29.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/1

(1)

2012 m. liepos 31 d. Reglamentu (ES) Nr. 699/2012 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2011 m. lapkričio 1 d. paskelbus pranešimą apie inicijavimą (3), po to, kai 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Europos Sąjungos plieninių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) skundas, pateiktas Sąjungos gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 40 %) visų tam tikrų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno, vardu.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau - pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys pateikė rašytines pastabas, kuriose išdėstė savo nuomonę dėl preliminarių nustatytų faktų. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir nagrinėjo visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(6)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamintojų, nesusijusių importuotojų ir eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 5–11 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai.

(7)

Primenama, kad galutinės antidempingo priemonės taikomos tam tikroms Malaizijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos ir Tailando kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno ir vėliau pradėjus vengti priemonių taip pat tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno, siunčiamoms iš Indonezijos, Šri Lankos, Filipinų ir Taivano (su tam tikromis išimtimis) (4). Pirmiau minėtos šalys toliau bus vadinamos „šalimis, kurioms taikomos antidempingo priemonės“.

(8)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(9)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 17–20 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(10)

Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą turėjo būti remiamasi tik iš Rusijos bendrovių gautais duomenimis ir kad neteisinga naudoti Turkijos bendrovių duomenis. Reikėtų priminti, kad nebendradarbiavo nė vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas, todėl Rusijai taikoma normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 5 dalis remiantis turimais faktais, t. y. informacija, gauta iš tų Turkijos eksportuojančių gamintojų, kurie naudoja Rusijos besiūlius plieno vamzdžius ir vamzdelius nagrinėjamojo produkto gamybai. Todėl teiginys atmetamas.

(11)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, laikinojo reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(12)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(13)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto vertės ir normaliosios vertės palyginimo negauta, laikinojo reglamento 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(14)

Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad 23,8 % dydžio laikinasis antidempingo muitas nėra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė į Sąjungą eksportuoja tik plieno alkūnes ir tik labai mažą jų kiekį. Tačiau plieno alkūnės yra šiame tyrime nagrinėjamasis produktas ir to neužginčijo jokia kita suinteresuotoji šalis. Be to, kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, kad importo į Sąjungą apimtis yra nedidelė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje, taikomas tik visos šalies, o ne paskirų bendrovių mastu. Todėl teiginys atmetamas.

(15)

Kitas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dempingo nevykdė ir kad tai įrodo tas faktas, kad daugelį kartų jis pralaimėjo plieno alkūnių ir movų tiekimo konkursus konkurentams iš Sąjungos. Kaip minėta pirmiau, primenama, kad nei vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas šiame tyrime nebendradarbiavo, todėl Rusijai dempingas apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 5 dalis remiantis turimais faktais. Net jei į teiginį būtų atsižvelgta, reikėtų pažymėti, kad konkursų pralaimėjimas konkurentams iš Sąjungos neprieštarauja išvadai dėl Rusijos eksportuojančio gamintojo vykdyto dempingo. Todėl teiginys atmetamas.

(16)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl dempingo skirtumo skaičiavimo negauta, laikinojo reglamento 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti nustatyti faktai patvirtinami.

(17)

Pagaliau nustatytas visos šalies dempingo skirtumas išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra toks:

(18)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, laikinojo reglamento 32–40 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(19)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pelno dydis, gautas dėl jūrų frachto, t. y. skirtumas tarp jo pirkėjams taikyto frachto ir eksportuojančio gamintojo laivybos bendrovei sumokėto frachto, turėtų būti įtrauktas į eksporto kainą. Tačiau, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje, eksporto kaina – tai kaina, faktiškai mokama arba mokėtina už produktą, kai jis parduodamas eksportui iš eksportuojančios šalies į Sąjungą. Pelno dydis, gautas pervežant produktą pirkėjui, negali būti laikomas paties produkto eksporto kainos dalimi. Todėl teiginys atmetamas.

(20)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento 41–43 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(21)

Turkijos plieno eksportuotojų asociacija (ÇIB) teigė, kad lyginant eksporto kainą ir normaliąją vertę, nepakankamai atsižvelgta į didelius besiūlių ir suvirintų vamzdelių jungiamųjų detalių kainų skirtumus. Tačiau visos bendradarbiaujančios bendrovės pateikė informaciją apie visus sandorius, susijusius su besiūlių ir suvirintų jungiamųjų detalių pardavimu. Ta informacija nuodugniai remtasi lyginant eksporto kainą ir normaliąją vertę. Kitaip tariant, besiūlės jungiamosios detalės palygintos tik su kitomis besiūlėmis jungiamosiomis detalėmis, o suvirintos jungiamosios detalės lygintos tik su kitomis suvirintomis jungiamosiomis detalėmis. Todėl šis teiginys atmetamas.

(22)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo nepateikta, laikinojo reglamento 44 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti nustatyti faktai patvirtinami.

(23)

Primenama, kad individualus dempingo skirtumas vienam iš trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų laikinai nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su bendrovės vidutine svertine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kaina. Kadangi jokių pastabų dėl tos bendrovės dempingo skirtumo nustatymo negauta, laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(24)

Apskaičiavus kitų dviejų bendradarbiaujančių bendrovių dempingą nustatyta, kad jos vykdė tikslinį dempingą tiek pasirinkto laikotarpio, tiek pasirinktų pirkėjų ir regionų atžvilgiu. Iš tiesų nustatyta aiški jų eksporto kainų tendencija – skirtingiems pirkėjams ir regionams bei skirtingu laikotarpiu taikomos kainos labai skyrėsi (iki 30 % už tokį patį nagrinėjamojo produkto modelį). Be to, palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pirmojo sakinio pirmoje dalyje nurodytą metodą apskaičiuotas dempingas neatspindėjo viso dviejų minėtų gamintojų vykdomo dempingo masto, kaip paaiškinta šio reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje. Dempingo skirtumas taip pat negalėjo būti nustatytas palyginus individualias normaliąsias vertes su visų individualių eksporto į Sąjungą sandorių kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pirmojo sakinio antrą dalį, nes trūko pakankamų vietos sandorių, susijusių su normaliąja verte, atitinkančių eksporto sandorius, kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje.

(25)

Todėl siekiant parodyti visą dviejų minėtų bendrovių vykdomo dempingo mastą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi pagal svertinį vidurkį nustatyta normalioji vertė šių bendrovių atveju palyginta su visų individualių eksporto į Sąjungą sandorių kainomis. Kadangi toks palyginimo metodas yra pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje numatytų dviejų pirmųjų metodų išimtis, Komisija atidžiai išnagrinėjo, ar šiuo atveju tikrai buvo įvykdytos sąlygos jam taikyti. Atskleisti nuodugnūs dempingo skaičiavimai, įskaitant nustatytą eksporto kainų struktūrą. Nė vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas pagrindinių duomenų neužginčijo.

(26)

Tačiau abi bendradarbiaujančios bendrovės, ÇIB ir Turkijos vyriausybė teigė, kad nepakankamai paaiškintas tikslinis dempingas, kurį, kaip nustatyta, vykdė du Turkijos eksportuojantys gamintojai, ir kad bet kokiu atveju eksporto kainų struktūra nebuvo taikyta tyčia. Klausymo dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kurio paprašė du Turkijos eksportuotojai, metu abiem bendrovėms pateikti išsamūs paaiškinimai dėl tikslinio dempingo nustatymo ir pagrindinių dempingo skirtumo skaičiavimų. Komisija taip pat patikslino, kad net jei jų veiksmai nebuvo tyčiniai (5), jie vis tiek laikomi tiksliniu dempingu. Pažymima, kad pagal pagrindinį reglamentą nereikalaujama, kad tyrimą atliekanti institucija nustatytų galimas tikslinio dempingo priežastis, kaip antai valiutos keitimo kursų svyravimai, skirtinga regioninė kainodara ir pan. Pakanka paprasčiausiai nustatyti, kad eksporto kainų struktūra labai skiriasi nelygu pirkėjai, regionai ar laikotarpiai (6). Po klausymo kiekvienai bendrovei buvo pateikta su kiekviena jų susijusių paaiškinimų. Be to, Turkijos nuolatinei atstovybei prie Sąjungos buvo išsiųsta verbalinė nota, kurioje paaiškintas tikslinio dempingo nustatymas ir dempingo skirtumo skaičiavimui taikytas metodas. Taip pat kito klausymo dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kurio paprašė ÇIB, metu ÇIB buvo pateikti išsamūs paaiškinimai dėl tikslinio dempingo nustatymo ir pagrindinių dempingo skirtumo skaičiavimų.

(27)

Tyrimo metu kiekvieno iš dviejų eksportuojančių gamintojų atveju buvo nustatyti trys aiškūs eksporto kainų struktūros tipai, apimantys didžiąją dalį pardavimo eksportui į Sąjungą, t. y. eksporto kainos labai skyrėsi nelygu skirtingi pirkėjai, regionai ir laikotarpiai, kaip įrodyta šalims atskleistais pagrindiniais duomenimis. Tai nustatyta nuodugniai išnagrinėjus išskirtines šio atvejo aplinkybes, kuriomis remiantis nuspręsta taikyti tikslinio dempingo nustatymo metodą. Nustačius didelius eksporto kainos skirtumus, ir kadangi tik vieno iš tų trijų eksporto kainų struktūros tipų pakaktų, kad būtų taikytas svertinis vidurkis visų eksporto sandorių individualiomis kainomis palyginimo metodas, nuspręsta, kad šis palyginimo metodas yra tinkamas šiam konkrečiam atvejui. Be to, kiekvienos iš šių dviejų bendrovių atveju, bendra dempingo suma, nustatyta palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainą (pirmasis simetrinis metodas), gerokai skiriasi nuo dempingo sumos, nustatytos palyginus pagal svertinį vidurkį nustatytą normaliąją vertę su visų individualių eksporto į Sąjungą sandorių kainomis (asimetrinis metodas), kaip įrodyta šalims atskleistais pagrindiniais duomenimis. Todėl galima daryti išvadą, kad taikant pirmąjį simetrinį metodą nebūtų deramai atskleistas konkrečiu laikotarpiu, konkrečiuose regionuose ir konkrečių pirkėjų atžvilgiu vykdytas tikslinis dempingas. Kitaip tariant, taikant pirmąjį simetrinį metodą nustatytas dempingo skirtumas iki galo neatspindėtų dviejų minėtų bendrovių vykdomo dempingo masto.

(28)

Taip pat nebuvo įmanoma dempingo skirtumo nustatyti palyginus individualias normaliąsias vertes ir individualias visų eksporto į Sąjungą sandorių kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pirmojo sakinio antrą dalį (antrasis simetrinis metodas). Pagal tą metodą nustatomi individualūs vietos sandoriai, kuriuos galima palyginti su individualiais eksporto sandoriais, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip antai parduotas kiekis ir sandorio data. Kadangi nepakanka vietos sandorių, susijusių su normaliąja verte, atitinkančių eksporto sandorius, dempingo skirtumo nebuvo įmanoma nustatyti taikant antrąjį simetrinį metodą. Todėl atsižvelgiant į nustatytą eksporto kainų struktūrą, iš kurios matyti, kad kainos iš esmės skyrėsi nelygu skirtingi pirkėjai, regionai ir laikotarpiai, ir į tai, kad abu simetriniai metodai neatspindėtų viso dempingo masto, pagal 2 straipsnio 11 dalies antrą sakinį nuspręsta dempingo skirtumą nustatyti taikant asimetrinį metodą.

(29)

Abi bendradarbiaujančios bendrovės ir ÇIB tvirtino, kad neteisinga lyginti į Turkijos liras konvertuotų eksporto kainų, nes produktai į Sąjungą parduodami eurais, o Turkijos lira naudojama tik buhalteriniais tikslais. Teigta, kad euro ir Turkijos liros keitimo kurso svyravimai turėjo didelio poveikio nustatant kainas, o tai neišvengiamai daro nepagrįstą poveikį eksporto kainos palyginimui skirtingais laikotarpiais. Tačiau pagal įprastinę Komisijos praktiką eksporto kainos lyginamos ir dempingo skirtumas apskaičiuojamas ta eksportuojančios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų valiuta, kuria tvarkoma buhalterinė apskaita. Reikėtų pastebėti, kad normaliajai vertei nustatyti naudotos Turkijos lira išreikštos sąnaudos ir vidaus rinkos kainos. Todėl, eksporto kainos su normaliąja verte lygintos būtent ta valiuta. Taigi vienintelis logiškas būdas eksporto kainų struktūrai nustatyti apskaičiuojant tą patį dempingą – naudoti tas pačias Turkijos lira jau išreikštas eksporto kainas. Pagal pagrindinį reglamentą nėra būtina nagrinėti galimų tikslinio dempingo priežasčių, kaip antai valiutos keitimo kurso svyravimas (7). Todėl teiginys atmetamas.

(30)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad siekiant nustatyti eksporto kainų struktūrą reikėtų atsižvelgti į palyginamųjų rūšių produktų kainų svertinį vidurkį, o ne aritmetinį kainų vidurkį. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta eksporto kainų struktūra, o ne vidutinių svertinių eksporto kainų struktūra ar eksporto verčių struktūra. Taikant vidutinę svertinę eksporto kainą būtų iškraipyta analizė, nes būtų atsižvelgiama į eksporto kiekį, o ne vien į eksporto kainas. Bet kuriuo atveju, net naudojant vidutines svertines kainas vietoj aritmetinio eksporto kainų vidurkio, vis tiek būtų galima nustatyti eksporto kainų struktūrą, iš kurios matyti, kad kainos gerokai skiriasi nelygu pirkėjai, regionai ir laikotarpiai. Dvi šalys nesutiko su tuo, kad labai skiriasi eksporto kainų struktūra, jei iš viso tokių skirtumų esama, kai apskaičiavimui naudojami svertiniai vidurkiai. Pažymima, kad šalys neužginčijo faktinių nustatytų faktų, pagrįstų aritmetiniu vidurkiu, t. y. tinkamu metodu, kaip paaiškinta pirmiau. Todėl šis teiginys atmetamas.

(31)

ÇIB teigė, kad prilyginimo nuliui metodas yra nepagrįstas, ir nurodė į PPO apeliacinės tarybos ataskaitą (8) (Ataskaita dėl patalynės; angl. Bed Linen Report), kurioje nustatyta, kad prilyginimo nuliui metodas prieštarauja PPO antidempingo susitarimui. Tačiau Bendrasis Teismas (9) patvirtino, kad Ataskaitos dėl patalynės išvados negali būti taikomos tikslinio dempingo atveju. Iš tiesų Ataskaita dėl patalynės susijusi tik su prilyginimo nuliui praktika taikant pirmąjį simetrinį metodą ir negali būti taikoma šiai priemonei, kai ji naudojama taikant asimetrinį metodą. Todėl net jei, kaip nustatė PPO apeliacinė taryba, tai gali iš tikrųjų prieštarauti 1994 m. Antidempingo kodekso 2.4.2 straipsniui ir yra neteisinga taikyti prilyginimo nuliui metodą pirmojo simetrinio metodo kontekste, ypač jei nėra eksporto kainos struktūros, tai neprieštarauja tai nuostatai ar pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 daliai, ir nėra neteisinga pagal to reglamento 2 straipsnio 10 dalį taikyti prilyginimo nuliui praktiką asimetrinio metodo kontekste, jei įvykdytos abi to metodo taikymo sąlygos. Be to, nustatyta, kad prilyginimo nuliui metodas yra būtinas matematiniu požiūriu, siekiant atskirti pagal asimetrinį ir pirmąjį simetrinį metodą gautus rezultatus. Nesant tokio sumažinimo, taikant asimetrinį metodą visada bus gauti tokie patys rezultatai kaip ir pirmojo simetrinio metodo atveju. Taigi šis teiginys atmetamas.

(32)

ÇIB taip pat teigė, kad prilyginimo nuliui metodas pažeidžia mažesniojo muito taisyklę. Teigta, kad taikant prilyginimo nuliui metodą buvo apskaičiuoti didesni nei iš tiesų turėjo būti nustatyti dempingo skirtumai.

(33)

Tačiau prilyginimo nuliui praktika taikant asimetrinį metodą netrukdo taikyti mažesniojo muito taisyklės. Visų trijų bendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumai, neatsižvelgiant į taikytą metodą, buvo palyginti su bendrovių žalos pašalinimo lygiais, siekiant užtikrinti, kad muitas būtų nustatytas pagal mažesnįjį iš šių dviejų rodiklių. Todėl teiginys atmetamas.

(34)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl tiriamų bendrovių dempingo skirtumų skaičiavimo negauta, laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti nustatyti faktai patvirtinami.

(35)

Kadangi jokių pastabų dėl nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyto dempingo skirtumo negauta, laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami.

(36)

Galutinai nustatytas visos šalies dempingo skirtumas išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi yra toks:

(37)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamybos, Sąjungos pramonės ir suvartojimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamosios dalys.

(38)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇIB teigė, kad suvestinis importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina vertinimas nėra pagrįstas. Iš esmės ÇIB pakartojo Turkijos eksportuojančių gamintojų po inicijavimo pateiktas pastabas ir teigė, kad importo iš Rusijos ir Turkijos apimties ir kainų tendencijos skiriasi.

(39)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, kaip jau teigta laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Turkijos apimtis išliko stabili, o importo iš Rusijos apimtis absoliučiais skaičiais didėja. Tačiau, atsižvelgiant į paklausos sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, abiejų šalių importui tenkančios rinkos dalys didėja.

(40)

Tuo pat metu jų kainodara nelabai skiriasi – vidutinės Rusijos kainos yra šiek tiek mažesnės, bet yra labai panašios į vidutines Turkijos kainas. Taip pat šiuo atžvilgiu primenama, kad atlikus tyrimą nustatytas didelis abiejų šalių bendrovių vykdytas priverstinis kainų mažinimas – iki 30 % (žr. laikinojo reglamento 65 konstatuojamąją dalį). Todėl šis teiginys atmetamas.

(41)

ÇIB taip pat tvirtino, kad importą iš Turkijos reikėtų laikyti nereikšmingu ir pabrėžė, kad ankstesniu atveju, susijusiu su panašiu produktu, t. y. vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių iš KLR, Kroatijos, Slovakijos, Taivano ir Tailando (10) atveju, importas iš Slovakijos ir Taivano buvo laikomas nereikšmingu (nors viršijo de minimis ribą) ir todėl nebuvo vertinamas kartu su importu dempingo kaina iš kitų šalių.

(42)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad tikrai buvo nustatyta, jog vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių iš KLR, Kroatijos, Slovakijos, Taivano ir Tailando importas buvo vykdomas dempingo kaina, ir nepaisant to, kad jis viršijo 1 % rinkos dalies ribą, jis nebuvo vertinamas kartu su kitu importu dempingo kaina. Tačiau padėtis minėtu atveju labai skyrėsi nuo šiuo atveju aptariamos padėties, nes importo iš Slovakijos ir Taivano rinkos dalis iš tikrųjų smarkiai mažėjo ir šis importas nebuvo laikomas reikšmingu, palyginti su importo iš kitų šalių apimtimi, todėl buvo laikoma, kad jis nesukėlė žalos. Tuo tarpu šiuo atveju importo iš Turkijos ir Rusijos rinkos dalis didėja ir kiekvienos iš šių šalių importo apimtis yra panaši. Todėl šis teiginys atmetamas.

(43)

ÇIB taip pat tvirtino, kad importas iš Turkijos ir Rusijos nėra panašus pagal konkurencijos sąlygas, nes „skiriasi geografinė pardavimo koncentracija.“ Ji pateikė statistinių duomenų, įrodančių, kad per TL Turkija daugiau nei 70 % produktų pardavė Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, o Rusija beveik visą savo pardavimą orientavo į Čekiją ir Vokietiją.

(44)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad skirtinga geografinė pardavimo koncentracija negali būti laikoma skirtingų konkurencijos sąlygų rodikliu. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra bendra rinka, bet kokių importuojamų produktų įvežimo punktas paprastai nelemia tų produktų konkurencingumo tarpusavyje ir su panašiu produktu. Kalbant apie konkurencijos sąlygas taip pat primenama, kad Rusijos ir Turkijos importo kainos panašios ir abiejų šalių atvejais jomis buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, ir kad jų pardavimo kanalai yra panašūs. Todėl šis teiginys atmetamas.

(45)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl suvestinio importo iš nagrinėjamų šalių dempingo kaina vertinimo negauta, laikinojo reglamento 55–60 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(46)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamo importo dempingo kaina apimties, rinkos dalies, kainų ir priverstinio kainų mažinimo negauta, laikinojo reglamento 61-65 konstatuojamųjų dalių teiginiai patvirtinami.

(47)

Primenama, kad dėl nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos maždaug 30 %.

(48)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇIB ir Turkijos vyriausybė teigė, kad atsižvelgdama į tai, kad nuo 2008 m. iki TL pabaigos Sąjungos pramonės dalis padidėjo 3 %, Komisija turėjo padaryti išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta.

(49)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad visų pirma laikinajame reglamente (žr., pvz., laikinojo reglamento 72, 86 arba 91 konstatuojamąsias dalis) aiškiai nurodyta, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nežymiai padidėjo. Antra, laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad padidėjusi rinkos dalis atspindi faktą, kad Sąjungos gamintojų parduodamas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo šiek tiek mažiau nei suvartojimas.

(50)

Be to, be atsargų sumažėjimo, kaip nurodyta toliau, tai yra vienintelis žalos rodiklis, rodantis teigiamą raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl šis teiginys atmetamas.

(51)

Turkijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad mažėjančios atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos rodo, kad Sąjungos pramonei žala nebuvo daroma.

(52)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad iš tiesų, kaip teigiama laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos 2008 m. – TL sumažėjo 18 %.

(53)

Tuo pačiu pripažįstama, kad atsargų sumažėjimą būtų galima vertinti teigiamu ženklu, tačiau tik tokiu atveju, jei pardavimas didėtų sparčiau nei gamyba. Tačiau šio tyrimo atveju taip nėra. Priešingai, šiuo atveju atsargų sumažėjimas reiškia, kad gamybos apimtis mažėja greičiau nei pardavimas. Šiuo atveju atsargų sumažėjimo negalima laikyti teigiamu poslinkiu. Todėl šis teiginys atmetamas.

(54)

Kadangi jokių kitų argumentų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 66-88 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, įskaitant išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(55)

Kadangi negauta jokių konkrečių pastabų, laikinojo reglamento 90–93 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(56)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇIB ir Turkijos vyriausybė tvirtino, kad bet kokios Sąjungos pramonės patirtos žalos faktinė priežastis būtų importas mažomis kainomis iš kitų trečiųjų šalių ir ypač iš šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės.

(57)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje, iš aštuonių šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, į Sąjungos rinką toliau importuota, nors jų rinkos dalis sumažėjo nuo 21 % 2008 m. iki 17 % per TL. Vidutinės to importo kainos paprastai yra mažesnės už importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. Net ir atsižvelgiant į taikomą antidempingo muitą, tokio importo kainos išlieka mažos ir panašios su importo iš Rusijos ir Turkijos kainomis bei yra gerokai mažesnės už vidutines Sąjungos gamintojų kainas.

(58)

Tačiau pažymima, kad turima labai nedaug šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės (kaip ir visų trečiųjų šalių), statistinės informacijos ir duomenų apie vidutines kainas, o nustatytas kainų skirtumas nebūtinai yra galutinis ir gali būti skirtingų produktų asortimento rezultatas. Be to, akivaizdi importo iš šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, mažėjimo tendencija. Taigi, daroma išvada, kad dėl jo nenutrūksta Sąjungos pramonei padarytos žalos ir padidėjusio importo dempingo kaina iš Turkijos ir Rusijos priežastinis ryšys.

(59)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 7 % 2008 m. iki 6 % per TL, o Rusijos ir Turkijos rinkos dalis padidėjo. Vidutinės šio importo kainos buvo paprastai didesnės už importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių kainas ir panašios į vidutines Sąjungos gamintojų kainas, todėl laikoma, kad dėl jų nenutrūksta Sąjungos pramonei padarytos žalos ir padidėjusio importo dempingo kaina iš Turkijos ir Rusijos priežastinis ryšys. Todėl šis teiginys atmetamas ir patvirtinama preliminari išvada, kad dėl importo iš trečiųjų šalių nenutrūksta priežastinis ryšys.

(60)

Turkijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad visą Sąjungos pramonės patirtą žalą galėjo sukelti dėl sumažėjusios paklausos išaugusios gamybos sąnaudos.

(61)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje, labai tikėtina, kad 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krizė buvo sumažėjusios jungiamųjų detalių paklausos priežastis. 2008–2009 m. laikotarpiu suvartojimas sumažėjo daugiau nei 40 % ir nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko tokio žemo lygio (nors per TL šiek tiek padidėjo). Atsižvelgiant į tai, kad pastovios išlaidos sudaro maždaug 40 % Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų, dėl sumažėjusios paklausos, pardavimo ir našumo vieneto gamybos išlaidos gerokai padidėjo. Akivaizdu, kad tai darė reikšmingą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui.

(62)

Tuo pačiu metu bet kokį neigiamą padidėjusių vieneto gamybos sąnaudų poveikį dar sustiprino tai, kad Sąjungos pramonės kainos mažėjo dėl didelio spaudimo kainoms ir didelio priverstinio kainų mažinimo dėl importo dempingo kaina iš Turkijos ir Rusijos. Įprastomis rinkos sąlygomis Sąjungos pramonė turėtų galimybę sumažinti bet kokių padidėjusių vieneto gamybos sąnaudų poveikį bent jau išlaikydama normalų kainų lygį, o tai buvo iš tiesų neįmanoma tokiomis sąlygomis, kai dėl importo dirbtinai mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių darytas didelis spaudimas kainoms.

(63)

Todėl šis teiginys atmetamas ir daroma galutinė išvada, kad bet koks neigiamas paklausos sumažėjimo poveikis nėra toks, kad dėl jo nutrūktų Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina iš Rusijos ir Turkijos priežastinis ryšys.

(64)

Kadangi jokių kitų argumentų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 94-106 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, įskaitant išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padarė materialinės žalos Sąjungos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(65)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇIB tvirtino, kad nustačius bet kokias priemones susidarys tokios aplinkybės, kad skundo pateikėjas ERNE Fittings įgis monopolinę padėtį Sąjungos rinkoje.

(66)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ERNE yra tik vienas iš dviejų skundo pateikėjų ir kad antrasis, INTERFIT yra panašaus dydžio kaip ir ERNE. Be to, laikinajame reglamente pateiktoje informacijoje apie atrinktus Sąjungos gamintojus taip pat nurodomas trečiasis Sąjungos gamintojas – Virgilio CENA & Figli. Sąjungoje esama ir daug mažesnių bendrovių, gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį produktą, taip pat daug importuojama iš kitų šaltinių. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad nėra pavojaus, kad ERNE įgis monopolinę padėtį.

(67)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 107-117 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, įskaitant išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importui dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių nereikėtų nustatyti priemonių.

(68)

Kadangi negauta jokių konkrečių pastabų, laikinojo reglamento 118–120 konstatuojamųjų dalių teiginiai patvirtinami.

(69)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų bei remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsniu, manoma, kad importuojamam Rusijos ir Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytino galutinio antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausiam iš nustatytų dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygių pagal mažesniojo muito taisyklę, o tai visais atvejais yra dempingo skirtumas.

(70)

Rusijos atveju, nebendradarbiaujant eksportuojantiems Rusijos gamintojams, dempingo skirtumas apskaičiuotas visos šalies mastu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 21–31 konstatuojamosiose dalyse, ir tas skirtumas patvirtinamas.

(71)

Turkijos atveju, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas santykinai žemu, kitoms bendrovėms dempingo skirtumas nustatytas pagrįstu metodu, o gautas skirtumas buvo didesnis už didžiausią iš trims bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų individualių skirtumų, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje, ir tas gautas dempingo skirtumas patvirtinamas.

(72)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlomos tokios muito normos:

(73)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka tų bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems bus taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(74)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (11), nurodant visą susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(75)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis atskleidimas). Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(76)

Po galutinio atskleidimo pastabų pateikė skundo pateikėjas, du bendradarbiaujantys eksportuojantys Turkijos gamintojai ir ÇIB. Tiek Turkijos gamintojai, tiek ÇIB paprašė būti išklausytais ir jiems tokia galimybė buvo suteikta.

(77)

Skundo pateikėjas sutiko su visomis atskleistomis išvadomis. Dviejų Turkijos eksportuotojų ir ÇIB žodžiu ir raštu pateiktose pastabose buvo pakartotos jau po pirminio faktų atskleidimo pateiktos pastabos. Pažymima, kad nė viena suinteresuotoji šalis neužginčijo pagrindinių duomenų.

(78)

Atsakymas į teiginį dėl asimetrinio metodo taikymo, kai skaičiuojant dempingą buvo panaudotas prilyginimo nuliui metodas, ir tokių veiksmų pagrindimas pateikti 24–33 konstatuojamosiose dalyse. Turkijos liros naudojimas nustatant eksporto kainų struktūrą paaiškintas ir į su tuo susijusį teiginį atsakyta 29 konstatuojamojoje dalyje. Kodėl nustatant eksporto kainų struktūros tipus vietoj vidutinių svertinių kainų naudotas aritmetinis kainų vidurkis ir su tuo susijusio teiginio paaiškinimas pateiktas 30 konstatuojamojoje dalyje. Prašymas pelno dydį, gautą dėl jūrų frachto, įtraukti į eksporto kainą aprašytas ir atsisakymas jį tenkinti pateiktas 19 konstatuojamojoje dalyje. Teiginys, kad nėra pagrindo atlikti suvestinio Turkijos ir Rusijos importo vertinimo atsižvelgiant į skirtingą geografinę Turkijos ir Rusijos pardavimo koncentraciją aprašytas ir jo atmetimas paaiškintas 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse. Teiginys, kad Sąjungos pramonei žalos nepadaryta, nes jos rinkos dalis didėjo, nagrinėtas ir jo atmetimas paaiškintas 48–50 konstatuojamosiose dalyse.

(79)

Atsižvelgiant į tai, kad po galutinio faktų atskleidimo nebuvo pateikta argumentų, dėl kurių būtų galima keisti atvejo vertinimo išvadas, nėra pagrindo keisti pirmiau paaiškintas išvadas.

(80)

Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatyto dempingo skirtumo dydį, taip pat į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas neviršijant šiuo reglamentu nustatytų galutinių muitų sumos,