Šiuo reglamentu nustatoma sistema, pagal kurią Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gali rinkti ir keistis informacija apie padirbtus banknotus ir monetas tarpusavyje, su Europos Centriniu Banku (ECB), Europos Komisija, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu) ir ES nepriklausančiomis šalimis, jei taikytina.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Reglamentu (EB) Nr. 1339/2001 išplečiama reglamento taikymo sritis, į ją įtraukiant prie euro zonos neprisijungusias valstybes nares.

Pagrindinės euro apsaugos sistemos savybės

Valstybių narių institucijos (daugiausia nacionaliniai centriniai bankai) sistemingai perduoda ECB techninius duomenis apie padirbtus euro banknotus ir monetas. ECB yra atsakingas už šių duomenų saugojimą ir tvarkymą.
Valstybių narių institucijos turi leisti savo nacionaliniam analizės centrui tirti įtariamus esant padirbtais banknotus, o Nacionaliniam monetų analizės centrui – įtariamas esant padirbtomis monetas. Šie centrai siunčia visus naujus padirbto banknoto tipus ECB, o visus naujus padirbtos monetos tipus – Europos techniniam ir moksliniam centrui (ETMC).
Kredito įstaigoms, mokėjimo paslaugų teikėjams ir kitoms įstaigoms, kurių veikla susijusi su banknotų ir monetų rūšiavimu bei platinimu visuomenėje, yra numatytos tam tikros pareigos. Valstybės narės privalo taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas savo pareigų nesilaikančioms įstaigoms.
Valstybių narių atitinkamos institucijos (visų pirma nacionaliniai centriniai biurai, įsteigti pagal Tarptautinę konvenciją dėl kovos su pinigų padirbinėjimu), ECB, Komisija ir Europolas bendradarbiauja (be kita ko, pagal programą „Pericles“, nustatytą Reglamentu (ES) 2021/840).
Informacija apie euro padirbinėjimo atvejus yra centralizuojama nacionaliniu lygmeniu ir perduodama Europolui.
Sistema taip pat apima bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis (įskaitant Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą).

Valstybės narės privalo perduoti Komisijai ir ECB institucijų, kurias jos paskiria kompetentingomis nustatyti padirbtus banknotus ir monetas, sąrašą.

Komisija įsteigė Kovos su eurų padirbinėjimu ekspertų grupę, kad ji:

padėtų rengti pasiūlymus dėl teisės aktų ar politikos iniciatyvų, susijusių su banknotų ir monetų padirbinėjimu;
glaudžiai bendradarbiautų su Komisija, valstybėmis narėmis, ETMC, ECB ir Europolu;
keistųsi informacija ir nustatytų gerąją patirtį, susijusią su apsauga ir kova su padirbinėjimu, taip pat analizuotų padirbinėjimo poveikį;
teiktų patarimus Komisijai dėl Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 ir programos „Pericles“ įgyvendinimo.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2002 m. sausio 1 d. Tačiau banknotams ir monetoms, kurie dar neišleisti, bet kuriuos ketinama išleisti, jis taikomas nuo 2001 m. liepos 4 d.

KONTEKSTAS

Reglamentu (EB) Nr. 1338/2001, kuris buvo priimtas prieš 2002 m. įvedant eurą, siekiama apsaugoti euro banknotus ir monetas nuo padirbinėjimo.

Juo papildomi anksčiau priimti sprendimai:

įsteigti nacionalinius analizės centrus ir monetų analizės centrus;
įsteigti Padirbtų pinigų analizės centrą;
įgalioti ECB ir ETMC, atsakingą už euro monetų analizę, rinkti techninę informaciją apie euro padirbinėjimą;
numatyti baudžiamąsias sankcijas dėl euro padirbinėjimo.

Daugiau informacijos žr.:

Apsauga nuo padirbinėjimo (Europos Komisija);
Euro apsauga (Europos Centrinis Bankas);
Apsauga nuo padirbinėjimo (Europos Centrinis Bankas).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL L 181, 2001 7 4, p. 6–10).

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.