ES humanitarinė pagalba ir civilinė sauga. 2016 m. metinė ataskaita

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2016 m. metinė ataskaita (COM(2017) 662 final)

KOKS ŠIOS ATASKAITOS TIKSLAS?

Šioje ataskaitoje pristatomi ES pagrindiniai humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos veiksmai, įgyvendinti 2016 m. siekiant:

• teikti pagalbą visame pasaulyje ištikus humanitarinėms krizėms;
• skatinti ES civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą reaguojant į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes ES ir už jos ribų.

Ši ataskaita parengta Europos Komisijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96, kuriame reikalaujama pateikti metinę ataskaitą apie ES pagrindinę humanitarinės pagalbos veiklą ir politikos rezultatus per praėjusius metus, įskaitant finansuotų operacijų apibendrinimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

2016 m. padaugėjo humanitarinių krizių, jos tapo sudėtingesnės ir pavojingesnės:

• įvyko daugiau kaip 50 ginkluotųjų konfliktų visame pasaulyje;
• 2016 m. humanitarinės pagalbos iš viso prireikė daugiau kaip 95 mln. žmonių keturiasdešimtyje šalių;
• beveik 65 mln. žmonių – daugiau nei kada nors anksčiau – buvo priversti persikelti (pusę jų sudarė vaikai).

Veiksmai

• Sirijos pabėgėlių krizė. Didelė ES humanitarinės pagalbos biudžeto dalis (454 mln. EUR) skirta paramai pabėgėliams šalyse, labiausiai nukentėjusiose nuo krizės Sirijoje (visų pirma Jordanijoje ir Libane), taip pat Sirijoje gyvenantiems žmonėms, kuriems prireikė humanitarinės pagalbos.
• Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė. 2016 m. sukurta priemonė remia beveik tris milijonus pabėgėlių:
  • 2016 ir 2017 m. šios priemonės dalis, siekianti 1,4 mlrd. EUR, visų pirma buvo skiriama paramai daugiausia ne stovyklose gyvenantiems pabėgėliams (jie sudaro didžiąją daugumą pabėgėlių ir yra pažeidžiamiausi).
• Afrika. ES pagalba daugiausiai skiriama sudėtingoms ekstremaliosioms situacijoms Sahelyje, Somalio pusiasalyje ir Čado ežero regione, susidariusioms ne tik dėl apsirūpinimo maistu saugumo krizių, bet ir dėl kelių užsitęsusių konfliktų:
  • 747 mln. EUR buvo skirti krizėms Užsachario Afrikoje. Daugiausia šios sumos skirta Sudanui ir Pietų Sudanui (192 mln. EUR), Somalio pusiasaliui (203 mln. EUR) ir Vakarų Afrikai (140 mln. EUR);
  • Somalio pusiasalyje ir Sahelyje svarbus Komisijos strategijos tikslas buvo užtikrinti glaudžius ryšius su ES parama vystymuisi, siekiant padidinti nukentėjusių bendruomenių atsparumą.
• Irakas, platesnis Artimųjų Rytų regionas ir Šiaurės Afrika. ES suteikė:
  • pagalbą konflikto Irake aukoms (159 mln. EUR) ir padėjo vykdant tarptautinius tarpininkavimo veiksmus. Naudodamasi ES civilinės saugos mechanizmu ES taip pat padėjo siųsti ir koordinuoti iš ES šalių teikiamą panašią pagalbą per konfliktą tiesMosulu;
  • daug paramos humanitarinėms operacijoms Jemene (70 mln. EUR) ir Palestinoje (25 mln. EUR);
  • tolesnę paramą sahravių pabėgėliams Šiaurės Afrikoje ir nuo konflikto nukentėjusiems Libijos gyventojams.
• Ukraina. ES yra viena iš svarbiausių humanitarinės pagalbos teikėjų (28,4 mln. EUR). Ji teikė maistą, pastogę, sveikatos priežiūros paslaugas ir psichologinę pagalbą pažeidžiamiausiems nuo konflikto Rytų Ukrainoje kenčiantiems žmonėms.

Atsakas į gaivalines nelaimes

Skubus ir veiksmingas atsakas į gaivalines nelaimes buvo svarbus Komisijos prioritetas 2016 m. Jis grindžiamas ir per organizacijas partneres teikiama humanitarine pagalba, ir ES civilinės saugos mechanizmu.

• Neatidėliotinai humanitarinei pagalbai nuo El Niño nukentėjusiems žmonėms Komisija skyrė 298 mln. EUR.
• ES teikė finansavimą siekdama padėti nukentėjusiesiems nuo tropinio ciklono „Winston“ Fidžyje ir sausros Papua Naujojoje Gvinėjoje, taip pat padėjo nuo 2016 m. Ekvadorą sukrėtusio žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms.

Kiti klausimai

• Švietimas ekstremaliosiose situacijose. Komisija daugiau kaip 4 % savo pradinio humanitarinės pagalbos biudžeto skyrė švietimo programoms per humanitarines krizes.
• Humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąryšis:
  • ES tarnybos glaudžiai bendradarbiavo Haityje reaguodamos į uraganą „Matthew“ ir Nigerijoje, siekdamos ten įveikti sudėtingą krizę;
  • priverstinio perkėlimo srityje Komisijos tarnybos kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba bendradarbiavo remdamos operacijas, kuriomis siekiama įgyvendinti visapusišką, vystymosi tikslais grindžiamą požiūrį.
• Pamirštos krizės. Bent 15 % pradinio humanitarinės pagalbos biudžeto paprastai skiriama nuo pamirštų krizių nukentėjusiems asmenims. Tai apima humanitarinę pagalbą sahraviams pabėgėliams Alžyre, viduje perkeltiems asmenims Mianmare ir Sudane, nuo konfliktų nukentėjusiems gyventojams Pakistane ir Darfūro pabėgėliams Čade.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Civilinė sauga ir humanitarinė pagalba (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2016 m. metinė ataskaita“ (COM(2017) 662 final, 2017 11 13)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Gyventi oriai: kai priklausomybę nuo pagalbos pakeičia savarankiškumas. Priverstinis perkėlimas ir vystymasis“ (COM(2016) 234 final, 2016 4 26)

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas dėl Sąjungos ir valstybių narių veiksmų derinimo taikant koordinavimo mechanizmą – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę (OL C 407, 2015 12 8, p. 8–13)

Vėlesni Sprendimo daliniai pakeitimai buvo įtraukti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924–947)

1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (OL L 163, 1996 7 2, p. 1–6)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 12.06.2018