Šiuo reglamentu užtikrinama, kad Europos plėtros fondas (EPF) finansuotų bendradarbiavimo veiklą pagal Kotonu susitarimo¹ sąlygas.
Svarbiausias Europos Sąjungos(ES) bendradarbiavimo veiklos tikslas – mažinti skurdą ir ilgainiui jį visiškai panaikinti.
Bendradarbiavimas taip pat turi padėti:
- skatinti darnų ir integracinį ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos vystymąsi;
- įtvirtinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą, žmogaus teises, atitinkamus tarptautinės teisės principus;
- įgyvendinti teisėmis grindžiamą požiūrį, apimantį visas žmogaus teises.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

EPF yra finansuojamas ES valstybių narių tiesioginiais įnašais pagal konkrečius įnašų dydžius. Jam taikomos jo paties nustatytos finansinės taisyklės. EPF nėra ES biudžeto dalis.
11-ojo EPF finansiniai ištekliai 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 30,5 mlrd. eurų. (Pažymėtina, kad nuo 2021 m. EPF yra įtrauktas į ES biudžetą.)
Dar 2,6 mlrd. eurų paskolų, skiriamų iš nuosavų išteklių, forma skirs Europos investicijų bankas.
Valstybių narių įnašų į 11-ąjį EPF dydžiai buvo suderinti su ES biudžetui naudojamais dydžiais (paremtais bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis gyventojui).
Prieš 11-ąjį EPF buvo 10-asis EPF, kuris veikė šešerius metus (2008–2013 m.). Jo biudžetas buvo 22,7 mlrd. eurų. Tai sudarė apie 30 % ES išlaidų vystomojo bendradarbiavimo pagalbai. Likusi suma buvo skirta tiesiai iš ES biudžeto.
Europos Komisija sprendžia dėl išteklių paskirstymo kiekvienai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybei ir regionui remdamasi Kotonu susitarime nustatytais kriterijais. Su AKR valstybėmis yra palaikomas specialus, konkrečiai prie jų pritaikytas bendradarbiavimas, atsižvelgiant į jų:
- poreikius;
- pajėgumą kurti ir naudoti finansinius išteklius bei įsisavinti lėšas;
- įsipareigojimus ir veiklos rezultatus;
- galimą ES pagalbos poveikį.
Skirstant išteklius prioritetinėmis laikomos šalys, kurioms labiausiai reikia pagalbos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys, mažas pajamas gaunančios šalys, taip pat šalys per krizę, po krizės, esant nestabiliai ir pažeidžiamai padėčiai.

Aprūpinimo maistu krizė ir ekonominis sukrėtimas Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėse Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą

Vieningai priėmus Tarybos sprendimą (ES) 2022/1223, nepanaudotos EPF lėšos gali būti pakartotinai panaudotos. Taip atsitiko įgyvendinant 11-ąjį EPF, siekiant finansuoti Afrikos taikos priemonę ir išspręsti klausimus, susijusius su aprūpinimo maistu krize ir ekonominiu sukrėtimu AKR valstybėse Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą.
Šiomis lėšomis bus remiamos AKR valstybės teikiant humanitarinę pagalbą (150 mln. eurų), užtikrinant tvarią gamybą ir maisto sistemų atsparumą (350 mln. eurų) bei makroekonominę paramą (100 mln. eurų).
Tai yra dalis ES atsako į pasaulinį maisto stygių, kuriuo siekiama padėti išspręsti maisto krizę. Šis finansavimas papildo jau sutelktą humanitarinę pagalbą visame pasaulyje ir lėšas iš Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, skirtas tvaraus žemės ūkio, pagrindinės mitybos, vandens ir sanitarijos bei socialinės saugos projektams.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 11-ojo EPF vidaus susitarimo taikymo paskutinės dienos.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Skurdo išgyvendinimas ir darnaus vystymosi užtikrinimas (Europos Komisija);
„Global Gateway“ (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Kotonu susitarimas. 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytas AKR valstybių grupės, dabar vadinamos Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija, narių ir ES partnerystės susitarimas, kuris yra ES santykių su 79 AKR valstybėmis pagrindas. Partnerystė grindžiama trimis vienas kitą papildančiais ramsčiais: