INT/1044

Socialinė ekonomika. Kova su skurdu ir socialine atskirtimi

NUOMONĖ

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi išnaudojant socialinės ekonomikos galią ir socialines bei ekonomines inovacijas

(tiriamoji nuomonė)

Pranešėjas Alain COHEUR

Bendrapranešėjis Ferre WYCKMANS

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1Kova su skurdu ir socialine atskirtimi turi būti svarstoma atsižvelgiant į įvairius skurdo sąvokos aspektus, kurie daro poveikį galimybėms įsidarbinti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą, maistą, naudotis judumo galimybėmis, skaitmeninėmis priemonėmis, energija, kultūra ir kt. Siekiant užtikrinti socialinę įtrauktį, būtina laikytis kompleksinio požiūrio į skurdą. Nors skurdo mažinimas yra svarbus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, visa atsakomybė šioje srityje tenka valstybei. Savo veiklos įvairove ir socialiniais siekiais socialinė ekonomika prie skurdo mažinimo prisideda organiškai ir kompleksiškai.

1.2Kad būtų išnaudotas visas socialinės ekonomikos ekonominis, pramoninis ir visuomeninis potencialas ir skatinama visų socialinė įtrauktis, EESRK ragina Europos Komisiją toliau įgyvendinti savo socialinės ekonomikos veiksmų planą, 2025 m. jį įvertinti, kad būtų galima parengti naują veiksmų planą, aktyviai padėti valstybėms narėms įgyvendinti Tarybos rekomendaciją ir aiškiai integruoti socialinę ekonomiką ir socialinių inovacijų politiką į kitą Komisijos darbo programą.

1.3EESRK pasisako už tvirtą teritorinį požiūrį, kuris apimtų regionus ir savivaldybes, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius subjektus į socialinės ekonomikos plėtojimo politiką. Valdžios institucijų paskatomis galima stiprinti vietos plėtrą, perkelti gamybos priemones, kurti neperkeltinas darbo vietas, skatinti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimą (sutelkti priemones, dalytis gerąja patirtimi) ir sukurti motyvuojančią ekosistemą, kurioje kartu veiktų asociacijos, savitarpio pagalbos draugijos, kooperatyvai, tradicinės įmonės, bankų sektoriaus investuotojai, pilietinė visuomenė, akademinė bendruomenė ir kt.

1.4EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad jos socialinių inovacijų iniciatyvose būtų laikomasi kompleksinio, įvairius tradicinių ir socialinės ekonomikos įmonių dalyvius įtraukiančio ir aplinkos bei socialines perspektyvas apimančio požiūrio.

1.5EESRK ragina Komisiją įtraukti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas į iniciatyvų, kurių ji imsis rengdama savo prognozavimo ataskaitoje numatytas veiksmų kryptis, programą, kad padidintų visų pirma moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Tebėra iššūkis padidinti ir kitų pažeidžiamų gyventojų grupių dalyvavimą: neįgaliųjų, jaunimo, kitų nepakankamai atstovaujamų ar atskirtį patiriančių grupių, kurioms priklausantys asmenys nedirba, nedalyvauja švietimo ir mokymo programose arba gyvena itin skurdžiai.

1.6Įgyvendinant plataus užmojo socialinės ekonomikos plėtros strategiją, ši ekonomikos sritis tampa terpe įvairioms darbo vietoms kurti, taigi ir kovai su skurdu, nes plėtojamos socialinės ir profesinės integracijos ar užimtumo programos pasitelkiant mokymą, remiami projektų vykdytojai, siekiantys steigti labai mažas įmones, kooperatyvus, asociacijas ar socialines įmones ir pan.

1.7Ši ilgalaikė ir bendromis pastangomis parengta strategija turi būti grindžiama teisiniu pagrindu, su socialinės ekonomikos verslo modeliu suderinta mokesčių sistema, specialiu valdymu ir socialinės ekonomikos srityje kvalifikuotais pareigūnais ir specialiomis priemonėmis.

2.Bendrosios pastabos

2.1Aplinkybės

2.1.1EESRK rengia šią nuomonę ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu pateikti nuomonę dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, ir joje nagrinėja socialinės ekonomikos pranašumus ir socialines bei ekonomines inovacijas.

2.1.2Prašymas parengti nuomonę pateiktas atsižvelgiant į sudėtingus visuomenės uždavinius, kuriuos galima išspręsti tik sutelkiant visus atitinkamus visuomenės, kurioje socialinė ekonomika ir pilietinė visuomenė atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant socialines inovacijas, išteklius.

2.1.3Kova su skurdu yra aktuali visiems mūsų visuomenės subjektams. Socialinės ekonomikos organizacijų veikla neapsiriboja socialiniais veiksmais, tačiau dauguma jų teikia pagrindines paslaugas susidarius (vis dažnėjančiomis) ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, benamystės atvejais (teikia apgyvendinimo ir pirmines paslaugas) ir ypač didelio skurdo atvejais (teikia pagalbą maistu). Jos taip pat suteikia galimybių įsidarbinti nutolusiems nuo darbo rinkos, tokiu būdu skatindamos įtrauktį ir remdamos politiką, kuria šalinamos struktūrinės skurdo priežastys.

2.1.4Remiantis Eurostato duomenimis 1 , nuo 2014 m. sumažėjo žmonių, kuriems gresia bent viena iš šių trijų skurdo ir socialinės atskirties rizikos rūšių: skurdas, didelis materialinis ir socialinis nepriteklius ir (arba) gyvenimas labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. Tenka pripažinti, kad 2022 m. 95,3 mln. žmonių (22 proc. visų gyventojų arba kas penktas asmuo) Europoje skurdo, o tai yra neleistinai didelis skaičius klestinčioje Europoje.

2.1.5EESRK primena, kad 2021 m. kovo mėn. Europos Komisija į savo Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą įtraukė bendrą tikslą – iki 2030 m. skurdą patiriančių žmonių skaičių sumažinti bent 15 mln. 2

2.1.6Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane turi būti atsižvelgiama į įvairius skurdo sąvokos aspektus. Skurdas neapsiriboja tik vienu kriterijumi: jis turi įtakos įvairiems aspektams, įskaitant galimybes įsidarbinti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą, maistą, naudotis judumu, skaitmeninėmis priemonėmis, energija, kultūra ir kt. Todėl, siekiant užtikrinti visų žmonių socialinę įtrauktį, būtina laikytis kompleksinio požiūrio į skurdą.

2.1.7Skirtingų skurdo formų bendrą poveikį dar labiau sustiprina tam tikrų gyventojų grupių pažeidžiamumo lygio skirtumai. Remiantis 2023 m. birželio mėn. 3 Eurostato duomenimis, moterys, jauni suaugusieji, žemą išsilavinimą turintys asmenys, bedarbiai ir skurstantys dirbantieji 4 vidutiniškai dažniau patiria skurdo ar socialinės atskirties riziką. Nuo skurdo ypač kenčia maži vaikai, nepilnos šeimos, diskriminaciją (dėl negalios, rasinių priežasčių, lyties) patiriantys asmenys ir vyresnio amžiaus žmonės.

2.1.82021 m. kovo mėn. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų plane Europos Komisija nurodė, kad socialinė ekonomika yra vienas iš sektorių, atveriančių darbo vietų kūrimo perspektyvas, ir pabrėžia, kad didelės visuomenės problemos įvairiuose sektoriuose dažnai gali būti sprendžiamos taikant socialines inovacijas. Komisijos nuomone, socialinė ekonomika turi didelį neišnaudotą ekonominį potencialą ir yra itin svarbi, nes kuria dvejopą socialinę ir ekonominę vertę.

2.1.92023 m. rugsėjo 5 d. pasiūlymas dėl direktyvos, kuria siekiama palengvinti ne pelno asociacijų tarpvalstybinę veiklą 5 , taip pat yra svarbus žingsnis kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi, nes šios struktūros dažnai veikia minėtose srityse. Šia direktyva bus remiamos asociacijos, padedama joms visapusiškai naudotis bendrosios rinkos teisėmis, stiprinama integracija ir sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingai naudotis pagrindinėmis Europos piliečių laisvėmis.

2.2Socialinė ekonomika ir jos visuomeninės vertybės

2.2.1Socialinės ekonomikos organizacijose taikomo dalyvaujamojo ir demokratinio valdymo vertybės taip pat padeda suteikti daugiau galių jose įsidarbinusiems asmenims. Toks aktyvus dalyvavimas taip pat gali paskatinti juos energingiau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, skatinti jų socialinę įtrauktį ir taip suteikti jiems galimybę atlikti visavertį piliečių vaidmenį bei prisidėti prie gyventojų gerovės didinimo. Imantis prevencinių ir ankstyvų veiksmų, socialinė ekonomika gali padėti tam tikriems gyventojams nepatekti į nesaugią padėtį.

2.3Tarptautinis postūmis

2.3.1Neseniai priimta Tarybos rekomendacija 6  – tai dar vienas svarbus žingsnis, palaikantis tarptautinį pagreitį, įgytą socialinės ekonomikos srityje nuo socialinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo pradžios. Šia tarptautinę dinamiką atsispindi Tarptautinės darbo organizacijos rezoliucija dėl deramo darbo ir socialinės bei solidarumo ekonomikos (2022 m. birželio mėn.) 7 , EBPO rekomendacija dėl socialinės ir solidarumo ekonomikos bei socialinių inovacijų (2022 m. birželio mėn.) 8 ir JT rezoliucija dėl socialinės ir solidarumo ekonomikos skatinimo siekiant darnaus vystymosi (2023 m. balandžio mėn.) 9 .

2.3.2Šiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad ES visų pirma dėtų pastangas sukurti esmines sąlygas socialinei ekonomikai 27 valstybėse narėse propaguoti ir plėtoti visais jos kompleksiniais aspektais. Socialinė ekonomika atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant galimybes įsidarbinti, ypač pažeidžiamoms grupėms, kurios yra nutolusios nuo darbo rinkos, tačiau ji taip pat apima platų ekonominės ir pramoninės veiklos (energetikos, maisto, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros, gamybos, atnaujinimo ir pakartotinio naudojimo sektoriuose ir kt.) spektrą. Todėl ji labai svarbi užtikrinant sąžiningą, tvarią ir įtraukią pertvarką.

2.3.3Šį kompleksiškumą taip pat atsispindi rekomendacijoje išdėstytas sisteminis ir holistinis požiūris, kuriuo socialinė ekonomika susiejama su įvairiomis pagrindinėmis politikos sritimis ir strateginėmis kryptimis, pavyzdžiui, žaliuoju kursu, lygybės sąjunga, priežiūros strategija, vaiko teisėmis, sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva, pertvarkos trajektorija „artumas ir socialinė ekonomika“ ir kt.

2.3.4Siekiant išnaudoti visą socialinės ekonomikos ekonominį, pramoninį ir visuomeninį potencialą ir skatinti visų žmonių socialinę įtrauktį, EESRK ragina Europos Komisiją toliau įgyvendinti socialinės ekonomikos veiksmų planą, numatyti jo vertinimą 2025 m., parengti naują socialinės ekonomikos veiksmų planą ir aktyviai padėti valstybėms narėms įgyvendinti rekomendaciją.

2.4Socialinė ekonomika – socialinių inovacijų katalizatorius

2.4.1Dabartinėmis įvairių krizių aplinkybėmis visuomenės uždavinius galima spręsti tik sutelkus visus visuomenės išteklius, taikant daugiapakopį ir tarpsektorinį požiūrį. Šis požiūris laikomas socialine inovacija, kuri rekomendacijoje apibrėžiama kaip „veikla, kurios tikslai ir priemonės yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų, susijusių su produktais, paslaugomis, praktika ir modeliais, kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą tarp viešųjų, pilietinės visuomenės arba privačiųjų organizacijų, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti“. Rekomendacijoje paaiškinama, kad postūmį socialinėms inovacijoms dažnai teikia socialinė ekonomika.

2.4.2Socialinių inovacijų pagrindas – prevencija ir ankstyvoji intervencija laikantis ilgalaikio požiūrio, o ne sutelkiant dėmesį į trumpalaikę naudą. Šis požiūris dažnai vadinamas socialine investicija. Socialinės investicijos yra glaudžiai susijusios su teisinga pertvarka ir yra derinamos su Europos socialinių teisių ramsčiu. Aktyviai taikant iniciatyvias priemones kuriama atsparesnė visuomenė ir ilgainiui sumažinamos socialinės išlaidos, kartu skatinamas tvarus ir integracinis augimas. Socialinė ekonomika gali būti viena iš pagrindinių pertvarkos varomųjų jėgų, nes socialinėms investicijoms suteikia unikalių privalumų, skatina inovatyviai spręsti socialines problemas tose srityse, kuriose kitų sektorių galimybės yra ribotos.

2.4.3Socialinės inovacijos taikomos, nes reikia tenkinti nepatenkintus socialinius poreikius, tačiau jos taip pat yra atsakas į būtinybę spręsti visuomenės uždavinius ir įgyvendinti socialinius bei ekonominius pokyčius. Diegiant socialines inovacijas dalyvauja visi visuomenės sektoriai: socialinė ekonomika, pilietinė visuomenė ir daugybė nevalstybinių subjektų ir visų lygmenų valdžios institucijų. EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad jos socialinių inovacijų iniciatyvose būtų laikomasi kompleksinio, įvairius tradicinių ir socialinės ekonomikos įmonių dalyvius įtraukiančio ir aplinkos bei socialines perspektyvas apimančio požiūrio.

2.4.4EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad socialinėms inovacijoms remti būtų naudojamos pagrindinės priemonės, pavyzdžiui, viešieji pirkimai, struktūriniai fondai ir bendrojo intereso socialinės paslaugos.

3.Konkrečios pastabos

3.1Vietos ir regionų lygmuo

3.1.1Neseniai paskelbtoje Tarybos rekomendacijoje užsimenama apie tai, kad valstybėse narėse vietos ar regionų lygmeniu turėtų būti paskirti socialinės ekonomikos ambasadoriai siekiant stiprinti ekosistemą, sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie europinio ar nacionalinio finansavimo arba tarpusavio paramai. Šiuo tikslu būtina atgaivinti bendruomenes ir vietos plėtrą. Vietos projektai daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, atskirtį patiriančių asmenų reintegracijai ir paslaugų paskirstymui piliečiams. Todėl jie gali padėti pakeisti skurdo ciklus. EESRK savo nuomonėje INT/1037 10 pabrėžia vietos lygmens svarbą.

3.1.2Daugelis socialinės ekonomikos iniciatyvų yra giliai įsišaknijusios bendruomenėse. Tuo sudaromos sąlygos plėtoti trumpas vertės grandines, palankias vietos gamybai ir vartojimui, taigi ir prisidėti prie žaliosios pertvarkos (trumpos maisto grandinės, energijos gamybos). Todėl EESRK pasisako už į teritorijas sutelktą požiūrį, kuris apimtų regionus ir savivaldybes ir kurio laikantis įvairūs suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į socialinės ekonomikos plėtojimo politiką. Valdžios institucijų paskatomis galima stiprinti vietos plėtrą, perkelti gamybos priemones, kurti neperkeltinas darbo vietas, skatinti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimą (sutelkti priemones, dalytis gerąja patirtimi) ir sukurti motyvuojančią ekosistemą, kurioje kartu veiktų asociacijos, kooperatyvai, pelno siekiančios įmonės, bankų sektoriaus investuotojai, pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai, savitarpio pagalbos draugijos, akademinė bendruomenė ir kt. Socialinės ekonomikos organizacijos didina ekonomikos pažangą ir papildo tradicinių įmonių veiklą. Šios organizacijos tarpusavyje nekonkuruoja, o užpildo nepelningus rinkos segmentus. Pavyzdžiui, jos sudaro sąlygas padėti itin skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie kitu atveju būtų palikti nuošalyje.

3.2Bendradarbiavimo strategijos

3.2.1Siekiant įgyvendinti pirmiau išdėstytą socialinės ekonomikos plėtojimo ir socialinių inovacijų politiką, labai svarbu pasirinkti dešimties metų viziją, kad būtų galima nustatyti prioritetinėmis kryptimis ir patikima statistika grindžiamą strategiją. Ši strategija, kuri turi būti parengta bendromis pastangomis, turi būti grindžiama:

·teisiniu pagrindu ir mokesčių sistema, pritaikyta socialinės ekonomikos propaguojamam verslo modeliui,

·specialiu valdymu ir socialinės ekonomikos klausimais kvalifikuotais (išmanančiais jos ypatumus ir vertybes) pareigūnais,

·priemonėmis, padedančiomis imtis iniciatyvos steigti socialinės ekonomikos įmonę:

oinkubatoriais,

okonsultacinėmis agentūromis,

ofinansine parama,

ošvietimu ir mokymu, ypač valdymo srityje,

obiudžeto priemonėmis ekosistemai organizuoti ir jos matomumui užtikrinti,

okvietimais teikti projektus, bendradarbiavimo stipendijomis ir kt.

3.2.2Dėl savo kompleksiškumo socialinė ekonomika turi būti pripažįstama kaip atskiras ekonominis ir verslo modelis, kurį galima taikyti daugelyje sektorių (įtraukties, bendruomeninių paslaugų, maisto, trumposios grandinės, būsto, pakartotinio naudojimo, energetikos, kultūros, judumo, bankininkystės, draudimo, sveikatos ir kt.), o tai reiškia, kad socialinės ekonomikos organizacijų vadovybė turi turėti galimybę glaudžiai bendradarbiauti su kitomis administracinėmis įstaigomis, atsakingomis už kitus sektorius, kad socialinei ekonomikai būtų sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir kitiems verslo modeliams. EESRK rekomenduoja:

-įsteigti socialinės ekonomikos valdymo centrus įvairiais teritoriniais lygmenimis;

-regionų lygmeniu įsteigti koordinavimo komitetą, kuris suvienytų įvairias susijusias administracines įstaigas ir regioninės ekosistemos suinteresuotuosius subjektus;

-miestų lygmeniu savivaldybių tarybų narius įtraukti į socialinės ekonomikos kolegiją, kad būtų skatinamas vietos išrinktų atstovų dalyvavimas. Tokios kolegijos steigimas galėtų būti privalomas miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 100 000 gyventojų, o mažų savivaldybių atveju ją organizuotų savivaldybių bendruomenės, prireikus teikiant regioninę paramą;

-parengti specialias nacionalines socialinių inovacijų programas ir geriau susieti įvairias politikos sritis, kad būtų propaguojama bendra koncepcija ir skatinama bendrai siekti socialinių rezultatų.

3.2.3Savo naujausioje strateginio prognozavimo ataskaitoje, paskelbtoje 2023 m. liepos mėn. 11 , Europos Komisija teigia, kad ES turėtų toliau raginti valstybes nares plėtoti įtraukias, aukštos kokybės socialines paslaugas, kurios didintų žmonių galimybes įnešti savo indėlį į ekonomiką ir visuomenę ir kartu sudarytų jiems sąlygas išnaudoti savo potencialą ir įgyvendinti savo siekius. Tai taip pat apima socialinės apsaugos politikos atnaujinimą, kad per visą jos gyvavimo ciklą būtų laikomasi ilgalaikio požiūrio į socialines investicijas, dalyvavimo darbo rinkoje ir įtraukties rėmimą, socialinės apsaugos pritaikymą prie nestandartinių užimtumo formų, taip pat aktyvios įtraukties principo darbo rinkoje įtvirtinimą.

3.2.4 Todėl EESRK ragina Europos Komisiją įtraukti socialinę ekonomiką į iniciatyvų, kurių ji imsis rengdama savo prognozavimo ataskaitoje numatytas veiksmų kryptis, programą, kad, be kita ko, galėtų padidinti visų gyventojų grupių, ypač moterų, neįgaliųjų, jaunimo, kitų nepakankamai atstovaujamų ar atskirtų grupių, kurioms priklausantys asmenys nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose arba gyvena itin skurdžiai, dalyvavimą darbo rinkoje.

3.2.5Įgyvendinant plataus užmojo socialinės ekonomikos plėtros strategiją, ši ekonomikos sritis tampa terpe įvairioms darbo vietoms kurti, nes plėtojamos socialinės ir profesinės integracijos ar užimtumo programos pasitelkiant mokymą, remiami projektų vykdytojai, siekiantys steigti labai mažas įmones, kooperatyvus, asociacijas ar socialines įmones ir pan. Įvairiose valstybėse narėse (Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje) įgyvendinami novatoriški projektai, pavyzdžiui, „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“, yra dar vienas iniciatyvų, padedančių kurti deramas ir naudingas darbo vietas teritorijose, kuriose jos buvo plėtojamos, pavyzdys. EESRK ragina Europos Komisiją prisidėti prie tokių iniciatyvų kūrimo ir plėtojimo, be kita ko, dalijantis gerąja patirtimi ir ją skatinant, pavyzdžiui, naudojantis naująja socialinės ekonomikos portalo platforma 12 .

3.3Atsparumas, finansai ir vertinimo priemonės

3.3.1Tvirtos ir plataus užmojo socialinės ekonomikos plėtojimo strategija grindžiama finansinių išteklių prieinamumu. Savo rekomendacijoje ES pripažįsta, kad valstybės narės, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijas, galėtų geriau pasinaudoti įvairiomis ES finansavimo galimybėmis parengdamos konkrečias socialinei ekonomikai skirtas priemones, visų pirma sanglaudos ir atsparumo fondais 13 .

3.3.2Į šią strategiją turėtų būti įtrauktos vertinimo ir stebėsenos priemonės, pritaikytos prie socialinės ekonomikos ypatumų, kad būtų skatinamas lankstumas, gebėjimas prisitaikyti ir atsparumas, siekiant kuo geriau patenkinti šio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų poreikius. Be to, pripažįstamos socialinės ekonomikos subjektų atsparumo savybės. Savo 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje („Atsparesnės Europos kūrimas“) Europos Komisija pažymi, kad bendradarbiavimo pagrindu veikiančios ir ne pelno organizacijos padidino savo socialinį ir ekonominį atsparumą COVID-19 sveikatos krizės metu 14 . Taigi socialinės ekonomikos organizacijos didina ekonomikos pažangą ir papildo tradicinių įmonių veiklą. Šios organizacijos tarpusavyje nekonkuruoja, o užpildo nepelningus rinkos segmentus. Pavyzdžiui, jos padeda itin skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie kitu atveju būtų palikti nuošalyje.

2023 m. gruodžio 20 d., Briuselis

Sandra PARTHIE

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkė

_____________

(1)

    People at risk of poverty or social exclusion in 2022 (liet. Asmenys, kuriems 2022 m. gresia skurdas arba socialinė atskirtis), naujienų produktas, Eurostatas (europa.eu) .

(2)     Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas (europa.eu) .

(3)     Gyvenimo sąlygos Europoje. Skurdas ir socialinė atskirtis. Trumpa statistika (europa.eu) .

(4)     Specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo klausimais Olivier De Schutter pranešimas „Skurstantys dirbantieji: žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į darbo užmokestį“ .

(5)       EUR-Lex – 52023PC0516 – LT – EUR-Lex (europa.eu) .

(6)     Tarybos rekomendacija dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo. 2023 9 29 politinis susitarimas .

(7)

   TDO rezoliucija dėl deramo darbo ir socialinės bei solidarumo ekonomikos .

(8)

    .

(9)     Istorinis momentas socialinės ir solidarumo ekonomikos srityje: JT Generalinė Asamblėja 66-ajame plenariniame posėdyje priėmė rezoliuciją dėl socialinės ir solidarumo ekonomikos skatinimo siekiant darnaus vystymosi – Jungtinių Tautų tarpžinybinė socialinės ir solidarumo ekonomikos darbo grupė (UNTFSSE) (unsse.orf) .

(10)    EESRK savo nuomonėje INT/1037 pabrėžia, kad būtina investuoti į nuolatinį vietos valdžios institucijų, savivaldybių, viešojo sektoriaus ir socialinės ekonomikos organizacijų bendradarbiavimo gerinimą, nes didelė dalis socialinės ekonomikos organizacijų veiklos vykdoma vietos bendruomenių lygmeniu.

(11)     2023 m. strateginio prognozavimo ataskaita (europa.eu) .

(12)     Pradžios puslapis (europa.eu) .

(13)      Savo nuomonėje INT/1037 EESRK ragina priimti socialiai atsakingus ir novatoriškus sprendimus viešųjų pirkimų srityje, skirtus pašalinti kliūtis, dėl kurių socialinės ekonomikos įmonėms sunku dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir rekomenduoja nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų atlyginama už socialinį poveikį, taip pat teritorinio artumo kriterijus.

(14)     2022 m. strateginio prognozavimo ataskaita (europa.eu) : „Viešųjų paslaugų teikėjams krizę įveikti padėjo kooperatyvai, savidraudos draugijos, ne pelno asociacijos, fondai ir socialinės įmonės. Jie įrodė, kad yra pajėgūs tiekti įvairius produktus ir teikti įvairias paslaugas visoje bendrojoje rinkoje tokiomis aplinkybėmis, kuriomis pelno siekiančios bendrovės nebūtų galėjusios gauti pakankamos kapitalo grąžos, ir taip sukūrė ir išsaugojo milijonus darbo vietų. Jie taip pat yra labai svarbus socialinių inovacijų variklis.“