8.4.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 109/1

---

Euro kursas (1)

2011 m. balandžio 7 d.

2011/C 109/01

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4283
JPY	Japonijos jena	121,70
DKK	Danijos krona	7,4571
GBP	Svaras sterlingas	0,87590
SEK	Švedijos krona	9,0455
CHF	Šveicarijos frankas	1,3118
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,8175
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,435
HUF	Vengrijos forintas	264,28
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7093
PLN	Lenkijos zlotas	3,9755
RON	Rumunijos lėja	4,1125
TRY	Turkijos lira	2,1620
AUD	Australijos doleris	1,3614
CAD	Kanados doleris	1,3695
HKD	Honkongo doleris	11,1009
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8345
SGD	Singapūro doleris	1,8002
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 557,45
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,5544
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,3442
HRK	Kroatijos kuna	7,3720
IDR	Indonezijos rupija	12 387,16
MYR	Malaizijos ringitas	4,3263
PHP	Filipinų pesas	61,531
RUB	Rusijos rublis	40,3840
THB	Tailando batas	42,963
BRL	Brazilijos realas	2,2842
MXN	Meksikos pesas	16,8443
INR	Indijos rupija	63,1380

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

8.4.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 109/2

---

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 109/02

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„CILIEGIA DELL’ETNA“

EB Nr.: IT-PDO-0005-0572-23.11.2006

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Ciliegia dell'Etna“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

SKVN „Ciliegia dell’Etna“ suteikta erškėtinių šeimos Mastrantonio (Donnantonio) ekotipo trešnių Prunus avium L. vaisiams. Jų ypatybės:

—	cukraus kiekis ≥ 19 Brikso laipsnių,

—	rūgštingumas (gramais obuolių rūgšties 100 ml) ≤ 0,4,

—	brikso laipsnių ir rūgštingumo santykis ≥ 47,5,

—	konsistencija (N) ≥ 5,5,

—	vaiskočio ilgis – 35–55 mm,

—	vaisiaus svoris ne mažesnis nei 7 g.

„Ciliegia dell'Etna“ trešnės yra raudonos, blizgios, vidutinio dydžio ar didelės, minkštimas labai standus; vaisiai traškūs, ilgu koteliu.

Vaisiai saldūs, tačiau ne tiek, kad keltų šleikštulį. Dėl nedidelio rūgštingumo jų skonis malonus ir subalansuotas.

Prekių kategorijos, kurioms priskiriamos „Ciliegia dell'Etna“:

—	Ekstra (E) – vaisiai, sveriantys daugiau nei 8,5 g,

—	1 kategorija – vaisiai, sveriantys 7–8,5 g.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

„Ciliegia dell'Etna“ trešnės turi būti auginamos 4 punkte nurodytoje vietovėje. Natūraliai sunokusių SKVN „Ciliegia dell'Etna“ trešnių derlius turi būti nuimamas rankomis, paliekant vaiskotį, kad būtų išvengta infekcijų ir puvinio. Nuo derliaus nuėmimo iki jo pardavimo trešnės turi būti laikomos vėsioje patalpoje toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, kad nenukentėtų jų kokybė ir jos ilgiau išsilaikytų.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

SKVN „Ciliegia dell'Etna“ trešnės turi būti pakuojamos 4 punkte nurodytoje gamybos vietovėje, kad vežant nesupakuotas nenukentėtų jų kokybė ir joms būdingos savybės. Tvarkant ir vežant vaisiai galėtų būti apgadinti, t. y. pažeista jų odelė ir minkštimas, ir jie apsidaužytų, būtų pažeisti ir todėl galėtų atsirasti pelėsis. Tai galėtų pakenkti vartoti teikiamų SKVN „Ciliegia dell'Etna“ trešnių kokybei.

Būtina, kad šias operacijas gamybos vietovėje atliktų patyrę darbuotojai, o nepakuotos trešnės nebūtų transportuojamos, todėl po pirmosios atrankos, kai netinkami vaisiai pašalinami, produkcija pakuojama tiesiai į atitinkamų matmenų pakuotes. Jei per 48 valandas nuo nuskynimo produkcija neparduodama, vaisiai turi būti vėsinami šaldymo patalpoje būdą ir apskritai imamasi visų priemonių, kad būtų sulėtinta vaisių respiratorinė medžiagų apykaita.

SKVN „Ciliegia dell’Etna“ turi būti parduodamos šviežios, supakuotos po ne daugiau kaip 10 kg į naują, švarią ir sausą pakuotę iš galiojančius standartus atitinkančios medžiagos, tvirtomis, ne didesnio nei 12 cm aukščio sienelėmis, kad vežant produkcija nesusispaustų.

Pakuotės turinį turi sudaryti tik vienodai sunokusios ir vienodo dydžio Mastrantonio (Donnantonio) ekotipo trešnės.

Kiekviena pakuotė suvyniojama į plastikinę plėvelę ir uždaroma specialiu apsauginiu lipduku, kurio neįmanoma nepažeisti atidarant pakuotę.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Ant kiekvienos pakuotės turi būti pateiktas nuorodos logotipas, Bendrijos grafinis simbolis ir su juo susijusios nuorodos, taip pat teisės aktais nustatyti duomenys, tokie kaip pakuotojo arba pakavusios įmonės pavadinimas ir adresas, prireikus, ūkių, kuriuose šie vaisiai užauginti, pavadinimas, pirminis grynasis svoris, pakavimo data ir prekės kategorija. Prie užrašo pridėti kitas aiškiai nenumatytas kilmės nuorodas ar papildomas nuorodas, galinčias suklaidinti vartotoją, draudžiama. Nuorodos logotipas yra stačiakampis (jo dydis 100 mm × 38 mm). Viršutinėje jo dalyje – užrašas „Denominazione d’Origine Protetta“, centre santrumpa „DOP“, o apačioje nurodomas pavadinimas „Ciliegia dell’Etna“. Dešinėje pusėje ant Sicilijos regiono atvaizdo vaizduojamos dvi skirtingo dydžio trešnės.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

SKVN „Ciliegia dell'Etna“ trešnių gamybos vietovė driekiasi nuo Jonijos jūros iki Etnos rytinių ir pietrytiniuose šlaituose 1 600 metrų virš jūros lygio esančių vietovių ir apima administracinę šių Katanijos provincijos komunų teritoriją: Giarre, Riposto, Mascali, Fiumefreddo di Sicilia, Piedimonte Etneo, Linguaglossa, Castiglione di Sicilia, Randazzo, Milo, Zafferana Etnea, S. Venerina, Sant’Alfio, Trecastagni, Pedara, Viagrande, Nicolosi, Ragalna, Adrano, Biancavilla, S. Maria di Licodia, Belpasso, Aci S. Antonio, Acireale.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Vietovei, kurioje auginamos SKVN „Ciliegia dell'Etna“ trešnės, būdingi dirvožemiai, susiformavę ant vulkaninės kilmės substratų. Vulkaninė dirvožemių kilmė ir dideli temperatūros svyravimai lemia raudoną „Ciliegia dell'Etna“ spalvą. Kalnų vietovių dirvožemių sluoksnis nelabai storas, paviršiuje jie akmeningi, smėlinės tekstūros ir turi daug skeleto, o kalvų ir pajūrio vietovių dirvožemių sluoksniai yra labiau išsivystę, gilesni, priesmėlio tekstūros, gali būti drėkinami. Kadangi ši vietovė išsidėsčiusi įvairiame aukštyje iki 1 600 m virš jūros lygio, laikas, per kurį „Ciliegia dell'Etna“ trešnės sunoksta, yra labai savitas. Šis laikas labai skirtingas – Mastrantonio (Donnantonio) ekotipo trešnės sunoksta nuo birželio pradžios iki liepos mėnesio trečiosios dekados. Šalnų būna nedažnai, tačiau jų pasitaiko dėl temperatūros inversijos, kuri yra mažiau būdinga kalvotoms labiau vėjuotoms vietovėms. Užfiksuotos didžiausios temperatūros absoliučiosios vertės: aukščiausia temperatūra – 44,3 °C liepą, o vidutinė – 39–40 °C. Metinis kritulių kiekis yra didžiausias provincijoje ar net Sicilijoje ir kuo aukščiau, tuo jis didesnis.

5.2.   Produkto ypatumai:

Nuo kitų šioje vietovėje auginamų trešnių veislių arba net nuo tos pačios veislės trešnių, kai ji auginama ne toje vietoje, „Ciliegia dell'Etna“ trešnės išsiskiria silpnu rūgštumu, traškumu ir pakankamu vaisių cukraus kiekiu. Dėl šių ypatybių sunokusios šios trešnės būna raudonos, blizgios ir stambios, kartu saldžios, tačiau ne tiek, kad keltų šleikštulį, kuris atsiranda valgant daug cukraus turinčius produktus. Greta šių savybių dera paminėti ir nokimo trukmę, kuri yra įvairesnė nei kitų trešnių, kadangi ji kinta proporcingai Etnos regiono auginimo vietovių aukščiui virš jūros lygio.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Etnos masyvo regionas garsėja čia auginamomis trešnėmis ir jų kokybe. Etnos vardas glaudžiai susijęs su trešnėmis, nes daugeliui Italijos vartotojų šis regionas asocijuojasi su trešnėmis, o trešnės – su šiuo regionu. „Ciliegia dell’Etna“ ypatumai labai susiję su gamybos vietovės morfologinėmis, dirvožemio ir klimato ypatybėmis, taip pat su žemdirbių darbu ruošiant dirvą ir prižiūrint sodinius. Tai, kad geografinė gamybos vietovė išsidėsčiusi rytuose ir pietryčiuose, taip pat tai, kad ji yra labai saulėta ir čia dominuojantys vėjai ir dideli temperatūrų svyravimai palankūs yra trešnėms auginti, tačiau sunkumai, kurių kyla dėl greta esančios Etnos, pareikalavo daug vietos ūkininkų pastangų, kad toli besidriekiantys, atšiaurūs ir sausi lavos laukų plotai virstų derlingais. Daug žmonių triūso įdėta į gruntinio vandens gavybą, gilų žemės įdirbimą ir sklypų formavimą terasomis, kad sodus būtų galima sodinti įvairiame aukštyje. Be to, taip ūkininkai įgijo konkrečių žinių, kaip tuos sodus prižiūrėti. Dėl nuolatinio ūkininkų rūpinimosi Etnos šlaituose besidriekiančiais sodais ir tinkamos jų priežiūros šie vaisiai sunoksta palaipsniui ir jų derlių galima nuimti ilgesnį laiką. Todėl „Ciliegia dell'Etna“ trešnės gali augti pačiomis palankiausiomis oro sąlygomis ir vesti vaisius, kurie dėl savo spalvos, blizgumo, konsistencijos ir malonaus skonio yra labai vertinami. Galiausiai, šio produkto kokybę liudija populiari tradicinė jam skirta šventė.

Stiprų „Ciliegia dell’Etna“ trešnių ir Etnos teritorijos ryšį rodo ne tik gamtinė aplinka, bet žmogiškieji veiksniai: šimtametės tradicijos, ryžtas sciare (iš arabų kalbos „išdeginta žemė“) paversti derlinga žeme, dažnai naudojami vietos drėkinimo įrenginiai, kuriais per visą ilgą vegetacinį laikotarpį sausuoju metų laiku sodai papildomai drėkinami ir laistomi trąšomis.

Bėgant laikui „Ciliegia dell’Etna“ trešnių auginimas įgavo kultūrinį aspektą ir tapo svarbia ekonomine veikla, sudaryta iš amatų, tradicijų ir papročių, kuriuos vaisių ir daržovių augintojai bėgant amžiams sugebėjo išlaikyti. Dar ir dabar tarmiškai trešnės vadinamos cirasa arba ciriegia, dirbama žemė vadinama terre skatinate, t. y. sklypai, paruošti įdirbant lavos laukus, kalbant apie auginimo būdus skiepijimo metodai vadinami a sgroppo arba a pezza, o skynimas rankomis, naudojant trisdešimties laiptelių sudarytas kopėčias ir pintines, dar vadinamas panari.

Todėl, remiantis minėta informacija, galima teigti (tą pripažino ir kiti autoriai), kad „Ciliegia dell'Etna“ trešnės šioje vietovėje auginamos nuo seno ir tai, kad vietos žemdirbiai, pasinaudodami iš kartos į kartą perduodama ir nuolat taikant specialius auginimo metodus tobulinama patirtimi, suformavo „Ciliegia dell'Etna“ auginimui palankias sąlygas. Lakui bėgant ši kultūra sėkmingai įsitvirtino, kol galiausiai tapo vietovės istoriniu, tradiciniu ir kultūriniu paveldu.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos saugomos kilmės vietos nuorodos „Ciliegia dell’Etna“ pripažinimo paraišką 2006 m. kovo 30 d.Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 75.

Visą produkto specifikacijos tekstą galite rasti:

—	http://www.politicheagricole.it/DocumentiPubblicazioni/Search_Documenti_Elenco.htm?txtTipoDocumento=Disciplinare%20in%20esame%20UE&txtDocArgomento=Prodotti%20di%20Qualit%E0>Prodotti%20Dop,%20Igp%20e%20Stg arba

—	tiesiogiai ministerijos svetainėje (http://www.politicheagricole.it) spustelėjus nuorodą „Prodotti di Qualità“ (kairėje ekrano pusėje), paskui – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE [regolamento (CE) n. 510/2006]“.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---

8.4.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 109/6

---

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 109/03

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„HOLSTEINER KATENSCHINKEN“/„HOLSTEINER SCHINKEN“/„HOLSTEINER KATENRAUCHSCHINKEN“/„HOLSTEINER KNOCHENSCHINKEN“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0713-14.07.2008

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Holsteiner Katenschinken“/„Holsteiner Schinken“/„Holsteiner Katenrauchschinken“/„Holsteiner Knochenschinken“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.2 klasė.

Mėsos produktai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Mėsos gaminys pavadinimu „Holsteiner Katenschinken“, „Holsteiner Schinken“, „Holsteiner Katenrauchschinken“ arba „Holsteiner Knochenschinken“ (toliau – Holšteino rūkytas kumpis) gaminamas iš kiaulės kumpio su dubens ir šlaunies kaulais. Kumpis atpjaunamas apvaliai (vok. Hamburger Rundschnitt), rankomis pasūdomas ir lėtai šaltai rūkomas buko dūmuose. Visas gamybos procesas nuo mėsos priėmimo iki viso kumpio brandinimo vyksta geografinėje vietovėje ir trunka mažiausiai keturis mėnesius. Subrandintas skersai perpjautas kumpis sodrios raudonos spalvos su nežymiais riebalų intarpais. Kumpis malonaus natūralaus (daugiausia buko) dūmo kvapo ir skonio. Riebalai vos juntamo riešutų skonio. Fizinių savybių atžvilgiu Holšteino rūkytas kumpis yra lygus ir tvirtas.

Priklausomai nuo kiaulių veislės, paruoštas rūkytas kumpis sveria nuo maždaug 7,5 kg iki maždaug 19 kg. Didžiausias kumpio drėgnumas – 68 proc.

Naudojamos pagrindinės sudedamosios dalys: kiaulienos kumpis, druska, salietra, nitritinė sūdymo druska, prieskoniai; kumpis rūkomas. Be to, lėtam šaltam kumpio rūkymui naudojamas vien tik bukas.

Holšteino rūkytas kumpis parduodamas visas arba, pirkėjui pageidaujant, supjaustytas. Supjaustyto kumpio gabalai brandinami vakuume, o subrandinti parduodami (kumpio šonas, kumpio viršus, uodeginė arba griežiniai).

3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

Holšteino rūkytam kumpiui gaminti naudojamos bet kokios kilmės kiaulių užpakalinės šlaunies viršutinės dalys.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visas gamybos procesas nuo žaliavos priėmimo iki viso kumpio brandinimo turi vykti nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Ant prekės (viso kumpio, gabalų arba griežinių) pakuotės užklijuojama etiketė „Holsteiner Katenschinken“. Šlėzvigo-Holšteino kumpio gamintojų produkcijos apsaugos draugija (vok. Schutzgemeinschaft Schleswig-Holsteinischer Schinkenhersteller e.V.) atitinkamoms savo įmonėms narėms suteikia ženklus. Šiais ženklais gali būti žymimos Holšteino rūkyto kumpio, jo gabalų arba griežinių pakuotės. Holšteino rūkytą kumpį gaminti ir parduoti taip pat gali pirmiau minėtai draugijai nepriklausančios įmonės, jei tik laikomasi specifikacijos sąlygų.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė vietovė – visa Šlėzvigo-Holšteino žemė.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Holšteino rūkytas kumpis turi senas gamybos tradicijas Šlėzvigo-Holšteino regione ir yra neatsiejama to regiono kultūros dalis.

Holšteino rūkyto kumpio gamybos istoriją nulėmė kelių veiksnių sąveika. Šlėzvige-Holšteine šie veiksniai susiję su specialiu gamybos procesu ir tuo procesu gaunama ypatinga Holšteino rūkyto kumpio kokybe:

—	Dėl klimato sąlygų Šlėzvige-Holšteine išplito miškai, kuriuose auga daugiausia ąžuolai ir bukai. Tų medžių vaisiais (ąžuolo gilėmis ir buko riešutais) penėtos kiaulės. Kiaulių pašarai ir miškininkystė kadaise buvo svarbūs žemės ūkio ramsčiai.

—

Bukų mediena naudota ne vien namams statyti – ši lėtai deganti mediena kūrenta atvirose namų ugniavietėse. Dėl medienos gausos ir ūkio formos Šlėzvige-Holšteine atsirado ypatingo tipo namai (vok. Hallenhaus). Šio tipo namai buvo be kaminų. Atviros ugniavietės dūmuose rūkytas kumpis ir kiti mėsos gaminiai – tuomet tai buvo vienas iš nedaugelio konservavimo būdų. Nuo seniausių regiono apgyvendinimo laikų, viduramžiais ir iki pramonės laikotarpio šio tipo namai buvo labiausiai paplitę Šlėzvige-Holšteine.

—	Hallenhaus tipo namas, pagal kurio pavyzdį taip pat statomos rūkyklos, yra būtina Holšteino rūkyto kumpio šalto rūkymo tradicijos ir istorijos dalis, o vartotojai tokio tipo namą teigiamai sieja su šiuo tradiciniu kumpio gaminiu.

—	Dėl nuolatinės didelės oro drėgmės Šlėzvige-Holšteine kumpio džiovinti ore buvo ir yra neįmanoma, nes greitai auga pelėsis. Dėl šios priežasties atsirado ypatingas Holšteino rūkyto kumpio rūkymo būdas.

—	Prieš rūkymą kumpis buvo sūdomas, nes nuo senų laikų regione buvo druskos. Druskos buvo galima gauti iš jūros arba sudeginus druskingus augalus. Didėjančią paklausą galėjo patenkinti prekyba su tolimais kraštais (galvijų ir druskos prekybos keliai, vok. Ochsenweg ir Salzstrasse).

—	19 a. viduryje prasidėjus pramonės amžiui ir išaugus mėsos paklausai, Šlėzvige-Holšteine prasidėjo kumpio rūkymo verslas – kumpis rūkytas ne vien sau vartoti.

—	Tradicinis kumpio rūkymo procesas yra tvirtai susijęs su Šlėzvigo-Holšteino papročiais. Paprastai kiaulės buvo skerdžiamos ir mėsa rūkoma šaltuoju metų laiku.

5.2.   Produkto ypatybės:

Holšteino rūkytam kumpiui gaminti naudojamas žalias kumpis sūdomas tik rankomis. Tai sausojo sūdymo procesas. Nuolatinės žemos temperatūros sūdymo patalpoje kumpis bręsta 3–8 savaites ir kas savaitę pakartotinai sūdomas rankomis. Ant sūdymo stalų kumpiai įtrinami sūdymo mišiniu ir brandinami sūdymo geldose arba ant lentynų. Sūdymo metu druska ir prieskoniai lėtai nuo kumpio paviršiaus įsigeria į jo vidų.

Po sūdymo kumpiai nuvalomi šepečiu arba nuskalaujami ir toliau vytinami kontroliuojamos vėsos patalpoje. Vytinami kumpiai subręsta.

Prieš kabinant kumpius į rūkyklą, palaukiama, kad jų paviršius apdžiūtų. Kumpio rūkymo procesas gali trukti kelias savaites. Kumpis rūkomas ir tradicinėse, ir šiuolaikiškose rūkyklose. Tipiškam Holšteino rūkyto kumpio skoniui gauti ypač svarbu naudoti tradicines pakuras – lėtai ir švelniai su dūmais rusenančias buko pliauskas arba skiedras.

Subrandintas skersai perpjautas Holšteino rūkytas kumpis sodrios raudonos spalvos su nežymiais riebalų intarpais. Kumpis malonaus natūralaus dūmo kvapo ir skonio. Riebalai vos juntamo riešutų skonio. Fizinių savybių atžvilgiu Holšteino rūkytas kumpis yra lygus ir tvirtas.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Pirmiau minėti ypatingieji Šlėzvigo-Holšteino veiksniai (klimato sąlygos, specialaus tipo namai su atvira ugniaviete, būtinų žaliavų prieinamumas ir ūkio raida) padėjo atsirasti senai Holšteino rūkyto kumpio gamybos tradicijai, kurios laikantis kumpis šaltai rūkomas buko dūmais; be to, dėl tų veiksnių įtakos gaminys tapo ypač reikšmingas Šlėzvigo-Holšteino kultūrai. Taip Holšteino rūkytas kumpis tapo regiono firminiu gaminiu, kuris itin vertinamas dėl glaudaus ryšio su kilmės vieta.

Holšteino rūkytas kumpis yra tipiškas šio regiono senų tradicijų firminis gaminys, itin vertinamas pačiame regione ir gerai žinomas už jo ribų.

Gerą vardą Holšteino rūkytas kumpis turi kelis šimtmečius. Seniausiame rašytiniame šaltinyje (1608 m.) rašoma apie šio regiono kumpio siuntas tuometiniam suverenui Danijos karaliui Kristijonui IV. 1742 m. Johanno Heinricho Zedlerio enciklopediniame veikale (vok. Universallexikon) kokybiškas ir didelės rinkos vertės šio regiono kumpis ir lašiniai palyginti su kitais rūkytais gaminiais iš Vesfalijos, Pomeranijos ir Danijos ir ypač išskirti.

18 a. kelionių į Vest Indiją laikotarpiu šio regiono kumpis ir lašiniai buvo paklausiausia eksporto prekė, kuri Karibų salose buvo keičiama į cukrų ir romą.

Regiono restoranuose Holšteino rūkytas kumpis siūlomas kaip ypač skanus tradicinis vietos patiekalas. Jau kelis dešimtmečius Holšteino rūkytas kumpis visus metus yra įrašytas beveik kiekviename restoranų ir nedidelių viešbučių regioninių patiekalų valgiaraštyje, šis kumpis tradiciškai patiekiamas su namie gamintais šparagų, užaugintų regione, patiekalais.

Turizmo reklamoje ir gausiuose žiniasklaidos pranešimuose rašoma, kad Holšteino rūkytas kumpis – labai paklausus delikatesas. Senoviniai valstiečių namai su kumpio rūkyklomis įtraukti į autobusų turų ir gausių dienos ekskursijų lankytinų vietų sąrašą. Holšteino rūkytas kumpis gerai žinomas ir dėl daugybės sezoninių kumpio švenčių.

Be to, ištisus dešimtmečius tarptautinėje Berlyno žemės ūkio ir vartotojų mugėje (vok. Internationale Grüne Woche) Holšteino rūkytas kumpis pristatomas kaip įžymiausias tipiškas Šlėzvigo-Holšteino žemės patiekalas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

Visa specifikacija paskelbta:

2007 m. gruodžio 21 d.Markenblatt Nr. 51, 7a-aa dalis, p. 23771.

http://publikationen.dpma.de/DPMApublikationen/dld_gd_file.do?id=221

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---