(1)

ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) 1994 m. priėmė Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2). 1999 m. buvo priimta nauja gairių redakcija (3).

(2)

Šia gairių redakcija, kurių tekstas paremtas ankstesnėmis redakcijomis, Institucija siekia padaryti atitinkamus pakeitimus ir paaiškinimus, kurių prireikė dėl daugelio veiksnių (4).

(3)

Nuostolingų įmonių pasitraukimas yra įprasta rinkos veikimo dalis. Valstybės pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms negali būti norma. Dėl pagalbos įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo veiklai praeityje pasitaikė keletas labai kontroversiškų atvejų ir tokia pagalba yra viena iš labiausiai iškraipomų valstybės pagalbos rūšių. Todėl bendras valstybės pagalbos draudimo principas, kaip nurodyta EEE susitarime, turėtų ir toliau galioti, o nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti ribojamos.

(4)

„Tik vieną ir paskutinį kartą“ principas turėtų ir toliau būti stiprinamas siekiant išvengti pakartotinės pagalbos įmonėms sanuoti arba restruktūrizuoti, taip dirbtinai palaikant jų gyvybingumą.

(5)

1999 m. gairėse buvo atskirtos sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos rūšys, sanavimo pagalba buvo apibūdinta kaip trumpalaikė pagalba siekiant padėti sunkumus patiriančiai įmonei atsigauti restruktūrizacijos ir (arba) likvidavimo planui parengti reikalingu laikotarpiu. Iš esmės šiuo laikotarpiu restruktūrizavimo priemonės negalėtų būti finansuojamos iš valstybės pagalbos lėšų. Tačiau dėl tokio griežto sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos rūšių atskyrimo iškilo sunkumų. Jau sanavimo pagalbos teikimo etape į sunkią padėtį patekusioms įmonėms gali reikėti atitinkamų skubių struktūrinių priemonių finansinės padėties prastėjimui sustabdyti arba sumažinti. Šiomis gairėmis praplečiama sanavimo pagalbos sąvoka, siekiant suteikti galimybę gavėjai imtis skubių priemonių (net ir struktūrinio pobūdžio), pvz., staigus padalinio uždarymas arba kitas nuostolingos veiklos sustabdymo būdas. Atsižvelgiant į tokios pagalbos skubumą, ELPA valstybėms turėtų būti suteikta galimybė rinktis supaprastintą procedūrą pagalbai patvirtinti.

(6)

Kalbant dėl restruktūrizavimo pagalbą pagal 1999 m. gaires, pagrįstas 1994 m. gairėmis, ir toliau reikalaujama nemažo gavėjo indėlio į restruktūrizavimą. Šioje redakcijoje reikėtų dar aiškiau patvirtinti, kad šis indėlis privalo būti realus ir ne iš pagalbos lėšų. Gavėjo indėlis turi dvejopą tikslą: viena vertus, tai parodo, kad rinkos dalyviai (savininkai, kreditoriai) tiki galimybe per pagrįstą laikotarpį grąžinti įmonei gyvybingumą. Kita vertus, tai užtikrina, kad restruktūrizavimo pagalba apribojama mažiausia gyvybingumui atkurti reikiama suma apribojant konkurencijos iškraipymus. Šiuo atžvilgiu Institucija taip pat reikalaus kompensacinių priemonių taikymo poveikiui konkurentams sumažinti.

(7)

Pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nuostata gali būti laikoma teisėta tik atsižvelgus į atitinkamas sąlygas. Pavyzdžiui, socialinės ir regioninės politikos kryptis galima pateisinti poreikiu atsižvelgti į pelningą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmenį ekonomikoje arba ypač į poreikį palaikyti konkurencingą rinkos struktūrą, kai įmonių praradimas sąlygotų monopolijos atsiradimą arba įtemptą oligopolinę padėtį. Kita vertus, negalima pateisinti atvejų, kai įmonės gyvybingumas sektoriuje su ilgalaikiais struktūriniais pertekliniais pajėgumais palaikomas dirbtinai arba kai ji gali išlikti tik pakartotinai gaudama valstybės pagalbą.

(8)

Nėra EEE sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžimo. Tačiau šiose gairėse Institucija sunkumus patiriančia įmone laiko įmonę, kuri savo lėšomis arba lėšomis, kurias ji gali gauti iš savo savininkų, akcininkų ar kreditorių, negali padengti nuostolių, kurie be išorinės viešosios valdžios intervencijos tikriausiai pasmerktų ją pasitraukti iš verslo per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį.

(9)

Šiose gairėse įmonė iš esmės ir neatsižvelgiant į jos dydį yra laikoma patiriančia sunkumus, susidarius šioms aplinkybėms:

(10)

Net jei nėra 9 punkte nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumus, ypač jei yra tokių įprastinių apie sunkią padėtį bylojančių bruožų, kaip antai: didėjantys nuotoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pertekliniai pajėgumai, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos bei mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Ypač sudėtingais atvejais įmonė gali jau būti nemoki arba jai gali būti pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra pagal nacionalinę teisę. Pastaruoju atveju šios gairės taikomos bet kokiai tokios procedūros metu suteiktai pagalbai, kuri leidžia įmonei vėl grįžti į verslą. Bet kuriuo atveju sunkumus patiriančiai įmonei gali būti teikiama pagalba tik tuo atveju, jei ji akivaizdžiai negali atsigauti savo lėšomis arba lėšomis, gautomis iš savininkų, akcininkų, arba sutelkus rinkos išteklius.

(11)

Šiose gairėse naujai įsteigtai įmonei negali būti teikiama sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. Pavyzdžiui, taip atsitinka, kai nauja įmonė įsteigiama likvidavus ankstesnę arba ji tiesiog perima likviduotos įmonės turtą. Įmonė bus laikoma naujai įsteigta pirmuosius 3 metus nuo veiklos pradžios atitinkamoje veiklos srityje. Tik pasibaigus tam laikotarpiui, jai gali būti suteikta sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, jei:

(12)

Paprastai įmonei, priklausančiai didesnei verslo grupei arba jos perimtai, negali būti teikiama sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, išskyrus atvejus, kai galima akivaizdžiai įrodyti, kad įmonės sunkumai yra vidiniai ir nepriklauso nuo sutartinio sąnaudų pasidalijimo grupėje ir kad sunkumai yra per rimti, jog grupė juos įveiktų pati. Jei sunkumus patirianti įmonė įsteigia dukterinę įmonę, dukterinė įmonė kartu su ją kontroliuojančia įmone, patiriančia sunkumus, yra laikomos grupe ir gali gauti pagalbos pagal šiame punkte nustatytas sąlygas.

(13)

Sanavimo pagalba ir restruktūrizavimo pagalba yra reglamentuojamos tose pačiose gairėse, nes abiem atvejais valdžios institucijos susiduria sunkumus patiriančia įmone, ir sanavimo bei restruktūrizavimo pagalba neretai yra dvi vienos operacijos dalys, net jei jos naudojamos skirtinguose procesuose.

(14)

Sanavimo pagalba yra iš esmės laikina ir atšaukiama. Jos pradinis tikslas yra išlaikyti sunkumus patiriančią įmonę gyvybingą tol, kol bus parengtas restruktūrizavimo arba likvidavimo planas. Pagrindinis principas yra sanavimo pagalba laikinai paremti įmonę, susidūrusią su esminiu finansinės padėties pablogėjimu, pasižyminčiu rimta likvidumo krize arba techniniu nemokumu. Tokia laikina pagalba turėtų duoti laiko išnagrinėti aplinkybes, dėl kurių iškilo sunkumų, ir parengti tinkamą planą tiems sunkumams įveikti. Be to, sanavimo pagalba privalo būti apribota iki mažiausios reikiamos sumos. Kitaip tariant, sanavimo pagalba, kuri teikiama ne ilgiau kaip šešis mėnesius, suteikia galimybę sunkumus patiriančiai įmonei trumpai atsikvėpti. Pagalbą turi sudaryti atšaukiama likvidumo pagalba paskolų garantijų arba paskolų pavidalu, kurių palūkanų normos būtų bent jau panašios į normaliai funkcionuojančioms įmonėms teikiamų paskolų ir ypač į Institucijos patvirtintas orientacines normas. Iš sanavimo pagalbos negali būti finansuojamos struktūrinės priemonės, dėl kurių nebūtina nedelsiant imtis veiksmų, pavyzdžiui, negrįžtamas ir savaiminis valstybės dalyvavimas tvarkant įmonės lėšas.

(15)

Kai parengiamas ir pradedamas įgyvendinti restruktūrizavimo arba likvidavimo planas, kuriam buvo prašoma pagalbos lėšų, visa tolesnė pagalba laikoma restruktūrizavimo pagalba. Priemonės, kurios turi būti įgyvendinamos nedelsiant siekiant išvengti nuostolių, įskaitant struktūrines priemones (pvz., nedelsiamas nuostolingos veiklos rūšies nutraukimas), gali būti finansuojamos iš sanavimo pagalbos lėšų pagal 16.3.1 skirsnyje dėl individualios pagalbos ir 16.4.3 skirsnyje dėl pagalbos schemų išdėstytas sąlygas. Išskyrus atvejus, kai vadovaujamasi 16.3.1.2 skirsnyje nurodyta supaprastinta procedūra, ELPA valstybė turės įrodyti, kad tokių struktūrinių priemonių turi būti imtasi nedelsiant. Sanavimo pagalba paprastai negali būti teikiama finansiniam restruktūrizavimui.

(16)

Kita vertus, siekiant atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą, restruktūrizavimas vykdomas remiantis pagrįstu, nuosekliu ir išsamiu planu. Paprastai restruktūrizavimui būdingas vienas ar keli elementai: įmonės veiklos reorganizavimas ir racionalizavimas siekiant didesnio veiksmingumo, paprastai įskaitant nuostolingos veiklos nutraukimą, vykdomos veiklos restruktūrizavimą siekiant atkurti jos konkurencingumą ir galbūt veiklos pakeitimą naujomis ir perspektyviomis veiklos rūšimis. Finansinis restruktūrizavimas (kapitalo injekcijos, skolų sumažinimas) dažniausiai turi būti vykdomas kartu su fiziniu restruktūrizavimu. Tačiau pagal šias gaires vykdomos restruktūrizavimo operacijos negali būti apribojamos vien finansine pagalba, skirta padengti senus nuostolius, nepašalinant tų nuostolių priežasčių.

(17)

Šios gairės taikomos visų EEE susitarime nustatytų sektorių įmonėms atsižvelgiant į Institucijos apžvalgą, kaip nurodyta EEE susitarimo 62 straipsnyje, nepažeidžiant atitinkamo sektoriaus (9) sunkumus patiriančioms įmonėms taikomų taisyklių.

(18)

EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma galimybė 61 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai priklausančią pagalbą laikyti suderinama su bendrąja rinka. Išskyrus 61 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, ypač pagalba gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių žalai atitaisyti, vienintelis pagrindas, kuriuo sunkumus patiriančioms įmonėms teikiama pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąją rinka, nurodomas 61 straipsnio 3 dalies c punkte. Pagal šią nuostatą Institucija turi teisę skirti „pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių (...) plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Ši nuostata galėtų būti taikoma visų pirma tais atvejais, kai pagalba reikalinga rinkos nesėkmių sąlygotiems skirtumams ištaisyti arba ekonominei bei socialinei sanglaudai užtikrinti.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kad pavojus gresia pačiam sunkumus patiriančios įmonės egzistavimui, ji negali būti laikoma tinkamu įrankiu kitiems valstybės politikos tikslams siekti, kol nebus užtikrintas jos gyvybingumas. Taigi, Institucijos nuomone, pagalba į sunkią padėtį patekusioms įmonėms gali prisidėti prie ūkio veiklos plėtros, netrikdydama prekybos, kad pažeistų EEE interesus, tik jeigu laikomasi šiose gairėse nustatytų sąlygų. Jei įmonės, gaunančios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, yra įsisteigusios remiamuose regionuose, Institucija atsižvelgia į regioninius aspektus, nurodytus EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose, kaip nurodyta 54 ir 55 punktuose.

(20)

Institucija pirmiausia kreips dėmesį į būtinybę neleisti pasinaudoti šiomis gairėmis siekiant pažeisti galiojančiose sistemose ir gairėse nustatytus principus.

(21)

Remiamos įmonės nuosavybės teisių perdavimas neturėtų daryti įtakos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos įvertinimui.

(22)

Jei sunkumus patiriančiai įmonei, kurios atžvilgiu Institucija buvo priėmusi neigiamą sprendimą dėl jos atgaivinimo, anksčiau buvo teikiama neteisėta pagalba ir ji nebuvo atgaivinta pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įsteigimo (toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas) (10) 3 protokolo II dalies 14 straipsnį, tai pačiai įmonei teiktinos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos įvertinimas vykdomas atsižvelgiant į: pirma, anksčiau suteiktos pagalbos ir naujosios pagalbos bendrą įtaką ir, antra, į faktą, kad anksčiau suteiktos pagalbos lėšos nebuvo grąžintos (11).

(23)

Šiame skyriuje aptariamos tik tos pagalbos priemonės, apie kurias buvo atskirai pranešta Institucijai. Tam tikromis sąlygomis Institucija gali taikyti sanavimo ar restruktūrizavimo schemas – šios sąlygos nurodytos 16.4 skyriuje.

(24)

Kad Institucija patvirtintų sanavimo pagalbą, kaip nurodyta 14 punkte:

(25)

Jei ELPA valstybė pateikė restruktūrizavimo planą per šešis mėnesius po pagalbos patvirtinimo arba jei nebuvo gautas pranešimas dėl pagalbos suteikimo, nuo pirmosios priemonės įgyvendinimo, paskolos grąžinimo arba garantijos galiojimo terminas pratęsiamas, kol Institucija priims sprendimą dėl plano, nebent Institucija nusprendžia, kad toks pratęsimas nėra pateisinamas.

(26)

Nepažeidžiant Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgiant į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Institucija pradeda teismo procesą pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį, jei ELPA valstybė nepateikia:

(27)

Bet kokiu atveju Institucija gali nuspręsti pradėti tokį teismo procesą nepažeidžiant Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgiant į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jei ji laikosi nuomonės, kad paskola ar garantija buvo netinkamai panaudota arba kad pagalbos lėšų negrąžinimas pasibaigus šešių mėnesių terminui nebegali būti pateisinamas.

(28)

Sanavimo pagalbos patvirtinimas nebūtinai reiškia, kad ir restruktūrizavimo plane numatyta pagalba bus patvirtinta; tokia pagalba bus apsvarstyta atskirai.

(29)

Institucija kiek įmanoma stengsis priimti per vieną mėnesį sprendimą dėl sanavimo pagalbos, kuri atitinka visas 16.3.1.1 skirsnio sąlygas ir šiuos bendruosius reikalavimus:

(30)

Dėl restruktūrizavimo pagalbos kyla ypatingų rūpesčių konkurencijos srityje, kadangi dėl šios pagalbos struktūrinės pertvarkos našta bei su ja susijusios socialinės ir ekonominės problemos perkeliamos ant kitų gamintojų, kurie veikia be pagalbos, bei EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių pečių. Taigi pagrindinis principas būtų leisti teikti restruktūrizavimo pagalbą tik tokiomis aplinkybėmis, kai galima įrodyti, kad tai neprieštarauja EEE interesui. Tai bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus laikomasi griežtų kriterijų ir įsitikinama, kad su įmonės išlikimu susijusi nauda kompensuos konkurencijos trikdymą (pavyzdžiui, jei yra aišku, kad su įmonės pasitraukimu iš verslo susiję darbuotojų atleidimai iš darbo ir įtaka tiekėjams paaštrintų užimtumo problemas, arba jei įmonės pasitraukimas sąlygotų monopolijos arba įtemptos oligopolinės padėties atsiradimą) ir kad iš esmės yra adekvačių palankių konkurentams kompensacinių priemonių.

(31)

Atsižvelgdama į specialiąsias nuostatas, taikomas remiamoms teritorijoms ir MVĮ (žr. 54, 55, 56 ir 58 punktus), Institucija patvirtins pagalbą tik šiomis sąlygomis:

(32)

Įmonė turi atitikti sunkumus patiriančios įmonės apibrėžimą, nurodytą šiose gairėse (žr. 8–12 punktus).

(33)

Pagalba turi būti suteikiama su sąlyga, kad įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, kurį turi patvirtinti Institucija visais individualios pagalbos teikimo atvejais, išskyrus MVĮ, kaip nurodyta 16.3.2.5 skirsnyje.

(34)

Restruktūrizavimo planu, kurio įgyvendinimo trukmė turi būti kiek įmanoma trumpesnė, turi būti atkurtas ilgalaikis įmonės gyvybingumas per pagrįstą laikotarpį ir remiantis tikroviškomis prielaidomis, susijusiomis su veikimo ateityje sąlygomis. Restruktūrizavimo pagalba turi būti susijusi su perspektyviu restruktūrizavimo planu, kurį įgyvendinti įsipareigoja atitinkama ELPA valstybė. Planas turi būti pateikiamas Institucijai su visa reikiama informacija, įskaitant rinkos tyrimą. Gyvybingumą didinti turi būti siekiama taikant vidines priemones, kurios nurodomos restruktūrizavimo plane; gali būti remiamasi išoriniais veiksniais, pvz., kainų ir paklausos svyravimai, kuriems įmonė nedaro didelės įtakos, bet tik tuo atveju, jei rinkos prielaidos iš esmės pripažįstamos. Restruktūrizuojant būtina nutraukti veiklą, kuri ir po restruktūrizavimo liktų nuostolinga.

(35)

Restruktūrizavimo plane turi būti nurodytos aplinkybės, dėl kurių įmonei kilo sunkumų ir kurios būtų siūlomų priemonių tinkamumo įvertinimo pagrindas. Būtina atsižvelgti, inter alia, į esamą ir būsimą atitinkamų produktų rinkos padėtį pasiūlos ir paklausos atžvilgiu ir pateikti geriausio ir blogiausio atvejo scenarijus, tarpines prielaidas bei išnagrinėti konkrečias įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai turėtų padėti įmonei sukurti naują struktūrą, kuri leistų atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir padėtų įmonei atsistoti ant kojų.

(36)

Plane turi būti numatytas tokia apyvarta, kad pasibaigus restruktūrizavimui įmonė galėtų padengti visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimo ir finansinius privalomuosius mokėjimus. Planuojamos kapitalo grąžos turėtų pakakti, kad įmonė galėtų konkuruoti rinkoje, pasinaudodama savo privalumais. Jei sunkumų įmonėje kilo dėl jos valdymo sistemos trūkumų, turi būti atliekami atitinkami pertvarkymai.

(37)

Siekiant užtikrinti, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų kiek įmanoma mažesnis ir kad teigiamas poveikis jį nusvertų, turi būti imamasi kompensacinių priemonių. Kitokiu atveju bus laikoma, kad pagalba „prieštarauja bendram interesui“ ir neatitinka EEE susitarimo nuostatų. Nustatydama taikytinas kompensacines priemones, Institucija atsižvelgs į ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo tikslą.

(38)

Šias priemones gali sudaryti turto išpardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas bei patekimo į atitinkamas rinkas kliūčių sumažinimas. Vertindama, ar kompensacinės priemonės yra tinkamos, Institucija atsižvelgs į rinkos struktūrą bei į konkurencijos sąlygas, taip siekdama užtikrinti, kad nė viena iš tų priemonių nepablogintų rinkos struktūros, pavyzdžiui, nedarytų netiesioginės įtakos monopolijos arba oligopolinės padėties susidarymui. Jei ELPA valstybė gali įrodyti, kad tokia padėtis susidarytų, kompensacinės priemonės turi būti parenkamos taip, kad jos būtų išvengta.

(39)

Priemonės turi būti proporcingos pagalbos neigiamam poveikiui, o ypač įmonės dydžiui (13) ir svarbai jos rinkoje ar rinkose. Jos turėtų būti taikomos ypač toje rinkoje (-ose), kur po restruktūrizavimo įmonė užims svarbią vietą. Įmonės sumažinimo lygis turi būti nustatomas kiekvienam atvejui atskirai. Reikiamas priemones Institucija nustatys, remdamasi rinkos tyrimu, pridedamu prie restruktūrizavimo plano ir jei reikia, remdamasi visa kita turima informacija, įskaitant informaciją, pateiktą suinteresuotų šalių. Sumažinimas turi būti neatsiejama restruktūrizavimo dalis, kaip nurodyta restruktūrizavimo plane. Šis principas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar turto pardavimas vykdomas prieš gaunant, ar jau gavus valstybės pagalbą, nes tai yra to paties restruktūrizavimo dalis. Nuostolingos veiklos nutraukimas ir nurašymai, kurie bet kuriuo atveju būtų neišvengiami vertinant kompensacines priemones įmonės gyvybingumui atkurti, nebus laikomi pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimu. Atliekant tokį vertinimą bus atsižvelgiama į anksčiau suteiktą pagalbą.

(40)

Tačiau ši sąlyga paprastai nebus taikoma mažoms įmonėms, nes galima teigti, jog ad hoc pagalba mažoms įmonėms paprastai neiškreipia konkurencijos sąlygų, kad tai prieštarautų bendram interesui, jei kitaip nenumatyta valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamam sektoriui, arba jei gavėjas veikia rinkoje, kurioje stebima ilgalaikė perprodukcija.

(41)

Jei gavėjas veikia rinkoje, kurioje stebima ilgalaikė struktūrinė perprodukcija, kaip nurodyta Daugiasektorinės sistemos dėl regioninės pagalbos stambioms investicijoms (14) kontekste, įmonės pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas gali būti ne mažesnis kaip 100 % (15).

(42)

Pagalbos suma ir intensyvumas privalo būti apribotas iki mažiausių reikiamų restruktūrizavimo sąnaudų siekiant, kad restruktūrizavimas būtų vykdomas atsižvelgiant į turimus įmonės, jos akcininkų arba verslo grupės, kuriai ji priklauso, finansinius išteklius. Atliekant tokį įvertinimą bus atsižvelgiama į bet kokią ankščiau suteiktą sanavimo pagalbą. Tikimasi, kad pagalbos gavėjai prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo taip pat prisidės nemaža dalimi iš savų lėšų, įskaitant lėšas, gautas už įmonės išgyvenimui nebūtino turto pardavimą, arba išorinio finansavimo, gauto rinkos sąlygomis. Toks indėlis rodo, kad rinkose tikima galimybe sugrąžinti gyvybingumą. Toks indėlis turi būti tikras, t. y. faktiškas, išskyrus visą ateityje laukiamą pelną, pavyzdžiui, grynųjų pinigų srautus, ir kiek įmanoma didesnis.

(43)

Institucija tinkamais restruktūrizavimui indėliais (16) laiko: ne mažesnį kaip 25 % indėlį, jei įmonė maža, ne mažesnį kaip 40 % indėlį, jei įmonė vidutinė, ir ne mažesnį kaip 50 % indėlį, jei įmonė didelė. Esant ypatingoms aplinkybėms ir ypatingai sunkiais atvejais, kuriuos turi nurodyti ELPA valstybė, Institucija gali sutikti ir su mažesniu indėliu.

(44)

Siekiant apriboti neigiamą poveikį, pagalbos suma arba pagalbos teikimo forma turi būti tokia, kad įmonei neliktų grynųjų pinigų pertekliaus, kuris galėtų būti panaudotas agresyviai, rinką iškreipiančiai veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu. Institucija taip pat išnagrinėja įmonės įsipareigojimų lygį po restruktūrizavimo, taip pat po skolų grąžinimo atidėjimo ar skolų sumažinimo susidariusią padėtį, ypač jai tęsiant verslą po to, kai jai pagal nacionalinius teisės aktus pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra (17). Pagalba negali būti naudojama investicijoms, kurios nėra būtinos įmonės gyvybingumui atkurti, finansuoti.

(45)

Be kompensacinių priemonių, kurios nurodytos 37–41 punktuose, Institucija gali nustatyti papildomų sąlygų ir įsipareigojimų, kurie, jos nuomone, yra būtini, kad užtikrintų, jog pagalba neiškreips konkurencijos tiek, kiek tai neprieštarauja bendram interesui, jei atitinkama ELPA valstybė neįsipareigojo priimti tokių nuostatų. Pavyzdžiui, ji gali reikalauti ELPA valstybės, kad:

(46)

Įmonė turi įgyvendinti visą restruktūrizavimo planą ir įvykdyti visus Institucijos sprendime, patvirtinančiame valstybės pagalbą, nurodytus įsipareigojimus. Plano neįgyvendinimą arba įsipareigojimų nevykdymą Institucija laiko netinkamu pagalbos panaudojimu, nepažeidžiant Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgiant į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

(47)

Jei restruktūrizavimo veiksmai vykdomi keletą metų ir jiems skirtos didelės pagalbos sumos, Institucija gali reikalauti, kad restruktūrizavimo pagalba būtų teikiama dalimis, o kiekviena dalis išmokama atsižvelgiant į:

(48)

Atitinkamai ELPA valstybei teikiant reguliarias išsamias ataskaitas, Institucijai turi būti suteikta galimybė įsitikinti, kad restruktūrizavimo planas yra tinkamai įgyvendinamas.

(49)

Jei pagalba teikiama didelėms įmonėms, pirmoji ataskaita Institucijai turėtų būti pateikta ne vėliau kaip per šešis mėnesius po leidimo teikti pagalbą suteikimo. Vėliau ataskaitos Institucijai turi būti siunčiamos mažiausiai vieną kartą per metus, nustatytą dieną, kol bus pasiekti restruktūrizavimo plano tikslai. Jose turi būti nurodyta visa reikiama informacija, kad Institucija galėtų kontroliuoti restruktūrizavimo programos įgyvendinimą, išmokų įmonei tvarkaraštį, jos finansinę padėtį bei sprendime dėl pagalbos patvirtinimo nurodytų sąlygų ir įsipareigojimų vykdymą. Ypač svarbu, kad jose taip pat būtų nurodyta visa išsami informacija apie visą įmonei bet kuriais tikslais restruktūrizavimo laikotarpiu individualiai arba pagal bendrą schemą suteiktą pagalbą (žr. 67–70 punktus). Jei Institucijai reikia skubaus kai kurios informacijos patvirtinimo, pavyzdžiui, susijusios su bendrovės uždarymu arba pajėgumų sumažinimu, ji gali reikalauti dažnesnių ataskaitų.

(50)

Jei pagalba teikiama MVĮ, paprastai pakanka kiekvienais metais siunčiamų įmonės gavėjos balanso ir pelno ir nuostolių ataskaitos kopijų, išskyrus atvejus, kai sprendime, patvirtinančiame pagalbą, nurodomos griežtesnės sąlygos.

(51)

Jei restruktūrizavimo pagalba patvirtinama, atitinkama ELPA valstybė restruktūrizavimo laikotarpiu gali prašyti Institucijos patvirtinti restruktūrizavimo planą ir pagalbos sumą. Institucija gali patvirtinti tokius pakeitimus, jei jie atitinka šias sąlygas:

(52)

Jei Institucijos nustatytos sąlygos arba ELPA valstybės įsipareigojimai yra sušvelninami, pagalbos suma turi būti atitinkamai sumažinama arba gali būti nustatytos kitos sąlygos.

(53)

Jei ELPA valstybė iš dalies pakeičia patvirtintą restruktūrizavimo planą apie tai tinkamai nepranešusi Institucijai, Institucija pradeda procedūrą, kaip nurodyta Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 16 straipsnyje (netinkamas pagalbos naudojimas), nepažeisdama Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgdama į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

(54)

Vertindama restruktūrizavimo pagalbą remiamose vietovėse, Institucija atsižvelgia į jų poreikius. Tačiau tai, kad sunkumus patirianti įmonė yra įsisteigusi remiamoje vietovėje nepateisina atlaidaus požiūrio į restruktūrizavimo pagalbą: vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu regione ja pasinaudojus neįmanoma dirbtinai išsaugoti įmonių. Be to, siekiant skatinti regionų plėtrą, regionai turėtų būti suinteresuoti savomis lėšomis kuo greičiau vystyti gyvybingą ir tvarią veiklą. Konkurencijos iškraipymas turi būti sumažintas iki minimumo, net jei pagalba teikiama remiamų vietovių įmonėms. Čia taip pat turi būti atsižvelgiama į galimą žalingą plintančią įtaką, kuri gali būti juntama atitinkamoje vietovėje ir kitose remiamose vietovėse.

(55)

Taigi 31–53 punktuose nurodyti kriterijai turi būti taip pat taikomi remiamoms vietovėms, net kai svarstomi regiono plėtros poreikiai. Tačiau remiamose vietovėse, jeigu valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamam sektoriui nenurodyta kitaip, pagalbos patvirtinimo taisyklės kompensacinių priemonių įgyvendinimo ir gavėjo indėlio atžvilgiu gali būti ne tokios griežtos. Jei tai pateisinama regiono plėtros poreikiais, tais atvejais, kai sumažinami pajėgumai arba dalyvavimas rinkoje yra tinkamiausios priemonės išvengti nepagrįstų konkurencijos iškraipymų, būtinas sumažinimas yra mažesnis remiamose vietovėse negu neremiamose. Tais atvejais, kuriuos atitinkama ELPA valstybė turi įrodyti, bus atskiriamos vietovės, kurios atitinka regioninės pagalbos teikimo reikalavimus pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a dalį, ir teritorijos, kurios atitinka pagalbos teikimo reikalavimus pagal 61 straipsnio 3 dalies c dalį, kad būtų atsižvelgta į rimtesnes regionines problemas pirmesnėse vietovėse.

(56)

Pagalba mažosioms įmonėms (18) daro mažesnį poveikį prekyboms sąlygoms negu pagalba, teikiama vidutinėms ir didelėms įmonėms. Tai taip pat būdinga ir pagalbai įmonei restruktūrizuoti, taigi 31–53 punktuose nurodytos sąlygos taikomos ne taip griežtai, jeigu:

(57)

Tačiau „tik vieną ir paskutinį kartą“ principas griežtai taikomas ir MVĮ.

(58)

MVĮ restruktūrizavimo plano neturi būti patvirtintas Institucijos. Tačiau planas turi atitikti reikalavimus, nurodytus 34–36 punktuose ir turi būti patvirtintas atitinkamos ELPA valstybės bei pateiktas Institucijai. Pagalba gali būti teikiama tik tuo atveju, jei visiškai įgyvendinamas restruktūrizavimo planas. Įsipareigojimą tikrinti, ar vykdomos šios sąlygos, vykdo ELPA valstybė.

(59)

Restruktūrizavimo planuose paprastai numatomas veiklos apribojimas arba jos nutraukimas. Tai dažnai būtina siekiant racionalizavimo ir veiksmingumo neatsižvelgiant į pajėgumų sumažinimus, kurių gali būti reikalaujama pagalbai gauti. Kad ir kokios būtų jų priežastys, tokios priemonės paprastai sąlygoja įmonės darbuotojų skaičiaus sumažinimą.

(60)

ELPA valstybių darbo teisės dalį gali sudaryti bendros socialinės apsaugos sistemos, pagal kurias reikalaujama, kad išeitinės pašalpos ir ankstyvos senatvės pensijos būtų išmokamos tiesiogiai atleistiems darbuotojams. Tokios sistemos nelaikomos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba.

(61)

Be to, pagal tiesioginės išeitinės pašalpos ir senatvės pensijų užtikrinimo principą darbuotojams, bendros socialinės paramos programas vyriausybė turi padengti išmokų išlaidas, kurias įmonė sumoka atleistiems darbuotojams ir kurios nepriklauso jos įstatyminiams arba sutarčių įsipareigojimams. Jei tokios sistemos taikomos bendrai ir nėra jokių apribojimų atskirų sektorių darbuotojams, kurie atitinka iš anksto nustatytas ir automatiškai taikomas sąlygas, jos nelaikomos 61 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba, jei įmonėje vykdomas restruktūrizavimas. Kita vertus, jei šios sistemos naudojamos atitinkamos pramonės šakos restruktūrizuojamai įmonei remti, joms dėl išskirtinio pobūdžio (19).

(62)

Pačios įmonės įsipareigojimai išmokėti išeitines pašalpas ir (arba) ankstyvąsias senatvės pensijas pagal su užimtumu susijusius teisės aktus arba kolektyvines sutartis su profesinėmis sąjungomis sudaro įprastinių verslo sąnaudų dalį, kurias turi padengti pati įmonė iš savo išteklių. Todėl bet koks valstybės indėlis į šių išlaidų padengimą yra laikomas valstybės pagalba. Šis principas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar valstybė tiesiogiai įmonei atlieka mokėjimus, ar darbuotojams išmokas paskirsto vyriausybės agentūra.

(63)

Institucija a priori neprieštarauja tokiai pagalbai, jei ji suteikiama sunkumus patiriančioms įmonėms, nes ji, palengvindama struktūrinius pokyčius ir sunkią padėtį, ekonomiškai naudinga atitinkamai įmonei.

(64)

Be išeitinių pašalpų ir ankstyvo išėjimo į pensiją išmokų, pagalba paprastai teikiama atsižvelgiant į konkrečią restruktūrizavimo schemą, susijusią su mokymu, konsultavimu ir praktine pagalba susirasti kitą darbą, pagalba persikelti, profesiniam mokymui ir pagalba darbuotojams, ketinantiems pradėti naują verslą. Institucija yra palankios nuomonės apie tokią sunkumus patiriančioms įmonėms teikiamą pagalbą.

(65)

61–64 punktuose apibūdinta pagalbos rūšis turi būti aiškiai nurodyta restruktūrizavimo plane, nes į pagalbą socialinėms priemonėms, kurios skirtos tik atleistiems darbuotojams, neatsižvelgiama, nustatant kompensacinių priemonių, nurodytų 37–41 punktuose, mastą.

(66)

Bendro intereso labui Institucija, įgyvendinant restruktūrizavimo planą, užtikrins, kad restruktūrizavimo socialiniai padariniai kitose EEE susitarimo Susitariančiosiose Šalyse, išskyrus tą Šalį, kuri teikia pagalbą, būtų minimalūs.

(67)

Jei pagal šias gaires nagrinėjama didelei ar vidutinei įmonei suteikta pagalba, bet kokios kitos pagalbos teikimas restruktūrizavimo metu net ir pagal jau patvirtintą schemą, gali daryti įtaką Institucijos sprendimui dėl reikiamų kompensacinių priemonių.

(68)

Pranešimuose dėl didelei ar vidutinei įmonei teikiamos restruktūrizavimo pagalbos turi būti nurodoma bet kokia kita pagalba, kurią ketinama teikti įmonei gavėjai restruktūrizavimo laikotarpiu, jei jai nėra taikoma de minimis taisyklė arba išimtis numatantys teisės aktai.

(69)

Institucija atsižvelgia į tokią pagalbą įvertindama restruktūrizavimo pagalbą. Apie bet kokią didelei ar vidutinei įmonei restruktūrizavimo laikotarpiu suteiktą pagalbą, įskaitant pagalbą, suteiktą pagal patvirtintą schemą, turi būti pranešta Institucijai, jei ji apie tai nebuvo informuota, kai priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo pagalbos.

(70)

Institucija užtikrina, kad pagal patvirtintas schemas suteikiama pagalba neprieštarautų šių gairių reikalavimams.

(71)

Sanavimo pagalba yra vienkartinė operacija, skirta išlaikyti įmonę versle tam tikrą laikotarpį, kol bus nuspręsta dėl jos ateities. Neturėtų būti įmanoma pakartotinai teikti sanavimo pagalbą, kad būtų išlaikomas status quo, atidėta tai, kas neišvengiama, ir tuo pat metu ekonominės ir socialinės problemos būtų perkeltos ant kitų, perspektyvesnių, gamintojų ar kitų EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių pečių. Todėl sanavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą („tik vieno ir paskutinio karto“ sąlyga). Pagal tą patį principą siekiant, kad įmonėms nebūtų neteisėtai padedama, jei jos gali išgyventi tik gaudamos pakartotinę valstybės pagalbą, restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą. Galiausiai, jei sanavimo pagalba yra teikiama įmonei, kuriai jau buvo suteikta restruktūrizavimo pagalba, gali būti manoma, kad gavėjos sunkumai yra pasikartojančio pobūdžio ir kad pakartotinė valstybės intervencija gali sukelti konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarauja bendram interesui. Tokia pakartotinė valstybės intervencija turėtų būti draudžiama.

(72)

Kai apie planuojamą teikti sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą pranešama Institucijai, ELPA valstybės turi nurodyti, ar atitinkama įmonė jau buvo gavusi sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, įskaitant bet kokią pagalbą, suteiktą prieš įsigaliojant šioms gairėms, ir bet kokią pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta (20). Jei pagalba buvo teikiama ir jei praėjo mažiau nei 10 metų po to, kai sanavimo pagalba buvo teikiama, arba po to, kai baigėsi restruktūrizavimo procesas arba buvo sustabdytas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas (priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau), Institucija neleis suteikti nei sanavimo, nei restruktūrizavimo pagalbos. Šios taisyklės išimtys gali būti taikomos, jei:

b ir c punktuose nurodytais atvejais negali būti taikoma 16.3.1.2 skirsnyje nurodyta procedūra.

(73)

Šios taisyklės taikymo neįtakos nei įmonės gavėjos savininkų pasikeitimai po pagalbos suteikimo, nei jokios teisminės ar administracinės procedūros, kurios padėtų stabilizuoti padėtį įmonėje sumažinant jos įsipareigojimus ar nubraukiant ankstesnes skolas, jei veiklą tęsia ta pati įmonė.

(74)

Jei sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba buvo suteikta verslo grupei, Institucija paprastai nebepatvirtins sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos tai grupei ar bet kuriam kitam grupei priklausančiam subjektui, jei nepraėjo 10 metų po to, kai buvo suteikta sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, arba po to, kai baigėsi restruktūrizavimo laikotarpis ar restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo sustabdytas, priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau. Jei verslo grupei priklausantis subjektas gavo sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, grupė kaip visuma ir kiti grupės subjektai laikomi atitinkančiais sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos reikalavimus (jei laikomasi kitų šių gairių nuostatų), išskyrus tuos subjektus, kuriems pagalba buvo suteikta anksčiau. ELPA valstybės turi užtikrinti, kad grupė pagalbos lėšų neperduotų kitiems grupės subjektams, ankstesnės pagalbos gavėjams.

(75)

Jei įmonė perima kitos įmonės turtą ir ypač jei jai buvo taikoma viena iš 73 punkte nurodytų procedūrų arba pagal nacionalinius teisės aktus buvo pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra, ir ji buvo gavusi sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą, pirkėjui netaikomas „tik vieną ir paskutinį kartą“ reikalavimas, jei ji atitinka šias bendrąsias sąlygas:

(76)

Tačiau reikia pabrėžti, kad pagal šias gaires pagalba turtui pirkti negali būti patvirtinta, nes tai yra pagalba pradinėms investicijoms.

(77)

Institucija patvirtins sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbos schemas sunkumus patiriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms tik tuo atveju, jei atitinkamos įmonės atitinka MVĮ apibrėžimą. Pagal toliau nurodytas ypatingas nuostatas tokių schemų suderinamumas įvertinamas atsižvelgiant į 16.2 ir 16.3 skyriuose nurodytas sąlygas, kurios netaikomos pagalbos schemoms. Apie bet kokią pagalbą, suteikiamą pagal schemą, bet neatitinkančią šių sąlygų, turi būti atskirai pranešta Institucijai ir ji turi ją iš anksto patvirtinti.

(78)

Jei valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamiems sektoriams, nenurodyta kitaip, nuo šių gairių įsigaliojimo dienos apie mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal patvirtintas schemas teikiamą pagalbą nebūtina atskirai pranešti, jei atitinkama įmonė atitinka nors vieną iš 9 punkte nurodytų kriterijų. Apie pagalbą įmonėms, kurios neatitinka nė vieno iš tų trijų kriterijų, turi būt atskirai pranešta Institucijai, kad ji galėtų nustatyti, ar įmonė yra patirianti sunkumus. Apie pagalbą įmonei, kuri veikia rinkoje, kurioje stebima ilgalaikė struktūrinė perprodukcija, neatsižvelgiant į gavėjos dydį, turi būti atskirai pranešta Institucijai, kad ji galėtų nustatyti, ar gali būti taikomas 41 punktas.

(79)

Kad institucija jas patvirtintų, sanavimo pagalbos schemos turi atitikti 24 punkto a, b, d ir e papunkčiuose nurodytas sąlygas. Be to, sanavimo pagalba negali būti teikiama ilgiau nei šešis mėnesius, per kuriuos turi būti išnagrinėta įmonės padėtis. Prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, ELPA valstybė turi arba patvirtinti restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, arba reikalauti, kad gavėjas grąžintų paskolą ir pagalbos lėšas, atitinkančias rizikos įmoką.

(80)

Apie visą pagalbą, kuri teikiama ilgiau nei šešis mėnesius arba negrąžinama po šešių mėnesių, turi būti atskirai pranešta Institucijai.

(81)

Institucija patvirtina restruktūrizavimo pagalbos schemas tik tuo atveju, jeigu pagalbos suteikimo sąlyga yra ta, kad gavėjas visiškai įgyvendintų restruktūrizavimo planą, kurį patvirtino atitinkama ELPA valstybė, ir atitiktų šias sąlygas:

(82)

Schemose turi būti nurodyta didžiausia pagalbos suma, kuri gali būti suteikta bet kuriai vienai įmonei kaip sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbos dalis, įskaitant atvejus, kai planas iš dalies pakeičiamas. Apie bet kokia pagalbą, kuri viršija šią sumą turi būti atskirai pranešta Institucijai. Didžiausia suteiktos pagalbos suma, sudaryta iš sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, vienai įmonei negali viršyti 10 mln. EUR, įskaitant pagalbą, gautą iš kitų šaltinių ar pagal kitas schemas.

(83)

Be to, turi būti laikomasi „tik vieną ir paskutinį kartą“ principo. Taikoma 16.3.3 skirsnyje nurodyta taisyklė.

(84)

ELPA valstybės taip pat privalo atskirai pranešti Institucijai apie priemones, kurių imamasi, kai viena įmonė perima kitos įmonės turtą, o pati jau buvo gavusi sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą.

(85)

48, 49 ir 50 punktai netaikomi pagalbos schemoms. Tačiau viena iš schemos patvirtinimo sąlygų bus ta, kad būtų teikiamos ataskaitos apie schemos veikimą, paprastai kartą per metus, jose pateikiama informacija, nurodyta Institucijos instrukcijose dėl standartizuotų ataskaitų (22). Ataskaitose taip pat turi būti nurodytas įmonių gavėjų sąrašas, kuriame nurodomas kiekvienos įmonės:

(86)

Pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį Institucija atskiru raštu pasiūlys ELPA valstybėms priimti atitinkamas priemones, kaip nurodyta 87–88 punktuose, dėl esamų pagalbos schemas. Institucija patvirtins jai pateiktas schemas, jei jos atitiks tas nuostatas.

(87)

ELPA valstybės, kurios priima Institucijos pasiūlymą, turi pritaikyti savo esamas pagalbos schemas, kurios turi veikti šešis mėnesius po jų priėmimo, siekiant, kad jos atitiktų šių gairių reikalavimus.

(88)

ELPA valstybės turi patvirtinti savo sutikimą vykdyti šias atitinkamas priemones per vieną mėnesį po minėto rašto, kuriame siūlomos atitinkamos priemonės, gavimo.

(89)

Šios gairės įsigalioja jų priėmimo dieną. Jos galioja penkerius metus, jei naujame sprendime nenumatoma kitaip.

(90)

Institucijos iki priėmimo dienos gauti pranešimai bus nagrinėjami atsižvelgiant į pranešimo gavimo metu galiojusius kriterijus.

(91)

Remdamasi šiomis gairėmis, Institucija nagrinės visos sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, kuri suteikta negavus patvirtinimo ir todėl pažeidžianti Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, suderinamumą su EEE susitarimu, jei apie pagalbos dalį ar visą suteiktą pagalbą prieš tai buvo pranešta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Visus kitus atvejus ji nagrinės remdamasi tomis gairėmis, kurios galiojo pagalbos suteikimo metu.