This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017AR0832
Opinion of the European Committee of the Regions — Renewable energy and the internal market in electricity
Europos regionų komiteto nuomonė „Atsinaujinančių išteklių energija ir elektros energijos vidaus rinka“
Europos regionų komiteto nuomonė „Atsinaujinančių išteklių energija ir elektros energijos vidaus rinka“
OL C 342, 2017 10 12, p. 79–110
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
12.10.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 342/79 |
Europos regionų komiteto nuomonė „Atsinaujinančių išteklių energija ir elektros energijos vidaus rinka“
(2017/C 342/12)
|
I. SIŪLOMI PAKEITIMAI
1 pakeitimas
7 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso; |
todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso. |
|
Siekiant nuoseklumo su Paryžiaus susitarimu, reikės, kad valstybės narės nusistatytų privalomus didesnės atsinaujinančių išteklių energijos dalies tikslus; |
Paaiškinimas
Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti privalomus nacionalinius platesnio užmojo tikslus, susijusius su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu. Vykstant šiam procesui jos galėtų siekti didesnės atsinaujinančių išteklių energijos dalies nei nustatytas 27 % ES privalomas tikslas. Tačiau nacionalinius tikslus turėtų nustatyti pačios valstybės narės, įvertinusios savo galimybes, sąlygas ir aplinkybes. ES lygmeniu neturėtų būti nustatomi aukštesni privalomi tikslai.
2 pakeitimas
13 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinamas didesnis ekonomiškai efektyvus atsinaujinančių išteklių energijos projektų įgyvendinimas, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios; |
Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms arba regioninėms ir vietos valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinamas didesnis ekonomiškai efektyvus atsinaujinančių išteklių energijos projektų įgyvendinimas, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios; |
Paaiškinimas
Komisijos pasiūlymą siūloma papildyti į tekstą įtraukiant vietos valdžios institucijas. Tai yra svarbu, nes energetikos sektoriuje vietos valdžios institucijos tiesiogiai prisideda prie atsinaujinančios energijos plėtojimo savo teritorijose bei prie nacionalinių energijos tikslų įgyvendinimo.
3 pakeitimas
15 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų; |
įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų ir dėl to būtina skatinti atsinaujinančios energijos išteklių gamintojus reaguoti į rinkos signalus; |
Paaiškinimas
ES direktyvoje dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją pabrėžiama, kad atsinaujinančios energijos išteklių paramos schema neturi iškraipyti rinkos, todėl būtina skatinti atsinaujinančios energijos išteklių gamintojus reaguoti į rinkos signalus.
4 pakeitimas
33 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. |
nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. |
Paaiškinimas
Siūloma įtraukti vietos valdžios institucijas. Savivaldybės, rengdamos darnios energetikos ar atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo plėtros planus, nustato minimalius atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo reikalavimus.
5 pakeitimas
54 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą. |
kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą. |
|
Nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu turi būti skatinamas tokių bendruomenių kūrimasis. |
Paaiškinimas
Komisijos pasiūlymuose akcentuojama, kad vartotojai turi tapti aktyviais naujosios elektros energijos rinkos dalyviais. Vietos energijos bendruomenės gali būti veiksmingas būdas valdyti energiją bendruomenės lygmeniu, jų pagamintą elektros energiją vartojant arba tiesiogiai energijos tiekimui, arba šildymui ir vėsinimui, todėl visais valdžios lygmenimis turi būti skatinamas tokių bendruomenių kūrimasis.
6 pakeitimas
55 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
vietinėms atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms būdingos ypatybės (dydis, nuosavybės struktūra ir projektų skaičius) gali trukdyti joms vienodomis sąlygomis varžytis su dideliais konkurentais, turinčiais daugiau projektų arba veikiančių įvairesnėse srityse. Šiuos neigiamus veiksnius galima kompensuoti sudarius sąlygas energetikos bendruomenėms veikti energijos sistemoje ir palengvinus jų integravimąsi į rinką. |
vietinėms atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms būdingos ypatybės (dydis, nuosavybės struktūra ir projektų skaičius) gali trukdyti joms vienodomis sąlygomis varžytis su dideliais konkurentais, turinčiais daugiau projektų arba veikiančių įvairesnėse srityse. Šiuos neigiamus veiksnius galima kompensuoti sudarius sąlygas energetikos bendruomenėms veikti energijos sistemoje ir palengvinus jų integravimąsi į rinką. Valstybėms narėms rekomenduojama bendradarbiaujant su Europos Komisija ir savo vietos bei regionų valdžios institucijomis parengti rekomendacijas, kuriose būtų išdėstyti pagrindiniai bendruomenių kūrimosi ir veiklos principai. |
Paaiškinimas
Komisija pasiūlymuose akcentuoja, kad piliečiai turi būti suinteresuoti energetikos pertvarka, naudotis naujų technologijų privalumais, kad už suvartotą energiją mokėtų mažiau, ir aktyviai dalyvauti rinkoje ir vietos energijos bendruomenės gali būti veiksmingas būdas valdyti energiją bendruomenės lygmeniu. Siekiant šių tikslų labai svarbu gyventojams suteikti išsamią informaciją, susijusią su bendruomenių kūrimusi, jų veikla, galimybėmis ir pranašumais.
7 pakeitimas
3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %. |
1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %. Įvertinusios vietos reikalavimus ir aplinkybes valstybės narės gali nustatyti savo privalomus tikslus, kuriais siekiama didesnės atsinaujinančių šaltinių energijos dalies. |
2. Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius atitinkami valstybių narių įnašai , kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai. |
2. Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius valstybių narių metodai , kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai. |
4. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas. |
4. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos projektų ekonomines sąnaudas, taip pat tobulinti technologinius pajėgumus, didinti Europos gamintojų bei montuotojų konkurencingumą ir skatinti vartotojų susidomėjimą pirkti atsinaujinančių išteklių energiją. Be to, ES lėšų naudojimo srityje Komisija gali nustatyti mechanizmus, kurie, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius ir aplinkybes, skatins regionus ar valstybes nares, galinčius atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje pasiekti didesnę nei vidutinę pažangą. |
|
6. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, apskaičiuota taip, kaip nurodyta šioje direktyvoje, 2030 m. pasiektų bent bendrą jos nacionalinį tiems metams nustatytą atsinaujinančių išteklių energijos dalies planinį rodiklį (suskirstytą pagal elektros energiją, šilumos suvartojimą ir transportą), kaip nurodyta I priede. |
Paaiškinimas
Dėl 3 straipsnio 1 dalies
Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti privalomus nacionalinius platesnio užmojo tikslus, susijusius su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu. Vykstant šiam procesui jos galėtų siekti didesnės atsinaujinančių išteklių energijos dalies nei nustatytas 27 % ES privalomas tikslas. Tačiau nacionalinius tikslus turėtų nustatyti pačios valstybės narės, įvertinusios savo galimybes, sąlygas ir aplinkybes. ES lygmeniu neturėtų būti nustatomi aukštesni privalomi tikslai.
Dėl 3 straipsnio 4 dalies
Šiuo pakeitimu siūloma mintis, kad daugiau Europos lėšų gali būti skiriama toms šalims (ir galbūt regionams), kurios veiksmingiausiai skatina naudoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją. Taikant tokį mechanizmą turėtų būti atsižvelgta į skirtingas kiekvienos šalies aplinkybes ir jis turi būti paskata joms. Be to, siekiat darnaus ir konkurencingo vystymosi viešosios lėšos neturėtų būti skiriamos tik vienam tikslui pasiekti.
Dėl 3 straipsnio 6 dalies
Pakeitimu tekstas perkeliamas iš ankstesnės direktyvos, kurioje nurodoma, kad kiekviena valstybė narė privalo nustatyti ir įsipareigoti pasiekti savo nacionalinius tikslus. Taip pat siūloma šiuos tikslus tiksliai išskaidyti pagal elektros energijos, šilumos ir transporto aspektus.
8 pakeitimas
4 straipsnis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus. |
1. Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos (ir atitinkamai visos taisyklės, susijusios su jų rinka) rengiamos taip, kad nebūtų iškraipomos elektros energijos rinkos (atsižvelgiant į visų sąnaudų internalizavimą ir įskaitant aplinkosauginę riziką), tiekimo patikimumas ir kokybė, konkurencingumas ir įperkamumas , ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus. |
2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus. |
2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus. |
3. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai, konkurencingai, be diskriminacijos ir ekonomiškai efektyviai. |
3. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai, konkurencingai, be diskriminacijos ir ekonomiškai efektyviai. |
4. Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo. |
4. Valstybės narės gali pritaikyti finansinės paramos priemones atokiausiuose regionuose atsižvelgdamos į faktines gamybos sąnaudas, patiriamas dėl konkrečių ypatybių ar priklausomybės nuo išorės šaltinių, siekiant padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių ir kitų vidaus rinkoje pagamintos švarios energijos šaltinių. |
|
5. Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo. |
Paaiškinimas
Dėl 4 straipsnio 1 dalies
Atsižvelgiant į rinkos iškraipymus, kuriuos sukelia nacionaliniai teisės aktai arba pagal juos veikiančios iškastinio kuro įmonės, būtų tikslinga šiame kontekste nurodyti rinkos iškraipymą, kuris minimas direktyvoje.
Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektra turėtų būti integruota į elektros rinką atsižvelgiant į kiekvienos technologijos savybes. Jei kaina bus vienintelis taikomas principas, tai neatspindės tikrosios padėties.
Dėl 4 straipsnio 2 dalies
Įvairūs atsinaujinantys ištekliai įtraukiami atsižvelgiant į technologijų ypatumus. Bandant kainą laikyti vieninteliu rodikliu, gali būti iškreipta tikroji padėtis.
Dėl 4 straipsnio 3 ir 5 dalių
Centralizavimas prieštarautų Komisijos tikslui suteikti valstybėms narėms kuo didesnę veiksmų laisvę atviru, skaidriu, konkurencingu, nediskriminuojančiu ir ekonomiškai efektyviu būdu remiant iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją. Kadangi valstybės narės gali nustatyti savo tikslų įgyvendinimo kriterijus, privalomas orientavimasis į Europos standartus čia nedera.
9 pakeitimas
5 straipsnio 2 dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos. Investavimas pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kai numatomas tinkamo lygio tinklų sujungimas, taip pat turėtų būti skatinamas. |
Paaiškinimas
Sušvelninant tarpvalstybinių konkursų tvarką bus pašalintas sistemos konkurencinis spaudimas. Vis dar neišnaudotas sąnaudų mažinimo potencialas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad būtų sukurti atitinkami sujungimų pajėgumai tarp valstybių narių.
10 pakeitimas
6 straipsnis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą. |
Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles arba susiklosčiusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju kartu nustato valstybės narės ir Europos Komisija, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą. |
Paaiškinimas
Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas tam tikras lankstumas nenugalimos jėgos atvejais arba tais atvejais, kai kyla pavojus, jog bus sumažintos biudžeto lėšos, skirtos, pavyzdžiui, švietimui ir sveikatos priežiūrai, nors lėšos, skirtos skatinti atsinaujinančius energijos išteklius, išlieka neliečiamos.
11 pakeitimas
7 straipsnio 1 dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8 %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą. |
Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, išskyrus nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, kaip nurodyta 2 straipsnio u punkte, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8 %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą. |
Paaiškinimas
Tradiciniai biodegalai, mažai kenkiantys klimatui ir pasižymintys tvarumu, įskaitant nedidelį išmetamų teršalų dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo kiekį, neturėtų būti palaipsniui panaikinti. Maisto ir žemės ūkio organizacija pasisako už tvarią ir maisto, ir degalų gamybą. Dideli žemės ūkio paskirties žemės plotai ES paliekami pūdymui, o laipsniškas biodegalų atsisakymas trukdo lanksčiai naudoti išteklius ir plėtoti technologijas.
12 pakeitimas
9 straipsnio 1 dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. Dvi ar daugiau valstybių narių gali bendradarbiauti vykdydamos visų tipų bendrus projektus, susijusius su elektros energijos, šilumos arba vėsumos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tą bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai. |
1. Dvi ar daugiau valstybių narių gali bendradarbiauti vykdydamos visų tipų bendrus projektus, susijusius su elektros energijos, šilumos arba vėsumos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tą bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai. Išskirtinai pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo nauda. |
Paaiškinimas
Svarbu išskirti ir pažymėti regioninio bendradarbiavimo svarbą atsinaujinančių energijos šaltinių rinkoje. Bendradarbiavimas regionų lygmeniu gali būti itin naudingas ekonominiu požiūriu bei sudaryti realias galimybes bendrai elektros energijos vidaus rinkai plėtoti.
13 pakeitimas
11 straipsnio 1 dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai. |
Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai. Atsinaujinančios energijos gamybos įrenginiai trečiosiose šalyse, kurios yra įtrauktos į bendrus projektus, per savo gyvavimo ciklą turi atitikti aplinkos, socialinius, darbo ir saugumo standartus, taikomus Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, kurios ketina pasinaudoti šia energijos gamyba savo nacionalinėse sąskaitose. |
Paaiškinimas
Šia apsaugos priemone siekiama išvengti galimo dempingo atvejų vykdant energijos perdavimą į ES nepriklausančias šalis.
14 pakeitimas
16 straipsnio 1 dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Valstybės narės iki 2021 m. sausio 1 d. įsteigia vieną arba kelis bendruosius administracinius punktus ryšiams, koordinuosiančius visą leidimų išdavimą pareiškėjams, kurie kreipiasi leidimo statyti arba eksploatuoti įrenginius ir susijusią perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūrą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių. |
Valstybės narės iki 2021 m. sausio 1 d. įsteigia vieną arba kelis bendruosius administracinius punktus ryšiams, koordinuosiančius visą leidimų išdavimą pareiškėjams, kurie kreipiasi leidimo statyti arba eksploatuoti įrenginius ir susijusią perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūrą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių. Šie punktai ryšiams gali būti valdomi regionų ar vietos valdžios institucijų jų kompetencijos srityje. |
Paaiškinimas
Tokiu būdu siekiama suteikti daugiau svarbos vietos ir regionų subjektams valdant atsinaujinančiosios energijos projektus. Šie subjektai turi įgaliojimų valdyti net tam tikrų rūšių įrangą.
15 pakeitimas
19 straipsnio 2 ir 7 dalys
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||||||||||
2. […] |
2. […] |
||||||||||||||||
Valstybės narės užtikrina, kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. Tokias kilmės garantijas išduoda valstybės narės ir perduoda jas rinkai parduodamos jas aukcione. Aukcione gautos lėšos naudojamos paramai, skiriamai atsinaujinantiems energijos ištekliams, kompensuoti. |
Valstybės narės užtikrina, kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. |
||||||||||||||||
7. Kilmės garantijoje nurodoma bent tokia informacija: |
7. Kilmės garantijoje nurodoma bent tokia informacija: |
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
Supaprastinta informacija gali būti pateikiama apie kilmės garantijas, išduodamas energijai iš mažų įrenginių. |
Supaprastinta informacija gali būti pateikiama apie kilmės garantijas, išduodamas energijai iš mažų įrenginių. |
Paaiškinimas
Dėl 19 straipsnio 2 dalies
Nepaprastai svarbu, kad atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams kilmės garantija nebūtų teikiama du kartus – per valstybės pagalbos paramos schemas ir per kilmės garantijų aukcionus.
Dėl 19 straipsnio 7 dalies
Viešąją paramą turi teikti ne tik valstybės.
16 pakeitimas
20 straipsnis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||||
1 . Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą. |
1. Laikydamosi tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimų, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos apibrėžia kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos:
|
||||||||||
|
2 . Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą. |
||||||||||
3 . Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse. |
3. Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia plėtoti egzistuojančią transporto kuro tinklo infrastruktūrą. |
||||||||||
|
4 . Vadovaudamosi savo atliktu galimybių ir suinteresuotumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų infrastruktūrą, skirtą šiluminei energijai naudoti (pavyzdžiui, per centralizuoto šilumos tiekimo sistemas) , siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse. |
Paaiškinimas
Dėl ankstesnės 20 straipsnio 2 dalies
Siūloma išlaikyti ankstesnės direktyvos dalį, kurioje pirmenybė teikiama prieigai prie elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, jos paskirstymui ir prisijungimui prie tinklo.
Dėl nuomonės 20 straipsnio 3 dalies
Kaip ir biodujų atveju, supaprastinamas bet kokio kito kuro iš atsinaujinančiųjų išteklių įtraukimas į transporto degalų paskirstymo infrastruktūrą.
Dėl nuomonės 20 punkto 4 dalies
Termino „būtinumas“ reikėtų vengti, nes atrodo, kad centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas yra vienintelis būdas pasiekti ES tikslus.
17 pakeitimas
Naujas straipsnis po 20 straipsnio
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||||||||||||||||
|
Dėl verslo ir technologinės plėtros 1. Šiuo metu Europos Sąjunga pirmauja pasaulyje atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir verslo, grindžiamų mūsų produktų ir paslaugų įmonių (įrangos gamintojų, montuotojų, konsultantų, prižiūrėtojų ar finansų įstaigų) konkurencingumu, srityje. Komisijos prioritetinis tikslas konsoliduoti ir išplėsti šią lyderės poziciją iki 2030 m. 2. Ir Komisija, ir valstybės narės ne mažiau kaip 15 % savo lėšų skiria atsinaujinančiajai energijai remti ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti pajėgumus, įmonių konkurencingumą ir, ypač, jų technologinę plėtrą. Be to, ESI fondų atveju, Europos Komisija turėtų nustatyti priemones, kurios, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius ir aplinkybes, leistų regionams arba valstybėms narėms, kurių pažanga šioje konkrečioje srityje yra didesnė nei vidutinė, skatinti atsinaujinančius energijos išteklius tose vietovėse. 3. Tam, kad išlaikytų šią lyderės poziciją, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti šias prioritetines kryptis, nedarant poveikio kitiems prioritetams:
4. Komisija kartu su valstybėmis narėmis iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengs konkrečią strategiją šioje srityje ir nustatys prioritetines kryptis atsižvelgdama į pažangą skirtinguose atsinaujinančių išteklių sektoriuose ir geografinėse vietovėse, kliūtis, galimybes ir viešąsias priemones, kurių galima imtis kitą dešimtmetį. 5. Prireikus valstybės narės įvertina būtinybę plėtoti elektros energijos kaupimo infrastruktūrą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas integruoti energiją iš atsinaujinančių išteklių. |
Paaiškinimas
Dėl 1–4 punktų
Visiškai nėra tiesioginės ir aiškios nuorodos į šiuos itin svarbius klausimus (verslas ir technologijų plėtra), palyginti su tuo, kaip išsamiai nagrinėjami kiti klausimai. Taip neturėtų būti Europos direktyvoje.
Dėl 5 dalies
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimo negalima atsieti nuo poreikio užtikrinti kaupimo infrastruktūrą. Tai ypač aktualu salų ir atokiausiems regionams, kuriems būdingi atskiri labai maži tinklai.
18 pakeitimas
22 straipsnio 1 dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių. |
Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių. |
||||
Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų: |
Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
Paaiškinimas
Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenė gali būti labai svarbi priemonė tvariai vietos energijos gamybai skatinti. Šiomis aplinkybėmis tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir regionų valdžios institucijos, o tokių bendruomenių energijos gamybos viršutinė riba neturėtų būti pernelyg griežta.
19 pakeitimas
23 straipsnis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1. Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką. |
1. Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai ir (arba) atliekinei šilumai ar vėsumai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos ir (arba) atliekinės šilumos ir vėsumos dalį kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2. Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį. |
2. Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir bendradarbiaujančių subjektų, pavyzdžiui, energijos tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų įgyvendinti ir vertinti 1 dalyje nustatytą prieaugį. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
3. 1 dalyje nustatytą prieaugį galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų : |
3. 3. 1 dalyje nustatytas prieaugis bus įgyvendintas: |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
4 . 2 dalyje nurodytas priemones įgyvendinti ir stebėti valstybės narės gali naudodamosi struktūromis sukurtomis pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnyje nustatytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas. |
4. Įgyvendinant įvairias priemones bus atsižvelgiama į tai, kad:
Tokiu būdu valstybės narės gali pasinaudoti arba kurti:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Pagal 2 dalį paskirti subjektai užtikrina, kad jų įnašą būtų galima išmatuoti bei patikrinti, ir įstaigai, kurią paskyrė valstybė narė, nuo 2021 m. birželio 30 d. praneša apie:
|
5. Pagal 2 dalį paskirti subjektai užtikrina, kad jų įnašą būtų galima išmatuoti bei patikrinti, ir įstaigai, kurią paskyrė valstybė narė, nuo 2021 m. birželio 30 d. praneša apie:
|
Paaiškinimas
Dėl 23 straipsnio 1, 3 ir 5 punktų
Svarbu numatyti, kad ne tik atsinaujinančios energijos ištekliai, bet taip pat ir perteklinė šiluma ir atliekų produktai būtų įtraukti į šildymo ir vėsinimo sektorių. Tai svarbu siekiant pakeisti iškastinį kurą ir mažinti pirminį energijos vartojimą. Taip pat svarbu yra numatyti galimybę rinktis ekonomines paskatas ir fiskalinės politikos priemones siekiant numatytų tikslų.
Dėl 23 straipsnio 2 dalies
Pakeitimu tiesiog siekiama paaiškinti šių subjektų reikšmę. Energijos tiekimo sąvoka apima ne tik degalus. Iš tiesų energija gali būti tiekiama degalų, elektros energijos arba saulės energijos pavidalu.
Dėl 23 straipsnio 4 dalies
Šildymas ir vėsinimas yra labai svarbus klausimas ES. Praėjusiais metais Komisija paskelbė konkrečią strategiją. Daugelis šių idėjų neatsispindi šioje direktyvoje ir mes ištaisėme šią padėtį. Be to, įtraukėme naujų idėjų, pavyzdžiui, vengti tiesioginių subsidijų arba didinti vartotojų pasitikėjimą.
Dėl 23 straipsnio 5 dalies
Siekiant geriau suprasti šį sektorių ir būsimos plėtros galimybes, labai svarbu žinoti, kokia yra esamos įrangos būklė ir savybės. Šiuos duomenis gali rinkti kuro tiekėjai tokiu būdu suteikdami galimybę patikrinti administracijos užfiksuotus duomenis.
20 pakeitimas
24 straipsnis 4 punktas
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) – COM(2016) 767 final – 2016/0382 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma ir vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų vienodomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas. Laikydamiesi vienodų tiekimo sąlygų , tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiesiogiai tiekti klientams, prisijungusiems prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų. |
Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma ir vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų reguliuojamomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas. Tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiekti centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms. |
Paaiškinimas
Bendra trečiųjų subjektų teisė vėsinimą arba šildymą parduoti tiesiogiai galutiniams naudotojams duotų priešingų rezultatų ir nebūtų ekonomiškai efektyvi. Tai sukuria netikrumą investicijoms ir neaiškią atsakomybę ilguoju laikotarpiu. Tinklo ir tiekimo operacijų atsiejimas didina išlaidas galutiniams naudotojams.
21 pakeitimas
6 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl peržiūrėto Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos – COM(2016) 861 final
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
dėl didesnės rinkos integracijos ir nepastovios elektros energijos gamybos reikia daugiau pastangų koordinuoti nacionalinę energetikos politiką su kaimynais ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes. |
dėl didesnės rinkos integracijos ir nepastovios elektros energijos gamybos reikia daugiau pastangų koordinuoti nacionalinę energetikos politiką su kaimynais ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas ir abipusiškumo principą . |
Paaiškinimas
Kai kurioms šalims narėms gali būti svarbus trečiųjų šalių dalyvavimas ES elektros vidaus rinkoje. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodų konkurencinių sąlygų principą prekyboje su trečiosiomis šalimis bei užtikrinti lygias patekimo į rinką sąlygas (abipusiškumo principas).
22 pakeitimas
8 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) – COM(2016) 861 final
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
turėtų būti nustatyti pagrindiniai rinkos principai, kad elektros kainas nulemia paklausa ir pasiūla. Tos kainos turėtų rodyti, kada reikia elektros, ir taip užtikrinti rinkos paskatas investuoti į lankstumą užtikrinančius šaltinius, kaip antai lanksčią elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova ar energijos kaupimą. |
turėtų būti nustatyti pagrindiniai rinkos principai, kad elektros kainas nulemia paklausa ir pasiūla. Tos kainos turėtų rodyti, kada reikia elektros, ir taip užtikrinti rinkos paskatas investuoti į lankstumą užtikrinančius šaltinius, kaip antai lanksčią elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova ar energijos kaupimą. Siekiant šių tikslų valstybės narės turėtų palaipsniui atsisakyti kainų reguliavimo. |
Paaiškinimas
Daugelyje valstybių narių elektros energijos kainos neatitinka paklausos ir pasiūlos, o yra reguliuojamos valdžios institucijų. Kainų reguliavimas gali stabdyti veiksmingos konkurencijos plėtrą, atgrasyti nuo investicijų ir naujų rinkos dalyvių atsiradimo. Nauju rinkos modeliu siekiama užtikrinti, kad valstybės nesikištų nustatant tiekimo kainas. Iš esmės pritariama EK siūlymui atsisakyti kainų reguliavimo, tačiau tai turėtų būti daroma palaipsniui.
23 pakeitimas
25 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) – COM(2016) 864 final
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
visi vartotojai turėtų galėti pasinaudoti tiesioginio dalyvavimo rinkoje pranašumais – visų pirma savo vartojimo įpročius koreguoti pagal rinkos signalus ir savo ruožtu naudotis žemesnėmis elektros energijos kainomis ar kitomis finansinėmis lengvatomis. Tokio aktyvaus dalyvavimo privalumai greičiausiai didės laikui bėgant, kai elektros energija varomos transporto priemonės, šilumos siurbliai ir kiti lanksčios apkrovos veiksniai taps konkurencingesni. Vartotojai turėtų galėti dalyvauti visų formų reguliavimo apkrova procesuose, todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė rinktis pažangiąją matavimo sistemą ir dinamiškos elektros energijos kainos sutartį. Tokiu būdu jie turėtų galėti koreguoti savo suvartojimą pagal tikralaikius kainų signalus, kurie rodo elektros energijos arba jos tiekimo vertę ir išlaidas įvairiais laikotarpiais, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didmeninės kainos rizika vartotojams būtų pamatuota. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tie vartotojai, kurie nenori aktyviai dalyvauti rinkoje, būtų ne baudžiami, o galėtų apgalvotai rinktis iš jiems prieinamų galimybių tokiomis sąlygomis, kurios kuo labiau atitinka šalies rinkos aplinkybes; |
visi vartotojai turėtų galėti pasinaudoti tiesioginio dalyvavimo rinkoje pranašumais – visų pirma savo vartojimo įpročius koreguoti pagal rinkos signalus ir savo ruožtu naudotis žemesnėmis elektros energijos kainomis ar kitomis finansinėmis lengvatomis. Tokio aktyvaus dalyvavimo privalumai greičiausiai didės laikui bėgant, kai elektros energija varomos transporto priemonės, šilumos siurbliai ir kiti lanksčios apkrovos veiksniai taps konkurencingesni. Vartotojai turėtų galėti dalyvauti visų formų reguliavimo apkrova procesuose, todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė rinktis pažangiąją matavimo sistemą ir dinamiškos elektros energijos kainos sutartį. Tokiu būdu jie turėtų galėti koreguoti savo suvartojimą pagal tikralaikius kainų signalus, kurie rodo elektros energijos arba jos tiekimo vertę ir išlaidas įvairiais laikotarpiais, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didmeninės kainos rizika vartotojams būtų pamatuota. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tie vartotojai, kurie nenori aktyviai dalyvauti rinkoje, būtų ne baudžiami, o galėtų apgalvotai rinktis iš jiems prieinamų galimybių tokiomis sąlygomis, kurios kuo labiau atitinka šalies rinkos aplinkybes. Nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijos turi sudaryti sąlygas vartotojams gauti išsamią informaciją apie dalyvavimo rinkoje sąlygas ir galimybes. Valstybės narės taip pat turėtų pasirūpinti konkrečiomis priemonėmis, skirtomis tiems vartotojams, kurie yra pažeidžiamiausi energijos nepritekliaus požiūriu, kad užtikrintų jų aktyvų dalyvavimą rinkoje, apsaugotų jų teisę į prieigą prie energijos ir suteiktų jiems galimybę pasinaudoti novatoriškomis technologijomis, kurios sumažintų jų suvartojamą energijos kiekį. |
Paaiškinimas
Pakeitimu įtraukiama nuostata, kad visos valdžios institucijos turi skatinti vartotojus dalyvauti rinkoje ir suteikti jiems išsamią informaciją apie dalyvavimo sąlygas ir galimybes.
24 pakeitimas
30 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) – COM(2016) 864 final
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
pritaikius paskirstytosios energijos gamybos technologijas ir vartotojams įgijus naujų galių veiksminga ir ekonomiškai efektyvia priemone, kuria patenkinami vartotojų poreikiai ir pateisinami lūkesčiai dėl energijos šaltinių, paslaugų ir vietos lygmens dalyvavimo, tapo bendruomeninė energetika ir energetikos kooperatyvai. Bendruomeninė energetika yra įtrauki galimybė visiems vartotojams tiesiogiai dalyvauti gaminant, vartojant energiją arba dalijantis ja tarpusavyje geografiškai apibrėžtame bendruomeniniame tinkle, kuris gali veikti atskirai arba būti prijungtas prie viešo skirstymo tinklo. Bendruomeninės energetikos iniciatyvų svarbiausias tikslas yra tiekti įperkamą konkrečios rūšies, pvz., atsinaujinančių išteklių, energiją savo nariams arba akcininkams, o ne visų pirma siekti pelno, kaip tradicinėse energetikos bendrovėse. Pagal bendruomeninės energetikos iniciatyvas mezgami tiesioginiai ryšiai su vartotojais ir taip rodomas iniciatyvų potencialas lengviau integruotai įsisavinti naujas technologijas ir vartojimo modelius, įskaitant pažangiuosius skirstomuosius tinklus ir reguliavimą apkrova. Bendruomeninė energetika taip pat gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir šalinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Bendruomeninė energetika taip pat suteikia galimybę dalyvauti energijos rinkoje toms namų ūkių vartotojų grupėms, kurios šiaip tokios galimybės neturėtų. Tais atvejais, kai tokios iniciatyvos sėkmingos įgyvendintos, jos bendruomenei suteikė ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės vertės, kuri viršija vien tiesioginę naudą, gautą teikiant energetines paslaugas. Vietos energetikos bendruomenėms turėtų būti leidžiama rinkoje veikti vienodomis sąlygomis neiškreipiant konkurencijos. Namų ūkių vartotojams turėtų būti leidžiama savanoriškai dalyvauti bendruomeninės energetikos iniciatyvoje, taip pat pasitraukti iš jos neprarandant nei prieigos prie tinklo, eksploatuojamo pagal tą iniciatyvą, nei vartotojų teisių. Prieiga prie vietos energetikos bendruomenės tinklo turėtų būti suteikiama sąžiningomis ir išlaidas atspindinčiomis sąlygomis; |
pritaikius paskirstytosios energijos gamybos technologijas ir vartotojams įgijus naujų galių veiksminga ir ekonomiškai efektyvia priemone, kuria patenkinami vartotojų poreikiai ir pateisinami lūkesčiai dėl energijos šaltinių, paslaugų ir vietos lygmens dalyvavimo, tapo bendruomeninė energetika ir energetikos kooperatyvai. Bendruomeninė energetika yra įtrauki galimybė visiems vartotojams tiesiogiai dalyvauti gaminant, vartojant energiją arba dalijantis ja tarpusavyje geografiškai apibrėžtame bendruomeniniame tinkle, kuris gali veikti atskirai arba būti prijungtas prie viešo skirstymo tinklo. Bendruomeninės energetikos iniciatyvų svarbiausias tikslas yra tiekti įperkamą konkrečios rūšies, pvz., atsinaujinančių išteklių, energiją savo nariams arba akcininkams, o ne visų pirma siekti pelno, kaip tradicinėse energetikos bendrovėse. Pagal bendruomeninės energetikos iniciatyvas mezgami tiesioginiai ryšiai su vartotojais ir taip rodomas iniciatyvų potencialas lengviau integruotai įsisavinti naujas technologijas ir vartojimo modelius, įskaitant pažangiuosius skirstomuosius tinklus ir reguliavimą apkrova. Bendruomeninė energetika taip pat gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir šalinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Bendruomeninė energetika taip pat suteikia galimybę dalyvauti energijos rinkoje toms namų ūkių vartotojų grupėms, kurios šiaip tokios galimybės neturėtų. Tais atvejais, kai tokios iniciatyvos sėkmingos įgyvendintos, jos bendruomenei suteikė ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės vertės, kuri viršija vien tiesioginę naudą, gautą teikiant energetines paslaugas. Vietos energetikos bendruomenėms pagal aiškiai nustatytas taisykles turėtų būti leidžiama rinkoje veikti vienodomis sąlygomis neiškreipiant konkurencijos. Namų ūkių vartotojams turėtų būti leidžiama savanoriškai dalyvauti bendruomeninės energetikos iniciatyvoje, taip pat pasitraukti iš jos neprarandant nei prieigos prie tinklo, eksploatuojamo pagal tą iniciatyvą, nei vartotojų teisių. Prieiga prie vietos energetikos bendruomenės tinklo turėtų būti suteikiama sąžiningomis ir išlaidas atspindinčiomis sąlygomis; |
Paaiškinimas
Vietos energijos bendruomenės gali būti veiksmingas būdas valdyti energiją bendruomenės lygmeniu. Siekiant skatinti bendruomenių kūrimąsi ir jų dalyvavimą elektros energijos rinkoje labai svarbus tinkamas teisinis reglamentavimas nustatantis aiškias bendruomenių veiklos energetikos rinkoje taisykles.
25 pakeitimas
38 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) – COM(2016) 864 final
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
šiuo metu valstybėse narėse, įdiegus pažangiąsias matavimo sistemas, yra sukurta arba kuriama įvairių duomenų valdymo modelių. Nepriklausomai nuo duomenų valdymo modelio svarbu, kad valstybės narės nustatytų skaidrias taisykles, pagal kurias būtų galima nediskriminacinėmis sąlygomis prieiti prie duomenų, ir užtikrina aukščiausio lygio kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą ir duomenis tvarkančių subjektų nešališkumą; |
šiuo metu valstybėse narėse, įdiegus pažangiąsias matavimo sistemas, yra sukurta arba kuriama įvairių duomenų valdymo modelių. Nepriklausomai nuo duomenų valdymo modelio svarbu, kad valstybės narės nustatytų skaidrias taisykles, pagal kurias būtų galima nediskriminacinėmis sąlygomis prieiti prie duomenų, ir užtikrina aukščiausio lygio kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą ir duomenis tvarkančių subjektų nešališkumą; Siekiant, kad vartotojai reaguotų į paklausą ir turėtų dinamiškų kainų sistemos galimybę, tiekėjai jiems turi suteikti galimybę sužinoti, kiek elektros energijos jie suvartoja kas valandą. Šią informaciją rekomenduojama pateikti visuose išmaniuosiuose elektros skaitikliuose ir įdiegti visam sutartam galios intervalui. |
Paaiškinimas
Vietoj siūlymo privalomai teikti informaciją visuose išmaniuosiuose skaitikliuose, siūloma rašyti „rekomenduojama“ ir įdiegti visam sutartam galios intervalui.
26 pakeitimas
3 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl peržiūrėto Reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą – COM(2016) 863 final – 2016/0378 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Numatoma, kad būtinybė koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmus ateinančiais metais dar labiau didės. Europos energetikos sistemoje vyksta didžiausi per kelis dešimtmečius pokyčiai. Dėl didesnės rinkos integracijos ir perėjimo prie labiau kintamos elektros energijos gamybos būtina dėti daugiau pastangų siekiant nacionalinę energetikos politiką koordinuoti su kaimyninėmis šalimis ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes. |
Numatoma, kad būtinybė koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmus ateinančiais metais dar labiau didės. Europos energetikos sistemoje vyksta didžiausi per kelis dešimtmečius pokyčiai. Dėl didesnės rinkos integracijos ir perėjimo prie labiau kintamos elektros energijos gamybos būtina dėti daugiau pastangų siekiant nacionalinę energetikos politiką koordinuoti su kaimyninėmis šalimis ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes. Taip pat svarbu stiprinti nacionalines reguliavimo institucijas (NRI). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) būtų nepriklausomos ir kad nebūtų ribojamas jų vaidmuo. Turėtų būti skiriama pakankamai NRI veiklai reikalingų išteklių, taip pat joms turėtų būti leidžiama visomis teisėmis dalyvauti ES lygmens bendradarbiavimo veikloje. |
Paaiškinimas
Sveikintinas koordinavimo tarp ES valstybių narių stiprinimas energetikos sektoriuje. Tačiau ne mažiau svarbus yra kiekvienos ES valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos vaidmuo. Svarbu pažymėti, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos būtų nepriklausomos ir kad nebūtų ribojamas jų vaidmuo. Tai pat svarbu skirti pakankamai išteklių kokybiškai NRI veiklai vykdyti.
27 pakeitimas
14 straipsnis
Pasiūlymas dėl peržiūrėto Reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą – COM(2016) 863 final – 2016/0378 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Aplinkybėmis, kurias aiškiai apibrėžė Komisija gairėse, priimtose pagal [naujoje Elektros energijos reglamento redakcijoje, parengtoje pagal pasiūlymą COM(2016) 861/2] 57 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnį ir sprendžiant klausimus, kuriuos spręsti ji buvo įsteigta, Agentūrai laikantis Sąjungos agentūroms suteikiamų vykdomųjų įgaliojimų apribojimų gali būti pavestos papildomos užduotys, kurios nesusijusios su sprendžiamosiomis galiomis. |
Aplinkybėmis, kurias aiškiai apibrėžė Komisija gairėse, priimtose pagal [naujoje Elektros energijos reglamento redakcijoje, parengtoje pagal pasiūlymą COM(2016) 861/2] 57 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnį ir sprendžiant klausimus, kuriuos spręsti ji buvo įsteigta, Agentūrai laikantis Sąjungos agentūroms suteikiamų vykdomųjų įgaliojimų apribojimų gali būti pavestos papildomos užduotys. |
|
Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) būtų suteikti reikiami įgaliojimai, kad ji galėtų prašyti pagrindinių valstybių narių institucijų suteikti informaciją, kurios jai reikia pavestoms užduotims vykdyti. |
Paaiškinimas
Siekiant sklandaus darbo proceso organizavimo būtina užtikrinti, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai būtų suteiktos pakankamos teisės ir įgaliojimai operatyviai gauti pagrindinių valstybių narių institucijų informaciją, būtiną pavestoms užduotims atlikti.
28 pakeitimas
16 straipsnio 2 punktas
Pasiūlymas dėl peržiūrėto Reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą – COM(2016) 863 final – 2016/0378 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Agentūra kasmet skelbia 1 dalyje nustatytos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Toje ataskaitoje ji nurodo visas kliūtis, trukdančias baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas. |
Agentūra kasmet skelbia 1 dalyje nustatytos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Toje ataskaitoje ji nurodo visas kliūtis, trukdančias baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas bei pateikia rekomendacijas . |
Paaiškinimas
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai bus suteikta didesnė atsakomybė ir resursai, turės didesnės galios sprendžiant tarpvalstybinius klausimus, kuriems reikės koordinuoto požiūrio. Todėl valstybėms narėms naudinga, kad Agentūra teikdama stebėsenos rezultatų ataskaitą pateiktų ir bendras rekomendacijas.
29 pakeitimas
13 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB – COM(2016) 862 final – 2016/0377 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
remdamasis bendra metodika, ENTSO-E turėtų reguliariai rengti ir atnaujinti regioninius krizės scenarijus ir nustatyti kiekvienam regionui aktualiausią riziką, tokią, kaip ekstremalios oro sąlygos, stichinės nelaimės, kuro trūkumas arba piktavališki išpuoliai. Nagrinėjant krizės dėl dujų trūkumo scenarijų, dujų tiekimo sutrikimo riziką reikėtų įvertinti remiantis dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijais, kuriuos Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas parengė pagal Dujų tiekimo saugumo reglamento [siūlomo Dujų tiekimo saugumo reglamento] 6 straipsnio 6 dalį. Valstybės narės turėtų jais remtis rengdamos ir atnaujindamos (paprastai kas trejus metus) savo nacionalinius krizės scenarijus. Šiais scenarijais reikėtų remtis rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Nustatydamos riziką nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų aprašyti ir galimą riziką, susijusią su energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, ir galimas priemones (jei tokių yra), kurių imamasi tokiai rizikai pašalinti (pvz., bendrąsias arba sektoriaus investicijų atrankos taisykles, specialias tam tikrų akcininkų teises ir t. t.), kartu nurodydamos, kodėl, jų manymu, tokios priemonės yra pagrįstos; |
remdamasis bendra metodika, ENTSO-E turėtų reguliariai rengti ir atnaujinti regioninius krizės scenarijus ir nustatyti kiekvienam regionui aktualiausią riziką, tokią, kaip ekstremalios oro sąlygos, stichinės nelaimės, kuro trūkumas arba piktavališki išpuoliai. Nagrinėjant krizės dėl dujų trūkumo scenarijų, dujų tiekimo sutrikimo riziką reikėtų įvertinti remiantis dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijais, kuriuos Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas parengė pagal Dujų tiekimo saugumo reglamento [siūlomo Dujų tiekimo saugumo reglamento] 6 straipsnio 6 dalį. Rekomenduojama regioniniuose bendradarbiavimo formatuose pristatyti ir aptarti regiono energetikos situaciją, identifikuojant galimybes ir grėsmes. Valstybės narės turėtų remtis šia informacija rengdamos ir atnaujindamos (paprastai kas trejus metus) savo nacionalinius krizės scenarijus. Šiais scenarijais reikėtų remtis rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Nustatydamos riziką nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų aprašyti ir galimą riziką, susijusią su energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, ir galimas priemones (jei tokių yra), kurių imamasi tokiai rizikai pašalinti (pvz., bendrąsias arba sektoriaus investicijų atrankos taisykles, specialias tam tikrų akcininkų teises ir t. t.), kartu nurodydamos, kodėl, jų manymu, tokios priemonės yra pagrįstos; |
Paaiškinimas
Sveikintina ir naudinga numatyti, jog ENTSO-E reguliariai rengs ir atnaujins regioninius krizės scenarijus bei nustatyti kiekvienam regionui aktualiausią riziką, tokią, kaip ekstremalios oro sąlygos, stichinės nelaimės, kuro trūkumas arba piktavališki išpuoliai. Tačiau svarbu stiprinti regioninį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Valstybėms narėms naudinga, jog prieš rengiant savo nacionalinius krizės scenarijus, prieš tai būtų pristatyta ir aptarta regioniniame lygmenyje. Tai padėtų valstybėms narėms geriau identifikuoti ir suprasti nacionalines ir regionines priemones, skirtas efektyvesniam ir sklandesniam krizių suvaldymui.
30 pakeitimas
18 konstatuojamoji dalis
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB – COM(2016) 862 final – 2016/0377 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į krizių prevenciją ir valdymą, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų parengti pasirengimo valdyti riziką planą. Planuose turėtų būti aprašytos veiksmingos, proporcingos ir nediskriminacinės priemonės, tinkamos visiems nustatytiems krizės scenarijams. Planais turėtų būti užtikrintas skaidrumas, ypač sąlygų, kuriomis galima taikyti ne rinkos priemones krizinei padėčiai sušvelninti. Visos numatomos ne rinkos priemonės turėtų atitikti šiame reglamente nustatytas taisykles; |
siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į krizių prevenciją ir valdymą, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant, kai įmanoma, vietos ir regionų valdžios institucijas , turėtų parengti pasirengimo valdyti riziką planą. Planuose turėtų būti aprašytos veiksmingos, proporcingos ir nediskriminacinės priemonės, tinkamos visiems nustatytiems krizės scenarijams. Planais turėtų būti užtikrintas skaidrumas, ypač sąlygų, kuriomis galima taikyti ne rinkos priemones krizinei padėčiai sušvelninti. Visos numatomos ne rinkos priemonės turėtų atitikti šiame reglamente nustatytas taisykles; |
Paaiškinimas
Svarbus yra bendras požiūris į krizių prevenciją ir valdymą kiekvienoje valstybėje narėje.
Todėl šiuo aspektu būtinas glaudus bendradarbiavimas su visomis suinteresuotomis šalimis, pabrėžiant glaudžią komunikaciją, kai aktualu, ir su regionų ir vietos valdžios institucijomis.
31 pakeitimas
16 straipsnio 1 dalis
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB – COM(2016) 862 final – 2016/0377 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Kuo skubiau ir ne vėliau kaip per šešias savaites po krizinės elektros energijos sektoriaus padėties paskelbimo, atitinkamos kompetentinga institucijos, pasikonsultavusios su savo nacionaline reguliavimo institucija (jei ji nėra kompetentinga institucija), Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei ir Komisijai pateikia vertinimo ataskaitą. |
Kuo skubiau ir ne vėliau kaip per keturias savaites po krizinės elektros energijos sektoriaus padėties paskelbimo, atitinkamos kompetentinga institucijos, pasikonsultavusios su savo nacionaline reguliavimo institucija (jei ji nėra kompetentinga institucija), Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei ir Komisijai pateikia vertinimo ataskaitą. |
Paaiškinimas
Krizinės elektros energijos sektoriaus padėties paskelbimas yra didelis iššūkis tiek valstybei narei, tiek visai Europos Sąjungai. Todėl šiuo atveju svarbu greita reakcija ir veiksmai. Pakeitimu siūlomas vertinimo ataskaitos pateikimas ne vėliau kaip per 4 savaites yra pakankamas ir tuo pačiu užtikrina greitesnę informacijos sklaidą.
32 pakeitimas
18 straipsnis
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB – COM(2016) 862 final – 2016/0377 (COD)
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Siekiant užtikrinti, kad nebūtų imamasi priemonių, galinčių kelti pavojų valstybių narių, susitariančiųjų šalių arba Sąjungos energijos tiekimo saugumui, valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys raginamos glaudžiai bendradarbiauti nustatant elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus ir rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Šiuo tikslu Energijos bendrijos susitariančiosios šalys, gavusios Komisijos kvietimą, gali dalyvauti Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupės veikloje visais joms rūpimais klausimais. |
Siekiant užtikrinti, kad nebūtų imamasi priemonių, galinčių kelti pavojų valstybių narių, susitariančiųjų šalių arba Sąjungos energijos tiekimo saugumui, valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys raginamos glaudžiai bendradarbiauti nustatant elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus ir rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Ypač pabrėžiamas ir rekomenduojamas regioninis bendradarbiavimas efektyvesniam energijos sektoriaus valdymui užtikrinti. Šiuo tikslu Energijos bendrijos susitariančiosios šalys, gavusios Komisijos kvietimą, gali dalyvauti Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupės veikloje visais joms rūpimais klausimais. |
Paaiškinimas
Siekiant efektyvesnio ir sklandesnio elektros energijos sektoriaus krizės valdymo, svarbu išryškinti valstybių narių bendradarbiavimo regionų lygmeniu svarbą. Regioninio bendradarbiavimo lygmeniu galimi operatyvūs ir mažesnių kaštų reikalaujantys sprendimai.
II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)
Bendrosios nuostatos
1. |
sveikina Europos Komisiją parengus Švarios energijos paketą ir pažymi, kad dėmesys skiriamas pastatų, pramonės ir transporto energetiniam efektyvumui bei tvarumui, atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai ir sąlygoms bei jų integralumui, leidžiantiems vartotojams dalyvauti valdant energijos poreikį; bendros energijos rinkos sukūrimas bei numatyta nauja atsakomybė už elektros skirstomuosius tinklus perdavimo sistemų operatoriams ir nacionaliniams reguliuotojams padės užtikrinti energetinę nepriklausomybę, energijos tiekimo saugumą, klimato kaitos tikslų įgyvendinimą ir, svarbiausia, įperkamą energiją vartotojams; |
2. |
pabrėžia, jog yra aiškių ženklų, rodančių, kad ES tikslai, numatyti 2030 m. energetikos ir klimato dokumentų rinkinyje, bus nepakankami įsipareigojimams, kuriuos visos valstybės narės ir ES prisiėmė pasirašydamos Paryžiaus susitarimą, įgyvendinti; visų pirma yra įsitikinęs, kad 27 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas ES lygmeniu yra nepakankamai plataus užmojo, todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užsibrėžti aukštesnį tikslą; |
3. |
palankiai vertina pasiūlymus dėl glaudaus bendradarbiavimo tarpvalstybiniu, regionų lygmeniu ir tuo pačiu ragina Europos Komisiją pateikti variantų tokiam bendradarbiavimui skatinti išplečiant mikrolygio dalyvavimo teises, įgalinant glaudų vietos ir regionų valdžių bendradarbiavimą ir suteikiant realias galimybes kaimyniniams regionams plėtoti bendrą energetikos infrastruktūrą, neapsiribojančia nacionalinėmis sienomis; |
4. |
apgailestauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo Komisijos pasiūlymuose menkai apibrėžtas ir pabrėžia reikšmingą vietos ir regionų valdžios indėlį prisidedant prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Daugelis ES miestų ir miestelių jau daug metų turi parengę klimato ir tvarios energijos veiksmų planus, kuriuose numatytas nedidelį CO2 kiekį išskiriantis šildymas ir energijos gamyba, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas, darnaus transporto plėtra; |
5. |
pritaria Europos Komisijos siekiams sukurti lanksčią, rinka grindžiamą sistemą, remiančią atsinaujinančios energijos išteklių plėtojimą, kartu išvengiant rinkos iškraipymo, ir ypač palankiai vertina siūlymus suteikti daugiau paskatų vartotojams tapti aktyviais elektros energijos rinkos dalyviais; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų prisidėti kuriant energijos bendruomenes; |
6. |
mano, kad Nacionalinių planų rengimo kontekste regioninis bendradarbiavimas turi būti stiprinamas tose srityse, kuriose akivaizdus tarpvalstybinis poveikis; atkreipia dėmesį į tai, kad prieš rengiant nacionalinius planus labai svarbu iš anksto suderinti veiksmus su kaimyninėmis ES šalimis bei į procesą įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas; |
7. |
mano, kad valstybės narės turi stiprinti savo pastangas pašalinti administracines kliūtis, sumažinti ne tokių brandžių mažo anglies dioksido kiekio technologijų sąnaudas ir skirti daugiau dėmesio veiksmingam planavimo, įgyvendinimo bei ataskaitų teikimo procesų koordinavimui nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu; |
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimas ir integracija rinkoje
8. |
pritaria, kad ES turi daugiau dėmesio skirti atsinaujinančios energijos technologijų plėtrai ir jų diegimui, ir pažymi, kad naujosios technologijos suteiks visiems vartotojams (nuo pramonės įmonių iki namų ūkių) galimybę sumaniau ir taupiau naudoti energiją, rinktis švarius ir efektyvius jos gamybos būdus; |
9. |
mano, kad atsinaujinančių išteklių energijos tikslų transporto srityje stoka valstybėse narėse yra labai svarbus trūkumas, visų pirma dėl to, kad galiojančioje direktyvoje nustatytas 10 % tikslas iki 2020 m. buvo pagrindinė paskata naudoti biokurą. todėl siūlo įtraukti biokuro tikslą (įskaitant tausiai gaminamus tradicinius degalus), kuris galėtų būti 14 %; |
10. |
mano, kad atsinaujinanti energija gali būti konkurencinga, ir pažymi, kad kai kurie atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, sausumos vėjo parkai, gali konkuruoti su iškastinio kuro energijos šaltiniais, o didėjant vėjo energetikos instaliuotai galiai bei tobulėjant technologijai, vėjo energetikos kaina toliau kris; |
11. |
sutinka, kad švarios energijos inovacijoms reikia puikiai veikiančios vidaus rinkos ir atitinkamos konkurencijos, o kas leistų naujiems rinkos veikėjams diegti inovatyvius atsinaujinančios energijos projektus; tačiau pabrėžia, kad inovatyvūs projektai turėtų būti įgyvendinami vienodomis sąlygomis su jau rinkoje egzistuojančiais dalyviais; |
12. |
pažymi, kad valstybės narės, kurdamos paramos schemas atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui, turėtų atsižvelgti į specifines įvairių atsinaujinančios energijos technologijų ypatybes (pvz., kainų dydį, rizikos lygį, gebėjimą teikti sistemines paslaugas). Tai užtikrintų didžiausių išlaidų efektyvumą ir ilgalaikio CO2 mažinimo tikslo pasiekimą; |
13. |
mano, kad Europos Komisija turėtų skatinti valstybes nares parengti atitinkamas paramos priemones atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimui. Daugiau lankstumo valstybėms narėms turėtų būti suteikta leidžiant plėtoti naujos kartos atsinaujinančios energijos technologijas, apsaugoti nedidelius projektus, įskaitant kogeneracijos įrenginius, prijungti prie vietos centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklų; |
14. |
atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir integracijai rinkoje reikalingi dideli finansiniai ištekliai, todėl ypač svarbu tai laikyti prioritetu ir Europos Sąjungos, nacionalinio, vietos ir regiono lygmens valdžios institucijoms laikytis bendro požiūrio, siekiant įvairių finansinių šaltinių sujungimo ir didinamojo poveikio; |
15. |
prašo Europos Komisijos atsinaujinančios energijos direktyvoje aiškiai apibrėžti priimtinų paramos schemų koncepciją, atsižvelgiant į galiojančias valstybės narės pagalbos taisykles, siekiant teisinio suderinamumo ir investicijų pritraukimo šiam sektoriui; |
16. |
pažymi, kad siekiant platesnio užmojo tikslų ne mažiau svarbu yra turėti aiškią ir tikslią informaciją dėl galimybės po 2020 m. pasinaudoti ES finansiniais instrumentais; taip pat pabrėžia, jog būtina taikyti pažangias finansinės inžinerijos priemones, siekiant, kad pagrindinės investicijos būtų iš privataus sektoriaus; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) finansavo 25 % privačiojo sektoriaus projektų energetikos srityje, labai prisidėdamas prie sektoriaus atgaivinimo; |
17. |
pritaria, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tačiau pabrėžia, kad remiantis 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gairėmis, taikomomis nuo 2014 m. liepos 1 d., brandi atsinaujinančių išteklių energijos gamyba turėtų būti integruota į vidaus elektros energijos rinką laipsniškai, valstybės pagalba turėtų atspindėti mažėjančias gamybos sąnaudas ir turėtų būti vengiama rinkos iškraipymo; taip pat pažymi, kad su iškastiniais energijos ištekliais susijusios išorės sąnaudos turi tapti skaidresnės; |
18. |
iš esmės pritaria paramos schemos atvėrimui kitose valstybėse narėse įgyvendinamiems projektams. Tačiau valstybės narės turėtų atsargiai vertinti rinkos atvėrimo galimybes, siekiant išvengti, kad toks įpareigojimas nemažintų vietinės gamybos dėl skirstant paramą dalyvaujančių kitų ES valstybių narių didesnių finansinių pajėgumų. Todėl Komitetas mano, kad pirmenybę reikėtų teikti paramos schemoms, pagrįstoms tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, ir ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į jungtis; |
Elektros energijos vidaus rinka ir rizikos valdymas
19. |
pritaria, kad integruota energijos rinka yra geriausias būdas užtikrinti prieinamas energijos kainas, energijos tiekimo saugumą ir sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyviai integruoti didesnius iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos kiekius. Todėl Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos siūlymus sukurti elektros energijos rinkos modelį, kuris skatins atsinaujinančios energijos išteklių diegimą, didins paklausos valdymą, atvers integruotas energetikos rinkas regionų lygmeniu bei suteiks daugiau galių vartotojams; |
20. |
pažymi, kad daugelyje valstybių narių elektros energijos kainos neatitinka paklausos ir pasiūlos ir yra reguliuojamos valdžios institucijų. Tai gali riboti konkurenciją, stabdyti investicijų pritraukimą ir naujų rinkos dalyvių atsiradimą ir visada turi būti gerai pagrįsta konkrečių politinių tikslų, tokių kaip labiausiai pažeidžiamų vartotojų apsauga, požiūriu. Todėl Regionų komitetas pritaria siūlomam rinkos liberalizavimui ir valstybės kišimosi mažinimui siekiant sumažinti kainas vartotojams, tačiau pažymi, kad valstybės narės prie elektros energijos kainų reguliavimo mažinimo turėtų pereiti palaipsniui ir pakankamai atsižvelgdamos į ypatingą energijos kaip visuotinės svarbos paslaugos pobūdį; |
21. |
pritaria, kad vietos energijos bendruomenės gali būti veiksmingas būdas valdyti energiją bendruomenės lygmeniu; kviečia Komisiją numatyti techninius ir finansinius instrumentus, įgalinančius vietos ir regionų valdžios institucijas suteikti visapusišką pagalbą bendruomenėms; |
22. |
pritaria tam, kad siekiant išvengti krizinių situacijų, valstybės narės turi parengti pasirengimo vadyti riziką planus, ir pabrėžia regioninio bendradarbiavimo efektyvesniam energijos sektoriaus valdymui užtikrinti svarbą; taip pat mano, kad rengiant minėtus planus turi būti konsultuojamasi su regionų ir vietos valdžios institucijomis; |
23. |
pabrėžia, kad norint kovoti su energijos nepritekliumi reikia problemą bendrai apibrėžti ES lygmeniu, surinkti ir pasikeisti reikiamais duomenimis bendradarbiaujant skirtingiems valdymo lygmenims ir parengti tikslinės politikos ir priemonių kompleksą, kuris padėtų pažeidžiamiausiems energijos vartotojams dalyvauti rinkoje ir palengvintų aukštų energijos kainų naštą; |
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)
24. |
teigiamai vertina tai, kad teisinio reguliavimo peržiūra vyksta kompleksiškai, t. y., įtraukiant ne tik atskirus energijos rinkos aspektus, bet ir įvertinant jų tarpusavio sąsajas, tikslų siekiančių subjektų sąveiką ir kompetencijos pasidalinimą. Sveikintina didesnė ACER svarba tinklų kodeksų rengimo ir įgyvendinimo procese. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad Europos Komisija turi užtikrinti, kad ACER būtų suteikti tinkami įgaliojimai, įgalinantys agentūrą prašyti pagrindinių valstybių narių institucijų suteikti informaciją bei atlikti kitus koordinavimo veiksmus; |
25. |
atkreipia dėmesį, kad laikantis proporcingumo principo, ACER reguliavimo priemonės nepakeičia nacionalinių sprendimų. Taip pat Komitetas rekomenduoja stiprinti nacionalines reguliavimo institucijas (NRI). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) būtų nepriklausomos ir kad nebūtų ribojamas jų vaidmuo. Turėtų būti skiriama pakankamai NRI veiklai būtinų išteklių, taip pat joms turėtų būti leidžiama visapusiškomis teisėmis dalyvauti ES lygmens bendradarbiavimo veikloje; |
Vartotojai ir informavimo svarba
26. |
palankiai vertina Europos Komisijos siūlymą reformuoti energijos rinką, siekiant suteikti vartotojams daugiau galių ir tapti lygiaverčiais rinkos dalyviais, ir pritaria Komisijos siūlymui skatinti savanorišką išmaniųjų skaitiklių diegimą laikantis duomenų apsaugos principų, kad vartotojai gautų aiškias sąskaitas ir būtų numatytos lengvesnės sąlygos pakeisti energijos tiekėją; |
27. |
atkreipia dėmesį, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, daugiau bendradarbiavimo su vietos valdžios atstovais, siekiant aiškiau suprasti vartotojų dalyvavimo motyvus elektros energijos rinkoje. Geresnis vartotojo elgesio pokyčius skatinančių veiksnių supratimas gali suteikti svarbios informacijos, kaip paskatinti vartotojus būti stipriais ir atsakingais naujos elektros rinkos veikėjais; |
28. |
pažymi, kad atlikti tyrimai rodo, jog vartotojai skundžiasi dėl nepakankamo skaidrumo elektros energijos sektoriuje, ribojančio jų gebėjimą pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda ir aktyviai dalyvauti rinkose. Vartotojai nesijaučia pakankamai informuoti apie alternatyvius tiekėjus ir galimus sprendimus. Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina spręsti klientų duomenų privatumo ir saugumo problemas, ir ragina Europos Komisiją pateikti techninius pasiūlymus, siekiant užtikrinti aukštus saugumo standartus; |
29. |
pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą, skatinant energijos bendruomenių steigimą. Komitetas pažymi, kad sritys, kuriose gali padėti vietos valdžios atstovai, gali būti šios: gebėjimų stiprinimas, parama gauti finansavimą, mokymai, keitimasis gerąja patirtimi, techninės pagalbos teikimas, partnerystės plėtojimas; |
30. |
pabrėžia informavimo svarbą motyvuojant vartotojus būti aktyviais dalyviais energijos sektoriuje. Šiuo aspektu naudingas ir skatintinas aktyvus Regionų komiteto vaidmuo, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie informavimo, idėjos populiarinimo tarp vietos bendruomenių ir dalinimosi gerąja praktine patirtimi; |
Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo
31. |
pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms energijos sektoriuje tenka svarbus vaidmuo: vietos ir regionų valdžios institucijos savo veiksmais gali daryti įtaką energijos infrastruktūros plėtojimui ir rinkos veikimui, jos organizuoja paslaugų teikimą, atsako už teritorijų planavimą, žemės naudojimą, atsako už gatvių apšvietimą, transporto paslaugų teikimą, būsto administravimą, sprendžia dėl leidimų išdavimo, organizuoja gyventojų švietimą ir informavimą. Taip pat vietos ir regionų valdžios institucijos valdo didelį biudžetą, skirtą energiją vartojantiems produktams ir paslaugoms įsigyti organizuojant viešuosius pirkimus. Daugeliu atvejų vietos ir regionų valdžios institucijos yra ir energijos gamintojos; |
32. |
atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlymuose vietos ir regionų valdžios institucijos nenurodomos kaip svarbios energijos sektoriaus dalyvės, ir ragina Komisiją vykdant tolesnius veiksmus šioje srityje vietos ir regionų valdžios institucijas laikyti lygiavertėmis centrinės valdžios partnerėmis; |
33. |
pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali prisidėti skatinant atsinaujinančiosios energijos naudojimą ir energijos efektyvumo didinimą vietos ir regionų lygmeniu, pavyzdžiui, nustatant plataus užmojo tikslus ir veiksmų planus, supaprastinant administracines procedūras ir taisykles ar teikiant finansinę paramą, vykdant švietėjišką veiklą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad daugiau kaip 6 600 vietos ir regionų valdžios institucijų pasirašė Merų paktą ir dar daugiau jų reikėtų paskatinti savanoriškai prisijungti prie šios ir kitų panašių tarptautinių iniciatyvų; |
34. |
mano, kad su vietos ir regionų valdžios institucijomis turėtų būti konsultuojamasi dėl konkrečių būsimų priemonių, nes jų vaidmuo apima planavimo infrastruktūrą pritraukiant investuotojus, vartotojų informavimą ir konsultavimą; |
35. |
siūlo savo paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms užmezgant ryšius su atitinkamais ekspertais, siekiant pagerinti jų gebėjimus ir geriau koordinuoti bendras strategijas; |
Subsidiarumas ir proporcingumas
36. |
pažymi, kad kai kurių šalių parlamentai pareiškė susirūpinimą dėl Europos Komisijos pasiūlymų, abejodami, ar jie atitinka subsidiarumo principą. siekiant užtikrinti ES reikalavimų veiksmingumą didelė atsakomybė teks vietos ir regionų valdžios institucijoms; todėl taip pat mano, kad gali prireikti išsamesnės subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi analizės. |
2017 m. liepos 13 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Markku MARKKULA