1

Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad, neužtikrinusi miesto nuotekų surinkimo ir valymo 57 mažose aglomeracijose, turinčiose nuo 2000 iki 10000 gyventojų ekvivalentų (toliau – g. e.), Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26, toliau – direktyva) 3 ir 4 straipsnius.

2

Direktyvos trečioje ir aštuntoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„<...> tam, kad išleidžiant nepakankamai išvalytas nuotėkas nebūtų kenkiama aplinkai, paprastai būtina miesto nuotėkoms taikyti antrinį valymą;

<...>

<...> siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą nuo išleidžiamų nuotėkų žalingo poveikio, būtina stebėti ir kontroliuoti nuotėkų valymo įrenginius, priimančiuosius vandenis ir dumblo šalinimą.“

3

Pagal direktyvos 1 straipsnį:

„Ši direktyva taikoma miesto nuotėkų surinkimui, valymui bei išleidimui ir nuotėkų iš tam tikrų pramonės sektorių valymui bei išleidimui.

Šios direktyvos tikslas – apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų minėtųjų nuotėkų žalingo poveikio.“

4

Direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:

„Šioje direktyvoje:

<...>

<...>“

5

Direktyvos 3 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos,

<...>

<...>

Kai nuotėkų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje aprašytos nuotėkų surinkimo sistemos atitinka I priedo A dalies reikalavimus. <...>“

6

Direktyvos 4 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad į nuotėkų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotėkoms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas tokia tvarka:

<...>

<...>

3.   Išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų miesto nuotėkų valymo įrenginių nuotėkos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. <...>

4.   Gyventojų ekvivalentais išreikšta apkrova yra apskaičiuojama pagal maksimalią vidutinę savaitės apkrovą, kuri per metus patenka į nuotėkų valymo įrenginius, neatsižvelgiant į neįprastas situacijas, kylančias, pavyzdžiui, dėl smarkių liūčių.“

7

Direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Kompetentingos institucijos ar atitinkamos įstaigos stebi ir kontroliuoja:

<...>“

8

Direktyvos I priedas „Miesto nuotėkoms keliami reikalavimai“ suformuluotas taip:

„A. Nuotėkų surinkimo sistemos <...>

Nuotėkų surinkimo sistemose atsižvelgiama į nuotėkoms keliamus valymo reikalavimus.

Nuotėkų surinkimo sistemų projektavimas, statyba ir priežiūra yra vykdoma vadovaujantis geriausiais technikos pasiekimais, jei tai nėra pernelyg brangu, ypač atsižvelgiant į tai,

B. Vandens išleidimas iš miesto nuotėkų valymo įrenginių į priimančiuosius vandenis <...>

<...>

D. Kontrolei ir rezultatų vertinimui taikomi pamatiniai metodai

<...>“

9

Direktyvos I priedo A ir B punktų pavadinimuose daroma nuoroda į išnašą, kuri suformuluota taip:

„Jei praktiškai neįmanoma pastatyti tokių miesto nuotekų surinkimo sistemų ir nuotekų valymo įrenginių, kuriuose visos nuotekos būtų išvalomos esant ir tokioms situacijoms kaip ypač smarkios liūtys, valstybės narės nutaria, kokių priemonių reikia imtis, kad sumažėtų tarša, sukelta didelių liūčių tvano. Tokios priemonės galėtų būti paremtos praskiedimo normomis arba pajėgumais, palyginti su apkrova sausu metu, arba jose galėtų būti nurodytas tam tikras priimtinas tokių potvynių skaičius per metus.“

10

Šio I priedo 1 lentelė pavadinta „Reikalavimai vandenims, išleidžiamiems iš nuotėkų valymo įrenginių, kuriems taikomi šios direktyvos 4 ir 5 straipsniai“. Joje nurodyta:

11

Šios 1 lentelės pavadinime toliau numatyta, kad „taikomos koncentracijos vertės arba minimalus išvalymas (%)“.

12

Minėtos 1 lentelės trečios skilties pavadinime daroma nuoroda į išnašą, kurioje nurodyta:

„Teršalų sumažėjimas atitekančių vandenų apkrovos atžvilgiu.“

13

Tos pačios 1 lentelės antros eilutės pavadinime daroma nuoroda į išnašą, kuri suformuluota taip:

„Šį parametrą galima pakeisti kitu parametru: bendrąja organine anglimi (TOC) arba bendruoju deguonies poreikiu (TOD), jei galima nustatyti santykį tarp BDS5 ir pakeičiančiojo parametro.“

14

Iš direktyvos I priedo 1 lentelės matyti, kad iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų, kurioms taikomi šios direktyvos 4 ir 5 straipsnių reikalavimai, „biocheminis deguonies suvartojimas (BSD5 prie 20 °C) be nitrifikacijos“ turi atitikti didžiausios 25 mg/l deguonies koncentracijos sąlygą arba būti sumažintas ne mažiau kaip 70 %, palyginti su į šiuos įrenginius įtekančių nuotekų vertėmis, ir kad šių nuotekų „cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)“ neturi viršyti didžiausios 125 mg/l deguonies koncentracijos vertės arba turi būti sumažintas 75 %, palyginti su į minėtus įrenginius įtekančių nuotekų vertėmis.

15

2007 m. gegužės 29 d. raštu Komisija paprašė Belgijos valdžios institucijų pateikti duomenis, susijusius su jų pareigų surinkti ir valyti, nustatytų direktyvos 3 ir 4 straipsniuose, laikymųsi. 2009 m. liepos 15 d. šios institucijos atsakė į šį prašymą. Išnagrinėjus šį atsakymą paaiškėjo, kad daugelyje aglomeracijų, turinčių nuo 2000 iki 10000 g. e., vadinamųjų mažų aglomeracijų, nesilaikoma direktyvos 3 ir 4 straipsnių nuostatų. Todėl 2009 m. lapkričio 25 d. Komisija išsiuntė Belgijos Karalystei oficialų pranešimą.

16

Išanalizavusi 2010 m. sausio 29 d. ir kovo 10 d. Belgijos valdžios institucijų pateiktą atsakymą į šį oficialų pranešimą, Komisija padarė išvadą, kad kai kuriose aglomeracijose toliau nesilaikoma direktyvos 3 ir 4 straipsnių nuostatų. Todėl 2011 m. balandžio 28 d. ji išsiuntė Belgijos Karalystei pagrįstą nuomonę. Gavusi Belgijos valdžios institucijų atsakymą į pagrįstą nuomonę ir vėliau apsikeitus dokumentais, Komisija konstatavo, kad 57 aglomeracijose – tiek Flandrijos regione, tiek Valonijos regione – vis dar nesilaikoma direktyvos nuostatų ir nusprendė pareikšti šį ieškinį.

17

Remdamasi Sprendimo Komisija / Ispanija (C‑219/05, EU:C:2007:223) 25 punktu Komisija teigia, kad direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga surinkti, kuri pagal Teisingumo Teismo praktiką yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota tiksli pareiga pasiekti rezultatą tam, kad per direktyvoje nustatytą terminą visos miesto nuotekos iš aglomeracijų patektų į nuotekų surinkimo sistemas. Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga valyti, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad visoms į nuotekų surinkimo sistemas, įrengtas pagal direktyvos 3 straipsnį, patenkančioms miesto nuotekoms, prieš tai, kai jos išleidžiamos į priimančiuosius vandenis, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas, atliekamas naudojant procesą, kuriuo sudaromos sąlygos laikytis direktyvos I priedo 1 lentelėje nustatytų reikalavimų.

18

Be to, iš direktyvos aštuntos konstatuojamosios dalies matyti, jog valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų taikomas valymo įrenginių kontrolės metodas, atitinkantis direktyvos I priedo D punkte aprašytus reikalavimus. Taigi, Komisijos teigimu, to, kad įdiegtas valymo įrenginys ir jo veikimas konstatuotas tik remiantis mėginių rodmenimis, kurių atrinktos vertės atitiko direktyvos I priedo 1 lentelės reikalavimus, nepakanka įrodyti, kad šiame įrenginyje miesto nuotekos valomos laikantis direktyvos 4 straipsnio reikalavimų. Valstybės narės turi užtikrinti, kad, laikantis direktyvos I priedo D punkto reikalavimų, valymo įrenginių veikimo veiksmingumas būtų kontroliuojamas per vienus metus paimant ne mažiau kaip dvylika mėginių.

19

Komisija pažymi, kad direktyva netaikoma aglomeracijoms, turinčioms mažiau kaip 2000 g. e., todėl netvarkant miesto nuotekų, atitinkančių mažesnę negu 2000 g. e. apkrovą, savaime nėra pažeidžiamas direktyvos 3 straipsnis. Be to, nepaisant to, jog pagal direktyvą reikalaujama 100 % surinkimo, Komisija, naudodamasi savo diskrecija pradėti pažeidimo procedūrą, šiuo atveju manė, kad 98 % surinkimas yra pakankamas, ir tuo pat metu reikalavo, kad likę 2 % nesurinktos apkrovos nesudarytų 2000 arba daugiau g. e. Be to, remdamasi Sprendimo Komisija / Graikija (C‑440/06, EU:C:2007:642) 25 punktu Komisija tvirtina, kad, kadangi kai kuriose aglomeracijose nėra jų išleidžiamų miesto nuotekų surinkimo sistemų, kaip reikalaujama pagal direktyvos 3 straipsnį, direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga visoms nuotekoms taikyti antrinį arba jam prilygstantį valymą juo labiau neįvykdyta.

20

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad vienos aglomeracijos Flandrijos regione situacija neatitinka direktyvos 4 straipsnio ir 56 aglomeracijų Valonijos regione situacija neatitinka arba direktyvos 4 straipsnio, arba kartu 3 ir 4 straipsnių.

21

Belgijos vyriausybė ginčija Komisijos argumentus, kad tai, ar valymo įrenginys veikia pagal direktyvos 4 straipsnį, turi būti vertinama atsižvelgiant į direktyvos I priedo D punktą. Nėra jokio teisinio pagrindo, nustatančio vienų metų mėginių ėmimo trukmę, nes direktyvos 4 straipsnyje daroma nuoroda ne į I priedo D punktą, o į šio priedo B punktą, kuriame nenustatyta pareiga imti mėginius per bent vienų metų laikotarpį nuo valymo įrenginio veikimo pradžios tam, kad būtų laikoma, jog atitinkamoje aglomeracijoje laikomasi direktyvos 4 straipsnio.

22

Belgijos vyriausybė pažymi, kad direktyvos 15 straipsnyje daroma nuoroda į I priedo D punktą. Tačiau šis straipsnis nepaminėtas ieškinyje, todėl nėra bylos dalykas. Taigi darytina išvada, kad pagal direktyvos 4 straipsnį ir I priedo B punktą, kai pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad nuotekų sudėtis atitinka direktyvos I priedo 1 lentelėje nurodytas normas, įsipareigojimai pagal direktyvą yra įvykdyti.

23

Belgijos vyriausybė neginčija, jog Komisija turi diskreciją laikyti, kad aglomeracijoje nesilaikoma direktyvos 3 straipsnio, kai surenkama mažiau kaip 98 % jos miesto nuotekų, ir tvirtina, kad tokia pozicija yra labai griežta, neproporcinga ir neatitinka direktyvos tikslo, nes tokiu atveju pavojus aplinkai yra labai nedidelis arba jo nėra, juo labiau kad visose Belgijos aglomeracijose šių nuotekų surinkimo lygis viršijo 98 %.

24

Belgijos vyriausybė pripažįsta, kad Valonijos regionas per direktyvoje nustatytą terminą neįvykdė visų pareigų pagal direktyvos 3 ir 4 straipsnius, ir teigia, kad šis regionas visiškai negalėjo įvykdyti visų šių pareigų, atsižvelgiant į materialinio, techninio ir biudžetinio pobūdžio apribojimus, su kuriais jam teko susidurti.

25

Atsižvelgusi į Belgijos vyriausybės pateikto atsiliepimo į ieškinį prieduose esančią informaciją ir rezultatus, Komisija apibrėžė savo ieškinio dalyką, apimantį kaltinimus nebe dėl 57, bet dėl 48 aglomeracijų.

26

Taigi dėl penkiolikos aglomeracijų: Evajaus, Baleno, Blegny, Šastro, Gre Duaso, Žoduanės, Lano, Obourg, Oreye, Orp, Raeren, Sart‑Dames‑Avelines, Soiron, Sombrefo ir Ivuaro‑Anės aglomeracijų, atsižvelgusi į ankstesniame punkte minėtą informaciją, Komisija mano, kad miesto nuotekų surinkimo lygis nesiekia 98 %. Tai reiškia, kad neįvykdyta direktyvos 3 straipsnyje nustatyta pareiga surinkti, o dėl to taip pat neįvykdyta direktyvos 4 straipsnyje numatyta pareiga valyti.

27

Kalbant apie 31 aglomeraciją – Bassenge, Chaumont‑Gistoux, Šjevro, Crisnée, Dalhem, Dinano, Écaussinnes, Estinnes, Feluy‑Arquennes, Fexhe‑Slins, Fos la Vilio, Godarville, Haniu, Havré, Žiurbizo, Le Rœulx, Leuze, Lillois‑Witterzée, Profondvilio, Rotheux‑Neuville, Saint‑Georges‑sur‑Meuse, Saint‑Hubert, Sirault, Sprimono, Villers‑la‑Ville, Viler le Buijė, Virginal‑Hennuyères, Valkūro, Velkenreto, Wépion ir Wiers, – pažymėtina, jog tai, kad jose nesilaikoma direktyvos 4 straipsnyje numatytos pareigos valyti, nustatyta, nes šiose aglomeracijose nėra valymo įrenginio.

28

Kalbant apie dvi aglomeracijas – Gaurain‑Ramecroix ir Hélécine, – pažymėtina, kad, nors jose yra valymo įrenginių, nesilaikoma direktyvos 4 straipsnio, nes per pirmuosius šių įrenginių veikimo metus nebuvo paimta šiame straipsnyje numatytų dvylikos mėginių.

29

Šios 48 aglomeracijos yra Valonijos regione.

30

Komisija priduria, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką valstybė narė, siekdama pateisinti direktyvoje numatytų pareigų ar terminų nesilaikymą, negali remtis praktiniais ar administraciniais sunkumais. Be to, ji pažymi, kad, pirma, suprasdamas infrastruktūros darbų, kuriuos reikia atlikti siekiant įgyvendinti direktyvą, mastą, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė valstybėms narėms pakankamai ilgą, 14 metų, įsipareigojimų dėl tokių aglomeracijų kaip aptariamosios įvykdymo terminą, o jis baigėsi 2005 m. gruodžio 31 d. ir, antra, ji pateikė ieškinį šioje byloje praėjus beveik 8 metams po šio termino pabaigos.

31

Iš pradžių reikia konstatuoti, kad direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota tiksli pareiga pasiekti rezultatą tam, kad ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d. visos miesto nuotekos iš aglomeracijų, turinčių nuo 2000 iki 10000 g. e., patektų į miesto nuotekų surinkimo sistemas (pagal analogiją žr. Sprendimo Komisija / Ispanija, EU:C:2007:223, 25 punktą ir Sprendimo Komisija / Graikija, EU:C:2007:642, 25 punktą).

32

Tokiomis aplinkybėmis tik Komisija yra kompetentinga nuspręsti, ar tinkama pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir dėl kokio atitinkamos valstybės narės veiksmo ar neveikimo ši procedūra turi būti pradėta (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑431/92, EU:C:1995:260, 22 punktą; Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑476/98, EU:C:2002:631, 38 punktą ir Sprendimo Komisija / Graikija, C‑394/02, EU:C:2005:336, 28 punktą).

33

Šioje byloje Komisija nusprendė pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo vadovaudamasi savo bendrąja praktika miesto nuotekų surinkimo aglomeracijose srityje; pagal šią praktiką, nepaisant to, kad pagal direktyvą reikalaujama 100 % surinkimo, ji pradeda tokią procedūrą tik dėl aglomeracijų, kuriose surinkimo lygis yra mažesnis negu 98 %, arba kai likę 2 % nesurinktų nuotekų sudaro 2000 arba daugiau g. e.

34

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija, atsižvelgusi į Belgijos vyriausybės pateiktą informaciją, atsisakė dalies pradinių ieškinio reikalavimų dėl kai kurių aglomeracijų ir galutinai prašo konstatuoti, kad penkiolikoje aglomeracijų, nurodytų šio sprendimo 26 punkte, nesilaikoma direktyvos 3 straipsnyje nustatytos pareigos surinkti.

35

Neginčijama, kad šios penkiolika aglomeracijų paminėtos atsiliepimo į ieškinį, kurį Belgijos vyriausybė pateikė Teisingumo Teismui 2013 m. spalio 15 d., 1 priede esančioje lentelėje. Šioje lentelėje nurodyta, kad tą dieną minėtose aglomeracijose neįvykdyti direktyvos 3 straipsnio reikalavimai, kaip šioje byloje juos apibrėžė Komisija.

36

Belgijos vyriausybė nenurodo tokių situacijų kaip numatytosios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje, kai valstybėms narėms leidžiama nevykdyti direktyvos 3 straipsnyje nustatytų pareigų dėl nuotekų surinkimo sistemos įrengimo.

37

Tačiau ši vyriausybė pažymi, kad Komisijos sprendimas, kaip matyti iš šio sprendimo 33 punkto, šiuo atveju yra per griežtas ir neproporcingas, nes Belgijos aglomeracijose, vertinamose bendrai, užtikrinamas didesnis negu 98 % miesto nuotekų surinkimo lygis. Taigi pavojus sveikatai ir aplinkai yra labai nedidelis.

38

Šiuo aspektu pažymėtina, kad direktyvos sistema grindžiama sąvoka „aglomeracija“, kaip ji apibrėžta jos 2 straipsnyje. Taigi šioje byloje nagrinėjami valstybių narių įsipareigojimai pagal direktyvos 3 ir 4 straipsnius konkrečiai susiję su aglomeracijomis ir skiriasi atsižvelgiant į jų dydį. Todėl tai, ar nesilaikyta direktyvos reikalavimų, turi būti patikrinta dėl kiekvienos aglomeracijos, vertinamos atskirai.

39

Bet kuriuo atveju pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui (žr. Sprendimo Komisija / Italija, C‑525/03, EU:C:2005:648, 14 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Komisija / Airija, C‑279/11, EU:C:2012:834, 18 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

40

Atsakydama į Teisingumo Teismo per teismo posėdį pateiktus klausimus, Belgijos vyriausybė pripažino, kad pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos dieną, t. y. 2011 m. birželio 28 d., penkiolikoje aglomeracijų, su kuriomis susiję Komisijos kaltinimai ir kurios nurodytos šio sprendimo 26 punkte, neįvykdyti direktyvos 3 straipsnyje numatyti nuotekų surinkimo reikalavimai.

41

Todėl, remiantis Teisingumo Teismo praktika, direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga visoms nuotekoms taikyti antrinį arba jam prilygstantį valymą taip pat neįvykdyta (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Graikija, EU:C:2007:642, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

42

Todėl reikia konstatuoti, kad, neužtikrinusi Evajaus, Baleno, Blegny, Šastro, Gre Duaso, Žoduanės, Lano, Obourg, Oreye, Orp, Raeren, Sart‑Dames‑Avelines, Soiron, Sombrefo ir Ivuaro‑Anės aglomeracijų miesto nuotekų surinkimo ir valymo, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 3 ir 4 straipsnius.

43

Atsisakiusi dalies pradinių ieškinio reikalavimų dėl kai kurių aglomeracijų po to, kai atsižvelgė į Belgijos vyriausybės pateiktą informaciją, Komisija prašo konstatuoti, kad 31 aglomeracijoje, nurodytoje šio sprendimo 27 punkte, nesilaikoma direktyvos 4 straipsnyje nustatytos pareigos valyti miesto nuotekas.

44

Neginčijama, jog ši 31 aglomeracija nurodyta minėto Belgijos vyriausybės atsiliepimo į ieškinį 1 priede esančioje lentelėje, kurioje nurodyta, kad 2013 m. spalio 15 d. minėtose aglomeracijose neįvykdyti direktyvos 4 straipsnio reikalavimai.

45

Bet kuriuo atveju Belgijos vyriausybė neginčija, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui šioje 31 aglomeracijoje nebuvo veikiančių miesto nuotekų valymo įrenginių ir todėl neįvykdyti direktyvos 4 straipsnio reikalavimai.

46

Dėl šio sprendimo 28 punkte nurodytų dviejų aglomeracijų reikia konstatuoti, kad Komisijos ieškinio pateikimo dieną jose buvo nuotekų valymo įrenginių, tačiau, priešingai, nei numatyta direktyvos I priedo D punkte, per pirmuosius jų veikimo metus nebuvo paimta dvylikos mėginių.

47

Todėl manydama, kad šiose aglomeracijose dar neįvykdyti direktyvos 4 straipsnio reikalavimai, Komisija paliko savo ieškinį dėl jų. Tačiau per teismo posėdį dėl šių dviejų aglomeracijų Komisija paaiškino, kad ji nesiekia pakeisti datos, kurią turi būti vertinamas įsipareigojimų neįvykdymas.

48

Belgijos vyriausybė neginčijo, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui šiose dviejose aptariamose aglomeracijose nebuvo nuotekų valymo įrenginių ir todėl jose nesilaikyta direktyvos 4 straipsnio reikalavimų.

49

Todėl reikia konstatuoti, kad, neužtikrinusi Bassenge, Chaumont‑Gistoux, Šjevro, Crisnée, Dalhem, Dinano, Écaussinnes, Estinnes, Feluy‑Arquennes, Fexhe‑Slins, Fos la Vilio, Godarville, Haniu, Havré, Žiurbizo, Le Rœulx, Leuze, Lillois‑Witterzée, Profondvilio, Rotheux‑Neuville, Saint‑Georges‑sur‑Meuse, Saint‑Hubert, Sirault, Sprimono, Villers‑la‑Ville, Viler le Buijė, Virginal‑Hennuyères, Valkūro, Velkenreto, Wépion, Wiers, Gaurain‑Ramecroix ir Hélécine aglomeracijų miesto nuotekų valymo, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 4 straipsnį.

50

Dėl darbų, būtinų miesto nuotekų surinkimui ir antriniam valymui, atlikimo vėlavimo ir paskesnio įsipareigojimų pagal direktyvos 3 ir 4 straipsnių neįvykdymo Belgijos vyriausybė nurodo materialinio, techninio ir biudžetinio pobūdžio apribojimus, kurie turėjo įtakos Valonijos regionui.

51

Svarbu pažymėti, kad suprasdamas infrastruktūros darbų, kuriuos reikia atlikti siekiant įgyvendinti direktyvą, mastą ir tai, kiek išlaidų reikia visiškam jos įgyvendinimui, Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė valstybėms narėms keliolikos metų terminą įvykdyti įsipareigojimus ir jis šiuo atveju baigėsi 2005 m. gruodžio 31 d. Bet kuriuo atveju, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, siekdama pateisinti įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę neįvykdymą valstybė narė negali remtis vidaus sunkumais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑407/09, EU:C:2011:196, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Komisija / Airija, EU:C:2012:834, 71 punktą).

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, neužtikrinusi Evajaus, Baleno, Blegny, Šastro, Gre Duaso, Žoduanės, Lano, Obourg, Oreye, Orp, Raeren, Sart‑Dames‑Avelines, Soiron, Sombrefo ir Ivuaro‑Anės aglomeracijų miesto nuotekų surinkimo ir valymo ir Bassenge, Chaumont‑Gistoux, Šjevro, Crisnée, Dalhem, Dinano, Écaussinnes, Estinnes, Feluy‑Arquennes, Fexhe‑Slins, Fos la Vilio, Godarville, Haniu, Havré, Žiurbizo, Le Rœulx, Leuze, Lillois‑Witterzée, Profondvilio, Rotheux‑Neuville, Saint‑Georges‑sur‑Meuse, Saint‑Hubert, Sirault, Sprimono, Villers‑la‑Ville, Viler le Buijė, Virginal‑Hennuyères, Valkūro, Velkenreto, Wépion, Wiers, Gaurain‑Ramecroix ir Hélécine aglomeracijų miesto nuotekų valymo, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 3 ir 4 straipsnius.

53

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas ir buvo nustatyta, kad neįvykdyti įsipareigojimai, pastaroji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: