—

The Wellcome Foundation Ltd, atstovaujamos Rechtsanwälte L. Wiltschek ir E. Tremmel,

—

Paranova Pharmazeutika Handels GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt R. Schneider,

—

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos O. Patsopoulou, G. Alexaki ir M. Apessos,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos W. Wils ir. H. Krämer,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1), iš dalies pakeistos 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimu (OL L 1, 1994, p. 3, toliau – Direktyva 89/104), 7 straipsnio aiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą, kilusį tarp Austrijos prekių ženklo ZOVIRAX savininkės The Wellcome Foundation Ltd (toliau – Wellcome) ir Paranova Pharmazeutika Handels GmbH (toliau – Paranova) dėl Wellcome arba trečiųjų asmenų į prekybą Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėse narėse pateiktų prekių ženklu ZOVIRAX žymimų vaistų, kuriuos Paranova paraleliai importavo ir kuriais, juos perpakavusi, prekiavo Austrijoje.

3

Direktyvos 89/104 7 straipsnyje „Prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimas“ numatyta:

„1.   Prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo ženklinti savo paties arba su jo sutikimu į Bendrijos rinką išleistas ir tuo prekių ženklu pažymėtas prekes.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu savininkas turi teisėtas priežastis nesutikti su tolesniu prekių naudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė.“

4

Remiantis Europos ekonominės erdvės susitarimo 65 straipsnio 2 dalimi, skaitoma kartu su šio susitarimo XVII priedo 4 punktu, Direktyvos 89/104 7 straipsnio 1 dalis, įgyvendinant minėto susitarimo tikslus, buvo pakeista, sąvoką „Bendrijoje“ keičiant žodžiais „vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje“.

5

Pagal Prekių ženklų apsaugos įstatymo (Markenschutzgesetz) 10b straipsnio 1 dalį prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti trečiajam asmeniui juo ženklinti savo paties arba su jo sutikimu į EEE rinką išleistas ir tuo prekių ženklu pažymėtas prekes. Pagal šio įstatymo 10b straipsnio 2 dalį jo 1 dalis netaikoma, jeigu savininkas turi teisėtų priežasčių nesutikti su tolesniu prekių naudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė.

6

Wellcome yra, be kita ko, dviejų žodinių Austrijos prekių ženklų ZOVIRAX ir vaizdinio bei žodinio Austrijos prekių ženklo ZOVIRAX, saugomų farmacijos prekių klasei, savininkė. Austrijoje šiuos prekių ženklus Wellcome sutikimu nuolat naudojo GlaxoSmithKline Pharma GmbH.

7

Paranova vykdė didmeninę vaistų prekybą. Visų pirma Austrijoje ji prekiavo prekių ženklu ZOVIRAX žymimais vaistais – 60 tablečių po 400 mg dėžutėmis (ZOVIRAX 400/60), kuriuos į prekybą EEE valstybėse narėse pateikdavo Wellcome ar tretieji asmenys šios bendrovės sutikimu ir kuriuos patronuojanti Paranova bendrovė pirko įprastomis vaistų prekybos sąlygomis.

8

Paranova prekiavo šiais vaistais naujose pakuotėse, kurių išorė visiškai skyrėsi nuo originalios prekės pakuočių. Šios naujos pakuotės priekyje paryškintu šriftu užrašyta nuoroda „perpakuota ir importuota bendrovės Paranova“. Gamintojas normaliu šriftu nurodytas ant jos šonų ir galinės sienelės. Ant šios naujos pakuotės kraštų yra mėlyna juostelė, kokią Paranova paprastai naudoja vaistams, kuriais ji prekiauja.

9

2003 m. gegužės 12 d. laišku Paranova informavo tai pačiai kaip ir Wellcome grupei priklausančią Austrijos bendrovę apie savo ketinimą prekiauti ZOVIRAX 400/60 Austrijoje. Prie šio laiško ji pridėjo spalvotas šio vaisto išorinės pakuotės, tablečių lapelių ir vartojimo instrukcijos kopijas. Tada tai pačiai kaip ir Wellcome grupei priklausanti Anglijos bendrovė paprašė, kad Paranova ateityje išsiųstų informaciją apie prekybą šiuo vaistu GlaxoSmithKline Corporate Intellectual Property (toliau – Glaxo) ir pridėtų išsamius visų tipų pakuočių pavyzdžius bei nurodytų eksporto valstybę ir konkrečias perpakavimo priežastis.

10

Paranova, informavusi apie jos atlikto perpakavimo priežastis, bet nenurodžiusi atitinkamo vaisto eksporto valstybės, buvo dar kartą Glaxo paprašyta nurodyti eksporto valstybę ir konkrečias perpakavimo priežastis. Paranova buvo pranešta, kad nebuvo jokios priežasties taip akivaizdžiai, t. y. didesnėmis ir geriau matomomis raidėmis nei gamintojo pavadinimas, pateikti informaciją, susijusią su paraleliniu importuotoju. Taip pat buvo pateiktas prieštaravimas ir dėl skirtingos išvaizdos dėl dviejų spalvotų juostelių ant dežutės kraštų.

11

Be to, Glaxo reikalavo pateikti kiekvienos pakuotės visą pavyzdį.

12

2003 m. birželio 4 d.Paranova nurodė, kad dėl techninių su gamyba susijusių priežasčių ji negalėjo pateikti viso galutinės pakuotės pavyzdžio, ypač dėl to, kad Glaxo nenorėjo padengti su tuo susijusių išlaidų.

13

Paranova importuoja ZOVIRAX 400/60 iš Graikijos. Ten šiuo vaistu prekiaujama 70 tablečių pakuotėmis. Austrijoje leidžiama prekiauti 60 tablečių pakuotėmis.

14

Wellcome pateikė Handelsgericht Wien prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant Paranova nutraukti siūlymą ir (arba) prekybą konkurencijos tikslais Austrijoje perpakuotu vaistu ZOVIRAX, kurio pakuotė pažymėta naujais ar Austrijoje jau saugomais egzistuojančiais Wellcome prekių ženklais, jei:

15

2004 m. gegužės 7 d. Nutartimi Handelsgericht Wien iš dalies patenkino Wellcome prašymą. Gavęs apeliacinį skundą Oberlandesgericht Wien2005 m. sausio 28 d. patenkino šį skundą tiek, kiek jis susijęs su prieš tai minėtais pirmuoju ir trečiuoju punktais, ir atmetė tiek, kiek jis susijęs su antruoju punktu.

16

Abi pagrindinės bylos šalys pateikė kasacinius skundus Oberster Gerichtshof.

17

Šis teismas nurodo, kad norint įvertinti naujos pakuotės atitiktį, yra svarbu žinoti, ar įrodymas, jog prekės perpakavimas yra būtinas, kad nebūtų trukdoma veiksmingam patekimui į rinką, turi būti pateikiamas tik paties perpakavimo atžvilgiu. Esant teigiamam atsakymui, iškyla klausimas, kokie yra kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas naujos pakuotės apipavidalinimas. Šiuo atveju yra dvi galimybės: vertinimas principo, pagal kurį prekių ženklo pažeidimas turi būti kuo lengvesnis, atžvilgiu arba naujos pakuotės apipavidalinimo vertinimas klausimo, ar jis gali kenkti prekių ženklo ir jo savininko reputacijai, atžvilgiu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia dėl paraleliniam importuotojui tenkančios pareigos informuoti apimties.

18

Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokius prejudicinius klausimus:

19

2005 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus paskelbtas Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-348/04.

20

Teisingumo Teismas priėmė sprendimą minėtoje byloje (2007 m. balandžio 26 d. Sprendimas Boehringer Ingelheim ir kt., C-348/04, Rink. p. I-3391).

21

2007 m. gegužės 30 d. laišku prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas informavo Teisingumo Teismą, kad jis nori palikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą tiek, kiek jis susijęs su pirmojo klausimo b punktu ir antruoju klausimu.

22

2007 m. birželio 15 d. Sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas atnaujino bylos nagrinėjimą.

23

Teisingumo Teismas 1996 m. liepos 11 d. Sprendimo Bristol-Myers Squibb ir kt. (C-427/93, C-429/93 ir C-436/93, Rink. p. I-3457) trečiame rezoliucinės dalies punkte nusprendė, kad Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog prekių ženklo savininkas gali teisėtai užprotestuoti vėlesnę farmacijos prekės prekybą, kai importuotojas prekę perpakavo ir ją iš naujo paženklino prekių ženklu, nebent:

24

Pastaroji sąlyga leidžia savininkui patikrinti, ar perpakuota nebuvo taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktų originalią prekės būklę, ir ar pateikimas po perpakavimo negali pakenkti prekių ženklo reputacijai (minėto sprendimo Bristol-Myers Squibb ir kt. 78 punktas ir minėto sprendimo Boehringer Ingelheim ir kt. 20 punktas).

25

Sąlyga, pagal kurią farmacijos prekės perpakavimas į naują pakuotę yra būtinas vėlesnei jo prekybai importo valstybėje narėje apima tik perpakavimo faktą, o ne būdą ir stilių, kuriais jis atliekamas (žr. minėto sprendimo Boehringer Ingelheim ir kt. 38 ir 39 punktus).

26

Taigi minėta būtinybės sąlyga apima tik prekės perpakavimo į naują pakuotę faktą, o ne šios naujos pakuotės apipavidalinimo būdą.

27

Kadangi naujos prekės pakuotės apipavidalinimo būdas nevertinamas būtinybės sąlygos, kad būtų galima vėliau prekiauti minėta preke, atžvilgiu, juo labiau jis neturėtų būti vertinamas pagal kriterijų, kad teisės į prekių ženklą pažeidimas turi būti kuo lengvesnis.

28

Būtų nelogiška tvirtinti, kad nėra pagrindo patikrinti, ar paralelinio importuotojo pasirinktas nagrinėjamos prekės naujos pakuotės apipavidalinimas yra būtinas tolesnei šios prekės prekybai, ir tuo pačiu metu reikalauti, kad jis atitiktų kuo lengvesnio teisės į prekių ženklą pažeidimo kriterijų.

29

Kaip išplaukia iš šio sprendimo 23 ir 24 punktų, teisės į prekės ženklą savininko apsauga paralelinio importuotojo pasirinkto farmacijos prekės pakuotės apipavidalinimo atžvilgiu yra iš principo užtikrinima laikantis sąlygos, kad perpakuotos prekės apipavidalinimas neturėtų kenkti prekių ženklo ir jo savininko reputacijai.

30

Todėl į pirmojo klausimo b punktą reikia atsakyti, kad Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: jei nustatoma, jog farmacijos prekės perpakavimas į naują pakuotę yra būtinas tam, kad ja vėliau būtų galima prekiauti importo valstybėje narėje, šios pakuotės apipavidalinimo būdas turi būti vertinimas tik sąlygos, pagal kurią jis negali kenkti prekių ženklo ir jo savininko reputacijai, atžvilgiu.

31

Wellcome iš esmės tvirtina, kad prekių ženklo savininko informavimas apie eksporto valstybę ir konkrečias perpakavimo priežastis leidžia pastarajam kontroliuoti, ar perpakavimas yra būtinas.

32

Nacionaliniame teisme nagrinėjant ginčą tarp prekių ženklo savininko ir paralelinio importuotojo, kuris valstybėje narėje nauja pakuote prekiauja iš kitos valstybės narės importuota farmacijos preke, šis importuotojas privalo įrodyti, be kita ko, sąlygos, pagal kurią prekių ženklo savininko naudojimasis teise į jį, siekiant užprotestuoti šiuo prekių ženklu žymimų perpakuotų prekių prekybą, turi prisidėti prie dirbtinio valstybių narių rinkų atskyrimo, egzistavimą (žr. minėto sprendimo Boehringer Ingelheim ir kt. 24 ir 54 punktus).

33

Kaip buvo priminta šio sprendimo 23 punkte, taip yra būtent tuo atveju, kai savininkas tapačią farmacijos prekę įvairiose valstybėse narėse pateikia į apyvartą įvairiose pakuotėse ir kai importuotojo atliktas perpakavimas yra būtinas norint prekiauti preke importo valstybėje narėje.

34

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir į aplinkybę, kad adekvatus įspėjimo sistemos funkcionavimas suponuoja, jog kiekviena suinteresuotoji šalis turi sąžiningai stengtis gerbti kitos šalies teisėtus interesus (2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Boehringer Ingelheim ir kt., C-143/00, Rink. p. I-3759, 62 punktas), paralelinis importuotojas privalo pateikti prekių ženklo savininkui reikalingą ir pakankamą informaciją, kuri leistų pastarajam patikrinti, ar šiuo prekių ženklu žymimos prekės perpakavimas yra būtinas, kad būtų galima ja prekiauti importo valstybėje narėje.

35

Pateiktinos informacijos rūšis iš esmės priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių. A priori negalima atmesti, kad išimtiniais atvejais tai galėtų apimti eksporto valstybės narės nuorodą, kai tokios informacijos nebuvimas trukdytų prekių ženklo savininkui įvertinti perpakavimo būtinybę.

36

Šiuo požiūriu reikia priminti, kad tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pateiktą informaciją prekių ženklo savininkas naudoja siekdamas nustatyti savo pardavimo struktūros silpnąsias vietas ir taip kovoti su paraleline prekyba jo prekėmis, su paraleline prekyba susiję asmenys turėtų gintis nuo tokių veiksmų būtent remdamiesi konkurenciją reglamentuojančiomis EB sutarties nuostatomis (šiuo klausimu žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Loendersloot, C-349/95, Rink. p. I-6227, 43 punktą).

37

Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalis aiškintina taip: paralelinis importuotojas privalo pateikti prekių ženklo savininkui reikalingą ir pakankamą informaciją, kuri leistų pastarajam patikrinti, ar šiuo prekių ženklu žymimos prekės perpakavimas yra būtinas, kad būtų galima ja prekiauti importo valstybėje narėje.

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: