Byla T-178/98 DEP

Fresh Marine Co. A/S

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“

2004 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) nutartis  II-0000

Nutarties santrauka

1.     Procedūra – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

2.     Procedūra – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Keleto advokatų dalyvavimas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

3.     Procedūra – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Pirmą kartą teismui pateiktas prašymas dėl tam tikrų išlaidų – Priimtinumas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis)

1.     Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą atlygintinos išlaidos yra apribotos, pirma, tomis, kurios buvo patirtos dėl proceso Pirmosios instancijos teisme, ir, antra, tomis, kurios buvo būtinos tam tikslui; šios sąlygos galioja visoms bylinėjimosi išlaidoms, įskaitant kelionės ir gyvenimo išlaidas.

Nesant Bendrijos nuostatų dėl tarifų, Pirmosios instancijos teismas turi laisvai įvertinti bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, jų svarbą Bendrijos teisės požiūriu, taip pat bylos sudėtingumą, kuris gali kilti dėl teisinių precedentų, susijusių su panašiomis aplinkybėmis, nebuvimo, o tai sustiprintų netikrumą dėl ieškinio baigties, atstovų ar patarėjų galimą darbo apimtį byloje, ypač skirtą tyrimams ir analizei, bei šalių finansinį suinteresuotumą byla. Šiuo klausimu Bendrijos teismo galimybė įvertinti atlikto darbo vertę priklauso nuo pateiktos informacijos tikslumo.

Bendrijos teismas negali nustatyti atlyginimų, kuriuos šalys moka savo advokatams, dydžio, bet gali nustatyti maksimalią sumą, kurią turi padengti šalis, jeigu jai nurodoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Pirmosios instancijos teismas neprivalo įvertinti nei nustatyto nacionalinio advokatų atlyginimo tarifo, nei galimos šiuo klausimu sudarytos sutarties tarp suinteresuotosios šalies ir jos atstovų ar patarėjų.

(žr. 26–28, 33, 41 punktus)

2.     Kalbant apie galimą advokatų darbo apimtį pagrindinėje byloje, nors iš esmės tik vieno advokato atlyginimas yra atlygintinas, gali būti, kad dėl kiekvienos bylos savitų aplinkybių, pirmiausia dėl jų sudėtingumo, keleto advokatų atlyginimai gali būti laikomi būtinosiomis išlaidomis. Tačiau reikia atsižvelgti į bendrą darbo valandų skaičių, kurio gali objektyviai reikėti ginčo procese, nepriklausomai nuo advokatų, kuriems galima padalyti suteiktas paslaugas, skaičiaus.

(žr. 35 punktą)

3.     Prašymas padengti bylinėjimosi išlaidas, iš pradžių apėmęs tik advokatų atlyginimus, pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį teisėtai galėjo būti išplėstas pateikiant prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas, t. y. papildytas kelionės ir gyvenimo išlaidomis, todėl pateikiant šį prašymą tarp šalių kilo nesutarimas dėl atlygintinų išlaidų. Taigi toks prašymas atlyginti kelionės ir gyvenimo išlaidas yra priimtinas.

(žr. 40 punktą)

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)

NUTARTIS

2004 m. rugsėjo 15 d.(*)

„Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“

Byloje T‑178/98 DEP

Fresh Marine Co. A/S, įsteigta Trondheim (Norvegija), atstovaujama advokatų J.-F. Bellis ir B. Servais, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą V. Kreuschitz ir T. Scharf, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su Pirmosios instancijos teismo 2000 m. spalio 24 d. sprendimu Fresh Marine prieš Komisiją (T‑178/98, Rink. p. II‑3331),

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai M. Jaeger ir O. Czúcz,

kancleris H. Jung,

priėmė šią

Nutartį

 Bylos aplinkybės ir procesas

1       Pirmosios instancijos teismas 2000 m spalio 24 d. sprendimu Fresh Marine prieš Komisiją (T‑178/98, Rink. p. II‑3331, toliau – sprendimas pagrindinėje byloje) nurodė Komisijai sumokėti ieškovei 431 000 Norvegijos kronų (NOK) kaip kompensaciją už žalą, patirtą dėl Komisijos padarytos klaidos nustatant laikinąjį muitą užaugintos Atlanto lašišos importui į Bendriją. Taip pat Pirmosios instancijos teismas nurodė Komisijai padengti savo bei tris ketvirtadalius ieškovės bylinėjimosi išlaidų.

2       2000 m. lapkričio 29 d. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad bendra jos atlygintinų išlaidų suma pagrindinėje byloje yra 2 200 000 Belgijos frankų (BEF). Ieškovė atsakovės prašė į jos banko sąskaitą pervesti 1 650 000 BEF, tai yra tris ketvirtadalius šių išlaidų.

3       2000 m. gruodžio 13 d. atsakovė prašė ieškovės pateikti savo atlygintinų išlaidų ataskaitą. 2000 m. gruodžio 20 d. ieškovė perdavė atsakovei savo advokatų apskaitytų darbo valandų ataskaitą ir prašė sumokėti bylinėjimosi išlaidas kaip numatyta sprendime pagrindinėje byloje.

4       2000 m. gruodžio 29 d. atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo pagrindinėje byloje. 2001 m. sausio 11 d. Komisija pasiūlė pervesti 18 592,01 eurų sumą už pagrindinės bylos bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovė teigia, kad ji šio pasiūlymo negavo tol, kol Komisija jo dar kartą neišsiuntė 2003 m. rugsėjo 9 dieną. Teisingumo Teismas 2003 m. liepos 10 d. sprendimu Komisija prieš Fresh Marine (C‑472 P, Rink. p. I‑7541) atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir nurodė Komisijai sumokėti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pagrindiniu apeliaciniu skundu, o Fresh Marine padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu. 2003 m. liepos 28 d. ieškovė atsakovės prašė pervesti jai 40 902,43 eurų (apie 1 650 000 BEF) sumą už su pagrindine byla susijusias išlaidas ir 7 444,24 eurų palūkanų, apskaičiuotų pagal 7 % įstatyminių palūkanų normą nuo pagrindinės bylos sprendimo priėmimo dienos, už dvejus metus, septynis mėnesius ir devynias dienas.

5       2003 m. rugsėjo 1 d. laišku atsakovė atsisakė sumokėti ieškovės prašomas visas bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas kaip nepagrįstas ir vėl nusiuntė savo pasiūlymą pervesti 18 592,01 eurų sumą, nurodytą jos 2001 m. sausio 11 d. laiške. 2003 m. rugsėjo 10 d. laišku ieškovė atsiėmė savo prašymą dėl palūkanų, bet paliko prašymą sumokėti 40 902,43 eurų.

6       2003 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktame dokumente ieškovė prašė pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį nustatyti bylinėjimosi išlaidas.

7       2003 m. lapkričio 5 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija pateikė savo pastabas dėl šio prašymo.

 Šalių reikalavimai

8       Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo nustatyti bylinėjimosi išlaidų 41 791,96 eurų sumą, kurią turi sumokėti Komisija.

9       Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo nustatyti atlygintinų išlaidų 18 592,01 eurų sumą.

 Dėl teisės

 Šalių argumentai

10     Remdamasi savo 2000 m. gruodžio 20 d. faksu išsiųstu dokumentu, ieškovė detalizuoja savo atlygintinas išlaidas taip:

–       apeliacinis skundas: iš viso 61 valanda 45 minutės, iš kurių 18 valandų 30 minučių – J.‑F. Bellis, kurio valandinis atlyginimas yra 15 000 BEF, 6 valandos – B. Servais, kurio valandinis atlyginimas yra 12 000 BEF, ir 37 valandos 15 minučių – R. Granberg, kurio valandinis atlyginimas yra 8 000 BEF;

–       dublikas: iš viso 76 valandos, iš kurių 14 valandų 30 minučių – J.‑F. Bellis, kurio valandinis atlyginimas yra 15 000 BEF, 15 valandų – B. Servais, kurio valandinis atlyginimas yra 12 000 BEF, ir 46 valandos 30 minučių – R. Granberg, kurio valandinis atlyginimas yra 8 000 BEF;

–       pasiruošimas posėdžiui ir posėdis: iš viso 73 valandos 15 minučių, iš kurių 17 valandų 45 minutės – J.‑F. Bellis, kurio valandinis atlyginimas yra 15 000 BEF, 24 valandos 15 minučių – B. Servais, kurio valandinis atlyginimas yra 12 000 BEF, ir 31 valanda 15 minučių – T. Louko, kurio valandinis atlyginimas yra 8 000 BEF.

11     Taigi, ieškovės teigimu, pagrindinei bylai reikėjo 211 darbo valandų ir iš viso 2 224 250 BEF atlygintinų išlaidų. Ši suma buvo suapvalinta iki 2 200 000 BEF, kurios trijų ketvirtadalių, tai yra 1 650 000 BEF arba 40 902,43 eurų, remiantis pagrindinės bylos sprendimu buvo reikalaujama iš Komisijos.

12     Šioje byloje ieškovė taip pat prašo papildomai 889,53 eurų kelionės tarp Briuselio ir Liuksemburgo bei gyvenimo Liuksemburge prieš 2000 m. gegužės 10 d. posėdį išlaidoms padengti.

13     Aptarusi principus, taikomus atlygintinoms išlaidoms, (1998 m. spalio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Kaysersberg prieš Komisiją, T‑290/94 DEP, Rink. p. II‑4105, 17 punktas) ir teigdama, kad tuo metu negavo 2001 m. sausio 11 d. Komisijos laiško, ieškovė, pagrįsdama savo prašymą, pateikia keletą argumentų.

14     Ieškovė primena pagrindinės bylos tikslą ir pobūdį bei pabrėžia bylos svarbą Bendrijos teisės požiūriu. Ji pažymi, kad ši byla buvo pirma susijusi su antidempingo priemonėmis, nustačiusi deliktinę Komisijos atsakomybę ir apibrėžusi atsargumo ir tinkamo administravimo laipsnį, kurio turi laikytis Komisija, spręsdama dėl antidempingo priemonių. Precedento pobūdis, mokslininkų komentarai dėl jos ir jos įtaka būsimai institucijų darbo praktikai, ieškovės teigimu, rodo pagrindinės bylos svarbą.

15     Be to, ieškovė teigia, kad pagrindinėje byloje buvo nagrinėjami sudėtingi teisiniai principai ir iškelti sudėtingi bei nauji klausimai, kuriems reikėjo skirti daug darbo.

16     Ieškovė remiasi Bendrijos teismų praktikos, susijusios su panašiomis aplinkybėmis, nebuvimu, besivystančiu Bendrijos teismų praktikos, susijusios su atsargumo ir tinkamo administravimo laipsniu, kurio turi laikytis Komisija, priimdama teisės aktus, pobūdžiu ir, galiausiai, savo išvadų, susijusių su ieškiniu dėl bylinėjimosi išlaidų priimtinumo ir žalos nustatymo, apimtimi.

17     Be to, ieškovės teigimu, dėl pagrindinės bylos sudėtingumo su ja turėjo dirbti keletas advokatų. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad remiantis Bendrijos teismų praktika nustatant atlygintinas išlaidas pirmiausia turi būti įvertintas bendras darbo, objektyviai reikalingo Pirmosios instancijos teismo procese, valandų skaičius, nepriklausomai nuo advokatų, kuriems galima padalinti suteiktas paslaugas, skaičiaus (13 punkte minėtos Nutarties Kaysersberg prieš Komisiją 20 punktas). Ieškovė pridūrė, kad laikas, skirtas pasiruošti posėdžiui, buvo pateisintas būtinumu suvokti Komisijos pareiškimuose iškeltas problemas ir numatyti galimus Pirmosios instancijos teismo klausimus.

18     Galiausiai ieškovė teigia, kad ji buvo ypatingai suinteresuota pateikti ieškinį pagrindinėje byloje. Ieškovė nurodo savo didelius nuostolius, patirtus dėl Komisijos paskirtų laikinųjų muitų, jos pasitraukimo iš Bendrijos rinkos šių muitų taikymo metu ir jos verslo santykiams su klientais, įsisteigusiais Bendrijoje, iškilusio pavojaus.

19     Pirmiausia atsakovė teigia, pirma, kad 2001 m. sausio 11 d. buvo išsiųstas laiškas, kuriame ji ginčijo ieškovės reikalaujamų bendrų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir pasiūlė atlyginti 18 592,01 eurų ir, antra, kad ieškovė nepagrįstai atmetė du jos vienas po kito pateiktus pasiūlymus atlyginti didesnę sumą, tai yra pirmą – 2003 m. rugsėjo 1 d. atlyginti du kartus po 18 592,01 eurų sumą už bylinėjimosi išlaidas pagrindinėje byloje Pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame procese Teisingumo Teisme, ir antrą – 2003 m. rugsėjo 24 d., kai buvo siūloma 50 000 eurų už išlaidas, patirtas tiek Pirmosios instancijos teismo proceso metu, tiek Teisingumo Teismo proceso metu.

20     Atsakovė neneigia pagrindinės bylos svarbumo Bendrijos teisės požiūriu, nes tai pirma antidempingo teisės byla, kurioje sprendimas dėl Komisijos deliktinės atsakomybės lėmė žalos atlyginimą. Tačiau ji ginčija tai, kad visos ieškovės prašomos išlaidos yra būtinos ir todėl atlygintinos.

21     Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinėje byloje susidūrė su ypatingais sunkumais. Ji teigia, kad šioje byloje Pirmosios instancijos teismas tik taikė bylos aplinkybėms nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką, susijusią su deliktine atsakomybe, taip pat su atsargumo ir tinkamo administravimo laipsniu, kurio reikalaujama iš Komisijos. Be to, ji priduria, kad detalaus argumentavimo dėl bylos priimtinumo ir dėl atsiradusios žalos nustatymo poreikis kyla kiekvienoje byloje dėl žalos atlyginimo. Pagaliau atsakovė teigia, kad pareiškimų, kuriais pasikeista, glaustumas patvirtina tai, jog pagrindinė byla nebuvo ypatingai sudėtinga.

22     Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinėje byloje reikėjo daugiau nei 209 specializuoto advokato darbo valandų. Jos nuomone, ši byla nereikalauja nei gilesnio tyrimo, palyginti su kitomis antidempingo bylomis, nei trijų advokatų dalyvavimo visos rašytinės proceso dalies metu, nei ketvirtojo advokato dalyvavimo ar trečiojo advokato pakeitimo ruošiantis posėdžiui. Atsakovė teigia, kad pasiruošimui posėdžiui – motyvuojant būtinumu suvokti atsakovės pareiškimuose iškeltus klausimus ir paruošti atsakymus į galimus Pirmosios instancijos teismo klausimus – nereikėjo trijų advokatų, iš kurių du buvo patyrę partneriai ir antidempingo teisės specialistai (J.‑F. Bellis ir B. Servais), 72 darbo valandų. Atsakovės teigimu, šie žingsniai yra tik įprastas ir kiekvienam posėdžiui būtinas pasiruošimas. Atsakovė priduria, kad nors ieškovės advokatų valandinių atlyginimų tarifai nėra nepagrįsti, tačiau jie yra dideli, o tai atspindi minėtų advokatų patirtį. Atsakovės teigimu, tokie patyrę advokatai, priešingai nei teigia ieškovė, turėjo labai greitai baigti darbą su byla.

23     Atsakovė priduria, kad ieškovė neįrodė, kiek ji buvo finansiškai žymiai ar net gyvybiškai suinteresuota ieškinio pateikimu pagrindinėje byloje. Ji neapskaičiavo ir neįrodė savo realaus finansinio suinteresuotumo.

24     Be to, atsakovė teigia, kad prašymas padengti papildomas išlaidas, kurios sudaro 889,53 eurų sumą, pirmą kartą pateiktas tik Pirmosios instancijos teismui, yra nepriimtinas ir nepagrįstas. Sumos nebuvo įmanoma „ginčyti“. Remdamasi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalimi ir Bendrijos teismų praktika, susijusia su Teisingumo Teismo procedūros reglamento 74 straipsniu, kuris suformuluotas panašiai kaip Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis (1967 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo nutartis Simet ir kt. prieš EAPB aukščiausiąją valdžios instituciją, 25/65, Rink. p. 145), atsakovė teigia, kad tik „ginčytinas“ prašymas padengti papildomas išlaidas gali būti Pirmosios instancijos teismo proceso objektu. Todėl, jos teigimu, šis prašymas yra nepriimtinas. Be to, atsakovė teigia, kad bet kuriuo atveju šis papildomas prašymas yra nepagrįstas, nes šios išlaidos nebuvo detalizuotos, o pateiktos sumos nepagrįstos. Atsakovė teigia, kad jei šios sumos susiję su keleto advokatų išlaidomis, tai ieškovė neįrodė, kodėl posėdyje reikėjo keleto advokatų.

25     Pagaliau, atsakovė teigia, kad 1998 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Sinochem prieš Tarybą (T‑97/95, Rink. p. II‑85), kuris buvo ypač svarbus ir sudėtingas, Pirmosios instancijos teismas teigė, kad 23 637,02 eurų (apie 953 515 BEF) buvo pagrįstas Tarybos atlygintinų išlaidų įvertinimas (2000 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Sinochem prieš Tarybą, T‑97/95 DEP II, Rink. p. II‑1715, 33 ir 35 punktai). Todėl ji teigia, kad 18 592,01 eurų atlygintinų išlaidų sumos nustatymas šioje byloje yra pagrįstas.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

26     Pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą atlygintinos išlaidos yra „būtinos išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas“. Iš šios nuostatos išplaukia, kad atlygintinos išlaidos yra apribotos, pirma, tomis, kurios buvo patirtos dėl proceso Pirmosios instancijos teisme ir, antra, tomis, kurios buvo būtinos tam tikslui (2002 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Groupe Origny prieš Komisiją, T‑38/95 DEP, Rink. p. II‑217, 28 punktas ir 2003 m. kovo 6 d. Nutarties Nan Ya Plastics prieš Tarybą, T‑226/00 DEP ir T‑227/00 DEP, Rink. p. II‑685, 33 punktas).

27     Nusistovėjusioje Bendrijos teismų praktikoje, nesant Bendrijos nuostatų dėl tarifų, Pirmosios instancijos teismas turi laisvai įvertinti bylos aplinkybes, bylos dalyką ir pobūdį, jų svarbą Bendrijos teisės požiūrių, taip pat bylos sudėtingumą, atstovų ar patarėjų galimą darbo apimtį byloje ir šalių finansinį suinteresuotumą byla (1995 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Air France prieš Komisiją, T‑2/93 DEP, Rink. p. II‑533, 16 punktas ir 2001 m. rugsėjo 19 d. Nutarties UK Coal prieš Komisiją, T‑64/99 DEP, Rink. p. II‑2547, 27 punktas). Šiuo klausimu Bendrijos teismo galimybė įvertinti atlikto darbo vertę priklauso nuo pateiktos informacijos tikslumo (1996 m. lapkričio 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Stahlwerke Peine-Salzgitter prieš Komisiją, T‑120/89 DEP, Rink. p. II‑1547, 31 punktas ir 2000 m. kovo 15 d. nutarties Enso-Gutzeit prieš Komisiją, T‑337/94 DEP, Rink. p. II‑479, 16 punktas).

28     Nusistovėjusioje Bendrijos teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad Bendrijos teismas negali nustatyti atlyginimų, kuriuos šalys moka savo advokatams, dydžio, bet gali nustatyti iki kurios sumos juos turi padengti šalis, kuriai nurodyta atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Pirmosios instancijos teismas neprivalo įvertinti nei nustatyto nacionalinio advokatų atlyginimo tarifo, nei galimos šiuo klausimu sudarytos sutarties tarp suinteresuotos šalies ir jos atstovo ar patarėjo (27 punkte minėtos nutarties Stahlwerke Peine-Salzgitter prieš Komisiją 27 punktas ir 27 punkte minėtos nutarties UK Coal prieš Komisiją 26 punktas).

29     Šioje byloje atlygintinų išlaidų suma turi būti nustatyta remiantis šiais kriterijais.

30     Pirmiausia dėl atlygintinų išlaidų advokatų atlyginimams reikia pabrėžti, kad pagrindinė byla buvo ypatingai svarbi Bendrijos teisės požiūriu.

31     Šiuo klausimu pakanka prisiminti, kad pagrindinės bylos sprendime aiškiai nustatyta, kad nors tam tikri Bendrijos institucijų veiksmai, susiję su antidempingo priemonių nustatymu, iš esmės turi būti vertinami kaip normatyviniai aktai, pasirenkami kaip ekonominės politikos dalis, Bendrija už šiuos veiksmus gali būti atsakinga tik pakankamai rimto viršesnio teisės akto, ginančio privačius asmenis, pažeidimo atveju, o kai ginčijami veiksmai yra administracinio pobūdžio, nepasirenkami kaip ekonominės politikos dalis ir suteikia labai mažai ar visai nesuteikia veiksmų laisvės, pažeidimo, kurios panašiomis aplinkybėmis atsargi ir protingai besielgianti institucija nepadarytų, nustatymas leidžia daryti išvadą, kad buvo padarytas toks pažeidimas dėl kurio kyla Bendrijos atsakomybė pagal EB 288 straipsnį.

32     Be to, šiame sprendime pirmą kartą Komisijai buvo nurodyta sumokėti kompensaciją įmonei, kuriai pakenkė neteisėtai jai Komisijos paskirtos ir taikomos antidempingo priemonės.

33     Dėl aptariamų pagrindinės bylos sunkumų reikia priminti, kad Bendrijos teismų praktikos dėl panašių aplinkybių nebuvimas ieškovei sukėlė didelių abejonių dėl bylos baigties, o tai galėjo iššaukti gilesnį nei įprastai tyrimą ir analizę. Be to, bendra sudėtingumo, susijusio su byla dėl antidempingo priemonių ir su pateiktu ieškiniu dėl deliktinės atsakomybės, analizė taip pat rodo pagrindinės bylos sunkumus.

34     Vis dėlto reikia prisiminti, kad pagrindinėje byloje be šių aplinkybių buvo iškelta daug klausimų, panašių į iškeltus kitose bylose, susijusiose su antidempingu ar deliktine atsakomybe.

35     Dėl ieškovės advokatų darbo apimties, kurios galėjo reikėti pagrindinėje byloje, reikia priminti, kad nors iš esmės tik išlaidos vienam advokatui yra atlygintinos, gali būti, kad dėl kiekvienos bylos savitų aplinkybių, pirmiausia dėl jų sudėtingumo, išlaidos keletui advokatų gali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis (2004 m. sausio 6 d. Teisingumo Teismo nutarties Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, C‑104/89 DEP, Rink. p. I‑0000, 62 punktas). Tačiau reikia atsižvelgti į bendrą darbo valandų skaičių, kuris gali būti objektyviai reikalingas ginčo procese, nepriklausomai nuo advokatų, kuriems galima padalinti suteiktas paslaugas, skaičiaus (13 punkte minėtos Nutarties Kaysersberg prieš Komisiją 20 punktas).

36     Šioje byloje 211 valandų, kurias ieškovės advokatai skyrė pagrindinei bylai, neatrodo objektyviai būtinos. Iš esmės, galima manyti, kad du patyrę advokatai ir vienas mažiau patyręs advokatas skyrė per daug laiko pareiškimų parengimui. Be to, dviejų patyrusių advokatų ir trečio mažiau patyrusio advokato, dar nedirbusio su byla, 73 valandų, skirtų posėdžiui pasiruošti ir posėdžiui, motyvuojant tuo, kad reikėjo suvokti atsakovo pareiškimuose iškeltas problemas ir pasiruoši galimiems Pirmosios instancijos teismo klausimams, buvo per daug.

37     Tačiau taip pat būtina įvertinti ekonominį šalių suinteresuotumą byla. Iš sprendimo pagrindinėje byloje aišku, kad ieškovė, kuri iš esmės veiklą vykdė Bendrijos rinkoje, turėjo laikinai pasitraukti iš rinkos dėl Komisijos nustatytų laikinųjų antidempingo priemonių ir kad šiuo laikotarpiu jos ekonominė veikla buvo labai menka. Be to, pagrindinės bylos sprendime buvo nustatyta 431 000 NOK ieškovės patirtų finansinių nuostolių. Todėl negalima ginčyti finansinės pagrindinės bylos sprendimo svarbos ieškovei.

38     Įvertinus visus šios bylos aspektus, tampa aišku, kad ieškovės advokatų darbo valandų skaičius, skirtas pagrindinei bylai, buvo per didelis. Šiomis aplinkybėmis pakanka nustatyti 30 000 eurų sumą, skirtą advokatų atlyginimų išlaidoms šioje byloje.

39     Antra, dėl kelionės ir gyvenimo išlaidų reikia priminti, kad, remiantis Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalimi, Pirmosios instancijos teismas dėl atlygintinų išlaidų sprendžia ginčo atveju.

40     Šioje byloje ieškovės prašymas padengti bylinėjimosi išlaidas Komisijos buvo svarstomas 2001 m. sausio 11 d. ir 2003 m. rugsėjo 1 dieną. Nors iš pradžių šis prašymas apėmė tik advokatų atlyginimus ir, pateikus prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas, buvo papildytas kelionės išlaidomis, vis dėltopateikiant šį prašymą tarp šalių buvo nesutarimas dėl atlygintinų išlaidų. Kai buvo pateiktas pastarasis prašymas, Komisija ginčijo prašymą padengti ieškovės advokatų atlyginimų išlaidas. Taigi Komisija neteisingai rėmėsi 24 punkte minėtu sprendimu Simet ir kt. prieš EAPB aukščiausiąją valdžios instituciją. Šiame sprendime tarp šalių nebuvo ginčo dėl atlygintinų išlaidų sumos ir jos nustatymo, nors šiuo atveju Komisija ginčijo ieškovės prašymą padengti atlygintinas išlaidas. Todėl prašymas atlyginti ieškovės kelionės ir gyvenimo išlaidas yra priimtinas.

41     Kaip ir kitų išlaidų atveju kelionės ir gyvenimo išlaidos, susijusios su pagrindine byla Pirmosios instancijos teisme, laikomos atlygintinomis išlaidomis tiek, kiek jos yra būtinos. Tačiau, kadangi nebuvo detaliau paaiškinta, kaip šios 889,53 eurų dydžio kelionės ir gyvenimo išlaidos buvo patirtos ir paskirstytos, pakanka šias kelionės ir gyvenimo išlaidas ex aequo et bono įvertinti 150 eurų.

42     Iš visų minėtų aplinkybių galima daryti išvadą, kad teisinga nustatyti ieškovei bendrą atlygintinų išlaidų pagrindinėje byloje 30 150 eurų sumą. Kadangi Pirmosios instancijos teismas pagrindinės bylos sprendime Komisijai nurodė sumokėti tris ketvirtadalius ieškovės bylinėjimosi išlaidų, suma, kurią turi padengti Komisija, yra 22 612,5 euro.

43     Kadangi ši suma apima visas bylos aplinkybes iki šios dienos, nereikia atskirai spręsti dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame procese dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo (žr. šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismo 2002 m. sausio 10 d nutarties Starway prieš Tarybą, T‑80/97 DEP, Rink. p. II‑1, 39 punktą).

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)

nutaria:

Priteisti iš Komisijos ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui 22 612,5 eurų.

Priimta Liuksemburge 2004 m. rugsėjo 15 d.

Kancleris

Pirmininkas

H. Jung

J. Azizi

---

* Proceso kalba: anglų.