Informacija vartotojams, teisė atsisakyti sutarties ir kitos vartotojų teisės

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių

Direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES, susijusi su ES vartotojų apsaugos taisyklių geresniu vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu

Direktyva (ES) 2023/2673, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES, kiek tai susiję su nuotoliniu būdu sudaromomis finansinių paslaugų sutartimis, ir panaikinama Direktyva 2002/65/EB

Direktyva (ES) 2024/825, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu įgalinti vartotojus dalyvauti žaliojoje pertvarkoje

KOKS ŠIŲ DIREKTYVŲ TIKSLAS?

• Direktyva 2011/83/ES siekiama:
  • padidinti vartotojų apsaugą suderinant kelis pagrindinius nacionalinės teisės aktų dėl vartotojų ir pardavėjų sutarčių aspektus;
  • paskatinti prekybą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, ypač kalbant apie internetu perkančius vartotojus.
• Šia direktyva pakeista Nuotolinės prekybos direktyva (Direktyva 97/7/EB) ir direktyva dėl sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose (Direktyva 85/577/EEB).
• Direktyva (ES) 2019/2161 dėl geresnio ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo iš dalies pakeičiama Direktyva 2011/83/ES ir kitos direktyvos. Pakeitimais didinama ES vartotojų apsauga kai kuriose srityse, kaip antai perkant prekes elektroninėse prekyvietėse* užtikrinant kainos individualizavimo* skaidrumą ir sudarant internetinės pasiūlos reitingą bei vartotojų teises naudojantis „nemokamomis“ interneto paslaugomis.
• Atsižvelgiant į spartų nuotoliniu būdu (internetu arba telefonu) teikiamų finansinių paslaugų augimą, iš dalies keičiant Direktyvą (ES) 2023/2673 pridedamas skyrius, kuriame nustatomos tokias sutartis reglamentuojančios taisyklės. Ja nuo 2026 m. birželio 18 d. panaikinama Direktyva 2002/65/EB (žr. santrauką) – galiojantis teisės aktas, kuriuo reglamentuojami nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis vartotojų apsaugos aspektai.
• 2024 m. iš dalies keičiant Direktyvą (ES) 2024/825 , siekiant pritaikyti Direktyvą 2011/83/ES prie perėjimo prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos, buvo nustatytos papildomos taisyklės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

• Su tam tikromis išimtimis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų (ir finansinių paslaugų iki 2026 m. birželio mėn.), Direktyva 2011/83/ES taikoma daugeliui prekybininkų ir vartotojų sudaromų sutarčių, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartims *, paslaugų sutartims *, internetinio skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų sutartims ir sutartims dėl vandens, dujų, elektros energijos arba centralizuoto šilumos tiekimo.
• Ji taikoma parduotuvėse sudarytoms sutartims ir sutartims, sudarytoms ne prekybai skirtose patalpose (pvz., vartotojo namuose) arba nuotoliniu būdu (pvz., internetu), taip pat sutartims, pagal kurias prekiautojas vartotojui teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninę paslaugą* arba skaitmeninį turinį *, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis *.
• Ja taip pat nustatomos papildomos informacijos teikimo pareigos elektroninių prekyviečių teikėjams, taikomos sutartims, kurias vartotojai sudaro su skirtingais teikėjais elektroninėse prekyvietėse. Be to, ja nustatomos taisyklės, reglamentuojančios kainų individualizavimo skaidrumą, internetinių pasiūlymų eiliškumą ir vartotojų teises naudojantis „nemokamomis“ internetinėmis paslaugomis.

Informacijos teikimo pareigos

• Prieš sudarant sutartį prekiautojai turi aiškiai ir suprantamai pateikti vartotojams informaciją, pavyzdžiui:
  • savo tapatybę ir kontaktinius duomenis;
  • pagrindines prekės ypatybes;
  • taikomas sąlygas, įskaitant apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarką ir sutarties trukmę bei jos nutraukimo sąlygas.
• Parduotuvėse turi būti teikiama tokia informacija, kuri nėra akivaizdi.
• Informacijos reikalavimai, pirmiausia susiję su teise atsisakyti sutarties, yra išsamesni sutartims, sudarytoms nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, internetu, telefonu ar paštu) ir sutartims, sudarytoms ne prekybai skirtose patalpose (pavyzdžiui, kai prekiautojas apsilanko vartotojo namuose).
• Internetinėse prekyvietėse sudarytoms sutartims taikomi specialūs informavimo reikalavimai. Elektroninių prekyviečių teikėjai turi:
  • informuoti vartotojus, ar trečioji šalis yra prekiautojas ar ne prekiautojas (t. y. kitas vartotojas);
  • įspėti vartotoją, kad su ne prekiautojais sudarytoms sutartims netaikomos ES vartotojų apsaugos taisyklės;
  • paaiškinti, kas atsakingas už sutarties vykdymą: trečioji šalis, prekiautojas ar elektroninės prekyvietės teikėjas.
• Prekiautojai privalo informuoti vartotojus, ar kaina individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą.

• Direktyva (ES) 2024/825 iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES, nustatant naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pardavimo vietoje vartotojai būtų informuojami apie ketinamų įsigyti gaminių patvarumą ir pataisomumą. Ši informacija skirta padėti jiems pasirinkti tvaresnius pirkinius. Prekybininkai, prieš pirkdami, privalės pateikti vartotojams šią informaciją:
  • priminimą apie teisinę prekių atitikties garantiją ir pagrindinius jos aspektus, įskaitant tai, kad jos minimali trukmė yra dveji metai, aiškiai nurodomą naudojant suderintą užrašą,
  • jei gamintojas siūlo komercinę patvarumo garantiją be papildomų išlaidų, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė yra ne trumpesnė kaip dveji metai, ir apie tai informuoja prekiautoją, prekiautojas privalo informuoti vartotoją naudodamas suderintą ženklą;
  • skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atveju – priminimą, kad egzistuoja teisinė atitikties garantija;
  • priminimą apie garantinio aptarnavimo ir komercinių garantijų egzistavimą ir sąlygas;
  • prekių su skaitmeniniais elementais arba skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atveju – trumpiausią laikotarpį, per kurį gamintojas arba paslaugų teikėjas teiks programinės įrangos atnaujinimus.
• Nuotolinės prekybos sutarčių atveju iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2024/825 reikalaujama, kad prekiautojai informuotų vartotojus apie mokėjimo ir pristatymo sąlygas, įskaitant aplinkai nekenksmingas pristatymo galimybes, ir, kai taikoma, apie tai, kaip nagrinėjami skundai.
• Europos Komisija priims įgyvendinimo aktus, kuriais nustatys suderinto pranešimo ir etiketės, kuriais vartotojai informuojami apie jų teises, išdėstymą ir turinį.

Vartotojams skirtos finansinės paslaugos

Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2023/2673 nustatomos su vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis susijusios taisyklės

• Ikisutartinė informacija, kurią prekiautojai privalo pateikti vartotojams prieš pasirašydami sutartį. Vartotojai turi turėti pakankamai laiko apdoroti ir suprasti šią informaciją bei palyginti ją su kitais produktais, kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą. Valstybės narės šiuo atžvilgiu gali nustatyti griežtesnes nacionalines taisykles.
• Vartotojų teisė prašyti žmogaus pagalbos, kad geriau suprastų konkrečios sutarties poveikį jų finansinei padėčiai, kai prekiautojas naudoja internetines priemones, pavyzdžiui, pokalbių robotus.
• Reikalavimas, kad valstybės narės nustatytų priemones, kuriomis būtų ribojamas tamsiųjų rinkodaros modelių (sąsajų, kuriomis naudotojai apgaulės būdu priverčiami atlikti veiksmus, kurių jie neketina atlikti) naudojimas siekiant paveikti vartotojų pasirinkimą.
• Direktyvos 2011/83/ES papildymas finansinių paslaugų, kurioms netaikomi arba tik iš dalies taikomi kiti sektorių teisės aktai, „apsaugos tinklo sistema“.

Teisė atsisakyti sutarties

• Vartotojai gali atsisakyti nuotoliniu būdu ir ne prekybai skirtose patalpose sudaromų sutarčių per 14 dienų nuo prekių * pristatymo ar paslaugų sutarties sudarymo, taikant tam tikras išimtis, nepateikus paaiškinimų ar nepatiriant išlaidų. Tam pakanka prekiautojo pateiktos standartinės atsisakymo formos. Jei vartotojai nesupažindinami su savo teisėmis, sutarties atsisakymo laikotarpis pratęsiamas 12 mėnesių.
• Išimtys taikomos kai kuriomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, gendančioms prekėms, vartotojų atidarytoms supakuotoms prekėms, kurios negali būti grąžintos sveikatos ar higienos sumetimais, ir viešbučių ar automobilių nuomos rezervacijoms, susietoms su konkrečiomis datomis. Be to, tam tikromis aplinkybėmis išimtys taikomos sutartims dėl tiekiamo skaitmeninio turinio, kuris neįrašytas fizinėje laikmenoje, jei teikimas pradėtas. Jei vartotojai atsisako sutarties, jie negali naudoti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos ir negali teikti jos trečiosioms šalims.
• Iš dalies keičiančia Direktyvą (ES) 2023/2673 vartotojams suteikiama galimybė pasinaudoti teise atsisakyti visų nuotoliniu būdu sudarytų sutarčių, reikalaujant, kad paslaugų teikėjai užtikrintų, jog jų sąsajose būtų lengvai randama atsisakymo funkcija.

Jokių nepagrįstų išlaidų ar papildomų mokesčių

• Prekiautojams draudžiama imti iš vartotojų mokesčius už naudojimąsi mokėjimo priemonėmis, kurie viršija prekiautojo patiriamas išlaidas naudojantis tokia priemone. Daugeliu atvejų pagal mokėjimo paslaugų direktyvą (Direktyva (ES) 2015/2366, žr. santrauką) visiškai draudžiama imti tokius mokesčius.
• Skambinant prekiautojui ir teikiant skundus dėl sudarytos sutarties vartotojas neturi mokėti didesnio mokesčio, nei bazinis pokalbių telefonu mokestis.
• Prekiautojai privalo gauti vartotojų aiškų sutikimą, kai jiems siūlomos papildomos mokamos paslaugos. Tokiems mokėjimams negali būti naudojamos užsakymo formos su jau pažymėtais langeliais.

Nuobaudos

• Direktyva 2011/83/ES reikalaujama, kad valstybės narės numatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas už nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, pažeidimus. Joje taip pat pateikiamas kriterijų, taikytinų skiriant šias nuobaudas, sąrašas.
• Valstybės narės turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pagal Reglamentą (ES) 2017/2394 (žr. santrauką) skiriant nuobaudas pagal suderintus veiksmus, susijusius su dideliais tarpvalstybiniais pažeidimais, būtų numatyta galimybė skirti baudas pagal administracines procedūras arba pradėti teisminį procesą dėl baudų skyrimo, arba ir viena, ir kita, o didžiausia tokių baudų suma būtų ne mažesnė kaip 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Tais atvejais, kai pagal Reglamentą (ES) 2017/2394 reikia skirti baudą, tačiau nėra informacijos apie prekybininko metinę apyvartą, valstybės narės turi numatyti galimybę skirti baudas, kurių didžiausia suma turi būti ne mažesnė kaip 2 mln. eurų.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?

• Direktyva 2011/83/ES turėjo būti perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. Ji taikoma sutartims, sudarytoms po 2014 m. birželio 13 d.
• Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2019/2161 turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d., o šios taisyklės taikomos nuo 2022 m. gegužės 28 d.
• Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2023/2673 turi būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 19 d. ir bus taikoma nuo 2026 m. birželio 19 d.
• Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2024/825 turi būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2026 m. kovo 27 d. ir bus taikoma nuo 2026 m. rugsėjo 27 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Vartotojų teisės ir skundai (Europos Komisija)
• Direktyvos 2011/83/ES aiškinimo ir taikymo gairės
• Faktų suvestinė „Naujasis susitarimas dėl vartotojų. Kokią naudą gausiu kaip vartotojas?“ (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64–88)

Vėlesni Direktyvos 2011/83/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7–28)

2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2673, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES, kiek tai susiję su nuotoliniu būdu sudaromomis finansinių paslaugų sutartimis, ir panaikinama Direktyva 2002/65/EB (OL L, 2023/2673, 2023 11 28)

2024 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/825, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu įgalinti vartotojus dalyvauti žaliojoje pertvarkoje (OL L, 2024/825, 2024 3 6)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos pranešimas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių aiškinimo ir taikymo gairės (OL L 525, 2021 12 29, p. 1–85).

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28–50)

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1–27)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Naujos galimybės vartotojams (COM(2018) 183 final, 2018 4 11)

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1–26)

Žr. konsoliduotą versiją.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1–33)

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66–92)

Žr. konsoliduotą versiją.

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16–24)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 07.08.2024