Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

ANDREA BIONDI IŠVADA,

pateikta 2026 m. kovo 26 d.(1)

Byla C-855/24 P

Crown Holdings, Inc.,

Crown Cork & Seal Deutschland Holdings GmbH

prieš

Europos Komisiją

„ Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – Metalinių pakuočių rinka – Nacionalinės konkurencijos institucijos prašymu Europos Komisijos pradėta tyrimo procedūra – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – Komisijos pranešimas dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas “

I.      Įžanga

1.        Šiame apeliaciniame procese Crown Holdings, Inc., ir Crown Cok & Seal Deutschland Holdings GmbH (toliau kartu – Crown) prašo panaikinti 2024 m. spalio 2 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Crown Holdings ir Crown Cork & Seal Deutschland / Komisija (T‑587/22, EU:T:2024:661; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jų ieškinį dėl 2022 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimo C(2022) 4761 final(2) (toliau – ginčijamas sprendimas)(3) dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį (byla AT.40522 – Metalinės pakuotės). Trumpai tariant, Bundeskartellamt (Federalinė kartelių tarnyba, Vokietija; toliau – nacionalinė konkurencijos institucija) prašymu Komisija pradėjo procedūrą, be kita ko, Crown atžvilgiu. Nacionalinė konkurencijos institucija prašė Komisijos pradėti procedūrą, remdamasi tuo, kad dėl spragų tuometinėje Vokietijos teisėje ji negalėjo veiksmingai taikyti sankcijų atitinkamoms bendrovėms, nes po bendrovių Crown restruktūrizavimo nebuvo įmanoma nustatyti visų pažeidimą padariusių bendrovių(4). Užbaigusi procedūrą Komisija nustatė(5), kad Vokietijos metalinių pakuočių sektoriuje laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo padarytas vienas tęstinis SESV 101 straipsnio pažeidimas, ir skyrė Crown 7 670 000 EUR baudą, kuri buvo sumažinta 50 % remiantis Komisijos pranešimu dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose(6) ir 10% pagal Komisijos pranešimą dėl susitarimo procedūros(7).

2.        Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas iš esmės atmetė visus pagrindus, kuriais remtasi ieškinyje dėl ginčijamo sprendimo.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Reglamentas Nr. 1/2003

3.        Nagrinėjant šį apeliacinį skundą reikšmingos Reglamento Nr. 1/2003(8) dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų SESV 101 ir 102 straipsniuose, įgyvendinimo 11 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatos.

4.        11 straipsnio „Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimas“ 3 ir 6 dalyse nurodyta:

„3.      Valstybių narių konkurencijos institucijos, veikdamos pagal [SESV 101 arba 102] straipsnį, raštu informuoja Komisiją prieš pradėdamos įgyvendinti pirmą oficialią tiriamąją priemonę arba iš karto tik pradėjusios. Ši informacija gali būti teikiama ir kitų valstybių narių konkurencijos institucijoms.

<...>

6.      Komisijai pradėjus sprendimo priėmimo pagal III skyriaus nuostatas procedūras, valstybių narių konkurencijos institucijos netenka kompetencijos taikyti [SESV 101 ir 102] straipsnius. Jei valstybės narės konkurencijos institucija jau nagrinėja bylą, Komisija inicijuoja procesą tik pasitarusi su ta konkurencijos institucija.“

B.      Komisijos pranešimas dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo

5.        Reglamento Nr. 1/2003 veikimas išsamiai aprašytas Pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo(9) (toliau – Pranešimas dėl bendradarbiavimo). Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos kartu sudaro valdžios institucijų tinklą, vadinamą „European Competition Network“ (Europos konkurencijos tinklas (EKT)) (10) (toliau – EKT). Konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su šiuo apeliaciniu skundu, 6 punkte(11) nurodyta:

„Daugeliu atvejų skundą gavusi institucija arba institucija, kuri pradeda procedūrą savo iniciatyva, lieka atsakinga už bylą. Galimybė perskirti bylą gali būti svarstoma tik pirminiu bylos skyrimo laikotarpiu (žr. 18 punktą), jei minėta institucija mano nesanti tinkama imtis veiksmų arba jei kitos institucijos mano esančios tinkamos imtis veiksmų (žr. 9–16 punktus)“.

6.        7 punkte nustatyta:

„Kai manoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos ir Sąjungos interesų apsaugos būtina bylą perskirti, tinklo nariai, kai tik įmanoma, stengsis bylą perskirti vienai institucijai, kuri yra tinkama imtis veiksmų. Bet kuriuo atveju, perskyrimas turėtų būti greitas ir veiksmingas ir dėl jo neturėtų būti vilkinami atliekami tyrimai.“

7.        16 punktas suformuluotas taip:

„Siekiant nustatyti pasikartojančias procedūras ir užtikrinti, kad bylas nagrinėtų tinkama konkurencijos institucija, tinklo nariai apie įvairių konkurencijos institucijų nagrinėjamas bylas turi būti informuojami pirminiame etape. Iš tikrųjų tiek tinklas, tiek atitinkamos įmonės yra suinteresuoti, kad, jei byla turi būti perskirta, tai būtų padaryta greitai.“

8.        Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 punkte nustatyta:

„Perskyrimo klausimai, jei jų kyla, turi būti išsprendžiami laiku, paprastai per du mėnesius nuo dienos, kai tinklui išsiunčiama pirmoji informacija pagal [Reglamento Nr. 1/2003] 11 straipsnį. Per šį laikotarpį konkurencijos institucijos sieks susitarti dėl galimo bylos perskyrimo ir prireikus dėl lygiagrečių veiksmų.“

9.        Minėto pranešimo 19 punkte numatyta:

„Pagal bendrą taisyklę ta konkurencijos institucija ar institucijos, kuri (‑ios) nagrinėja bylą pasibaigus bylos perskyrimo laikotarpiui, turėtų toliau ją nagrinėti tol, kol nagrinėjimas bus baigtas. Praėjus dviejų mėnesių pirminiam bylos skyrimo laikotarpiui byla gali būti perskirta kitai institucijai tik tuo atveju, jeigu vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės pasikeitė bylos faktinės aplinkybės“.

10.      31 punktas suformuluotas taip:

„Visi tinklo nariai įsipareigoja užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos greitai ir veiksmingai. Kadangi [Reglamentu Nr. 1/2003] sukurta lygiagrečios kompetencijos sistema, bylų paskirstymas tarp tinklo narių yra tik darbo pasidalijimas, kurio pagrindu kai kurios institucijos nesiima veiksmų. Taigi bylų priskyrimas nereiškia, kad pažeidime dalyvavusios ar su juo susijusios įmonės įgyja teisę į tai, kad jų atvejį nagrinėtų konkreti institucija.“

11.      To paties pranešimo 3.2 skirsnyje „Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje numatytos procedūros inicijavimas Komisijoje“ aprašyta, kaip vyksta procedūros inicijavimas. Šiame skirsnyje konkrečiai nurodoma, kad galimos dvi situacijos, kurių antra susiklosto tuomet, kai viena ar daugiau nacionalinių konkurencijos institucijų informuoja tinklą, jog pradėjo konkrečios bylos tyrimą. Antrasis atvejis, kuris yra svarbus nagrinėjant šį apeliacinį skundą, reglamentuojamas 54 punktu. Konkrečiai 54 punkte nustatyta:

„Antroji situacija susiklosto, kai viena ar daugiau nacionalinių konkurencijos institucijų pagal [Reglamento Nr. 1/2003] 11 straipsnio 3 dalį informuoja tinklą, kad pradėjo konkrečios bylos tyrimą. Pirminiu skyrimo laikotarpiu (orientacinis dviejų mėnesių laikotarpis, žr. šio pranešimo 18 punktą) Komisija gali, pasikonsultavusi su atitinkamomis institucijomis, pradėti sprendimo priėmimo procedūrą pagal [Reglamento Nr. 1/2003] 11 straipsnio 6 dalį. Pasibaigus bylos skyrimo laikotarpiui, Komisija iš principo gali taikyti [Reglamento Nr. 1/2003] 11 straipsnio 6 dalį tik susiklosčius vienai iš toliau nurodytų situacijų:

<...>

d)      kai Komisijos sprendimas yra reikalingas Bendrijos konkurencijos politikai formuoti – visų pirma tais atvejais, kai panaši konkurencijos problema iškyla keliose valstybėse narėse, arba veiksmingam jos vykdymui užtikrinti;

<...>“

III. Dėl apeliacinio skundo

12.      Kaip ir byloje Silgan, kurioje savo išvadą pateikiau 2026 m. kovo 12 d., pagrindinis šio apeliacinio skundo dalykas yra Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimo sistemos veikimas, apibrėžtas Pranešime dėl bendradarbiavimo, susiklosčius konkrečiai situacijai, kai prašymas dėl bylos perskyrimo pateikiamas pasibaigus pirminiam bylos skyrimo etapui. Nors atitinkamai Silgan ir Crown pateikti argumentai turi bendrų aspektų, Crown taip pat pateikia papildomų argumentų, be kita ko, dėl Komisijos diskrecijos įgyvendinimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

13.      Konkrečiai kalbant, Crown prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, panaikinti ginčijamą sprendimą, priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su abiem procesais, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir atidėti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliaciniu procesu, klausimo nagrinėjimą.

14.      Komisija ir pirmojoje instancijoje į bylą įstojusi Vokietijos Federacinė Respublika prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Crown bylinėjimosi išlaidas.

15.      Grįsdama apeliacinį skundą Crown remiasi keturiais pagrindais, kuriuos visus ginčija Komisija. Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas – kuriam, kaip to prašo Teisingumo Teismas, šioje išvadoje bus skirta daugiausia dėmesio, – grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Pranešimą dėl bendradarbiavimo, visų pirma šio pranešimo 18 ir 19 punktus. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaida aiškinant Komisijos pareigą motyvuoti. Trečiasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas tariamai padarė aiškindamas subsidiarumo principą. Galiausiai ketvirtajame pagrinde Bendrajam Teismui priekaištaujama dėl to, kad jis įvertino ne visas Crown jam nurodytas reikšmingas teisines aplinkybes ir taip pažeidė jos teisę į gynybą.

16.      Pirmajame pagrinde išdėstytus Crown argumentus galima suskirstyti į dvi dalis.

17.      Pirmoji dalis susijusi su teisės klaida aiškinant Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 ir 19 punktus. Antroji dalis susijusi su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė nuspręsdamas, jog ginčijamas sprendimas atitinka Pranešimą dėl bendradarbiavimo.

A.      Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies

18.      Crown ginčija skundžiamo sprendimo 63 punktą, kuriame Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nors Pranešimas dėl bendradarbiavimo Komisijai privalomas, šis pranešimas nesukėlė teisėtų lūkesčių, kad perskyrimas bet kuriuo atveju turėtų būti atliktas per minėtame pranešime numatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Crown taip pat ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad tai, jog nacionalinė konkurencijos institucija perskyrė bylą Komisijai, galima pagrįsti žinomų bylos faktinių aplinkybių pasikeitimu. Be to, Crown teigia, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, ji galėjo pagrįstai tikėtis, kad po to, kai nacionalinės konkurencijos institucijos tyrimas truko ilgiau nei trejus metus, Komisija nesutiks su bylos perskyrimu(12). Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Crown pateikia du prieštaravimus.

19.      Pirmajame prieštaravime Crown ginčija skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas nurodė, kad Pranešime dėl bendradarbiavimo nėra jokios konkrečios garantijos, kad perskyrimo terminas negali būti ilgesnis nei du mėnesiai, ir kad jo 18 punktas šioje byloje neturi reikšmės. Ji taip pat kritikuoja tai, kad, Bendrojo Teismo nuomone, 18 punkte minimas dviejų mėnesių terminas nėra imperatyvus.

20.      Antruoju prieštaravimu Crown ginčija skundžiamo sprendimo 49 ir 51 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas atmetė jos pateiktą Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punkto antro sakinio, o visų pirma žodžių junginio „žinomos bylos faktinės aplinkybės“, išaiškinimą, nusprendęs, kad jis yra siauras. Crown teigimu, 19 punkto antrame sakinyje esanti frazė „žinomos bylos faktinės aplinkybės“ neapima įvykių, įvykusių vykstant procesui, bet nesusijusių su tariamu konkurencijos pažeidimu, kaip antai bendrovės restruktūrizavimo.

1.      Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su klaidingu Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 punkto išaiškinimu

a)      Crown argumentai

21.      Dėl pirmojo prieštaravimo Crown teigia, kad Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 punktas šioje byloje reikšmingas dėl dviejų priežasčių. Pirma, Crown teigia, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 48 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, nacionalinė konkurencijos institucija ir Komisija pasiekė susitarimą, kad išspręstų perskyrimo problemą. Antra, Crown tvirtina, kad Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 punktas yra vienintelis, kuriame tiksliai įvardytas laiko reikalavimas. Taigi, Crown teigimu, šis klausimas yra svarbus, kai reikia įvertinti, ar Komisijos sprendimas sutikti su perskyrimu atitinka Pranešimą dėl bendradarbiavimo.

22.      Ji taip pat tvirtina, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, Pranešime dėl bendradarbiavimo numatytos tikslios garantijos, galinčios sukelti teisėtų lūkesčių atitinkamoms įmonėms. Taigi, Crown teigimu, 18 punktas turi būti aiškinamas taip, kad perskyrimo problemos turi būti išspręstos per du mėnesius arba per dviem mėnesiams gana artimą terminą. Šiuo klausimu Crown nurodo, kad reikalavimas bylą perskirti skubiai gali būti kildinamas iš konkrečių Pranešimo dėl bendradarbiavimo punktų, t. y. 7, 16, 17, 18 ir 31. Iš tikrųjų Crown taip pat neplėtoja šių argumentų, susijusių su perskyrimo procedūra.

23.      Be to, dublike remdamasi Pranešimo dėl bendradarbiavimo 72 punktu, pagal kurį valstybių narių konkurencijos institucijos įsipareigojo laikytis minėtame pranešime įtvirtintų principų, Crown nurodo, kad, priešingai, nei savo rašytinėse pastabose teigia Komisija, minėtas pranešimas yra privalomas valstybėms narėms.

a)      Analizė

24.      Kaip minėjau savo išvados byloje Silgan 17 ir 18 punktuose, Pranešimas dėl bendradarbiavimo, kaip privalomosios teisinės galios neturinti priemonė (angl. soft law), yra Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimo ir bylų skyrimo koordinavimo gairės.

25.      Pažymėtina, jog Pranešimas dėl bendradarbiavimo nuo kitų konkurencijos srityje priimtų privalomosios teisinės galios neturinčių priemonių(13) skiriasi tuo, kad minėtu pranešimu siekiama sureguliuoti EKT veikimą bei bylų paskirstymą(14). Pranešimo dėl bendradarbiavimo 1 punkte tiksliai nurodyta, kad EKT yra diskusijų ir bendradarbiavimo taikant ir įtvirtinant konkurencijos politiką forumas. Kaip nusprendė Teisingumo Teismas, iš to matyti, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo valstybėms narėms neprivalomas(15). Teisingumo Teismas taip pat išaiškino, kad aplinkybė, jog nacionalinės konkurencijos institucijos oficialiai įsipareigojo laikytis Pranešime dėl bendradarbiavimo įtvirtintų principų, kaip nurodyta 72 punkte, nekeičia šio pranešimo teisinės galios(16). Taigi reikia atmesti Crown argumentą, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo valstybėms narėms yra privalomas.

26.      Tiesa, kad, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, Komisija, naudodama privalomosios teisinės galios neturinčias priemones, apribojo savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šio pranešimo turinio nepažeisdama bendrųjų teisės principų, visų pirma vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų(17). Teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu vis dėlto reiškia, kad kompetentingos Sąjungos valdžios institucijos suinteresuotajam asmeniui suteikė tikslias, besąlygiškas ir suderintas garantijas, gautas iš įgaliotų ir patikimų šaltinių(18).

27.      Šiame apeliaciniame skunde Crown tvirtina, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo sukėlė teisėtų lūkesčių, jog byla bus perskirta greitai. Dublike Crown paaiškina, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo įmonėms sukuria teisėtus lūkesčius, jog Komisija veiks pagal šį pranešimą.

28.      Pažymėtina, kad, kaip nurodyta Pranešimo dėl bendradarbiavimo 4 punkte, konsultacijos ir mainai tinkle susiję tik su atsakingomis valdžios institucijomis ir nedaro poveikio įmonių teisėms ar pareigoms.

29.      Mano nuomone, tai reiškia, kad „tikslių, besąlygiškų ir suderintų garantijų, gautų iš įgaliotų ir patikimų šaltinių“, suteikimas turėtų būti diferencijuojamas, visų pirma, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis taikomi privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai(19). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šios išvados 25 punkte, Pranešimu dėl bendradarbiavimo siekiama reglamentuoti bendradarbiavimo EKT mechanizmą. Vis dėlto pažymiu, jog iš skundžiamo sprendimo nematyti, kad Crown įrodė gavusi patikinimą, jog perskyrimo terminas yra du mėnesiai.

30.      Crown, atvirkščiai, teigia, kad iš Pranešimo dėl bendradarbiavimo 7, 16, 17, 18 ir 31 punktų galima daryti išvadą, jog būtina užtikrinti greitą ir veiksmingą perskyrimą. Grįsdama savo argumentus, Crown nurodo 2022 m. vasario 9 d. Sprendimą Sped-Pro / Komisija (T-791/19, EU:T:2022:67).

31.      Pažymiu, kad šis prieštaravimas nepagrįstas. Skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Pranešime dėl bendradarbiavimo nebuvo aiškiai nurodyta, jog perskyrimo terminas negali viršyti dviejų mėnesių. Mano nuomone, iš tikrųjų 7 punktą reikia aiškinti kartu su 6 punktu, kuriame, darant nuorodą į 18 punktą, konkrečiai kalbama apie galimybę perskirti bylą tik pirminiu bylos skyrimo etapu. 16 ir 17 punktais reglamentuojama EKT narių savitarpio bendradarbiavimo tvarka. 31 punkte kalbama apie bylų priskyrimą, nurodant, kad tai turi būti daroma greitai ir veiksmingai ir kad tai yra „paprastas darbo pasidalijimas“ tarp EKT narių.

32.      Dėl 18 punkto pažymiu, kad skundžiamo sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog iš 18 punkte vartojamo žodžio „paprastai“ matyti, kad dviejų mėnesių terminas nėra imperatyvus ir kad, bet kuriuo atveju, Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 punktas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Šiuo klausimu darau nuorodą į mano išvados byloje Silgan 43 punkte išdėstytus argumentus.

33.      Dėl 2022 m. vasario 9 d. Sprendimo Sped-Pro / Komisija (T‑791/19, EU:T:2022:67) pažymiu, kad, mano nuomone, ši nuoroda šioje byloje nereikšminga. Iš tikrųjų minėta jurisprudencija susijusi su situacija, kai Komisija atmetė skundą pagal Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalį(20), nes nusprendė, kad nacionalinė konkurencijos institucija galėtų geriau išnagrinėti skundą. Nustatęs, be kita ko, kad nuo skundo pateikimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo maždaug dveji metai ir devyni mėnesiai, Bendrasis Teismas pažymėjo, jog ginčijamame sprendime išdėstyti motyvai buvo sutrumpinti. Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebūtina priimti galutinio sprendimo dėl klausimo, ar Komisija neįvykdė pareigos išnagrinėti skundą per pagrįstą terminą. Vis dėlto jis išnagrinėjo, ar tariamu pagrįsto termino pažeidimu buvo pažeistos atitinkamos įmonės teisės į gynybą(21). Darytina išvada, kad ši jurisprudencija neturi jokios įtakos Pranešime dėl bendradarbiavimo numatytų bylų perskyrimo spartai ir nesudaro pagrindo manyti, kad šiame pranešime nustatytas terminas yra imperatyvus.

34.      Galiausiai, dėl Crown argumento, kad Crown, remdamasi Pranešimu dėl bendradarbiavimo, galėjo pagrįstai tikėtis, kad Komisija nesutiks su bylos perskyrimu po to, kai nacionalinės konkurencijos institucijos tyrimas truko ilgiau nei trejus metus, pakanka pažymėti, kad Pranešimo dėl bendradarbiavimo 31 punkte nurodyta, jog „bylos priskyrimas nereiškia, kad pažeidime dalyvavusios arba su juo susijusios įmonės įgyja teisę į tai, kad jų bylą nagrinėtų konkreti institucija“(22).

35.      Mano nuomone, darytina išvada, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmosios dalies pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

2.      Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su klaidingu Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punkto aiškinimu

a)      Crown argumentai

36.      Kiek tai susiję su antruoju prieštaravimu, grindžiamu klaidingu Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punkto aiškinimu, Crown ginčija skundžiamo sprendimo 49 ir 51 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas atmetė Crown siūlomą aiškinimą, pagal kurį žodžių junginys „žinomos bylos faktinės aplinkybės“ turi būti suprantamas tik kaip reiškiantis konkurencijos teisės nuostatų pažeidimus, o ne nagrinėjant bylą įvykusius įvykius, kaip antai bendrovių restruktūrizavimą. Bendrojo Teismo teigimu, atvirkščiai, minėtas žodžių junginys turi būti suprantamas kaip apimantis bet kokią reikšmingą aplinkybę, kuri paaiškėja vykstant procesui(23).

37.      Crown teigimu, iš Bendrojo Teismo aiškinimo matyti, kad Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punkte numatytas perskyrimas yra įmanomas bet kokiomis aplinkybėmis. Vis dėlto Bendrasis Teismas turėjo pateikti istorinį, teleologinį ir sisteminį 19 punkto ir jo konteksto išaiškinimą.

38.      Kiek tai susiję su kontekstiniu aiškinimu, Crown ginčija skundžiamo sprendimo 51 punktą, kuriame Bendrasis Teismas pažymėjo, jog iš Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punkto matyti, kad Komisija gali inicijuoti procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį dėl konkrečių priežasčių, apimančių daugiau nei vien faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant konkurencijos teisės pažeidimą. Crown teigimu, tai, ką nurodė Bendrasis Teismas, rodo, kad 19 punktas aiškintinas plačiai. Vis dėlto šis punktas susijęs su faktinių aplinkybių, kurių tyrimą atlieka nacionalinė konkurencijos institucija, raida, o 54 punkte išvardyti atvejai, kuriais bylos perskyrimą Komisijai galima pagrįsti politinėmis priežastimis. Taigi, Crown teigimu, 54 punkte nurodytus atvejus reikia skirti nuo 19 punkte minimo atvejo, kai pasikeičia žinomos bylos faktinės aplinkybės.

39.      Dėl istorinio aiškinimo Crown teigia, kad iš Reglamento Nr. 1/2003, visų pirma iš jo 11 straipsnio 6 dalies, parengiamųjų dokumentų matyti, kad Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punktas buvo suformuluotas tik tam atvejui, kai perskyrimas atliekamas dėl faktinių aplinkybių, apie kurias iš pradžių buvo informuotas EKT pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnį.

40.      Crown taip pat tvirtina, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo turi būti aiškinamas atsižvelgiant į pagrindinius Sąjungos principus, teisinio saugumo ir procesinės autonomijos principus. Ji visų pirma teigia, kad 19 punkto aiškinimu, pagal kurį nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija gali susitarti perskirti bylą, kai nacionalinės taisyklės yra netinkamos veiksmingų sankcijų taikymui užtikrinti, pažeidžiami šie principai.

b)      Analizė

41.      Dėl Crown argumento, kad iš pažodinio aiškinimo galima daryti išvadą, jog esminis 19 punkte nurodytoje byloje žinomų faktinių aplinkybių pakeitimas susijęs tik su konkurencijos teisės pažeidimais, o ne su faktinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis vykstant procedūrai, kaip antai bendrovių restruktūrizavimu, darau nuorodą į savo išvados byloje Silgan 36 punkte išdėstytus argumentus. Trumpai tariant, manau, kad bendrovės restruktūrizavimas iš tiesų gali patekti į byloje žinomų faktinių aplinkybių esminio pasikeitimo apibrėžtį. Iš tikrųjų manau, kad nors restruktūrizavimas turi būti laikomas galimu būdu pagerinti bet kurios įmonės komercinę ir strateginę padėtį rinkoje, vis dėlto jo metu pažeidimus padariusios įmonės iš esmės pasikeičia.

42.      Dėl argumento, susijusio su kontekstiniu aiškinimu, turiu pasakyti, kad argumentas, jog 54 punktu nukrypstama nuo Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punkto, manęs neįtikina. Šiuo klausimu darau nuorodą į tai, kas nurodyta dėl Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 ir 54 punktų atitinkamai mano išvados byloje Silgan 27 ir 45 punktuose. Šioje išvadoje tik pažymiu, jog tai, kad 19 punkte remiamasi aplinkybe, kai vykstant procesui ir, bet kuriuo atveju, pasibaigus pirminiam bylos skyrimo etapui žinomos bylos faktinės aplinkybės iš esmės pasikeičia, nėra pagrindas atmesti 54 punktą. Kitaip tariant, jei esminis konkrečios bylos faktinių aplinkybių pasikeitimas galėtų sutrukdyti veiksmingai taikyti Sąjungos konkurencijos teisę(24), būtų galima taikyti 54 punktą. Šiuo klausimu pažymiu, kad Crown nurodo, jog tarp 54 punkte išvardytų atvejų nėra atvejo, kai Komisija galėtų pradėti procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, kad pašalintų taikytinos nacionalinės teisės aktų spragas. Mano nuomone, šie argumentai yra nepagrįsti. Šiuo klausimu darau nuorodą į argumentus, pateiktus mano išvados byloje Silgan 30–32 punktuose.

43.      Dėl argumentų, susijusių su istoriniu aiškinimu, pažymiu, kad šie argumentai neparodo, kodėl iš valstybių narių išreikštų abejonių dėl Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies galima daryti išvadą, jog 19 punktu siekiama tikslo, kad perskirti bylą būtų leidžiama tik pasikeitus faktinėms aplinkybėms, apie kurias iš pradžių buvo pranešta EKT nariams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnį.

44.      Dėl argumentų, susijusių su teleologiniu aiškinimu, Crown teigia, kad Bendrojo Teismo aiškinimas nepagrįstas teleologiniu aiškinimu. Šiuo klausimu Crown teigia, kad Bendrojo Teismo aiškinimas prieštarauja Pranešimo dėl bendradarbiavimo ir Reglamento Nr. 1/2003 tikslui užtikrinti greitą ir veiksmingą bylų paskirstymą EKT. Pažymiu, kad Crown pateikti argumentai neparodo, kodėl Bendrojo Teismo aiškinimas prieštarauja tiek Pranešimo dėl bendradarbiavimo, tiek Reglamento Nr. 1/2003 tikslui. Bet kuriuo atveju šis Crown argumentas, mano nuomone, taip pat nepagrįstas. Iš tiesų, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1/2003 8 konstatuojamojoje dalyje, šio reglamento tikslas – užtikrinti veiksmingą [Sąjungos] konkurencijos taisyklių taikymą ir tinkamą bendradarbiavimo mechanizmo veikimą.

45.      Dėl prieštaravimų, susijusių su teisinio saugumo principo, procesinės autonomijos ir pagrindinių Sąjungos principų pažeidimu, pirmiausia reikia pasakyti, kad jie nepagrįsti. Be to, pažymiu, kad, kaip savo rašytinėse pastabose taip pat nurodė Komisija, apeliaciniame skunde Crown visiškai nenurodo ginčijamų skundžiamo sprendimo dalių ir neteigia, kad šie principai pažeidžiami skundžiamu sprendimu. Savo argumentuose Crown tik teigia, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo turėtų būti aiškinamas laikantis šių principų. Skundžiamame sprendime, be kita ko, šių principų pažeidimas visiškai neaptartas.

46.      Konkrečiai kalbant, argumentai, kuriais Crown grindžia savo prieštaravimus, susijusius su teisinio saugumo principu, yra nepagrįsti. Crown remiasi Reglamento Nr. 1/2003 parengiamaisiais darbais ir šio reglamento 38 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad teisinis tikrumas padeda skatinti inovacijas ir investicijas, bei teigia, kad Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punktas turėtų būti aiškinamas siaurai.

47.      Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1/2003 38 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodytos aplinkybės, kuriomis kyla neaiškumų dėl naujų ar neišspręstų konkurencijos teisės nuostatų taikymo klausimų(25). Tokiais atvejais, kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, įmonėms gali prireikti neoficialių Komisijos patarimų. Vis dėlto ši konstatuojamoji dalis nėra svarbi šiame apeliaciniame procese.

48.      Argumentai, susiję su procesinės autonomijos principo pažeidimu, šiomis aplinkybėmis akivaizdžiai neturi reikšmės vien dėl to, kad šis apeliacinis skundas nesusijęs su procesine autonomija. Argumentas, grindžiamas tuo, kad iki Direktyvos 2019/1, kuria valstybių narių konkurencijos institucijoms buvo suteikti veiksmingesni vykdymo užtikrinimo įgaliojimai(26), priėmimo su SESV 101 straipsnio taikymu susijusios taisyklės nebuvo suderintos, nagrinėjant šį apeliacinį skundą taip pat akivaizdžiai nereikšmingas. Crown tvirtina, kad tuo metu, kai byla buvo perskirta, patronuojančiųjų bendrovių ir teisių perėmėjų atsakomybės klausimas nebuvo priskirtas Sąjungos teisės sričiai, todėl bylai turėjo būti taikoma Vokietijos nacionalinė teisės sistema. Dublike Crown nurodo, kad Komisija, pradėdama procedūrą Vokietijos teisės aktų spragoms pašalinti, viršijo savo diskreciją.

49.      Pažymėtina, kad šis argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes prieštarauja ne tik Reglamente Nr. 1/2003 nustatytam bendradarbiavimo mechanizmui(27), bet ir šio reglamento tikslui užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos teisės taikymą. Be kita ko, 2024 m. spalio 2 d. Sprendime Silgan Holdings ir kt. / Komisija (T-589/22, EU:T:2024:662) Bendrasis Teismas analogiškai nurodė, kad Komisija dėl savo padėties galėjo tinkamai užtikrinti Reglamento Nr. 1/2003 tikslo siekimą(28).

50.      Be to, savo argumentuose Crown daro nuorodą į 2022 m. vasario 9 d. Sprendimo Sped-Pro / Komisija (T-791/19, EU:T:2022:67) 67 punktą(29). Ši nuoroda, mano manymu, grindžiama klaidingu aiškinimu. Šiame punkte Bendrasis Teismas pabrėžė būtinybę, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą teisminę gynybą, ir tai, kad Komisija neprivalo ištaisyti nacionalinio lygmens teisminės gynybos spragų, pradėdama tyrimą. Ši jurisprudencija neturi reikšmės esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama šiame apeliaciniame skunde, kai, pirma, dėl teisės aktų spragų sankcijų srityje nebuvo galima taikyti veiksmingų sankcijų pažeidimų padariusioms įmonėms ir, antra, Komisija nacionalinės konkurencijos institucijos prašymu nusprendė pradėti procedūrą.

51.      Vertindamas argumentus, grindžiamus tuo, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo turi būti aiškinamas laikantis pagrindinių Sąjungos principų, atkreipiu dėmesį į tai, kad šie argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Crown tvirtina, kad 19 punkte pateiktas Bendrojo Teismo išaiškinimas reikštų valstybės narės teisėkūros sprendimo apėjimą, o Komisija ir nacionalinė konkurencijos institucija laikosi nuomonės, jog nacionalinės taisyklės trukdo taikyti konkurencijos teisės nuostatas. Kaip jau buvo nurodyta, reikia pažymėti, jog šiame apeliaciniame procese dėl Vokietijos teisės aktų sistemos spragų po įmonių restruktūrizavimo nebūtų pavykę veiksmingai nubausti pažeidimą padariusių įmonių(30). Tai pakenktų tikslui užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos teisės taikymą.

52.      Iš to matyti, kad pirmojo pagrindo pirmos dalies antrasis prieštaravimas turi būti atmestas.

B.      Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies

1.      Crown argumentai

53.      Pirmojo pagrindo antroje dalyje Crown teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog ginčijamas sprendimas atitinka Pranešimą dėl bendradarbiavimo. Ji ginčija skundžiamo sprendimo 61 punktą, kuriame Bendrasis Teismas nurodė, kad Crown negali priekaištauti Komisijai dėl to, kad nacionalinė konkurencijos institucija tam tikrą laikotarpį atliko tyrimą, o vėliau paprašė Komisijos perimti šią bylą. Be to, ji teigia, kad pagal Pranešimo dėl bendradarbiavimo 17 punktą nacionalinė konkurencijos institucija turėjo laiku pranešti Komisijai apie visus svarbius žinomų bylos faktinių aplinkybių pasikeitimus. Dėl to, Crown teigimu, kadangi tuo metu, kai Komisija gavo prašymą dėl bylos skyrimo, ji jau buvo informuota apie esminius pakeitimus, ji turėjo išnagrinėti, ar reikia sutikti su perskyrimu. Bet kuriuo atveju, Crown dar kartą nurodo, kad šios bylos faktinės aplinkybės nepasikeitė tiek, kad tuo būtų galima pagrįsti bylos perskyrimą a posteriori, ir kad nepaisyta dviejų mėnesių termino.

54.      Be to, Crown mini įtarimus, kad kartelyje galėjo dalyvauti ir kitos valstybės narės. Kaip savo rašytinėse pastabose nurodė Vokietijos Federacinė Respublika, nacionalinei konkurencijos institucijai atliekant tyrimą buvo atskleista konkurencijos teisės pažeidimų keliose valstybėse narėse požymių. Vis dėlto, Crown teigimu, šiais įtarimais nebuvo galima pagrįsti pavėluoto prašymo priskirti bylą Komisijai.

55.      Savo rašytinėse pastabose Komisija teigia, kad jai negalima priekaištauti dėl to, kad ji procedūros nepradėjo, kol 2017 m. birželio mėn. negavo nacionalinės konkurencijos institucijos prašymo. Be to, Komisijos teigimu, neaišku, kaip tai, kad nacionalinė konkurencijos institucija žinojo apie tam tikras faktines aplinkybes nuo pat tyrimo pradžios, galėjo turėti įtakos Komisijos procedūros pradėjimui ankstesniu etapu.

2.      Analizė

56.      Pirmiausia reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Crown, mano nuomone, neaiškiai remiasi tiek nacionalinės konkurencijos institucijos atliekamo tyrimo trukme, tiek pavėluotu Komisijos procedūros pradėjimu.

57.      Kalbant apie argumentus, susijusius su Pranešimo dėl bendradarbiavimo 17 punktu, pažymėtina, kad jie neįtikina, kaip aplinkybė, jog Komisija jau galėjo žinoti apie procedūros eigą, galėjo daryti poveikį bylos perskyrimo Komisijai spartumui. Kaip minėta šios išvados 50 punkte, dėl nacionalinės teisės aktų spragų nebuvo galima užtikrinti veiksmingo Sąjungos konkurencijos teisės taikymo.

58.      Argumentas dėl įtarimų sudarius kartelį, kuris esą buvo susijęs ir su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat neįtikina. Iš tikrųjų neaišku, kaip tai galėjo turėti įtakos nacionalinės konkurencijos institucijos tyrimo trukmei ir Komisijos procedūros pradžios datai.

59.      Dėl to, mano nuomone, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta ir turi būti atmesta.

IV.    Išvada

60.      Remdamasis išdėstytais motyvais, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.

1      Originalo kalba: italų.

2      Su 2022 m. liepos 12 d Komisijos sprendimu C(2022) 4761 final byloje AT.40522 galima susipažinti adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/cases1/202307/AT_40522_8986595_2868_7.pdf.

3      Dėl išsamesnio šios bylos faktinių aplinkybių išdėstymo žr. skundžiamo sprendimo 2–11 punktus.

4      Vėliau Vokietijos teisės aktų leidėjas panaikino spragą, 2017 m. birželio 8 d. Bonoje paskelbtu Neuntes Gesetz zur Änderung desGesetz gegen Wettbewerbsbeschränkungen (Įstatymo dėl konkurencijos apribojimų devintasis pakeitimas) Bundesgesetzblatt Jahrgang 2017 Teil I Nr. 33 įterpdamas 81 straipsnį.

5      Tame pačiame sprendime Komisija konstatavo, kad šį pažeidimą taip pat padarė Silgan Holdings, Inc., Silgan Holdings Austria GmbH, Silgan International Holdings BV, Silgan Metal Packaging Distribution GmbH ir Silgan White Cap Manufacturing GmbH (toliau kartu – Silgan) ir skyrė baudą taip pat ir šioms bendrovėms. Silgan taip pat pateikė Bendrajam Teismui apeliacinį skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, bet šis skundas buvo atmestas 2024 m. spalio 2 d. Sprendimu Silgan Holdings ir kt. / Komisija (T-589/22, EU:T:2024:662). Šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjamas Silgan apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje C-845/24 P Silgan Holdings ir kt. / Komisija (toliau – byla Silgan), kurioje 2026 m. kovo 12 d. pateikiau išvadą. Šioje išvadoje nagrinėsiu tik Crown pateiktus argumentus.

6      OL C 298, 2006, p. 17.

7      Komisijos pranešimas dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose (OL C 167, 2008, p. 1).

8      2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu Nr. 487/2006 (OL L 148, 2009, p. 1).

9      Žr. Komisijos pranešimo dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (OL C 101, 2004, p. 43) 3 punktą.

10      Žr. Pranešimo dėl bendradarbiavimo 1 punktą.

11      Išsamumo sumetimais pažymėtina, kad visose kitose Pranešimo dėl bendradarbiavimo 6 punkto kalbinėse versijose, išskyrus redakciją italų kalba, daroma nuoroda į 8–15 punktus.

12      Pažymiu, kad apeliacinio skundo pirmajame pagrinde Crown neišplėtojo šio argumento. Vis dėlto Crown pateiktuose argumentuose pabrėžiama, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo sukėlė teisėtų lūkesčių, kad byla turėjo būti perskirta per dviejų mėnesių laikotarpį.

13      Pavyzdžiui, Komisijos pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose yra skirtas ekonominės veiklos vykdytojams. Vis dėlto 2005 m. birželio 28 d. Sprendime Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija (C-189/02 P, C‑202/02 P, C-205/02 P–C-208/02 P ir C-213/02 P, EU:C:2005:408) Teisingumo Teismas patvirtino, kad ekonominės veiklos vykdytojai negali teisėtai tikėtis, kad bus taikoma tam tikra praktika, nes konkurencijos teisės srityje Komisija „naudojasi diskrecija, leidžiančia jai bet kuriuo metu padidinti bendrą baudų lygį Reglamento Nr. 17 [Pirmojo reglamento, įgyvendinantčio Sutarties 85 ir 86 straipsnius (OL 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3)] nustatytose ribose, jei tai būtina [Sąjungos] konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti“ (191 punktas).

14      Konkrečiai žr. Pranešimo dėl bendradarbiavimo 1 ir 3 punktus.

15      Žr. 2016 m. sausio 20 d. Sprendimą DHL Express (Italy) ir DHL Global Forwarding (Italija) (C-428/14, EU:T:2016:27, 33 punktas).

16      Ten pat, 43 punktas.

17      Pagal analogiją žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Expedia (C-226/11, EU:C:2012:795, 28 punktas).

18      Žr. 2017 m. sausio 12 d. Sprendimą Timab Industries ir CFPR / Komisija (C‑411/15 P, EU:C:2017:11, 134 punktas) ir 2025 m. spalio 9 d. Sprendimą On Air Media Professionals ir Different Media (C-416/24 ir C-417/24, EU:C:2025:765, 60 punktas).

19      Šiuo klausimu pažymiu, kad savo rašytinėse pastabose Komisija mano, jog skundžiamo sprendimo 42 ir 43 punktuose padaryta teisės klaida. Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Pranešimas dėl bendradarbiavimo yra privalomas Komisijai apeliančių atžvilgiu ir kad šio pranešimo 18 ir 19 punktais teisėti lūkesčiai nesukuriami. Taigi Komisija Teisingumo Teismo prašo pakeisti 42 ir 43 punktų teisinius motyvus. Vis dėlto, atsižvelgdamas į minėtą jurisprudenciją ir šioje išvadoje 24–29 punktuose išdėstytus argumentus, laikausi nuomonės, kad Komisijos prašymas turi būti atmestas.

20      2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81).

21      29 punktas.

22      Žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Si.mobil / Komisija (T-201/11, EU:T:2014:1096, 39 punktas). Šiuo klausimu taip pat žr. 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimą Amazon.com ir kt. / Komisija (C-815/21 P, EU:C:2023:308, 35 punktas).

23      Skundžiamo sprendimo 51 punktas.

24      Žr. Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punkto d papunkčio antrą dalį.

25      Reglamento Nr. 1/2003 38 konstatuojamoji dalis suformuluota taip: „[į]monių, veikiančių pagal Bendrijos konkurencijos taisykles, teisinis tikrumas padeda skatinti inovacijas ir investicijas. Jei tam tikrais atvejais, iškilus neįprastų ar neišspręstų klausimų, susijusių su šių taisyklių taikymu, atsiranda netikrumas, įmonei gali prireikti neoficialių Komisijos patarimų. Šis reglamentas nepažeidžia Komisijos teisės duoti tokių patarimų“.

26      2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas (OL L 11, 2019, p. 3).

27      Žr. 2009 m. birželio 11 d. Sprendimą X BV (C-429/07, EU:C:2009:359), kuriame Teisingumo Teismas nurodė: „[s]iekiant valstybėse narėse užtikrinti nuoseklų konkurencijos taisyklių taikymą, Reglamento Nr. 1/2003 IV skyriuje buvo nustatytas Komisijos, nacionalinių konkurencijos institucijų ir valstybių narių teismų bendradarbiavimo mechanizmas“ (20 punktas).

28      Žr. 60 punktą.

29      Pažymiu, kad apeliacinio skundo 50 išnašoje daroma nuoroda į minėto sprendimo 27 punktą. Vis dėlto teisingas yra 67 punktas.

30      Žr. 2011 m. birželio 14 d. Sprendimą Pfleiderer (C-360/09, EU:C:2011:389), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės „turi užtikrinti, kad jų nustatomos ar taikomos taisyklės nepakenktų veiksmingam SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui“ (24 punktas). Taip pat žr. 2025 m. sausio 30 d. Sprendimą Caronte & Tourist (C-511/23, EU:C:2025:42, 62 punktas).