkti kitokios operacijos nei ta, kuriai buvo teikiama pagalba“.

104

Iš tiesų, kaip Sprendimo Aer Lingus 111 punkte ir Sprendimo Ryanair 142 punkte iš esmės pripažino Bendrasis Teismas, niekas minėtoms bendrovėms netrukdė padidinti skrydžių, kuriems taikytas sumažintas 8 EUR už keleivį OTM tarifas, bilietų kainos be mokesčių. Tai, kad pagal Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalį jos prie bilieto kainos be mokesčių galėjo pridėti tik 2 EUR sumą, atitinkančią pagal sumažintą tarifą apskaičiuotą OTM, negali lemti kitokios išvados, nes suma, atitinkanti dviejų OTM tarifų skirtumą, t. y. 8 EUR, galėjo būti iš anksto įtraukta į bilieto kainą be mokesčių.

105

To, kas išdėstyta, nepaneigia Ryanair argumentas, susijęs su Direktyvos 2014/104 13 straipsniu. Kaip matyti iš šio sprendimo 89 ir 90 punktuose nurodytos Teisingumo Teismo praktikos, neteisėtos pagalbos susigrąžinimo tikslas skiriasi nuo Direktyva 2014/104 siekiamo tikslo. Kalbant konkrečiai, šia direktyva, kaip matyti iš jos 3 ir 4 konstatuojamųjų dalių, siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad nukentėjo dėl SESV 101 ir 102 straipsniuose numatytų konkurencijos taisyklių pažeidimo, galėtų veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį dėl žalos, kurią mano patyręs, atlyginimo. O pagalbos susigrąžinimu siekiama ne atlyginti kokią nors individualią žalą, bet atitinkamoje rinkoje atkurti prieš suteikiant minėtą pagalbą buvusią padėtį.

106

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog atitinkamai Sprendimo Aer Lingus 123 punkte ir Sprendimo Ryanair 119 punkte nusprendęs, kad Komisija padarė „vertinimo klaidą ir teisės klaidą“, kai nustatė iš oro transporto bendrovių, kurios naudojosi sumažintu OTM tarifu, susigrąžintinos pagalbos sumą, lygią 8 EUR už kiekvieną skrydžių, kuriems taikytas šis tarifas, keleivį, Bendrasis Teismas savo sprendime padarė teisės klaidą.

107

Taigi reikia patenkinti Komisijos apeliacinius skundus ir panaikinti sprendimų Aer Lingus ir Ryanair atitinkamų rezoliucinių dalių 1 punktą.

108

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmąją pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti. Taip yra šioje byloje.

109

Kadangi turi būti panaikintas tik skundžiamų sprendimų atitinkamų rezoliucinių dalių 1 punktas, bet ne jų 2 punktas, šis panaikinimas nesusijęs su Bendrojo Teismo atliktu Aer Lingus ieškinio pirmojo ir penktojo pagrindų bei Ryanair ieškinio ketvirtojo ir penktojo pagrindų atmetimu. Taigi reikia išnagrinėti tik Aer Lingus Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus bei Ryanair Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio antrąjį ir trečiąjį pagrindus.

110

Aer Lingus ir Ryanair iš esmės teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą ir vertinimo klaidą, kai nustatė susigrąžintinos pagalbos sumą, lygią 8 EUR už keleivį dėl kiekvieno skrydžio, kuriam taikytas sumažintas OTM tarifas.

111

Šie argumentai turi būti atmesti dėl šio sprendimo 85–106 punktuose nurodytų motyvų.

112

Aer Lingus ir Ryanair taip pat tvirtina: kadangi oro transporto bendrovės taip pat neturi galimybės iš kiekvieno skrydžių, kuriems taikytas sumažintas OTM tarifas, keleivio susigrąžinti 8 EUR, kuriuos jos turi sugrąžinti, ginčijamo sprendimo 4 straipsnyje nustatyta pareiga sumokėti šią sumą prilygsta papildomo mokesčio nustatymui ar sankcijos skyrimui, pažeidžiant proporcingumo ir vienodo požiūrio principus ir nesilaikant Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią pagalbos sugrąžinimas negali būti laikomas sankcija.

113

Šie argumentai taip pat turi būti atmesti.

114

Kaip savo išvados 83 punkte pažymėjo generalinis advokatas, sumos, lygios mokesčio, kurį būtų reikėję sumokėti nesant neteisėtos pagalbos priemonės, ir mažesnės sumos, sumokėtos taikant tą priemonę, skirtumui, susigrąžinimas nėra naujas atgaline data nustatytas mokestis (šiuo klausimu žr. 1993 m. birželio 10 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑183/91, EU:C:1993:233, 17 punktą). Tai yra pradinio mokesčio dalies, nesumokėtos dėl neteisėtos lengvatos taikymo, susigrąžinimas. Toks susigrąžinimas taip pat nėra sankcija (1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑75/97, EU:C:1999:311, 65 punktas).

115

Be to, dėl argumento, kad oro transporto bendrovės, iš kurių turi būti susigrąžintos sumos, negali iš savo pačių klientų susigrąžinti papildomo mokesčio, kurį jos turi sugrąžinti, pakanka priminti: kadangi ginčijamame sprendime Komisijos nustatyta pagalba buvo sumažinto OTM taikymas, t. y. atleidimas iš dalies nuo mokesčio, tenkančio ne šių oro transporto bendrovių klientams, bet joms pačioms, susigrąžinant šią pagalbą būtinai turi būti grąžintas dviejų taikytų tarifų skirtumas. Kaip matyti iš šio sprendimo 99 ir 100 punktų, taip yra net ir tuo atveju, kai šios pagalbos gavėjai nėra gavę jokios naudos dėl atitinkamo pranašumo dėl to, kad jie leido šiuo pranašumu pasinaudoti savo klientams, arba dėl kokios nors kitos priežasties.

116

Galiausiai pareiga susigrąžinti minėtą pagalbą nepažeidžia nei proporcingumo principo, nei vienodo požiūrio principo. Viena vertus, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neteisėtai suteiktos pagalbos panaikinimas ją susigrąžinant yra loginė jos pripažinimo neteisėta pasekmė, todėl tokios pagalbos susigrąžinimas siekiant atkurti buvusią padėtį iš esmės negali būti laikomas neproporcinga priemone, atsižvelgiant į ESV sutarties nuostatų tikslus valstybės pagalbos srityje (2010 m. kovo 11 d. Sprendimo CELF ir ministre de la Culture et de la Communication, C‑1/09, EU:C:2010:136, 54 punktas ir 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya ir kt. / Komisija, C‑471/09 P–C‑473/09 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:521, 100 punktas).

117

Kita vertus, pagalbos gavėjų, kurie turi ją grąžinti, padėtis akivaizdžiai nėra tokia pati kaip pagalbos negavusių ir jos sugrąžinti neturinčių oro transporto bendrovių padėtis, todėl negali būti klausimo dėl skirtingo požiūrio į panašias situacijas pažeidžiant vienodo požiūrio principą.

118

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Aer Lingus Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio trečiasis ir ketvirtasis pagrindai bei Ryanair Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesti.

119

Aer Lingus ir Ryanair teigia, kad oro transporto bendrovės, apmokestinamos taikant didesnį OTM tarifą, turi teisę susigrąžinti sumokėto mokesčio permoką tiek remiantis tuo, kad dviejų skirtingų tarifų įvedimas yra SESV 56 straipsnyje įtvirtintos laisvės teikti paslaugas pažeidimas, tiek taikant 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendime Laboratoires Boiron (C‑526/04, EU:C:2006:528) suformuotą teismo praktiką. Todėl susigrąžinant šio tarifo ir didesnio tarifo skirtumą iš subjektų, kurie naudojosi sumažintu OTM tarifu, pažeidžiama Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis, taip pat teisinio saugumo, veiksmingumo ir gero administravimo principai. Be to, dėl tokio susigrąžinimo būtų smarkiai iškreipta konkurencija. Iš tiesų po šio susigrąžinimo būtent oro transporto bendrovės, kurioms būtų taikoma ši susigrąžinimo priemonė, atsidurtų nepalankioje padėtyje, nes jos tokiu atveju turėtų sumokėti visą 10 EUR už keleivį sumą, o kitos oro transporto bendrovės, kurioms buvo sugrąžinti 8 EUR iš sumokėtų 10 EUR už keleivį, turėtų sumokėti tik 2 EUR už keleivį mokestį.

120

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime nagrinėtos priemonės pobūdis visai nėra panašus į 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendime Laboratoires Boiron (C‑526/04, EU:C:2006:528) nagrinėtos priemonės pobūdį.

121

Iš tiesų OTM buvo bendrojo pobūdžio mokestis ir ginčijamame sprendime Komisija padarė išvadą, kad sumažintas OTM tarifas prilygsta atleidimui iš dalies nuo mokesčio ir pats šis atleidimas yra valstybės pagalba. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamo mokesčio mokėtojai negali remtis tuo, kad kitų įmonių atleidimas nuo mokesčio yra valstybės pagalba, siekdami išvengti šio mokesčio mokėjimo ar jį susigrąžinti (2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Laboratoires Boiron, C‑526/04, EU:C:2006:528, 30 ir 32 punktai ir nurodyta teismo praktika).

122

Tai nurodžius, reikia priminti, jog, kaip matyti iš šio sprendimo 78 ir 79 punktų, tokiomis aplinkybėmis, kaip šioje byloje, Komisija negali nekonstatuoti valstybės pagalbos buvimo, remdamasi vien tuo, kad egzistuoja galimybė, jog kompetentingi nacionaliniai teismai nurodys grąžinti OTM permoką oro transporto bendrovėms, kurioms nebuvo taikytas sumažintas OTM tarifas. Kadangi Komisija privalėjo konstatuoti valstybės pagalbos buvimą, ji taip pat turėjo nurodyti susigrąžinti šią pagalbą.

123

Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė, šiuo atveju Airija, bet kuriuo tinkamu būdu, atitinkančiu jos vidaus teisės aktus ir Sąjungos teisę, turi užtikrinti, kad galimomis nacionalinėmis priemonėmis, dėl kurių kai kurioms įmonėms būtų grąžintas mokestis, nebūtų suteikta su ESV sutarties nuostatomis nesuderinama nauja pagalba įmonėms, kurioms grąžinamas šis mokestis.

124

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Aer Lingus Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio antrasis pagrindas ir Ryanair Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio trečiojo pagrindo antra dalis turi būti atmesti.

125

Nurodydama Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio antrąjį pagrindą Ryanair teigia, kad vertindama OTM suteiktą pranašumą Komisija turėjo atsižvelgti į proporcingą OTM poveikį įvairioms konkuruojančioms įmonėms, nes, viena vertus, kai kurios bendrovės, įskaitant Aer Arann, pasinaudojo sumažintu OTM tarifu dėl daug didesnės savo skrydžių procentinės dalies ir, kita vertus, OTM, apskaičiuoto taikant didesnį tarifą, poveikis buvo daug mažesnis skrydžiams verslo klase ir tolimiesiems skrydžiams, kuriuos daugiausia vykdo Aer Lingus.

126

Aer Lingus, kaip į bylą T‑500/12 įstojusi šalis, nepalaiko Ryanair reikalavimų, kiek tai susiję su šiuo ieškinio pagrindu, bet mano, kad santykinė įvairiems pagalbos gavėjams suteikto pranašumo apimtis gali būti svarbi siekiant nustatyti susigrąžintinos pagalbos sumą. Kadangi į bylą įstoti galima tik siekiant palaikyti vienos iš šalių visus reikalavimus ar jų dalį, Aer Lingus argumentas šiuo aspektu yra nepriimtinas.

127

Kalbant apie Ryanair argumentus, pažymėtina, kad jiems negalima pritarti. Aplinkybė, kad kai kurie pagalbos priemonės gavėjai gali iš šia priemone suteikiamo pranašumo gauti proporcingai daugiau naudos negu kiti tos pačios priemonės gavėjai, netrukdo Komisijai atitinkamą priemonę pripažinti su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba ir nurodyti susigrąžinti dėl šios pagalbos taikymo suteiktą pranašumą.

128

Remiantis tuo darytina išvada, kad Ryanair Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio antrasis pagrindas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

129

Viena vertus, kadangi Bendrasis Teismas atmetė Aer Lingus jame pareikšto ieškinio pirmąjį ir penktąjį pagrindus ir Ryanair jame pareikšto ieškinio pirmąjį, ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus, o atitinkamuose Aer Lingus ir Ryanair priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose nurodyti pagrindai dėl skundžiamų sprendimų motyvų, kuriais grindžiamas minėtų ieškinių pagrindų atmetimas, nebuvo pripažinti pagrįstais, skundžiamų sprendimų rezoliucinių dalių 2 punktas tapo galutinis, ir, kita vertus, kadangi iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog kiti Aer Lingus ir Ryanair Bendrajame Teisme pateikti ieškinių pagrindai, kuriais siekta, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, taip pat turi būti atmesti, jų atitinkami ieškiniai dėl panaikinimo turi būti atmesti visi.

130

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

131

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

132

Kadangi Aer Lingus ir Ryanair priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose ir jų Bendrajame Teisme pareikštuose ieškiniuose nurodyti reikalavimai buvo atmesti, o Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų turi būti priteistos Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidos.

133

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Remiantis tuo, Airija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: