Alegeți funcționalitățile experimentale pe care doriți să le testați

Acest document este un extras de pe site-ul EUR-Lex

Document C:2018:113:FULL

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, C 113, 2018 m. kovo 27 d.


Afișează toate documentele publicate în Jurnalul Oficial
 

ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 113

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

61 metai
2018m. kovo 27d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2018/C 113/01

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8694 – Hochtief / Abertis) ( 1 )

1


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2018/C 113/02

Euro kursas

2

2018/C 113/03

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Tarybos direktyvą 89/686/EEB 1989 m. gruodžio 21 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus)  ( 1 )

3

2018/C 113/04

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus)  ( 1 )

41

2018/C 113/05

Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2016 m. rugsėjo 21 d. posėdyje dėl sprendimo projekto, susijusio su byla M.7801 – Wabtec / Faiveley Transport. Pranešėjo valstybė narė – Estija

65

2018/C 113/06

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita – Byla M.7801 – Wabtec / Faiveley Transport

67

2018/C 113/07

2016 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimo santrauka dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu (Byla M.7801 – Wabtec / Faiveley Transport) (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 6325)  ( 1 )

68

2018/C 113/08

Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2018 m. sausio 8 d. posėdyje dėl sprendimo byloje M.8306 – Qualcomm / NXP Semiconductors projekto. Pranešėjo valstybė narė – Slovakija

75

2018/C 113/09

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita. Qualcomm / NXP Semiconductors (M.8306)

77

2018/C 113/10

2018 m. sausio 18 d. Komisijos sprendimo dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu (Byla M.8306 – Qualcomm / NXP Semiconductors) santrauka

79


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/1


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8694 – Hochtief / Abertis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 113/01)

2018 m. vasario 6 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32018M8694. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/2


Euro kursas (1)

2018 m. kovo 26 d.

(2018/C 113/02)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,2411

JPY

Japonijos jena

130,47

DKK

Danijos krona

7,4482

GBP

Svaras sterlingas

0,87248

SEK

Švedijos krona

10,1868

CHF

Šveicarijos frankas

1,1739

ISK

Islandijos krona

121,90

NOK

Norvegijos krona

9,5613

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,446

HUF

Vengrijos forintas

312,73

PLN

Lenkijos zlotas

4,2300

RON

Rumunijos lėja

4,6593

TRY

Turkijos lira

4,9464

AUD

Australijos doleris

1,6048

CAD

Kanados doleris

1,5997

HKD

Honkongo doleris

9,7384

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7029

SGD

Singapūro doleris

1,6274

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 336,99

ZAR

Pietų Afrikos randas

14,4937

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,7924

HRK

Kroatijos kuna

7,4420

IDR

Indonezijos rupija

17 045,27

MYR

Malaizijos ringitas

4,8425

PHP

Filipinų pesas

64,820

RUB

Rusijos rublis

70,6897

THB

Tailando batas

38,660

BRL

Brazilijos realas

4,0932

MXN

Meksikos pesas

22,8777

INR

Indijos rupija

80,5105


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/3


Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Tarybos direktyvą 89/686/EEB 1989 m. gruodžio 21 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 113/03)

Remiantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (1), 47 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatomis, valstybės narės nekliudo tiekti rinkai gaminių, kuriems taikoma Tarybos direktyva 89/686/EEB (2), kurie atitinka tą direktyvą ir kurie pateikti rinkai anksčiau nei 2019 m. balandžio 21 d. Taigi darniaisiais standartais, kurių nuorodos buvo paskelbtos pagal Direktyvą 89/686/EEB ir yra išvardytos šio Komisijos komunikato 2 skiltyje, atitikties tik tai direktyvai prielaida išlaikoma tik iki 2019 m. balandžio 20 d. Tokia atitikties prielaida pagal Direktyvą 89/686/EEB nustos galioti nuo 2019 m. balandžio 21 d.

ESO (3)

Standarto nuoroda ir pavadinimas

(ir pamatinis dokumentas)

Pirmą kartą OL

Pakeisto standarto duomenys

Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data 1 pastaba

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

CEN

EN 132:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Terminai, jų apibrėžtys ir piktogramos

4.6.1999

EN 132:1990

2.1 pastaba

30.6.1999

CEN

EN 133:2001

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Klasifikacija

10.8.2002

EN 133:1990

2.1 pastaba

10.8.2002

CEN

EN 134:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Komponentų nomenklatūra

13.6.1998

EN 134:1990

2.1 pastaba

31.7.1998

CEN

EN 135:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Terminų sąrašas

4.6.1999

EN 135:1990

2.1 pastaba

30.6.1999

CEN

EN 136:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Ištisinės kaukės. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

13.6.1998

EN 136:1989

EN 136–10:1992

2.1 pastaba

31.7.1998

 

EN 136:1998/AC:2003

 

 

 

CEN

EN 137:2006

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Autonominiai atvirosios apykaitos kvėpavimo suslėgtojo oro aparatai su viso veido kauke. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

23.11.2007

EN 137:1993

2.1 pastaba

23.11.2007

CEN

EN 138:1994

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kvėpavimo aparatai su švaraus oro žarna ir kauke, puskauke arba kandikliniu įtaisu. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

16.12.1994

 

 

CEN

EN 140:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Puskaukės ir ketvirtinės kaukės. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

6.11.1998

EN 140:1989

2.1 pastaba

31.3.1999

 

EN 140:1998/AC:1999

 

 

 

CEN

EN 142:2002

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kandiklinis įtaisas. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

10.4.2003

EN 142:1989

2.1 pastaba

10.4.2003

CEN

EN 143:2000

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dalelių filtrai. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

24.1.2001

EN 143:1990

2.1 pastaba

24.1.2001

 

EN 143:2000/A1:2006

21.12.2006

3 pastaba

21.12.2006

 

EN 143:2000/AC:2005

 

 

 

CEN

EN 144–1:2000

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų balionų vožtuvai. 1 dalis. Įsukamojo tarpvamzdžio srieginės jungtys

24.1.2001

EN 144–1:1991

2.1 pastaba

24.1.2001

 

EN 144–1:2000/A1:2003

21.2.2004

3 pastaba

21.2.2004

 

EN 144–1:2000/A2:2005

6.10.2005

3 pastaba

31.12.2005

CEN

EN 144–2:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų balionų vožtuvai. 2 dalis. Išleidžiamosios jungtys

4.6.1999

 

 

CEN

EN 144–3:2003

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų balionų vožtuvai. 3 dalis. Kvėpuojamojo azoto ir deguonies mišinio bei deguonies išleidžiamojo atvamzdžio jungtys

21.2.2004

 

 

 

EN 144–3:2003/AC:2003

 

 

 

CEN

EN 145:1997

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Autonominiai uždarojo ciklo suslėgtojo deguonies arba suslėgtojo deguonies-azoto tipo aparatai. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

19.2.1998

EN 145:1988

EN 145–2:1992

2.1 pastaba

28.2.1998

 

EN 145:1997/A1:2000

24.1.2001

3 pastaba

24.1.2001

CEN

EN 148–1:1999

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Antveidžių sriegiai. 1 dalis. Standartinio sriegio jungtis

4.6.1999

EN 148–1:1987

2.1 pastaba

31.8.1999

CEN

EN 148–2:1999

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Antveidžių sriegiai. 2 dalis. Centrinio sriegio jungtis

4.6.1999

EN 148–2:1987

2.1 pastaba

31.8.1999

CEN

EN 148–3:1999

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Antveidžių sriegiai. 3 dalis. Srieginė jungtis M45 * 3

4.6.1999

EN 148–3:1992

2.1 pastaba

31.8.1999

CEN

EN 149:2001+A1:2009

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės apsaugai nuo dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

6.5.2010

EN 149:2001

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 166:2001

Asmeninė akių apsauga. Specifikacijos

10.8.2002

EN 166:1995

2.1 pastaba

10.8.2002

CEN

EN 167:2001

Asmeninė akių apsauga. Optiniai bandymo metodai

10.8.2002

EN 167:1995

2.1 pastaba

10.8.2002

CEN

EN 168:2001

Asmeninė akių apsauga. Neoptiniai bandymo metodai

10.8.2002

EN 168:1995

2.1 pastaba

10.8.2002

CEN

EN 169:2002

Asmeninė akių apsauga. Suvirinimo ir giminiškų technologijų filtrai. Šviesos praleidimo reikalavimai ir rekomenduojamasis naudojimas

28.8.2003

EN 169:1992

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 170:2002

Asmeninė akių apsauga. Ultravioletiniai filtrai. Praleidimo reikalavimai ir naudojimo rekomendacijos

28.8.2003

EN 170:1992

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 171:2002

Asmeninė akių apsauga. Infraraudonieji filtrai. Praleidimo faktoriaus reikalavimai ir rekomenduojamas naudojimas

10.4.2003

EN 171:1992

2.1 pastaba

10.4.2003

CEN

EN 172:1994

Asmeninė akių apsauga. Filtrai nuo saulės akinimo pramonės reikmėms

15.5.1996

 

 

 

EN 172:1994/A2:2001

10.8.2002

3 pastaba

10.8.2002

 

EN 172:1994/A1:2000

4.7.2000

3 pastaba

31.10.2000

CEN

EN 174:2001

Asmeninė akių apsauga. Apsauginiai kalnų slidininkų akiniai

21.12.2001

EN 174:1996

2.1 pastaba

21.12.2001

CEN

EN 175:1997

Asmeninė apsauga. Akių ir veido apsaugos įranga suvirinimo ir panašiems procesams

19.2.1998

 

 

CEN

EN 207:2017

Asmeninės akių apsaugos priemonės. Filtrai ir akių apsaugai nuo lazerio spinduliuotės (apsaugos nuo lazerio akiniai)

13.10.2017

EN 207:2009

2.1 pastaba

30.10.2017

CEN

EN 208:2009

Asmeninė akių apsauga. Akių apsaugai, naudojami derinant lazerius ir lazerių sistemas (akių apsaugai derinant lazerius)

6.5.2010

EN 208:1998

2.1 pastaba

30.6.2010

CEN

EN 250:2014

Kvėpavimo įranga. Autonominiai atvirosios apytakos suslėgto oro narų aparatai. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

12.12.2014

EN 250:2000

2.1 pastaba

31.12.2014

CEN

EN 269:1994

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kvėpavimo aparatas su priverstinio švaraus oro tiekimo žarna ir gaubtu. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

16.12.1994

 

 

CEN

EN 342:2017

Apsauginė apranga. Drabužiai ir jų komplektai, apsaugantys nuo šalčio

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 342:2004

2.1 pastaba

31.5.2018

CEN

EN 343:2003+A1:2007

Apsauginė apranga. Apsauga nuo lietaus

8.3.2008

EN 343:2003

2.1 pastaba

8.3.2008

 

EN 343:2003+A1:2007/AC:2009

 

 

 

CEN

EN 348:1992

Apsauginių drabužių tikrinimo būdas. Medžiagų elgsenos nustatymas, veikiant jas mažais išlydyto metalo lašais

23.12.1993

 

 

 

EN 348:1992/AC:1993

 

 

 

CEN

EN 352–1:2002

Klausos apsaugos priemonės. Bendrieji reikalavimai. 1 dalis. Ausinės

28.8.2003

EN 352–1:1993

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 352–2:2002

Klausos apsaugos priemonės. Bendrieji reikalavimai. 2 dalis. Ausų kamšteliai

28.8.2003

EN 352–2:1993

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 352–3:2002

Klausos apsaugos priemonės. Bendrieji reikalavimai. 3 dalis. Prie pramoninio apsauginio šalmo pritvirtintos ausinės

28.8.2003

EN 352–3:1996

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 352–4:2001

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymai. 4 dalis. Ausų kamšteliai pagal garso slėgio lygį

10.8.2002

 

 

 

EN 352–4:2001/A1:2005

19.4.2006

3 pastaba

30.4.2006

CEN

EN 352–5:2002

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymas. 5 dalis. Ausinės žmogų veikiančiam triukšmui sumažinti

28.8.2003

 

 

 

EN 352–5:2002/A1:2005

6.5.2010

3 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 352–6:2002

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymas. 6 dalis. Ausinės su elektriniais garsinių signalų įvadais

28.8.2003

 

 

CEN

EN 352–7:2002

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymas. 7 dalis. Ausų kamšteliai pagal garso slėgio lygį

28.8.2003

 

 

CEN

EN 352–8:2008

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymai. 8 dalis. Pramoginės garsinės ausinės

28.1.2009

 

 

CEN

EN 353–1:2014+A1:2017

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant inkaravimo vedlinę. 1 dalis. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant standžiąją inkaravimo vedlinę

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 353–1:2014

2.1 pastaba

30.6.2018

CEN

EN 353–2:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. 2 dalis. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant lanksčiąją inkaravimo vedlinę

28.8.2003

EN 353–2:1992

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 354:2010

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Saugos virvės

9.7.2011

EN 354:2002

2.1 pastaba

9.7.2011

CEN

EN 355:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Energijos sugertuvai

28.8.2003

EN 355:1992

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 358:1999

Asmeninė apsauginė įranga darbo padėčiai nustatyti ir apsaugoti nuo kritimo iš aukščio. Diržai darbo padėčiai nustatyti ir sulaikyti krentant. Kobiniai darbo padėčiai nustatyti

21.12.2001

EN 358:1992

2.1 pastaba

21.12.2001

CEN

EN 360:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Įtraukiamieji kritimo stabdytuvai

28.8.2003

EN 360:1992

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 361:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Kūno saugos diržai

28.8.2003

EN 361:1992

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 362:2004

Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Jungtys

6.10.2005

EN 362:1992

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN 363:2008

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukščio sistemos

20.6.2008

EN 363:2002

2.1 pastaba

31.8.2008

CEN

EN 364:1992

Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Bandymo metodai

23.12.1993

 

 

 

EN 364:1992/AC:1993

 

 

 

CEN

EN 365:2004

Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Naudojimo instrukcijų, techninės priežiūros, periodinio tikrinimo, taisymo, ženklinimo ir pakavimo bendrieji reikalavimai

6.10.2005

EN 365:1992

2.1 pastaba

6.10.2005

 

EN 365:2004/AC:2006

 

 

 

CEN

EN ISO 374–1:2016

Apsauginės pirštinės nuo pavojingų chemikalų ir mikroorganizmų. 1 dalis. Terminija ir apsaugos nuo cheminės rizikos charakteristikų reikalavimai (ISO 374–1:2016)

12.4.2017

EN 374–1:2003

2.1 pastaba

31.5.2017

CEN

EN 374–2:2003

Apsauginės pirštinės nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 2 dalis. Atsparumo skverbimuisi nustatymas

6.10.2005

EN 374–2:1994

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN 374–3:2003

Apsauginės pirštinės nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 3 dalis. Atsparumo chemikalų sunkimuisi nustatymas

6.10.2005

EN 374–3:1994

2.1 pastaba

6.10.2005

 

EN 374–3:2003/AC:2006

 

 

 

CEN

EN 374–4:2013

Apsauginės pirštinės nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 4 dalis. Atsparumo blogėjimui dėl chemikalų poveikio nustatymas

11.4.2014

 

 

CEN

EN ISO 374–5:2016

Apsauginės pirštinės nuo pavojingų chemikalų ir mikroorganizmų. 5 dalis. Terminija ir apsaugos nuo mikroorganizmų keliamos rizikos charakteristikų reikalavimai (ISO 374–5:2016)

12.4.2017

 

 

CEN

EN 379:2003+A1:2009

Asmeninė akių apsauga. Automatiniai suvirinimo filtrai

6.5.2010

EN 379:2003

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 381–1:1993

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 1 dalis. Atsparumo grandininio pjūklo pjovimui bandymo įrenginys

23.12.1993

 

 

CEN

EN 381–2:1995

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 2 dalis. Kojų apsauginių priemonių bandymo metodai

12.1.1996

 

 

CEN

EN 381–3:1996

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 3 dalis. Avalynės bandymo metodai

10.10.1996

 

 

CEN

EN 381–4:1999

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 4 dalis. Pirštinių, apsaugančių nuo grandininių pjūklų, bandymo metodai

16.3.2000

 

 

CEN

EN 381–5:1995

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 5 dalis. Reikalavimai kojų apsauginėms priemonėms

12.1.1996

 

 

CEN

EN 381–7:1999

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 7 dalis. Reikalavimai pirštinėms, apsaugančioms nuo grandininių pjūklų

16.3.2000

 

 

CEN

EN 381–8:1997

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 8 dalis. Antkurpių, apsaugančių nuo grandininių pjūklų, bandymo metodai

18.10.1997

 

 

CEN

EN 381–9:1997

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 9 dalis. Reikalavimai antkurpiams, apsaugantiems nuo grandininių pjūklų

18.10.1997

 

 

CEN

EN 381–10:2002

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 10 dalis. Viršutinės kūno dalies apsaugų bandymo metodas

28.8.2003

 

 

CEN

EN 381–11:2002

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 11 dalis. Viršutinės kūno dalies apsaugų reikalavimai

28.8.2003

 

 

CEN

EN 388:2016

Apsauginės pirštinės nuo mechaninių pažaidų

12.4.2017

EN 388:2003

2.1 pastaba

31.5.2017

CEN

EN 397:2012+A1:2012

Pramoniniai apsauginiai šalmai

20.12.2012

EN 397:2012

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 402:2003

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Plaučių valdomas gelbėjimosi autonominis atvirosios apytakos suslėgtojo oro kvėpavimo aparatas su viso veido kauke arba kandiklio sąranka. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.2.2004

EN 402:1993

2.1 pastaba

21.2.2004

CEN

EN 403:2004

Gelbėjimosi kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtravimo priemonės su gaubtu gelbėtis nuo gaisro. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

6.10.2005

EN 403:1993

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN 404:2005

Gelbėjimosi kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtrinis gelbėjimosi nuo anglies monoksido respiratorius su kandiklio sąranka

6.10.2005

EN 404:1993

2.1 pastaba

2.12.2005

CEN

EN 405:2001+A1:2009

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės su vožtuvais apsaugai nuo dujų arba dujų ir dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

6.5.2010

EN 405:2001

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 407:2004

Apsauginės pirštinės nuo šiluminių pavojų (karščio ir(arba) ugnies)

6.10.2005

EN 407:1994

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN 420:2003+A1:2009

Apsauginės pirštinės. Bendrieji reikalavimai ir bandymo metodai

6.5.2010

EN 420:2003

2.1 pastaba

31.5.2010

CEN

EN 421:2010

Apsauginės pirštinės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir radioaktyviosios taršos

9.7.2011

EN 421:1994

2.1 pastaba

9.7.2011

CEN

EN 443:2008

Ugniagesių šalmai pastatuose ir kitose konstrukcijose

20.6.2008

EN 443:1997

2.1 pastaba

31.8.2008

CEN

EN 458:2004

Klausos apsaugos priemonės. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros rekomendacijos. Vadovas

6.10.2005

EN 458:1993

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN 464:1994

Apsauginiai drabužiai nuo skystųjų ir dujinių chemikalų, įskaitant aerozolius ir kietąsias daleles. Bandymo metodas: dujoms nelaidžių kostiumų sandarumo nustatymas (bandymas vidiniu slėgiu)

16.12.1994

 

 

CEN

EN 469:2005

Apsauginė ugniagesių apranga. Apsauginės ugniagesių aprangos charaktristikų reikalavimai

19.4.2006

EN 469:1995

2.1 pastaba

30.6.2006

 

EN 469:2005/AC:2006

 

 

 

 

EN 469:2005/A1:2006

23.11.2007

3 pastaba

23.11.2007

CEN

EN 510:1993

Reikalavimai apsauginiams drabužiams, dėvimiems, kur yra įpainiojimo tarp judančių dalių pavojus

16.12.1994

 

 

CEN

EN 511:2006

Apsauginės pirštinės nuo šalčio

21.12.2006

EN 511:1994

2.1 pastaba

21.12.2006

CEN

EN 530:2010

Apsauginių drabužių medžiagos atsparumas dilinimui. Bandymo metodai

9.7.2011

EN 530:1994

2.1 pastaba

9.7.2011

CEN

EN 564:2014

Alpinizmo įranga. Pagalbinė virvė. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

11.12.2015

EN 564:2006

2.1 pastaba

31.1.2016

CEN

EN 565:2017

Alpinizmo įranga. Juosta. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

15.12.2017

EN 565:2006

2.1 pastaba

28.2.2018

CEN

EN 566:2017

Alpinizmo įranga. Pakėlimo virvės. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

13.10.2017

EN 566:2006

2.1 pastaba

30.10.2017

CEN

EN 567:2013

Alpinizmo įranga. Virvių fiksatoriai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

28.6.2013

EN 567:1997

2.1 pastaba

30.9.2013

CEN

EN 568:2015

Alpinizmo įranga. Ledo inkarai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

9.9.2016

EN 568:2007

2.1 pastaba

9.9.2016

CEN

EN 569:2007

Alpinizmo įranga. Ąsiniai varžtai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

8.3.2008

EN 569:1997

2.1 pastaba

8.3.2008

CEN

EN 659:2003+A1:2008

Apsauginės ugniagesių pirštinės

20.6.2008

EN 659:2003

2.1 pastaba

30.9.2008

 

EN 659:2003+A1:2008/AC:2009

 

 

 

CEN

EN 795:2012

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Inkaravimo įtaisai

11.12.2015

EN 795:1996

2.1 pastaba

9.9.2016

Įspėjimas: Šis skelbimas netaikomas įrangai, kuri aprašyta:

kaip A tipo įranga (inkaravimo įtaisai su vienu arba daugiau stacionariųjų inkaravimo taškų, kurie naudojimo metu turi būti pritvirtinami prie konstrukcijos konstrukciniais inkarais arba tvirtinimo elementais), nurodyta 3.2.1, 4.4.1, 5.3 punktuose;

kaip C tipo įranga (inkaravimo įtaisai su horizontaliomis lanksčiosiomis vedlinėmis), nurodyta 3.2.3, 4.4.3 ir 5.5 punktuose;

kaip D tipo įranga (inkaravimo įtaisai su horizontaliomis standžiosiomis vedlinėmis), nurodyta 3.2.4, 4.4.4 ir 5.6 punktuose;

visi pirmiau minėtų įtaisų deriniai.

Dėl A, C ir D tipų šis skelbimas nėra susijęs su šiais punktais: 4.5, 5.2.2, 6, 7; A priedu ir ZA priedu.

Atitinkamai, dėl pirmiau nurodytos įrangos negalima daryti prielaidos, kad ji atitinka Direktyvos 89/686/EEB nuostatas, nes ji nėra laikoma asmenine apsaugos įranga.

CEN

EN 812:2012

Pramoninės apsauginės kepurės

20.12.2012

EN 812:1997

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 813:2008

Asmeninė apsaugos nuo kritimo įranga. Sėdimieji diržai

28.1.2009

EN 813:1997

2.1 pastaba

28.2.2009

CEN

EN 863:1995

Apsauginė apranga. Mechaninės savybės. Bandymo metodas. Atsparumas pradūrimui

15.5.1996

 

 

CEN

EN 892:2012+A1:2016

Alpinizmo įranga. Dinaminės alpinizmo virvės. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

12.4.2017

EN 892:2012

2.1 pastaba

31.5.2017

CEN

EN 893:2010

Alpinizmo įranga. Batų įtaisai su kapliukais. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

9.7.2011

EN 893:1999

2.1 pastaba

9.7.2011

CEN

EN 943–1:2015

Apsauginė apranga nuo kietųjų, skystųjų ir dujinių chemikalų, įskaitant skystuosius aerozolius ir kietąsias daleles. 1 dalis. Ventiliuojamų ir neventiliuojamų, nepralaidžių dujoms (1 tipo) kombinezonų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai

9.9.2016

EN 943–1:2002

2.1 pastaba

9.9.2016

CEN

EN 943–2:2002

Apsauginė apranga nuo skystųjų ir dujinių chemikalų, įskaitant skystuosius aerozolius ir kietąsias daleles. 2 dalis. Avarinių grupių (AG) dujoms nepralaidžių (1 tipo), apsaugančių nuo chemikalų kostiumų eksploatacinių savybių reikalavimai

10.8.2002

 

 

CEN

EN 958:2017

Alpinizmo įranga. Energiją sugeriančios sistemos, naudojamos kopiant stačiu uolos šlaitu (via ferrata). Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

13.10.2017

EN 958:2006+A1:2010

2.1 pastaba

13.10.2017

CEN

EN 960:2006

Galvos modeliai apsauginiams šalmams bandyti

21.12.2006

EN 960:1994

2.1 pastaba

31.12.2006

CEN

EN 966:2012+A1:2012

Oreivystės sportui skirti šalmai

20.12.2012

EN 966:2012

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 1073–1:1998

Apsauginė apranga nuo radioaktyviosios taršos. 1 dalis. Ventiliuojamosios apsauginės aprangos nuo taršos radioaktyviomis dulkėmis reikalavimai ir bandymo metodai

6.11.1998

 

 

CEN

EN 1073–2:2002

Apsauginė apranga nuo radioaktyviosios taršos. 2 dalis. Neventiliuojamosios apsauginės aprangos nuo taršos radioaktyviosiomis dulkėmis reikalavimai ir bandymo metodai

28.8.2003

 

 

CEN

EN 1077:2007

Kalnų slidininkų ir snieglentininkų šalmai

8.3.2008

EN 1077:1996

2.1 pastaba

8.3.2008

CEN

EN 1078:2012+A1:2012

Dviratininkų, riedlentininkų ir riedutininkų šalmai

20.12.2012

EN 1078:2012

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 1080:2013

Šalmai mažiems vaikams apsaugoti nuo smūgio

28.6.2013

EN 1080:1997

2.1 pastaba

31.8.2013

CEN

EN 1082–1:1996

Apsauginė apranga. Pirštinės ir rankų apsaugai, apsaugantys nuo rankinių peilių įpjovimų ir dūrių. 1 dalis. Šarvažiedės pirštinės ir rankų apsaugai

14.6.1997

 

 

CEN

EN 1082–2:2000

Apsauginė apranga. Pirštinės ir rankų apsaugai, apsaugantys nuo rankinių peilių įpjovimų ir dūrių. 2 dalis. Pirštinės ir rankų apsaugai, pagaminti iš kitos nei šarvažiedė medžiagos

21.12.2001

 

 

CEN

EN 1082–3:2000

Apsauginė apranga. Pirštinės ir rankų apsaugai, apsaugantys nuo rankinių peilių įpjovimų ir dūrių. 3 dalis. Tekstilės medžiagų, odos ir kitų medžiagų smūginio įpjovimo bandymas

21.12.2001

 

 

CEN

EN 1146:2005

Gelbėjimosi kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Evakuaciniai automatiniai uždarosios kvėpavimo grandinės suslėgtojo oro aparatai su gaubtu. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

19.4.2006

EN 1146:1997

2.1 pastaba

30.4.2006

CEN

EN 1149–1:2006

Apsauginė apranga. Elektrostatinės savybės. 1 dalis. Savitosios paviršinės varžos matavimo metodas

21.12.2006

EN 1149–1:1995

2.1 pastaba

31.12.2006

CEN

EN 1149–2:1997

Apsauginė apranga. Elektrostatinės savybės. 2 dalis. Medžiagos statmenosios elektrinės varžos matavimo metodas

19.2.1998

 

 

CEN

EN 1149–3:2004

Apsauginė apranga. Elektrostatinės savybės. 3 dalis. Krūvio mažėjimo matavimo metodai

6.10.2005

 

 

CEN

EN 1149–5:2008

Apsauginė apranga. Elektrostatinės savybės. 5 dalis. Reikalavimai, keliami medžiagų darbinėms charakteristikoms ir modeliui

20.6.2008

 

 

CEN

EN 1150:1999

Apsauginė apranga. Neprofesinė ryškioji apranga. Bandymo metodai ir reikalavimai

4.6.1999

 

 

CEN

EN 1385:2012

Baidarininkų ir srauniojo vandens sportininkų šalmai

20.12.2012

EN 1385:1997

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 1486:2007

Apsauginė gaisrininkų apranga. Specialioms gaisro gesinimo operacijoms skirtos atspindinčios aprangos bandymo metodai ir reikalavimai

8.3.2008

EN 1486:1996

2.1 pastaba

30.4.2008

CEN

EN 1497:2007

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Gelbėjimo diržai

8.3.2008

 

 

CEN

EN 1621–1:2012

Apsauginė motociklininkų apranga nuo mechaninio smūgio. 1 dalis. Motociklininkų galūnių sąnarių apsaugai nuo smūgio. Reikalavimai ir bandymo metodai

13.3.2013

EN 1621–1:1997

2.1 pastaba

30.6.2013

CEN

EN 1621–2:2014

Apsauginė motociklininkų apranga nuo mechaninio smūgio. 2 dalis. Motociklininkų nugaros apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

12.12.2014

EN 1621–2:2003

2.1 pastaba

31.12.2014

CEN

EN 1731:2006

Asmeninė akių apsauga. Tinklinės akių ir veido apsaugos priemonės

23.11.2007

EN 1731:1997

2.1 pastaba

23.11.2007

CEN

EN 1809:2014+A1:2016

Nardymo įranga. Plūdrumo kompensatoriai. Funkciniai ir saugos reikalavimai, bandymo metodai

9.9.2016

EN 1809:2014

2.1 pastaba

30.9.2016

CEN

EN 1827:1999+A1:2009

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Puskaukės be įkvėpimo vožtuvų ir su atskiriamais filtrais, apsaugančios nuo dujų, dujų ir dalelių arba tik dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

6.5.2010

EN 1827:1999

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 1868:1997

Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Lygiaverčių terminų sąrašas

18.10.1997

 

 

CEN

EN 1891:1998

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Mažo tąsumo lynai su šerdies apvalkalu

6.11.1998

 

 

CEN

EN 1938:2010

Asmeninė akių apsauga. Apsauginiai akiniai, skirti motociklų ir mopedų naudotojams

9.7.2011

EN 1938:1998

2.1 pastaba

9.7.2011

CEN

EN ISO 4869–2:1995

Akustika. Klausos apsaugos priemonės. 2 dalis. Efektyviųjų A svertinių garso slėgio lygių įvertinimas, kai naudojamos klausos apsaugos priemonės (ISO 4869–2:1994)

15.5.1996

 

 

 

EN ISO 4869–2:1995/AC:2007

 

 

 

CEN

EN ISO 4869–3:2007

Akustika. Klausos apsaugai. 3 dalis. Apsauginių ausinių įneštinio silpninimo matavimas naudojant akustinį bandymo įtaisą (ISO 4869–3:2007)

8.3.2008

EN 24869–3:1993

2.1 pastaba

8.3.2008

CEN

EN ISO 6529:2001

Apsauginiai drabužiai. Apsauga nuo chemikalų. Apsauginės aprangos medžiagų atsparumo skysčių ir dujų prasiskverbimui nustatymas (ISO 6529:2001)

6.10.2005

EN 369:1993

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN ISO 6530:2005

Apsauginė apranga. Apsauga nuo skystųjų chemikalų. Medžiagų atsparumo skysčių skverbimuisi bandymo metodas (ISO 6530:2005)

6.10.2005

EN 368:1992

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN ISO 6942:2002

Apsauginė apranga. Apsauga nuo karščio ir ugnies. Bandymo metodas. Spinduliuojamos šilumos veikiamų medžiagų ir medžiaginių drabužių įvertinimas (ISO 6942:2002)

28.8.2003

EN 366:1993

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN ISO 9151:2016

Apsauginė apranga nuo karščio ir liepsnos. Šilumos perdavimo veikiant liepsnai nustatymas (ISO 9151:2016, Corrected version 2017–03)

12.4.2017

EN 367:1992

2.1 pastaba

30.6.2017

CEN

EN ISO 9185:2007

Apsauginiai drabužiai. Medžiagų atsparumo išlydyto metalo lašams įvertinimas (ISO 9185:2007)

8.3.2008

EN 373:1993

2.1 pastaba

8.3.2008

CEN

EN ISO 10256:2003

Ledo ritulininkų galvos ir veido apsaugai (ISO 10256:2003)

6.10.2005

EN 967:1996

2.1 pastaba

6.10.2005

CEN

EN ISO 10819:2013

Mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Rankas veikiančios vibracijos. Vibracijų perdavimo delnui per pirštines faktoriaus matavimo ir įvertinimo metodas (ISO 10819:2013)

13.12.2013

EN ISO 10819:1996

2.1 pastaba

13.12.2013

CEN

EN ISO 10862:2009

Mažieji laivai. Trapecijos diržų greito atkabinimo sistema (ISO 10862:2009)

6.5.2010

 

 

CEN

EN ISO 11611:2015

Apsauginė apranga, dėvima suvirinimo ir panašių procesų metu (ISO 11611:2015)

11.12.2015

EN ISO 11611:2007

2.1 pastaba

31.1.2016

CEN

EN ISO 11612:2015

Apsauginė apranga. Apranga, apsauganti nuo karščio ir liepsnos. Minimalūs eksploatacinių charakteristikų reikalavimai (ISO 11612:2015)

11.12.2015

EN ISO 11612:2008

2.1 pastaba

31.1.2016

CEN

EN 12021:2014

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kvėpavimo aparatų suslėgtos dujos

12.12.2014

 

 

CEN

EN 12083:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtrai su kvėpavimo žarnomis (filtrai be kaukės). Dalelių, dujų ir kombinuoti filtrai. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

4.7.2000

 

 

 

EN 12083:1998/AC:2000

 

 

 

CEN

EN ISO 12127–1:2015

Apsauginė apranga nuo karščio ir liepsnos. Apsauginės aprangos arba jos sudedamųjų dalių medžiagų sąlytinio šilumos perdavimo nustatymas. 1 dalis. Sąlytinė šiluma, gaminama kaitinamųjų cilindrų (ISO 12127–1:2015)

9.9.2016

EN 702:1994

2.1 pastaba

9.9.2016

CEN

EN ISO 12127–2:2007

Apsauginė apranga nuo karščio ir liepsnos. Apsauginės aprangos arba jos sudeadmųjų dalių medžiagų sąlytinio šilumos perdavimo nustatymas. 2 dalis. Sąlytinė šiluma, generuojama krintančio cilindro (ISO 12127–2:2007)

8.3.2008

 

 

CEN

EN 12270:2013

Alpinizmo įranga. Pleištai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

11.4.2014

EN 12270:1998

2.1 pastaba

31.5.2014

CEN

EN 12275:2013

Alpinizmo įranga. Jungtys. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

13.12.2013

EN 12275:1998

2.1 pastaba

13.12.2013

CEN

EN 12276:2013

Alpinizmo įranga. Pleištiniai įtaisai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

11.4.2014

EN 12276:1998

2.1 pastaba

31.5.2014

CEN

EN 12277:2015

Alpinizmo įranga. Diržai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

12.4.2017

EN 12277:2007

2.1 pastaba

31.5.2017

CEN

EN 12278:2007

Alpinizmo įranga. Skrysčiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

23.11.2007

EN 12278:1998

2.1 pastaba

30.11.2007

CEN

EN ISO 12311:2013

Asmeninė apsauginė įranga. Saulės ir kitokių akinių bandymo metodai (ISO 12311:2013, Corrected version 2014–08–15)

13.12.2013

 

 

CEN

EN ISO 12312–1:2013

Akių ir veido apsauga. Saulės ir kitokie akiniai. 1 dalis. Bendrosios paskirties saulės akiniai (ISO 12312–1:2013)

13.12.2013

EN 1836:2005+A1:2007

2.3 pastaba

28.2.2015

 

EN ISO 12312–1:2013/A1:2015

15.12.2017

3 pastaba

15.12.2017

CEN

EN ISO 12312–2:2015

Akių ir veido apsauga. Saulės ir kitokie akiniai. 2 dalis. Filtrai, skirti tiesioginiam Saulės stebėjimui (ISO 12312–2:2015)

11.12.2015

 

 

CEN

EN ISO 12401:2009

Mažieji laivai. Denio saugos diržai ir saugos juostos. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai (ISO 12401:2009)

6.5.2010

EN 1095:1998

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN ISO 12402–2:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 2 dalis. Gelbėjimosi liemenės, kokybės lygmuo 275. Saugos reikalavimai (ISO 12402–2:2006)

21.12.2006

EN 399:1993

2.1 pastaba

31.3.2007

 

EN ISO 12402–2:2006/A1:2010

9.7.2011

3 pastaba

9.7.2011

CEN

EN ISO 12402–3:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 3 dalis. Gelbėjimosi liemenės, kokybės lygmuo 150. Saugos reikalavimai (ISO 12402–3:2006)

21.12.2006

EN 396:1993

2.1 pastaba

31.3.2007

 

EN ISO 12402–3:2006/A1:2010

9.7.2011

3 pastaba

9.7.2011

CEN

EN ISO 12402–4:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 4 dalis. Gelbėjimosi liemenės, kokybės lygmuo 100. Saugos reikalavimai (ISO 12402–4:2006)

21.12.2006

EN 395:1993

2.1 pastaba

31.3.2007

 

EN ISO 12402–4:2006/A1:2010

9.7.2011

3 pastaba

9.7.2011

CEN

EN ISO 12402–5:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 5 dalis. Plūduriavimo priemonės, (lygmuo 50). Saugos reikalavimai (ISO 12402–5:2006)

21.12.2006

EN 393:1993

2.1 pastaba

31.3.2007

 

EN ISO 12402–5:2006/AC:2006

 

 

 

 

EN ISO 12402–5:2006/A1:2010

9.7.2011

3 pastaba

9.7.2011

CEN

EN ISO 12402–6:2006

Asmeninės plaukiojimo priemonės. 6 dalis. Specialiosios paskirties gelbėjimosi liemenės ir plūduriavimo priemonės Saugos reikalavimai ir papildomi bandymo metodai (ISO 12402–6:2006)

21.12.2006

 

 

 

EN ISO 12402–6:2006/A1:2010

9.7.2011

3 pastaba

9.7.2011

CEN

EN ISO 12402–8:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 8 dalis. Priedai. Saugos reikalavimai ir bandymų metodai (ISO 12402–8:2006)

2.8.2006

EN 394:1993

2.1 pastaba

31.8.2006

 

EN ISO 12402–8:2006/A1:2011

11.11.2011

3 pastaba

11.11.2011

CEN

EN ISO 12402–9:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 9 dalis. Bandymo metodai (ISO 12402–9:2006)

21.12.2006

 

 

 

EN ISO 12402–9:2006/A1:2011

11.11.2011

3 pastaba

11.11.2011

CEN

EN ISO 12402–10:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 10 dalis. Asmeninių plūduriavimo priemonių ir kitų svarbių įtaisų parinkimas ir naudojimas (ISO 12402–10:2006)

2.8.2006

 

 

CEN

EN 12477:2001

Apsauginės suvirintojų pirštinės

10.8.2002

 

 

 

EN 12477:2001/A1:2005

6.10.2005

3 pastaba

31.12.2005

CEN

EN 12492:2012

Alpinizmo įranga. Alpinistų šalmai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

20.12.2012

EN 12492:2000

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 12628:1999

Nardymo reikmenys. Plūdriųjų ir gelbėjimo priemonių deriniai. Paskirties ir saugos reikalavimai, bandymo metodai

4.7.2000

 

 

 

EN 12628:1999/AC:2000

 

 

 

CEN

EN 12841:2006

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Lyninės prieigos sistemos. Lyno reguliavimo įtaisai

21.12.2006

 

 

CEN

EN 12941:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Varikliniai filtravimo įtaisai su šalmu arba gaubtu. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

4.6.1999

EN 146:1991

2.1 pastaba

4.6.1999

 

EN 12941:1998/A1:2003

6.10.2005

3 pastaba

6.10.2005

 

EN 12941:1998/A2:2008

5.6.2009

3 pastaba

5.6.2009

CEN

EN 12942:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Orpūtiniai filtravimo aparatai su ištisine kauke, puskauke arba ketvirtine kauke. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

4.6.1999

EN 147:1991

2.1 pastaba

4.6.1999

 

EN 12942:1998/A1:2002

28.8.2003

3 pastaba

28.8.2003

 

EN 12942:1998/A2:2008

5.6.2009

3 pastaba

5.6.2009

CEN

EN 13034:2005+A1:2009

Apsauginė apranga nuo skystųjų chemikalų. Trumpalaikės apsauginės aprangos nuo skystųjų chemikalų naudojimo reikalavimai (6 ir PB [6] tipo įranga)

6.5.2010

EN 13034:2005

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 13061:2009

Apsauginė apranga. Futbolininkų blauzdų apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

6.5.2010

EN 13061:2001

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 13087–1:2000

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 1 dalis. Sąlygos ir kondicionavimas

10.8.2002

 

 

 

EN 13087–1:2000/A1:2001

10.8.2002

3 pastaba

10.8.2002

CEN

EN 13087–2:2012

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 2 dalis. Smūgio sugertis

20.12.2012

EN 13087–2:2000

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 13087–3:2000

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 3 dalis. Atsparumas skverbimuisi

10.8.2002

 

 

 

EN 13087–3:2000/A1:2001

10.8.2002

3 pastaba

10.8.2002

CEN

EN 13087–4:2012

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 4 dalis. Sulaikymo sistemos efektyvumas

20.12.2012

EN 13087–4:2000

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 13087–5:2012

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 5 dalis. Sulaikymo sistemos stipris

20.12.2012

EN 13087–5:2000

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 13087–6:2012

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 6 dalis. Regos laukas

20.12.2012

EN 13087–6:2000

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 13087–7:2000

Apsauginiai šalmai. Bandymų metodai. 7 dalis. Atsparumas liepsnai

10.8.2002

 

 

 

EN 13087–7:2000/A1:2001

10.8.2002

3 pastaba

10.8.2002

CEN

EN 13087–8:2000

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 8 dalis. Elektrinės savybės

21.12.2001

 

 

 

EN 13087–8:2000/A1:2005

6.10.2005

3 pastaba

6.10.2005

CEN

EN 13087–10:2012

Apsauginiai šalmai. Bandymo metodai. 10 dalis. Atsparumas spinduliuojamajai šilumai

20.12.2012

EN 13087–10:2000

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 13089:2011

Alpinizmo įranga. Ledo įrankiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

9.7.2011

 

 

CEN

EN 13138–1:2008

Mokomosios plūdriosios plaukimo priemonės. 1 dalis. Prie kūno tvirtinamų plūdriųjų priemonių saugos reikalavimai ir bandymo metodai

5.6.2009

EN 13138–1:2003

2.1 pastaba

5.6.2009

CEN

EN 13158:2009

Apsauginė apranga. Apsauginiai švarkai ir liemenės bei pečių apsaugai, skirti jojikams, arklių prižiūrėtojams ir kinkinių vadeliotojams. Reikalavimai ir bandymo metodai

6.5.2010

EN 13158:2000

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 13178:2000

Asmeninė akių apsauga. Akių apsaugos priemonės sniegaeigių vartotojams

21.12.2001

 

 

CEN

EN 13274–1:2001

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 1 dalis. Įtėkio į vidų ir suminio įtėkio nustatymas

21.12.2001

 

 

CEN

EN 13274–2:2001

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 2 dalis. Praktiniai eksploatacinių savybių bandymai

21.12.2001

 

 

CEN

EN 13274–3:2001

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 3 dalis. Kvėpavimo varžos nustatymas

10.8.2002

 

 

CEN

EN 13274–4:2001

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 4 dalis. Liepsnos bandymas

10.8.2002

 

 

CEN

EN 13274–5:2001

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 5 dalis. Klimatinės sąlygos

21.12.2001

 

 

CEN

EN 13274–6:2001

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 6 dalis. Anglies dioksido kiekio įkvepiamajame ore nustatymas

10.8.2002

 

 

CEN

EN 13274–7:2008

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 7 dalis. Dalelių prasiskverbimo per filtrą nustatymas

20.6.2008

EN 13274–7:2002

2.1 pastaba

31.7.2008

CEN

EN 13274–8:2002

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Bandymo metodai. 8 dalis. Užsikimšimo dolomito dulkėmis nustatymas

28.8.2003

 

 

CEN

EN 13277–1:2000

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai ir bandymo metodai

24.2.2001

 

 

CEN

EN 13277–2:2000

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 2 dalis. Kelties, blauzdos ir dilbio apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

24.2.2001

 

 

CEN

EN 13277–3:2013

Apsauginė kovos menų įranga. 3 dalis. Papildomi reikalavimai ir liemens apsaugų bandymo metodai

11.4.2014

EN 13277–3:2000

2.1 pastaba

30.6.2014

CEN

EN 13277–4:2001

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 4 dalis. Papildomi galvos apsaugų reikalavimai ir bandymų metodai

10.8.2002

 

 

 

EN 13277–4:2001/A1:2007

23.11.2007

3 pastaba

31.12.2007

CEN

EN 13277–5:2002

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 5 dalis. Genitalijų ir pilvo srities apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

10.8.2002

 

 

CEN

EN 13277–6:2003

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 6 dalis. Moterų krūtinės apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

21.2.2004

 

 

CEN

EN 13277–7:2009

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 7 dalis. Papildomieji reikalavimai, keliami plaštakų ir pėdų apsaugams bei jų bandymo metodai

6.5.2010

 

 

CEN

EN 13277–8:2017

Apsauginės kovos menų priemonės. 8 dalis. Karatė veido apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

Tai skelbiama pirmą kartą

 

 

CEN

EN ISO 13287:2012

Asmeninė apsauginė įranga. Avalynė. Bandymo metodas nustatyti atsparumą slydimui (ISO 13287:2012)

13.3.2013

EN ISO 13287:2007

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 13356:2001

Nedarbinių drabužių priedai matomumui pagerinti. Bandymo metodai ir reikalavimai

21.12.2001

 

 

CEN

EN 13484:2012

Rogučių naudotojų šalmai

20.12.2012

EN 13484:2001

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN ISO 13506–1:2017

Apsauginė apranga nuo karščio ir liepsnos. 1 dalis. Drabužių komplektų bandymo metodas. Perduotos energijos matavimas, naudojant manekeną su matavimo priemonėmis (ISO 13506–1:2017)

15.12.2017

 

 

CEN

EN 13546:2002+A1:2007

Apsauginė apranga. Žolės riedulio vartininko plaštakos, rankos, krūtinės ląstos, pilvo srities, kojos, pėdos ir genitalijų apsaugai bei žolės riedulininkų blauzdų apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

23.11.2007

EN 13546:2002

2.1 pastaba

31.12.2007

CEN

EN 13567:2002+A1:2007

Apsauginė apranga. Fechtuotojų plaštakos, rankos, krūtinės ląstos, pilvo srities, kojos, genitalijų ir veido apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

23.11.2007

EN 13567:2002

2.1 pastaba

31.12.2007

CEN

EN 13594:2015

Apsauginės motociklininkų profesionalų pirštinės. Reikalavimai ir bandymo metodai

11.12.2015

EN 13594:2002

2.1 pastaba

31.8.2017

CEN

EN 13595–1:2002

Apsauginė motociklininkų profesionalų apranga. Striukės, kelnės ir ištisiniai bei kelių dalių kombinezonai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai

28.8.2003

 

 

CEN

EN 13595–2:2002

Apsauginė motociklininkų profesionalų apranga. Striukės, kelnės ir ištisiniai bei kelių dalių kombinezonai. 2 dalis. Bandymo metodas nustatyti atsparumą smūginiam įbrėžimui

28.8.2003

 

 

CEN

EN 13595–3:2002

Apsauginė motociklininkų profesionalų apranga. Striukės, kelnės ir ištisiniai bei kelių dalių kombinezonai. 3 dalis. Bandymo metodas nustatyti atsparumą plyšimui

28.8.2003

 

 

CEN

EN 13595–4:2002

Apsauginė motociklininkų profesionalų apranga. Striukės, kelnės ir ištisiniai bei kelių dalių kombinezonai. 4 dalis. Bandymo metodas nustatyti atsparumą smūginiam įpjovimui

28.8.2003

 

 

CEN

EN 13634:2017

Apsauginė motociklininkų avalynė. Reikalavimai ir bandymo metodai

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 13634:2010

2.1 pastaba

30.6.2018

CEN

EN ISO 13688:2013

Apsauginė apranga. Bendrieji reikalavimai (ISO 13688:2013)

13.12.2013

EN 340:2003

2.1 pastaba

31.1.2014

CEN

EN 13781:2012

Sniegomobilių ir bobslėjų vairuotojų ir keleivių apsauginiai šalmai

20.12.2012

EN 13781:2001

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 13794:2002

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Gelbėjimosi autonominis uždarosios apytakos kvėpavimo aparatas. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

28.8.2003

EN 400:1993

EN 401:1993

EN 1061:1996

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 13819–1:2002

Klausos apsaugos priemonės. 1 dalis. Fizikiniai bandymo metodai

28.8.2003

 

 

CEN

EN 13819–2:2002

Klausos apsaugos priemonės. 2 dalis. Akustiniai bandymo metodai

28.8.2003

 

 

CEN

EN 13832–1:2006

Avalynė, apsauganti nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 1 dalis. Terminija ir bandymo metodai

21.12.2006

 

 

CEN

EN 13832–2:2006

Avalynė, apsauganti nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 2 dalis. Avalynė, apsauganti nuo chemikalų užpurškimo

21.12.2006

 

 

CEN

EN 13832–3:2006

Avalynė, apsauganti nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 3 dalis. Avalynė, efektyviai apsauganti nuo chemikalų

21.12.2006

 

 

CEN

EN 13911:2017

Ugniagesių apsauginė apranga. Ugniagesių gaisrinių gaubtų reikalavimai ir bandymo metodai

15.12.2017

EN 13911:2004

2.1 pastaba

28.2.2018

CEN

EN 13921:2007

Asmeninės apsauginės priemonės. Ergonominiai principai

23.11.2007

 

 

CEN

EN 13949:2003

Kvėpavimo įranga. Autonominis atvirosios apytakos suslėgtojo azoto ir deguonies mišinio arba deguonies naro aparatas. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.2.2004

 

 

CEN

EN ISO 13982–1:2004

Apsauginė apranga nuo kietųjų, sveikatai žalingų dalelių. 1 dalis. Apsaugančios nuo chemikalų aprangos, teikiančios visam kūnui apsaugą nuo ore esančių sveikatai žalingų dalelių, naudojimo charakteristikų reikalavimai (5 tipo apranga) (ISO 13982–1:2004)

6.10.2005

 

 

 

EN ISO 13982–1:2004/A1:2010

9.7.2011

3 pastaba

9.7.2011

CEN

EN ISO 13982–2:2004

Apsauginė apranga nuo kietųjų, sveikatai žalingų dalelių. 2 dalis. Bandymo metodas nustatyti smulkių dalelių aerozolių įtėkį į kostiumų vidų (ISO 13982–2:2004)

6.10.2005

 

 

CEN

EN ISO 13995:2000

Apsauginė apranga. Mechaninės savybės. Medžiagų atsparumo pradūrimui ir jų plyšimo, esant dinaminei apkrovai, bandymo metodas (ISO 13995:2000)

6.10.2005

 

 

CEN

EN ISO 13997:1999

Apsauginė apranga. Mechaninės savybės. Atsparumo įpjovimui aštriais daiktais nustatymas (ISO 13997:1999)

4.7.2000

 

 

 

EN ISO 13997:1999/AC:2000

 

 

 

CEN

EN ISO 13998:2003

Apsauginė apranga. Prijuostės, kelnės, liemenės, apsaugančios nuo rankinių peilių įpjovimų ir dūrių (ISO 13998:2003)

28.8.2003

EN 412:1993

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN 14021:2003

Motociklų kroso dalyvių apsaugos nuo akmenų ir purvo skydai. Reikalavimai ir bandymo metodai

6.10.2005

 

 

CEN

EN 14052:2012+A1:2012

Aukštos kokybės pramoniniai šalmai

20.12.2012

EN 14052:2012

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 14058:2017

Apsauginė apranga. Drabužiai, apsaugantys nuo vėsios aplinkos

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 14058:2004

2.1 pastaba

31.5.2018

CEN

EN ISO 14116:2015

Apsauginiai drabužiai. Apsauga nuo liepsnos. Riboto liepsnos plitimo medžiagos, jų deriniai ir apranga (ISO 14116:2015)

11.12.2015

EN ISO 14116:2008

2.1 pastaba

31.1.2016

CEN

EN 14120:2003+A1:2007

Apsauginė apranga. Riedučių sporto įrangos naudotojų riešo, delno, kelio ir alkūnės apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

23.11.2007

EN 14120:2003

2.1 pastaba

31.12.2007

CEN

EN 14126:2003

Apsauginė apranga. Apsauginė apranga nuo infekcinių agentų. Naudojimo savybių reikalavimai ir bandymų metodai

6.10.2005

 

 

 

EN 14126:2003/AC:2004

 

 

 

CEN

EN 14143:2013

Kvėpavimo įranga. Autonominis uždarosios apytakos naro aparatas

13.12.2013

EN 14143:2003

2.1 pastaba

31.1.2014

CEN

EN 14225–1:2017

Nardymo kostiumai. 1 dalis. Izoterminiai kostiumai. Reikalavimai ir bandymo metodai

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 14225–1:2005

2.1 pastaba

30.6.2018

CEN

EN 14225–2:2017

Nardymo kostiumai. 2 dalis. Sausieji kostiumai. Reikalavimai ir bandymo metodai

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 14225–2:2005

2.1 pastaba

30.6.2018

CEN

EN 14225–3:2017

Nardymo kostiumai. 3 dalis. Aktyviai šildomos arba aušinamos kostiumo sistemos ir jų komponentai. Reikalavimai ir bandymo metodai

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 14225–3:2005

2.1 pastaba

30.6.2018

CEN

EN 14225–4:2005

Nardymo kombinezonai. 4 dalis. Vienos atmosferos kombinezonai (ADS). Ergonominiai reikalavimai ir bandymo metodai

6.10.2005

 

 

CEN

EN 14325:2004

Apsauginė apranga nuo chemikalų. Apsaugančios nuo chemikalų aprangos medžiagų, siūlių, sandūrų ir sujungimų naudojimo charakteristikų klasifikacija ir bandymo metodai

6.10.2005

 

 

CEN

EN 14328:2005

Apsauginė apranga. Pirštinės ir rankų apsaugai, apsaugantys nuo elektrinių peilių įpjovimų

6.10.2005

 

 

CEN

EN 14360:2004

Apsauginiai drabužiai nuo lietaus. Gatavų drabužių bandymo metodas. Didelės energijos lašelių kritimo iš viršaus poveikis

6.10.2005

 

 

CEN

EN 14387:2004+A1:2008

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų filtrai ir sudėtiniai filtrai. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

20.6.2008

EN 14387:2004

2.1 pastaba

31.7.2008

CEN

EN 14404:2004+A1:2010

Asmeninė apsauginė įranga. Kelių apsaugai dirbant klūpomis

6.5.2010

EN 14404:2004

2.1 pastaba

31.7.2010

CEN

EN 14435:2004

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Autonominiai atvirosios grandinės, suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai su puskauke, suprojektuoti naudoti tik esant teigiamam slėgiui. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

6.10.2005

 

 

CEN

EN 14458:2004

Asmeninės akių apsaugos priemonės. Gaisrininkų naudojami veido skydeliai bei žvalgos langeliai ir gaisrininkų, greitosios pagalbos bei avarinių tarnybų naudojami aukštos kokybės pramoniniai saugos šalmai

6.10.2005

 

 

CEN

EN ISO 14460:1999

Apsauginė automobilių lenktynių vairuotojų apranga. Apsauga nuo šilumos ir liepsnos. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai ir bandymo metodai. 1 keitinys. Modifikuotas išlinkimo bandymas (ISO 14460:1999)

16.3.2000

 

 

 

EN ISO 14460:1999/AC:1999

 

 

 

 

EN ISO 14460:1999/A1:2002

10.8.2002

3 pastaba

30.9.2002

CEN

EN 14529:2005

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Tiktai evakuacijai skirti autonominiai atvirosios grandinės suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai su puskauke, suprojektuoti naudoti plaučių poreikiu valdomu vožtuvu esant teigiamam slėgiui. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

19.4.2006

 

 

CEN

EN 14593–1:2005

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Vamzdžiu tiekiamo suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai su vartojimo vožtuvu. 1 dalis. Aparatai su ištisine kauke. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

6.10.2005

EN 139:1994

2.1 pastaba

2.12.2005

CEN

EN 14593–2:2005

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Vamzdžiu tiekiamo suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai su vartojimo vožtuvu. 2 dalis. Aparatai su puskauke, esant teigiamam slėgiui. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

6.10.2005

EN 139:1994

2.1 pastaba

2.12.2005

 

EN 14593–2:2005/AC:2005

 

 

 

CEN

EN 14594:2005

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Nenutrūkstamo tiekimo suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

6.10.2005

EN 139:1994

EN 270:1994

EN 271:1995

EN 1835:1999

EN 12419:1999

2.1 pastaba

2.12.2005

 

EN 14594:2005/AC:2005

 

 

 

CEN

EN 14605:2005+A1:2009

Apsauginė apranga nuo skystųjų chemikalų. Apsauginės aprangos su skysčiams (3 tipo apranga) arba purškimui (4 tipo apranga) nepralaidžiomis jungtimis, įskaitant jos elementus, apsaugančius tik tam tikras kūno dalis ([3] PB tipo ir [4] PB tipo apranga), naudojimo reikalavimai

6.5.2010

EN 14605:2005

2.1 pastaba

6.5.2010

CEN

EN 14786:2006

Apsauginė apranga. Purškiamų chemikalų, emulsijų ir dispersijų atsparumo prasiskverbimui nustatymas. Pulverizacijos bandymas

21.12.2006

 

 

CEN

EN ISO 14877:2002

Apsauginė apranga, dėvima srovinio abrazyvinio apdirbimo, naudojant granuliuotus abrazyvus, darbuose (ISO 14877:2002)

28.8.2003

 

 

CEN

EN ISO 15025:2002

Apsauginė apranga. Apsauga nuo karščio ir liepsnos. Riboto liepsnos plitimo bandymo metodas (ISO 15025:2000)

28.8.2003

EN 532:1994

2.1 pastaba

28.8.2003

CEN

EN ISO 15027–1:2012

Nardymo kombinezonai. 1 dalis. Nuolat dėvimi kombinezonai, reikalavimai, įskaitant saugą (ISO 15027–1:2012)

13.3.2013

EN ISO 15027–1:2002

2.1 pastaba

31.5.2013

CEN

EN ISO 15027–2:2012

Nardymo kombinezonai. 2 dalis. Gelbėjimosi kombinezonai, reikalavimai, įskaitant saugą (ISO 15027–2:2012)

13.3.2013

EN ISO 15027–2:2002

2.1 pastaba

31.5.2013

CEN

EN ISO 15027–3:2012

Nardymo kombinezonai. 3 dalis. Bandymo metodai (ISO 15027–3:2012)

13.3.2013

EN ISO 15027–3:2002

2.1 pastaba

31.5.2013

CEN

EN 15090:2012

Ugniagesių avalynė

20.12.2012

EN 15090:2006

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN 15151–1:2012

Alpinizmo įranga. Stabdymo įtaisai. 1 dalis. Pusiau automatiniai stabdymo įtaisai, saugos reikalavimai ir bandymo metodai

20.12.2012

 

 

CEN

EN 15333–1:2008

Kvėpavimo įranga. Atviros apytakos suslėgtųjų dujų nardymo aparatai su ryšio žarna. Plaučių valdomi aparatai

20.6.2008

 

 

 

EN 15333–1:2008/AC:2009

 

 

 

CEN

EN 15333–2:2009

Kvėpavimo įranga. Atvirosios apytakos suslėgtų dujų nardymo aparatai su ryšio žarna. 2 dalis. Laisvosios apytakos aparatai

6.5.2010

 

 

CEN

EN 15613:2008

Kelių ir alkūnių apsaugai, naudojami sporto salėse. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

5.6.2009

 

 

CEN

EN 15614:2007

Apsauginė ugniagesių apranga. Gaisrų gesinimo laukuose aprangos laboratoriniai bandymų metodai ir eksploatacinių savybių reikalavimai

23.11.2007

 

 

CEN

EN ISO 15831:2004

Apranga. Fiziologiniai poveikiai. Šiluminės varžos matavimas naudojant šiluminį manekeną (ISO 15831:2004)

6.10.2005

 

 

CEN

EN 16027:2011

Apsauginė apranga. Profesionalių futbolo vartininkų pirštinės su apsauginiu poveikiu

16.2.2012

 

 

CEN

EN 16350:2014

Apsauginės pirštinės nuo elektrostatinių pavojų

12.12.2014

 

 

CEN

EN 16473:2014

Ugniagesių šalmai. Šalmai, naudojami atliekant techninio gelbėjimo operacijas

11.12.2015

 

 

CEN

EN 16689:2017

Apsauginė ugniagesių apranga. Apsauginės aprangos, naudojamos atliekant techninio gelbėjimo operacijas, eksploatacinių charakteristikų reikalavimai

13.10.2017

 

 

CEN

EN 16716:2017

Alpinizmo įranga. Gelbėjimosi, įvykus sniego griūčiai, oro pagalvių sistema. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

13.10.2017

 

 

CEN

EN ISO 17249:2013

Saugioji avalynė, atspari grandininių pjūklų įpjovimui (ISO 17249:2013)

11.4.2014

EN ISO 17249:2004

2.1 pastaba

30.11.2015

 

EN ISO 17249:2013/AC:2014

 

 

 

CEN

EN ISO 17491–3:2008

Apsauginė apranga. Apsaugančios nuo chemikalų aprangos bandymo metodai. 3 dalis. Atsparumo prasiskverbimui nustatymas skysčio čiurkšle (bandymas čiurkšle) (ISO 17491–3:2008)

28.1.2009

EN 463:1994

2.1 pastaba

28.2.2009

CEN

EN ISO 17491–4:2008

Apsauginė apranga. Aprangos, apsaugančios nuo skystųjų chemikalų, bandymo metodai. 4 dalis. Atsparumo prasiskverbimui nustatymas skysčio čiurkšle (bandymas čiurkšle) (ISO 17491–4:2008)

28.1.2009

EN 468:1994

2.1 pastaba

28.2.2009

CEN

EN ISO 19918:2017

Apsauginiai drabužiai. Apsauga nuo chemikalų. Žemo garų slėgio chemikalų kaupiamojo įsiskverbimo per medžiagas matavimas (ISO 19918:2017)

Tai skelbiama pirmą kartą

 

 

CEN

EN ISO 20344:2011

Asmeninės apsaugos priemonės. Avalynės bandymo metodai (ISO 20344:2011)

16.2.2012

EN ISO 20344:2004

2.1 pastaba

30.6.2012

CEN

EN ISO 20345:2011

Asmeninės apsaugos priemonės. Saugi avalynė (ISO 20345:2011)

16.2.2012

EN ISO 20345:2004

2.1 pastaba

30.6.2013

CEN

EN ISO 20346:2014

Asmeninės apsaugos priemonės. Apsauginė avalynė (ISO 20346:2014)

12.12.2014

EN ISO 20346:2004

2.1 pastaba

31.12.2014

CEN

EN ISO 20347:2012

Asmeninės apsaugos priemonės. Darbinė avalynė (ISO 20347:2012)

20.12.2012

EN ISO 20347:2004

2.1 pastaba

30.4.2013

CEN

EN ISO 20349–1:2017

Asmeninės apsaugos priemonės. Avalynė, apsauganti nuo pavojų liejyklose ir suvirinant. 1 dalis. Reikalavimai ir bandymo metodai, taikomi apsaugai nuo pavojų liejyklose (ISO 20349–1:2017)

15.12.2017

EN ISO 20349:2010

2.1 pastaba

20.4.2019

CEN

EN ISO 20349–2:2017

Asmeninės apsaugos priemonės. Avalynė, apsauganti nuo pavojų liejyklose ir suvirinant. 2 dalis. Reikalavimai ir bandymo metodai, taikomi apsaugai nuo pavojų suvirinimo ir panašiuose procesuose (ISO 20349–2:2017)

15.12.2017

EN ISO 20349:2010

2.1 pastaba

31.3.2018

CEN

EN ISO 20471:2013

Gerai matoma apranga. Bandymo metodai ir reikalavimai (ISO 20471:2013, Corrected version 2013–06–01)

28.6.2013

EN 471:2003+A1:2007

2.1 pastaba

30.9.2013

 

EN ISO 20471:2013/A1:2016

12.4.2017

3 pastaba

31.5.2017

CEN

EN 24869–1:1992

Akustika. Klausos apsaugos priemonės. Subjektyvusis garso silpnėjimo matavimo metodas (ISO 4869–1:1990)

16.12.1994

 

 

CEN

EN ISO 27065:2017

Apsauginė apranga. Su pesticidais dirbančių operatorių ir apdorotoje zonoje dirbančių darbuotojų apsauginės aprangos veiksmingumo reikalavimai (ISO 27065:2017)

Tai skelbiama pirmą kartą

 

 

Cenelec

EN 50286:1999

Žemosios įtampos įrenginiuose dėvima apsauginė izoliacinė apranga

16.3.2000

 

 

Cenelec

EN 50321:1999

Žemosios įtampos įrenginiuose avima izoliacinė avalynė

16.3.2000

 

 

Cenelec

EN 50365:2002

Elektriniai izoliaciniai šalmai, naudojami žemosios įtampos įrenginiuose

10.4.2003

 

 

Cenelec

EN 60743:2001

Įtampingieji darbai. Įrankių, įrenginių ir įtaisų terminija

IEC 60743:2001

10.4.2003

EN 60743:1996

2.1 pastaba

1.12.2004

 

EN 60743:2001/A1:2008

IEC 60743:2001/A1:2008

9.7.2011

3 pastaba

9.7.2011

Cenelec

EN 60895:2003

Įtampingieji darbai. Laidi apranga darbui, kai vardinė kintamoji įtampa neviršija 800 kV, o nuolatinė ± 600 kV

IEC

IEC 60895:2002 (Modifikuotas)

6.10.2005

EN 60895:1996

2.1 pastaba

1.7.2006

Cenelec

EN 60903:2003

Įtampingieji darbai. Izoliacinės pirštinės

IEC

IEC 60903:2002 (Modifikuotas)

6.10.2005

EN 50237:1997

EN 60903:1992

+ A11:1997

2.1 pastaba

1.7.2006

Cenelec

EN 60984:1992

Izoliacinės rankovės darbui esant įtampai

IEC 60984:1990 (Modifikuotas)

4.6.1999

 

 

 

EN 60984:1992/A11:1997

4.6.1999

3 pastaba

4.6.1999

 

EN 60984:1992/A1:2002

IEC 60984:1990/A1:2002

10.4.2003

3 pastaba

6.10.2005

1 pastaba:

Paprastai atitikties prielaidos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais data gali būti ir kita.

2.1 pastaba:

Naujo (arba iš dalies pakeisto) standarto ir pakeisto standarto taikymo sritis yra ta pati. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

2.2 pastaba:

Naujo standarto taikymo sritis yra platesnė nei pakeisto standarto. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

2.3 pastaba:

Naujo standarto taikymo sritis yra siauresnė nei pakeisto standarto. Produktų arba paslaugų, kuriems taikomas naujasis standartas, atveju nurodytą dieną pagal (iš dalies) pakeistą standartą nebedaroma prielaidai, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų. Tai neturi poveikio prielaidai, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų, nustatytų produktams arba paslaugoms, kuriems vis dar taikomas (iš dalies) pakeistas standartas, bet netaikomas naujas standartas.

3 pastaba:

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujas cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naują cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

PASTABA:

Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, kurių sąrašas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (4) 27 straipsnį.

Standartus priima Europos standartizacijos organizacijos anglų kalba (CEN ir Cenelec juos taip pat skelbia prancūzų ir vokiečių kalbomis). Po to nacionalinės standartizacijos organizacijos standartų pavadinimus verčia į visas kitas reikiamas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisija neatsako už pavadinimų, pateiktų skelbti Oficialiajame leidinyje, teisingumą.

Nuorodos į klaidų ištaisymus „…/AC: YYYY“ skelbiamos tik informacijos tikslais. Klaidų ištaisyme iš standarto teksto pašalinamos spausdinimo, kalbos ar panašios klaidos ir klaidų ištaisymas gali būti aktualus tik vienai ar kelioms Europos standartizacijos organizacijos priimto standarto kalbinėms versijoms.

Nuorodinių žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis.

Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus ir kitus Europos standartus rasite internete adresu:

http://ec.europa.eu/growth/single-market/european-standards/harmonised-standards/index_en.htm


(1)  OL L 81, 2016 3 31, p. 51.

(2)  OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

(3)  ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

CEN: Rue de la Science 23, 1040 Brussels, BELGIUM, Tel. +32 25500811; Faks. +32 25500819 (http://www.cen.eu)

Cenelec: Rue de la Science 23, 1040 Brussels, BELGIUM, Tel. +32 25500811; Faks. +32 25500819 (http://www.cenelec.eu)

ETSI: 650, route des Lucioles, F-06921 Sophia Antipolis, France, Tel.+33 492944200; fax +33 493654716, (http://www.etsi.eu)

(4)  OL C 338, 2014 9 27, p. 31


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/41


Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 113/04)

Tai – pirmasis darniųjų standartų nuorodų sąrašas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/425 (1)

ESO (2)

Standarto nuoroda ir pavadinimas

(ir pamatinis dokumentas)

Atitikties prielaidos taikymo pradžios data paaiškinta 0 pastaba

Pakeisto standarto duomenys

Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data 1 pastaba

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

CEN

EN 136:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Ištisinės kaukės. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 136:1998/AC:2003

 

 

 

CEN

EN 137:2006

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Autonominiai atvirosios apykaitos kvėpavimo suslėgtojo oro aparatai su viso veido kauke. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 140:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Puskaukės ir ketvirtinės kaukės. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 140:1998/AC:1999

 

 

 

CEN

EN 142:2002

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kandiklinis įtaisas. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 143:2000

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dalelių filtrai. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 143:2000/AC:2005

 

 

 

 

EN 143:2000/A1:2006

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 144–1:2000

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų balionų vožtuvai. 1 dalis. Įsukamojo tarpvamzdžio srieginės jungtys

21.4.2018

 

 

 

EN 144–1:2000/A1:2003

21.4.2018

 

 

 

EN 144–1:2000/A2:2005

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 144–2:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų balionų vožtuvai. 2 dalis. Išleidžiamosios jungtys

21.4.2018

 

 

CEN

EN 144–3:2003

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų balionų vožtuvai. 3 dalis. Kvėpuojamojo azoto ir deguonies mišinio bei deguonies išleidžiamojo atvamzdžio jungtys

21.4.2018

 

 

 

EN 144–3:2003/AC:2003

 

 

 

CEN

EN 145:1997

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Autonominiai uždarojo ciklo suslėgtojo deguonies arba suslėgtojo deguonies-azoto tipo aparatai. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 145:1997/A1:2000

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 148–1:1999

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Antveidžių sriegiai. 1 dalis. Standartinio sriegio jungtis

21.4.2018

 

 

CEN

EN 148–2:1999

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Antveidžių sriegiai. 2 dalis. Centrinio sriegio jungtis

21.4.2018

 

 

CEN

EN 148–3:1999

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Antveidžių sriegiai. 3 dalis. Srieginė jungtis M45 * 3

21.4.2018

 

 

CEN

EN 149:2001+A1:2009

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės apsaugai nuo dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 166:2001

Asmeninė akių apsauga. Specifikacijos

21.4.2018

 

 

CEN

EN 169:2002

Asmeninė akių apsauga. Suvirinimo ir giminiškų technologijų filtrai. Šviesos praleidimo reikalavimai ir rekomenduojamasis naudojimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 170:2002

Asmeninė akių apsauga. Ultravioletiniai filtrai. Praleidimo reikalavimai ir naudojimo rekomendacijos

21.4.2018

 

 

CEN

EN 172:1994

Asmeninė akių apsauga. Filtrai nuo saulės akinimo pramonės reikmėms

21.4.2018

 

 

 

EN 172:1994/A1:2000

21.4.2018

 

 

 

EN 172:1994/A2:2001

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 174:2001

Asmeninė akių apsauga. Apsauginiai kalnų slidininkų akiniai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 175:1997

Asmeninė apsauga. Akių ir veido apsaugos įranga suvirinimo ir panašiems procesams

21.4.2018

 

 

CEN

EN 207:2017

Asmeninės akių apsaugos priemonės. Filtrai ir akių apsaugai nuo lazerio spinduliuotės (apsaugos nuo lazerio akiniai)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 208:2009

Asmeninė akių apsauga. Akių apsaugai, naudojami derinant lazerius ir lazerių sistemas (akių apsaugai derinant lazerius)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 250:2014

Kvėpavimo įranga. Autonominiai atvirosios apytakos suslėgto oro narų aparatai. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 342:2017

Apsauginė apranga. Drabužiai ir jų komplektai, apsaugantys nuo šalčio

21.4.2018

 

 

CEN

EN 343:2003+A1:2007

Apsauginė apranga. Apsauga nuo lietaus

21.4.2018

 

 

 

EN 343:2003+A1:2007/AC:2009

 

 

 

CEN

EN 352–1:2002

Klausos apsaugos priemonės. Bendrieji reikalavimai. 1 dalis. Ausinės

21.4.2018

 

 

CEN

EN 352–2:2002

Klausos apsaugos priemonės. Bendrieji reikalavimai. 2 dalis. Ausų kamšteliai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 352–3:2002

Klausos apsaugos priemonės. Bendrieji reikalavimai. 3 dalis. Prie pramoninio apsauginio šalmo pritvirtintos ausinės

21.4.2018

 

 

CEN

EN 352–4:2001

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymai. 4 dalis. Ausų kamšteliai pagal garso slėgio lygį

21.4.2018

 

 

 

EN 352–4:2001/A1:2005

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 352–5:2002

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymas. 5 dalis. Ausinės žmogų veikiančiam triukšmui sumažinti

21.4.2018

 

 

 

EN 352–5:2002/A1:2005

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 352–6:2002

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymas. 6 dalis. Ausinės su elektriniais garsinių signalų įvadais

21.4.2018

 

 

CEN

EN 352–7:2002

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymas. 7 dalis. Ausų kamšteliai pagal garso slėgio lygį

21.4.2018

 

 

CEN

EN 352–8:2008

Klausos apsaugos priemonės. Saugos reikalavimai ir bandymai. 8 dalis. Pramoginės garsinės ausinės

21.4.2018

 

 

CEN

EN 353–1:2014+A1:2017

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant inkaravimo vedlinę. 1 dalis. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant standžiąją inkaravimo vedlinę

21.4.2018

 

 

CEN

EN 353–2:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. 2 dalis. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant lanksčiąją inkaravimo vedlinę

21.4.2018

 

 

CEN

EN 354:2010

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Saugos virvės

21.4.2018

 

 

CEN

EN 355:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Energijos sugertuvai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 358:1999

Asmeninė apsauginė įranga darbo padėčiai nustatyti ir apsaugoti nuo kritimo iš aukščio. Diržai darbo padėčiai nustatyti ir sulaikyti krentant. Kobiniai darbo padėčiai nustatyti

21.4.2018

 

 

CEN

EN 360:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Įtraukiamieji kritimo stabdytuvai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 361:2002

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Kūno saugos diržai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 362:2004

Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Jungtys

21.4.2018

 

 

CEN

EN 365:2004

Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Naudojimo instrukcijų, techninės priežiūros, periodinio tikrinimo, taisymo, ženklinimo ir pakavimo bendrieji reikalavimai

21.4.2018

 

 

 

EN 365:2004/AC:2006

 

 

 

CEN

EN ISO 374–1:2016

Apsauginės pirštinės nuo pavojingų chemikalų ir mikroorganizmų. 1 dalis. Terminija ir apsaugos nuo cheminės rizikos charakteristikų reikalavimai (ISO 374–1:2016)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 374–5:2016

Apsauginės pirštinės nuo pavojingų chemikalų ir mikroorganizmų. 5 dalis. Terminija ir apsaugos nuo mikroorganizmų keliamos rizikos charakteristikų reikalavimai (ISO 374–5:2016)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 379:2003+A1:2009

Asmeninė akių apsauga. Automatiniai suvirinimo filtrai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 381–5:1995

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 5 dalis. Reikalavimai kojų apsauginėms priemonėms

21.4.2018

 

 

CEN

EN 381–7:1999

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 7 dalis. Reikalavimai pirštinėms, apsaugančioms nuo grandininių pjūklų

21.4.2018

 

 

CEN

EN 381–9:1997

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 9 dalis. Reikalavimai antkurpiams, apsaugantiems nuo grandininių pjūklų

21.4.2018

 

 

CEN

EN 381–11:2002

Apsauginė rankinių grandininių pjūklų naudotojų apranga. 11 dalis. Viršutinės kūno dalies apsaugų reikalavimai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 388:2016

Apsauginės pirštinės nuo mechaninių pažaidų

21.4.2018

 

 

CEN

EN 397:2012+A1:2012

Pramoniniai apsauginiai šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 402:2003

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Plaučių valdomas gelbėjimosi autonominis atvirosios apytakos suslėgtojo oro kvėpavimo aparatas su viso veido kauke arba kandiklio sąranka. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 403:2004

Gelbėjimosi kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtravimo priemonės su gaubtu gelbėtis nuo gaisro. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 404:2005

Gelbėjimosi kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtrinis gelbėjimosi nuo anglies monoksido respiratorius su kandiklio sąranka

21.4.2018

 

 

CEN

EN 405:2001+A1:2009

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės su vožtuvais apsaugai nuo dujų arba dujų ir dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 407:2004

Apsauginės pirštinės nuo šiluminių pavojų (karščio ir(arba) ugnies)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 420:2003+A1:2009

Apsauginės pirštinės. Bendrieji reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 421:2010

Apsauginės pirštinės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir radioaktyviosios taršos

21.4.2018

 

 

CEN

EN 443:2008

Ugniagesių šalmai pastatuose ir kitose konstrukcijose

21.4.2018

 

 

CEN

EN 469:2005

Apsauginė ugniagesių apranga. Apsauginės ugniagesių aprangos charaktristikų reikalavimai

21.4.2018

 

 

 

EN 469:2005/A1:2006

21.4.2018

3 pastaba

 

 

EN 469:2005/AC:2006

 

 

 

CEN

EN 511:2006

Apsauginės pirštinės nuo šalčio

21.4.2018

 

 

CEN

EN 564:2014

Alpinizmo įranga. Pagalbinė virvė. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 565:2017

Alpinizmo įranga. Juosta. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 566:2017

Alpinizmo įranga. Pakėlimo virvės. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 567:2013

Alpinizmo įranga. Virvių fiksatoriai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 568:2015

Alpinizmo įranga. Ledo inkarai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 569:2007

Alpinizmo įranga. Ąsiniai varžtai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 659:2003+A1:2008

Apsauginės ugniagesių pirštinės

21.4.2018

 

 

 

EN 659:2003+A1:2008/AC:2009

 

 

 

CEN

EN 795:2012

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Inkaravimo įtaisai

21.4.2018

 

 

Įspėjimas: Šis skelbimas netaikomas įrangai, kuri aprašyta:

kaip A tipo įranga (inkaravimo įtaisai su vienu arba daugiau stacionariųjų inkaravimo taškų, kurie naudojimo metu turi būti pritvirtinami prie konstrukcijos konstrukciniais inkarais arba tvirtinimo elementais), nurodyta 3.2.1, 4.4.1, 5.3 punktuose,

kaip C tipo įranga (inkaravimo įtaisai su horizontaliomis lanksčiosiomis vedlinėmis), nurodyta 3.2.3, 4.4.3 ir 5.5 punktuose,

kaip D tipo įranga (inkaravimo įtaisai su horizontaliomis standžiosiomis vedlinėmis), nurodyta 3.2.4, 4.4.4 ir 5.6 punktuose,

visi pirmiau minėtų įtaisų deriniai.

Dėl A, C ir D tipų šis skelbimas nėra susijęs su šiais punktais: 4.5, 5.2.2, 6, 7; A priedu ir ZA priedu.

Atitinkamai, dėl pirmiau nurodytos įrangos negalima daryti prielaidos, kad ji atitinka Reglamentas (ES) 2016/425 nuostatas, nes ji nėra laikoma asmenine apsaugos įranga.

CEN

EN 812:2012

Pramoninės apsauginės kepurės

21.4.2018

 

 

CEN

EN 813:2008

Asmeninė apsaugos nuo kritimo įranga. Sėdimieji diržai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 943–1:2015

Apsauginė apranga nuo kietųjų, skystųjų ir dujinių chemikalų, įskaitant skystuosius aerozolius ir kietąsias daleles. 1 dalis. Ventiliuojamų ir neventiliuojamų, nepralaidžių dujoms (1 tipo) kombinezonų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 958:2017

Alpinizmo įranga. Energiją sugeriančios sistemos, naudojamos kopiant stačiu uolos šlaitu (via ferrata). Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 966:2012+A1:2012

Oreivystės sportui skirti šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1073–2:2002

Apsauginė apranga nuo radioaktyviosios taršos. 2 dalis. Neventiliuojamosios apsauginės aprangos nuo taršos radioaktyviosiomis dulkėmis reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1077:2007

Kalnų slidininkų ir snieglentininkų šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1078:2012+A1:2012

Dviratininkų, riedlentininkų ir riedutininkų šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1080:2013

Šalmai mažiems vaikams apsaugoti nuo smūgio

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1082–1:1996

Apsauginė apranga. Pirštinės ir rankų apsaugai, apsaugantys nuo rankinių peilių įpjovimų ir dūrių. 1 dalis. Šarvažiedės pirštinės ir rankų apsaugai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1082–2:2000

Apsauginė apranga. Pirštinės ir rankų apsaugai, apsaugantys nuo rankinių peilių įpjovimų ir dūrių. 2 dalis. Pirštinės ir rankų apsaugai, pagaminti iš kitos nei šarvažiedė medžiagos

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1146:2005

Gelbėjimosi kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Evakuaciniai automatiniai uždarosios kvėpavimo grandinės suslėgtojo oro aparatai su gaubtu. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1149–5:2008

Apsauginė apranga. Elektrostatinės savybės. 5 dalis. Reikalavimai, keliami medžiagų darbinėms charakteristikoms ir modeliui

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1150:1999

Apsauginė apranga. Neprofesinė ryškioji apranga. Bandymo metodai ir reikalavimai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1385:2012

Baidarininkų ir srauniojo vandens sportininkų šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1486:2007

Apsauginė gaisrininkų apranga. Specialioms gaisro gesinimo operacijoms skirtos atspindinčios aprangos bandymo metodai ir reikalavimai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1497:2007

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Gelbėjimo diržai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1731:2006

Asmeninė akių apsauga. Tinklinės akių ir veido apsaugos priemonės

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1827:1999+A1:2009

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Puskaukės be įkvėpimo vožtuvų ir su atskiriamais filtrais, apsaugančios nuo dujų, dujų ir dalelių arba tik dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1891:1998

Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Mažo tąsumo lynai su šerdies apvalkalu

21.4.2018

 

 

CEN

EN 1938:2010

Asmeninė akių apsauga. Apsauginiai akiniai, skirti motociklų ir mopedų naudotojams

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 10819:2013

Mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Rankas veikiančios vibracijos. Vibracijų perdavimo delnui per pirštines faktoriaus matavimo ir įvertinimo metodas (ISO 10819:2013)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 10862:2009

Mažieji laivai. Trapecijos diržų greito atkabinimo sistema (ISO 10862:2009)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12021:2014

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kvėpavimo aparatų suslėgtos dujos

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12083:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtrai su kvėpavimo žarnomis (filtrai be kaukės). Dalelių, dujų ir kombinuoti filtrai. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 12083:1998/AC:2000

 

 

 

CEN

EN 12270:2013

Alpinizmo įranga. Pleištai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12275:2013

Alpinizmo įranga. Jungtys. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12276:2013

Alpinizmo įranga. Pleištiniai įtaisai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12277:2015

Alpinizmo įranga. Diržai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12278:2007

Alpinizmo įranga. Skrysčiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 12312–1:2013

Akių ir veido apsauga. Saulės ir kitokie akiniai. 1 dalis. Bendrosios paskirties saulės akiniai (ISO 12312–1:2013)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 12312–1:2013/A1:2015

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN ISO 12312–2:2015

Akių ir veido apsauga. Saulės ir kitokie akiniai. 2 dalis. Filtrai, skirti tiesioginiam Saulės stebėjimui (ISO 12312–2:2015)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 12401:2009

Mažieji laivai. Denio saugos diržai ir saugos juostos. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai (ISO 12401:2009)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 12402–5:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 5 dalis. Plūduriavimo priemonės, (lygmuo 50). Saugos reikalavimai (ISO 12402–5:2006)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 12402–5:2006/AC:2006

 

 

 

 

EN ISO 12402–5:2006/A1:2010

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN ISO 12402–6:2006

Asmeninės plaukiojimo priemonės. 6 dalis. Specialiosios paskirties gelbėjimosi liemenės ir plūduriavimo priemonės Saugos reikalavimai ir papildomi bandymo metodai (ISO 12402–6:2006)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 12402–6:2006/A1:2010

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN ISO 12402–8:2006

Asmeninės plūduriavimo priemonės. 8 dalis. Priedai. Saugos reikalavimai ir bandymų metodai (ISO 12402–8:2006)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 12402–8:2006/A1:2011

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 12477:2001

Apsauginės suvirintojų pirštinės

21.4.2018

 

 

 

EN 12477:2001/A1:2005

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 12492:2012

Alpinizmo įranga. Alpinistų šalmai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12841:2006

Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukščio įranga. Lyninės prieigos sistemos. Lyno reguliavimo įtaisai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 12941:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Varikliniai filtravimo įtaisai su šalmu arba gaubtu. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 12941:1998/A1:2003

21.4.2018

 

 

 

EN 12941:1998/A2:2008

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 12942:1998

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Orpūtiniai filtravimo aparatai su ištisine kauke, puskauke arba ketvirtine kauke. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 12942:1998/A1:2002

21.4.2018

 

 

 

EN 12942:1998/A2:2008

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 13034:2005+A1:2009

Apsauginė apranga nuo skystųjų chemikalų. Trumpalaikės apsauginės aprangos nuo skystųjų chemikalų naudojimo reikalavimai (6 ir PB [6] tipo įranga)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13061:2009

Apsauginė apranga. Futbolininkų blauzdų apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13158:2009

Apsauginė apranga. Apsauginiai švarkai ir liemenės bei pečių apsaugai, skirti jojikams, arklių prižiūrėtojams ir kinkinių vadeliotojams. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13178:2000

Asmeninė akių apsauga. Akių apsaugos priemonės sniegaeigių vartotojams

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13277–1:2000

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13277–2:2000

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 2 dalis. Kelties, blauzdos ir dilbio apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13277–3:2013

Apsauginė kovos menų įranga. 3 dalis. Papildomi reikalavimai ir liemens apsaugų bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13277–4:2001

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 4 dalis. Papildomi galvos apsaugų reikalavimai ir bandymų metodai

21.4.2018

 

 

 

EN 13277–4:2001/A1:2007

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN 13277–5:2002

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 5 dalis. Genitalijų ir pilvo srities apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13277–6:2003

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 6 dalis. Moterų krūtinės apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13277–7:2009

Apsauginė kovos menų sporto įranga. 7 dalis. Papildomieji reikalavimai, keliami plaštakų ir pėdų apsaugams bei jų bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13277–8:2017

Apsauginės kovos menų priemonės. 8 dalis. Karatė veido apsaugų papildomieji reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13356:2001

Nedarbinių drabužių priedai matomumui pagerinti. Bandymo metodai ir reikalavimai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13484:2012

Rogučių naudotojų šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13546:2002+A1:2007

Apsauginė apranga. Žolės riedulio vartininko plaštakos, rankos, krūtinės ląstos, pilvo srities, kojos, pėdos ir genitalijų apsaugai bei žolės riedulininkų blauzdų apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13567:2002+A1:2007

Apsauginė apranga. Fechtuotojų plaštakos, rankos, krūtinės ląstos, pilvo srities, kojos, genitalijų ir veido apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13594:2015

Apsauginės motociklininkų profesionalų pirštinės. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13595–1:2002

Apsauginė motociklininkų profesionalų apranga. Striukės, kelnės ir ištisiniai bei kelių dalių kombinezonai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13595–3:2002

Apsauginė motociklininkų profesionalų apranga. Striukės, kelnės ir ištisiniai bei kelių dalių kombinezonai. 3 dalis. Bandymo metodas nustatyti atsparumą plyšimui

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13634:2017

Apsauginė motociklininkų avalynė. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 13688:2013

Apsauginė apranga. Bendrieji reikalavimai (ISO 13688:2013)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13781:2012

Sniegomobilių ir bobslėjų vairuotojų ir keleivių apsauginiai šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13794:2002

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Gelbėjimosi autonominis uždarosios apytakos kvėpavimo aparatas. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13832–2:2006

Avalynė, apsauganti nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 2 dalis. Avalynė, apsauganti nuo chemikalų užpurškimo

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13832–3:2006

Avalynė, apsauganti nuo chemikalų ir mikroorganizmų. 3 dalis. Avalynė, efektyviai apsauganti nuo chemikalų

21.4.2018

 

 

CEN

EN 13949:2003

Kvėpavimo įranga. Autonominis atvirosios apytakos suslėgtojo azoto ir deguonies mišinio arba deguonies naro aparatas. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 13982–1:2004

Apsauginė apranga nuo kietųjų, sveikatai žalingų dalelių. 1 dalis. Apsaugančios nuo chemikalų aprangos, teikiančios visam kūnui apsaugą nuo ore esančių sveikatai žalingų dalelių, naudojimo charakteristikų reikalavimai (5 tipo apranga) (ISO 13982–1:2004)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 13982–1:2004/A1:2010

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN ISO 13998:2003

Apsauginė apranga. Prijuostės, kelnės, liemenės, apsaugančios nuo rankinių peilių įpjovimų ir dūrių (ISO 13998:2003)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14021:2003

Motociklų kroso dalyvių apsaugos nuo akmenų ir purvo skydai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14052:2012+A1:2012

Aukštos kokybės pramoniniai šalmai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14058:2017

Apsauginė apranga. Drabužiai, apsaugantys nuo vėsios aplinkos

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14120:2003+A1:2007

Apsauginė apranga. Riedučių sporto įrangos naudotojų riešo, delno, kelio ir alkūnės apsaugai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14126:2003

Apsauginė apranga. Apsauginė apranga nuo infekcinių agentų. Naudojimo savybių reikalavimai ir bandymų metodai

21.4.2018

 

 

 

EN 14126:2003/AC:2004

 

 

 

CEN

EN 14143:2013

Kvėpavimo įranga. Autonominis uždarosios apytakos naro aparatas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14225–1:2017

Nardymo kostiumai. 1 dalis. Izoterminiai kostiumai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14225–2:2017

Nardymo kostiumai. 2 dalis. Sausieji kostiumai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14225–3:2017

Nardymo kostiumai. 3 dalis. Aktyviai šildomos arba aušinamos kostiumo sistemos ir jų komponentai. Reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14328:2005

Apsauginė apranga. Pirštinės ir rankų apsaugai, apsaugantys nuo elektrinių peilių įpjovimų

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14387:2004+A1:2008

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dujų filtrai ir sudėtiniai filtrai. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14435:2004

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Autonominiai atvirosios grandinės, suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai su puskauke, suprojektuoti naudoti tik esant teigiamam slėgiui. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 14460:1999

Apsauginė automobilių lenktynių vairuotojų apranga. Apsauga nuo šilumos ir liepsnos. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai ir bandymo metodai. 1 keitinys. Modifikuotas išlinkimo bandymas (ISO 14460:1999)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 14460:1999/A1:2002

21.4.2018

3 pastaba

 

 

EN ISO 14460:1999/AC:1999

 

 

 

CEN

EN 14529:2005

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Tiktai evakuacijai skirti autonominiai atvirosios grandinės suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai su puskauke, suprojektuoti naudoti plaučių poreikiu valdomu vožtuvu esant teigiamam slėgiui. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14593–1:2005

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Vamzdžiu tiekiamo suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai su vartojimo vožtuvu. 1 dalis. Aparatai su ištisine kauke. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 14594:2005

Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Nenutrūkstamo tiekimo suslėgtojo oro kvėpavimo aparatai. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

21.4.2018

 

 

 

EN 14594:2005/AC:2005

 

 

 

CEN

EN 14605:2005+A1:2009

Apsauginė apranga nuo skystųjų chemikalų. Apsauginės aprangos su skysčiams (3 tipo apranga) arba purškimui (4 tipo apranga) nepralaidžiomis jungtimis, įskaitant jos elementus, apsaugančius tik tam tikras kūno dalis ([3] PB tipo ir [4] PB tipo apranga), naudojimo reikalavimai

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 14877:2002

Apsauginė apranga, dėvima srovinio abrazyvinio apdirbimo, naudojant granuliuotus abrazyvus, darbuose (ISO 14877:2002)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 15027–1:2012

Nardymo kombinezonai. 1 dalis. Nuolat dėvimi kombinezonai, reikalavimai, įskaitant saugą (ISO 15027–1:2012)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 15027–2:2012

Nardymo kombinezonai. 2 dalis. Gelbėjimosi kombinezonai, reikalavimai, įskaitant saugą (ISO 15027–2:2012)

21.4.2018

 

 

CEN

EN 15090:2012

Ugniagesių avalynė

21.4.2018

 

 

CEN

EN 15151–1:2012

Alpinizmo įranga. Stabdymo įtaisai. 1 dalis. Pusiau automatiniai stabdymo įtaisai, saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 15333–1:2008

Kvėpavimo įranga. Atviros apytakos suslėgtųjų dujų nardymo aparatai su ryšio žarna. Plaučių valdomi aparatai

21.4.2018

 

 

 

EN 15333–1:2008/AC:2009

 

 

 

CEN

EN 15333–2:2009

Kvėpavimo įranga. Atvirosios apytakos suslėgtų dujų nardymo aparatai su ryšio žarna. 2 dalis. Laisvosios apytakos aparatai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 15613:2008

Kelių ir alkūnių apsaugai, naudojami sporto salėse. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN 16027:2011

Apsauginė apranga. Profesionalių futbolo vartininkų pirštinės su apsauginiu poveikiu

21.4.2018

 

 

CEN

EN 16350:2014

Apsauginės pirštinės nuo elektrostatinių pavojų

21.4.2018

 

 

CEN

EN 16473:2014

Ugniagesių šalmai. Šalmai, naudojami atliekant techninio gelbėjimo operacijas

21.4.2018

 

 

CEN

EN 16716:2017

Alpinizmo įranga. Gelbėjimosi, įvykus sniego griūčiai, oro pagalvių sistema. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 17249:2013

Saugioji avalynė, atspari grandininių pjūklų įpjovimui (ISO 17249:2013)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 17249:2013/AC:2014

 

 

 

CEN

EN ISO 20345:2011

Asmeninės apsaugos priemonės. Saugi avalynė (ISO 20345:2011)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 20346:2014

Asmeninės apsaugos priemonės. Apsauginė avalynė (ISO 20346:2014)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 20347:2012

Asmeninės apsaugos priemonės. Darbinė avalynė (ISO 20347:2012)

21.4.2018

 

 

CEN

EN ISO 20471:2013

Gerai matoma apranga. Bandymo metodai ir reikalavimai (ISO 20471:2013, Corrected version 2013–06–01)

21.4.2018

 

 

 

EN ISO 20471:2013/A1:2016

21.4.2018

3 pastaba

 

CEN

EN ISO 27065:2017

Apsauginė apranga. Su pesticidais dirbančių operatorių ir apdorotoje zonoje dirbančių darbuotojų apsauginės aprangos veiksmingumo reikalavimai (ISO 27065:2017)

21.4.2018

 

 

0 pastaba:

Tai – data, nuo kurios laikomasi darniojo standarto arba jo dalies remiantis atitikties atitinkamiems Sąjungos teisės aktų reikalavimams prielaida.

1 pastaba:

Paprastai atitikties prielaidos galiojimo pasibaigimo data - tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais data gali būti ir kita.

2.1 pastaba:

Naujo (arba iš dalies pakeisto) standarto ir pakeisto standarto taikymo sritis yra ta pati. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

2.2 pastaba:

Naujo standarto taikymo sritis yra platesnė nei pakeisto standarto. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

2.3 pastaba:

Naujo standarto taikymo sritis yra siauresnė nei pakeisto standarto. Produktų arba paslaugų, kuriems taikomas naujasis standartas, atveju nurodytą dieną pagal (iš dalies) pakeistą standartą nebedaroma prielaidai, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų. Tai neturi poveikio prielaidai, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų, nustatytų produktams arba paslaugoms, kuriems vis dar taikomas (iš dalies) pakeistas standartas, bet netaikomas naujas standartas.

3 pastaba:

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujas cituojamas pakeitimas.

PASTABA:

Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, kurių sąrašas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (3) 27 straipsnį.

Standartus priima Europos standartizacijos organizacijos anglų kalba (CEN ir Cenelec juos taip pat skelbia prancūzų ir vokiečių kalbomis). Po to nacionalinės standarizacijos organizacijos standartų pavadinimus verčia į visas kitas reikiamas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisija neatsako už pavadinimų, pateiktų skelbti Oficialiajame leidinyje, teisingumą.

Nuorodos į klaidų ištaisymus „…/AC:YYYY“ skelbiamos tik informacijos tikslais. Klaidų ištaisyme iš standarto teksto pašalinamos spausdinimo, kalbos ar panašios klaidos ir klaidų ištaisymas gali būti aktualus tik vienai ar kelioms Europos standartizacijos organizacijos priimto standarto kalbinėms versijoms.

Nuorodinių žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis.

Europos Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas.

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus ir kitus Europos standartus rasite internete adresu:

http://ec.europa.eu/growth/single-market/european-standards/harmonised-standards/index_en.htm


(1)  OL L 81, 2016 3 31, p. 51.

(2)  ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

CEN: Rue de la Science 23, 1040 Brussels, BELGIUM, tel. +32 25500811, faks. +32 25500819 (http://www.cen.eu)

Cenelec: Rue de la Science 23, 1040 Brussels, BELGIUM, tel. +32 25500811, faks. +32 25500819 (http://www.cenelec.eu)

ETSI: 650, route des Lucioles, 06921 Sophia Antipolis, FRANCE, tel.+33 492944200, faks. +33 493654716 (http://www.etsi.eu)

(3)  OL C 338, 2014 9 27, p. 31.


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/65


Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2016 m. rugsėjo 21 d. posėdyje dėl sprendimo projekto, susijusio su byla M.7801 – Wabtec / Faiveley Transport

Pranešėjo valstybė narė – Estija

(2018/C 113/05)

Koncentracija

1.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra Sąjungos masto, kaip nurodyta Susijungimų reglamento 1 straipsnio 3 dalyje.

Atitinkamos rinkos

3.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl sprendimo projekte pateiktų atitinkamos produkto rinkos ir geografinės rinkos apibrėžčių.

4.

Visų pirma Patariamasis komitetas pritaria Komisijos išvadoms, kad:

4.1.

riedmenų pneumatinės stabdžių sistemos sudaro nuo kitų tipų stabdžių ir hidraulinių stabdžių rinkų atskirą produkto rinką;

4.2.

egzistuoja atskiros riedmenų visuminių pneumatinių stabdžių sistemų ir jų posistemių (mechaninių stabdžių, stabdžių sistemos valdiklių ir oro tiekimo elementų) rinkos;

4.3.

egzistuoja šios atskiros riedmenų frikcinių medžiagų rinkos: i) organinių stabdžių trinkelių (diskinių), ii) sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių), iii) organinių stabdžių trinkelių (būgninių), iv) sukepinto metalo stabdžių trinkelių (būgninių);

4.4.

stabdžių diskai sudaro nuo frikcinių medžiagų rinkos atskirą rinką;

4.5.

pantografai ir pantografų kontaktiniai intarpai sudaro viena nuo kitos atskiras rinkas ir

4.6.

atitinkama visų riedmenų įrangos rinkų geografinė aprėptis yra EEE masto, tačiau tiksli geografinė energijos skaitiklių ir įvykių rašytuvų rinkų aprėptis gali likti nenustatyta.

Konkurencijos vertinimas

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad riedmenų įrangos rinkas tikslinga vertinti pirminės įrangos gamintojų rinkos lygmeniu, išskyrus komponentų, kuriuos reikia reguliariai keisti (pvz., frikcinių medžiagų ir stabdžių diskų), rinkas, kuria galima vertinti antrinės rinkos lygmeniu.

6.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siūlomas sandoris, apie kurį iš pradžių pranešė pranešančioji šalis, gali itin apriboti veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, visų pirma dėl susidariusios ar sustiprėjusios dominuojančios padėties šiose rinkose:

6.1.

sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių) antrinėje rinkoje EEE; ir

6.2.

sukepinto metalo stabdžių trinkelių (būgninių) antrinėje rinkoje EEE.

7.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad dėl siūlomo sandorio neatsirastų didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai jokiose kitose su siūlomu sandoriu susijusiose rinkose.

Įsipareigojimai

8.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad įsipareigojimai yra pakankami, kad būtų išspręstos konkurencijos problemos, susijusios su siūlomu sandoriu šiose rinkose:

8.1.

sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių) antrinėje rinkoje EEE; ir

8.2.

sukepinto metalo stabdžių trinkelių (būgninių) antrinėje rinkoje EEE.

Suderinamumas su vidaus rinka ir EEE susitarimu

9.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos išvadoms, kad jeigu bus visiškai laikomasi įsipareigojimų, siūlomu sandoriu neturėtų būti itin ribojama veiksminga konkurencija vidaus rinkoje ar didelėje jos dalyje.

10.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siūlomas sandoris turėtų būti pripažintas suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/67


Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

Byla M.7801 – Wabtec / Faiveley Transport

(2018/C 113/06)

1.

2016 m. balandžio 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo pagal Susijungimų reglamento (2) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą sandorį (toliau – siūlomas sandoris): įmonė „Westinghouse Air Brake Technologies Corporation“ (toliau – „Wabtec“) ketina pirkdama akcijas įgyti netiesioginę išskirtinę visos įmonės „Faiveley Transport S.A.“ (toliau – „Faiveley“) kontrolę. Įmonė „Wabtec“ toliau vadinama pranešančiąja šalimi, o įmonės „Wabtec“ ir „Faiveley“ kartu vadinamos šalimis.

2.

2016 m. gegužės 12 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame konstatuota, kad siūlomas sandoris kelia rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu, kiek tai susiję su visuminių pneumatinių stabdžių sistemų ir jų posistemių (vežimėlių stabdžių ir pneumatinių stabdžių sistemos valdiklių), pantografų, stabdžių diskų ir frikcinių medžiagų rinkomis.

3.

2016 m. birželio 17 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalį, kuriuo, pranešančiajai šaliai sutikus, pratęstas antrasis siūlomo sandorio nagrinėjimo etapas ir galutinio sprendimo priėmimo terminas 20 dienų.

4.

2016 m. liepos 8 d. šis terminas buvo sustabdytas pagal Susijungimų reglamento 10 straipsnio 4 dalį ir Susijungimų įgyvendinimo reglamento (3) 9 straipsnį. Sustabdymo laikotarpis baigėsi 2016 m. liepos 13 d.

5.

2016 m. liepos 25 d. pranešančioji šalis pateikė Komisijai įsipareigojimus (toliau – pirmieji įsipareigojimai) ir Komisija pradėjo rinkos tyrimą, norėdama įvertinti, ar šie pirmieji įsipareigojimai tinkami, kad būtų išspręstos antruoju nagrinėjimo etapu patvirtintos konkurencijos problemos, susijusios su antrinėmis sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių ir būgninių) gamybos ir tiekimo rinkomis EEE.

6.

2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešančioji šalis, gavusi pastabas iš Komisijos dėl pirmųjų įsipareigojimų vertinimo, taip pat rinkos tyrimo rezultatus, pateikė patikslintus įsipareigojimus (toliau – galutiniai įsipareigojimai).

7.

Šioje byloje prašymų leisti dalyvauti byloje suinteresuotųjų trečiųjų asmenų teisėmis negauta.

8.

Komisija prieštaravimo pareiškimo pagal Susijungimų reglamento 13 straipsnio 2 dalį nepriėmė. Oficialaus žodinio bylos nagrinėjimo pagal to reglamento 14 straipsnį nebuvo.

9.

Sprendimo projekte pripažįstama, kad siūlomas sandoris yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu, jei pranešančioji šalis visiškai laikysis galutinių įsipareigojimų, kurie išdėstyti prie sprendimo projekto pridėtose sąlygose ir įpareigojimuose.

10.

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar sprendimo projektas yra susijęs tik su tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Darau išvadą, kad taip ir yra.

11.

Negavau jokio procedūrinio prašymo ar skundo vykstant šiai procedūrai ir konstatuoju, kad galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis buvo veiksmingai užtikrinta.

2016 m. rugsėjo 22 d. Briuselis

Joos STRAGIER


(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES) 16 ir 17 straipsnius.

(2)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(3)  2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004 4 30, p. 1) (Susijungimų įgyvendinimo reglamentas).


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/68


Komisijos sprendimo santrauka

2016 m. spalio 4 d.

dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu

(Byla M.7801 – Wabtec / Faiveley Transport)

(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 6325)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 113/07)

2016 m. spalio 4 d. Komisija, vadovaudamasi 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)  (1), ypač to reglamento 8 straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimą susijungimo byloje. Nekonfidencialus visas sprendimo tekstas, kuris gali būti negalutinis, anglų kalba skelbiamas Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje šiuo adresu http://ec.europa.eu/comm/competition/index_en.html.

I.   ŠALYS

1.

„Westinghouse Air Brake Technologies Corporation“ (toliau – „Wabtec“) yra JAV įsikūrusi tarptautinė įmonė, gaminanti ir tiekianti geležinkelių įrangą bei teikianti paslaugas geležinkelių sektoriuje. Ji yra rinkos lyderė Amerikos žemyne.

2.

„Faiveley Transport S.A.“ (toliau – „Faiveley“) yra Prancūzijoje įsikūrusi įmonė, gaminanti ir tiekianti integruotas sistemas bei teikianti paslaugas geležinkelių sektoriuje. Ji vykdo veiklą daugiausia Europos rinkoje.

3.

Įmonė „Wabtec“ toliau vadinama pranešančiąja šalimi, o įmonės „Wabtec“ ir „Faiveley“ kartu vadinamos šalimis.

II.   SANDORIS

4.

Sudarydama sandorį, įmonė „Wabtec“ pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, netiesioginę išskirtinę visos įmonės „Faiveley“ kontrolę (toliau – sandoris).

III.   SĄJUNGOS MASTAS

5.

Šalių bendra pasaulinė apyvarta – daugiau nei 2 500 mln. EUR (2) („Wabtec“ – 2 292 mln. EUR, „Faiveley“ – 1 048 mln. EUR). Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamų įmonių bendra apyvarta sudaro daugiau nei 100 mln. EUR, o kiekvienos jų bendra apyvarta atskirai – daugiau nei 25 mln. EUR. Kiekvienos nagrinėjamos įmonės apyvarta Sąjungoje viršija 100 mln. EUR („Wabtec“ – […] mln. EUR, „Faiveley“ – […] mln. EUR), tačiau apyvarta vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje nesudaro daugiau nei dviejų trečdalių bendros apyvartos Sąjungoje.

6.

Todėl koncentracija pagal Susijungimų reglamento 1 straipsnio 3 dalį yra Sąjungos masto.

IV.   PROCEDŪRA

7.

2016 m. balandžio 4 d. Komisija gavo pranešimą byloje.

8.

2016 m. gegužės 12 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

9.

2016 m. birželio 17 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalį, kuriuo, pranešančiajai šaliai sutikus, galutinio sprendimo priėmimo terminas pratęstas 20 dienų.

10.

2016 m. liepos 8 d. galutinio sprendimo priėmimo terminas buvo sustabdytas pagal Susijungimų reglamento 10 straipsnio 4 dalį ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 802/2004 (3), įgyvendinančio Susijungimų reglamentą, 9 straipsnį. Sustabdymo laikotarpis baigėsi 2016 m. liepos 13 d.

11.

2016 m. liepos 25 d. pranešančioji šalis pateikė Komisijai įsipareigojimus (toliau – pirmieji įsipareigojimai).

12.

2016 m. liepos 25 d. Komisija pradėjo rinkos tyrimą, norėdama įvertinti, ar pirmieji įsipareigojimai tinkami, kad būtų išspręstos Komisijos nustatytos konkurencijos problemos.

13.

2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešančioji šalis pateikė Komisijai patikslintus įsipareigojimus (toliau – galutiniai įsipareigojimai).

V.   ATITINKAMOS PRODUKTO RINKOS  (4)

a.   Pirminės įrangos rinka (PĮR) ir antrinė rinka (AR)

14.

Traukinių sektoriuje prekyba paprastai vyksta dviem lygmenimis: i) pardavimo pirminės įrangos gamintojams, įskaitant riedmenų ir posistemių gamintojus, ir ii) pardavimo traukinių operatoriams antrinėje rinkoje.

15.

Kaip ir ankstesnėje byloje (5), Komisija padarė išvadą, kad traukinių sistemų ir posistemių rinkas tikslinga vertinti pirminės įrangos gamintojų lygmeniu, nes antrinė rinka iš esmės atitinka ir atspindi padėtį pirminės įrangos rinkoje. Tačiau komponentų, kuriuos reikia reguliariai keisti traukinio eksploatavimo laikotarpiu (pavyzdžiui, frikcinių medžiagų ir stabdžių diskų), atžvilgiu Komisija atliko atskirą vertinimą antrinės rinkos lygmeniu.

b.   Pneumatinės trintinių stabdžių sistemos ir jų posistemės

16.

Traukiniui sulėtinti arba sustabdyti galima rinktis įvairius skirtingus techninius sprendimus, pavyzdžiui, trintinius stabdžius, magnetinius stabdžius ir dinaminius stabdžius. Vertinant sandorį yra svarbūs tik trintiniai stabdžiai.

17.

Kaip ir ankstesnėje byloje (6), Komisija padarė išvadą, kad bėginėms transporto priemonėms skirtų visuminių trintinių stabdžių sistemų gamyba ir tiekimas sudaro atskirą rinką (kitaip nei kitų stabdžių rūšių) ir galima atskirti pneumatines ir hidraulines sistemas.

18.

Be to, Komisija padarė išvadą, kad visuminių trintinių stabdžių sistemų rinka gali būti skirstoma bent jau į elektroninio valdymo (toliau – elektropneumatines) ir neelektroninio valdymo sistemų rinkas, taip pat negalima atmesti tolesnio diferencijavimo pagal atitinkamas riedmenų (pvz., greitaeigių, regioninių, metro ir pan.) rūšis galimybės. Tačiau Komisija nepadarė išvados šiuo klausimu, nes konkurencijos vertinimo rezultatas pagal visas alternatyvas buvo toks pats.

19.

Be to, Komisija padarė išvadą, kad yra šios atskiros pneumatinių trintinių stabdžių sistemų posistemių rinkos: i) vežimėlių stabdžių, ii) stabdžių sistemos valdiklių ir iii) oro tiekimo elementų. Komisija taip pat pažymėjo, kad stabdžių sistemos valdikliams, kaip ir visuminėms pneumatinėms trintinių stabdžių sistemoms, būtų taikomi panašūs argumentai dėl elektroninių ir neelektroninių stabdžių sistemų. Todėl tikėtina, kad vežimėlių stabdžiai, diskiniai stabdžiai (7) ir trinkeliniai stabdžiai (8) sudaro atskiras rinkas. Tačiau Komisija nepadarė išvados dėl tikslių produktų rinkų apibrėžčių, nes konkurencijos vertinimo rezultatas pagal visas alternatyvas buvo toks pats.

c.   Pantografai ir kontaktiniai intarpai

20.

Pantografas – tai įtaisas, kuriuo elektros srovė iš orinių kontaktinių linijų (kontaktinio tinklo) perduodama bėginio transporto priemonei (9). Pantografo vežimėlio viršuje sumontuojamas kontaktinis intarpas, kuris faktiškai sukimba su kontaktiniu tinklu.

21.

Komisija padarė išvadą, kad atitinkama rinka turėtų būti visų rūšių riedmenims skirtų pantografų gamyba ir tiekimas arba rinką reikėtų suskirstyti į segmentus pagal atitinkamas riedmenų rūšis. Atliekant rinkos tyrimą nustatyta, kad, visų pirma, greitiesiems traukiniams skirti pantografai gali sudaryti atskirą rinką (kitaip nei, pavyzdžiui, pagrindinių linijų ir regioninių elektrinių traukinių pantografai). Tačiau Komisija nepadarė išvados šiuo klausimu, nes konkurencijos vertinimo rezultatas pagal visas alternatyvas buvo toks pats.

22.

Be to, Komisija padarė išvadą, kad kontaktiniai intarpai sudaro atskirą rinką.

d.   Frikcinės medžiagos

23.

Naudojant trintinių stabdžių sistemas, traukinys lėtinamas arba stabdomas kinetinę energiją paverčiant šilumos energija. Frikcinės medžiagos yra esminės tokios stabdžių sistemos dalys, nes jos, spausdamos stabdžių diską arba rato riedėjimo paviršių, užtikrina trintį, kuri reikalinga energijos formai keisti.

24.

Traukiniams skirtos frikcinės medžiagos daugiausia būna dviejų skirtingų sudėčių: organinės ir sukepinto metalo (10). Jos taip pat yra dviejų pagrindinių formų: diskiniams stabdžiams skirtos stabdžių trinkelės (kuriomis spaudžiamas stabdžių diskas) ir trinkeliniams stabdžiams skirtos stabdžių trinkelės (kuriomis tiesiogiai spaudžiamas rato riedėjimo paviršius).

25.

Komisija padarė išvadą, kad egzistuoja atskiros i) organinių stabdžių trinkelių (diskinių), ii) sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių), iii) organinių stabdžių trinkelių (būgninių) ir iv) sukepinto metalo stabdžių trinkelių (būgninių) produkto rinkos. Kiekvieną šių rinkų taip pat reikėtų suskirstyti į pardavimo pirminės įrangos rinkoje ir antrinėje rinkoje segmentus. Komisija nesprendė, ar sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių) rinką reikėtų toliau skaidyti į kietų ir lanksčių trinkelių segmentus, taip pat stabdžių skritulių ir trinkelių segmentus.

e.   Stabdžių diskai

26.

Stabdžių diskai yra mechaninio vežimėlių stabdžio komponentai. Stabdžių trinkelės (diskinės) suspaudžia stabdžių diskus, kinetinę energiją paversdamos šilumos energija, kad traukinys pradėtų lėtėti arba sustotų.

27.

Komisija nusprendė, kad stabdžių diskai sudaro atskirą rinką. Be to, rinką reikėtų suskirstyti į pardavimo pirminės įrangos rinkoje ir antrinėje rinkoje segmentus.

VI.   ATITINKAMOS GEOGRAFINĖS RINKOS

28.

Komisija padarė išvadą, kad visų produktų, susijusių su sandoriu, atitinkamos geografinės rinkos yra EEE masto.

VII.   VERTINIMAS

a.   Didelis veiksmingos konkurencijos ribojimas

29.

Komisija padarė išvadą, kad sandoriu būtų labai apribota veiksminga konkurencija

i)

sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių) antrinėje rinkoje;

ii)

sukepinto metalo stabdžių trinkelių (būgninių) antrinėje rinkoje.

30.

Įvykdžius sandorį veiksminga konkurencija šiose rinkose būtų labai apribota dėl toliau nurodytų pagrindinių priežasčių.

31.

Pirma, bendros šalių rinkos dalys būtų didelės: [60–70] proc. sukepinto metalo trinkelių (diskinių) rinkos dalis, kuri padidėtų [10–20] procentinių punktų, ir [90–100] proc. trinkelių (būgninių) rinkos dalis, kuri padidėtų [0–5] procentiniais punktais. Kitų konkurentų būtų mažai – praktiškai tik bendrovės „Federal Mogul“ ir „Knorr-Bremse“ – ir jie būtų gerokai mažesni. Be to, bendrovės „Knorr-Bremse“ apyvartą iš dalies sudaro sukepinto metalo medžiagų, kurias ji įsigyja iš bendrovės „Wabtec“, pardavimas.

32.

Antra, šalys yra artimos konkurentės. Jos dažnai yra patvirtintos tų pačių riedmenų parkų tiekėjos ir įnirtingai konkuruoja dėl didelių projektų. Pavyzdžiui, šalys konkuravo neseniai Prancūzijos traukinių operatoriaus SNCF vykdytame greitųjų traukinių sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių) tiekimo konkurse teikdamos nuolat mažėjančių kainų pasiūlymus.

33.

Trečia, organinių frikcinių medžiagų tiekėjai nedaro didelio spaudimo sukepinto metalo medžiagų tiekėjams. Sukepinto metalo medžiagos pakeitimas organine frikcine medžiaga yra retas ir techniškai sudėtingas.

34.

Ketvirta, kliūtys patekti į rinką yra didelės. Sukepinto metalo frikcinėms medžiagoms kurti reikia didelių investicijų ir šioms medžiagoms taikomi griežti reguliavimo reikalavimai, nes jos yra pagrindiniai traukinio saugos elementai. Tikimybė, kad po sandorio atsiras naujų konkurentų, yra maža.

35.

Penkta, susirūpinimą išreiškė keli rinkos dalyviai, įskaitant traukinių operatorius, riedmenų gamintojus, frikcinių medžiagų konkurentus ir stabdžių sistemų konkurentą. Jie nurodė, kad dėl sandorio šiose rinkose sumažės konkurencija ir padidės kainos.

b.   Nėra didelio veiksmingos konkurencijos ribojimo

Visuminės trintinių stabdžių sistemos

36.

Šalių veikla visuminių trintinių stabdžių sistemų rinkose sutampa tik tuo atveju, jeigu vertinamas galimas krovininių vagonų/(neelektrinių) pneumatinių trintinių sistemų segmentas. Tačiau bendra rinkos dalis lieka mažesnė nei 20 %, todėl paveiktų rinkų nėra.

37.

Keleivinių riedmenų srityje paklausą EEE sudaro elektropneumatinės stabdžių sistemos, kurios tapo faktiniu visų naujų keleivinių riedmenų projektų standartu. Šalių veikla, susijusi su šiomis stabdžių sistemomis, EEE nesutampa, nes bendrovė „Wabtec“ neturi elektroninių stabdžių sistemos valdiklių, kurie turi būti naudojami EEE, todėl negali jų siūlyti (11).

38.

Vis dėlto pasibaigus I tyrimo etapui Komisija abejojo, ar bendrovė „Wabtec“ galėtų būti potenciali nauja visuminių (elektro)pneumatinių trintinių standžių sistemų rinkos, kurioje šiuo metu aiškiai pirmauja bendrovė „Knorr-Bremse“ (jos rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip [70–80] proc.) ir yra vienintelė konkuruojanti bendrovė „Faiveley“, dalyvė. Bendrovė „Wabtec“ kūrė dvi elektronines stabdžių valdymo sistemas – […] ir […] – ir buvo įrodymų, kad ketino jas pristatyti EEE. Tačiau pasibaigus II tyrimo etapui Komisija padarė išvadą, kad jos abejonės nebuvo visiškai pagrįstos ir kad pagal reikalaujamą teisinį standartą didelis veiksmingos konkurencijos apribojimas negalėjo būti nustatytas. Tai iš esmės lėmė toliau nurodytos priežastys.

39.

Pirma, bendrovės „Wabtec“ produktas […] būtų techniškai ir komerciškai netinkamas EEE. Produktas buvo kuriamas įgyvendinant JAV skirtą projektą ir neatsižvelgiant į EEE rinkos techninius reikalavimus, jis taip pat buvo […], palyginti su konkurentų produktais. Iš bendrovės „Wabtec“ vidinių dokumentų buvo matyti, kad pati bendrovė netikėjo produkto sėkme.

40.

Antra, nors tikėtina, kad […] techniniu ir komerciniu atžvilgiu labiau prilygtų produktams, kuriuos konkurentai šiuo metu parduoda EEE, jo kūrimas vis dar yra ankstyvame etape ir jam užbaigti reikės didelių kūrybinių pastangų.

41.

Trečia, kitaip nei Komisija nustatė I etape, techninės naujovės rinkoje diegiamos ne tik palaipsniui, bet ir dinamiškai. Per II tyrimo etapą bendrovė „Faiveley“ informavo Komisiją, kad 2016 m. pristatys naują stabdžių valdymo produktą, kuris yra techniniu ir komerciniu atžvilgiu gerokai pranašesnis už dabartinius bendrovės „Faiveley“ produktus. Komisija padarė išvadą, kad dėl to bendrovei „Wabtec“ būtų dar sudėtingiau patekti į rinką, nes ji turėtų ne tik pasiekti dabartinį lygmenį rinkoje, bet ir prilygti esamų konkurentų padarytai pažangai. Tapo tikėtina, kad, pavyzdžiui, […] būtų pasenęs ir jį reikėtų iš esmės perprojektuoti, todėl bendrovės patekimas į rinką būtų labiau abejotinas ir bet kuriuo atveju įvyktų vėliau, nei tikėtasi.

42.

Ketvirta, posistemių tiekėjai daro konkurencinį spaudimą. Nors šie tiekėjai negali pasiūlyti visuminių trintinių stabdžių sistemų, daugelis riedmenų gamintojų turi pajėgumų posistemes integruoti į visumines trintinių stabdžių sistemas ir šiuo pajėgumu yra pasinaudoję kaip priemone derybose.

43.

Penkta, nors vieni rinkos dalyviai išreiškė tam tikrų abejonių dėl visuminių trintinių stabdžių sistemų, kiti manė, kad sandoris galėtų turėti teigiamą poveikį ir sudaryti sąlygas bendrovei „Faiveley“ įnirtingiau konkuruoti su aiškiu rinkos lyderiu – bendrove „Knorr-Bremse“.

Trintinių stabdžių sistemos

44.

Komisija padarė išvadą, kad sandoris nekels konkurencijos problemų trintinių stabdžių posistemių rinkoje.

45.

Šalių veikla, susijusi su mechaniniais vežimėlių stabdžiais, sutampa diskinių stabdžių tiekimo rinkoje, kurioje joms tenka bendra maždaug [30–40] proc. dalis. Tačiau kiti pagrindiniai konkurentai, t. y. bendrovės „Knorr-Bremse“ ir „Dako“, yra stiprūs. Dauguma riedmenų gamintojų taip pat manė, kad net ir po sandorio turės tinkamų alternatyvų.

46.

Komisija padarė išvadą, kad stabdžių sistemos valdikliams taikomi panašūs argumentai, kaip ir visuminėms (elektro)pneumatinėms trintinių stabdžių sistemoms.

47.

Šalių veikla, susijusi su oro tiekimo sistemomis, EEE nesutampa, nes šiuo metu bendrovė „Wabtec“ tokių sistemų nesiūlo. Be to, Komisija taip pat nenustatė įrodymų, kad bendrovė „Wabtec“ būtų potenciali nauja šios rinkos dalyvė.

Pantografai ir kontaktiniai intarpai

48.

Bendra šalių pantografų rinkos dalis siekia [30–40] proc., jeigu vertinama atsižvelgiant į visų rūšių riedmenis. Kai kurių galimų segmentų rinkos dalis būtų didesnė, pavyzdžiui, [40–50] proc. greitųjų traukinių ir [60–70] proc. lokomotyvų segmentuose. Vis dėlto Komisija dėl toliau išvardytų pagrindinių priežasčių padarė išvadą, kad sandoris nekelia konkurencijos problemų pantografų rinkoje.

49.

Pirma, Komisija padarė išvadą, kad vien rinkos dalys nevisiškai apibūdina rinkos dalyvių padėtį. Taip yra, pavyzdžiui, dėl mažo konkursų skaičiaus per metus (ypač susijusių su greitaisiais traukiniais), kuris lemia rinkos dalių svyravimą. Be to, pardavimo apimtis ir rinkos dalys iš esmės priklauso ne nuo pantografų gamintojo, o nuo traukinių platformos (standartizuotų traukinių, kurie parduodami serijomis, kaip būdinga, pavyzdžiui, lokomotyvams), kurioje įdiegti pantografai, sėkmingumo.

50.

Antra, neatrodo, kad šalys būtų ypač artimos konkurentės, o daugumoje konkursų jos nekonkuruoja. Jos turi tvirtą padėtį skirtingų rūšių riedmenų rinkose: bendrovė „Faiveley“ – greitųjų traukinių, „Wabtec“ – pagrindinių linijų.

51.

Trečia, rinkoje bus daug konkurentų (pavyzdžiui, bendrovės „Schunk“, „Contact“, „Richard“, „EC Engineering“ ir „Sécheron“). NET ir mažesni konkurentai turi motyvacijos ir pajėgumų toliau plėtoti savo produktus ir taip stiprinti savo padėtį skirtinguose galimuose segmentuose.

52.

Ketvirta, riedmenų gamintojams tenka svarbus vaidmuo pantografų rinkoje: jie jau yra bendradarbiavę su pantografų tiekėjais, kuriančiais pantografus naujiems traukiniams, ir daugelis riedmenų gamintojų nurodė, kad prireikus galėtų patys pradėti gamybą arba remti pantografų tiekėjus. Apskritai atrodo, kad riedmenų gamintojai turi perkamąją galią.

53.

Galiausiai Komisija pažymi, kad horizontaliojo sutapimo dėl kontaktinių intarpų nebūtų, nes bendrovė „Faiveley“ jų negamina. Komisija taip pat padarė išvadą, kad dėl sandorio neatsirastų vertikaliųjų apribojimų. Taip yra daugiausia todėl, kad i) bendrovės „Wabtec“ kontaktinių intarpų rinkos dalis lieka maža ir sudaro mažiau nei [10–20] proc., todėl ji negali riboti išteklių, ir ii) bendrovė „Wabtec“ jau dabar tenkina [50–60] proc. šalių kontaktinių intarpų paklausos. Rinkoje liktų daug svarbių tiekėjų, įskaitant bendrovę „Schunk“, taip pat nepriklausomų tiekėjų, kurie patys pantografų negamina (pavyzdžiui, „Morgan“ ir „Mersen“).

Frikcinių medžiagų sukuriamos vertikaliosios sąsajos

54.

Sandoriu sukuriamos vertikaliosios sąsajos tarp i) frikcinių medžiagų tiekimo pradinės grandies (PĮR) ir ii) stabdžių sistemų tiekimo (taip pat vežimėlių stabdžių) galutinės grandies. Dėl šių priežasčių Komisija padarė išvadą, kad šiomis vertikaliosiomis sąsajomis veiksminga konkurencija nebus labai apribota.

55.

Dėl išteklių ribojimo Komisija padarė išvadą, kad susijungęs subjektas neturėtų nei pajėgumo, nei akstino riboti išteklius ir kad išteklių ribojimas neturėtų didelio neigiamo poveikio konkurencijai galutinės grandies rinkoje.

56.

Susijungusiam subjektui visų pirma trūktų pajėgumo riboti konkurentų galutinės grandies rinkoje išteklius, nes jos pagrindinė konkurentė – ir vienintelė konkurentė, kurios ištekliai galėtų būti ribojami – bendrovė „Knorr Bremse“ turi frikcinių medžiagų gamybos pajėgumų (per bendrąją įmonę ICER) ir galėtų padidinti gamybą. Be to, Komisija pažymėjo, kad bendrovė „Knorr-Bremse“ yra sudariusi susitarimą su bendrove „Wabtec“, pagal kurį […], todėl „Knorr-Bremse“ turi laiko savo gamybai plėtoti.

57.

Komisija taip pat padarė išvadą, kad susijungęs subjektas nebūtų suinteresuotas riboti išteklių, nes mažai tikėtina, kad jam pavyktų pakankamai padidinti pardavimą galutinės grandies rinkoje ir taip kompensuoti negautą pelną pradinės grandies rinkoje.

58.

Galiausiai galutiniai įsipareigojimai, kurie skirti horizontaliosioms konkurencijos problemoms spręsti sukepinto metalo frikcinių medžiagų rinkoje, taip pat turėtų užtikrinti galimą alternatyvų tiekimo šaltinį galutinės grandies rinkos konkurentams.

59.

Dėl klientų ribojimo, kuris daugiausia būtų susijęs su organinėmis frikcinėmis medžiagomis, Komisija padarė išvadą, kad susijungęs subjektas neturėtų nei pajėgumo, nei akstino riboti klientų ir kad klientų ribojimas neturėtų didelio neigiamo poveikio konkurencijai galutinės grandies rinkoje.

60.

Susijungusiam subjektui visų pirma trūktų pajėgumo riboti klientus, nes šalys nėra svarbiausi PĮR frikcinių medžiagų tiekėjų klientai (svarbiausias klientas yra bendrovė „Knorr-Bremse“, kuri užima maždaug [70–80] proc. galutinės grandies rinkos). Be to, iki 95 % frikcinių medžiagų parduodama ne pirminės įrangos, o antrinėje rinkoje. Kadangi pardavimas antrinėje rinkoje nėra visiškai priklausomas nuo pardavimo PĮR, susijungusio subjekto tiekėjai, pavyzdžiui, „Federal Mogul“, galėtų ir toliau pardavinėti antrinėje rinkoje, kuri sudaro didžiąją visos rinkos dalį. Organinės medžiagos taip pat dažniau įsigyjamos iš dviejų šaltinių ir tai daryti lengviau nei sukepinto metalo medžiagų atveju. Todėl klientai bet kokią ribojimo strategiją galėtų kompensuoti medžiagas įsigydami iš dviejų šaltinių.

61.

Komisija taip pat padarė išvadą, kad susijungęs subjektas nebūtų suinteresuotas riboti klientų, nes jis tikriausiai negautų daug naudos iš tokio elgesio pradinės grandies (dėl bendrovės „Federal Mogul“ tvirtos padėties ir kitų organinių frikcinių medžiagų tiekėjų buvimo) arba galutinės grandies rinkose (dėl, be kita ko, bendrovės „Knorr-Bremse“ tvirtos padėties).

Stabdžių diskai

62.

Šalių veikla EEE stabdžių diskų tiekimo antrinėje rinkoje sutampa. Vis dėlto Komisija padarė išvadą, kad dėl šio sutapimo veiksminga konkurencija nebus labai apribota.

63.

Visų pirma, šalių bendra rinkos dalis lieka nedidelė ([30–40] proc.), o rinkoje bus alternatyvių konkurentų, kaip antai bendrovės „Ibre“ ir „Kovis“. Be to, dauguma traukinių operatorių nurodė po sandorio turėsiantys tinkamų alternatyvių tiekėjų.

VIII.   ĮSIPAREIGOJIMAI

a.   Galutinių įsipareigojimų apibūdinimas

64.

Siekdama išspręsti pirmiau minėtas konkurencijos sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių arba būgninių) rinkose EEE problemas, pranešančioji šalis 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė galutinius įsipareigojimus. Į juos įtraukti pakeitimai, kuriais atsižvelgta į Komisijos rinkos tyrimo, atlikto pateikus pirmuosius įsipareigojimus, rezultatus.

65.

Pateikdama galutinius įsipareigojimus, pranešančioji šalis siūlo parduoti visą bendrovės „Faiveley“ frikcinių medžiagų įmonę „Faiveley Transport Gennevilliers“ (toliau – FTG) tinkamam pirkėjui (toliau – parduodama įmonė). FTG yra buvusi bendrovė „Carbon Lorraine“, kurią „Faiveley“ įsigijo 2008 m.

66.

Parduodamą įmonę sudarys visas FTG materialusis ir nematerialusis turtas ir visi jos darbuotojai. Pardavimo veikla, kuri šiuo metu vykdoma per kitas bendrovės „Faiveley“ patronuojamąsias įmones, bus perkelta į FTG, o susijungęs subjektas pereinamuoju laikotarpiu klientų prašymus dėl frikcinių medžiagų, kurias šiuo metu gamina FTG, perduos parduodamai įmonei. Be to, susijungęs subjektas parduodamai įmonei subrangos pagrindu perleis greitųjų traukinių stabdžių trinkelių (diskinių), kurias bendrovė „Wabtec“, neseniai laimėjusi konkursą, kuriame varžėsi su „Faiveley“, tiekia bendrovei SNCF, tiekimo veiklos dalį (gavus SNCF sutikimą).

67.

Pranešančioji šalis taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad: i) pirkėjo pasirinkimu, pirkėjas galės už nustatytą didžiausią kainą įsigyti FTG skolą grupės įmonėms, ii) pirkimo-pardavimo sutartyje bus numatyta skatinimo sistema, kuri pirkėją skatintų investuoti į parduodamą įmonę, ir iii) pirkėjas turės galimybę parduoti tarptautinėje rinkoje geležinkelių sektoriaus klientams.

b.   Galutinių įsipareigojimų vertinimas

68.

Komisija padarė išvadą, kad galutiniai įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami, kad būtų išspręstos Komisijos nustatytos konkurencijos problemos. Visų pirma, įvykdžius įsipareigojimus nebesutaps šalių sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių ir būgninių) tiekimo veikla.

69.

Galutiniai įsipareigojimai sudaryti iš tinkamų priemonių, kuriomis atsižvelgiama į pirmųjų įsipareigojimų rinkos tyrimo grįžtamąją informaciją. Visų pirma, numatytos priemonės, kuriomis i) bus sustiprinta parduodamos įmonės kapitalo struktūra pirkėjui palankiomis sąlygomis perduodant visus dabartinius FTG įsiskolinimus bendrovei „Faiveley“, ii) pirkėjas bus tinkamai skatinamas investuoti į parduodamą įmonę ir iii) nustatomas reikalavimas parduodamą įmonę parduoti subjektui, turėsiančiam tinkamą prieigą prie tarptautinių geležinkelių klientų.

70.

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad iki vertikaliosios integracijos su bendrove „Faiveley“ parduodama įmonė buvo perspektyvi konkurentė sukepinto metalo frikcinių medžiagų rinkoje. Todėl Komisija manė, kad parduodama įmonė gali būti perspektyvi savarankiška įmonė, kuri nėra vertikaliai integruota, ir po sandorio sukepinto metalo frikcinių medžiagų rinkoje galės daryti tokį patį konkurencinį spaudimą.

71.

Todėl sprendimo projekte Komisija padarė išvadą, kad sandoriu su pakeitimais, padarytais galutiniais pranešančiosios šalies pateiktais įsipareigojimais, nebūtų labai apribota veiksminga konkurencija sukepinto metalo stabdžių trinkelių (diskinių arba būgninių) gamybos ir tiekimo rinkoje.

IX.   IŠVADA IR PASIŪLYMAS

72.

Sprendimo projekte daroma išvada, kad, jeigu bus visiškai laikomasi galutinių įsipareigojimų, dėl siūlomos koncentracijos nebus labai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje. Todėl koncentracija turėtų būti paskelbta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  Apyvarta skaičiuojama vadovaujantis Susijungimų reglamento 5 straipsniu ir Komisijos suvestiniu pranešimu dėl jurisdikcijos (OL C 95, 2008 4 16, p. 1).

(3)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004 4 30, p. 1).

(4)  Be šiame skirsnyje apibūdintų rinkų šalių veikla sutampa i) traukinių durų, ii) energijos skaitiklių ir iii) įvykių rašytuvų rinkose. Tačiau bendros šalių traukinių durų ir energijos skaitiklių rinkos dalys EEE ir toliau sudarys mažiau nei 20 %, todėl paveiktų rinkų nebus. Pagal vieną galimą rinkos apibrėžtį bendra šalių įvykių rašytuvų rinkos dalis pasieks [20–30] proc., tačiau rinkos dalies padidėjimas ir toliau bus tik [0–5] procentiniai punktai. Todėl šios rinkos nėra išsamiau aptariamos šiame dokumente.

(5)  M.7538 – Knorr-Bremse/Vossloh, 36 punktas.

(6)  M.7538 – Knorr-Bremse/Vossloh, 48 punktas. Į klausimą sprendime atsakyta nebuvo.

(7)  Diskinį stabdį sudaro stabdžių diskas ir stabdžių apkaba, kurią paprastai sudaro stabdžių cilindras, stabdžių svirtys ir stabdžių įtempiklis. Stabdymas diskiniu stabdžiu vyksta frikcinei medžiagai (kuri vadinama „stabdžių trinkele (diskine)“) spaudžiant stabdžių diską, sumontuotą ant vežimėlio ašies arba ant rato.

(8)  Trinkelinį stabdį paprastai sudaro stabdžių cilindras, stabdžių svirtys, stabdžių įtempiklis ir stabdžių trinkelių (būgninių) laikiklis. Stabdymas trinkeliniu stabdžiu vyksta frikcinei medžiagai (kuri vadinama „stabdžių trinkele (būgnine)“) tiesiogiai spaudžiant rato riedėjimo paviršių.

(9)  Tam tikrais atvejais, kaip antai paprastai metro traukiniuose, gali būti pasirenkami kitokie techniniai sprendimai, pavyzdžiui, trečiojo bėgio rinktuvo trinkelės (būgninės). Sandoris susijęs tik su oriniais pantografais.

(10)  Anksčiau intensyviai buvo naudojamas ir ketus, tačiau jis keičiamas sukepintomis ir organinėmis medžiagomis dėl, pavyzdžiui, triukšmo mažinimo reikalavimų.

(11)  Bendrovė „Wabtec“ elektroninius stabdžių sistemos valdiklius siūlo už EEE ribų, pavyzdžiui, JAV. Tačiau EEE reguliavimo reikalavimai ir klientų lūkesčiai gerokai skiriasi ir yra griežtesni.


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/75


Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2018 m. sausio 8 d. posėdyje dėl sprendimo byloje M.8306 – Qualcomm / NXP Semiconductors projekto

Pranešėjo valstybė narė – Slovakija

(2018/C 113/08)

Koncentracija

1.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra ES masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

Rinkos apibrėžtis

3.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl sprendimo projekte pateiktų atitinkamų produktų ir geografinių rinkų apibrėžčių.

4.

Visų pirma, Patariamasis komitetas pritaria, kad reikėtų išskirti šias produktų rinkas:

a)

rinka, susijusi su LTE dažnių juostų lustais, t y. daugiamodžių dažnių juostų lustais, suderintais su LTE, UMTS ir GSM judriojo ryšio standartais, išskyrus belaidžio ryšio standartus, vienmodžiais dažnių juostų lustais (t. y. suderintais tik su vienu judriojo ryšio standartu), ir dažnių juostų lustų uždarąja gamyba;

b)

NFC (keitimosi duomenimis trumpu atstumu technologija) lustų rinka;

c)

SE (sustiprintos apsaugos) lustų rinka;

d)

bendra NFC ir SE gaminių rinka;

e)

tranzitinių paslaugų technologijų rinka;

f)

su standartu susietų patentų (SEP) rinka;

g)

su standartu nesusietų patentų (ne SEP) rinka.

Konkurencijos vertinimas

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos atliktam vertinimui, kad susijungusio subjekto strategija didinti honorarus už MIFARE arba jos licencijų teikimo konkurentams nutraukimas kartu su mišraus susiejimo veiksmais, taikomais LTE dažnių juostų lustų, NFC lustų ir su MIFARE lustais suderintų lustų atžvilgiu, turėtų išstūmimo iš rinkos poveikį dažnių juostų lustų ir NFC ir SE lustų konkurentams, todėl sandoris kelia didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai LTE dažnių juostų lustų, NFC lustų ir lustų su saugiuoju elementu rinkose.

6.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos atliktam vertinimui, kad dalį susijungusio subjekto sąveikumo bloginimo strategijos sudarys išstūmimo iš rinkos poveikis, kuris kils dėl honorarų už MIFARE padidinimo arba jos licencijų teikimo konkurentams visiško nutraukimo, o taip pat mišraus susiejimo veiksmų LTE dažnių juostų lustų, NFC lustų ir su MIFARE technologija suderinamų lustų atžvilgiu.

7.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos atliktam vertinimui, kad susijungęs subjektas greičiausiai pasinaudos NFC intelektinės nuosavybės portfeliu siekdamas taikyti neproporcingai aukštesnius honorarus susijungusio subjekto NFC patentams, palyginti su visa honorarų suma, kurią šalys galėtų gauti už atitinkamus patentus, jei nebūtų sudarytas sandoris, todėl šis sandoris sukels didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai susijusiose technologijų rinkose.

Taisomosios priemonės

8.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad 2017 m. gruodžio 12 d. pranešančiosios šalies pateiktais galutiniais įsipareigojimais bus pašalintos didelės kliūtys veiksmingai konkurencijai, susijusios su LTE dažnių juostų lustais, NFC ir SE lustais.

9.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad 2017 m. gruodžio 12 d. pranešančiosios šalies pateiktais galutiniais įsipareigojimais bus pašalintos didelės kliūtys veiksmingai konkurencijai, susijusios su NFC patentų rinkomis.

10.

Todėl Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, turi būti paskelbtas suderinamu su vidaus rinka pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (toliau – Susijungimų reglamentas)


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/77


Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

Qualcomm / NXP Semiconductors

(M.8306)

(2018/C 113/09)

1.

2017 m. balandžio 28 d. Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė Qualcomm Incorporated per savo patronuojamąją įmonę Qualcomm River Holdings B.V. (toliau kartu – Qualcomm) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2) (toliau – Susijungimų reglamentas) 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės NXP Semiconductors N.V. (toliau – NXP) kontrolę (toliau – siūlomas sandoris). Toliau įmonės Qualcomm ir NXP vadinamos šalimis.

2.

2017 m. birželio 9 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Tame sprendime Komisija nurodė, kad siūlomas sandoris patenka į Susijungimų reglamento taikymo sritį ir kad kyla rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su vidaus rinka ir EEE susitarimu.

3.

2017 m. birželio 28 d. įmonė Qualcomm pateikė pastabas raštu dėl sprendimo pradėti procedūrą.

4.

Antrajame tyrimo etape Komisija šalims išsiuntė keletą prašymų pateikti informacijos pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį. 2017 m. birželio 28 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kuriuo nurodė įmonei Qualcomm pateikti tam tikrą informaciją, kurios Komisija buvo paprašiusi 2017 m. birželio 14 d. pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kurios per nustatytą terminą įmonė Qualcomm jai nepateikė. Be to, šiuo sprendimu Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas sustabdytas iki dienos, kurią Komisija gaus prašomą informaciją, pabaigos. Įmonei Qualcomm pateikus Komisijos prašomą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 16 d. terminas pradėtas skaičiuoti toliau.

5.

2017 m. rugsėjo 5 d. Komisija priėmė antrą sprendimą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kuriuo nurodė įmonei Qualcomm pateikti informaciją, kurios Komisija buvo paprašiusi 2017 m. birželio 14 d. pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kurios per nustatytą terminą įmonė Qualcomm jai nepateikė. Be to, 2017 m. rugpjūčio 17 d. šiuo sprendimu Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas sustabdytas iki dienos, kurią Komisija gaus prašomą informaciją, pabaigos.

6.

2017 m. spalio 4 d. Komisija priėmė trečią sprendimą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnį, kuriuo nurodė įmonei Qualcomm pateikti tam tikrą informaciją ir dokumentus, kurie nurodyti 2017 m. birželio 14 d. prašyme pateikti informacijos ir kurie dar nebuvo pateikti Komisijai, ir nustatė periodinę baudą, kuri bus paskirta įmonei Qualcomm, jei ji per nustatytą terminą nepateiks prašomos informacijos. 2017 m. lapkričio 17 d. įmonė Qualcomm pateikė atsakymą į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos prašymą ir pasibaigus tai dienai terminas pradėtas skaičiuoti toliau.

7.

2017 m. spalio 5 d. įmonė Qualcomm pateikė pirmąjį siūlomų prisiimti oficialių įsipareigojimų rinkinį. 2017 m. spalio 6 d. Komisija pradėjo su pasiūlytais prisiimti įsipareigojimais susijusį rinkos tyrimą. Remdamasi Komisijos komentarais apie atlikto šių įsipareigojimų rinkos tyrimo rezultatus, įmonė Qualcomm2017 m. lapkričio 10 d. oficialiai pateikė patikslintų siūlomų prisiimti įsipareigojimų rinkinį (toliau – galutiniai įsipareigojimai). 2017 m. lapkričio 15 d., 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. įmonė Qualcomm pateikė šiek tiek patikslintas galutinių įsipareigojimų versijas.

8.

Šioje byloje prašymų leisti dalyvauti byloje suinteresuotųjų trečiųjų asmenų teisėmis negauta.

9.

Komisija prieštaravimo pareiškimo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 802/2004 (3) 13 straipsnio 2 dalį nepriėmė. Oficialaus žodinio bylos nagrinėjimo pagal to reglamento 14 straipsnį nebuvo.

10.

Sprendimo projekte pripažįstama, kad siūlomas sandoris yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu, jei įmonė Qualcomm laikysis tam tikrų sąlygų ir įpareigojimų.

11.

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar sprendimo projektas yra susijęs tik su tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Darau išvadą, kad taip ir yra.

12.

Apskritai konstatuoju, kad galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis buvo užtikrinta.

Briuselis, 2018 m. sausio 10 d.

Joos STRAGIER


(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES) 16 ir 17 straipsnius.

(2)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(3)  Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004 4 30, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 172, 2004 5 6, p. 9).


27.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/79


Komisijos sprendimo

2018 m. sausio 18 d.

dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu (Byla M.8306 – Qualcomm / NXP Semiconductors) santrauka

(2018/C 113/10)

I.   PROCEDŪRA

1.

2017 m. balandžio 28 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (toliau – Susijungimų reglamentas) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Qualcomm Incorporated“ (Jungtinės Amerikos Valstijos) per jai netiesiogiai visiškai priklausančią patronuojamąją įmonę „Qualcomm River Holdings B. V.“ (Nyderlandai) (toliau kartu – „Qualcomm“ arba pranešančioji šalis) pirkdama akcijas (toliau – sandoris) įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įmonės „NXP Semiconductors N. V.“ (toliau – NXP, Nyderlandai) kontrolę. Toliau įmonės „Qualcomm“ ir NXP kartu vadinamos šalimis.

2.

Remdamasi I etapo rinkos tyrimu, Komisija iš esmės suabejojo dėl sandorio derėjimo su vidaus rinka ir 2017 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Pranešančioji šalis rašytines pastabas dėl sprendimo, priimto pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą, pateikė 2017 m. birželio 28 d.

3.

2017 m. birželio 28 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kuriuo nurodė pranešančiajai šaliai pateikti informaciją, kurios Komisija buvo paprašiusi 2017 m. birželio 14 d. prašymu pateikti informaciją Nr. 18 (toliau – PPI Nr. 18) pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kurios per Komisijos nustatytą terminą pranešančioji šalis nepateikė. Be to, šiuo sprendimu Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas sustabdytas iki dienos, kurią Komisija gaus prašomą informaciją, pabaigos. 2017 m. rugpjūčio 16 d. pranešančioji šalis pateikė atsakymą į PPI Nr. 18 ir nuo šios dienos pabaigos terminas pradėtas skaičiuoti toliau.

4.

2017 m. rugsėjo 5 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kuriuo nurodė pranešančiajai šaliai pateikti informaciją, kurios Komisija buvo paprašiusi 2017 m. birželio 14 d. prašymu pateikti informaciją Nr. 20 (toliau – PPI Nr. 20) pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kurios per Komisijos nustatytą terminą pranešančioji šalis nepateikė. Be to, 2017 m. rugpjūčio 17 d. šiuo sprendimu Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas sustabdytas iki dienos, kurią Komisija gaus prašomą informaciją, pabaigos. 2017 m. spalio 4 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnį, kuriuo nurodė pranešančiajai šaliai pateikti tam tikrą informaciją ir dokumentus, kurie nurodyti PPI Nr. 20 ir kurie dar nebuvo pateikti Komisijai, ir nustatė periodinę baudą, kuri bus paskirta pranešančiajai šaliai, jei ji per nustatytą terminą nepateiks prašomos informacijos. 2017 m. lapkričio 17 d. pranešančioji šalis užbaigė atsakymą į PPI Nr. 20 ir nuo šios dienos pabaigos terminas pradėtas skaičiuoti toliau.

5.

2017 m. spalio 5 d. pranešančioji šalis pateikė siūlomus prisiimti oficialius įsipareigojimus, kuriais būtų pašalintos abejonės dėl Komisijos nustatytų faktų, kad sandoriu būtų smarkiai ribojama veiksminga konkurencija. 2017 m. spalio 6 d. Komisija pradėjo su įsipareigojimais susijusį rinkos tyrimą. Atsižvelgdama į Komisijos pastabas ir rinkos tyrimo rezultatus, pranešančioji šalis 2017 m. lapkričio 10 d. pateikė galutinį įsipareigojimų rinkinį (1).

6.

2018 m. sausio 8 d. patariamasis komitetas aptarė šio sprendimo projektą ir jam pritarė (2).

II.   ŠALYS IR KONCENTRACIJA

7.

Įmonė „Qualcomm“ gamina ir parduoda integrinius grandynus (toliau – IG) ir sistemų programinę įrangą. Įmonė „Qualcomm“ kuria ir tiekia IG, skirtus mobiliesiems įrenginiams, visų pirma dažnių juostų lustų rinkiniams. Be to, įmonė „Qualcomm“ vykdo intelektinės nuosavybės (toliau – IN) licencijavimo programą. Įmonės „Qualcomm“ IN portfelį sudaro su standartu susieti esminiai patentai (toliau – SEP), susiję su korinio ryšio technologija.

8.

Įmonė NXP gamina ir parduoda puslaidininkius, visų pirma IG ir monoblokinius (atskirus) puslaidininkinius įtaisus. Įmonė NXP parduoda didelio našumo mišraus signalo įrenginius, kuriuos sudaro specialios paskirties puslaidininkiai ir sistemų sprendimai.

9.

2016 m. spalio 27 d. įmonės „Qualcomm“ ir NXP sudarė pirkimo–pardavimo susitarimą, pagal kurį įmonė „Qualcomm“ pateiks pasiūlymą įsigyti visas išleistas ir apyvartoje esančias įmonės NXP paprastąsias akcijas, tokiu būdu įgydama visišką NXP kontrolę. Todėl sandoris pagal Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą yra koncentracija.

III.   SĄJUNGOS MASTAS

10.

Nagrinėjamų bendrovių bendra pasaulinė apyvarta viršija 5 000 mln. EUR. Kiekvienos iš jų apyvarta Europos Sąjungoje viršija 250 mln. EUR, tačiau jų apyvarta vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje nesiekia daugiau kaip dviejų trečdalių bendros Sąjungos apyvartos. Todėl sandoris, apie kurį pranešta, yra Sąjungos masto.

IV.   ATITINKAMOS RINKOS

11.

Sandoris susijęs su mobiliesiems įrenginiams skirtais puslaidininkiais, automobiliams skirtais puslaidininkiais ir daiktų internetui (toliau – DI) skirtais puslaidininkiais.

12.

Sandoris kelia pavojų konkurencijai mobiliųjų įrenginių, visų pirma dažnių juostų lustų rinkinių, NFC (keitimosi duomenimis trumpu atstumu) ir SE (saugiojo elemento) technologijų, tranzitinių paslaugų technologijų ir IN, susijusios su NFC technologija, rinkoje.

a.   Dažnių juostų lustų rinkiniai

13.

Judriajam koriniam ryšiui teikti mobiliuosiuose įrenginiuose yra dažnio juostų procesorius, leidžiantis mobiliesiems įrenginiams prisijungti prie judriojo ryšio telekomunikacijų tinklų. Dažnių juostų procesorius arba modemas sujungiamas su radijo dažnio IG ir galios valdymo IG ir visi trys komponentai sudaro vadinamąjį dažnių juostų lustų rinkinį. Dažnių juostų lustų rinkiniai parduodami atskirai arba kartu su programų procesoriumi (toliau – integruotieji dažnių juostų lustų rinkiniai), kuris valdo mobiliųjų įrenginių operacinę sistemą ir programas. Dažnių juostų lustų rinkiniai atitinka vieną arba kelis korinio ryšio standartus, o naujos kartos dažnių juostų lustų rinkiniai dažnai yra suderinami su ankstesniais korinio ryšio standartais (toliau – daugiamodžiai).

14.

Komisija mano, kad atitinkamą produkto rinką sudaro atskiri ir integruotieji dažnių juostų lustų rinkiniai ir ji į segmentus skirstoma pagal korinio ryšio standartus (LTE, UMTS, CDMA, GSM). Lustų rinkinių, kurie atitinka LTE standartą, neriboja su kitomis korinio ir ne korinio ryšio technologijomis suderinami lustų rinkiniai. Be to, vienmodžiai LTE dažnių juostų lustų rinkiniai neriboja daugiamodžių LTE dažnių juostų lustų rinkinių, kurie taip pat atitinka UMTS ir GSM standartus. Atitinkama produkto rinka neapima uždarosios gamybos, kuri neturėtų veiksmingai riboti prekybos rinkos.

15.

Tikėtina, kad dažnių juostų lustų rinkinių geografinė rinka yra pasaulinė.

b.   NFC ir SE technologija

NFC lustai

16.

NFC lustai – tai radijo lustai, suderinami su NFC mažo nuotolio belaidžio ryšio standartu, kurį įtaisų pirminės įrangos gamintojai (PĮG) renkasi įvairioms paskirtims, įskaitant mokėjimus mobiliuoju telefonu ir mobilųjį bilietų pardavimą ir (arba) atsiskaitymą už bilietus.

17.

Komisija mano, kad atitinkamą produkto rinką sudaro NFC lustai (ir susijusi technologija), kurie nėra ribojami kitų technologijų, pavyzdžiui, mažai energijos naudojančių „Bluetooth“ technologijų (BTLE), greitojo atsako (QR) kodų ir magnetinių saugiųjų transakcijų (MST). Atitinkama produkto rinka neapima uždarosios gamybos.

18.

Tikėtina, kad NFC lustų geografinė rinka yra pasaulinė.

SE lustai

19.

Siekiant užtikrinti NFC ryšį, NFC lustai gali būti derinami su įvairiomis technologijomis, ypač SE – saugiais lustais, kurie užtikrina, kad saugomi ir perduodami duomenys būtų apsaugoti papildomu techninės įrangos apsaugos lygmeniu. SE mikrovaldiklis turi saugią operacinę sistemą (toliau – SE OS). NFC gaminį, kuris grindžiamas SE technologija, sudaro trys atskiri elementai: i) NFC valdiklis / lustas; ii) SE ir iii) SE OS.

20.

Komisija mano, kad, nors SE (įskaitant SE OS) galima atskirti nuo kitų technologijų, visų pirma bekontakčio kortelės emuliatoriaus (angl. Host Card Emulation, HCE) ir patikimos vykdymo aplinkos (angl. Trusted Execution Environment, TEE), į klausimą, ar atitinkama produkto rinka turėtų būti platesnė nei SE ir apimti kitas technologijas, atsakyti nebūtina. Atliekant konkurencijos vertinimą nagrinėjama galima įterptųjų SE (su SE OS) produkto rinka, t. y. rinka, kurioje NXP turi didžiausią įtaką.

21.

Tikėtina, kad SE lustų geografinė rinka yra pasaulinė.

Bendri NFC ir SE gaminiai

22.

Mobiliųjų įrenginių PĮG taiko skirtingas pirkimo strategijas NFC gaminiams įsigyti. Nusprendę pasirinkti NFC gaminį su SE, jie gali įsigyti atskirus komponentus arba bendrą NFC ir SE gaminį. Įrenginių PĮG yra linkę rinktis bendrą gaminį, kuris yra aiškiai paklausus.

23.

Komisija mano, kad bendras NFC ir SE gaminys sudaro atskirą produkto rinką, kuri skiriasi nuo atskirų NFC lustų ir SE lustų (su SE OS) rinką.

24.

Tikėtina, kad bendrų NFC ir SE lustų geografinė rinka yra pasaulinė.

c.   Tranzitinių paslaugų technologija

25.

Komisija mano, kad tranzitinių paslaugų technologijos sudaro atskirą produkto rinką, kurią be NXP priklausančios bekontaktės saugumo technologijų platformos MIFARE sudaro ir kitos technologijos, pavyzdžiui, „Calypso“, „FeliCa“ ir CIPURSE. Visos šios technologijos gali būti įdiegtos mobiliuosiuose įrenginiuose, kad naudojantis NFC technologija būtų galima vykdyti mobilųjį bilietų pardavimą.

26.

Komisija mano, kad tranzitinių paslaugų technologijų rinka greičiausiai yra pasaulinė.

d.   Intelektinė nuosavybė

27.

SEP – tai patentai, kuriais apsauga suteikiama standarte nurodytai technologijai, kurios standarto įgyvendintojai paprastai negali išvengti naudodami standartą atitinkančius produktus. Priešingai, patentus, kurie standartui nėra esminiai (toliau – ne SEP), gaminant standartą atitinkantį produktą dažnai galima apeiti.

28.

Komisija mano, kad, vadovaujantis ankstesne jos sprendimų praktika, kiekvienas SEP, susijęs su korine ir NFC technologija, turėtų būti laikomas atskira rinka. Be to, Komisija mano, kad ne SEP IN, susijusią su NFC technologija, galima vertinti kaip produkto rinką, kuri yra atskira nuo ne SEP IN, susijusios su kitomis technologijomis, rinkos. Tačiau tiksli ne SEP IN, kuri yra svarbi NFC technologijai, produkto rinkos apibrėžtis nenustatyta.

29.

Komisija mano, kad SEP licencijavimo rinka yra bent jau EEE masto. Be to, tikėtina, kad ne SEP IN, kuri yra svarbi NFC technologijai, licencijavimo rinka yra bent jau EEE masto, tačiau jos tiksli apibrėžtis nenustatyta.

e.   Kitos atitinkamos rinkos

30.

Komisija nustatė ir kitas atitinkamas rinkas, tačiau mano, kad sandoris neturi poveikio nė vienai iš šių rinkų.

31.

Automobilių pramonės ir DI puslaidininkių srityse Komisija įvertino, kad rinkos segmentai gali būti išskiriami pagal i) puslaidininkių rūšį ir ii) taikymo ir (arba) galutinio naudojimo sritį. Automobilių pramonės srityje Komisija išskyrė informacinių pramoginių puslaidininkių ir automobilių saugos sistemų puslaidininkių rinkas, tačiau tikslių produktų rinkų apibrėžčių nenustatė. DI srityje Komisija nagrinėjo, ar rinka gali būti skirstoma į segmentus pagal puslaidininkių rūšį (įskaitant „Bluetooth“ ryšio lustus, naudojamus DI prietaikoms) ir galutinį naudojimą, tačiau tikslios produkto rinkos apibrėžties nenustatė.

32.

Komisija mano, kad tokių puslaidininkių produktų geografinė rinka greičiausiai yra pasaulinė.

33.

Mobiliųjų įrenginių srityje Komisija taip pat išskyrė mobiliųjų garso sprendimų, t. y. išmaniųjų stiprintuvų lustų ir kalbos aiškumo gerinimo programinės įrangos, rinkas.

34.

Komisija mano, kad išmaniųjų stiprintuvų lustų geografinė rinka greičiausiai yra pasaulinė. Tiksli kalbos aiškumo gerinimo programinės įrangos geografinės rinkos apibrėžtis nenustatyta.

V.   KONKURENCIJOS VERTINIMAS – HORIZONTALUSIS NEKOORDINUOJAMAS POVEIKIS

a.   Puslaidininkiai, skirti automobilių pramonei

35.

Įmonės „Qualcomm“ ir NXP gamina ir tiekia automobilių pramonei skirtus puslaidininkius. Sandoris daro poveikį tik rinkos segmentams, išskiriamiems pagal taikymo sritį, visų pirma: i) informaciniams pramoginiams mikroprocesoriams (toliau – MP); ii) informaciniams pramoginiams radijo / garso lustams; iii) informaciniams pramoginiams ryšio lustams ir iv) automobilių lustams, grindžiamiems ne korine V2X (angl. Vehicle-to-Everything) technologija.

36.

Komisija daro išvadą, kad sandoriu nebus ribojama konkurencija šiose rinkose (ir galimuose siauresniuose segmentuose) dėl toliau nurodytų priežasčių:

i.   Informaciniai pramoginiai MP

37.

i) Įmonės „Qualcomm“ rinkos dalis mažėja, o jos padidėjimas sudarius sandorį yra nedidelis (apie [0–5] proc.); ii) rinkoje toliau veiks įsitvirtinę konkurentai; iii) tikimasi, kad į rinką ateis naujų dalyvių; iv) šalys nėra artimos konkurentės; v) dauguma rinkos tyrimo respondentų nemano, kad sandoris turės poveikį rinkai.

ii.   Informaciniai pramoginiai radijo / garso lustai

38.

i) Nors bendra įmonių rinkos dalis sudaro [60–70 proc.], jos padidėjimas sudarius sandorį yra minimalus (apie [0–5] proc.); ii) rinkoje toliau veiks kiti įsitvirtinę dalyviai; iii) šalys nėra artimos konkurentės; iv) beveik visi rinkos tyrimo respondentai mano, kad sandoris neturės poveikio rinkai.

iii.   Informaciniai pramoginiai ryšio lustai

39.

i) Bendra šalių rinkos dalis būtų lygi [20–30] proc., bet NXP rinkos dalis yra nedidelė (apie [0–5] proc.); ii) rinkoje toliau veiks kiti konkurentai; iii) šalys nėra artimos konkurentės; iv) dauguma rinkos tyrimo respondentų mano, kad sandoris neturės poveikio rinkai.

iv.   Automobilių lustai, grindžiami ne korine V2X technologija

40.

i) Šalys nėra artimos konkurentės. Nors tiek „Qualcomm“, tiek NXP veikia šiame segmente, įmonės dirba su skirtingomis V2X technologijos rūšimis („Qualcomm“ daugiausia su korinio ryšio V2X technologija, NXP – tik ne korinio ryšio V2X technologija); ii) ir toliau būtų prieinamų alternatyvų ir iii) kliūtys patekti į ne korinio ryšio V2X kūrimo rinką nėra reikšmingos, o artimiausiais metais kiti tiekėjai, visų pirma kiti belaidžio ryšio lustų automobilių pramonės tiekėjai, gali patekti į rinką.

41.

Komisija daro išvadą, kad po sandorio įmonė „Qualcomm“ neturės paskatos pirmenybę teikti korinio ryšio V2X lustų kūrimui ir uždelsti ne korinio ryšio V2X lustų diegimą, nes i) tai būtų naudinga ne korinio ryšio segmente veikiantiems konkurentams; ii) abi šalys numato, kad šios dvi technologijos bus taikomos kartu, ir iii) byloje nėra įrodymų, kad įmonė „Qualcomm“ nuspręs sustabdyti ne korinio ryšio V2X lustų tiekimą.

b.   Puslaidininkiai, skirti DI

42.

Vertinant rinkos segmentus pagal DI skirtų puslaidininkių rūšis, sandoris turi horizontalųjį poveikį vienai rinkai: „Bluetooth“ ryšio lustams.

43.

Komisija daro išvadą, kad sandoris nekelia grėsmės konkurencijai, nes: i) įmonės „Qualcomm“ rinkos dalis mažėja, o jos padidėjimas sudarius sandorį yra minimalus (mažiau nei [0–5] proc.) ir ii) rinkoje toliau veiks kiti konkurentai. Analogiškai konkurentai toliau veiks ir potencialioje siauresnėje BTLE lustų rinkoje.

c.   Mobilieji garso sprendimai

i.   Kalbos aiškumo gerinimo programinė įranga

44.

Sandoris turi horizontalųjį poveikį kalbos aiškumo gerinimo programinės įrangos rinkai.

45.

Komisija daro išvadą, kad sandoris nekelia grėsmės konkurencijai, nes i) rinkoje toliau veiks kiti konkurentai; ii) NXP produktai nelaikomi pranašesniais už konkurentų produktus; iii) kliūtys patekti į rinką yra nedidelės ir iv) dauguma rinkos tyrimo respondentų mano, kad sandoris neturės poveikio rinkai.

ii.   Išmanieji stiprintuvai

46.

Sandoris turi horizontalųjį poveikį išmaniųjų stiprintuvų lustų rinkai.

47.

Komisija daro išvadą, kad sandoris nekelia grėsmės konkurencijai, nes i) rinkos dalies padidėjimas dėl sandorio yra minimalus; ii) rinkoje toliau veiks kiti konkurentai; iii) NXP produktai nelaikomi pranašesniais už konkurentų produktus ir iv) dauguma rinkos tyrimo respondentų mano, kad sandoris neturės poveikio rinkai.

VI.   KONKURENCIJOS VERTINIMAS – NEKOORDINUOJAMAS KONGLOMERATO POVEIKIS

a.   Įtaka rinkoje

i.   LTE dažnių juostų lustų rinkiniai

48.

Komisija daro išvadą, kad įmonė „Qualcomm“ užima dominuojančią padėtį LTE dažnių juostų lustų rinkinių rinkoje dėl toliau išvardytų priežasčių.

49.

Įmonės „Qualcomm“ rinkos dalis lygi [60–70] proc. (pagal pajamas), o antro pagal dydį dalyvio („MediaTek“) rinkos dalis sudaro mažiau nei pusę įmonės „Qualcomm“ rinkos dalies ir jis yra vienintelis konkurentas, kurio rinkos dalis yra didesnė nei 5 proc. Be to, nėra alternatyvių dažnių juostų lustų rinkinių tiekėjų, kurie galėtų riboti įmonės „Qualcomm“ įtaką rinkoje. Taip pat yra patekimo į rinką ir plėtros kliūčių, įskaitant susijusias su i) mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) veikla; ii) sertifikavimu ir santykiais su PĮG ir judriojo ryšio tinklų operatoriais (toliau – JRTO) ir iii) lustų rinkinių, palaikančių įvairius standartus, tiekimo svarba.

ii.   NFC lustai, SE lustai ir bendri NFC ir SE gaminiai

50.

Komisija mano, kad NXP turi tam tikrą įtaką NFC lustų, SE lustų ir bendrų NFC ir SE gaminių rinkose.

51.

NXP rinkos dalis yra ypač didelė NFC ir SE lustų rinkose (atitinkamai [70–80] proc. ir [60–70] proc. pagal pajamas). Tačiau tikėtina, kad NXP įtaka rinkoje yra mažesnė, nei turėtų būti vertinant pagal jos užimamą rinkų dalį, nes iš išsamaus tyrimo rezultatų matyti, kad NXP apyvarta priklauso nuo kelių stambių klientų, kurių užsakymai sudaro didelę NXP NFC ir SE pardavimo dalį pagal apimtį. Todėl šių klientų sprendimas komponentus įsigyti ne iš NXP, o iš kitų tiekėjų (taikant derinimo ir parinkimo (angl. mix-and-match) principą), gerokai sumažintų NXP rinkos dalį.

52.

Iš rinkos tyrimo rezultatų matyti, kad derinimo ir parinkimo sprendimai daro konkurencinį spaudimą NXP, nes dauguma respondentų mano, kad šie sprendimai yra realios NXP bendrų gaminių alternatyvos.

iii.   Tranzitinių paslaugų technologijos

53.

Komisija mano, kad susijungęs subjektas užimtų dominuojančią padėtį tranzitinių paslaugų technologijų rinkoje dėl NXP MIFARE technologijos. MIFARE yra svarbiausia ir plačiausiai paplitusi tranzitinių paslaugų technologija pagal faktiškai naudojamų vienetų ir siuntų skaičių. Be to, MIFARE technologija yra labai svarbi įrenginių PĮG ir NFC ir SE tiekėjams dėl mobiliųjų tranzitinių paslaugų, kurias, be kita ko, diegia ir kuria pačios šalys. Alternatyvių tranzitinių paslaugų technologijų, pavyzdžiui, „FeliCa“ ir „Calypso“, paplitimas ir svarba neprilygsta MIFARE technologijai.

iv.   IN

54.

Komisija mano, kad NFC technologijos atžvilgiu tiek NXP, tiek „Qualcomm“ turi įtaką rinkoje dėl turimų NFC SEP, nes standarto įgyvendintojai iš esmės negali jų apeiti, todėl potencialūs licencijos turėtojai negali pereiti pas kitus tiekėjus.

b.   Konglomerato poveikis, susijęs su įmonės „Qualcomm“ dažnių juostų lustų rinkiniais ir NXP NFC ir SE lustais

i.   Mišrusis susiejimas

55.

Komisija mano, kad po sandorio įmonė „Qualcomm“ galėtų ir būtų suinteresuota taikyti mišriojo susiejimo strategiją, apimančią „Qualcomm“ LTE dažnių juostų lustų rinkinius, NXP NFC ir SE produktus (įskaitant mišrųjį susiejimą integruojant SE į dažnių juostų lustų rinkinį). Dėl mišriojo susiejimo ji taip pat galėtų ir būtų suinteresuota didinti honorarus už MIFARE arba visiškai nutraukti MIFARE licencijavimą.

56.

Mišrųjį susiejimą sudarytų du etapai. Pirma, susijungęs subjektas šalių produktus siūlytų juos komerciškai susiedamas ir mažesne kaina nei šių atskirų komponentų kainų suma. Komplektą sudarytų įmonės „Qualcomm“ LTE dažnių juostų lustų rinkinys ir NXP NFC ir SE produktai (veikiantys su MIFARE technologija), o tokio komplekto kaina būtų mažesnė nei atitinkamų atskirų komponentų kainų suma. Antra, susijungęs subjektas atliktų techninę NXP SE, veikiančių su MIFARE, integraciją į LTE dažnių juostų lustų rinkinį (platforma „Snapdragon“). Atlikusi tokią integraciją, įmonė „Qualcomm“ įrenginių PĮG siūlytų tiek susietą produktą, sudarytą iš LTE dažnių juostų lustų rinkinio (integruoto su SE, veikiančiu su MIFARE) ir NFC valdiklio, tiek atskirų komponentų rinkinį, o susieto produkto kaina būtų mažesnė nei atskirų komponentų kainų suma.

57.

Be to, susijungęs subjektas pablogintų MIFARE prieigos sąlygas kitiems NFC ir SE tiekėjams padidindamas licencijavimo honorarus arba visiškai nutraukdamas MIFARE licencijavimą.

Gebėjimas

58.

Susijungusio subjekto gebėjimą imtis šių veiksmų patvirtina aplinkybė, kad atitinkami produktai papildo vienas kitą ir juos įsigyja bendra klientų grupė. Be to, susijungęs subjektas galėtų didinti honorarus arba visiškai nutraukti MIFARE licencijavimą, kai tik nustos galioti licencijavimo susitarimai su trečiosiomis šalimis. MIFARE yra nuosava NXP technologija ir NXP neprivalo šios technologijos licencijuoti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ar apskritai ją licencijuoti. Susijungusio subjekto gebėjimą patvirtina rinkos tyrimo rezultatai ir jis atsispindi šalių vidaus dokumentuose.

Paskata

59.

Susijungusio subjekto paskatą imtis šių veiksmų patvirtina aplinkybė, kad mišrusis susiejimas greičiausiai būtų pelninga susijungusio subjekto strategija, net ir trumpuoju laikotarpiu.

60.

Rinkos tyrimo respondentai patvirtina susijungusio subjekto paskatą taikyti tokį mišrųjį susiejimą, bloginti MIFARE licencijavimo sąlygas ir, antrame etape, siūlyti komplektą, sudarytą iš integruoto dažnių juostos ir SE lustų gaminio. Be to, susijungusio subjekto paskata taikyti tokią strategiją atsispindi šalių vidaus dokumentuose.

Tikėtinas poveikis

61.

Abejotina, kad vien mišriojo susiejimo strategija, taikoma „Qualcomm“ LTE dažnių juostų lustų rinkiniams ir NXP NFC ir SE produktams (įskaitant mišrųjį susiejimą, kai SE integruojamas į dažnių juostų lustų rinkinį), turės pakankamai stiprų išstūmimo iš rinkos poveikį dažnių juostų lustų rinkinių, NFC ir SE lustų teikėjams. Įrenginių PĮG galėtų rinktis iš alternatyvių šių produktų variantų, o konkurentai galėtų reaguoti į susijungusio subjekto susiejimo strategiją.

62.

Tačiau padidinus konkuruojančių NFC ir SE tiekėjų mokėtinus honorarus už MIFARE arba visiškai nutraukus MIFARE licencijavimą, konkurencijos sąlygos rinkoje pasikeistų. Tikėtina, kad tokiais veiksmais susijungęs subjektas i) tiesiogiai padidintų konkurentų išlaidas NFC ir SE segmente, nes pabrangtų esminės šių konkurentų sąnaudos – MIFARE licencija, ir ii) netiesiogiai padidintų konkuruojančių dažnių juostų lustų rinkinių tiekėjų išlaidas, nes pabrangtų šias dažnių juostas papildantys produktai, t. y. atskiri NFC ir SE lustai.

63.

Susijungusio subjekto konkurentai negalėtų reaguoti į jo veiksmus siūlydami komplektą, sudarytą iš SE lusto, veikiančio su MIFARE, arba komplektą galėtų pasiūlyti nepatraukliomis kainomis palyginti su susijungusiu subjektu.

64.

Todėl konkurentų pelningumas sumažėtų, taigi jiems gali būti sudėtingiau investuoti į tolesnį šių produktų kūrimą. Atsižvelgiant į MTTP intensyvumą šiose rinkose, mažesnės paskatos investuoti į MTTP gali sumažinti susijungusio subjekto konkurentų daromą konkurencinį spaudimą.

65.

Dėl susijungusio subjekto strategijos didinti honorarus už MIFARE arba visiškai nutraukti MIFARE licencijavimą konkurentams ir pablogėjusio sąveikumo poveikio būtų ribojamos dažnių juostų lustų rinkinių bei NFC ir SE lustų konkurentų galimybės, nes jie negalėtų laiku įgyvendinti atsakomosios strategijos ir įveikti kliūčių, susijusių su griežtesnėmis MIFARE licencijavimo sąlygomis.

ii.   Grynasis susiejimas ir sujungimas

66.

Komisija mano, kad po sandorio susijungęs subjektas galėtų imtis LTE dažnių juostų lustų rinkinių bei NFC ir SE lustų grynojo susiejimo ir komercinio arba techninio sujungimo veiksmų ir šių komponentų atskirai nebeparduoti.

67.

Nepaisant šio gebėjimo (atsižvelgiant, pavyzdžiui, į jo įtaką rinkoje, papildančių produktų svarbą, bendrą klientų grupę) imtis tokių veiksmų, susijungęs subjektas nebūtų suinteresuotas jų imtis. Tą patvirtina šalių vidaus dokumentai.

68.

Tačiau net jeigu susijungęs subjektas imtųsi tokių veiksmų, jie tikriausiai neturėtų pakankamai stipraus išstūmimo iš rinkos poveikio. Įrenginių PĮG turi kelis tiekimo šaltinius ir elgtųsi strategiškai, kad išlaikytų turimas galimybes. Įrenginių PĮG vis tiek būtų suinteresuoti užtikrinti atskirų komponentų prieinamumą, o ne pirkti susijungusio subjekto grynojo susiejimo arba sujungimo produktus. Įrenginių PĮG galėtų pasikliauti vidaus gamybos pajėgumais, o atskiri konkurentai galėtų naudotis derinimo ir parinkimo galimybėmis.

iii.   Sąveikumo bloginimas

69.

Komisija mano, kad susijungęs subjektas galėtų ir būtų suinteresuotas bloginti įmonės „Qualcomm“ LTE dažnių juostų lustų rinkinių ir NXP NFC ir SE lustų sąveikumą su konkuruojančių tiekėjų atskirais komponentais. Dėl tokios strategijos klientai rinktųsi ne konkuruojančių tiekėjų, o susijungusio subjekto produktus. Tokia strategija didintų susijungusio subjekto strategijos didinti MIFARE licencijavimo honorarus arba nutraukti licencijavimą, derinamą su mišriuoju susiejimu, poveikį.

Gebėjimas

70.

Susijungęs subjektas gali tyčia taip pertvarkyti sąsajas, kad pablogėtų trečiųjų šalių produktų veikimas, taip pat neteikti būtinos informacijos ir pagalbos, kuri yra reikalinga siekiant užtikrinti sąveikumą.

Paskata

71.

Jeigu susijungęs subjektas blogintų sąveikumą, įmonės „Qualcomm“ dažnių juostų lustų rinkinį perkantys klientai būtų mažiau linkę įsigyti kito tiekėjo NFC ir SE gaminį. Kadangi dažnių juostų lustų rinkinių svarba didesnė nei NFC ir SE lustų, mažai tikėtina, kad klientas visiškai atsisakytų susijungusio subjekto produkto vien tam, kad jį galėtų derinti su pageidaujamos trečiosios šalies NFC ir SE lustais.

72.

Atsižvelgiant į tai, kad susijungusiam subjektui yra brangu trečiųjų šalių tiekėjams teikti sąveikumo informaciją ir pagalbą, tikėtina, kad susijungęs subjektas nuspręs, jog po susijungimo jam nebe taip naudinga investuoti į trečiųjų šalių produktų palaikymą, kad būtų užtikrinta sėkminga jų sąveika atitinkamai su jo LTE dažnių juostų lustų rinkiniais ir NFC ir SE lustais. Iki sandorio pranešančioji šalis pati nevykdė NFC ir SE lustų gamybos, todėl turėjo gerokai stipresnių paskatų užtikrinti sąveikumą su trečiųjų šalių NFC ir SE lustais.

73.

Rinkos tyrimo respondentai taip pat patvirtina, kad susijungęs subjektas turėtų tokią paskatą.

Tikėtinas poveikis

74.

Tikėtina, kad susijungusio subjekto strategija bloginti sąveikumą stiprintų išstūmimo iš rinkos poveikį dėl MIFARE honorarų (arba atsisakymo suteikti MIFARE licenciją), atsižvelgiant į mišriojo susiejimo strategiją.

75.

Nei trečiųjų šalių tiekėjai, nei mobiliųjų įrenginių PĮG negalėtų sukliudyti susijungusiam subjektui taikyti sąveikumo bloginimo strategiją. Tai sumažintų vertę, kurią mobiliųjų įrenginių PĮG teikia derinimo ir parinkimo galimybės, taigi ir atitinkamų produktų paklausą. Be to, rinkos tyrimo respondentai nurodė, kad būtų daromas neigiamas poveikis konkuruojančių komponentų gamintojų gebėjimui konkuruoti ir jie ilgainiui būtų išstumti iš rinkos.

c.   Konglomerato poveikis, susijęs su NFC technologijos IN licencijavimu

76.

Šalims priklauso svarbios IN teisės, visų pirma į NFC technologiją. Atsižvelgiant į susijusios technologijos papildomumą, mišrusis poveikis gali atsirasti dėl to, kaip su potencialiais licencijos turėtojais deramasi dėl IN licencijų. Šiuo atžvilgiu Komisija daro išvadą, kad sandoris suteiks galimybę susijungusiam subjektui padidinti honorarus, taikomus už patentų licencijas, palyginti su mažesniais honorarais, kuriuos šalys galėtų gauti atskirai, jeigu susijungimas neįvyktų.

i.   Licencijavimo tvarka iki susijungimo

77.

Šalių taikoma licencijavimo tvarka skiriasi, ypač atsižvelgiant į vertės grandinės lygmenis, kuriais jos suteikia patentų licencijas, ir IN teisių, susijusių su klientams tiekiamų komponentų pardavimu, mastą.

78.

NXP lustus parduoda savo mobiliųjų įrenginių PĮG visapusiškai, t. y. parduodama lustus įmonė visiškai atsisako pretenzijų dėl savo IN teisių, susijusių su ant lustų nurodytais standartais, savo klientų atžvilgiu. Be to, NXP savo NFC patentus licencijuoja kai kuriems konkuruojantiems komponentų gamintojams ir klientams (įskaitant mobiliųjų įrenginių PĮG).

79.

Įmonė „Qualcomm“ dažnių juostų lustų rinkinius parduoda įrenginių PĮG nevisapusiškai. Ji reikalauja, kad PĮG, norintys įsigyti įmonės dažnių juostų lustų rinkinius, įgytų „Qualcomm“ korinio ryšio SEP licenciją. Jungtinėse Valstijose įmonei „Qualcomm“ iškeltoje byloje tokia tvarka vadinama „nėra licencijos, nėra lusto“ (toliau – NLNL) politika.

80.

Įmonė „Qualcomm“ licenciją suteikia tik klientams, t. y. įrenginių PĮG, kurie gamina mobiliuosius įrenginius ir dažnių juostų lustų rinkinius įsigyja iš „Qualcomm“ arba „Qualcomm“ konkurentų (tokia tvarka vadinama „licencijavimu įrenginių lygmeniu).

81.

Įmonė „Qualcomm“ IN teises suteikia ne kiekvienam patentui atskirai, o visam portfeliui. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios įmonės „Qualcomm“ taikomas standartinis honoraro įkainis nesikeitė. Licencijos turėtojai turi mokėti honorarą neatsižvelgiant į tai, ar jų įrenginiai gaminami naudojant įmonės „Qualcomm“, ar kito tiekėjo dažnių juostų lustų rinkinį.

ii.   Konglomerato poveikis, susijęs su NFC technologijos IN licencijavimu

82.

NXP NFC IN įtraukimas į įmonės „Qualcomm“ portfelį leis susijungusiam subjektui abiejų šalių NFC patentus sujungti į bendrą stipresnį NFC portfelį. Todėl susijungęs subjektas turės didžiausią pasaulyje NFC portfelį ir tokiu būdu įgis patentų licencijavimo „kritinę masę“. Tai neproporcingai sustiprins susijungusio subjekto derybinę poziciją ir leis susijungusiam subjektui taikyti gerokai didesnius honorarus už NFC patentus, nei šalys šiuo metu kartu galėtų taikyti už tuos pačius patentus. Dideli įmonės „Qualcomm“ bylinėjimosi pajėgumai sustiprins honorarų didėjimo poveikį, kurį turės sandoris.

83.

Neproporcingas susijungusio subjekto derybinės pozicijos sustiprinimas bus žalingas licencijų turėtojams nepriklausomai nuo to, ar susijungusio subjekto NFC patentų portfelis bus licencijuojamas atskirai, ar įsigyti NFC patentai bus įtraukti į įmonės „Qualcomm“ platesnio patentų portfelio licencijas.

iii.   NLNL politika

84.

Kai kurių mobiliųjų įrenginių PĮG teigimu, susijungęs subjektas galėtų išplėsti įmonės „Qualcomm“ NLNL strategiją reikalaudamas, kad bet kuris NXP NFC ar SE produktas klientui būtų parduodamas tik įgijus licenciją į bet kurią „Qualcomm“ IN ir (arba) NXP NFC arba SE produktas būtų parduodamas tik klientui įsigijus licenciją į NXP NFC IN. Be to, bet kurio įmonės „Qualcomm“ produkto pardavimui galėtų būti taikomas reikalavimas klientui įsigyti licenciją į bet kurią NXP NFC IN.

85.

Komisija mano, kad išvada, ar susijungęs subjektas galėtų arba būtų suinteresuotas į NLNL strategiją įtraukti NXP NFC IN (įskaitant NFC SEP), nebūtina. Atsižvelgiant į siūlomus įsipareigojimus, kuriuos įmonė „Qualcomm“ pateikė Komisijai, susijungęs subjektas neturės galimybės trečiąsias šalis priversti įgyti NXP NFC IN licencijas apsunkintomis sąlygomis.

86.

Be to, kaip minėta, įmonė „Qualcomm“ ne kartą tvirtino Komisijai, kad po susijungimo ji ir toliau: 1) NFC lustus pardavinės visapusiškai ir 2) laikysis įsipareigojimų, prisiimtų dėl NFC SEP, bet kuriam įgyvendintojui, įskaitant NFC lustų gamintojus, licenciją suteikti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

87.

Dėl susijungusio subjekto gebėjimo ir paskatos reikalauti, kad bet kuris NXP produktas mobiliųjų prietaisų PĮG būtų parduodamas tik įsigijus bet kurios „Qualcomm“ IN licenciją, Komisija mano, kad įmonė „Qualcomm“ galėtų turėti tokį gebėjimą, tačiau ji greičiausiai neturės paskatos imtis tokių veiksmų. Be to, net jeigu ji taip pasielgtų, tikėtinas tokių veiksmų poveikis konkurencijai būtų nežymus.

d.   Išvada

88.

Todėl Komisija daro išvadą, kad koncentracija, apie kurią pranešta, itin ribojama veiksminga konkurencija LTE dažnių juostų lustų rinkinių, NFC ir SE lustų bei su NFC technologija susijusios IN rinkose.

VII.   PRANEŠANČIOSIOS ŠALIES PATEIKTI ĮSIPAREIGOJIMAI

89.

Siekdama išsklaidyti Komisijos abejones dėl konkurencijos, kilusias atliekant išsamų tyrimą, pranešančioji šalis 2017 m. spalio 5 d. pateikė įsipareigojimų rinkinį. Komisija atliko jo rinkos tyrimą. Po rinkos tyrimo, remdamasi Komisijos grįžtamąja informacija, pranešančioji šalis 2017 m. lapkričio 10 d. pateikė patikslintą įsipareigojimų, kurie apibūdinti toliau, rinkinį.

90.

Įsipareigojimus sudaro keturi elementai. Pirmais dviem elementais siekiama išsklaidyti dėl sandorio kylančias abejones dėl konkurencijos licencijuojant NXP NFC patentus. Trečiuoju elementu siekiama išsklaidyti abejones dėl LTE dažnių juostų lustų rinkinių, NFC lustų ir SE lustų sąveikumo. Ketvirtuoju elementu siekiama išsklaidyti abejones dėl atsisakymo licencijuoti MIFARE arba MIFARE licencijavimo už didesnius honorarus, vykdomo kartu su mišriuoju susiejimu, kuris taikomas LTE dažnių juostų lustų rinkiniams, NFC ir SE lustams ir MIFARE.

91.

Įmonė „Qualcomm“ prisiėmė šiuos įsipareigojimus:

i)

nepirkti NXP SEP ir tam tikrų ne SEP, susijusių su NFC technologija (visų pirma, patentų, kurie nenurodyti ant NXP NFC lustų ir todėl nebūtinai yra įtraukti į šiuos komponentus, vadinamieji sistemos lygmens patentai). Įmonė „Qualcomm“ įsipareigojo pasirūpinti, kad NXP bet kuriai trečiajai šaliai ir trečiųjų šalių klientų klientams suteiktų trejų metų atskirą pasaulinę nemokamą licenciją. Įmonė „Qualcomm“ įsipareigojo pasirūpinti, kad NXP neparduotų išskirtų patentų, nebent pirkėjas būtų nepriklausomas ir nesusijęs su „Qualcomm“, ir sutiktų būti saistomas licencijos sutartinių sąlygų, kurias peržiūrės ir patvirtins Komisija (toliau – neišskyrimo įsipareigojimas);

ii)

nereikalauti (pvz., bylinėjantis ar pradedant vykdymo procesą arba grasinti bylinėtis ar pradėti vykdymo procesą) likusių NXP patentų, kuriuos įgis įmonė „Qualcomm“ (t. y. vadinamųjų lustų lygmens patentų, kurie taikomi išradimams, visiškai įgyvendintiems NFC luste, ir NFC saugumo patentų, kurie taikomi saugumo išradimams), išskyrus gynybai. Be to, įmonė „Qualcomm“ įsipareigojo nemokamai suteikti šių patentų licencijas (toliau – nereikalavimo įsipareigojimas);

iii)

aštuonerius metus užtikrinti tokį patį susijungusio subjekto dažnių juostų, NFC ir SE produktų ir konkurentų produktų sąveikumą (toliau – sąveikumo įsipareigojimas) ir

iv)

aštuonerius metus licencijuoti NXP MIFARE technologiją įrenginių PĮG ir dažnių juostų bei NFC ir SE konkurentams komercinėmis sąlygomis, kurios būtų bent jau tiek pat palankios, kaip ir sąlygos, kurias NXP taiko galiojančioms MIFARE licencijoms. Įmonė „Qualcomm“ įsipareigojo pateikti kiekvienos lygiavertės NXP MIFARE licencijos, galiojančios Komisijos sprendimo priėmimo dieną, pagrindines komercines sąlygas (toliau – MIFARE įsipareigojimas).

Pateiktų įsipareigojimų vertinimas

92.

Komisija mano, kad:

i)

neišskyrimo įsipareigojimu siekiama neutralizuoti pranešančiosios šalies gebėjimą derantis dėl licencijų pasinaudoti NXP NFC patentais, kad būtų įgytos neproporcingos licencijavimo sąlygos. Įvairių NFC patentų išskyrimas iš įmonės „Qualcomm“ įsigijimo yra tinkamas įsipareigojimas, kuriuo taip pat apsisaugoma nuo išskirtų patentų pardavimo arba perleidimo su „Qualcomm“ susijusiam subjektui ir honorarų už atitinkamus patentus padidinimo po tokio pardavimo;

ii)

įsipareigodama nereikalauti NFC patentų, kuriuos įsigis iš NXP, įmonė „Qualcomm“ iš esmės atsisako galimybės jais pasinaudoti reikalaudama honorarų iš licencijų turėtojų; įsipareigojimas proporcingas Komisijos abejonėms. Susijungusio subjekto konkurentai, įrenginių PĮG ir įrenginių PĮG klientai galės savo produktuose diegti NXP NFC lustų ir saugumo lygio patentus neprivalėdami įsigyti licencijos iš įmonės „Qualcomm“ ar už tai mokėti kompensacijos. Vis dėlto, jeigu trečiosios šalys pareikalautų atitinkamų patentų licencijos, pranešančioji šalis įsipareigoja tokią licenciją suteikti nemokamai ir nereikalaujant jokio kito atlygio;

iii)

sąveikumo įsipareigojimas iš esmės išsklaido abejonę, kad susijungęs subjektas pablogintų trečiųjų šalių produktų sąveikumą su susijungusio subjekto LTE dažnių juostų lustų rinkiniais, NFC ir SE lustais. Trečiųjų šalių tiekėjams suteikiama galimybė siūlyti atskirus produktus, kurie sąveikautų su susijungusio subjekto produktais, o įrenginių PĮG susijungusio subjekto produktų alternatyvas galės vertinti kaip perspektyvų ir realų pasirinkimą;

iv)

MIFARE įsipareigojimas išsklaido abejonę, kad susijungęs subjektas padidintų honorarus už MIFARE arba visiškai nutrauktų MIFARE licencijavimą. Suinteresuoti trečiųjų šalių konkurentai gali reikalauti ir iš susijungusio subjekto gauti MIFARE licenciją, kuri jiems leistų siūlyti su MIFARE suderinamus SE lustus ir taip konkuruoti su produktų asortimentu, kuris atitiktų susijungusio subjekto asortimentą.

93.

Komisija mano, kad pranešančiosios šalies pateiktais įsipareigojimais gali būti visiškai išsklaidytos sandorio keliamos abejonės dėl konkurencijos, susijusios su MIFARE, sąveikumo bloginimu ir su NFC technologija susijusių IN teisių licencijavimu.

94.

Todėl Komisija daro išvadą, kad, remiantis pranešančiosios šalies pateiktais įsipareigojimais, koncentracija, apie kurią pranešta, labai netrukdys veiksmingai konkuruoti.

VIII.   IŠVADA

95.

Jeigu bus visiškai laikomasi pranešančiosios šalies prisiimtų įsipareigojimų, numatoma koncentracija labai netrukdys veiksmingai konkuruoti vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje. Todėl Komisija skelbia, kad koncentracija yra suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu.


(1)  2017 m. lapkričio 15 d. pranešančioji šalis pateikė šiek tiek patikslintą galutinio įsipareigojimų rinkinio priedo Nr. 3 versiją, pakeitusią 2017 m. lapkričio 10 d. įsipareigojimų priedą Nr. 3. 2017 m. gruodžio 18 d. pranešančioji šalis pateikė šiek tiek patikslintus įsipareigojimus, pakeisdama vieną apibrėžtį, kad būtų užtikrintas derėjimas su kitais apibrėžtais terminais.

(2)  Visos Patariamojo komiteto posėdyje dalyvaujančios valstybės narės pritarė tam, kad sandoris turi būti paskelbtas suderinamu su vidaus rinka pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį.


Sus