1.

Ar Sąjungos teisė, visų pirma joje įtvirtintas teisingo ir nešališko teismo proceso aplinkosaugos bylose principas, turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės gali proceso teisės aktuose numatyti, jog individualaus pareiškėjo, kuris ginčija leidimą vykdyti urbanizavimo projektą, kuriam pagal nacionalinę teisę taikomas preliminarus vertinimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/92/ES (1) 4 straipsnio 2 dalies II priedo 10 punkto b papunktį, teisė pateikti argumentus išnyksta, jeigu jis nesilaiko 10 savaičių termino skundo motyvams pateikti, skaičiuojamo nuo ieškinio gavimo dienos (Umwelt-Rechtsbehelfsgesetz (Įstatymas dėl poveikio aplinkai vertinimo) 6 straipsnis)?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar valstybė narė, priimdama aplinkosaugos bylų proceso teisės aktus, viršija Sąjungos teisės garantuojamą procesinę autonomiją, jeigu ji nenustato pareigos išaiškinti pirmame klausime nurodytam individualiam pareiškėjui, kuriam pirmosios instancijos administraciniame teisme neprivalo atstovauti advokatas, Umwelt-Rechtsbehelfsgesetz 6 straipsnyje numatyto procesinio teisės išnykimo sąlygų ir pasekmių?

3.

Jei į pirmąjį būtų atsakyta teigiamai, o į antrąjį – neigiamai:

Ar Sąjungos teisė, visų pirma joje įtvirtintas teisingo ir nešališko teismo proceso aplinkosaugos bylose principas, turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės teismas gali nepriimti pirmame klausime nurodyto individualaus pareiškėjo argumentų dėl to, kad šis pareiškėjas praleido Umwelt-Rechtsbehelfsgesetz 6 straipsnyje numatytą 10 savaičių terminą skundo motyvams pateikti, nors anksčiau šis teismas individualaus pareiškėjo prašymu po susipažinimo su bylos medžiaga suteikė jam ilgą terminą motyvams pateikti ir kelis kartus šį terminą pratęsė?

4.

Jei į pirmąjį–trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip, kad Umwelt-Rechtsbehelfsgesetz 6 straipsnyje numatytas teisės išnykimas yra įmanomas:

Ar iš Sąjungos teisės, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES 11 straipsnio 3 dalies, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir 3 dalių bei iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio išplaukia individualaus pareiškėjo teisė pareikšti skundą aplinkosaugos byloje, jei pareiškėjas (kurio teisė pareikšti kitus argumentus išnyko) „atskirai“ ginčija preliminarų urbanizavimo projekto vertinimą, kurį institucija atliko pagal nacionalinę teisę, siejamą su Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalies II priedo 10 punkto b papunkčiu, ir jį atlikdama įvertino pareiškėjo patiriamą triukšmo poveikį kaip leistiną?