1. 

Ieškiniu Komisija kaltina Portugalijos Respubliką neįvykdžius įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB ( 2 ) 4 straipsnį ir konkrečiai teigia, kad siekiant įvykdyti šios nuostatos reikalavimus nepakanka įrengti nuotekų valymo stotis, bet taip pat būtina tinkamai vykdyti šios direktyvos I priedo D dalyje numatytą kontrolę. Taigi, Teisingumo Teismui yra proga tiesiogiai išanalizuoti tarp minėtos direktyvos 4 straipsnio ir jos I priedo D dalies esančios sąsajos problematiką, nes kol kas egzistuoja tik pavieniai sprendimai.

2. 

Vykstant ikiteisminei procedūrai, taip pat savo rašytinėse pastabose Teisingumo Teismui Komisija ir Portugalijos Respublika diskusijose sutelkė dėmesį į konkrečių aglomeracijų, kur neįvykdyta Komisijos nurodyta Direktyvos 91/271 4 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, nustatymą.

3. 

Tačiau Teisingumo Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 61 straipsnio 1 dalimi, nurodė šalims per teismo posėdį išdėstyti savo poziciją, kokios sąlygos turi būti tenkinamos, kad būtų įvykdyti šios nuostatos reikalavimai; konkrečiai jis šalių klausė, ar reikia atsižvelgti į stoties funkcionavimo pradžios momentą, ar, remiantis direktyvos I priedo D dalimi – kurioje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų išleidžiamų vandenų kontrolės metodo taikymą, – būtina, kad nuo stoties atidarymo būtų praėję vieni metai; taigi kilo klausimas dėl galimos minėtos D dalies ir Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 ir 3 dalių sąsajos.

4.

Direktyvos 91/271 1, 3, 4 ir 8 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„kadangi Taryba savo 1988 m. birželio 28 d. rezoliucijoje dėl Šiaurės jūros ir kitų Bendrijoje esančių vandenų apsaugos ( 3 ) paragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl priemonių, kurios Bendrijos lygmeniu yra reikalingos miesto nuot[e]kų valymui;

<...>

kadangi tam, kad išleidžiant nepakankamai išvalytas nuot[e]kas nebūtų kenkiama aplinkai, paprastai būtina miesto nuot[e]koms taikyti antrinį valymą;

kadangi jautriose zonose būtina reikalauti daug geresnio valymo; kadangi mažiau jautriose zonose galima pripažinti, kad pakanka ir pirminio valymo;

<...>

kadangi, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą nuo išleidžiamų nuot[e]kų žalingo poveikio, būtina stebėti ir kontroliuoti nuot[e]kų valymo įrenginius, priimančiuosius vandenis ir dumblo šalinimą;

<...>.“

5.

Direktyvos 91/271 1 straipsnyje numatyta:

„Ši direktyva taikoma miesto nuot[e]kų surinkimui, valymui bei išleidimui ir nuot[e]kų iš tam tikrų pramonės sektorių valymui bei išleidimui.

Šios direktyvos tikslas – apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų minėtųjų nuot[e]kų žalingo poveikio.“

6.

Pagal tos pačios direktyvos 2 straipsnį „šioje direktyvoje“:

<...>

<...>

<...>.“

7.

Direktyvos 91/271 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuot[e]kų surinkimo sistemos,

<...>.“

8.

Tos pačios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad į nuot[e]kų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuot[e]koms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas tokia tvarka:

<...>

3.   Išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų miesto nuot[e]kų valymo įrenginių nuot[e]kos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. <...>

4.   Gyventojų ekvivalentais išreikšta apkrova yra apskaičiuojama pagal maksimalią vidutinę savaitės apkrovą, kuri per metus patenka į nuot[e]kų valymo įrenginius, neatsižvelgiant į neįprastas situacijas, kylančias, pavyzdžiui, dėl smarkių liūčių.“

9.

Pagal Direktyvos 91/271 15 straipsnio 1 dalį:

„Kompetentingos institucijos ar atitinkamos įstaigos stebi ir kontroliuoja:

<...>.“

10.

Direktyvos 91/271 I priedą „Miesto nuot[e]koms keliami reikalavimai“ sudaro keturios dalys: A. Nuot[e]kų surinkimo sistemos; B. Vandens išleidimas iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių į priimančiuosius vandenis; C. Gamybinės nuot[e]kos; D. Kontrolei ir rezultatų vertinimui taikomi pamatiniai metodai.

11.

Kaip nurodyta I priedo B dalyje:

12.

Direktyvos I priedo D dalyje numatyta:

<...>.“

13.

Direktyvos 91/271 I priedo 1 lentelė pateikti „Reikalavimai vandenims, išleidžiamiems iš nuot[e]kų valymo įrenginių, kuriems taikomi šios direktyvos 4 ir 5 straipsniai <...>“.

14.

Direktyva 91/271 į Portugalijos teisę buvo perkelta 1997 m. birželio 19 d. Įstatymu dekretu Nr. 152/97 ( 4 ).

15.

Įstatymo dekreto Nr. 152/97 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti tam tikri terminai, per kuriuos šio įstatymo dekreto 4 straipsnyje nurodytos įstaigos privalo priimti būtinus metodus tam, kad dabar išleidžiamoms ar jo įsigaliojimo dieną numatytoms išleisti nuotekoms būtų taikomas antrinis valymas. Konkrečiai aglomeracijoms, kuriose g.e. yra daugiau kaip 10000, bet neviršija 15000, taip pat aglomeracijoms, kur g.e. yra daugiau kaip 2000, bet neviršija 10000, kai nuotekos išleidžiamos į gėlo vandens telkinius ir estuarijas, nustatyta 2005 m. gruodžio 31 d.

16.

Remiantis Įstatymo dekreto Nr. 152/97 14 straipsniu, 15 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų neįvykdymas laikytinas pažeidimu, už kurį gali būti skirta bauda.

17.

Ikiteisminė procedūra pradėta 2009 m.; jos dalykas – su 186 aglomeracijomis susijęs Direktyvos 91/271 3, 4 ir 10 straipsnių pažeidimas, kurį galbūt padarė Portugalijos Respublika.

18.

Vykstant ikiteisminei procedūrai, Portugalijos Respublika iš dalies įvykdė Komisijos reikalavimus, todėl pastarosios ieškinys galiausiai pareikštas dėl su 52 aglomeracijomis susijusio Direktyvos 91/271 4 straipsnio pažeidimo.

19.

Ieškinyje Komisija nurodė, kad, siekiant įvykdyti nagrinėjamos nuostatos reikalavimus, nepakanka įrengti valymo stotis (tos pačios Direktyvos 91/271 3 straipsnyje nustatyta pareiga), bet būtina, kad tos stotys veiktų ir veiktų taip, kad išvalyti vandenys atitiktų tos pačios direktyvos I priede įtvirtintus reikalavimus.

20.

Jos teigimu, norint nustatyti, ar išvalyti vandenys atitinka I priede nustatytus reikalavimus, reikia, kad per pirmuosius metus jie būtų kontroliuojami, kaip tai numatyta minėto priedo D dalyje.

21.

Portugalijos vyriausybė atsiliepime į ieškinį neginčijo to, kas išdėstyta pirma, bet nurodė, kad iš tiesų yra tik 26 susijusios aglomeracijos ir kad jau imtasi būtinų darbų siekiant įvykdyti nagrinėjamus reikalavimus.

22.

Kaip jau minėta, Teisingumo Teismas paprašė šalių pateikti jų nuomonę dėl Direktyvos 91/271 4 straipsnio įgyvendinimo sąlygų ir nurodė išsakyti poziciją dėl konkretaus klausimo, t. y. ar pakanka, kad valymo stotis būtų pradėjusi veikti, ar vis dėlto taip pat būtina, kaip numatyta šios direktyvos I priedo D dalyje – pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų išleidžiamų vandenų kontrolės metodo taikymą, – kad per pirmuosius stoties veikimo metus būtų tinkamai atlikta minėta kontrolė.

23.

Per teismo posėdį Komisija teigė, jog nepakanka pastatyti valymo stotį, taip pat būtina, kad ji tinkamai veiktų, nes Direktyvos 91/271 tikslas – užtikrinti išleidžiamų vandenų kokybę, ne tik pastatyti valymo stotis. Komisijos nuomone, nustatyti, ar stotis tinkamai veikia, galima tik atlikus Direktyvos 91/271 I priedo D dalyje numatytą kontrolę, o tam per pirmuosius metus reikia paimti minimalų metinį skaičių mėginių, atsižvelgiant į valymo stoties dydį.

24.

Savo ruožtu Portugalijos Respublika mano, kad vertinant, ar laikytasi direktyvos 4 straipsnio, svarbus valymo stoties veiklos pradžios momentas; būtent momentas, kai stočiai pradėjus veikti atliekama pirmoji išleidžiamų vandenų kontrolė.

25.

Kaip žinoma, aplinkybė, jog valstybė narė neginčija, kad buvo padarytas pažeidimas, kuriuo ją kaltina Komisija, netrukdo Teisingumo Teismui patikrinti, ar Sąjungos teisės aiškinimas, kuriuo remdamasi Komisija pareiškė ieškinį, yra teisingas. Remiantis sprendimu Komisija / Švedija, „procese pagal ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo nurodytą įsipareigojimų neįvykdymą konstatuoti gali tik Teisingumo Teismas, net jei atitinkama valstybė narė neginčija įsipareigojimų neįvykdymo“ ( 5 ).

26.

Nagrinėjamu atveju rašytinėse pastabose Portugalijos Respublika iš pradžių nesutiko su Komisijos išvada dėl Direktyvos 91/271 4 straipsnio pažeidimo įvairių aglomeracijų atžvilgiu, tačiau neginčijo šios nuostatos aiškinimo, kuriuo rėmėsi Komisija tam, kad nuspręstų, jog Portugalijos Respublika neįvykdė vienos iš jai pagal sutartis (SESV 258 straipsnis) tenkančių pareigų.

27.

Kadangi nesvarbu, kokius gynybos argumentus pateikia Portugalijos Respublika, „įsipareigojimų neįvykdymą konstatuoti gali tik Teisingumo Teismas“; kaip jau buvo nurodyta, šalių paprašyta pateikti savo nuomonę dėl Direktyvos 91/271 4 straipsnio, siejamo su tos pačios direktyvos I priedo D dalimi, aiškinimo. Tuo remdamasi Portugalijos Respublika jau per teismo posėdį ginčijo Komisijos pateiktą šios nuostatos aiškinimą ir nurodė, kad laikyti tą nuostatą pažeista galima tik tuo atveju, jeigu valymo stotis nepradėjo veikti joje nurodytą dieną, ir nebūtina, kad būtų praėjęs laikas, reikalingas I priedo D dalyje numatytai kontrolei atlikti.

28.

Todėl reikia nustatyti, ar Komisijos pateiktas Direktyvos 91/271 4 straipsnio aiškinimas atitinka teisę, nes nuo šios aplinkybės priklausys, ar iš tiesų neįvykdyti įsipareigojimai, nurodyti ieškinyje, dėl kurio vyksta šis procesas.

29.

Direktyvos 91/271 4 straipsnyje numatyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad į nuot[e]kų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuot[e]koms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas“. Ši pareiga turi būti įvykdyta, atsižvelgiant į aglomeracijos tipą, iki 2000 m. gruodžio 31 d. arba iki 2005 m. gruodžio 31 d.

30.

Remiantis to paties 4 straipsnio 3 dalimi, „išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų miesto nuot[e]kų valymo įrenginių nuot[e]kos atitinka I priedo B dalies reikalavimus <...>“.

31.

Savo ruožtu I priedo B dalies 1 punkte nustatyta, kad „miesto nuot[e]kų valymo įrenginiai yra projektuojami arba modifikuojami taip, kad būtų galima imti kontrolinius atitekančių bei išvalytų nuot[e]kų tipinius mėginius prieš jas išleidžiant į paviršinius vandens telkinius priimtuvus“, o jos 2 punkte numatyta, kad „iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių išleidžiamos nuot[e]kos, kurios turi būti valomos laikantis 4 ir 5 straipsnių, atitinka 1 lentelėje pateiktus reikalavimus“.

32.

Tačiau Direktyvos 91/271 4 straipsnyje neminima to paties I priedo D dalis, pagal kurios 1 punktą „valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomas toks kontrolės metodas, kuris atitinka bent tą reikalavimų lygį, kuris yra aprašytas toliau“. Tos pačios D dalies 2 punkte įtvirtinta dar viena pareiga: „tam, kad galima būtų tikrinti, kaip laikomasi šioje direktyvoje išleidžiamoms nuot[e]koms nustatytų reikalavimų, vidutiniai arba vidutiniai srautui proporcingi paros mėginiai imami toje pačioje tiksliai nustatytoje vandenų išleidimo iš nuot[e]kų valymo įrenginių, o jei būtina – ir jų įtekėjimo į valymo įrenginius vietoje“. Be to, kaip nurodyta 3 punkte, nustatomas „minimalus metinis mėginių skaičius <...> pagal nuot[e]kų valymo įrenginių dydį, ir per metus jie yra reguliariai imami“.

33.

Teisingumo Teismas jau sprendė dėl to, ar egzistuoja Direktyvos 91/271 4 straipsnio ir jos I priedo D dalies sąsaja. Byloje Komisija / Italija ( 6 ) Teisingumo Teismas patvirtino Direktyvos 91/271 4 straipsnio ir jos I priedo D dalies sąsają, kuria rėmėsi Komisija, ir padarė išvadą, kad remiantis aplinkybe, jog laikytasi Direktyvos 91/271 I priedo D dalyje numatytos mėginių paėmimo tvarkos, galima konstatuoti, kad direktyvos 4 straipsnis buvo tinkamai įgyvendintas.

34.

Byloje Komisija / Belgija ( 7 ) Belgijos vyriausybė teigė, kad nebūtina laikytis Direktyvos 91/271 I priedo D dalyje nustatytos tvarkos, jeigu valymo stočiai pradėjus veikti gauti rezultatai atitinka to paties I priedo 1 lentelėje įtvirtintus kokybės reikalavimus. Komisija mano, kad Teisingumo Teismas nepritarė tokiai nuomonei, išspręsdamas bylą iš esmės. Tačiau iš tiesų Teisingumo Teismas realiai negalėjo pateikti savo pozicijos dėl šio konkretaus klausimo, nes toje byloje lemiama buvo tai, jog Belgijos vyriausybė pripažino, kad atitinkamos dvi aglomeracijos net neturėjo valymo įrenginių ( 8 ); dėl šios priežasties negalima teigti, kad šis antrasis sprendimas patvirtino byloje Komisija / Italija pateiktą kriterijų ( 9 ).

35.

Tokiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Teisingumo Teismas dėl Direktyvos 91/271 4 straipsnio ir jos I priedo D dalies sąsajos pateikė savo poziciją tik vieną kartą ir tai tik labai sąlygišką. Tai paaiškina, kodėl Teisingumo Teismas paprašė šalių išsakyti savo nuomones šiuo klausimu.

36.

Iš pirminės visos Direktyvos 91/271 analizės matyti, kad siejant 4 straipsnį su I priedo D dalimi kyla prieštaravimas su tos pačios direktyvos 3 straipsniu.

37.

Iš tiesų, jeigu siekiant įvykdyti 4 straipsnio reikalavimus būtina taikyti I priedo D dalyje numatytą tvarką, tam, kad miesto nuotekos būtų išvalytos, valymo stotys turėjo būti įrengtos vienus metus prieš 3 straipsnyje numatytą terminą, nes, kaip tvirtina Komisija, D dalyje nustatyta kontrolė turi būti vykdoma vienus metus.

38.

Tačiau direktyvos 3 straipsnyje nustatyti terminai, iki kurių visos aglomeracijos privalo turėti miesto nuotekų surinkimo sistemas, yra tie patys, kaip nurodytieji 4 straipsnio 1 dalyje, iki kurių turi būti atliekamas valymas pagal to paties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu aiškintume 4 straipsnį taip, kaip siūlo Komisija, ir kaip tai darė Teisingumo Teismas byloje Komisija / Italija ( 10 ), tai neišvengiamai reikštų, kad 3 straipsnis taptų neveiksmingas.

39.

Mano manymu, Direktyvos 91/271 3 ir 4 straipsnius aiškinant pažodžiui, galima išvengti nurodyto prieštaravimo ir rasti su direktyvos sistema derantį sprendimą.

40.

Šiuo klausima pirmiausia pažymėtina, kad 4 straipsnyje visiškai neminima I priedo D dalis. Nagrinėjamas priedas aiškiai paminėtas tik šios nuostatos 3 dalyje, kurioje numatyta, kad „išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų <...> įrenginių nuot[e]kos atitinka I priedo B dalies reikalavimus“. Tie reikalavimai susiję su išleidžiamų vandenų kokybe.

41.

Savo ruožtu I priedo D dalyje minimi „kontrolei ir rezultatų vertinimui taikomi pamatiniai metodai“. Tai yra, tvarka, kurią reikia įgyvendinti siekiant nustatyti, ar išleidžiami vandenys vėliau atitinka direktyvoje įtvirtintus kokybės reikalavimus.

42.

Tokie „kontrolei ir rezultatų vertinimui taikomi pamatiniai metodai“ turi būti taikomi tol, kol veiks įrenginiai, t. y. neribotą laiką. Beje, Direktyvos 91/271 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompetentingos institucijos privalo kontroliuoti išleidžiamus vandenis, „kad I priedo D dalyje nustatyta kontrolės tvarka galėtų tikrinti, kaip laikomasi I priedo B dalies reikalavimų“ ( 11 ) .

43.

Todėl atrodo aišku, kad I priedo D dalyje įtvirtinta tęstinė pareiga, kuria siekiama užtikrinti, kad išleidžiami vandenys visą laiką atitiktų kokybės reikalavimus, taikytinus nuo įrenginio funkcionavimo pradžios. Laikyti, kad įrenginys pradeda veikti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, tik jeigu nustatyta, kad jo išleidžiami vandenys atitinka tam tikras kokybės normas per vienus metus – tokia yra Komisijos pozicija, nes, jos teigimu, 4 straipsnio laikomasi tik tuo atveju, jei taikyta I priedo D dalyje įtvirtinta tvarka, – man neatrodo pagrįsta.

44.

Aplinkybė, kad, kaip per teismo posėdį tvirtino Komisija, iš patirties matyti, jog neretai valymo įrenginiai, pradedantys veikti sąlygomis, kuriomis negalima užtikrinti pagal Direktyvą 91/271 reikalaujamo kokybės lygio, negali pateisinti praktikos, pagal kurią laikoma, jog per direktyvos 3 straipsnyje nustatytą terminą pastatyti įrenginiai iš tiesų pradėjo veikti tik nuo tada, kai buvo konstatuota, kad per metus analizuoti mėginiai, kaip tai numatyta I priedo D dalyje, atitinka to paties priedo B dalyje įtvirtintą lygį. Tokiu atveju veikiau darytina išvada, kad iš pat pradžių reikia patikrinti, ar įrenginys atitinka sąlygas, būtinas, kad jis galėtų pradėti veikti, t. y. ar tuo momentu jis tenkina I priedo B dalies reikalavimus. Siekiant tai nustatyti, nebūtina atlikti I priedo D dalyje numatytos mėginių analizės, nes ši analizė reikalinga užtikrinti, kad išvalyto vandens kokybė visada būtų tokio lygio, koks buvo tuo momentu, kai įrenginys pradėjo veikti.

45.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos ieškinį galima patenkinti tik dėl aglomeracijų, kuriose nebuvo veikiančių valymo stočių Direktyvos 91/271 4 straipsnyje numatytą dieną, kaip reikalaujama pagal tos pačios direktyvos I priedo B dalį. Tačiau ieškinį reikia atmesti tiek, kiek jis susijęs su aglomeracijomis, kurios tą dieną turėjo I priedo B dalies sąlygas atitinkančią nuotekų surinkimo sistemą, nesant reikalo, kad to paties I priedo D dalyje numatytos pirmųjų veikimo metų kontrolės rezultatai būtų teigiami.

46.

Remdamasis Procedūros reglamento 138 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo Teismui siūlau nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

47.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip: