—

Air Baltic Corporation AS, atstovaujamos teisės patarėjų I. Jansons ir M. Freimane,

—

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos I. Kalniņš ir D. Pelše,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Palatiello,

—

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski ir J. Leppo,

—

Šveicarijos vyriausybės, atstovaujamos D. Klingele,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Wils ir A. Sauka,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, p. 1), iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL L 85, p. 1, toliau – Šengeno sienų kodeksas), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, p. 1), išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant oro transporto bendrovės Air Baltic Corporation AS (toliau – Air Baltic) ir Valsts robežsardze (Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ginčą dėl pastarosios sprendimo skirti Air Baltic administracinę baudą už į Latviją atvežtą asmenį, kuris neturi sienai kirsti reikiamų kelionės dokumentų.

3

Šengeno sienų kodekso 4, 6, 7, 8 ir 19 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<...>

<...>

4

Šio kodekso 1 straipsnyje „Reguliavimo dalykas ir principai“ nustatyta:

„Šiame reglamente numatoma, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant Europos Sąjungos valstybių narių vidaus sienas.

Jame nustatomos taisyklės, reglamentuojančios asmenų kontrolę jiems kertant Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas.“

5

Pagal minėto kodekso 2 straipsnio 10 punktą „patikrinimai kertant sieną“ – sienos perėjimo punktuose atliekami patikrinimai, skirti užtikrinti, kad asmenims, įskaitant jų transporto priemones ir jų turimus daiktus, būtų leidžiama [galima būtų leisti] atvykti į valstybių narių teritoriją arba iš jos išvykti“.

6

To paties kodekso 5 straipsnio „Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos“ 1 dalyje numatyta:

„1.   Ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos:

7

Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, nukrypstant nuo to paties straipsnio 1 dalies, esant tam tikroms specifinėms situacijoms, trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas arba gali būti leidžiama atvykti į šias teritorijas, net jeigu jie atitinka ne visas minėtoje 1 dalyje numatytas sąlygas.

8

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje patikslinta, kad visos priemonės, kurių imasi sienos apsaugos pareigūnai vykdydami pareigas, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams.

9

Pagal to paties kodekso 7 straipsnio „Asmenų patikrinimas kertant sienas“ 1 ir 3 dalis:

„1.   Išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Patikrinimai atliekami pagal šį skyrių.

<...>

3.   Atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami.

10

Šio kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, susiklosčius išimtinėms ir nenumatytoms aplinkybėms, patikrinimai kertant išorės sienas gali būti sušvelninti.

11

Šengeno sienų kodekso 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:

„1.   Trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant. Visų pirma atvykimo ar išvykimo spaudu žymimi:

<...>

3.   <...>

Išimties tvarka trečiosios šalies piliečio prašymu žymėjimo atvykimo arba išvykimo spaudu gali būti atsisakyta, jei antspaudavimas galėtų tam asmeniui sukelti didelių sunkumų. Tokiu atveju atvykimas arba išvykimas užregistruojamas atskirame lape, nurodant vardą bei pavardę ir paso numerį. Šis lapas duodamas trečiosios šalies piliečiui.“

12

Remiantis Šengeno sienų kodekso 13 straipsniu:

„1.   Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 5 straipsnio 4 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo.

2.   Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant.

Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

3.   Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą. Skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę. <...>

<...>

6.   Atsisakymą leisti atvykti reglamentuojančios išsamios taisyklės pateikiamos V priedo A dalyje.“

13

Pagal V priedo A dalies 1 punkto b papunktį atsisakydamas leisti atvykti, kompetentingas sienos apsaugos pareigūnas neištrinamu rašalu parašo raidę (‑es), atitinkančią (‑as) atsisakymo leisti atvykti priežastį (‑is); jų sąrašas pateiktas atsisakymo leisti atvykti standartiniame blanke.

14

V priedo B dalyje esančiame standartiniame blanke pateikti devyni langeliai, juose kompetentingos institucijos gali nurodyti konkrečias atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis.

15

Vizų kodekso 3 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Vizų politikos srityje viena iš pagrindinių „bendros vizų politikos, kaip dalies daugiasluoksnės sistemos, skirtos supaprastinti teisėtą keliavimą ir sustabdyti neteisėtą imigraciją toliau vienodinant nacionalinės teisės aktus ir aptarnavimo praktiką vietos konsulinėse misijose, tolesnio tobulinimo“ sudedamųjų dalių <...> yra „bendros teisės aktų visumos“ kūrimas, visų pirma konsoliduojant ir plėtojant acquis (atitinkamas 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo [sudaryto tarp Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo (Beniliukso) ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL L 239, 2000, p. 19), pasirašytos 1990 m. birželio 19 d. Šengene] ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų <...> nuostatas).“

16

Minėto kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Vizos galiojimo laikotarpis ir leidžiamo buvimo trukmė grindžiami pagal 21 straipsnį atliekamu nagrinėjimu.

Viza gali būti išduodama vienam, dviem ar keletui atvykimų. Galiojimo laikotarpis negali viršyti penkerių metų. <...>“

17

Pagal šio kodekso 29 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.   Atspausdinta vizos įklija <...> įklijuojama kelionės dokumente <...>

2.   Jei vizą išduodančioji valstybė narė nepripažįsta prašymą išduoti vizą pateikusio asmens kelionės dokumento, naudojamas atskiras lapas vizai įklijuoti.“

18

To paties kodekso 30 straipsnyje numatyta, kad „vien tik vienodos vizos <...> turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti“.

19

Vizų kodekso 33 straipsnyje leidžiama tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis pratęsti išduotos vizos galiojimo laikotarpį ir (arba) buvimo trukmę.

20

Pagal šio kodekso 34 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.   Viza panaikinama, kai paaiškėja, kad tos vizos išdavimo metu nebuvo patenkintos vizos išdavimo sąlygos, visų pirma, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu. Paprastai vizą panaikina valstybės narės, kuri išdavė vizą, kompetentingos institucijos. Vizą gali panaikinti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos <...>

2.   Viza atšaukiama, kai paaiškėja, kad nebetenkinamos vizos išdavimo sąlygos. Iš esmės vizą paprastai atšaukia valstybės narės, kuri ją išdavė, kompetentingos institucijos. Vizą gali atšaukti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos <...>“

21

2002 m. lapkričio 20 d. Imigracijos įstatymo (Imigrācijas likums; Latvijas Vēstnesis, 2000, Nr. 169) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Užsienietis turi teisę atvykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir joje gyventi, jeigu kartu turi:

22

2010 m. spalio 8 d.Air Baltic reisu Maskva–Ryga į Latviją atskraidino Indijos pilietį, šis Rygos oro uosto pasienio kontrolės punkte pateikė galiojantį Indijos piliečio pasą be vienodos vizos ir panaikintą Indijos piliečio pasą su Italijos Respublikos išduota daugkartine vienoda viza, kurios galiojimo terminas – nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. gegužės 25 d. Panaikintame pase buvo įrašas: „Pasas panaikintas. Galiojančios vizos pase nepanaikintos“.

23

Šiam Indijos piliečiui pasienyje buvo neleista atvykti į Latvijos teritoriją, nes jis neturėjo galiojančios vizos.

24

2010 m. spalio 14 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba skyrė Air Baltic2000 Latvijos latų (LVL) dydžio administracinę baudą už padarytą administracinį pažeidimą, nes atvežė į Latviją asmenį, neturintį valstybės sienai kirsti būtinų kelionės dokumentų.

25

Air Baltic dėl šio sprendimo pateikė skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui, šis 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu tą skundą atmetė.

26

Tada Air Baltic pateikė skundą Administratīvajā rajona tiesa (administracinis apylinkės teismas). 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu šis teismas atmetė skundą.

27

Air Baltic apskundė minėtą sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

28

Tokiomis aplinkybėmis, manydamas, kad Šengeno sienų kodekso ir Vizų kodekso išaiškinimas būtinas jo nagrinėjamam ginčui išspręsti, Administratīvā apgabaltiesa (administracinis apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

29

Savo antruoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Vizų kodekso 24 straipsnio 1 dalis ir 34 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad, trečiosios šalies institucijoms panaikinus kelionės dokumentą, savaime tampa negaliojanti ir šiame dokumente įklijuota vienoda viza.

30

Šiuo atžvilgiu nurodytina, kad remdamasi 24 straipsnio 1 dalimi kompetentinga institucija išduodama vienodą vizą nustato jos galiojimo laiką. Vėliau tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis jį galima pratęsti pagal šio kodekso 33 straipsnį.

31

Vis dėlto, remiantis 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, viza panaikinama, kai paaiškėja, kad ją išduodant nebuvo tenkinamos vizos išdavimo sąlygos, ir viza atšaukiama, kai paaiškėja, kad nebetenkinamos jos išdavimo sąlygos.

32

Vadinasi, vienoda viza galioja bent iki tol, kol pasibaigia ją išdavusios valstybės narės kompetentingos institucijos išduodant vizą nustatytas galiojimo laikotarpis, nebent ji panaikinama arba atšaukiama prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui pagal Vizų kodekso 34 straipsnį.

33

Tačiau iš to paties straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad, norint panaikinti arba atšaukti vienodą vizą, būtina, kad vizą išdavusios valstybės narės arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtų specialų sprendimą. Taigi trečiosios šalies institucija neturi kompetencijos panaikinti vienodos vizos.

34

Todėl tokios institucijos priimtas sprendimas panaikinti kelionės dokumentą, kuriame yra vienoda viza, negali būti laikomas turinčiu įtakos šios vizos panaikinimui arba atšaukimui.

35

Be to, iš Vizų kodekso 34 straipsnio matyti, kad vienodą vizą kompetentinga institucija gali panaikinti tik remdamas viena iš šio kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje numatytų priežasčių (šiuo klausimu žr. Sprendimo Koushkaki, C‑84/12, EU:C:2013:862, 42 ir 43 punktus). Taigi vienintelė su kelionės dokumentu tiesiogiai susijusi vizos panaikinimo priežastis yra netikro, suklastoto arba padirbto kelionės dokumento pateikimas išduodant vizą, kaip tai numatyta minėto kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Iš to išplaukia, kad kelionės dokumento, į kurį įklijuota viza, panaikinimas po jos išdavimo nėra viena iš priežasčių, kuri galėtų pagrįsti kompetentingos institucijos sprendimą panaikinti vizą.

36

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Vizų kodekso 24 straipsnio 1 dalis ir 34 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad, trečiosios šalies institucijai panaikinus kelionės dokumentą, į šį dokumentą įklijuota vienoda viza netampa savaime negaliojanti.

37

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalis, siejama su jo 13 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad privaloma trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlyga – per patikrinimą kertant sieną pateikti galiojančią vizą, kuri būtinai turi būti įklijuota galiojančiame kelionės dokumente.

38

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog Šengeno sienų kodekso 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų šio kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygų ir nepriklauso kuriai nors iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją.

39

Pagal minėto kodekso 5 straipsnio 1 dalį pirmosios dvi trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygos yra tokios: turėti, pirma, galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jiems kirsti sieną, ir, antra, galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 539/2001.

40

Taigi konstatuotina, kad minėtos nuostatos tekste daromas skirtumas tarp Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos atvykimo sąlygos turėti kelionės dokumentą ar dokumentus ir tos pačios dalies b punkte įtvirtintos sąlygos turėti vizą, tačiau visiškai nenurodyta, kad aplinkybė, jog viza turi būti įklijuota į kelionės dokumentą, galiojantį tuo metu, kai kertama siena, yra atvykimo sąlyga.

41

Priešingai, kaip pažymėjo Latvijos ir Suomijos vyriausybės, kai kuriose Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 3 dalies a punkto i papunkčio kalbinėse versijose, kaip antai ispanų, estų, italų ir latvių, išreikšta mintis, kad per patikrinimą kertant sieną kompetentingos institucijos turi įsitikinti, kad trečiosios šalies pilietis turi galiojantį kelionės dokumentą, į kurį įklijuota viza.

42

Vis dėlto dauguma minėtos Šengeno sienų kodekso nuostatos kalbinių versijų, t. y. danų, vokiečių, graikų, anglų, prancūzų, lietuvių, vengrų, maltiečių, olandų, lenkų, portugalų, slovėnų ir švedų, suformuluotos taip, kad jose nenurodyta, kad viza būtinai turi būti įklijuota į kelionės dokumentą, kuris galioja sienos kirtimo momentu; tiesa, kitose kalbinėse versijose, kaip antai čekų ir suomių, ši nuostata suformuluota šiek tiek dviprasmiškai.

43

Tačiau, kadangi Sąjungos teisės nuostatą būtina aiškinti vienodai, reikalaujama, kad, esant kalbinių versijų skirtumų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (šiuo klausimu žr. Sprendimo DR et TV2 Danmark, C‑510/10, EU:C:2012:244, 45 punktą ir Sprendimo Bark, C‑89/12, EU:C:2013:276, 40 punktą).

44

Pirmiausia dėl teisės akto struktūros, kurio dalis yra Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 3 dalies a punkto i papunktis, reikia nurodyti, kad šio kodekso 7 straipsnis įtrauktas į II antraštinės dalies II skyrių „Išorės sienų kontrolė ir atsisakymas leisti atvykti“, o paties kodekso 5 straipsnis yra tos pačios antraštinės dalies I skyriuje „Išorės sienų kirtimas ir atvykimo sąlygos“.

45

Beje, tiek iš Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio pavadinimo, tiek iš to paties straipsnio 3 dalies a punkto teksto matyti, kad šios nuostatos tikslas – ne nustatyti trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, bet patikslinti įvairius nuodugnaus patikrinimo aspektus, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, siekdamos visų pirma patikrinti, ar šie asmenys atitinka šio kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

46

Taip pat reikia pažymėti, kad minėto kodekso 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsisakyti leisti atvykti galima tik sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys, ir jos trečiosios šalies piliečiui turi būti pateiktos to paties kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke.

47

Taigi tarp tame blanke pateiktų devynių langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi siekdamos nurodyti sprendimo atsisakyti leisti atvykti priežastis, yra keli skirtingi langeliai, atitinkamai susiję su pateiktais kelionės dokumentu ir viza. Tačiau šiame blanke nėra nė vieno langelio, kuriame atsisakymą leisti atvykti būtų galima pagrįsti priežastimi, kad pateikta galiojanti viza nėra įklijuota į kertant sieną galiojantį kelionės dokumentą.

48

Be to, iš Vizų kodekso 29 straipsnio 2 dalies matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė atmesti bet kokios galimybės atvykti į valstybių narių teritoriją be galiojančiame kelionės dokumente įklijuotos vizos, nes jis aiškiai numatė galimybę įklijuoti vizą į atskirą lapą tuo atveju, kai išdavimo valstybė narė nepripažįsta jai pateikto kelionės dokumento.

49

Beje, viza, kurios galiojimo terminas nepasibaigė ir kuri įklijuota į kelionės dokumentą, panaikintą po šios vizos išdavimo, jeigu po tokio panaikinimo nebebūtų galima jos pateikti norint atvykti į valstybių narių teritoriją, net kartu su galiojančiu kelionės dokumentu, prarastų veiksmingumą. Todėl taip aiškinant Šengeno sienų kodeksą, tokia viza de facto prarastų galiojimą, numatytą Vizų kodekso 24 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnyje, kaip jie išaiškinti šio sprendimo 36 punkte.

50

Antra, dėl Šengeno sienų kodeksu siekiamų tikslų pažymėtina, jog iš jo 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad sienų kontrolė turėtų padėti kovojant su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis ir neleisti kilti grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams. Be to, šio kodekso 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad patikrinimai kertant sieną yra skirti užtikrinti, kad asmenims galima leisti atvykti į valstybių narių teritoriją arba iš jos išvykti.

51

Tam, kad būtų pasiekta minėtų tikslų, to paties kodekso 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atvykstantys ir išvykstantys trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami, o tai, be kita ko, apima atvykimo ir išvykimo spaudų atitinkamo trečiosios šalies piliečio kelionės dokumentuose apžiūrą, siekiant patikrinti, ar asmuo dar neviršijo maksimalios leidžiamos buvimo valstybių narių teritorijose trukmės.

52

Žinoma, kaip nurodo Latvijos ir Suomijos vyriausybės, tai patikrinti sudėtingiau, kai kartu pateikiami panaikintas kelionės dokumentas, į kurį įklijuota galiojanti viza, ir galiojantis kelionės dokumentas.

53

Vis dėlto, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 68 punkte, dėl to, kad pateikiami du skirtingi kelionės dokumentai, kompetentingos institucijos neatsiduria situacijoje, kai nebegali protingomis sąlygomis atlikti Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 3 dalyje numatytų patikrinimų atsižvelgdamos į duomenis, kuriuos gali rasti dviejuose joms pateiktuose kelionės dokumentuose.

54

Šios institucijos, beje, susiduria su panašiais sunkumais Sąjungos teisės aktų leidėjo specialiai nustatytu atveju, kai atvykimo arba išvykimo spaudas uždedamas ne kelionės dokumente, bet atvykimas arba išvykimas užregistruojamas atskirame lape, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekso 10 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

55

Be to, sutikus, kad pateikus du skirtingus kelionės dokumentus gali kilti pakankamai praktinių sunkumų, norint atsisakyti leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, kurių vienoda viza įklijuota į panaikintą kelionės dokumentą, būtų pažeistas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su šio kodekso 7 konstatuojamąja dalimi, įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį sienų kontrolė turėtų proporcingai atitikti siekiamus tikslus.

56

Iš visa to, kas pasakyta, išplaukia, jog į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalis, siejama su jo 13 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip: joje nenustatyta trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlyga, kad per patikrinimą kertant sieną galiojanti viza privalo būti įklijuota į galiojantį kelionės dokumentą.

57

Savo trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalis, siejama su jo 13 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose nustatyta trečiųjų šalių piliečių atvykimo į atitinkamos valstybės narės teritoriją sąlyga, kad galiojanti viza privalo būti įklijuota į galiojantį kelionės dokumentą.

58

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, matyti, kad į trečiąjį klausumą galima atsakyti neigiamai, tik jeigu valstybė narė turi diskreciją, kuria remdamasi gali atsisakyti leisti trečiosios šalies piliečiui atvykti į jos teritoriją pritaikiusi Šengeno sienų kodekse nenumatytą atvykimo sąlygą.

59

Šiuo atžvilgiu reikiu pažymėti, kad iš pačios šio minėto kodekso 5 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad joje nustatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygos, o ne minimalūs motyvai, į kuriuos atsižvelgus galima atsisakyti šiems piliečiams leisti atvykti į šią teritoriją.

60

Beje, Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad patikrinimai kertant sienas atliekami pagal šio kodekso II antraštinės dalies II skyrių.

61

Tačiau, nors minėto kodekso 7 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnyje, kurie patenka į šį II skyrių, atitinkamai numatyta kompetentingų institucijų pareiga patikrinti, ar tenkinamos to paties kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos atvykimo sąlygos, ir galimybė sušvelninti patikrinimus kertant sieną, jokioje šio skyriaus nuostatoje neminima šių institucijų galimybė išplėsti šiuos patikrinimus ir reikalauti laikytis kitų sąlygų, nei išvardytos pastarojoje nuostatoje.

62

Be to, tai, jog Šengeno sienų kodekso 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų šio kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygų ir nepriklauso kuriai nors iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją, kartu to paties 13 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numačius, kad tikslios atsisakymo priežastys turi būti pateiktos minėto kodekso V priedo B dalyje pateiktame standartiniame blanke, yra aplinkybė, kuri patvirtina aiškinimą, kad šio 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvykimo sąlygų sąrašas yra baigtinis (pagal analogiją žr. Sprendimo Koushkaki, EU:C:2013:862, 38 punktą).

63

V priedo B dalyje pateiktame standartiniame blanke, beje, yra devyni langeliai, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi, siekdamos pranešti trečiosios šalies piliečiui apie sprendimo neleisti atvykti priežastis. Šeštasis langelis susijęs su Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies pradžioje numatyta buvimo trukme, o kiti langeliai nurodo tos pačios dalies a–e punktuose numatytas sąlygas.

64

Šengeno sienų kodekso V priedo A dalyje taip pat nurodyta, kad atsisakius leisti atvykti kompetentingas sienos apsaugos pareigūnas turi, be kita ko, pase parašyti raidę (‑es), atitinkančią (‑as) atsisakymo leisti atvykti priežastį (‑is); jų sąrašas pateiktas atsisakymo leisti atvykti standartiniame blanke.

65

Be to, iš minėto kodekso 1 straipsnio ir 4, 8 ir 19 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jis skirtas nustatyti sąlygas, kriterijus ir išsamias nuostatas, taikomas kontrolei prie Sąjungos išorės sienų, o to valstybės narės negali deramai pasiekti. Šio kodekso 6 konstatuojamojoje dalyje, beje, patikslinta, kad sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę, o tai reiškia, kad turi būti nustatytos bendros atvykimo sąlygos.

66

Todėl aiškinimas, kad pagal Šengeno sienų kodeksą valstybės narės tik įpareigojamos atsisakyti neleisti atvykti į valstybių narių teritoriją susiklosčius tam tikroms konkrečioms situacijoms, bet jame nenustatomos suderintos atvykimo į šią teritoriją sąlygos, nesuderinamas su pačiu šio kodekso tikslu (pagal analogiją žr. Sprendimo Koushkaki, EU:C:2013:862, 50 punktą).

67

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarime įtvirtintos nuostatos yra skirtos aukštam ir vienodam išorės sienų kontrolės ir priežiūros lygiui užtikrinti, greta laisvo vidaus sienų kirtimo Šengeno erdvėje (Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑503/03, EU:C:2006:74, 37 punktas), pasitelkiant suderintas išorės sienų kontrolės taisykles, numatytas Šengeno sienų kodekso 6–13 straipsniuose (šiuo klausimu žr. Sprendimo ANAFE, C‑606/10, EU:C:2012:348, 26 ir 29 punktus).

68

Be to, nors pagal Vizų kodekso 30 straipsnį vien vienodos vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti, šio kodekso 3 konstatuojamojoje dalyje numatytam tikslui supaprastinti teisėtą keliavimą būtų pakenkta, jeigu valstybės narės galėtų savavališkai nuspręsti neleisti atvykti vienodą vizą turinčiam trečiosios šalies piliečiui, nustatydamos papildomą atvykimo sąlygą, palyginti su tomis, kurios išvardytos Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, kai pats Sąjungos teisės aktų leidėjas nemanė, jog tam, kad būtų leista atvykti į valstybių narių teritoriją, būtina tenkinti tokią sąlygą (pagal analogiją žr. Sprendimo Koushkaki, EU:C:2013:862, 52 punktą).

69

Iš to matyti, kad valstybė narė neturi diskrecijos atsisakyti leisti trečiosios šalies piliečiui atvykti į jos teritoriją pritaikiusi Šengeno sienų kodekse nenumatytą sąlygą.

70

Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalis, siejama su jo 13 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip: ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose nustatyta trečiųjų šalių piliečių atvykimo į atitinkamos valstybės narės teritoriją sąlyga, kad galiojanti viza privalo būti įklijuota į galiojantį kelionės dokumentą.

71

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: