Izberite preskusne funkcije, ki jih želite preveriti.

Dokument je izvleček s spletišča EUR-Lex.

Dokument d5a28cfc-a6a1-11ef-85f0-01aa75ed71a1

Konsolidirano besedilo: 2016 m. birželio 1 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/948 dėl bendrovių sektoriaus pirkimo programos įgyvendinimo (ECB/2016/16)

02016D0016 — LT — 05.11.2024 — 006.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/948

2016 m. birželio 1 d.

dėl bendrovių sektoriaus pirkimo programos įgyvendinimo (ECB/2016/16)

(OL L 157 2016.6.15, p. 28)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2017/103  2017 m. sausio 11 d.

  L 16

57

20.1.2017

►M2

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2017/1359  2017 m. gegužės 18 d.

  L 190

20

21.7.2017

►M3

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2020/441  2020 m. kovo 24 d.

  L 91

5

25.3.2020

 M4

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2022/1613  2022 m. rugsėjo 9 d.

  L 241

13

19.9.2022

►M5

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2024/190  2023 m. gruodžio 15 d

  L 190

1

5.1.2024

►M6

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2024/2818  2024 m. spalio 24 d.

  L 2818

1

31.10.2024




▼B

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/948

2016 m. birželio 1 d.

dėl bendrovių sektoriaus pirkimo programos įgyvendinimo (ECB/2016/16)



1 straipsnis

Bendrovių obligacijų vienakrypčio pirkimo nustatymas ir apimtis

Šiuo sprendimu sukuriama BSPP. Nurodyti Eurosistemos centriniai bankai pagal BSPP pirminėse ir antrinėse rinkose gali pirkti tinkamas bendrovių obligacijas iš tinkamų pagrindinių sandorio šalių, o viešojo sektoriaus bendrovių obligacijas, kurios apibrėžtos 3 straipsnio 1 dalyje, specialiomis sąlygomis galima įsigyti tik antrinėse rinkose.

2 straipsnis

Bendrovių obligacijų tinkamumo kriterijai

Kad būtų tinkamos vienakrypčiams pirkimams pagal BSPP, bendrovių išleistos antrinę rinką turinčios skolos priemonės turi atitikti antrinę rinką turinčio turto tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijus pagal Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) ( 1 ) 4 dalį ir toliau nurodytus papildomus reikalavimus.

1. 

Antrinę rinką turinčių skolos priemonių emitentas:

a) 

yra įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

b) 

nėra Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 2 straipsnio 14 punkte apibrėžta kredito įstaiga;

c) 

neturi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 2 ) 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte apibrėžtos patronuojančiosios įmonės, kuri taip pat yra kredito įstaiga, kaip apibrėžta Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 2 straipsnio 14 punkte;

d) 

neturi patronuojančiosios įmonės, kuriai taikoma bankų priežiūra ne euro zonoje;

e) 

nėra Europos Centrinio Banko reglamento (ES) 468/2014 (ECB/2014/17) ( 3 ) 2 straipsnio 20 punkte apibrėžtas prižiūrimas subjektas arba Reglamento (ES) 468/2014 (ECB/2014/17) 2 straipsnio 21 punkto b papunktyje apibrėžtos prižiūrimos grupės narys, kiekvienu atveju nurodytas ECB interneto svetainėje paskelbtame sąraše pagal Reglamento (ES) 468/2014 (ECB/2014/17) 49 straipsnio 1 dalį, ir nėra šių prižiūrimų subjektų ar prižiūrimų grupių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte apibrėžta patronuojamoji įmonė;

f) 

nėra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 4 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta investicinė įmonė;

g) 

nėra išleidęs Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų turtu užtikrintų vertybinių popierių;

h) 

nėra išleidęs Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 2 straipsnio 62 punkte apibrėžtos multi cédula;

i) 

nėra išleidęs Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 2 straipsnio 88 punkte apibrėžtos struktūrinės padengtos obligacijos;

▼M2

j) 

nėra subjektas, priklausantis viešosios ar privačios nuosavybės teise, i) kurio pagrindinis tikslas yra laipsniškas turto pardavimas ir veiklos užbaigimas; arba ii) kuris yra turto valdymo arba pardavimo subjektas, įsteigtas padėti restruktūrizuoti ir (arba) pertvarkyti finansų sektorių ( 5 ), įskaitant turto valdymo įmones, sukuriamas atliekant pertvarkymo veiksmus pritaikius turto atskyrimo priemonę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ( 6 ) 26 straipsnį arba pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( 7 ) 42 straipsnis, ir

▼M2 —————

▼B

l) 

nėra tinkamas emitentas pagal VSVPPP.

▼M3

2. 

Jei antrinę rinką turinčios skolos priemonės pradinis terminas yra 365/366 dienų ar trumpesnis, minimalus likęs terminas yra 28 dienos tuo metu, kai atitinkamas Eurosistemos centrinis bankas juos perka;

Jei antrinę rinką turinčios skolos priemonės pradinis terminas yra 367 dienų ar ilgesnis, minimalus likęs terminas yra 6 mėnesiai ir maksimalus likęs terminas yra 30 metų ir 364 dienos tuo metu, kai atitinkamas Eurosistemos centrinis bankas juos perka.

▼B

3. 

Nukrypstant nuo Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 59 straipsnio 5 dalies, vertinant antrinę rinką turinčios skolos priemonės kredito kokybės reikalavimus bus atsižvelgiama tik į kredito vertinimo informaciją, kurią teikia Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje pripažinta išorės kredito vertinimo institucija.

4. 

Antrinę rinką turinti skolos priemonė yra išreikšta eurais.

▼M1

5. 

Leidžiama pirkti nominalias bendrovės obligacijas, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet lygi indėlių galimybės normai arba už ją didesnė. Prireikus leidžiama pirkti nominalias bendrovės obligacijas, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet mažesnė už indėlių galimybės normą.

▼B

3 straipsnis

Viešojo sektoriaus bendrovių obligacijų pirkimų vykdymo apribojimai

1.  
Šio sprendimo tikslais „viešojo sektoriaus bendrovės obligacija“ – bendrovės obligacija, kuri atitinka 2 straipsnio reikalavimus ir kurią išleido Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 ( 8 ) 8 straipsnyje apibrėžta valstybės įmonė.
2.  
Tam, kad galėtų susiformuoti tinkamų viešojo sektoriaus bendrovių obligacijų rinkos kaina, laikotarpiu, dėl kurio trukmės nusprendžia Valdančioji taryba, neleidžiama pirkti nei naujai išleistų arba tęstinių viešojo sektoriaus bendrovių obligacijų, nei to paties emitento grupės subjekto arba subjektų išleistų arba tęstinių viešojo sektoriaus bendrovių obligacijų, kurių terminas baigiasi tuoj prieš antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurios turi būti išleistos arba parduotos kaip tęstinės, terminą arba tuoj pat po jo.

4 straipsnis

Pirkimo ribos

1.  
Konsolidavus turimus vertybinius popierius visuose Eurosistemos centrinių bankų portfeliuose, pagal BSPP taikoma emisijos dalies riba kiekvienam tarptautiniam vertybinių popierių identifikavimo numeriui (ISIN). Emisijos dalies riba yra 70 % kiekvienam ISIN visoms bendrovių obligacijoms, išskyrus viešojo sektoriaus bendrovių obligacijas.

Žemesnė emisijos dalies riba gali būti taikoma specifiniais atvejais, taip pat viešojo sektoriaus bendrovių obligacijoms arba rizikos valdymo tikslais. Viešojo sektoriaus bendrovių obligacijoms taikomi metodai atitinka jų traktavimą pagal VSVPPP.

2.  
Eurosistema nuolat vykdo tinkamų bendrovių obligacijų atitinkamas kredito rizikos ir išsamaus patikrinimo procedūras.
3.  
Eurosistema nustato papildomas pirkimo ribas emitentų grupėms, pagrįstas orientaciniu paskirstymu, susijusiu su emitento grupės rinkos kapitalizacija, kad būtų užtikrintas diversifikuotas pirkimų paskirstymas tarp emitentų ir emitentų grupių.

▼M5

4a straipsnis

Klimato kaitos aspektų įtraukimas į paskirstymą pagal lyginamąjį indeksą

1.  
4 straipsnio 3 dalyje minimas paskirstymas pagal lyginamąjį indeksą (orientacinis paskirstymas) apima klimato kaitos aspektus, visų pirma siekiant valdyti Eurosistemai kylančią su klimatu susijusią finansinę riziką, laikantis Valdančiosios tarybos patvirtintos metodikos, įskaitant priede išdėstytus jos elementus.
2.  
Valdančioji taryba, jei, jos manymu, tai yra būtina, gali peržiūrėti 1 dalyje nurodytą metodiką, visų pirma siekdama atsižvelgti į su klimatu susijusią finansinę riziką ir pažangą rizikos vertinimo gebėjimų kontekste.

▼B

5 straipsnis

Eurosistemos centrinių bankų vykdomi pirkimai

Pagal BSPP bendrovių obligacijas perkantys Eurosistemos centriniai bankai nurodyti ECB interneto svetainėje paskelbtame sąraše. Eurosistema, paskirstydama pagal BSPP perkamas bendrovių obligacijas taiko specializacijos schemą, atsižvelgusi į emitento įsteigimo šalį. Valdančioji taryba leidžia ad hoc nukrypti nuo specializacijos schemos, jei yra objektyvių priežasčių, kliudančių įgyvendinti schemą, arba jei patariama taikyti tokius nukrypimus, kad būtų pasiekti bendri BSPP pinigų politikos tikslai. Tiksliau, kiekvienas nurodytas Eurosistemos centrinis bankas pirks tik tinkamas bendrovių obligacijas, kurias išleido emitentai, įsteigti nurodytose euro zonos valstybėse narėse. Tinkamų bendrovių obligacijų emitentų įsteigimo šalių geografinis paskirstymas tarp nurodytų Eurosistemos centrinių bankų nustatomas ECB interneto svetainėje skelbiamame sąraše.

▼M6

6 straipsnis

Tinkamos kitos sandorių šalys

Ir vienakrypčių sandorių, ir vertybinių popierių skolinimo sandorių, susijusių su bendrovių obligacijomis, laikomomis BSPP Eurosistemos portfeliuose, pagal BSPP tinkamos kitos sandorių šalys yra šios:

a) 

subjektai, kurie atitinka tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijus pagal Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 55 straipsnį;

b) 

visos kitos sandorių šalys, kurias Eurosistemos centriniai bankai naudoja savo eurais išreikštų investicinių portfelių investavimui, ir

c) 

BSPP Eurosistemos portfeliuose laikomų bendrovių obligacijų emitentai, tačiau tik vienu iš toliau nurodytų atvejų:

i) 

kai tas emitentas atperka atitinkamą bendrovės obligaciją pagal išpirkimo sandorį arba

ii) 

kai Eurosistemos centrinis bankas atitinkamos bendrovės obligacijos atveju įgyvendina pasirinkimo parduoti galimybę ir tai įforminama pardavimo ir atpirkimo sandoriu.

7 straipsnis

Vertybinių popierių skolinimo sandoriai

Pagal BSPP bendrovių obligacijas perkantys Eurosistemos centriniai bankai, siekdami užtikrinti BSPP veiksmingumą, sudaro galimybę vertybinius popierius, atitinkančius pagal BSPP perkamiems vertybiniams popieriams keliamus kredito reikalavimus, skolinti, įskaitant atpirkimo sandorius.

▼B

8 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis sprendimas įsigalioja 2016 m. birželio 6 d.

▼M5




PRIEDAS

KLIMATO VERTINIMO BALAIS METODIKA IR PERORIENTAVIMO METODAS

1.   KLIMATO VERTINIMO BALAIS METODIKA

Kiekvienam emitentui skiriamas balas, pagal kurį įvertinami jo klimato srities veiklos rezultatai (toliau – klimato balas), apskaičiuojamas remiantis trimis parametrais, – informacijos atskleidimo parametru, retrospektyviniu parametru ir į ateitį orientuotu parametru, – laikantis Valdančiosios tarybos nustatytos formulės. Mažiausia klimato balo vertė yra 0 (nulis), didžiausia – 5 (penki) ir šis balas yra orientuotas į su klimatu susijusią riziką, nustatytą remiantis a) emitento atskleistos informacijos kokybe, b) pastarojo meto emitento taršos intensyvumu ( 9 ) ir c) emitento klimato srities tikslais. Kuo didesnis balas, tuo geriau įvertinami klimato srities veiklos rezultatai.

1.1.    Informacijos atskleidimo parametras

Informacijos atskleidimo parametras naudojamas vertinant emitentų atskleistos informacijos apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal 1 ir 2 sritis, kaip nurodyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokole ( 10 ), kokybę, laikantis Valdančiosios tarybos nustatytos formulės. Pagal informacijos atskleidimo parametrą emitentams balas skiriamas už kokybišką atskleistą informaciją. Emitentams pagal šį parametrą geresnis balas skiriamas tuo atveju, kai jų atskleistą informaciją patikrino trečioji šalis. Mažiausias balas skiriamas tiems emitentams, kurie savanoriškai nepranešė apie duomenis, susijusius su išmetamaisiais teršalais.

1.2.    Retrospektyvinis parametras

Retrospektyvinis parametras naudojamas vertinant emitentų praeityje išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį atsižvelgiant tiek į taršos intensyvumą, tiek į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tempą. Taikant šį parametrą atsižvelgiama į emitento taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pagal 1 ir 2 sritis intensyvumą ir taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pagal 3 sritį vidurkį. Jame derinami „geriausio klasėje“ ir „geriausio apskritai“ aspektai, laikantis Valdančiosios tarybos nustatytos metodikos. Taikant „geriausio klasėje“ aspektą lyginamos konkrečių pramonės sektorių įmonės. Taikant „geriausio apskritai“ aspektą lyginamos viso pasaulio įmonės atsižvelgiant į jų taršos intensyvumą tam tikru laiko momentu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tempą.

1.3.    Į ateitį orientuotas parametras

Į ateitį orientuotas parametras naudojamas vertinant tikėtiną emitentų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo kaitą. Veiksniai, už kuriuos pagal šį parametrą skiriamas didesnis balas, apima užmojų lygį ir emitentų nurodytų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslų patikimumą (ypač jeigu tikslas yra moksliškai pagrįstas ir jį patvirtino trečioji šalis) ir stebimą jų pačių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų laikymąsi, atsižvelgiant į vertinimą pagal Valdančiosios tarybos nustatytą metodiką.

2.   PERORIENTAVIMO METODAS

Vadovaujantis Valdančiosios tarybos nustatyta formule bendrovių obligacijų pirkimai perorientuojami į didesnius klimato balus turinčius emitentus. Perorientavimas reiškia, kad pagal rinkos kapitalizaciją įvertinta turto dalis lyginamajame indekse, kuriuo vadovaujamasi Eurosistemos bendrovių obligacijų pirkimo procese, bus padidinta tiems emitentams, kurių klimato balas yra geresnis, palyginti su prastesnį klimato balą turinčiais emitentais. Perorientuotas lyginamasis indeksas įtraukiamas į emitento grupės ribas siekiant užtikrinti, kad pirkimai būtų atliekami vadovaujantis perorientuotu lyginamuoju indeksu.



( 1 )  2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

( 2 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 3 )  2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014 5 14, p. 1).

( 4 )  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

( 5 ) Turto valdymo ir pardavimo subjektų, reikšmingų BSPP, sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

( 6 )  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

( 7 )  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 8 )  1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų draudimų taikymu (OL L 332, 1993 12 31, p. 1).

( 9 ) Emitento taršos intensyvumas apibrėžiamas kaip emitento išmetamas ŠESD kiekis (tCO2), padalytas iš emitento pajamų (mln. EUR).

( 10 ) Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokole išskiriamas tiesiogiai bendrovių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų šaltinių (1 sritis), netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis iš nupirktos arba įsigytos elektros energijos, garo, šildymo ar šaldymo (2 sritis); ir visas kitas netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant visų pirma įmonių vertės grandinėje tiek tiekėjų, tiek vartotojų grandyje išmetamą ŠESD kiekį (3 sritis); žr. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo interneto svetainę ghgprotocol.org.

Na vrh