This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2007/056/40
Case C-13/07: Action brought on 18 January 2007 — Commission of the European Communities v Council of the European Union
Byla C-13/07 2007 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą
Byla C-13/07 2007 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą
OL C 56, 2007 3 10, p. 22–22
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
10.3.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 56/22 |
2007 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą
(Byla C-13/07)
(2007/C 56/40)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. J. Kuijper ir M. Huttunen
Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Panaikinti Tarybos ir valstybių narių sprendimą, nustatantį Bendrijos ir valstybių narių poziciją Pasaulio prekybos organizacijos Generalinėje taryboje dėl Vietnamo Socialistinės Respublikos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (COM/2005/0659 galutinis-ACC 2006/0215). |
|
— |
Pripažinti, kad panaikinto sprendimo poveikis yra galutinis. |
|
— |
Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisijos pateiktas pasiūlymas buvo pagrįstas EB 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis, kartu su EB 300 straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa. Taryba prie teisinio pagrindo pridėjo EB 133 straipsnio 6 dalį ir per valstybių narių vyriausybių atstovų susitikimą Taryboje buvo priimtas formaliai atskiras sprendimas. Taigi Taryba ir valstybės narės priėmė „bendrą“ Bendrijos ir valstybių narių poziciją, kaip numato EB 133 straipsnio 6 dalies antrosios pastraipos paskutinis sakinys.
Komisijos teisinio pagrindo pasirinkimą lėmė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje nustatyti parametrai, t. y. akto tikslas ir turinys. Būtent tai buvo pagrįsta įvertinimu, kad akto turiniui taikomos 133 straipsnio 1 ir 5 dalys, kurios numato išimtinę kompetenciją, ir todėl nuoroda į 133 straipsnio 6 dalį nebuvo būtina. Komisija tvirtina, kad sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek tai susiję su šiuo teisinio pagrindo aspektu.