—

Modelo Continente Hipermercados SA, atstovaujamos advogado D. Abrunhosa e Sousa,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos M. Perestrelo de Oliveira, vėliau L. Inez Fernandes ir F. Figueiroa Quelhas,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir D. Kuon,

—

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos K. Szíjjártó,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Guerra e Andrade ir H. Støvlbæk,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1978 m. spalio 9 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 78/855/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalimi [3 dalies g punktu], dėl akcinių bendrovių jungimo (OL L 295, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 42), iš dalies pakeistos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/109/EB (OL L 259, p. 14; toliau – Direktyva 78/855), 19 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Modelo Continente Hipermercados SA (toliau – MCH) ir Autoridade para as Condições de Trabalho – Centro Local do Lis (toliau – ACT) (Darbo sąlygų priežiūros tarnyba) ginčą dėl šios institucijos sprendimo skirti MCH baudą už Portugalijos darbo teisės pažeidimus, kuriuos iki prijungimo prie MCH padarė Good and Cheap – Comércio Retalhista SA (toliau – Good and Cheap).

3

Direktyvos 78/855 trečioje ir šeštoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„<…> narių ir trečiųjų asmenų interesų apsauga reikalauja, kad valstybėse narėse akcinių bendrovių jungimo srityje galiojantys teisės aktai būtų koordinuojami ir <…> bendrovių jungimą reglamentuojančios nuostatos būtų visų valstybių narių teisės aktuose,

<…>

kreditoriai, įskaitant ir akcinės bendrovės obligacijų turėtojus, ir asmenys, turintys kitokius ieškinius [kitokių reikalavimų] besijungiančioms bendrovėms, privalo būti apsaugoti taip, kad bendrovių jungimas nepakenktų jų interesams“.

4

Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje „prijungimas“ reiškia tokį veiksmą, kuriuo viena arba daugiau bendrovių nutraukia veiklą, tačiau nėra likviduojama ir visą savo turtą bei įsipareigojimus perduoda kitai bendrovei, mainais už įsigyjančios bendrovės akcijas, kurios išduodamos įsigyjamos bendrovės arba bendrovių akcininkams, ir jeigu reikia, mokėjimą grynais pinigais, kurių suma neviršija 10 % naujai išleistų akcijų nominalios vertės, arba, jeigu akcijos neturi tokios nominalios vertės, jų buhalterinės nominalios vertės.“

5

Šios direktyvos 13 straipsnio 1 ir 2 dalys išdėstytos taip:

„1.   Valstybių narių teisės aktuose turi būti numatyta vienoda jungiamų bendrovių kreditorių, kurių pretenzijos pateiktos iki bendrovių jungimo sąlygų projekto paskelbimo, o galiojimo terminas nesibaigė tą dieną, kai buvo paskelbtas bendrovių jungimo sąlygų projektas, interesų apsauga.

2.   Tuo tikslu valstybių narių teisės aktuose turi būti numatyta bent tai, kad tokiems kreditoriams suteikiamos adekvačios apsaugos priemonės, kai dėl besijungiančių bendrovių finansinės padėties tokia apsauga yra būtina ir kai šie kreditoriai dar neturi tokios apsaugos.

Valstybės narės nustato 1 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje numatytos apsaugos sąlygas. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl adekvačių apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl jungimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės nebuvo gauta adekvačių apsaugos priemonių.“

6

Tos pačios direktyvos 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Bendrovių jungimas turi žemiau išvardytas teisines pasekmes ipso jure ir tuo pat metu:

7

Nuo 2011 m. liepos 1 d. Direktyva 78/855 buvo panaikinta 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/35/ES dėl akcinių bendrovių jungimo (OL L 110, p. 1). Kaip nustatyta šios direktyvos pirmoje konstatuojamojoje dalyje, siekiant aiškumo ir racionalumo ja siekiama kodifikuoti Direktyvą 78/855, kuri buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Direktyvos 2011/35 19 straipsnio 1 dalis išdėstyta lygiai taip pat, kaip Direktyvos 78/855 19 straipsnio 1 dalis.

8

Komercinių bendrovių kodekso (Código das sociedades comerciais, toliau – CSC) 112 straipsnyje numatyta:

„Jungimosi įregistravimas įmonių registre:

9

2011 m. vasario 15 d. ACT patikrino Good and Cheap darbuotojų 2010 m. gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio mėn. išdirbtų darbo valandų registrą. Ji konstatavo Portugalijos darbo teisės nuostatų pažeidimus, susijusius su tam tikrų darbuotojų iš eilės išdirbtų valandų skaičiumi ir (tam tikrais atvejais) su poilsio valandų skaičiumi tarp darbo laikotarpių.

10

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. vasario 22 d. MCH ir Good and Cheap komercijos registro kompetentingoje tarnyboje įregistravo jungimosi projektą, kuris buvo paskelbtas Teisingumo ministerijos skelbimų interneto svetainėje.

11

2011 m. kovo 7 d. ACT surašė Good and Cheap du protokolus dėl šių pažeidimų. Tačiau šiuos protokolus ACT pateikė tik 2011 m. balandžio 4 d.

12

2011 m. kovo 31 d. buvo įregistruotas Good and Cheap turto prijungimas prie MCH, todėl pirmoji bendrovė baigėsi, nes ji buvo prijungta prie antrosios bendrovės.

13

2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ACT patvirtino minėtus protokolus ir MCH skyrė baudas už kiekvieną aptariamą administracinį pažeidimą.

14

Ieškinyje dėl šio sprendimo Tribunal do Trabalho de Leiria MCH iškėlė klausimą dėl CSC 112 straipsnio, kaip jį aiškina ACT, suderinamumo su Direktyvos 2011/35 19 straipsniu. Dėl šio aspekto ieškinį nagrinėjančiam teismui kilo klausimas, ar per prijungimo procedūrą prijungiamos bendrovės viso turto ir įsipareigojimų perdavimas prijungiančiajai bendrovei, kuris numatytas šio straipsnio 1 dalies a punkte, gali apimti atsakomybės sumokėti baudas, skirtas už iki jungimosi prijungiamos bendrovės padarytus administracinius pažeidimus, perkėlimą prijungiančiajai bendrovei.

15

Šiomis aplinkybėmis Tribunal do Trabalho de Leiria nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

16

Raštu pateiktose pastabose Vokietijos ir Austrijos vyriausybės išreiškia abejonių dėl tam tikrų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų klausimų priimtinumo. Vokietijos vyriausybė mano, kad trečiasis ir ketvirtasis klausimai susiję su nacionalinės teisės aiškinimu. Austrijos vyriausybė savo ruožtu teigia, kad antrasis klausimas susijęs su situacija, kai, priešingai, nei nurodyta ginčo faktinėse aplinkybėse, bauda jau buvo skirta prieš jungimąsi, ir kad dėl to tas klausimas yra hipotetinis. Be to, Direktyva 2001/35 nereglamentuojamas ketvirtajame klausime išdėstytas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl jis nesusijęs su Sąjungos teise, kaip tai reikalaujama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

17

Dėl šio aspekto visų pirma reikia pažymėti, kad nors remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išdėstytomis pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis galima teigti, kad baudos buvo skirtos sprendimu, priimtu po Good and Cheap prijungimo prie MCH, remiantis antrojo klausimo formuluote vis dėlto negalima teigti, kad tas klausimas nesusijęs kaip tik su tokiu atveju. Todėl negalima teigti, kad šis klausimas yra hipotetinis.

18

Galiausiai trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas akivaizdžiai prašo išaiškinti ne nacionalinę teisę, o Direktyvą 2011/35, būtent jos 19 straipsnį, kad galėtų nustatyti, ar ACT pateiktas CSC 112 straipsnio aiškinimas prieštarauja Sąjungos teisei.

19

Galiausiai, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 34 punkte, ketvirtasis klausimas susijęs su Portugalijos teisės principų išaiškinimu, todėl jis visiškai nesusijęs su Sąjungos teise. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 267 straipsnyje įtvirtinta procedūra yra pagrįsta aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, todėl pastarasis turi teisę pateikti nuomonę tik dėl minėtame straipsnyje nurodytų Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas negali vertinti nacionalinių nuostatų aiškinimo arba spręsti, ar nacionalinio teismo išaiškinimas yra teisingas (žr. Sprendimo Texdata Software, C‑418/11, EU:C:2013:588, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

20

Tuo remiantis darytina išvada, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškelti klausimai yra priimtini, išskyrus ketvirtąjį.

21

Visų pirma reikia pažymėti, kad Direktyva 2011/35, kurią pirmuose trijuose klausimuose prašoma išaiškinti, tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, dar negaliojo. Šiomis aplinkybėmis pateiktus klausimus reikia nagrinėti remiantis tik Direktyvos 78/855 nuostatomis.

22

Todėl reikia pripažinti, kad trimis pirmaisiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 78/855 19 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad „prijungimas“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, reiškia, kad prijungiančiajai bendrovei perkeliama pareiga sumokėti baudą, skirtą po jungimosi priimtu galutiniu sprendimu už darbo teisės pažeidimus, kuriuos iki jungimosi padarė prijungta bendrovė.

23

Remiantis Direktyvos 78/855 19 straipsnio 1 dalies a punktu, prijungimas ipso jure reiškia prijungiamos bendrovės viso turto ir įsipareigojimų perdavimą prijungiančiajai bendrovei.

24

Todėl, kad būtų galima atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, reikia išnagrinėti, ar bendrovės administracinė atsakomybė, konkrečiai pasireiškianti pareiga sumokėti po šios bendrovės prijungimo skirtą baudą už pažeidimus, padarytus iki jungimosi, turi būti laikoma šios bendrovės įsipareigojimais, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

25

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys, kurie išdėstė nuomonę šiuo klausimu, sutaria, kad prieš dviejų bendrovių susijungimą galutiniu sprendimu nustatyta, bet dar nesumokėta bauda yra prijungiamos bendrovės įsipareigojimų dalis, nes ta bauda turi būti laikoma šios bendrovės skola aptariamai valstybei narei. Atvirkščiai, kalbant apie situaciją pagrindinėje byloje, t. y. apie situaciją, kai bauda buvo nustatyta tik po pagrindinėje byloje aptariamų bendrovių jungimosi, tik Portugalijos, Vengrijos vyriausybės ir Europos Komisija laikosi nuomonės, kad pareiga mokėti tokią baudą susijusi su prijungtos bendrovės įsipareigojimais, o MCH ir Vokietijos vyriausybė laikosi priešingos nuomonės.

26

Dėl šio klausimo reikia pažymėti, kad sąvoka „turtas ir įsipareigojimai“, kuri vartojama būtent Direktyvos 78/855 19 straipsnio 1 dalies a punkte, neapibrėžta toje direktyvoje. Be to, šioje nuostatoje nėra jokios su tokia apibrėžtimi susijusios nuorodos į valstybių narių teisę.

27

Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuoroda į valstybių narių teisę norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (žr., be kita ko, Sprendimo Fish Legal ir Shirley, C‑279/12, EU:C:2013:853, 42 punktą ir Sprendimo Deckmyn ir Vrijheidsfonds, C‑201/13, EU:C:2014:2132, 14 punktą).

28

Dėl konteksto, kuriame vartojama sąvoka „turtas ir įsipareigojimai“, pažymėtina, kad Direktyvos 78/855 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prijungimas ipso jure, taigi – automatiškai, reiškia ne tik prijungiamos bendrovės viso turto ir įsipareigojimų perdavimą prijungiančiajai bendrovei, bet ir, kaip nustatyta šios nuostatos c punkte, prijungtos bendrovės pasibaigimą. Darytina išvada, kad jeigu prijungiančiajai bendrovei nebūtų perkelta administracinė atsakomybė kaip prijungiamos bendrovės įsipareigojimų dalis, ši atsakomybė išnyktų.

29

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 61 punkte, toks išnykimas prieštarautų pačiam prijungimo, kuris apibrėžtas Direktyvos 78/855 3 straipsnio 1 dalyje, pobūdžiui, nes, remiantis šia nuostata, tokio jungimosi esmė yra viso prijungiamos bendrovės turto perleidimas prijungiančiajai bendrovei nutraukiant veiklą, tačiau nelikviduojant.

30

Prieš tai einančios sąvokos „įsipareigojimai“ aiškinimas patvirtintas Direktyvos 78/855 tikslo analize. Šiuo atveju remiantis šios direktyvos trečia konstatuojamąja dalimi darytina išvada, kad, kiek tai susiję su akcinių bendrovių jungimusi, kai atliekamas valstybių narių teisės aktų derinimas, jungimąsi reglamentuojančias nuostatas nustatant visų valstybių narių teisės aktuose, be kita ko, siekiama apsaugoti partnerių ir trečiųjų asmenų interesus vykdant prijungimą.

31

Tačiau trečiųjų asmenų sąvoka yra platesnė už tos pačios direktyvos šeštoje konstatuojamojoje dalyje vartojamą sąvoką „kreditoriai, įskaitant ir akcinės bendrovės obligacijų turėtojus, ir asmenys, turintys kitokius ieškinius [kitokių reikalavimų] besijungiančioms bendrovėms“, nes šiems kreditoriams ir kitokių reikalavimų turėtojams taikomos tam tikros specifinės apsaugos priemonės, numatytos būtent Direktyvos 78/855 13–15 straipsniuose.

32

Todėl reikia pripažinti, kad prie trečiųjų asmenų, kurių interesus siekiama apsaugoti šia direktyva, priskiriami subjektai, kurie jungimosi dieną dar nelaikomi kreditoriais ar kitų reikalavimų turėtojais, tačiau kurie gali būti tokiais laikomi po jungimosi dėl iki jo susidariusios padėties, kaip antai dėl padarytų darbo teisės pažeidimų, kurie sprendimu konstatuojami tik po minėto jungimosi. Jeigu prijungiančiajai bendrovei nebūtų perkelta prijungiamos bendrovės administracinė atsakomybė ir nebūtų sumokėta bauda už tokius pažeidimus, valstybės narės, kurios kompetentingos institucijos skyrė tą baudą, interesai nebūtų apsaugoti.

33

Šiomis aplinkybėmis reikia pabrėžti, kaip pažymėjo Portugalijos, Vengrijos vyriausybės ir Komisija, kad jei tokia atsakomybė nebūtų perkelta, jungimasis taptų priemone bendrovei išvengti jos padarytų pažeidimų pasekmių ir taip nukentėtų atitinkama valstybė narė arba kiti galimi suinteresuotieji asmenys.

34

Šios išvados negalima paneigti MCH argumentu, kad prijungtos bendrovės administracinės atsakomybės perkėlimas prieštarautų kreditorių ir akcininkų interesams, nes jie negalėtų įvertinti ekonominių ir turtinių šio jungimosi pasekmių. Pirma, remiantis Direktyvos 78/855 13 straipsnio 2 dalimi minėti kreditoriai turi turėti teisę gauti adekvačias apsaugos priemones, kai dėl susijungiančiųjų bendrovių finansinės padėties tokia apsauga yra būtina, jei reikia – kreipiantis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl adekvačių apsaugos priemonių. Antra, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 61 punkte, prijungiančiosios bendrovės akcininkai gali būti apsaugoti į jungimosi sutartį įtraukiant būtent pareiškimų ir garantijų sąlygą. Be to, prijungiančiajai bendrovei niekas nedraudžia prieš jungimąsi atlikti išsamų prijungiamos bendrovės finansinės ir teisinės padėties auditą ir gauti ne tik dokumentus ir informaciją, kuri pateikiama laikantis teisės aktų reikalavimų, bet ir išsamesnį šios bendrovės įsipareigojimų vaizdą.

35

Todėl į pateiktus pirmąjį–trečiąjį klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 78/855 19 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad „prijungimas“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, reiškia, kad prijungiančiajai bendrovei perkeliama pareiga sumokėti baudą, skirtą po jungimosi priimtu galutiniu sprendimu už darbo teisės pažeidimus, kuriuos iki jungimosi padarė prijungta bendrovė.

36

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1978 m. spalio 9 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 78/855/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalimi [3 dalies g punktu], dėl akcinių bendrovių jungimo, iš dalies pakeistos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/109/EB, 19 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „prijungimas“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, reiškia, kad prijungiančiajai bendrovei perkeliama pareiga sumokėti baudą, skirtą po jungimosi priimtu galutiniu sprendimu už darbo teisės pažeidimus, kuriuos iki jungimosi padarė prijungta bendrovė.