—

panaikinti 2024 m. liepos 17 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Makhlouf / Taryba (T-208/22, toliau – skundžiamas sprendimas, ECLI:EU:T:2024:497), įskaitant dalį, kurioje iš apeliantės priteisiamos jos pačios ir Tarybos bylinėjimosi išlaidos;

—

išnagrinėti ieškinį iš esmės ir panaikinti ginčijamus sprendimus, kiek jais apeliantės pavardė buvo įtraukta į tų aktų prieduose esančius sąrašus ir palikta juose:

—

skirti jos patirtos žalos atlyginimą ir priteisti iš Tarybos pervesti jai 50 000 EUR sumą žalai atlyginti;

—

priteisti iš Tarybos visas apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tiek patirtas Bendrajame Teisme, tiek Teisingumo Teisme.

1.

Pirmąjį pagrindą apeliantė grindžia procesinių garantijų nesilaikymu, nes ji turėjo teisę jomis pasinaudoti, bet nebuvo išklausyta prieš priimant pirminius aktus, kuriuos priėmė Taryba. Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai įvertino nagrinėjamų ribojamųjų priemonių netikėtumo poveikio būtinybę, visų pirma dėl to, kad apeliantei priklausančio turto dalis, palyginti su jos paveldimu turtu, yra nedidelė, o priemonės buvo pritaikytos praėjus vienuolikai metų nuo ribojamųjų priemonių taikymo jos tėvui.

2.

Pateikdama antrąjį pagrindą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai patvirtino Tarybos atliktą vertinimą dėl apeliantės ryšio su Sirijos rėžimu ir jos įtakos šio rėžimo priimamiems sprendimams. Remdamasis priklausymo šeimai kriterijumi Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą, taip pat pažeidė ESS 26, 29 ir 40 straipsnius, SESV 240 ir 275 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsnius; tai atsitiko situacijoje, kai Taryba laikė apeliantę nenusijusia su Sirijos politiniais ir ekonominiais reikalais daugiau kaip 10 metų, o praėjus dvejiems metams nuo jos tėvo mirties staiga pakeitė savo nuomonę, nors jie su nauju vyru buvo įsikūrę Lenkijoje.

3.

Pateikdama trečiąjį pagrindą apeliantė teigia, kad pažeistas proporcingumo principas, tvirtina, kad iškraipytos faktinės aplinkybės, o skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su jos nuosavo turto įšaldymu kartu su įšaldytu paveldimu turtu, priklausiusių Mohammed Makhlouf. Kalbant konkrečiai, apeliantė nurodo, kad bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės buvo susiklosčiusios prieš septynerius metus iki Mohammed Makhlouf mirties ir paveldėjimo ir kad Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, jog Taryba negali grįsti šiomis aplinkybėmis savo sprendimo įrašyti apeliantės nuosavą turtą į ribojamąsias priemones.

4.

Pateikdama ketvirtąjį pagrindą apeliantė Bendrajam Teismui priekaištauja dėl to, kad jis pažeidė jos teisę į normalų šeimos gyvenimą, nes neatsižvelgė į tai, kad dėl Tarybos patvirtintų ribojamųjų priemonių ji negali gyventi Europos Sąjungoje, įsikurti joje, įregistruoti joje nuolatinę gyvenamąją vietą ir jų su sutuoktiniu, kuris yra Sąjungos pilietis ir kurio šeimos, profesiniai ir neturtiniai interesai yra Lenkijoje, interesų centrą.