1

2009 m. birželio 12 d. Sprendimu C(2009) 4694 Europos Bendrijų Komisija paprašė Bundesnetzagentur (BNetzA, federalinė tinklų agentūra, Vokietija) pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, 2003, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230), 22 straipsnį iš dalies pakeisti šios agentūros 2009 m. vasario 25 d. sprendimą netaikyti minėtos direktyvos 18 straipsnyje numatytų prieigos suteikimo tretiesiems asmenims taisyklių ir jos 25 straipsnio 2–4 dalyse numatytų tarifinio reguliavimo taisyklių Ostseepipeline-Anbindungsleitung (OPAL) dujotiekio, t. y. Nord Stream 1 dujotiekio žemyninės atkarpos rytinės dalies, kurios įėjimo taškas yra Vokietijoje, šalia Lubmino, netoli Greifsvaldo, o išėjimo taškas – Brandovo vietovėje Čekijoje, projekto perdavimo pajėgumams.

2

2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendime buvo nustatytos tokios sąlygos:

3

2009 m. liepos 7 d.BNetzA iš dalies pakeitė savo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą, pritaikydama jį prie minėtų sąlygų, numatytų 2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendime. BNetzA leido netaikyti taisyklių 22 metus.

4

OPAL dujotiekis pradėtas eksploatuoti 2011 m. liepos 13 d., jo pajėgumai yra apie 36,5 mlrd. m3. Pagal 2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimą ir 2009 m. vasario 25 d.BNetzA sprendimą, iš dalies pakeistą 2009 m. liepos 7 d. sprendimu, OPAL dujotiekio pajėgumams buvo leista visiškai netaikyti taisyklių, susijusių su reglamentuojamąja trečiųjų asmenų prieiga, ir tarifinio reguliavimo taisyklių remiantis Direktyva 2003/55.

5

50 % nerezervuotų šio dujotiekio pajėgumų niekada nebuvo išnaudota, nes Gazprom niekada neįgyvendino 2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendime nustatytos dujų perdavimo programos. Dujotiekio pajėgumai įėjimo taške prie Greifsvaldo yra aktualūs tik tretiesiems asmenims, galintiems įleisti dujų šiame dujotiekio taške. Pagal esamą techninę struktūrą dujos šiame įėjimo taške gali būti tiekiamos tik per dujotiekį Nord Stream 1, kurį Gazprom grupė naudoja dujoms iš Rusijos vamzdynų transportuoti, todėl a priori atrodo, kad išnaudojama tik 50 % OPAL dujotiekio pajėgumų.

6

2016 m. gegužės 13 d.BNetzA, remdamasi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55 (OL L 211, 2009, p. 94), 36 straipsniu, pranešė Komisijai, kad ketina pakeisti kai kurias 2009 m. suteiktos išimties sąlygas, susijusias su Opal Gastransport GmbH & Co. KG (toliau – OGT) valdomo OPAL dujotiekio atkarpa.

7

2016 m. spalio 28 d. Komisija, remdamasi Direktyvos 2009/73 36 straipsnio 9 dalimi, priėmė Sprendimą C(2016) 6950 final dėl sąlygų, kuriomis OPAL dujotiekiui netaikomos Direktyva 2003/55 nustatytos taisyklės, susijusios su prieigos suteikimu tretiesiems asmenims ir tarifų reguliavimu, pakeitimo (toliau – ginčijamas sprendimas), skirtą BNetzA.

8

Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė toliau netaikyti taisyklių, susijusių su prieigos suteikimu tretiesiems asmenims, OPAL dujotiekio atkarpai nuo įėjimo taško prie Greifsvaldo iki išėjimo taško Brandove ne daugiau kaip 50 % pajėgumų, o tai ji jau buvo patvirtinusi savo 2009 m. birželio 12 d. sprendime. Tačiau 50 % likusių pajėgumų šioje atkarpoje, kurie iki šiol buvo neišnaudojami dėl to, kad Gazprom neįgyvendino dujų perdavimo programos, buvo atlaisvinti, t. y. jiems pradėtos taikyti prieigos tretiesiems asmenis suteikimo taisyklės. Šis atlaisvinimas turi vykti paskirstant perdavimo pajėgumus – juos dujotiekio valdytojas turi skaidriai ir nediskriminuojamai paskirstyti aukcionuose.

9

Toks nediskriminacinis ir skaidrus šitaip atlaisvintų perdavimo pajėgumų paskirstymas de facto taip pat gali lemti tai, kad juos naudos Gazprom eksport, todėl Komisija, siekdama užtikrinti, kad tretieji asmenys turėtų faktinę prieigą prie „atlaisvintų“ pajėgumų, padidino BNetzA pasiūlytą ribą, susijusią su FZK tipo sujungimo pajėgumais (feste frei zuordenbare Kapazitäten, nuolatiniai laisvai paskirstomi pajėgumai) dujotiekio išėjimo taške. Taigi OPAL dujotiekio valdytojas privalės kitiems naudotojams nei dominuojančią padėtį Čekijos gamtinių dujų rinkoje užimanti bendrovė aukciono būdu suteikti FZK sujungimo pajėgumų, kurių pradinis dydis yra 3,2 mln. kWh. Vis dėlto, jei rengiant metinius aukcionus paaiškėtų, kad FZK pajėgumų paklausa Brandovo išėjimo taške viršija 90 % siūlomų pajėgumų, BNetzA privalėtų per kitą metinį aukcioną padidinti turimus FZK pajėgumus 1,6 mln. kWh. Turimi FZK pajėgumai galiausiai galėtų pasiekti 6,4 mln. kWh, t. y. 20 % visų OPAL dujotiekio pajėgumų.

10

Be to, atsižvelgdama į tai, kad aukcionų daugėja, ir siekdama neleisti Čekijos rinkoje dominuojančiai įmonei didinti jų skaičiaus Komisija nustatė papildomą sąlygą, pagal kurią toks subjektas suteikiant FZK pajėgumų aukcionuose gali pateikti pasiūlymą tik nurodydamas bazinę pajėgumų kaina, o tai reiškia, kad siūloma kaina negali viršyti vidutinės bazinės reglamentuojamojo tarifo kainos Gaspool komercinės zonos perdavimo tinkle iš Vokietijos į Čekiją, taikomos tais pačiais metais panašiems produktams.

11

2016 m. lapkričio 28 d.BNetzA iš dalies pakeitė 2009 m. vasario 25 d. sprendimu OPAL dujotiekio valdytojui suteiktą išimtį pagal ginčijamą sprendimą.

12

2017 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A. (toliau – PGNiG) ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

13

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) PGNiG pateikė šį laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, kuriame iš esmės Bendrojo Teismo pirmininko prašo:

14

2016 m. gruodžio 23 d. Nutartimi PGNiG Supply & Trading / Komisija (T‑849/16 R) ir 2016 m. gruodžio 23 d. Nutartimi Lenkija / Komisija (T‑883/16 R) Bendrojo Teismo pirmininkas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį patenkino prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, o to prašė ieškovės tose abiejose bylose, kol nepriimtos nutartys, kuriomis užbaigiamos šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros.

15

Savo pastabose dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo (jas Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 15 d.) Komisija Bendrojo Teismo pirmininko iš esmės prašo:

16

2017 m. kovo 22 d.Gazprom eksport paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2017 m. balandžio 4 d. Komisija ir PGNiG pateikė pastabas dėl šio prašymo.

17

Aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 30 d.) OGT paprašė leisti įstoti į šią bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palaikyti Komisijos reikalavimų. 2017 m. balandžio 6 d. Komisija ir PGNiG pateikė pastabas dėl šio prašymo.

18

2017 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo pirmininkas patenkino Vokietijos Federacinės Respublikos prašymą leisti įstoti į bylą, pateiktą 2017 m. kovo 28 d.; dėl jo 2017 m. balandžio 7 d. pateiktose pastabose Komisija ir PGNiG nepareiškė prieštaravimų. 2017 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje užregistruotas Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų paaiškinimas. 2017 m. gegužės 29 d. Komisija ir PGNiG pateikė pastabas dėl šio paaiškinimo.

19

2017 m. birželio 22 d. raštu šalys buvo pakviestos į 2017 m. liepos 5 d. posėdį, kad pateiktų argumentus dėl sąlygų, susijusių su skuba ir interesų suderinimu.

20

OGT ir Gazprom taip pat buvo pakviestos į posėdį, kad pateiktų argumentus, susijusius su interesų suderinimu, nedarant poveikio galutiniam sprendimui dėl jų atitinkamų prašymų leisti įstoti į bylą patenkinimo.

21

2017 m. liepos 5 d.PGNiG, Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika, taip pat abi prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios šalys per posėdį pateikė savo argumentus ir atsakė į Bendrojo Teismo pirmininko pateiktus klausimus. Nors OGT ir Gazprom buvo leista pateikti argumentus dėl esamų interesų suderinimo atsižvelgiant į šį laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, Bendrojo Teismo pirmininkas atidėjo sprendimo dėl galutinio leidimo joms įstoti į bylą priėmimą.

22

Iš SESV 278 ir 279 straipsnių, siejamų su SESV 256 straipsnio 1 dalimi, matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali, jei mano tai esant reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, sustabdyti Bendrajame Teisme ginčijamo teisės akto taikymą ar nustatyti reikiamas laikinąsias apsaugos priemones, taikydamas Procedūros reglamento 156 straipsnį. Tačiau SESV 278 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį ieškinio pareiškimas nesustabdo ginčijamo akto galiojimo, nes Europos Sąjungos institucijų priimtiems aktams taikoma teisėtumo prezumpcija. Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas tik išimtiniu atveju gali nurodyti sustabdyti Bendrajame Teisme ginčijamo akto vykdymą arba nustatyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (2016 m. liepos 19 d. Nutarties Belgija / Komisija, T‑131/16 R, EU:T:2016:427, 12 punktas).

23

Be to, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymuose nurodomas „ginčo dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą“.

24

Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti vykdymą arba taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, tik jei įrodyta, kad jų taikymą prima facie pateisina faktiniai ir teisiniai pagrindai (fumus boni juris) ir kad jas būtina taikyti skubiai, nes siekiant išvengti didelės ir nepataisomos žalos prašymą pateikusio asmens interesams jos turi būti priimtos ir sukelti pasekmių iki pagrindinio sprendimo priėmimo. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymai turi būti atmesti, jeigu netenkinama viena iš šių sąlygų. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat palygina esamus interesus (žr. 2016 m. kovo 2 d. Nutarties Evonik Degussa / Komisija, C‑162/15 P‑R, EU:C:2016:142, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Atlikdamas šį bendrą nagrinėjimą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi plačią diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo ypatybes, turi laisvę nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, ir šio nagrinėjimo eiliškumą, nes teisės normomis jam nenustatyta analizės tvarka vertinant būtinybę priimti tarpinį sprendimą (žr. 2012 m. liepos 19 d. Nutarties Akhras / Taryba, C‑110/12 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2012:507, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26

Tokiomis bylos aplinkybėmis, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Komisijos iškeltų nepriimtinumo pagrindų, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar yra tenkinama skubos sąlyga.

27

Siekiant patikrinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skubios, reikia priminti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Sąjungos teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Siekiant šio tikslo, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų rimtos ir nepataisomos žalos (žr. 2016 m. sausio 14 d. Nutartį AGC Glass Europe ir kt. / Komisija, C‑517/15 P‑R, EU:C:2016:21, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Nagrinėjamu atveju PGNiG baiminasi, kad patirs žalą, kurią iš esmės sudaro nuostoliai, pirma, susiję su prieiga prie diversifikuotų tiekimo šaltinių ir, antra, susiję su galimybe užtikrinti tiekimo Lenkijoje galutiniams vartotojams saugumą ir tęstinumą, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių prašymas būtų atmestas.

29

Iš tiesų, jos nuomone, dėl ginčijamo sprendimo būtų apribotos jos galimybės diversifikuoti dujų pirkimo šaltinius, nes padidėtų tiekimo priklausomybės nuo Gazprom lygis arba tektų patirti didesnes dujų tiekimo iš alternatyvių šaltinių išlaidas. Taigi šis apribojimas turėtų poveikį tiekimo saugumui ir tęstinumui, kurį PGNiG turėtų užtikrinti pagal Energetikos įstatymą ir savo įstatus.

30

Pirma, dėl kaltinimo, susijusio su prieigos prie diversifikuotų tiekimo šaltinių praradimu, PGNiG, viena vertus, pabrėžia, kad aukcionuose paskirstomus perdavimo pajėgumus pagal naująsias OPAL dujotiekio naudojimo sąlygas bus galima rezervuoti penkiolikai metų. Jos teigimu, tikėtina, kad Gazprom šiam laikotarpiui rezervuos didžiąją dalį perdavimo pajėgumų, taip įtvirtindama situaciją ateinantiems penkiolikai metų.

31

Iš tiesų PGNiG teigia, kad įvykdžius ginčijamą sprendimą Gazprom bus leista rezervuoti bent 90 % OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Ginčijamame sprendime numatyta, kad aukcionuose paskirstoma 50 % visų OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Tačiau, kaip teigia PGNiG, dėl ginčijamame sprendime nustatytų nukrypimo nuo teisės aktų sąlygų Gazprom bus leidžiama aukcione gauti bent 80 % iš dalies reglamentuotų OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Kadangi likusiems 50 % OPAL dujotiekio pajėgumų Sąjungos teisės normos ir taisyklės, susijusios su prieigos suteikimu tretiesiems asmenims, netaikomos ir visi jie suteikiami Gazprom, ši bendrovė iš tikrųjų galėtų gauti garantuojamą prieigą prie bent 90 % visų OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Todėl, leidžiant Gazprom penkiolika metų naudoti beveik visus perdavimo pajėgumus, ginčijamu sprendimu būtų iš esmės pakeista Lenkijos gamtinių dujų paskirstymo rinka.

32

Kita vertus, PGNiG patikslina, kad šis ilgalaikis Gazprom papildomų, naujai „atlaisvintų“ OPAL dujotiekio pajėgumų rezervavimas sukels negrįžtamų pasekmių sutartims, kurias galutinės grandies rinkoje sudaro Gazprom tiekiamų dujų perdavimo, paskirstymo ir tiekimo procese dalyvaujantys operatoriai. Iš tiesų, kaip nurodo PGNiG, iš rezervacijų, kaip iš privatinės teisės sutarčių, kils fizinių ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurios bus ginamos neatsižvelgiant į pagrindinės bylos baigtį. Todėl net panaikinus ginčijamą sprendimą dujų perdavimo ar tiekimo per OPAL dujotiekį sutartys negalės būti panaikintos. Ji taip pat pabrėžia, kad dėl šių perdavimo sutarčių bus lygiagrečiai sudaromos komercinės dujų prekybos sutartys, todėl atsiras papildoma kliūtis nutraukti perdavimo sutartis.

33

Taigi, atsižvelgdama į, pirma, administracinių institucijų ir pavienių subjektų tarpusavio santykių sudėtingumą ir, antra, šiuos subjektus, kurie veikia remdamiesi aktais, kuriems taikoma ginčijamo sprendimo teisėtumo prezumpcija, siejančius teisinius santykius, PGNiG mano, kad ji negalės gauti patirtos žalos atlyginimo.

34

Nesant reikalo vertinti galimai hipotetinio Gazprom elgesio pobūdžio organizuojant ginčijamu sprendimu atlaisvintų pajėgumų aukcionus, pakanka pažymėti, jog a priori atrodo, kad tariama žala priklauso nuo situacijų, kurios susiklostė dėl ginčijamu sprendimu nustatyto teisinio režimo, ilgalaikio negrįžtamumo.

35

Iš tiesų atrodo, jog PGNiG mano, kad Gazprom galimybė per kitus metinius aukcionus, susijusius su 50 % perdavimo pajėgumų, kurie buvo atlaisvinti ginčijamu sprendimu, atlikti ilgalaikes rezervacijas įtvirtins tokią situaciją, kuriai esant ginčijamo sprendimo teisinės pasekmės tęstųsi gerokai ilgiau nei jo teisinės galios laikotarpį.

36

Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši analizė grindžiama klaidingu Sutartyse nustatytos teisinės sistemos veikimo supratimu (šiuo klausimu žr. 1964 m. liepos 15 d. Sprendimą Costa, 6/64, EU:C:1964:66, p. 1158). Jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, OPAL dujotiekio naudojimo sąlygos, kurias buvo leista taikyti ginčijamame sprendime, nebebūtų taikomos. Todėl negalėtų būti įgyvendinamas joks privatinės teisės aktas, grindžiamas šiomis sąlygomis. Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika pagrįstai nurodė šį aspektą savo procesiniuose dokumentuose ir per 2017 m. liepos 5 d. posėdį.

37

Šiuo klausimu, be teisinių kliūčių, kurių buvimo negalima pripažinti, kaip priminta šios nutarties 36 punkte, PGNiG taip pat nurodo, kad kiltų praktinių sunkumų įgyvendinant tokio panaikinimo pasekmes. Tačiau ir šį prieštaravimą reikia atmesti. Iš tiesų, viena vertus, kaip Komisija kategoriškai nurodė pastabose dėl Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo ir per 2017 m. liepos 5 d. posėdį, taip pat per posėdį – Vokietijos Federacinė Respublika, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, pajėgumų rezervavimo sutartys laikotarpiams po Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo negalės būti vykdomos. Kita vertus, per tą patį posėdį Komisija pabrėžė, kad, pirma, iš dujų perdavimui OPAL dujotiekiu taikomos sutarties bendrųjų sąlygų, kurias pateikė Komisija, matyti, kad tinklo naudotojų ir OGT sudaryta perdavimo sutartis, kiek ji susijusi su pajėgumų produktų įsigijimu per aukcioną, gali būti iš karto nutraukta dėl svarbių priežasčių, o jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, tai neabejotinai būtų svarbi priežastis; antra, šis panaikinimas būtų nenumatyta aplinkybė, sukelianti teisinių pasekmių sutarčiai, t. y. ji suteiktų pagrindą pritaikyti šios sutarties sąlygas, ir, trečia, pagal šias bendrąsias sąlygas OGT leidžiama pakeisti sutarties sąlygas, jeigu reikia atsižvelgti į teisinės padėties pasikeitimą, pavyzdžiui, dėl tarptautinio teismo priimto sprendimo. Taip pat atrodo, jog a priori negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į Bendrajame Teisme nagrinėjamą bylą, į visas pasirašomas sutartis dėl būsimų aukcionų (pavyzdžiui, galutinės vartotojų grandies sutartis, kurias sudaro Gazprom tiekiamų dujų perdavimo, paskirstymo ir tiekimo procese dalyvaujantys operatoriai, taip pat į komercines dujų prekybos sutartis) būtų įtraukta apsaugos sąlyga, siekiant numatyti ginčijamo sprendimo galimo naujo vykdymo sustabdymo ar panaikinimo pasekmes. Bet kuriuo atveju, kadangi Bendrajame Teisme yra iškeltos bylos dėl ginčijamo sprendimo, neabejotinai kyla komercinė rizika, kurios rinkos dalyviai negali nežinoti.

38

Galiausiai PGNiG pabrėžia, kad, nepaisant, be kita ko, 2016 m. gruodžio 23 d. Nutarties PGNiG Supply & Trading / Komisija (T‑849/16 R) ir 2016 m. gruodžio 23 d. Nutarties Lenkija / Komisija (T‑883/16 R) OPAL, dujotiekis buvo eksploatuojamas tokiu lygmeniu, kuris rodė, kad pajėgumai iki ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymo buvo naudojami laikantis šiuo sprendimu nustatytų sąlygų. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, pirma, kad nors gali kilti pagrįstų klausimų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su perdavimo OPAL dujotiekiu pajėgumų naudojimu po minėtų nutarčių priėmimo, iš bylos medžiagos, kuri buvo patvirtinta per 2017 m. liepos 5 d. posėdį, matyti, kad nuo šiol šio dujotiekio naudojimui taikomos sąlygos, galiojusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo, ir, antra, nors per minėtą posėdį Vokietijos Federacinė Respublika patvirtino, kad kai kurios sutartys, susijusios su aukcionais, surengtais prieš priimant 2016 m. gruodžio 23 d. Nutartį PGNiG Supply & Trading / Komisija (T‑849/16 R) ir 2016 m. gruodžio 23 d. Nutartį Lenkija / Komisija (T‑883/16 R), buvo vykdomos pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nutartyse paskelbto sustabdymo pasekmes, ji pabrėžė šioje situacijoje susidariusią painiavą. Iš tiesų priėmus minėtas nutartis buvo iškelta byla Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) ir 2016 m. gruodžio 30 d. priimtas sprendimas, kuriuo sustabdytas 2016 m. lapkričio 28 d. OGT ir BNetzA sudarytos sutarties vykdymas. Taigi Vokietijos Federacinė Respublika, kaip ji pati tai pripažino per posėdį, klaidingai manė, kad buvo kalbama tik apie būsimų aukcionų organizavimą, nekeliant jokių pasekmių sutarčių, susijusių su buvusių aukcionų organizavimu, vykdymui. Atsižvelgdama į paskesnę prekybą, vykusią nagrinėjant šią bylą, Vokietijos Federacinė Respublika mano, kad toks klaidingas aiškinimas negali pasikartoti tiek tuo atveju, jeigu laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir vėl sustabdytų ginčijamo sprendimo vykdymą, tiek ir tuo atveju, jeigu Bendrasis Teismas ginčijamą sprendimą panaikintų. Šiuo klausimu ji patikslino, kad pagal Vokietijos teisės aktus jai suteikiami įgaliojimai taikyti įpareigojimus BNetzA, kurių pakaktų siekiant užtikrinti visišką Bendrojo Teismo ir laikinąsias apsaugos priemones taikančių jo teisėjų sprendimų veiksmingumą. Todėl nė viena aplinkybė neleidžia teigti, kad vykdymas nebūtų sustabdytas iš naujo, jeigu pagal Procedūros reglamento 160 straipsnį būtų kreiptasi į laikinąsias apsaugos priemones taikantį teisėją, ir ginčijamas sprendimas nebūtų panaikintas kaip tokių teismo sprendimų sukeliama pasekmė.

39

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors pagal reikalaujamą tikimybės lygį būtų įrodytas pasekmių, susijusių su šios nutarties 30–32 punktuose apibūdintais įvykiais, tikrumas, visos šios pasekmės tikrai neapimtų penkiolikos metų laikotarpio ir faktiškai apsiribotų laikotarpiu iki Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla, paskelbimo.

40

Todėl vien šios nutarties 30 ir 31 punktuose apibūdinta situacija, kurią numatė PGNiG, galėtų susiklostyti per laikotarpį iki Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla, priėmimo. Ši situacija, kai Gazprom panaudotų bent 90 % OPAL dujotiekio pajėgumų, savaime nelemtų PGNiG nurodomos žalos atsiradimo, nes ji priklauso nuo šios situacijos ilgalaikės trukmės. Todėl, nors šios situacijos pasekmės būtų negrįžtamos, reikalavimas įrodyti didelę ir nepataisomą žalą PGNiG, pateisinančią prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra įvykdytas.

41

Antra, dėl argumento, susijusio su galimybės užtikrinti tiekimo galutiniams vartotojams Lenkijoje saugumą ir tęstinumą praradimu, PGNiG patikslina, kad kaip pardavėja savo iniciatyva ji yra atsakinga už dujų tiekimą Lenkijos vartotojams, kaip tai numatyta jos įstatuose.

42

Jos nuomone, kadangi dėl ginčijamo sprendimo padidės OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumai, sumažės kitų dujotiekių, leidžiančių eksportuoti Gazprom dujas į Rytų Europą, visų pirma Yamal-Europe ir Fraternité dujotiekių, eksploatavimas. Dėl šio sumažėjusio naudojimo galėtų pakilti perdavimo iš Vakarų tarifai. Padidinus perdavimo tarifus sumažėtų alternatyvių dujų tiekėjų iš Vakarų ir Pietų konkurencingumas, palyginti su Gazprom, kuri Rytuose naudoja „monopolizuotus“ įėjimo taškus Lenkijos perdavimo tinkle. Taigi taip PGNiG būtų apribotos dujų pirkimo šaltinių diversifikavimo galimybės, o tai turėtų poveikį tiekimo saugumui ir tęstinumui, nes, kaip nurodo ieškovė, pagal ginčijamą sprendimą Gazprom galėtų riboti tiekimą Yamal-Europe dujotiekiu. PGNiG pabrėžia, kad taip automatiškai ir iš karto kiltų grėsmė jos uždaviniams, kuriais, be kita ko, siekiama užtikrinti tiekimo saugumą ir tęstinumą, įskaitant tiekimą saugomiems vartotojams, kaip tai suprantama pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL L 295, 2010, p. 1). Be to, ieškovė turėtų imtis tam tikrų priemonių (surasti naujų tiekėjų, sudaryti naujas sutartis), kurios iš esmės pakeistų jos padėtį rinkoje.

43

Be to, nesant reikalo vertinti, pirma, galimai hipotetinio šios nutarties 42 punkte apibūdintų įvykių, dėl kurių PGNiG pateikia tam tikrą informaciją ir dokumentus, kuriais siekia įrodyti pakankamą tikrumo lygį, kurį vis dėlto ginčija Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika, pobūdžio ir, antra, šių dviejų įvykių sekų ir ginčijamo sprendimo priežastinio ryšio realumo, pakanka pažymėti, kad šiuo atveju nurodoma žala nebus patirta greitu laiku.

44

Kaip priminta šios nutarties 27 punkte, pagal suformuotą jurisprudenciją laikinųjų apsaugos priemonių prašymo skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą siekiant neleisti, kad laikinąsias apsaugos priemones prašanti taikyti šalis patirtų didelę ir nepataisomą žalą, kol dar nepriimtas pagrindinis sprendimas dėl panaikinimo; be to, ši šalis turi pateikti įtikinamų įrodymų, kad ji negali sulaukti procedūros, susijusios su pagrindiniu ieškiniu, baigties, pati nepatyrusi tokio pobūdžio žalos.

45

Nagrinėjamu atveju iš laikinųjų apsaugos priemonių prašymo matyti, kad šiuo metu taikomos tranzito sutartis, sudaryta su Gazprom dėl gamtinių dujų perdavimo iki 2020 m. per Yamal-Europe dujotiekio atkarpą Lenkijoje į Rytų Europos rinkas, įskaitant Lenkiją, ir PGNiG ir Gazprom sudaryta sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo, kuri baigs galioti 2022 m. pabaigoje. Šiame prašyme PGNiG patikslina, kad, 2020 m. baigus galioti jos ir Gazprom sutarčiai dėl dujų tranzito per Yamal-Europe dujotiekį, labai tikėtina ar net neabejotina, kad šio dujotiekio perdavimo pajėgumų per metus bus išnaudojama tik 2,9 mlrd. m3 ir kad 2022 m. baigus galioti šių dviejų operatorių sutarčiai dėl dujų tiekimo į Lenkijos rinką šio dujotiekio perdavimo pajėgumai galėtų būti visiškai deaktyvinti.

46

Iš šių sutarčių matyti, kad Yamal-Europe dujotiekio Lenkijos atkarpos perdavimo pajėgumų eksploatavimas iš pirmo žvilgsnio yra užtikrintas bent iki 2019 m. pabaigos, o Gazprom tiekimas į Lenkijos rinką – iki 2022 m. Kaip Komisija pabrėžė pastabose dėl šio prašymo, šiomis dviem sutartimis užtikrinamas visiškas Yamal-Europe dujotiekio atkarpos, esančios Lenkijoje, pajėgumų išnaudojimas. Šiuo klausimu reikia priminti, kad, jei būtų nesilaikoma šių sutartinių įsipareigojimų, PGNiG įgytų specialiąsias teisių gynimo priemones, kurias ji prireikus turėtų įgyvendinti. Be to, šiomis aplinkybėmis PGNiG pagal Procedūros reglamento 160 straipsnį galėtų kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikantį teisėją.

47

Taigi, net jei būtų pakankamai įrodytas PGNiG nurodomos žalos tikrumas, ši žala galėtų atsirasti tik tada, kai šios sutartys baigtų galioti, jei jos nebūtų pratęstos. Atsižvelgiant į vidutinę bylų nagrinėjimo Bendrajame Teisme trukmę, sprendimas dėl šios bylos esmės tikriausiai bus priimtas per dvejus metus, t. y. 2019 m. Be to, jei minėtos sutartys nustotų galioti tada, kai Bendrasis Teismas dar nebūtų priėmęs sprendimo, negalima atmesti, kad Bendrasis Teismas galėtų nuspręsti, kad yra išimtinių aplinkybių, todėl jis savo iniciatyva priimtų sprendimą išnagrinėti šią bylą pagreitinta tvarka pagal Procedūros reglamento 151 straipsnio 2 dalį. Tačiau vis vien gali būti, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti nuspręsta šią bylą išnagrinėti pirmenybės tvarka pagal to paties reglamento 67 straipsnio 2 dalį.

48

Todėl reikia pažymėti, kad PGNiG nepateikė įtikinamų įrodymų, kad ji negali palaukti, kol baigsis su pagrindiniu ieškiniu susijęs procesas, pati nepatyrusi didelės ir nepataisomos žalos.

49

Šiuo klausimu vis dėlto reikėtų pažymėti, kad PGNiG nurodo, jog dujų perdavimas gali būti ribojamas ir dėl politinių priežasčių, nors sutartys ir galiotų. Kadangi ginčijamu sprendimu sudaromos sąlygos didinti dujų perdavimą OPAL dujotiekiu, ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas šią riziką padidina. Savo argumentui pagrįsti PGNiG nurodo visiško gamtinių dujų tiekimo Yamal-Europe dujotiekiu į Lenkiją ir Vokietiją nutraukimo atvejus, nors dujų tiekimo sutartys dar galiojo, ir tai, kad buvo techniškai neįmanoma nukreipti dujų kitais dujotiekiais, nors nuo šiol dėl ginčijamo sprendimo tai tapo įmanoma. Atsiradus daugiau galimybių nukreipti dujų srautus Nord Stream 1 ir OPAL dujotiekiais gerokai padidėtų rizika, kad tokios situacijos pasikartos ateityje.

50

Nesant reikalo šiuo etapu priimti sprendimo, pirma, dėl galimai hipotetinio šios nutarties 49 punkte apibūdintų įvykių pobūdžio ir, antra, dėl šių įvykių ir ginčijamo sprendimo ryšio, pakanka pažymėti, pirma, jog negalima atmesti galimybės, kad tiekimo nutraukimų, kurių priežastis ieškovė laiko politinėmis, negalima paaiškinti techninėmis priežastimis. Bet kuriuo atveju tam, kad nurodoma žala būtų didelė ir nepataisoma, ji turi būti kilusi dėl ilgalaikio nutraukimo. Iš bylos medžiagoje esančios informacijos negalima daryti išvados, kad šis nuogąstavimas yra pagrįstas, nes jeigu tokia situacija iš tikrųjų susiklostytų, tai tikriausiai būtų nauja faktinė aplinkybė, leidžianti PGNiG pagal Procedūros reglamento 160 straipsnį kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikantį teisėją, kuris galėtų pritaikyti naują vykdymo sustabdymo priemonę inaudita altera parte pagal Procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį, kad būtų laikinai iš naujo taikomi teisės aktai, kurie buvo taikomi prieš nustatant ginčijamame sprendime numatytą režimą, ir iki tol, kol bus paskelbtas naujo prašymo pagrįstumas, atsižvelgiant į esamas aplinkybes. Antra, kaip Komisija pabrėžė pastabose dėl šio prašymo ir per 2017 m. liepos 5 d. posėdį, ieškovė pradiniame prašyme nepateikė pakankamai informacijos, kuri leistų laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui įvertinti negalėjimą apsirūpinti iš alternatyvių tiekimo šaltinių.

51

Todėl reikia konstatuoti, jog, neįrodžiusi, kad greitu laiku patirs nurodomą žalą, PGNiG neįvykdė sąlygos, pagal kurią ji negali sulaukti procedūros, susijusios su pagrindiniu ieškiniu, baigties, pati nepatyrusi šio pobūdžio žalos.

52

Išsamumo sumetimais reikia pažymėti, kad PGNiG, pateikdama argumentus, susijusius su jos teisės pareikšti ieškinį įrodymu, nurodo papildomą žalą, kuri iš esmės pasireiškė negautomis pajamomis dėl ginčijamo sprendimo sukeltų pasekmių Europol Gaz S.A., kuriai priklauso Yamal-Europe dujotiekis ir kurios dauguma akcijų priklauso ieškovei. Numatomas dujų perdavimo perkėlimas iš Yamal-Europe dujotiekio į Nord Stream I dujotiekį sukeltų finansinių nuostolių, jei Europol Gaz negalėtų padengti pastoviųjų veiklos išlaidų ir gauti pelno iš perdavimo veiklos. Todėl ieškovė, kaip Europol Gaz akcininkė, netektų pranašumų, susijusių su šios bendrovės veikla, įskaitant galimybę gauti dividendus.

53

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją turtinio pobūdžio žala negali, išskyrus išskirtines aplinkybes, būti laikoma nepataisoma, nes paprastai pinigine kompensacija gali būti atkurta žalą patyrusio asmens padėtis, buvusi prieš atsirandant žalai. Tokia žala gali būti, be kita ko, atlyginta pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 268 ir 340 straipsnius (žr. 2016 m. liepos 7 d. Nutarties Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt., C‑691/15 P‑R, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:597, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54

Jei nurodoma žala yra finansinė, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra pateisinamos, jei, nesiėmus šių priemonių, laikinąsias apsaugos priemones prašanti taikyti šalis atsidurtų padėtyje, kai kiltų pavojus jos finansiniam gyvybingumui dar prieš priimant sprendimą, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla, arba jei šiuo požiūriu stipriai pakistų jos rinkos dalys, atsižvelgiant į, be kita ko, jos įmonės dydį ir apyvartą, taip pat įmonių grupės, kuriai ji priklauso, charakteristikas (žr. 2014 m. birželio 12 d. Nutarties Komisija / Rusal Armenal, C‑21/14 P‑R, EU:C:2014:1749, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad ieškovė nepateikė jokios informacijos apie savo įmonės dydį, apyvartą ar galimą priklausymą grupei ir prireikus jos savybes.

56

Nesant jokios informacijos apie šios nutarties 55 punkte nurodytas aplinkybes negalima konstatuoti, kad ieškovė, teigdama, kad jos padėtis rinkoje iš esmės pasikeitė, konkurencinė padėtis susilpnėjo, taip pat ji prarado dividendų ir sumažėjo jos akcijų vertė, nes sumažėjo bendrovės vertė, įrodė skubą.

57

Be to, dėl tos pačios priežasties, t. y. kadangi nėra jokios informacijos apie šios nutarties 55 punkte nurodytas aplinkybes, negalima konstatuoti, kad nurodomą žalą galima laikyti „finansine žala, kuri objektyviai yra didelė“, kaip tai suprantama 2013 m. kovo 7 d. Nutarties EDF / Komisija (C‑551/12 P(R), EU:C:2013:157) 33 punktą.

58

Šiuo klausimu reikia pridurti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas galėtų įvertinti, ar yra įvykdytos visos šios nutarties 27 punkte nurodytos sąlygos, jis turi turėti konkrečią ir tikslią informaciją, patvirtintą išsamiais ir pripažintais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais situaciją, kurioje atsidūrė šalis, prašanti taikyti laikinąsias priemones, ir leidžiančiais įvertinti tikėtinas pasekmes, kurių kiltų nesant prašomų priemonių. Remiantis tuo darytina išvada, kad toji šalis, be kita ko, kai ji remiasi tuo, kad patyrė finansinę žalą, turi pateikti patikimą ir bendrą savo finansinės padėties vaizdą ir patvirtinamuosius įrodymus (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 29 d. Nutarties ICA Laboratories ir kt. / Komisija, T‑732/15 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:129, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Todėl, jeigu ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių prašyme nepateikia tokių įrodymų, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neprivalo ieškoti šių įrodymų vietoj suinteresuotosios šalies.

60

Remiantis tuo darytina išvada, kad su skuba susijusi sąlyga nėra įvykdyta, todėl šis laikinųjų apsaugos priemonių prašymas turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti prašymo, susijusio su fumus boni juris egzistavimu, ir palyginti esamų interesų.

61

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į jurisprudenciją, pagal kurią į interesą, kuriuo remiasi įstojusi į bylą šalis, prireikus atsižvelgiama suderinant interesus (2004 m. liepos 26 d. Nutarties Microsoft / Komisija, T‑201/04 R, EU:T:2004:246, 34 punktas), nebūtina priimti sprendimo dėl OGT ir Gazprom prašymų leisti įstoti į bylą.

62

Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 13 d.PGNiG paprašė taikyti konfidencialumą kai kuriai informacijai OGT ir Gazprom atžvilgiu. Atsižvelgiant į šios nutarties 61 punktą, šį prašymą reikia perkvalifikuoti į prašymą taikyti konfidencialumą pagal Procedūros reglamento 66 straipsnį. Šiomis aplinkybėmis pakanka pažymėti, kad šioje nutartyje pateikta informacija buvo pristatyta ir aptarta per viešą posėdį, surengtą 2017 m. liepos 5 d., arba nebuvo pateikta pakankamų pateisinimų dėl jos nepateikimo, todėl nėra pagrįstos priežasties patenkinti šį prašymą.

63

Pagal Procedūros reglamento 158 straipsnio 5 dalį reikia atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDROJO TEISMO PIRMININKAS

nutaria: