1)

2008 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (toliau – Atkūrimo planas), kuriuo siekiama paskatinti Europos atkūrimą po dabartinės finansų krizės (1). Atkūrimo planas pagrįstas dviem vienas kitą sutvirtinančiais pagrindiniais elementais. Visų pirma numatomos trumpalaikės priemonės paklausai paskatinti, darbo vietoms išsaugoti ir padėti atkurti pasitikėjimą ir, antra, numatomos pažangios investicijos, kuriomis siekiama paskatinti ilgalaikį didesnį augimą ir tvarią gerovę. Atkūrimo planas sustiprins ir paspartins jau dabar pagal Lisabonos strategiją vykdomas reformas.

2)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, uždavinys yra vengti valstybės įsikišimo, kuris galėtų sutrukdyti siekti tikslo teikti mažesnę ir tikslingesnę valstybės pagalbą. Nepaisant to, tam tikromis sąlygomis nauja laikina valstybės pagalba reikalinga.

3)

ELPA priežiūros institucijos (toliau – Institucija) nuomone, reikia nustatyti naujas priemones, kad valstybės pagalbos taisykles būtų galima taikyti taip, kad krizę būtų galima įveikti kuo lankstesnėmis priemonėmis, kartu išlaikant vienodas sąlygas ir išvengiant nepagrįsto konkurencijos ribojimo. Šiose gairėse išsamiai nurodoma, kokiomis papildomomis laikinomis galimybėmis ELPA valstybės gali pasinaudoti skirdamos valstybės pagalbą.

4)

Finansų krizės poveikis pirmiausia itin juntamas EEE bankų sektoriuje, o Islandijoje jos mastas neturi precedento. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad dėl valstybės įsikišimo turi būti sprendžiama nacionaliniu lygmeniu, tačiau reikia laikytis suderintos sistemos ir vadovautis tam tikrais bendraisiais Bendrijos principais (2). Komisija iš karto reagavo priimdama įvairias priemones, įskaitant Komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (3) ir kelis sprendimus, pagal kuriuos leidžiama teikti sanavimo pagalbą finansų įstaigoms. Institucija priėmė atitinkamas priemones (4).

5)

Pakankamai galimybių gauti finansavimą prieinama kaina yra išankstinė privačiojo sektoriaus investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo sąlyga. ELPA valstybės turi pasinaudoti įtaka, įgyta teikiant didelę finansinę paramą bankų sektoriui, ir užtikrinti, kad dėl šios paramos ne tik pagerėtų bankų finansinė padėtis, bet naudos būtų visai ekonomikai. Todėl parama finansų sektoriui turėtų būti tikslinga ir užtikrinti, kad bankai atnaujintų įprastą skolinimo veiklą. Institucija į tai atsižvelgs peržiūrėdama valstybės pagalbą bankams.

6)

Nors panašu, kad padėtis finansų rinkose gerėja, dabar juntamas visas finansų krizės poveikis realiajai ekonomikai. Didelis nuosmukis daro poveikį visai ekonomikai ir turi neigiamos įtakos namų ūkiams, įmonėms ir darbo vietoms. Visų pirma dėl krizės finansų rinkose bankai mažina skolinamo kapitalo apimtis ir yra daug mažiau linkę rizikuoti, palyginti su ankstesniais metais, todėl varžomas kreditų teikimas. Dėl šios finansų krizės gali būti ribojama kredito suma, mažėti paklausa ir prasidėti nuosmukis.

7)

Tokie sunkumai gali daryti poveikį ne tik silpnoms bendrovėms, neturinčioms mokumo užtikrinimo priemonių, bet ir sunkumų nepatiriančioms bendrovėms, kurioms staiga pritrūks kreditų arba kurios jų net negalės gauti. Su tokiomis problemomis pirmiausia susidurs mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurioms bet kuriuo atveju sunkiau gauti finansavimą nei didesnėms bendrovėms. Tokia padėtis gali ne tik turėti itin neigiamos įtakos daugelio sunkumų nepatiriančių bendrovių ir jų darbuotojų ekonominei padėčiai trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu; jos neigiamas poveikis visoms EEE investicijoms į ateitį – pirmiausia siekiant tvariojo augimo ir kitų Lisabonos strategijos tikslų – gali išlikti ilgiau, o tikslus gali tekti atidėti arba jų netgi visiškai atsisakyti.

8)

Esant dabartinei finansinei padėčiai ELPA valstybės gali būti linkusios veikti pavieniui ir pirmiausia, siekdamos paremti savo bendroves, įsitraukti į subsidijų varžybas. Patirtis rodo, kad tokie pavieniai veiksmai negali būti veiksmingi ir gali daryti didelę žalą vidaus rinkai. Visiškai atsižvelgiant į dabartinę ypatingą ekonominę padėtį svarbu užtikrinti, kad teikiant paramą EEE bendrovėms būtų sudarytos vienodos sąlygos ir būtų išvengta ELPA valstybių subsidijų varžybų, kurios nebūtų tvari priemonė ir pakenktų visai EEE. Tam ir vykdoma konkurencijos politika.

9)

Šiose gairėse numatytomis laikinosiomis papildomomis priemonėmis siekiama dviejų tikslų: pirma, atsižvelgiant į išimtines pereinamojo laikotarpio su bankų krize siejamas finansavimo problemas, nesuvaržyti bankų skolinimo bendrovėms – taip užtikrinti, kad ir toliau išliktų galimybė gauti finansavimą. Šiuo atžvilgiu MVĮ ypač svarbios visai EEE ekonomikai ir jų finansinės padėties gerinimas taip pat turės teigiamą poveikį didelėms bendrovėms – taip bus remiamas ilgalaikis bendras ekonomikos augimas ir modernizavimas.

10)

Antras tikslas – skatinti bendroves toliau investuoti į ateitį, visų pirma į tvarųjį ekonomikos augimą. Iš tikrųjų padariniai galėtų būti stulbinami, jeigu aplinkos srityje pasiekta pastebima pažanga dėl dabartinės krizės sustotų arba viskas pakryptų į priešingą pusę. Dėl šios priežasties svarbu suteikti laikiną investicijų į aplinkos projektus (kuriais, inter alia, būtų galima užtikrinti EEE pramonės pranašumą technologijų srityje) paramą bendrovėms – taip būtų sprendžiamas neatidėliotinos ir būtinos finansinės paramos klausimas siekiant ilgalaikės naudos EEE.

11)

Šiose gairėse pirmiausia primenamos įvairios valstybės paramos galimybės, kuriomis ELPA valstybės gali pasinaudoti pagal esamas valstybės pagalbos taisykles, ir tik po to nustatomos papildomos valstybės pagalbos priemonės, kurias ELPA valstybės gali laikinai suteikti, kad pašalintų esamus sunkumus, kuriuos šiuo metu patiria kai kurios bendrovės ir kurie susiję su galimybe gauti finansavimą, ir paremtų investicijas, vykdomas siekiant aplinkosaugos tikslų.

12)

Institucijos manymu, siūlomos pagalbos priemonės tinkamiausios siekiant tų tikslų.

13)

Reaguojant į dabartinę ekonominę padėtį, priimtas Atkūrimo planas. Atsižvelgiant į krizės mastą, Bendrijai reikia darnaus požiūrio – pakankamai didelio masto ir pakankamai drąsaus, kad būtų atkurtas vartotojų ir verslo pasitikėjimas. Tas pats pasakytina ir apie atkūrimą ELPA valstybėse.

14)

Atkūrimo plano strateginiai tikslai:

15)

ELPA valstybės jau dabar gali pasinaudoti keliomis priemonėmis, kad pasiektų tų tikslų, ir šios priemonės nėra laikomos valstybės pagalba. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės gali patirti didesnių sunkumų siekdamos gauti finansavimą nei kitos bendrovės ir dėl to atidėti savo augimui ir numatytų investicijų plėtojimui būtiną finansavimą arba netgi jo atsisakyti. Šiuo atveju ELPA valstybės galėtų priimti bendras politikos priemones, kurios būtų taikomos visoms jų teritorijoje veiklą vykdančioms bendrovėms, kurioms nebūtų taikomos valstybės pagalbos taisyklės, ir taip siekti laikinai sušvelninti finansines problemas trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiais. Pavyzdžiui, būtų galima pratęsti socialinio draudimo arba panašių įmokų, netgi mokesčių, mokėjimo terminus arba sukurti darbuotojams skirtų priemonių. Jeigu tokiomis priemonėmis gali naudotis visos įmonės, jos iš esmės nėra valstybės pagalba.

16)

ELPA valstybės taip pat gali teikti tiesioginę finansinę paramą vartotojams: pavyzdžiui, tiems, kurie atsisako senų produktų ir (arba) perka ekologiškus. Jeigu tokia pagalba suteikiama nediskriminuojant dėl produkto kilmės, ji nėra valstybės pagalba.

17)

Be to, galima pasinaudoti bendrosiomis Bendrijos programomis, pavyzdžiui, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa (2007–2013 m.), įsteigta 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB (5), ir Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąja bendrąja programa (2007–2013 m.), įsteigta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (6), siekiant kuo veiksmingiau padėti ne tik MVĮ, bet ir didelėms įmonėms.

18)

Per kelerius pastaruosius metus Institucija gerokai modernizavo valstybės pagalbos taisykles, siekdama paskatinti ELPA valstybes tikslingiau skirti valstybės paramą tvarioms investicijoms ir taip prisidėti prie Lisabonos strategijos. Šiomis aplinkybėmis ypatingas dėmesys – ir didesnės galimybės skirti valstybės pagalbą – tenka MVĮ. Be to, valstybės pagalbos taisyklės gerokai supaprastintos ir modernizuotos neseniai priimtu Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (7), kuriuo ELPA valstybėms suteikiama įvairiausių pagalbos priemonių galimybių, kurių administracinė našta minimali. Toliau išvardytos esamos valstybės pagalbos priemonės ypač svarbios dabartinės ekonominės padėties sąlygomis:

19)

De minimis reglamente (8), pritaikytame prie EEE susitarimo, nurodyta, kad bendrovei suteiktos iki 200 000 EUR paramos priemonės per bet kurį trejų metų laikotarpį nelaikomos valstybės parama pagal EEE susitarimą. Tame pačiame reglamente taip pat nustatoma, kad garantijos iki 1,5 mln. EUR neviršija de minimis viršutinės ribos, todėl nėra valstybės pagalba. Dėl to ELPA valstybės gali teikti tokias garantijas neskaičiuodamos atitinkamos pagalbos ekvivalento ir nepatirdamos administracinės naštos.

20)

Pirmiau minėtas Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR) yra pagrindinis valstybės pagalbos taisyklių dokumentas, nes juo supaprastinamos tam tikroms svarbioms valstybės pagalbos priemonėms skirtos valstybės pagalbos procedūros ir skatinama valstybės pagalbą vėl priskirti EEE prioritetiniams tikslams. Visos anksčiau galiojusios bendrosios išimtys bei naujos sritys (inovacijos, aplinka, moksliniai tyrimai ir plėtra didelių bendrovių atveju ir rizikos kapitalo priemonės MVĮ atveju) sujungtos į vieną priemonę. Visais atvejais, kuriuos aprėpia BBIR, ELPA valstybės gali skirti pagalbą iš anksto nepranešusios Institucijai. Todėl proceso sparta visiškai priklauso vien tik nuo ELPA valstybių. BBIR itin svarbus MVĮ, nes jame numatytos specialios investicijų ir užimtumo pagalbos taisyklės tik MVĮ. Be to, visas įtrauktas 26 priemones galima taikyti MVĮ, taigi ELPA valstybės gali paremti MVĮ įvairiais jų vystymosi etapais, padėti joms gauti finansavimą, pasinaudoti moksliniais tyrimais ir plėtra, inovacijomis, naudotis mokymui, užimtumui bei aplinkai skirtomis priemonėmis ir pan.

21)

Naujose Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėse (9) nustatyta, kad ELPA valstybės gali teikti, inter alia, tokią valstybės pagalbą:

22)

2007 m. vasario 7 d. Institucija priėmė naujas Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms gaires. Tame tekste yra naujų nuostatų dėl inovacijų, kurios specialiai skirtos MVĮ ir atitinka tikslingesnės pagalbos tikslą siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo pagal Lisabonos strategiją. Visų pirma ELPA valstybės gali teikti, inter alia, tokią valstybės pagalbą:

23)

Mokymas taip pat yra vienas iš pagrindinių konkurencingumo elementų. Labai svarbu išsaugoti investicijas į mokymą netgi didėjančio nedarbo laikotarpiu, siekiant plėtoti naujus įgūdžius. Pagal naująjį BBIR ELPA valstybės gali teikti ir bendro pobūdžio, ir specializuoto mokymo pagalbą bendrovėms (iki 80 % reikalavimus atitinkančių išlaidų).

24)

2008 m. Institucija priėmė naująsias Garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos gaires, kuriose konkrečiai nurodyta, kokiomis sąlygomis valstybės paskolų garantijos nėra valstybės pagalba. Pagal tas gaires garantijos pirmiausia nelaikomos valstybės pagalba, kai už jas mokama rinkos kaina. Naujosiose gairėse išaiškintos sąlygos, pagal kurias nustatoma, garantijos laikomos ar nelaikomos pagalba, taip pat pirmą kartą nustatytos konkrečios MVĮ skirtos „saugaus uosto“ priemokos, suteikiančios galimybę paprasčiau, tačiau saugiai naudotis garantijomis, siekiant skatinti MVĮ finansavimą.

25)

2006 m. spalio 25 d. Institucija priėmė naująsias Gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti. Jos skirtos naujoves diegiančioms ir sparčiai augančioms MVĮ, kurioms Lisabonos strategijoje skiriama itin daug dėmesio. Institucija tikslinei MVĮ nustatė naują, 50 % didesnę, 1,5 mln. EUR „saugaus uosto“ ribą. Institucija pripažįsta, kad, kaip dažniausiai būna, iki tos aukščiausios ribos trūksta pakaitinių finansavimo iš finansų rinkų priemonių (t. y. egzistuoja rinkos nepakankamumas). Be to, į BBIR įtraukta pagalba rizikos kapitalui.

26)

Palankių sąlygų neturinčiuose regionuose ELPA valstybės pagal 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires, taikomas nuo 2007 m. sausio mėn., gali teikti investicinę pagalbą naujai įmonei įkurti, esamai įmonei plėsti arba produkcijai įvairinti gaminant naujus produktus.

27)

2007–2013 m. nacionalinėmis regioninės pagalbos teikimo gairėmis taip pat sukuriama nauja pagalbos forma, siekiant paskatinti naujų įmonių steigimąsi ir mažųjų įmonių plėtrą remiamose vietovėse pirmuoju veiklos etapu.

28)

Pagal esamas Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti ELPA valstybės taip pat gali teikti pagalbą bendrovėms, kurioms reikia valstybės paramos. Šiuo tikslu ELPA valstybės gali pranešti apie pagalbos schemas MVĮ sanuoti ir (arba) restruktūrizuoti.

29)

Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą Institucija gali paskelbti, kad pagalba „kurios nors ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“ yra suderinama su EEE susitarimo veikimu. Ši nuostata atitinka EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, todėl Europos pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutrikimas turėtų turėti įtakos visai tos valstybės narės ekonomikai – ne tik vieno iš jos regionų arba teritorijos dalies ekonomikai. Be to, šis sprendimas atitinka būtinybę griežtai aiškinti bet kokią leidžiančią nukrypti nuostatą, pavyzdžiui, numatytąją EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte (10).

30)

Šiuo griežtu aiškinimu Komisija nuosekliai rėmėsi priimdama sprendimus (11). Institucija taip pat priėmė griežtą EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto aiškinimą (12).

31)

Tokiomis aplinkybėmis Institucija mano, kad kovojant su dabartine pasauline krize reikia ne tik skubiai paremti finansų sistemą, bet ir imtis ypatingų politinio atsako priemonių.

32)

Krizės poveikį, nors ir skirtingais būdais bei nevienodo masto, patirs visos ELPA valstybės, taip pat tikėtina, kad didės nedarbas, mažės paklausa ir prastės fiskalinė padėtis.

33)

Atsižvelgdama į dabartinės finansų krizės sunkumą ir jos poveikį visai ELPA valstybių ekonomikai, Institucija mano, kad siekiant įveikti tuos sunkumus tam tikrų kategorijų valstybės pagalba ribotą laikotarpį pateisinama ir gali būti paskelbta suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą.

34)

Todėl ELPA valstybės turi parodyti, kad valstybės pagalbos priemonės, apie kurias pranešama Institucijai remiantis šia sistema, yra būtinos, tinkamos ir proporcingos, siekiant atitaisyti didelius ELPA valstybės ekonomikos sutrikimus ir kad visiškai laikomasi visų sąlygų.

35)

De minimis reglamento (13), pritaikyto prie EEE susitarimo, 2 straipsnyje teigiama:

„Pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies kriterijų ir joms netaikomas Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 2 straipsnyje numatytas pranešimo reikalavimas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytas sąlygas.

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus fiskalinius metus, suma neviršija 200 000 EUR. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai kelių transporto sektoriaus įmonei per trejus fiskalinius metus, suma neviršija 100 000 EUR. Šios ribos taikomos nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar ELPA valstybės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Laikotarpis nustatomas remiantis fiskaliniais metais, kuriuos naudoja atitinkamoje ELPA valstybėje esanti įmonė.“

36)

Finansų krizė daro poveikį ne tik struktūriniu požiūriu silpnoms bendrovėms, bet ir bendrovėms, kurioms staiga pritrūks kreditų arba kurios jų net nebegalės gauti. Geresnė tų bendrovių finansinė padėtis turės teigiamos įtakos visos EEE ekonomikai.

37)

Todėl atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį manoma, kad būtina laikinai sudaryti galimybę teikti ribotą pagalbą, kuri vis tiek patenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes ji viršija de minimis reglamente nurodytą viršutinę ribą.

38)

Institucijos manymu, tokia valstybės pagalba bus suderinama su bendrąja rinka pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi visų šių sąlygų:

39)

Garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos gairėmis siekiama ELPA valstybėms pateikti išsamias rekomendacijas dėl principų, kuriais Institucija ketina remtis aiškindama EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnius, ir jų taikymo valstybės garantijoms. Gairėse pirmiausia konkrečiai nurodoma, kokiomis sąlygomis priemonė nelaikoma valstybės pagalba. Dokumente nepateikiami garantijų vertinimui taikomi suderinamumo kriterijai.

40)

Siekiant toliau didinti galimybes gauti finansavimą ir mažinti didelį dabartinį bankų nenorą rizikuoti, subsidijuojamos paskolų garantijos ribotą laikotarpį gali būti tinkamas tikslinis sprendimas, kad įmonės galėtų lengviau gauti finansavimą.

41)

Institucijos manymu, tokia valstybės pagalba bus suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi visų šių sąlygų:

42)

Orientacinių ir diskonto normų gairėse nustatytas orientacinės normos apskaičiavimo metodas, pagrįstas vienerių metų norma, kurią bankai siūlo kitiems bankams (IBOR norma), padidinta nuo 60 iki 1 000 bazinių punktų marža, atsižvelgiant į bendrovės kreditingumą ir įkeičiamo turto dydį. Institucija gali iš dalies pakeisti orientacinių ir diskonto normų apskaičiavimo metodą, kad jis atitiktų vyraujančias rinkos sąlygas. Jeigu ELPA valstybės taiko paskolos suteikimo metu galiojančiose gairėse nustatytą orientacinių ir diskonto normų apskaičiavimo metodą ir laikosi šiose gairėse nustatytų sąlygų, palūkanų norma iš esmės nėra laikoma valstybės pagalba.

43)

Dabartinėmis rinkos sąlygomis bendrovėms gali būti sunku rasti finansavimą. Todėl Institucija pritars, kad teikiamų valstybinių ar privačių paskolų palūkanos būtų bent jau tokios pačios, kaip centrinio banko nakties norma ir priemoka, lygi vidutinės vienerių metų normos, kurią bankai siūlo kitiems bankams, bei centrinio banko nakties normos 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. birželio 30 d. skirtumui, taip pat kredito rizikos priemokai, kuri atitinka gavėjo rizikos profilį, kaip nurodyta Institucijos orientacinių ir diskonto normų gairėse.

44)

Laikinai bus manoma, kad pagalbos elementas, kurį sudarys šios palūkanų normos ir Orientacinių ir diskonto normų gairėse nustatytos orientacinės normos skirtumas, suderinamas su EEE susitarimo veikimu, atsižvelgiant į jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi šių sąlygų:

45)

Institucijos orientacinių ir diskonto normų gairėse nustatytas orientacinės normos apskaičiavimo metodas, pagrįstas vienerių metų norma, kurią bankai siūlo kitiems bankams (IBOR norma), padidinta nuo 60 iki 1 000 bazinių punktų marža, atsižvelgiant į bendrovės kreditingumą ir įkeičiamo turto dydį. Institucija gali iš dalies pakeisti orientacinių ir diskonto normų apskaičiavimo metodą, kad jis atitiktų vyraujančias rinkos sąlygas. Jeigu ELPA valstybės taiko paskolos suteikimo metu galiojančiose gairėse nustatytą orientacinių ir diskonto normų apskaičiavimo metodą ir laikosi tose gairėse nustatytų sąlygų, palūkanų norma iš esmės nėra laikoma valstybės pagalba.

46)

Dėl dabartinės finansų krizės bendrovės taip pat patiria daugiau sunkumų siekdamos gauti finansavimą aplinkai mažiau kenksmingiems produktams gaminti. Garantijomis suteikiamos pagalbos gali nepakakti brangiems aplinkos apsaugos didinimo projektams, kuriais siekiama iš anksto prisitaikyti prie dar negaliojančių būsimų dar negaliojančių standartų arba taikyti griežtesnius standartus, finansuoti.

47)

Institucijos manymu, aplinkosaugos tikslams toliau turėtų būti teikiama pirmenybė, nepaisant finansų krizės. Aplinkai mažiau kenksmingų produktų, įskaitant energiją taupančius produktus, gamyba yra vienas EEE interesų ir svarbu, kad finansų krizė nesutrukdytų siekti to tikslo.

48)

Todėl ekologiškų produktų gamybą būtų galima skatinti papildomomis priemonėmis subsidijuojamų paskolų forma. Tačiau subsidijuojamos paskolos gali itin iškraipyti konkurenciją, todėl turėtų būti teikiamos tik konkrečiais atvejais ir tikslinėms investicijoms.

49)

Institucija mano, kad ribotą laiką ELPA valstybės turėtų turėti galimybę teikti pagalbą mažindamos palūkanų normą.

50)

Institucijos manymu, paskolų investicijoms palūkanų normų subsidija bus suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi visų šių sąlygų:

51)

Gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti nustatytas sąlygos, kuriomis valstybės pagalba rizikos kapitalo investicijoms remti gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį.

52)

Remdamasi patirtimi, įgyta taikant Gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, Institucija mano, kad bendro rizikos kapitalo rinkos nepakankamumo EEE nėra. Tačiau ji sutinka, kad yra rinkos atotrūkių kai kurių rūšių investicijų atveju tam tikrais įmonių vystymosi etapais, kuriuos lemia rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos neatitikimas ir kuriuos iš esmės galima apibūdinti kaip akcinio kapitalo atotrūkį.

53)

Minėtų gairių 4.3 punkte nustatyta, kad kai tikslinei MVĮ teikiamo finansavimo dalys neviršija 1,5 mln. EUR per kiekvieną dvylikos mėnesių laikotarpį, tam tikromis sąlygomis manoma, kad rinkos nepakankamumas egzistuoja ir jo ELPA valstybėms įrodyti nereikia.

54)

Tų pačių gairių 5.1 punkto a dalyje teigiama: „Institucija žino apie nuolatinius rizikos kapitalo rinkos ir akcinio kapitalo atotrūkio svyravimus, taip pat apie skirtingą laipsnį, kuriuo įmones, priklausomai nuo jų dydžio, jų verslo vystymosi etapo ir ekonomikos sektoriaus, veikia rinkos nepakankamumas. Todėl Institucija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti rizikos kapitalo priemones, kuriomis numatomos investicijų dalys viršija įmonei per metus skiriamą 1,5 mln. EUR ribą, neprieštaraujančiomis EEE susitarimo veikimui su sąlyga, kad pateikiami reikiami rinkos nepakankamumo įrodymai.“

55)

Finansų rinkos sumaištis neigiamai paveikė rizikos kapitalo rinką MVĮ ankstyvuoju augimo etapu – suvaržytos galimybės gauti rizikos kapitalo. Dėl šiuo metu itin padidėjusios numanomos rizikos, susijusios su rizikos kapitalu, taip pat dėl abejonių, kurias lemia galimai mažesnis tikėtinas pelningumas, šiuo metu investuotojai yra linkę investuoti į saugesnį turtą, kurio riziką lengviau įvertinti, palyginti su rizikos kapitalo investicijų rizika. Be to, pasitvirtino, kad investuotojus stabdo ir rizikos kapitalo investicijų nelikvidumas. Esama duomenų, rodančių, kad dėl riboto likvidumo dabartinėmis rinkos sąlygomis padidėjo MVĮ akcinio kapitalo atotrūkis. Todėl manoma, kad derėtų laikinai padidinti rizikos kapitalo investicijų „saugaus uosto“ ribą, siekiant sumažinti padidėjusį kapitalo atotrūkį ir laikinai sumažinti mažiausią privačių investuotojų dalį iki 30 % ir MVĮ neremiamose vietovėse skirtų priemonių atveju.

56)

Atitinkamai, atsižvelgiant į EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, tam tikros ribos, nustatytos Gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, laikinai iki 2010 m. gruodžio 31 d. pritaikomos taip:

57)

Pagal šias gaires nustatytos viršutinės pagalbos ribos bus taikomos neatsižvelgiant į tai, ar pagalba remiamam projektui finansuojama tik iš valstybinių išteklių, ar iš dalies finansuojama Bendrijos.

58)

Šiose gairėse numatytos laikinos pagalbos priemonės negali būti taikomos kartu su pagalba, kuri patenka į de minimis reglamento taikymo sritį, toms pačioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti. Jeigu įmonė jau gavo de minimis pagalbą prieš įsigaliojant šiai laikinajai sistemai, pagal šių gairių 4.2 punkte nurodytas priemones gautos pagalbos ir de minimis pagalbos suma negali viršyti 500 000 EUR 2008 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. Po 2008 m. sausio 1 d. gautos de minimis pagalbos suma atimama iš suderinamos pagalbos, suteiktos tuo pačiu tikslu pagal 4.3, 4.4, 4.5 arba 4.6 punktus, sumos.

59)

Laikinosios pagalbos priemonės gali būti taikomos su kita suderinama pagalba arba kitų formų Bendrijos finansavimu, jeigu paisoma atitinkamose gairėse ar bendrųjų išimčių reglamentuose nurodyto didžiausio pagalbos intensyvumo.

60)

Gairėse dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo nustatyta, kad parduotina rizika negali būti apdrausta ELPA valstybių remiamu eksporto kredito draudimu. Parduotina rizika – tai komercinė ir politinė rizika, tenkanti valstybiniams ir nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems gairių priede išvardytose šalyse, o jos didžiausias rizikos laikotarpis yra trumpesnis nei dveji metai. Su ES valstybėse narėse ir ELPA valstybėse, taip pat šešiose kitose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėse įsteigtais skolininkais susijusi rizika laikoma parduotina.

61)

Institucija mano, kad dėl dabartinės finansų krizės ne visose ELPA valstybėse trūksta draudimo ar perdraudimo pajėgumų, tačiau negalima atmesti, kad kai kuriose šalyse parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama.

62)

Minėtų gairių 4 punkto 9–13 dalyse teigiama, kad

„tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito draudikas, kuriame neparduotina rizika draudžiama valstybės sąskaita arba su valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų suvienodinti savo draudimo įmokų tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių eksporto kredito draudikų atitinkamos rūšies rizikai.

ELPA valstybė, ketinanti pasinaudoti minėta atsakomybę ribojančia išlyga, turėtų nedelsdama pranešti ELPA priežiūros institucijai apie savo sprendimo projektą. Pranešime turėtų būti rinkos ataskaita, patvirtinanti, kad privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta, pateikiant atitinkamus įrodymus, gautus iš dviejų didelių gerai žinomų tarptautinių privačių eksporto kredito draudikų ir iš nacionalinio kreditų draudiko, – taip būtų pagrįstas atsakomybę ribojančios išlygos taikymas. Kitu atveju įrodymai, kad privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta, gali būti pateikti rinkos ataskaitoje, kurią parengusį nepriklausomą konsultantą Institucija laiko nepriklausomu ir nešališku. Be to, pranešime turėtų būti nurodytos sąlygos, kurias valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito draudikas ketina taikyti tokiai rizikai.

Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Institucija patikrina, ar atsakomybę ribojančios išlygos taikymas atitinka pirmiau nurodytas sąlygas ir yra suderintas su EEE susitarimu.

Jeigu Institucija nustato, kad atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygos yra įvykdytos, jos sprendimas, priimtas dėl suderinamumo, galioja dvejus metus nuo sprendimo priėmimo, jeigu atsakomybę ribojančios išlygos taikymą pateisinančios rinkos sąlygos per tą laikotarpį nepasikeičia.

Be to, Institucija, pasikonsultavusi su kitomis ELPA valstybėmis, gali patikslinti atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygas; ji taip pat gali nuspręsti nutraukti atsakomybę ribojančios išlygos taikymą arba jį pakeisti kita tinkama sistema.“

63)

Šios didelėms bendrovėms ir MVĮ taikytinos nuostatos yra tinkama priemonė dabartinėmis ekonominės padėties sąlygomis, jei ELPA valstybės mano, kad privačioje draudimo rinkoje kai kuri su kreditais ir (arba) su kai kuriais rizikos draudimo pirkėjais susijusi parduotina rizika negali būti padengta.

64)

Esant šiai padėčiai, siekdama paspartinti procedūros ELPA valstybėse vykdymą, Institucija mano, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. ELPA valstybės gali įrodyti rinkos nepakankamumą, pateikdamos tinkamų įrodymų, jog privataus draudimo rinkoje rizika negali būti padengta. Bet kokiu atveju bus manoma, kad atsakomybės ribojimo išlygos taikymas pagrįstas, jeigu:

65)

Glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis ELPA valstybėmis Institucija užtikrins, kad su atsakomybės ribojimo išlygos taikymu susiję sprendimai būtų priimami sparčiai.

66)

Apie šiose gairėse minimas valstybės pagalbos priemones turi būti pranešama Institucijai. Be šiose gairėse nustatytų esminių priemonių Institucija pasiryžusi užtikrinti, kad būtų skubiai suteiktas leidimas taikyti pagalbos priemones, kuriomis reaguojama į dabartinę krizę, pagal šias gaires, jeigu susijusios ELPA valstybės glaudžiai bendradarbiaus ir teiks išsamią informaciją.

67)

Šis įsipareigojimas papildo dedamas pastangas: šiuo metu Komisija rengia bendrųjų valstybės pagalbos procedūrų patobulinimus, pirmiausia siekdama sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau priimti sprendimus, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Bendrame supaprastinimo pakete pirmiausia turėtų būti nustatyti Komisijos ir valstybių narių bendri įsipareigojimai dėl paprastesnių ir iš anksto žinomų procedūrų kiekviename valstybės pagalbos tyrimų etape ir būti leidžiama greičiau priimti sprendimus aiškiose bylose.

68)

Pagal 2004 m. liepos 14 d. Sprendimą Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje, kuriame išdėstytos išsamios Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio taikymo taisyklės, reikalaujama, kad ELPA valstybės Institucijai teiktų metines ataskaitas.

69)

Iki 2009 m. liepos 31 d. ELPA valstybės Institucijai privalo pateikti pagal šias gaires sukurtų schemų sąrašą.

70)

ELPA valstybės privalo užtikrinti, kad būtų saugomi išsamūs dokumentai, susiję su šiose gairėse numatytos pagalbos skyrimu. Tokie dokumentai, kuriuose turi būti visa informacija, būtina siekiant nustatyti, ar buvo laikomasi visų būtinų sąlygų, turi būti saugomi dešimt metų ir Institucijos prašymu turi būti jai pateikiami. Pirmiausia ELPA valstybės turi būti gavusios informaciją, rodančią, kad pagalbos gavėjai pagal 4.2, 4.3, 4.4 ir 4.5 punktuose numatytas priemones 2008 m. liepos 1 d. nebuvo sunkumų patiriančios bendrovės.

71)

Be to, iki 2009 m. spalio 31 d. ELPA valstybės turėtų pateikti Institucijai ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi pagal šias gaires. Pirmiausia ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija, parodanti, kodėl Institucija turėtų tęsti šiose gairėse numatytas priemones po 2009 m. gruodžio 31 d., taip pat išsami informacija apie subsidijuojamų paskolų naudą aplinkai. ELPA valstybės taip pat privalo pateikti šią informaciją kiekvienais vėlesniais metais, kuriais taikomos šios gairės, – iki kiekvienų metų spalio 31 d.

72)

Institucija gali prašyti papildomos informacijos apie suteiktą pagalbą, kad patikrintų, ar buvo laikomasi Institucijos sprendimo, kuriuo leidžiama pagalbos priemonė, sąlygų.

73)

Institucija šias gaires taiko nuo jų priėmimo dienos. Šios gairės parengtos atsižvelgiant į dabartines išimtines pereinamojo laikotarpio finansų problemas, susijusias su bankų krize, ir nebebus taikomos po 2010 m. gruodžio 31 d. Pasikonsultavusi su ELPA valstybėmis Institucija gali jas peržiūrėti prieš tą datą svarbiais konkurencijos politikos arba ekonominiais sumetimais. Jeigu būtų naudinga, Institucija taip pat gali išsamiau paaiškinti savo požiūrį konkrečiais klausimais.

74)

Institucija taiko šių gairių nuostatas visoms rizikos kapitalo priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po šių gairių priėmimo, net jeigu apie priemones pranešta prieš priimant šias gaires.

75)

Atsižvelgdama į Gaires dėl taikomų taisyklių vertinant neteisėtą valstybės pagalbą pagalbai, apie kurią nepranešta, Institucija taikys šias taisykles:

76)

Glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis ELPA valstybėmis Institucija užtikrina, kad sprendimai po išsamaus pranešimo apie šiame dokumente numatomas priemones būtų priimami greitai. ELPA valstybės turėtų kuo skubiau ir kuo išsamiau informuoti Instituciją apie savo ketinimus ir pranešti apie planus priimti tokias priemones.

77)

Institucija norėtų priminti, kad bet kokie procedūriniai patobulinimai visiškai priklauso nuo aiškių ir išsamių pranešimų pateikimo.