1.

Ar pažeidimą nagrinėjantis teismas, į kurį buvo kreiptasi remiantis tarptautine nusikalstamos veikos jurisdikcija pagal Reglamento dėl Bendrijos dizaino (1) 82 straipsnio 5 dalį, nagrinėdamas Bendrijos dizainų pažeidimus dėl paskesnių reikalavimų, susijusių su savo valstybės narės teritorija, gali taikyti valstybės narės, kurioje yra pažeidimą nagrinėjančio teismo buveinė, nacionalinę teisę (lex fori)?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar „pradinio pažeidimo vieta“, kaip ji suprantama pagal Teisingumo Teismo sprendimą Nintendo / Big Ben (C-24/16 ir C-25/16) (2), siekiant nustatyti, kurios šalies teisė taikytina dėl paskesnių reikalavimų pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (3) 8 straipsnio 2 dalį, gali būti ir valstybėje narėje, kurioje gyvena vartotojai, kuriems skirta tam tikra internetinė reklama, ir kurioje dizainą pažeidžiantys objektai pateikiami rinkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento dėl Bendrijos dizaino 19 straipsnį, jei kaltinimai šioje valstybėje reiškiami tik dėl jų siūlymo ir pateikimo rinkai, taip pat tuomet, kai su siūlymu ir pateikimu rinkai susiję internetiniai pasiūlymai buvo inicijuoti kitoje valstybėje narėje?