27.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/33

(1)

Europos Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybėms narėms.

(2)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2), atsižvelgiant į jos statusą ir taikymo sritį, bei pridėti paaiškinimai atspindi teises, kylančias pirmiausia iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos Sąjungos sutarties, Bendrijų sutarčių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Bendrijos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo praktikos.

(3)

2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino, kaip svarbu informuoti siekiant visus žmones priartinti prie Europos projekto skatinant aktyvų pilietiškumą.

(4)

2003 m. spalio 15 d. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio Komisija pabrėžė vaidmens, kurį atlieka pilietinė visuomenė ne tik ginant, bet ir propaguojant pagrindines teises, svarbą; todėl Komisija turėtų užmegzti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene.

(5)

Pagal Hagos programą abipusio bendradarbiavimo stiprinimui būtinos aiškios pastangos gerinti teisminių institucijų ir skirtingų teisinių sistemų tarpusavio supratimą. Šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti nacionalinės valdžios institucijų Europos tinklams.

(6)

Europos Konstitucinių Teismų konferencija bei Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija prisideda, visų pirma tvarkydama atitinkamas duomenų bazes, keičiantis nuomonėmis bei patirtimi klausimais, susijusiais su teismine praktika, savo narių organizacine struktūra ir veikimu vykdant teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas Bendrijos teisės atžvilgiu. Turėtų būti galima bendrai finansuoti konferencijos ir asociacijos veiklą, jei išlaidų buvo patirta siekiant bendro Europos intereso tikslo. Tačiau toks bendras finansavimas neturėtų reikšti, kad minėtiems tinklams bus taikoma būsima programa, ir juo neturėtų būti pakenkta kitiems Europos tinklams gauti paramą jų vykdomai veiklai pagal šį sprendimą.

(7)

Tikslinga pabrėžti informacijos ir jos pateikimo svarbą teisių, kurias Sąjungos pilietybė suteikia savo piliečiams, atžvilgiu siekiant geriau juos informuoti apie jų teises ir suteikti galimybę lengvai gauti patikimą informaciją.

(8)

Religijų ir kultūrų dialogo Europos Sąjungos lygiu skatinimas padėtų saugoti ir stiprinti taiką ir pagrindines teises.

(9)

Šios programos tikslai turėtų papildyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (3), tikslus ir turėtų būti sutelkti tose srityse, kuriose gali būti sukurta Europos pridėtinė vertė. Todėl reikėtų vykdyti atitinkamą koordinavimą.

(10)

Siekiant papildomumo ir norint garantuoti kuo geresnį išteklių naudojimą, reikėtų užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio pagal šią programą remiamų veiksmų ir pagrindinių teisių srityje kompetentingų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos, veiklos dubliavimosi, tuo pat metu sudarant sąlygas vykdyti bendrą veiklą siekiant šios programos tikslų. Todėl reikėtų vykdyti atitinkamą koordinavimą.

(11)

Atsižvelgiant į galimybės šalims kandidatėms ir Vakarų Balkanų šalims dalyvauti Bendrijos programose principą, įtvirtintą Salonikų darbotvarkėje, šioje programoje turėtų galėti dalyvauti stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys. Toks dalyvavimas pareikalautų dvišalio susitarimo bendrųjų sąlygų laikymosi ir įnašo į programos biudžetą. Tais atvejais, kai tai padėtų siekiant konkretaus veiksmo tikslų, šioje programoje nedalyvaujančių šalių valdžios institucijos, organai ar nevyriausybinės organizacijos turėtų turėti galimybę prisijungti prie atskirų veiksmų kaip partnerės, tačiau jos negali būti pagrindinės pagalbos pagal projektą gavėjos.

(12)

Reikėtų taip pat imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima išieškoti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (4), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje (5) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (6).

(13)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (8), kurios apsaugo Bendrijos finansinius interesus, turėtų būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, apribojant atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičių, ir atsižvelgiant į lėšų kiekio ir su jų naudojimu susijusios administracinės naštos reikiamą proporcingumą.

(14)

Finansiniame reglamente reikalaujama, kad dotacijoms veiklai reglamentuoti būtų numatytas pagrindinis aktas.

(15)

Vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9), turėtų būti patvirtintos šio sprendimo įgyvendinimo priemonės, atskiriant priemones, kurioms taikoma valdymo komiteto procedūra, nuo priemonių, kurioms taikoma patariamojo komiteto procedūra, kadangi siekiant didesnio veiksmingumo patariamojo komiteto procedūra tam tikrais atvejais labiau tinka.

(16)

Kadangi programos tikslų – paramos pilietinės visuomenės asociacijoms, kovos su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu, pagrindinių teisių apsaugos ir piliečių teisių apsaugos pasitelkiant religijų bei kultūrų dialogą – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl programos masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kad būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(17)

Šiam sprendimui priimti Sutartis nenumato kitų įgaliojimų, išskyrus nurodytus 308 straipsnyje.

(18)

Tam, kad būtų užtikrintas efektyvus ir savalaikis šios programos įgyvendinimas, šis sprendimas turi būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(19)

Ekonomikos ir socialinis komitetas pateikė nuomonę (10),

a)

skatinti Europos visuomenės, grindžiamos pagarba pagrindinėms teisėms, pripažintoms Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje, įskaitant teises, kylančias iš Sąjungos pilietybės, vystymąsi;

b)

stiprinti pilietinę visuomenę ir skatinti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su ja pagrindinių teisių srityje;

c)

kovoti su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu bei propaguoti geresnį religijų ir kultūrų tarpusavio supratimą bei didesnę toleranciją visoje Europos Sąjungoje;

d)

gerinti teisinių, teisminių ir administracinių institucijų bei teisės specialistų ryšius, keitimąsi informacija ir tinklų kūrimą, be kita ko, remiant teisės specialistų mokymą, siekiant geresnio tokių institucijų ir specialistų tarpusavio supratimo.

a)

propaguoti pagrindines teises, pripažintas Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje, ir informuoti visus asmenis apie jų teises, įskaitant teises, kylančias iš Sąjungos pilietybės, siekiant skatinti Sąjungos piliečius aktyviai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

b)

prireikus išnagrinėti, kaip laikomasi konkrečių pagrindinių teisių Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, įgyvendinant Bendrijos teisę, bei gauti nuomones konkrečiais su pagrindinėmis teisėmis susijusiais klausimais šioje srityje;

c)

remti nevyriausybines organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės organus, siekiant stiprinti jų gebėjimus aktyviai dalyvauti propaguojant pagrindines teises, teisinę valstybę ir demokratiją;

d)

sukurti atitinkamas struktūras siekiant skatinti religijų ir kultūrų dialogą Europos Sąjungos lygiu.

a)

konkretūs Komisijos veiksmai, tokie kaip studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos bei tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistinės informacijos rinkimas, rengimas ir sklaida, seminarai, konferencijos bei ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas; tinklaviečių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir sklaida, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymas, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla;

b)

konkretūs tarpvalstybiniai Bendrijos interesus atitinkantys projektai, pateikti valstybės narės valdžios institucijos ar kito organo, tarptautinės ar nevyriausybinės organizacijos, kuriuose bet kuriuo atveju dalyvauja bent dvi valstybės narės arba bent viena valstybė narė ir viena valstybė, kuri yra stojančioji šalis arba šalis kandidatė, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų;

c)

parama nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendrą Europos interesą atitinkančio tikslo pagal bendruosius šios programos tikslus, veiklai, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų;

d)

dotacijos veiklai, siekiant bendrai finansuoti išlaidas, susijusias su Europos Konstitucinių Teismų konferencijos bei Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos, tvarkančių kai kurias duomenų bazes, kuriose numatomas nacionalinių teismų sprendimų, susijusių su Bendrijos teisės įgyvendinimu, rinkimas visoje Europoje, nuolatine darbo programa, jei išlaidų buvo patirta siekiant bendro Europos intereso tikslo skatinant keitimąsi nuomonėmis bei patirtimi klausimais, susijusiais su teismine praktika, savo narių organizacine struktūra ir veikimu vykdant teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas Bendrijos teisės atžvilgiu.

a)

dotacijomis;

b)

viešųjų pirkimų sutartimis.

a)

ar jos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose;

b)

siūlomų veiksmų kokybę jų koncepcijos, organizavimo, pristatymo ir numatomų rezultatų požiūriu;

c)

prašomą Bendrijos finansavimo dydį ir jo tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus;

d)

numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose.

a)

tai, ar jos atitinka programos tikslus;

b)

planuojamos veiklos kokybę;

c)

tikėtiną šios veiklos daugybinį poveikį visuomenei;

d)

vykdomos veiklos geografinį poveikį;

e)

piliečių dalyvavimą atitinkamų institucijų struktūrose;

f)

siūlomos veiklos sąnaudų ir naudos santykį.

a)

metinį pranešimą apie programos įgyvendinimą;

b)

ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. – pasiektų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šios programos įgyvendinimo aspektų, įskaitant darbo, kurį atliko 4 straipsnio d punkte nurodyti dotacijų veiklai gavėjai, tarpinį įvertinimo pranešimą;

c)

ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 30 d. – komunikatą apie šios programos tęsimą;

d)

ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. – ex post įvertinimo ataskaitą.