—

Établissement national des produits de l’agriculture ir de la mer (FranceAgriMer), atstovaujamos advokatų H. Didier ir F. Pinet,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues, S. Menez ir C. Candat,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar ir B. Majczyna,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Schima ir D. Triantafyllou,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 822/87 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 84, p. 1), iš dalies pakeisto 1988 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2253/88 (OL L 198, p. 35) (toliau – Reglamentas Nr. 822/87), 1983 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1059/83 dėl stalo vyno, vynuogių misos, koncentruotos vynuogių misos ir rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos saugojimo sutarčių (OL L 116, p. 77), iš dalies pakeisto 1999 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2646/1999 (OL L 324, p. 10) (toliau – Reglamentas Nr. 1059/83), ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (FranceAgriMer, Nacionalinė žemės ūkio ir jūros produktų įstaiga), kuri yra Office national interprofessionnel des vins (Onivins, Nacionalinis tarpšakinis vyno biuras) teisių perėmėja, ir Vinifrance SA (toliau – Vinifrance) ginčą dėl visos šios bendrovės gautos pagalbos saugojimui susigrąžinimo.

3

Iš Reglamento Nr. 822/87 1 straipsnio ir I priedo 6 punkto matyti, kad jis reglamentuoja koncentruotą vynuogių misą, kuri apibrėžta kaip „Bendrijoje pagaminta“ nekaramelizuota vynuogių misa, gauta iš dalies išdžiovinus vynuogių misą.

4

Nagrinėjamu klausimu šio reglamento 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Paramos sistema yra skirta privačiai sandėliuojant:

<...>

2.   Parama, nurodyta 1 paragrafe, turi būti paskirta atsižvelgiant į galutinę išvadą, priimtą kartu su intervencine agentūra <...> ilgalaikei sandėliavimo sutarčiai [1 dalyje nurodyta pagalba skiriama sudarius su intervencinėmis agentūromis <...> ilgalaikio saugojimo sutartį].“

5

Iš Reglamento Nr. 1059/83 1 straipsnio matyti, kad šiuo reglamentu nustatomos saugojimo sutarčių sudarymo taisyklės.

6

Šio reglamento trečioje konstatuojamojoje dalyje pažymėta: kadangi „<...> sutartis sudarė intervencinės agentūros ir tokių sutarčių paprašę gamintojai, reikia pateikti gamintojo apibrėžimą ir atsižvelgiant į jam tenkančius įsipareigojimus reikalauti, kad produktas, kuris yra saugojimo sutarties dalykas, priklausytų jam nuosavybės teise“.

7

Minėto reglamento 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Intervencinės agentūros sudaro sutartis tik su atskirais gamintojais arba jų grupėmis.

Pagal šį reglamentą „gamintojas“ – tai bet kuris fizinis arba juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, kurie atlieka arba kurių vardu atliekamos šios operacijos:

2.   Gamintojas gali sudaryti sutartis tik dėl produktų, kuriuos jis pats pagamino arba už kurių pagaminimą jis atsako ir kurių savininkas yra jis“.

8

To paties reglamento 12 straipsnyje nustatyti visoje Europos Sąjungoje taikytini pagalbos saugojimui fiksuoto dydžio tarifai už hektolitrą vienai dienai, be kita ko, vynuogių misos.

9

Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Išskyrus force majeure atvejus,

10

Reglamento Nr. 2988/95 ketvirtoje, penktoje ir aštuntoje konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„kadangi veiksmingai kovojant su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu būtina priimti tam tikras bendras taisykles visose Bendrijos politikos srityse;

kadangi neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal šį reglamentą;

<...>

kadangi Bendrijos teisės aktuose yra nustatytos Bendrijos administracinės nuobaudos bendros žemės ūkio politikos sistemoje; kadangi tokios nuobaudos turi būti nustatytos ir kitose srityse;“

11

Šio reglamento 1 straipsnyje įtvirtinta:

„1.   Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.

2.   „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su [kilęs dėl] ekonominės veiklos vykdytojo [ūkio subjekto] veiksmų ar neveikimo, dėl kurio [kurių] Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“

12

Pagal minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalį, „kad minėtos taisyklės būtų taikomos teisingai, Bendrijos teisės aktuose nustatomas administracinių priemonių ir nuobaudų pobūdis ir taikymo sritis atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, suteiktą ar gautą naudą bei atsakomybės laipsnį“.

13

To paties reglamento II dalies „Administracinės priemonės ir nuobaudos“ 4 straipsnyje numatyta:

„1.   Įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai [nepagrįstai] įgyta nauda paprastai panaikinama:

<...>

2.   Taikant 1 dalyje nurodytas priemones apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą.

<...>

4.   Šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis.“

14

Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

<...>“

15

Bendrovė Vinifrance prekiauja ir tarpininkauja prekiaujant neišpilstytu vynu bei vynuogių koncentratais. 1997 m. gruodžio mėn. ši bendrovė įsigijo 34408 hektolitrų vynuogių misos iš dviejų Italijos tiekėjų, būtent bendrovių Cantine Trapizzo ir Far Vini. Pagal 1998 m. sausio 23 d. ir 1998 m. vasario 4 d. su Onivins sudarytas ilgalaikio saugojimo sutartis Vinifrance koncentravo savo vynuogių misą Italijoje ir pristatė ją į Prancūziją saugoti. Pirma saugojimo sutartis buvo sudaryta dėl 8110 hektolitrų koncentruotos vynuogių misos, kurią patiekė bendrovė Cantine Trapizzo, o antroji – dėl bendrovės Far Vini patiektų 1215 hektolitrų misos. 1998 m. kovo 10 d. ir balandžio 6 d. bendrovė Vinifrance gavo 170391,31 EUR ir 23280,79 EUR pagalbą saugojimui pagal Reglamento Nr. 822/87 32 straipsnį.

16

2000 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. Agence centrale des organismes d’intervention dans le secteur agricole (ACOFA, Centrinė intervencijas į žemės ūkio sektorių vykdančių organizacijų agentūra) atlikus Vinifrance patikrinimus buvo nustatyta, pirma, kad nuo 1992 m. pabaigos bendrovė Far Vini nebeegzistuoja ir jokios vyną gaminančios įmonės sąskaitose faktūrose nurodytu adresu nėra, antra, kad didžioji dalis Vinifrance iš bendrovės Cantine Trapizzo įsigytos misos iš tikrųjų buvo tiekiama pastarajai iš bendrovės Far Vini.

17

Kadangi sudarant pirkimo–pardavimo sutartis bendrovė Far Vini neegzistavo, ACOFA ataskaitoje iš esmės buvo padaryta išvada, kad yra abejonių dėl bendrovės Far Vini tiesiogiai ar netiesiogiai patiektos vynuogių misos Bendrijos kilmės ir kad neįrodyta, jog jos savininkė yra Vinifrance. Tačiau ACOFA neabejojo Vinifrance iš bendrovės Cantine Trapizzo įsigytos vynuogių misos, kurios šiai bendrovė Far Vini netiekė, t. y. 4587,8 hektolitrų iš 34408 hektolitrų atitinkamos nekoncentruotos vynuogių misos, Bendrijos kilmės ir nuosavybės teisės į ją.

18

Atsižvelgęs į ACOFA ataskaitą Onivins direktorius 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimu atšaukė visą Vinifrance pervestą pagalbą saugojimui, remdamasis iš esmės tuo, jog ši bendrovė negali patvirtinti, kad vynuogių misą, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai tiekė bendrovė Far Vini, buvo Bendrijos kilmės, taip pat negali įrodyti, kad ji yra šios misos savininkė.

19

Ieškiniu, kurį Tribunal administratif de Montpellier (Monpeljė administracinis teismas) gavo 2004 m. sausio 16 d., Vinifrance paprašė panaikinti šį sprendimą. 2007 m. birželio 15 d. sprendimu šis teismas panaikino minėtą sprendimą motyvuodamas tuo, kad teisiškai Onivins negalėjo reikalauti grąžinti visą pagalbą.

20

Tribunal administratif de Montpellier nuomone, pagal Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnio 1 dalies b punktą galima reikalauti grąžinti tik dalį pagalbos proporcingai gamintojo padaryto pažeidimo sunkumui. Šis teismas nusprendė, kad Vinifrance inkriminuojami pažeidimai yra susiję su šiuo 17 straipsniu. Konkrečiai kalbant, jis konstatavo, kad kaltinimas, susijęs su aplinkybe, jog Vinifrance negali įrodyti vynuogių misos Bendrijos kilmės ir nuosavybės teisės į ją, pagrįstas tik dalies, o ne visos saugojimo sutartyse nurodytos vynuogių misos atžvilgiu. Todėl šis teismas nusprendė, kad Onivins sprendimas yra neteisėtas, nes jame reikalaujama grąžinti visą pagalbą, įskaitant teisėtai gautą jos dalį.

21

Office national interprofessionnel des fruits, des légumes, des vins et de l’horticulture (Viniflhor, Nacionalinis tarpšakinis vaisių, daržovių ir sodininkystės biuras), kuris yra Onivins teisių perėmėjas, pateikė dėl šio sprendimo apeliacinį skundą Cour administrative d’appel de Marseille (Marselio apeliacinis administracinis teismas). 2009 m. birželio 15 d. sprendimu šis teismas, be kita ko, nusprendė, kad Tribunal administratif de Montpellier teisingai taikė Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnio 1 dalį ir atmetė šį skundą. Konkrečiai kalbant, jis nusprendė, kad vien aplinkybės, jog Onivins direktorius pareikalavo grąžinti visą pagalbą, įskaitant pagalbos dalį, susijusią su vynuogių misa, kurios kilmės ir nuosavybės teisių į ją ACOFA neginčijo, pakanka siekiant nustatyti, jog šiame sprendime padaryta teisės klaida.

22

Viniflhor teises perėmusi institucija FranceAgriMer pateikė dėl šio sprendimo kasacinį skundą Conseil d’État (Valstybės Taryba), kuriame, be kita ko, nurodė, kad Cour administrative d’appel de Marseille padarė teisės klaidą, pirma, kai nusprendė, jog Onivins direktoriaus sprendimu negalėjo būti reikalaujama grąžinti visą Vinifrance gautą pagalbą ir, antra, kai remdamasis šia aplinkybe padarė išvadą, kad visą minėtą sprendimą reikia panaikinti.

23

Anot FranceAgriMer, padaryti pažeidimai nenumatyti Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnyje. Todėl, nesant šiame atskirą sektorių reglamentuojančiame teisės akte aiškios nuostatos dėl inkriminuojamų pažeidimų, būtent aplinkybės, jog Vinifrance neįrodė, kad buvo vynuogių misos savininkė, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1059/83 2 straipsnio 2 dalį, ir kad ši misa buvo Bendrijos kilmės, kaip to reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 822/87, dėl tokių pažeidimų, lemiančių saugojimo sutarčių, kuriomis remiantis buvo pervesta pagalba, pripažinimą negaliojančiomis, nepagrįstai gauta nauda turi būti susigrąžinta. Be to, FranceAgriMer nurodo, kad remdamasis Reglamentu Nr. 2988/95 Onivins galėjo teisėtai reikalauti visiškai grąžinti abi Vinifrance suteiktas pagalbas privačiam saugojimui. Dar daugiau, ši intervencinė agentūra nurodo, kad turėjo būti panaikintas ne visas Onivins sprendimas, o tik ta jo dalis, kurioje reikalaujama grąžinti pagalbos dalį, dėl kurios nebuvo abejojama, kad laikomasi teisės aktuose nustatytų sąlygų.

24

Tokiomis aplinkybėmis Conseil d’État nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

25

Pirmojo klausimo pirmoje dalyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar esant situacijai, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai dėl bendrovės, kuri, kaip manoma, pardavė vynuogių misą, nebuvimo neįmanoma nustatyti šios misos kilmės, minėtą misą iš šios bendrovės įsigijęs gamintojas vis dėlto gali teisėtai sudaryti šios misos saugojimo sutartį, taip pat kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1059/83 2 straipsnio 2 dalyje nustatytu reikalavimu būti šios vynuogių misos „savininku“, ir dėl šios priežasties pasinaudoti pagalba saugojimui pagal Reglamentą Nr. 822/87.

26

Reikia pažymėti, kad nors Reglamento Nr. 1059/83 2 straipsnyje apibrėžiama šiame reglamente vartojama „gamintojo“ sąvoka ir reikalaujama, kad šis būtų vynuogių misos „savininkas“, kad galėtų su intervencine agentūra teisėtai sudaryti saugojimo sutartį, suteikiančią teisę į pagalbą saugojimui, jame neapibrėžiama „savininko“ sąvoka.

27

Tačiau šuo reglamentu nustatomos tik Reglamento Nr. 822/87 taikymo sąlygos, kiek tai susiję su saugojimo sutartimis, galinčiomis suteikti teisę į pagalbos saugojimui gavimą.

28

Kaip teisingai pažymėjo FranceAgriMer ir Europos Komisija, klausimą, ar ūkio subjektas gali būti pripažintas „savininku“ pagal Reglamento Nr. 1059/83 2 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai sudaryti teisę į pagalbą saugojimui suteikiančią saugojimo sutartį, galima kelti tik tuo atveju, jei vynuogių misa patenka į Reglamento Nr. 822/87 materialinę taikymo sritį. Šiuo aspektu neginčijama, kad pagal nagrinėjamus teisės aktus teisė į pagalbą saugojimui, kaip numatytoji šiame reglamente, galėjo būti suteikta tik dėl Bendrijos kilmės vynuogių misos.

29

Pagrindinėje byloje nustatyta, kad Vinifrance pati negamino vynuogių misos, o nusipirko ją pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau paaiškėjo, kad ši pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su įmone, kuri sudarant sutartį teisiškai neegzistavo, todėl minėtos bendrovės tiesiogiai ar netiesiogiai patiektos vynuogių misos Bendrijos kilmė negalėjo būti nustatyta.

30

Tokiomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į klausimą, ar Vinifrance, kaip „gamintoja“, teisiškai arba faktiškai buvo aptariamų prekių savininkė, jei negalima būtų laikyti, kad tai buvo Bendrijos kilmės vynuogių misa, toks subjektas bet kuriuo atveju negalėtų būti laikomas įsigijusiu į Reglamento Nr. 822/87 taikymo sritį patenkančią vynuogių misą, suteikiančią jam galimybę pasinaudoti šiame reglamente numatyta pagalba saugojimui.

31

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmojo klausimo pirmą dalį reikia atsakyti, kad esant situacijai, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai dėl bendrovės, kuri, kaip manoma, pardavė vynuogių misą, nebuvimo neįmanoma nustatyti šios misos kilmės, minėtą misą iš šios bendrovės įsigijęs gamintojas, kad ir kaip būtų, negali pasinaudoti pagalba saugojimui pagal Reglamentą Nr. 822/87.

32

Pirmojo klausimo antroje dalyje, taip pat antrajame–penktajame klausimuose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta nuobaudų skyrimo tvarka taikoma tada, kai gamintojas gavo pagalbą saugojimui, nors didžioji dalis saugojimo sutartyje, pateiktoje grindžiant paraiškas dėl pagalbos, nurodytos vynuogių misos, priešingai, nei reikalaujama pagal Reglamentą 822/87, nėra Bendrijos kilmės. Be to, pateikdamas šiuos klausimus minėtas teismas siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos gali būti papildomas, ar alternatyvus teisinis pagrindas patraukiant atsakomybėn už tokius pažeidimus.

33

FranceAgriMer ir Prancūzijos vyriausybė iš esmės nurodo, kad Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnis nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn už pažeidimus, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje. Iš tikrųjų, viena vertus, šio straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta nuobaudų už tam tikrose išsamiai išvardytose šio reglamento nuostatose nustatytų reikalavimų neįvykdymą skyrimo tvarka, tačiau šių reikalavimų neįvykdymas neginčijamas pagrindinėje byloje. Kita vertus, minėto 17 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta nuobauda už kitų šiame reglamente arba saugojimo sutartyse nurodytų reikalavimų neįvykdymą. Tačiau ši nuobauda, t. y. pervedamos pagalbos sumažinimas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, negali būti taikoma tokiems dideliems trūkumams, kaip antai vynuogių misos savininko teisių neturėjimas, dėl kurio nesilaikoma Reglamento Nr. 1059/83 2 straipsnio 2 dalies, arba galimybės nustatyti vynuogių misos Bendrijos kilme, suteikiančią teisę gauti pagalbą, nebuvimas, dėl kurio nevykdomas pagrindinis reikalavimas, nustatytas pagalbai saugojimui, kaip antai numatytas Reglamente Nr. 822/87.

34

Konkrečiai kalbant, Prancūzijos vyriausybė mano, kad Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnyje įtvirtintos nuobaudos siejamos su saugojimo sutarčių vykdymu. Tačiau pagrindinėje byloje nurodyti pažeidimai susiję su pačiomis tokių sutarčių sudarymo sąlygomis ir atitinkamai su šių sutarčių galiojimu siekiant gauti pagalbą saugojimui.

35

Kadangi taikomuose atskirą sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiuo atveju reglamentuose Nr. 822/87 ir 1059/83, nuobauda nėra apibrėžta, FranceAgriMer ir Prancūzijos vyriausybė mano, kad Reglamentas Nr. 2988/95 turi būti taikomas tiek, kiek inkriminuojami reikalavimų neįvykdymai sudaro šio reglamento 1 straipsnyje numatytus pažeidimus. Šiuo klausimu jos pažymi, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog šio reglamento 5 straipsnis negali būti teisinis pagrindas skirti administracinę nuobaudą. Tačiau jos mano, kad minėto reglamento 4 straipsnis, kuriame įtvirtintas bendrasis Sąjungos teisės principas, pagal kurį egzistuoja pareiga grąžinti visą nepagrįstai gautą pagalbą, gali būti teisinis pagrindas susigrąžinti visą pagrindinėje byloje nagrinėjamą pagalbą saugojimui.

36

Lenkijos vyriausybė savo ruožtu mano, kad jeigu atskirą sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose siekiant patraukti atsakomybėn už pažeidimą nenumatytas nuobaudos skyrimas, reikia taikyti nacionalinėje teisėje nustatytas nuobaudas, jeigu jos egzistuoja. Šiomis aplinkybėmis vyriausybė pažymi, kad pareiga grąžinti nepagrįstai gautą pagalbą patenka į Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnyje pavartotą „administracinės priemonės“ sąvoką ir nekliudo be tokio grąžinimo dar skirti administracinę nuobaudą.

37

Iš pradžių Komisija teigė, kad Prancūzijos intervencinės agentūros sprendimas visiškai susigrąžinti abi pagalbas saugojimui faktiškai apima du aspektus, nes du nustatyti teisės aktų trūkumai susiję tik su dalimi pagrindinėje byloje nagrinėjamos vynuogių misos.

38

Pirma, šiame sprendime buvo nurodyta susigrąžinti dalį pagalbos saugojimui, susijusios su vynuogių misos kiekiais, dėl kurių Vinifrance nepateikė įrodymų, jog yra šios misos „savininkė“ ir kad misa Bendrijos kilmės. Šiuo atžvilgiu Komisija tvirtino, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką toks susigrąžinimas yra tiesiog pripažinimo, kad nebuvo įvykdytos sąlygos, reikalingos norint gauti pagal Sąjungos teisės aktus kylančią naudą, pasekmė, o tai reiškia, jog pagalba suteikta nepagrįstai, ir tai pateisina pareigą ją grąžinti.

39

Antra, dėl pagalbos dalies, gautos tik už iš bendrovės Cantine Trapizzo įsigytą vynuogių misą, dėl kurios nebuvo konstatuota, kad teisės aktų reikalavimai neįvykdyti, Komisija teigė, jog ši minėto sprendimo dalis turi būti vertinama kaip nuobauda. Tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo nei Reglamente Nr. 2988/95, nei atskirą sektorių reglamentuojančiuose reglamentuose Nr. 822/87 ir 1059/83, nei nacionalinėje teisėje.

40

Tačiau per posėdį Komisija pažymėjo: kadangi po koncentravimo operacijos buvo neįmanoma atskirti Bendrijos kilmės vynuogių misos nuo ne Bendrijos kilmės vynuogių misos, nuo to momento ji manė, kad tokiomis aplinkybėmis visa pagalba saugojimui turi būti susigrąžinta taikant administracinę priemonę.

41

Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalyje nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, siekiant, kaip matyti iš šio reglamento trečios konstatuojamosios dalies, kovoti visose srityse su grėsmėmis Sąjungos finansiniams interesams (2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer, C-278/02, Rink. p. I-6171, 31 punktas ir 2010 gruodžio 22 d. Sprendimo Corman, C-131/10, Rink. p. I-14199, 36 punktas).

42

Be to, iš Reglamento Nr. 2988/95 ketvirtos konstatuojamosios dalies matyti, kad veiksmingai kovojant su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu būtina priimti bendras visoms Sąjungos politikos sritims taisykles. Be to, pagal to paties reglamento penktą konstatuojamąją dalį neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal Reglamentą Nr. 2988/95 (2004 m. liepos 1 d. Sprendimo Gerken, C-295/02, Rink. p. I-6369, 55 punktas).

43

Sąjungos teisės pažeidimų kontrolės ir nuobaudų srityje Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, įtvirtino nemažai principų ir pareikalavo, kad apskritai visi atskirą sektorių reglamentuojantys reglamentai nepažeistų šių principų (žr., be kita ko, 2008 m. kovo 11 d. Sprendimo Jager, C-420/06, Rink. p. I -1315, 61 punktą; 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Beneo-Orafti, C-150/10, Rink. p. I-6843, 69 punktą ir 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Société ED & F Man Alcohols, C-669/11, 45 punktą). Be to, iš šio reglamento matyti, kad jis taip pat taikomas jam įsigaliojant egzistavusioms atskirų sektorių taisyklėms (šiuo klausimu žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo National Farmers’ Union ir kt., C-354/95, Rink. p. I-4559, 39 punktą).

44

Reglamentas Nr. 2988/95 turi reglamentuoti visus atvejus, kuriais kalbama apie jo 1 straipsnyje numatytą „pažeidimą“, t. y. apie Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, kilusį dėl ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, dėl kurių Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Sąjungos vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.

45

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad dėl bet kurio „pažeidimo“ pagal šio reglamento 1 straipsnį turi būti taikomos „administracines priemonės ir nuobaudos“ (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Bonda, C-489/10, 33 punktą).

46

Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje numatyta, kad padarius bet kurį pažeidimą nepagrįstai gauta nauda paprastai turi būti panaikinta, be kita ko, įpareigojant sumokėti mokėtinas arba grąžinti nepagrįstai įgytas sumas.

47

Dėl tyčinių arba dėl aplaidumo padarytų pažeidimų šio reglamento 5 straipsnyje tik numatyta, kad už juos gali būti skiriamos tam tikros šiame straipsnyje išvardytos administracinės nuobaudos (žr. 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo GS Belgium ir kt., C-367/09, Rink. p. I-10761, 35 punktą).

48

Minėtoje nuostatoje konkrečiai neapibrėžiama, kuri iš joje išvardytų nuobaudų turi būti skiriama pažeidus Sąjungos finansinius interesus (žr. minėtų sprendimų SGS Belgium ir kt. 36 punktą ir Société ED & F Man Alcohols 46 punktą).

49

Iš tikrųjų iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio, ypač jo 3 dalies, skaitomos kartu su šio reglamento penkta ir aštunta konstatuojamosiomis dalimis, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas privalo priimti atskirą sektorių reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose nustatomos administracinės nuobaudos, kokios priimant šį reglamentą egzistavo bendros žemės ūkio politikos sistemoje (žr. minėto Sprendimo SGS Belgium ir kt. 37 punktą).

50

Iš Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnio 1 dalies c ir d punktų matyti, kad visiškas ar dalinis Bendrijos taisyklėmis suteiktos naudos panaikinimas, net jeigu ūkio subjektas nepagrįstai pasinaudojo tik dalimi šios naudos, yra administracinė nuobauda (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Bonda 34 punktą). Tačiau remiantis Teisingumo Teismo praktika tokia sankcija, nors ir nėra baudžiamojo pobūdžio, gali būti skirta, tik jeigu turi aiškų ir nedviprasmišką teisinį pagrindą (žr. 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Emsland-Stärke, C-110/99, Rink. p. I-11569, 56 punktą; 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Käserei Champignon Hofmeister, C-210/00, Rink. p. I-6453, 52 punktą ir 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo ED & F Man Sugar, C-274/04, Rink. p. I-3269, 15 punktą) ir atitinkamai negali būti skirta remiantis vien šiomis nuostatomis (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo SGS Belgium ir kt. 43 punktą).

51

Dėl Reglamentu Nr. 822/87 įtvirtintos pagalbos saugojimui schemos reikia pažymėti, kad tokia pagalba gali būti skirta tik už Bendrijos kilmės vynuogių misos saugojimą. Be to, pagal šio reglamento 32 straipsnio 2 dalį tokia pagalba skiriama gamintojui sudarius su viena ar keliomis intervencinėmis agentūromis vieną ar kelias saugojimo sutartis, kurių galiojimas yra pagalbos gavimo sąlyga.

52

Reikalavimo dėl vynuogių misos Bendrijos kilmės neįvykdymas yra Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, dėl kurio Sąjungos biudžetui padaroma žala darant nepagrįstas išlaidas. Taigi toks neįvykdymas patenka į Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje apibrėžtą sąvoką „pažeidimas“.

53

Dėl klausimo, ar už tokį pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnį, galima patraukti atsakomybėn remiantis Reglamento Nr. 1059/83, kuris yra atskirą sektorių reglamentuojantis teisės aktas, 17 straipsnio 1 dalies b punktu, reikia pažymėti, kad šioje 17 straipsnio 1 dalyje numatytos dviejų rūšių nuobaudos.

54

Pirma, šio reglamento 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad pagalba neišmokama, kai gamintojas neįvykdo šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, 15 ir 16 straipsniuose, o prireikus ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Tokie pagrindinėje byloje nenagrinėjami reikalavimai yra iš esmės susiję su gamintojo ir intervencinės agentūros saugojimo sutarties vykdymo sąlygomis ir su galimu gamintojo kliūčių sudarymu kontrolei, kurią gali vykdyti ši agentūra, taip pat su minėtoje sutartyje numatyto vynuogių misos saugojimo sąlygomis.

55

Viena vertus, minėto 17 straipsnio 1 dalies b punkte dėl kitų reikalavimų, nustatytų gamintojui pagal šį reglamentą arba pagal saugojimo sutartį, numatyta, kad neįvykdžius šių reikalavimų pagalba sumažinama atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą.

56

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iki Reglamento Nr. 1059/83 galiojusiose reglamentuose pagal šio reglamento 17 straipsnį atitinkančią nuostatą buvo numatyta taikyti tik vieną nuobaudą, t. y. paprasčiausia susigrąžinti pagalbą, tiesiogiai nenumatant galimybės sumažinti išmokamą pagalbą, jei subjektas neįvykdė šiuose reglamentuose nustatyto reikalavimo. Iš tikrųjų 1976 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos reglamento Nr. 2015/76 dėl stalo vyno, vynuogių misos ir koncentruotos vynuogių misos saugojimo sutarčių (OL L 221, p. 20) 15 straipsnio 1 dalyje, taip pat 1979 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento Nr. 2600/79 dėl stalo vyno, vynuogių misos ir koncentruotos vynuogių saugojimo sutarčių (OL L 297, p. 15) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, „išskyrus force majeure atvejus, pagalba neišmokama, jei gamintojas neįvykdo sutartyje nustatytų reikalavimų“.

57

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad priimdamas Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnį Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė atskirti nuobaudas ir nustatyti jų sunkumo laipsnį, išskirdamas, pirma, išsamiai nurodytų reikalavimų pažeidimą, už kurį skirtina nuobauda – tai paprasčiausias pagalbos susigrąžinimas, antra, švelnesni sutartyse ar teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai, už kuriuos tinkamesnė nuobauda yra pagalbos sumažinimas proporcingai sunkumui.

58

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip teisingai nurodė FranceAgriMer, Prancūzijos vyriausybė ir Komisija, Reglamento Nr. 1059/83 17 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta nuobauda turi būti taikoma patraukiant atsakomybėn už su saugojimo sutarties vykdymo sąlygomis susijusius pažeidimus, kurie yra švelnesni, nei numatytieji šio straipsnio 1 dalies a punkte. Tačiau minėto reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punktas negali būti taikomas baudžiant už sunkius pažeidimus, turinčius įtakos saugojimo sutarties, pateiktos grindžiant paraišką dėl pagalbos saugojimui, galiojimui, t. y. pažeidimus, kurie leidžia abejoti dėl gamintojo tinkamumo gauti pagalbą saugojimui.

59

Jei saugojimo sutartyje, pateiktoje grindžiant paraišką dėl pagalbos, nurodytos vynuogių misos Bendrijos kilmė nenustatyta, vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sudarytos kliūtys įgyti dėl tokios sutarties teisę į pagalbą saugojimui pagal Reglamentą Nr. 822/87.

60

Taip pat reikia nustatyti, ar tuo atveju, kai taikomuose atskirą sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta nuobauda, dėl tokio Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje numatyto pažeidimo pagal šį reglamentą turi būti taikoma administracinė nuobauda arba prireikus administracinė priemonė.

61

Šiuo klausimu reikia priminti, kad kiek tai susiję su Sąjungos finansinių interesų apsauga, Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnis nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti administracinę nuobaudą, nes taikant nuobaudą reikia, kad iki aptariamo pažeidimo padarymo arba Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų priėmęs tokią nuobaudą apibrėžiantį atskirą sektorių reglamentuojantį teisės aktą, arba, jei tokie teisės aktai dar nebuvo priimti Sąjungos lygiu, kad administracinės nuobaudos skyrimas būtų numatytas pagal valstybės narės, kurioje buvo atliktas šis pažeidimas, teisę (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų SGS Belgium ir kt. 43 punktą bei Société ED ir F Man Alcohols 47 punktą).

62

Remiantis tuo, darytina išvada, kad aplinkybėmis, kaip antai pagrindinės bylos, už aptariamą „pažeidimą“ negalima skirti Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnyje numatytos „nuobaudos“, nes sektoriniuose teisės aktuose ir nacionalinės teisės aktuose nėra įtvirtinta tokios nuobaudos skyrimą numatanti nuostata.

63

Taigi kyla klausimas, ar dėl tokio Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje numatyto pažeidimo galima taikyti šio reglamento 4 straipsnyje numatytą administracinę priemonę.

64

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad bendros žemės ūkio politikos srityje, jei Sąjungos teisės aktų leidėjas nustato pagalbos suteikimo sąlygas, teisės netekimas, kylantis dėl vienos iš šių sąlygų nesilaikymo, yra ne sankcija, bet paprasčiausia įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymo pasekmė (žr. 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimo Maatschap Schonewille-Prins, C-45/05, Rink. p. I-3997, 47 punktą ir 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Hehenberger, C-188/11, 37 punktą).

65

Be to, pareiga grąžinti dėl neteisėtos veiklos gautą naudą nepažeidžia teisėtumo principo. Pripažinimas, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, reikalingos norint gauti pagal Sąjungos teisę kylančią naudą, bet kuriuo atveju reiškia, jog nauda suteikta nepagrįstai, ir tai pateisina pareigą ją grąžinti (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Emsland-Stärke 56 punktą ir 2009 m. birželio 4 d. Sprendimo Pometon, C-158/08, Rink. p. I-4695, 28 punktą).

66

Tačiau dėl pagalbos iš Sąjungos biudžeto bendros žemės ūkio politikos srityje Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad valstybių narių diskrecija dėl reikalavimo ar atsisakymo reikalauti grąžinti nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtą pagalbą tikslingumo yra nesuderinama su šiuose sektoriuose nacionalinėms valdžios institucijoms pagal Sąjungos teisės aktus taikytina pareiga susigrąžinti nepagrįstai arba neteisėtai išmokėtą pagalbą (minėto Sprendimo SGS Belgium ir kt. 50 punktas).

67

Iš to matyti, kad aplinkybėmis, kaip antai pagrindinės bylos, kai dėl konstatuotų pažeidimų saugojimo sutartys negalėjo būti laikomos teisėtai sudarytomis, kad būtų galima gauti ginčijamą pagalbą saugojimui, nacionalinės valdžios institucijos privalo taikyti Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje numatytą administracinę priemonę, t. y. reikalauti grąžinti nepagrįstai gautą pagalbą.

68

Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis inkriminuojami pažeidimai yra susiję su didžiąja dalimi vynuogių misos, nes iš 34408 hektolitrų 29821 hektolitrų buvo tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti iš neegzistuojančios bendrovės Far Vini ir tik 4587 hektolitrų deramai patiekė bendrovė Cantine Trapizzo.

69

Be to, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad dėl 4587 hektolitrų buvo sudaryta saugojimo sutartis, kuria remiantis 1998 m. kovo 10 d. buvo pervesta 170391,31 EUR suma. Beje, šie kiekiai buvo sumaišyti su bendrovės Cantine Trapizzo patiekta vynuogių misa, kurią pastaroji pati įsigijo iš bendrovės Far Vini.

70

Tokiomis aplinkybėmis, kai nė viena iš dviejų saugojimo sutarčių nebuvo sudaryta atskirai dėl Bendrijos kilmės vynuogių misos, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tai patikrinti, šis teismas prireikus gali padaryti išvadą, kad šios dvi saugojimo sutartys apskritai buvo neteisėtos sąlygos dėl koncentruotos vynuogių misos Bendrijos kilmės atžvilgiu, nes Bendrijos kilmės vynuogių misa buvo sumaišyta su ne Bendrijos kilmės vynuogių misa, todėl po koncentravimo operacijos atitinkama misa negalėjo būti nei identifikuota, nei atskirta.

71

Remiantis tuo, darytina išvada, kad, kaip teigia FranceAgriMer ir Prancūzijos vyriausybė, taip pat per posėdį Komisija, dėl šių dviejų saugojimo sutarčių negalėjo kilti teisė į pagrindinėje byloje nagrinėjamą pagalbą saugojimui, todėl nacionalinės valdžios institucijos turi teisę reikalauti grąžinti visą Vinifrance nepagrįstai pervestą pagalbą.

72

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmojo klausimo antrą dalį, taip pat į antrąjį–penktąjį klausimus reikia atsakyti, kad tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje:

73

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teisme, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: