ES konsulinė apsauga: geresnė ES piliečių apsauga užsienyje

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Nediskriminuojanti konsulinė apsauga

Kitos ES šalys privalo suteikti neatstovaujamiems ES piliečiams tokią pat apsaugą, kurią suteiktų savo piliečiams, kaip antai:

• pagalbą mirties atveju;
• pagalbą sunkaus nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju;
• pagalbą arešto ar įkalinimo atveju;
• pagalbą smurtinių nusikaltimų aukoms;
• pagalbą ir repatriaciją nelaimės atveju.

Be to, direktyvoje aiškinama, kokios apsaugos gali tikėtis trečiosiose šalyse gyvenantys ES piliečių šeimos nariai.

Koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės

Naujojoje direktyvoje pateikiamos ES šalių pagalbos tarpusavio koordinavimo taisyklės ir aiškinamas ES delegacijų vaidmuo.

ES piliečių pilietybės šalis turi visuomet gauti konsultacijas iš šalies, kurioje pilietis kreipiasi pagalbos, ir gali bet kuriuo metu nuspręsti pasirūpinti savo piliečiais, net jei toje šalyje neturi ambasados ar konsulato (pavyzdžiui, informuoti telefonu, susisiekti su šeimos nariais ar draugais arba teikti konsulinę pagalbą internetu).

Pilietis gali būti nukreiptas iš vienos ambasados į kitą toje šalyje esančių ES šalių atstovybių vietos susitarimu, kas ir kam turi suteikti pagalbą, siekiant užtikrinti veiksmingą ES piliečių apsaugą. Tokie susitarimai turi būti skelbiami viešai.

Piliečiai gali gauti informaciją apie galimą pagalbą ir apie konsulatų susitarimus, susisiekę su ES delegacija atitinkamoje šalyje.

Krizinės situacijos

Direktyva nustato taisykles, garantuojančias, kad neatstovaujami piliečiai gautų reikiamą pagalbą krizinėse situacijose. Šiuo atveju būtinas aiškus atsakomybės pasidalijimas ir veiksmų koordinavimas, kad ES piliečiai neliktų be pagalbos.

Finansinės procedūros

Jei teikiant pagalbą patiriamos išlaidos, neatstovaujami ES piliečiai neturėtų mokėti daugiau nei jiems padedančios ES šalies piliečiai.

Piliečių, negalinčių atlyginti išlaidų vietoje, prašoma pasirašyti įsipareigojimą atlyginti savo pilietybės šaliai susidariusias išlaidas.