–

Servicio Aragonés de Salud, atstovaujamos letrado J. Divassón Mendívil,

–

LB, atstovaujamos procuradora E. Ena Pérez ir abogado F. Romero Paricio,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Jiménez García,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos iš pradžių I. Galindo Martín, N. Ruiz García ir M. van Beek, vėliau – I. Galindo Martín ir N. Ruiz García,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368) priede, 4 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Servicio Aragonés de Salud (Aragono sveikatos priežiūros tarnyba, Ispanija; toliau – sveikatos tarnyba) ir LB ginčą dėl jos atsisakymo patenkinti LB prašymą perkelti į pareigas, kurias eiti numatyta pagal terminuotą darbo sutartį.

3

Iš Direktyvos 1999/70 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad „šalys signatarės norėjo sudaryti bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuriame būtų nustatyti terminuotoms darbo sutartims ir darbo santykiams taikomi bendrieji principai ir būtiniausi reikalavimai; jos išreiškė norą pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą, ir sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius“.

4

Bendrojo susitarimo 1 punkte nurodyta, kad jo tikslas yra:

<…>“

5

Bendrojo susitarimo 2 punktas „Taikymo sritis“ suformuluotas taip:

6

Bendrojo susitarimo 3 punkte numatyta:

7

Bendrojo susitarimo 4 punkte „Nediskriminavimo principas“ nustatyta:

<…>

8

2003 m. gruodžio 16 d.Ley 55/2003 del Estatuto Marco del personal estatutario de los servicios de Salud (Įstatymas Nr. 55/2003 dėl bendrojo sveikatos priežiūros tarnybų statutinių darbuotojų statuto) (BOE, Nr. 301, 2003 m. gruodžio 17 d., p. 44742) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas autonominių sričių sveikatos priežiūros tarnybų sveikatos priežiūros centruose ir įstaigose dirbantiems statutiniams darbuotojams.

9

Šio įstatymo 62 straipsnyje „Administraciniai statusai“ nurodyta:

„Pagal bendrąją tvarką nuolatiniai sveikatos priežiūros tarnybų statutiniai darbuotojai užima vieną iš šių administracinių statusų:

<…>“

10

Įstatymo Nr. 55/2003 66 straipsnyje „Perkėlimas į kitas pareigas viešame sektoriuje“ nustatyta:

„1.   Sveikatos priežiūros tarnybų statutiniai darbuotojai perkeliami į kitas pareigas viešame sektoriuje:

<…>

3.   Į viešojo sektoriaus pareigas perkeltų sveikatos priežiūros tarnybų statutiniams darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, o į šio administracinio statuso trukmę atsižvelgiama apskaičiuojant trimečio tarnybos stažo priedą ir profesinės karjeros tikslais, kai jie grįžta į aktyvų darbą pirminėje viešojo administravimo įstaigoje.“

11

To įstatymo 67 straipsnyje „Atostogos dėl asmeninių priežasčių“ numatyta:

„1.   Asmuo išleidžiamas atostogų dėl asmeninių priežasčių ex officio arba jo prašymu pagal šias taisykles:

<…>

2.   Pirmesnės dalies a ir c punktuose numatytais atvejais minimali atostogų dėl asmeninių priežasčių trukmė yra dveji metai.

3.   Atostogų dėl asmeninių priežasčių išėję sveikatos priežiūros tarnybų statutiniai darbuotojai negauna darbo užmokesčio ir į šių atostogų laikotarpį neatsižvelgiama profesinės karjeros tikslais ar apskaičiuojant trimečio tarnybos stažo priedą <…>“

12

1995 m. kovo 10 d.Reglamento de Situaciones Administrativas de los Funcionarios Civiles de la Administración General del Estado (Nutarimas dėl bendrosios valstybės administracijos civilių tarnautojų administracinių statusų), vadovaujantis redakcija pagal Real decreto 365/1995 por el que se aprueba el Reglamento de Situaciones Administrativas de los Funcionarios Civiles de la Administración General del Estado (Karaliaus dekretas Nr. 365/1995, kuriuo patvirtinamas Nutarimas dėl bendrosios valstybės administracijos civilių tarnautojų administracinių statusų) (BOE, Nr. 85, 1995 m. balandžio 10 d., p. 10636) (toliau – Nutarimas dėl administracinių statusų), 15 straipsnyje „Paskyrimas į kitas pareigas viešajame sektoriuje“ 1 dalyje numatyta:

„Tarnautojai, dirbantys kitoje viešojo administravimo įstaigoje, išskyrus atvejus, kai gautas atitinkamas leidimas dėl suderinamumo, ir tie, kurie pradeda dirbti nuolatiniais darbuotojais viešojo sektoriaus įstaigose ar institucijose ir neturi teisės į dirbančiojo administracinį statusą ar teisės išeiti specialiųjų atostogų, turi būti perkleti į pareigas viešojo administravimo įstaigoje ex officio arba pateikus prašymą. Pareigoms, kurias vykdo laikinieji valstybės tarnautojai ar pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai, nenustatomas toks administracinis statusas. <…>“

13

LB nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. dirbo sveikatos priežiūros tarnyboje odontologe kaip nuolatinė statutinė darbuotoja.

14

2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu Complutense de Madrid universitetas (Ispanija) pasiūlė LB eiti dėstytojos pareigas kaip laikinajai darbuotojai. Šį darbo pasiūlymą patvirtinus šio universiteto rektoratui, LB buvo pakviesta eiti šias pareigas nuo 2017 m. gruodžio 21 d. Jai buvo perduota terminuota darbo sutartis.

15

Kadangi šių pareigų vykdymas buvo nesuderinamas su pareigomis, kurias ji ėjo sveikatos priežiūros tarnyboje, 2017 m. gruodžio 1 d. LB paprašė šios tarnybos perkelti ją į pareigas viešajame sektoriuje pagal Įstatymo Nr. 55/2003 66 straipsnio 1 dalies a punktą.

16

2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu sveikatos priežiūros tarnyba atmetė šį prašymą motyvuodama tuo, kad LB ketina eiti laikinas pareigas. Remiantis Nutarimo dėl administracinių statusų 15 straipsniu draudžiama perkleti į darbo vietą viešajame sektoriuje, kai naujos pareigos bus einamos pagal terminuotą darbo sutartį.

17

Po šio atsisakymo LB pateikė prašymą suteikti atostogų dėl asmeninių priežasčių pagal Įstatymo 55/2003 67 straipsnio 1 dalies a punktą; jis buvo patenkintas.

18

LB taip pat pateikė skundą savo vadovybei dėl 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo. Atmetus šį skundą, LB kreipėsi į Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 4 de Zaragoza (Saragosos administracinis teismas Nr. 4, Ispanija) su prašymu panaikinti ir 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą, ir jį patvirtinantį sprendimą. Grįsdama savo prašymą LB iš esmės teigė, kad minėti sprendimai, be kita ko, prieštarauja lygybės ir nediskriminavimo principams, užtikrinamiems Bendrojo susitarimo 4 punkte.

19

2019 m. gegužės 9 d. sprendimu šis teismas patenkino jos reikalavimus. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad atsisakymas LB perkelti į pareigas viešajame sektoriuje, motyvuojant tuo, kad darbo vieta paskirties institucijoje yra laikino pobūdžio, pažeidžia šiame 4 punkte įtvirtintą nuolatinių darbuotojų ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principą.

20

Sveikatos priežiūros tarnyba šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Tribunal Superior de Justicia de Aragón (Aragono aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija). Sveikatos priežiūros tarnyba mano, kad skirtingas požiūris į pagal terminuotas sutartis dirbančius darbuotojus ir nuolatinius darbuotojus, įtvirtintas Nutarimo dėl administracinių statusų 15 straipsnyje, pateisinamas objektyviomis priežastimis, t. y. būtinybe užtikrinti Aragono sveikatos priežiūros sistemos teikiamų paslaugų stabilumą.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šio 15 straipsnio atitikties Bendrojo susitarimo 4 punktui, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas, nes pagal minėtą 15 straipsnį draudžiama perkelti tarnautoją į pareigas kitoje nei jo pirminė administracija viešojo administravimo įstaigoje, jeigu tos pareigos yra laikinos, nors pagal tą patį straipsnį tai leidžiama, kai tokiomis pačiomis aplinkybėmis šis tarnautojas gauna pasiūlymą eiti nuolatines pareigas. Be to, tarnautojas, kuris buvo perkeltas eiti pareigas, priešingai nei tarnautojas, kuriam tai buvo atsakyta ir kuris buvo priverstas išeiti atostogų dėl asmeninių priežasčių, kad galėtų eiti naujas pareigas, turi teisę į tam tikras privilegijas.

22

Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad negalima atsisakyti perkelti į darbo vietą kitoje nei atitinkamo darbuotojo pirminė administracija institucijoje dėl tarnybos interesų ir kad šį administracinį statusą turintys darbuotojai išsaugo tarnautojo statusą pirminėje administracijoje ir teisę dalyvauti šios institucijos organizuojamų skyrimo į darbo vietas procedūrose. Be to, į paskyrimo dirbti kitoje administracijoje trukmę atsižvelgiama kaip į tarnybą pirminėje administracijoje. Taigi darbuotojai, kurie, turėdami tokį statusą, grįžta į pirminę administraciją, turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgta į jų karjeros paaukštinimus administracijoje, į kurią buvo perkelti dirbti. Reikia pažymėti, kad nenumatyta jokia minimali šio statuso trukmė.

23

Tačiau nustatytas minimalus laikotarpis, kurį reikia būti išdirbus prieš suteikiant teisę į atostogas dėl asmeninių priežasčių. Taip pat jas galima atsisakyti suteikti dėl tarnybos poreikių. Nurodytina, kad šį statusą turintys darbuotojai negauna darbo užmokesčio. Be to, į pagal tokį statusą išdirbtą laikotarpį neatsižvelgiama paaukštinimo, trimečio tarnybos stažo priedo ir teisių į socialinės apsaugos sistemą tikslais. Galiausiai atostogos dėl asmeninių priežasčių suteikiamos nustatytam minimaliam laikotarpiui.

24

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar teisė būti perkeltam į pareigas viešajame sektoriuje yra laikinos darbo vietos, kurią darbuotojas nori užimti, „darbo sąlyga“. Šiuo klausimu jis nurodo, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją darbo sąlyga, į kurią reikia atsižvelgti, yra darbuotojo laikinai eitų pareigų arba užimtos darbo vietos sąlyga. Vis dėlto šio teismo nagrinėjamoje byloje darbo sąlyga, kurią reikia nagrinėti, yra sąlyga, susijusi su laikinomis pareigomis, kurių darbuotojas dar neužėmė, bet kurias norėtų eiti. Taigi nagrinėjamu atveju minėta jurisprudencija netaikytina.

25

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar administracijos nurodytos priežastys, t. y. būtinybė išvengti sutrikimų ir žalos, susijusios su darbuotojų pasiskirstymo nestabilumu tokiame jautriame sektoriuje kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, gali pateisinti skirtingą požiūrį į nuolatinius ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus.

26

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Aragón (Aragono aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

Tiek Ispanijos vyriausybė, tiek Europos Komisija iš esmės tvirtina, kad LB prašė perkelti į kitas pareigas viešajame sektoriuje, tačiau ji buvo nuolatinė darbuotoja, todėl pagal Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalį ši situacija nepatenka į šio susitarimo taikymo sritį, taigi Bendrojo susitarimo 4 punktas netaikytinas pagrindinėje byloje.

28

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad Teisingumo Teismas, siekdamas patikrinti savo jurisdikciją, privalo išnagrinėti sąlygas, kuriomis į jį kreipėsi nacionalinis teismas (2017 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Schottelius, C‑247/16, EU:C:2017:638, 24 punktas).

29

Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad jis iš principo turi jurisdikciją aiškinti tik Sąjungos teisės nuostatas, kurios faktiškai taikomos pagrindinėje byloje (2017 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Schottelius, C‑247/16, EU:C:2017:638, 25 punktas).

30

Siekiant nustatyti, ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, reikia priminti, kad Bendrojo susitarimo taikymo asmenims sritis apibrėžta jo 2 punkto 1 dalyje.

31

Šiuo klausimu iš minėtos nuostatos formuluotės matyti, kad Bendrojo susitarimo taikymo sritis apibrėžta plačiai, nes jis bendrai susijęs su „pagal terminuotas sutartis dirbanč[ais] darbuotoj[ais], kurių darbo sutartis sudaryta arba darbo santykiai reglamentuojami pagal teisės aktus, kolektyvines sutartis arba remiantis kiekvienoje valstybėje narėje galiojančia praktika“. Be to, Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalyje esanti sąvokos „pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai“ apibrėžtis apima visus darbuotojus, nedarant skirtumo, ar jų darbdavys yra privatus, ar viešas ir kaip jų darbo sutartys kvalifikuojamos pagal vidaus teisę (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statutas), C‑658/18, EU:C:2020:572, 115 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Taigi Bendrasis susitarimas taikomas visiems darbuotojams, teikiantiems atlygintinas paslaugas, kai juos su darbdaviais sieja terminuoti darbo santykiai, jeigu jie sudarę darbo sutartį ar nustatę darbo santykius pagal nacionalinę teisę, su vienintele sąlyga, kad nepažeidžiama pagal Bendrojo susitarimo 2 punkto 2 dalį valstybėms narėms suteikiama diskrecija taikyti jį tam tikroms darbo sutarčių ar darbo santykių kategorijoms, ir pagal Bendrojo susitarimo preambulės ketvirtą pastraipą jis netaikomas per agentūras laikinai įdarbintiems darbuotojams (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statutas), C‑658/18, EU:C:2020:572, 116 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Be to, remiantis Bendrojo susitarimo 1 punkto a papunkčiu, vienas iš šio susitarimo tikslų – pagerinti darbo pagal terminuotas darbo sutartis kokybę, užtikrinant, kad būtų paisoma nediskriminavimo principo. Beje, Bendrojo susitarimo preambulės trečioje pastraipoje nurodyta, kad šis susitarimas „rodo socialinių partnerių siekį sukurti bendruosius pagrindus, kurie užtikrintų vienodų sąlygų taikymą pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, apsaugant juos nuo diskriminavimo“. Direktyvos 1999/70 14 konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu pažymėta, kad Bendruoju susitarimu siekiama, be kita ko, pagerinti darbo pagal terminuotas darbo sutartis kokybę, nustatant būtiniausius reikalavimus, kuriais būtų užtikrintas nediskriminavimo principo taikymas (2021 m. kovo 17 d. Sprendimo Consulmarketing, C‑652/19, EU:C:2021:208, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Bendruoju susitarimu, visų pirma jo 4 punktu, siekiama taikyti šį principą pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams tam, kad darbdavys nenustatytų tokių darbo santykių, siekdamas, kad šie darbuotojai negalėtų pasinaudoti teisėmis, kuriomis naudojasi pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai (2021 m. kovo 17 d. Sprendimo Consulmarketing, C‑652/19, EU:C:2021:208, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Todėl tiek iš Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalies teksto, tiek iš Bendruoju susitarimu, konkrečiau kalbant, jo 4 punktu, siekiamo tikslo matyti, kad šiame punkte įtvirtintas nediskriminavimo principas taikomas tik tiems darbuotojams, kurie teikia atlygintinas paslaugas pagal juos su darbdaviais siejančius terminuotus darbo santykius.

36

Tačiau iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad LB, prašydama perkelti į pareigas viešajame sektoriuje, kad galėtų laikinai eiti dėstytojos pareigas Madrido Complutense universitete, dirbo sveikatos priežiūros tarnyboje kaip nuolatinė statutinė darbuotoja. Todėl šio prašymo pateikimo momentu ji teikė atlygintinas paslaugas esant neterminuotiems darbo santykiams.

37

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrojo susitarimo 4 punktas, siejamas su jo 2 punkto 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas situacijai, kai viešojo administravimo institucija atsisako perkelti į kitas pareigas viešame sektoriuje pagal neterminuotą darbo sutartį įdarbintą darbuotoją dėl to, kad šis paskyrimas susijęs su pareigomis, einamomis pagal terminuotus darbo santykius.

38

Taigi Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus.

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Tribunal Superior de Justicia de Aragón (Aragono aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi pateiktus klausimus.