1

Po 2008 m. įvykusios finansų krizės buvo nuspręsta Europos Sąjungoje sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų.

2

Pirmąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimas 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63). Pagal šio reglamento 12 konstatuojamąją dalį BPM turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Šiuo tikslu Reglamentu Nr. 1024/2013 Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

3

Vėliau buvo priimta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190). Jos 1 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„[F]inansų krizė parodė, kad labai trūksta tinkamų Sąjungos lygmens priemonių klausimams, susijusiems su nepatikimomis ar žlungančiomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis <…>, veiksmingai spręsti. Tokios priemonės visų pirma būtinos nemokumo prevencijai užtikrinti, o nemokumo atveju – neigiamoms pasekmėms kiek įmanoma sumažinti išsaugant sistemiškai svarbias atitinkamos įstaigos funkcijas. Per krizę tie iššūkiai buvo svarbus veiksnys, vertęs valstybes nares gelbėti įstaigas mokesčių mokėtojų pinigais. Patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas – kuo labiau sumažinti tokių veiksmų būtinybę.“

4

Direktyva 2014/59 siekiama nustatyti bendras nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių bankų pertvarkymą Sąjungoje, minimalaus suderinimo taisykles ir numatomas pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Šiuo klausimu Direktyvoje 2014/59, visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad kiekviena valstybė narė skiria vieną ar išimties tvarka daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais.

5

Vis dėlto, pirma, atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2014/59 neleidžia centralizuoti sprendimų priėmimo proceso pertvarkymo srityje, kad ja iš esmės suteikiamos pertvarkymo priemonės ir bendri pertvarkymo įgaliojimai kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms ir kad šia direktyva joms palikta diskrecija naudoti šias priemones ir pertvarkymui skirtas nacionalines finansavimo priemones, ir, antra, į tai, kad šia direktyva nevisiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, buvo nuspręsta sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM).

6

Taigi antrąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su BPM ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), priėmimas.

7

Reglamento Nr. 806/2014 12 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„veiksmingų pertvarkymo sprendimų dėl Sąjungos žlungančių bankų, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, užtikrinimas yra būtina finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali turėti poveikio visos Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų valstybėse narėse užtikrinimas geriausiai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir bankai turi didelę užsienio turto procentinę dalį. Jeigu nebūtų BPeM, bankų krizės valstybėse narėse, dalyvaujančiose BPM, turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį taip pat ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. BPeM sukūrimas užtikrins neutralų požiūrį į žlungančių bankų problemų sprendimą, padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą ir užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančioms valstybėms narėms, taigi sudarys palankesnes sąlygas visos vidaus rinkos veikimui. Įstaigų, įsteigtų ir dalyvaujančiose, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendradarbiavimo mechanizmai turėtų būti skaidrūs, ir jokia valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip finansinių paslaugų teikimo vieta.“

8

Pagal Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio pirmą pastraipą jo tikslas – nustatyti vienodas taisykles ir vienodą 2 straipsnyje apibrėžtų įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, t. y. bankų, kurių buveinės valstybės narės priežiūros institucija yra ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, tačiau kurios vykdo glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 7 straipsnį, pertvarkymo procedūrą (žr. Reglamento Nr. 806/2014 15 konstatuojamąją dalį).

9

Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), įsteigta pagal to paties reglamento 42 straipsnį, kartu su Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tas vienodas taisykles ir tą vienodą procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą BPeM sistemą. Taip pat numatyta, kad BPeM remia Bendras pertvarkymo fondas (BPF)..

10

Reglamento Nr. 806/2014 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV priima sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų finansų įstaigos, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, klausimu, kai tenkinamos to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos trys sąlygos.

11

Pagal pirmąją sąlygą reikalaujama, kad subjektas žlugtų arba galėtų žlugti. Tai, ar tenkinama ši sąlyga, įvertina ECB, pasikonsultavęs su BPV, arba BPV; laikoma, kad ši sąlyga tenkinama, jei subjektas patenka į vieną ar daugiau Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje išvardytų padėčių.

12

Antroji sąlyga reiškia, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kad privataus sektoriaus priemonėmis ar rizikos ribojimo veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo.

13

Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad pertvarkymo veiksmai būtų būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, t. y. kad jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

14

Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodomi tokie pertvarkymo tikslai: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą; išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui; apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę; apsaugoti indėlininkus ir investuotojus; apsaugoti klientų lėšas ir turtą.

15

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais BPV užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant BPV bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

16

Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi, vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis.

17

Jei Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdomos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą.

18

Vykdydamos pertvarkymo procedūrą BPV, Taryba ir Komisija turi užtikrinti, kad pertvarkymo priemonė būtų priimta laikantis tam tikrų Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje išvardytų principų, tarp kurių yra principas, pagal kurį įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai pirmiausia patiria nuostolių, taip pat principas, pagal kurį nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jis patirtų, jei pertvarkymo veiksme numatytas subjektas būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

19

Pertvarkymo tvarkoje BPV nustato pertvarkymo priemonių taikymą. Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje išvardytos įvairios turimos pertvarkymo priemonės – verslo pardavimo; laikinos įstaigos sukūrimo; turto atskyrimo ir gelbėjimo privačiomis lėšomis.

20

Pertvarkymo schemoje BPV taip pat gali naudotis įgaliojimu nurašyti ar konvertuoti atitinkamo subjekto kapitalo priemones Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 19 straipsnį pertvarkymo priemonė taip pat gali reikšti valstybės pagalbos suteikimą arba pasinaudojimą BPF.

21

Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad patvirtinusi pertvarkymo schemą BPV nedelsiant ją perduoda Komisijai. Per 24 valandas po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, t. y. kai netenkinamas viešojo intereso kriterijus arba yra BPF sumos esminis pakeitimas Dėl pastarųjų diskrecinių aspektų pažymėtina, kad per 12 valandų po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija gali Tarybai pasiūlyti nepritarti BPV patvirtintai pertvarkymo schemai remiantis tuo, kad ji netenkina viešojo intereso kriterijaus, arba patvirtinti BPV patvirtintoje pertvarkymo schemoje numatytos BPF sumos esminį pakeitimą ar jam nepritarti. Pertvarkymo schema gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu Taryba ar Komisija nepareiškia prieštaravimų per 24 valandas po to, kai BPV ją perduoda.

22

Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog BPV užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schema skiriama pastarosioms ir joje pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų būtinų priemonių jai įgyvendinti pagal to paties reglamento 29 straipsnį, pasinaudodamos pertvarkymo įgaliojimais.

23

Kai patvirtinama pertvarkymo priemonė, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį BPV, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla, užtikrina, kad nepriklausomas asmuo atliktų įvertinimą. Dėl šio vertinimo, taikant Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, gali būti atlyginta akcininkams ar kreditoriams, jeigu jie patyrė didesnių nuostolių per pertvarkymo procedūrą nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikomas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

24

Ieškovai Antonio Del Valle Ruíz ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurių vardai ir pavardės ar pavadinimai nurodyti priede, iki Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) pertvarkymo schemos patvirtinimo buvo jo akcininkai arba turėjo jo obligacijų.

25

Pertvarkymo dieną Banco Popular grupė, kurios patronuojančioji bendrovė buvo Banco Popular, buvo šešta Ispanijos bankų grupė.

26

2016 m. Banco Popular padidino kapitalą 2,5 mlrd. EUR.

27

2016 m. gruodžio 5 d. vykdomosios sudėties BPV patvirtino Banco Popular grupės pertvarkymo planą (toliau – 2016 m. pertvarkymo planas). Pertvarkymo priemonė, kuriai 2016 m. pertvarkymo plane teikta pirmenybė, buvo Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

28

2017 m. vasario 3 d.Banco Popular paskelbė savo 2016 m. metinę ataskaitą; joje pranešė apie 5,7 mlrd. EUR ypatingų atidėjinių poreikį, ir dėl to patyrė 3,485 mlrd. konsoliduotų nuostolių, taip pat paskyrė naują vadovą.

29

2017 m. vasario 10 d.DBRS Ratings Limited (DBRS) (dabar – DBRS Morningstar) sumažino Banco Popular reitingą; buvo numatyta neigiama perspektyva, atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular kapitalas sumažėjo dėl didesnių grynųjų nuostolių, nei numatyti šio sprendimo 28 punkte minėtoje jo metinėje ataskaitoje, ir dėl Banco Popular pastangų sumažinti dar didelį nelikvidųjį turtą.

30

2017 m. balandžio 3 d.Banco Popular paskelbė vidaus audito rezultatus; juose nurodyta, kad gali būti reikalingi 2016 m. metinės ataskaitos pataisymai. Šie patikslinimai buvo atlikti Banco Popular 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje.

31

2017 m. balandžio 10 d. per Banco Popular visuotinį akcininkų susirinkimą valdybos pirmininkas paskelbė, kad bankas planuoja arba padidinti kapitalą, arba sudaryti įmonių sandorį, atsižvelgdamas į grupės padėtį nuosavo kapitalo srityje ir jos nelikvidžiojo turto kiekį. Banco Popular generalinis direktorius buvo pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo tarnybos pradžios.

32

2017 m. balandžio 3 d. paskelbus pranešimą apie 2016 m. finansinių rezultatų koregavimo poreikį, DBRS balandžio 6 d. sumažino Banco Popular reitingą, palikdama jo neigiamą perspektyvą. Standard & Poor’s (2017 m. balandžio 7 d.) ir Moody’s Investors service (toliau – Moody’s) (2017 m. balandžio 21 d.) taip pat sumažino Banco Popular reitingą ir nurodė neigiamą perspektyvą.

33

2017 m. balandžio mėn. Banco Popular pradėjo privataus pardavimo procedūrą, siekdamas, kad jį nupirktų stiprus konkurentas, o tai atkurtų jo finansinę padėtį. Terminas, per kurį galimi pirkėjai, suinteresuoti įsigyti Banco Popular, galėjo pateikti savo pasiūlymą, buvo nustatytas 2017 m. birželio 10 d., o vėliau atidėtas iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

34

2017 m. gegužės 5 d.Banco Popular pateikė savo 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinę ataskaitą, joje nurodė 137 mln. EUR nuostolius.

35

2017 m. gegužės 12 d.Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas (Liquidity Coverage Requirement) tapo mažesnis nei 80 % minimali riba, nustatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1), 460 straipsnio 2 dalies c punkte.

36

2017 m. gegužės 16 d. raštu Banco Santander, SA informavo Banco Popular, kad negali pateikti įpareigojančio pasiūlymo per privataus pardavimo procedūrą.

37

2017 m. gegužės 16 d.Banco Popular, pranešdamas apie reikšmingą aplinkybę Comisión nacional del mercado de valores (CNMV, Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija, Ispanija), nurodė, kad potencialūs pirkėjai išreiškė susidomėjimą privataus pardavimo procedūra, tačiau nebuvo gauta jokio įpareigojančio pasiūlymo.

38

2017 m. gegužės 19 d. agentūra FITCH sumažino Banco Popular ilgalaikį reitingą.

39

2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė Elke König sutiko duoti interviu televizijos kanalui Bloomberg; per jį jos buvo paklausta, be kita ko, apie Banco Popular padėtį.

40

2017 m. gegužės mėn. įvairiuose spaudoje paskelbtuose straipsniuose buvo nurodyti Banco Popular sunkumai. Pavyzdžiui, reikia paminėti 2017 m. gegužės 11 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtą straipsnį „Saracho encarga la venta urgente del Popular a JP Morgan y Lazard por riesgo de quiebra“ („Saracho nurodo skubiai parduoti bendrovę Popular bendrovėms JP Morgan ir Lazard dėl bankroto rizikos“). Šiame straipsnyje nurodyta, kad banko prezidentas įgaliojo JP Morgan ir Lazard skubiai organizuoti banko pardavimą dėl bankroto rizikos; šią riziką lėmė masiškas privačių ir institucinių klientų indėlių atsiėmimas, ir kad jis manė, jog vienintelis būdas užtikrinti banko gyvybingumą yra visiškas ir neišvengiamas visos grupės pardavimas. Straipsnyje nurodyta, kad, „atsižvelgiant į tolesnį indėlių skaičiaus mažėjimą ir išorės finansavimo šaltinių uždarymą, bankas patirtų didelę bankroto grėsmę ir kad [jo pirmininkas] buvo priverstas aktyvuoti drastiškesnę priemonę ir laipsniškai susilaikyti nuo savo turto pardavimo, kad pagerintų nuosavo kapitalo rodiklius ir įvykdytų ECB reikalavimus“.

41

2017 m. gegužės 15 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtame straipsnyje „El BCE inspecciona a Banco Popular durante dos meses en pleno proceso de venta“ („ECB du mėnesius atlieka Banco Popular patikrinimą vykstant visiškam pardavimo procesui“) nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planas buvo jo pirmininko įgyvendintas po ECB patikrinimo, per kurį patvirtintas atidėjinių trūkumas. Remdamiesi šiuo straipsniu ECB inspektoriai padarė išvadą, kad Banco Popular sunkumai susiję su jo atidėjinių, skirtų padengti nekilnojamojo turto įsipareigojimams, trūkumu ir kad būtina vengti pavienių indėlių atsiėmimų. Šie inspektoriai taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl 2016 m. finansinių ataskaitų pateikimo.

42

2017 m. gegužės 31 d.Reuters paskelbė straipsnį „ES, įspėjimas apie Banco Popular pertvarkymo riziką“ (ES warned of wind-down risk for Spain’s Banco Popular). Šiame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad, kaip teigia vienas Sąjungos pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma, vienas iš pagrindinių bankų Europoje priežiūrą vykdančių subjektų pranešė Sąjungos pareigūnams, kad gali prireikti likviduoti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų susirasti pirkėjo. Šiame straipsnyje teigiama, kad šis pareigūnas taip pat nurodė, jog BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį įspėjimą“ ir pareiškė, kad BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular) ir ypatingą dėmesį skyrė galimam įsikišimui.

43

Tą pačią dieną BPV paskelbė pranešimą spaudai, kuriuo užginčijo šio straipsnio turinį.

44

Pirmosiomis 2017 m. birželio mėn. dienomis Banco Popular susidūrė su masiniu grynųjų pinigų atsiėmimu.

45

2017 m. birželio 5 d. ryte Banco Popular pateikė Banco de España (Ispanijos bankas) pirmąjį prašymą dėl skubios paramos likvidumui padidinti, o po pietų – antrąjį prašymą padidinti prašomą sumą dėl didelių grynųjų pinigų srautų. Remdamasi Ispanijos banko prašymu ir po tos pačios dienos ECB atlikto vertinimo, susijusio su Banco Popular skubios paramos likvidumui padidinti prašymu, ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti už laikotarpį iki 2017 m. birželio 8 d.Banco Popular gavo dalį šios skubios paramos likvidumui padidinti. Vėliau Ispanijos bankas nurodė, kad negali suteikti papildomos skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti.

46

2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

47

2017 m. gegužės 23 d. BPV įpareigojo Deloitte, kaip nepriklausomą ekspertę, atlikti Banco Popular vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

48

2017 m. gegužės 24 d. BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsniu, paprašė Banco Popular informacijos, reikalingos jo vertinimui atlikti. 2017 m. birželio 2 d. ji taip pat paprašė Banco Popular pateikti informaciją apie privataus pardavimo procedūrą ir numatyti prieigą prie apsaugotos virtualios duomenų erdvės, kurią pastarasis parengė per šią procedūrą.

49

2017 m. birželio 3 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Banko įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), dėl Banco Popular pardavimo. BPV patvirtino, kad FROB gali nedelsdamas pradėti Banco Popular pardavimo procedūrą, ir nurodė FROB pardavimo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį. BPV, be kita ko, nurodė, kad FROB turi susisiekti su penkiais potencialiais pirkėjais; jų buvo paprašyta pateikti pasiūlymus vykdant privačiojo pardavimo procedūrą.

50

Du iš penkių potencialių pirkėjų nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimu grindžiamų priežasčių.

51

2017 m. birželio 4 d. abu potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA (BBVA), pasirašė neatskleidimo susitarimą, o 2017 m. birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės.

52

2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą (toliau – 1-asis vertinimas), remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje.

53

2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

54

Šiame vertinime ECB nurodė, kad per pastaruosius mėnesius Banco Popular finansinių išteklių padėtis iš esmės labai pablogėjo dėl to, kad gerokai sumažėjo jo indėlių bazė. Banco Popular susidūrė su dideliu grynųjų pinigų atsiėmimu visuose klientų segmentuose. ECB išvardijo įvykius, lėmusius likvidumo problemas, su kuriomis susidūrė Banco Popular.

55

Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad 2017 m. vasario mėn. pateikdamas metines ataskaitas, Banco Popular atskleidė 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjinių poreikį, dėl kurio 2016 m. patyrė 3,485 mlrd. EUR nuostolių, ir pranešė apie savo ilgamečio vadovo, kuris buvo pradėjęs banko strategijos peržiūrą, pakeitimą. Paskelbus apie papildomus atidėjinius ir finansinių metų pabaigos nuostolius, DBRS 2017 m. vasario 10 d. sumažino Banco Popular reitingą, o tai lėmė didelį Banco Popular klientų susirūpinimą, kuris pasireiškė dideliu ir netikėtu indėlių atsiėmimu bei labai dažnu klientų lankymusi banko filialuose.

56

ECB taip pat nurodė, kad tai, jog Banco Popular2017 m. balandžio 3 d. paskelbė viešą ad hoc pareiškimą, kuriuo informuojama apie kelių vidaus auditų rezultatus, galinčius turėti reikšmingą poveikį įstaigos finansinėms ataskaitoms, ir patvirtinimą, kad įstaigos generalinis direktorius bus pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo tarnybos pradžios, lėmė kitą indėlių atsiėmimo bangą. ECB pažymėjo, kad prie šios indėlių atsiėmimo bangos taip pat prisidėjo:

57

ECB taip pat konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. atsiimtų indėlių buvo ypač daug po to, kai žiniasklaidoje buvo atskleista, kad bankas gali būti likviduojamas, jei per labai trumpą laiką nepavyks sėkmingai užbaigti vykstančio pardavimo proceso.

58

Be to, ECB pažymėjo, kad nors paskutinėmis savaitėmis Banco Popular parengė įvairias papildomo likvidžiojo turto generavimo priemones ir pradėjo jas įgyvendinti, reali ir dar tikėtina įplaukų srauto apimtis buvo nepakankama siekiant kompensuoti Banco Popular likvidumo pozicijos pablogėjimą vertinimo datą. Jis taip pat nurodė, kad net pasinaudojus skubia parama likvidumui padidinti, dėl kurios ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų 2017 m. birželio 5 d., tą dieną grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

59

ECB nusprendė, kad Banco Popular jau priimtos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos, kad būtų galima išvengti pablogėjusios jo finansinės padėties. Jis pažymėjo, kad kaip alternatyvią priemonę užtikrinti savo pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, kurių terminas ėjo į pabaigą, Banco Popular ketino įvykdyti įmonės sandorį, t. y. parduoti jį stipresniam konkurentui. Vis dėlto ECB nusprendė, kad, atsižvelgiant į Banco Popular finansinės padėties pablogėjimą, į tai, kad nėra įrodymų apie jo pajėgumą artimiausioje ateityje pakeisti likvidumo padėtį, ir į tai, kad derybos iki šiol nedavė teigiamo rezultato, tokio privataus sandorio patvirtinimo nebuvo galima numatyti per terminą, kuris leistų Banco Popular laiku sumokėti savo skolas ar kitus įsipareigojimus iki termino pabaigos.

60

ECB konstatavo, kad tuo pačiu metu nebuvo esamų priežiūros ar ankstyvaus įsikišimo veiksmų, leidžiančių nedelsiant atkurti Banco Popular finansinę padėtį ir užtikrinti jam pakankamai laiko, kad būtų įvykdytas įmonės sandoris ar kitas sprendimas. ECB, kaip kompetentingos institucijos, turimos priemonės pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis buvo perkeltas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 104 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai bei Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnis, negalėjo užtikrinti, kad Banco Popular galės iki sueinant terminui padengti savo skolas ar kitus įsipareigojimus, atsižvelgiant į stebimą likvidumo pablogėjimo apimtį ir tempą.

61

Darydamas išvadą ECB, be kita ko, atsižvelgęs į pernelyg didelį indėlių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio bankas greitai neteko grynųjų pinigų ir negalėjo sugeneruoti kito likvidžiojo turto, nusprendė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės laiku padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

62

2017 m. birželio 6 d.Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

63

Tą pačią dieną FROB parengė raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie pardavimo procedūrą ir nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį.

64

Taip pat tą dieną BBVA, vienas iš dviejų galimų Banco Popular įgijėjų, informavo FROB, kad nepateiks pasiūlymo.

65

Tą pačią 2017 m. birželio 6 d.Deloitte pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2-asis vertinimas), parengtą taikant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. 2-uoju vertinimu siekta nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, koks režimas būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Pagal šį vertinimą, be kita ko, Banco Popular ekonominė vertė geriausio scenarijaus atveju buvo 1,3 mlrd. EUR, nepalankiausio scenarijaus atveju – minus 8,2 mlrd. EUR ir geriausio įverčio atveju – minus 2 mlrd. EUR.

66

2017 m. birželio 7 d.Banco Santander pateikė įpareigojantį pasiūlymą.

67

2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV apie pardavimo procedūros rezultatus ir nurodė, kad Banco Santander pateikė pasiūlymą birželio 7 d. 3 val. 12 min. ir kad jo pasiūlyta kaina už Banco Popular akcijų pardavimą yra 1 euras. FROB nurodė, kad jo valdyba per Banco Popular konkurencinę pardavimo procedūrą pasirinko Banco Santander, kaip konkurso laimėtoją, ir nusprendė pasiūlyti BPV pripažinti Banco Santander įgijėju BPV sprendime dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo.

68

2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo (toliau – pertvarkymo schema) pagal Reglamentą Nr. 806/2014.

69

Pagal pertvarkymo schemos 1 straipsnį BPV, manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, nusprendė Banco Popular taikyti pertvarkymo procedūrą nuo pertvarkymo patvirtinimo datos.

70

Taigi BPV nusprendė, pirma, kad Banco Popular žlunga arba galėtų žlugti, antra, kad nėra kitų priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per protingą terminą, ir, trečia, kad Banco Popular verslo pardavimo priemonė, kaip pertvarkymo priemonė, yra būtina dėl viešojo intereso. Šiuo klausimu BPV nurodė, kad pertvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti banko ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

71

Pertvarkymo schemos 5.1 straipsnyje BPV konstatavo:

„Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

72

Pertvarkymo schemos 6 straipsnis skirtas nuosavo kapitalo priemonėms nurašyti ir verslo pardavimo priemonei. 6.1 straipsnyje BPV nurodė priemones, kurias nusprendė taikyti įgyvendindama Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytą nurašymo įgaliojimą.

73

Taigi pertvarkymo schemos 6.1 straipsnyje BPV nusprendė:

74

Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos 2-uoju vertinimu, patvirtintu Ispanijos pertvarkymo institucijos – FROB – surengto skaidraus ir atviro pardavimo proceso rezultatais.

75

Pertvarkymo schemos 6.5 straipsnyje BPV pareiškė, kad naudojasi įgaliojimais dėl verslo pardavimo priemonės, jai suteiktais pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR pirkimo kainą perleisti Banco Santander. Ji pažymėjo, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

76

BPV taip pat nurodė, kad „naujų akcijų II“ perdavimas turi būti atliktas remiantis 2017 m. birželio 7 d. pirkėjo įpareigojančiu pasiūlymu ir jį turi įgyvendinti FROB pagal 2015 m. birželio 18 d.Ley 11/2015 de recuperación y resolución de entidades de crédito y empresas de servicios de inversión (Įstatymas Nr. 11/2015 dėl kredito įstaigų ir investicinių paslaugų įmonių gaivinimo ir pertvarkymo) (BOE, Nr. 146, 2015 m. birželio 19 d., p. 50797).

77

Pertvarkymo schema buvo pateikta Komisijai tvirtinti 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min.

78

2017 m. birželio 7 d., 6 val. 30 min. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15), ir apie jį pranešė BPV. Taigi pertvarkymo schema įsigaliojo tą pačią dieną.

79

Sprendimo 2017/1246 4 konstatuojamoje dalyje numatyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 5 straipsnį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų.“

80

Tą pačią dieną FROB, remdamasis Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsniu, priėmė priemones, būtinas pertvarkymo schemai įgyvendinti. FROB davė sutikimą naujas Banco Popular akcijas, išleistas konvertavus 2 lygio nuosavo kapitalo priemones (naujos akcijos II), perleisti Banco Santander.

81

2018 m. birželio 14 d.Deloitte perdavė BPV skirtingo požiūrio įvertinimą, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse; jis buvo parengtas siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-asis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d.Deloitte nusiuntė BPV šio įvertinimo papildymą, kuriame buvo ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

82

Po prijungimo 2018 m. rugsėjo 28 d.Banco Santander perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas.

83

2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriame siekė nustatyti, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, dėl kurių vykdyti Banco Popular pertvarkymo veiksmai. Pranešimas apie šį sprendimą 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2). Tame sprendime BPV nusprendė, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turėjo poveikio Banco Popular pertvarkymas, neturėjo teisės į kompensaciją iš BPF pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

84

2017 m. rugpjūčio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovų ieškinį.

85

2017 m. spalio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo BPV prašymą, grindžiamą Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalimi, nurodyti taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones, susijusias su tam tikrų priede nurodytų dokumentų pateikimu. 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė netenkinti šio prašymo dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės šiame proceso etape.

86

Atitinkamai 2017 m. lapkričio 6 ir 21 d. bei 2017 m. gruodžio 5 ir 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Banco Santander, Tarybos, Ispanijos Karalystės ir Europos Parlamento prašymus leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos ir BPV reikalavimų. 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido Banco Santander įstoti į bylą, o 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu jis leido Tarybai, Ispanijos Karalystei ir Parlamentui įstoti į bylą. Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba ir Banco Santander per nustatytą terminą pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus, o ieškovai ir BPV per nustatytus terminus pateikė savo pastabas dėl šių paaiškinimų.

87

2018 m. vasario 13 d. Bendrasis Teismas, vykdydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė BPV pateikti jos interneto svetainėje paskelbtą galutinę nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją ir 2-ojo vertinimo nekonfidencialią versiją. BPV pateikė dokumentus per nustatytą terminą.

88

2018 m. liepos 6 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, šalims pateikė rašytinius klausimus. Ieškovai ir BPV įvykdė šį prašymą per nustatytą terminą.

89

Raštu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. spalio 9 d., ieškovai paprašė Bendrojo Teismo nurodyti Komisijai ir BPV, taikant proceso organizavimo priemonę, remiantis Procedūros reglamento 88 straipsniu, pateikti tam tikrus dokumentus, kurių sąrašas pridedamas prie prašymo. Komisija ir BPV pateikė savo pastabas dėl šio prašymo per nustatytą terminą.

90

Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, remiantis Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalimi, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, kuriai buvo paskirta ši byla.

91

2019 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują įrodymą, ieškovų pateiktą remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas ir Taryba pateikė pastabas dėl šio naujo įrodymo per nustatytus terminus.

92

Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

93

2021 m. kovo 15 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė Komisijos ir BPV pateikti tam tikrus dokumentus. 2021 m. kovo 30 d. raštu BPV atsakė, kad prašomi dokumentai yra iš dalies konfidencialūs ir galėtų būti pateikti, jeigu Bendrasis Teismas taikytų pasirengimo nagrinėti bylą priemonę. 2021 m. kovo 30 d. raštu Komisija atsakė, kad ji neturi prašomo dokumento, todėl negali jo pateikti.

94

2021 m. balandžio 15 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė BPV pateikti vieną dokumentą. 2021 m. balandžio 20 d. rašte BPV atsakė, kad prašomas dokumentas yra konfidencialus ir galėtų būti pateiktas, jeigu Bendrasis Teismas taikytų pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.

95

2021 m. gegužės 21 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateikti pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo, 2017 m. birželio 6 d. ECB atlikto Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo situacijos įvertinimo, 2017 m. birželio 6 d.Banco Popular rašto (kartu su jo priedu) ECB ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas. Bendrasis Teismas taip pat nurodė BPV pateikti nekonfidencialias 2017 m. birželio 6 d.Banco Popular rašto (kartu su jo priedu) ECB ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas.

96

2021 m. birželio 16 d. nutartimi Bendrasis Teismas iš bylos medžiagos išėmė BPV pateiktų dokumentų konfidencialias versijas vykdant 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir perdavė ieškovams, taip pat Komisijai, Ispanijos Karalystei, Parlamentui, Tarybai ir Banco Santander2017 m. birželio 6 d.Banco Popular raštą ECB be priedo.

97

Kadangi du trečiosios išplėstinės kolegijos nariai negalėjo dalyvauti posėdyje, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė kitus du teisėjus kolegijos sudėčiai papildyti.

98

Per 2021 m. birželio 21 d. posėdį bylos šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

99

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

100

BPV Bendrojo Teismo prašo:

101

Banco Santander, Ispanijos Karalystė ir Taryba Bendrojo Teismo prašo:

102

Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

103

Grįsdami ieškinį ieškovai nurodo devynis pagrindus. Ieškinio pirmąjį pagrindą sudaro neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, nes Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsniu pažeidžiama teisė būti išklausytam ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 ir 47 straipsniuose, taip pat proporcingumo principas. Antrasis pagrindas grindžiamas Chartijos 41 ir 47 straipsnių pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas nuosavybės teisės pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio pažeidimu. Penktasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pažeidimu. Šeštasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Septintasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu. Aštuntasis pagrindas grindžiamas proporcingumo principo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Devintąjį ieškinio pagrindą sudaro neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, nes Reglamento Nr. 806/2014 18 ir 22 straipsniais pažeidžiami įgaliojimų delegavimo principai.

104

Iš pradžių reikia pažymėti, kad dėl Bendrojo Teismo atliekamos kontrolės apimties ieškovai, remdamiesi 2013 m. liepos 18 d. Sprendimu Komisija ir kt. / Kadi (C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518), teigia, kad Bendrasis Teismas turi atlikti visapusišką kontrolę ir, visų pirma, patikrinti nurodytų faktų tikslumą, atsižvelgdamas į atitinkamą informaciją ir įrodymus, bei įvertinti jų įrodomąją vertę, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir suinteresuotojo asmens pateiktas pastabas. Šis reikalavimas dar griežčiau taikytinas, kai, kaip nagrinėjamoje byloje, ieškovai nebuvo išklausyti vykstant pertvarkymo procedūrai.

105

BPV teigia, kad Teisingumo Teismo teisminės kontrolės apimtis yra tokia, kokia nustatyta jurisprudencijoje, taikomoje teisės aktui, grindžiamam nuostatomis, kuriomis atitinkamai institucijai suteikiama diskrecija ir kurios susijusios su ekonominiais ir ypač techniniais klausimais.

106

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis yra apribota ir tais atvejais, kai ginčijamas aktas grindžiamas labai sudėtingų mokslinio ir techninio pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimu ir kai kalbama apie sudėtingus ekonominius vertinimus.

107

Pirma, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, ypač vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar vykdant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti Sąjungos institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, įvertinimo (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktas ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA, T‑93/10, EU:T:2013:106, 76 punktas; taip pat žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑115/15, EU:T:2017:329, 163 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

108

Antra, kalbant apie Sąjungos teismų vykdomą Sąjungos valdžios institucijų atlikto kompleksinio ekonominio vertinimo kontrolę, reikia pažymėti, kad tai yra ribota kontrolė, kurią sudaro tik patikrinimas, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Taigi, vykdydamas šią kontrolę, Sąjungos teismas neturi kompetentingos Sąjungos institucijos ekonominio vertinimo pakeisti savuoju (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 34 punktą; 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C‑160/19 P, EU:C:2020:1012, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. sausio 16 d. Sprendimo Iberpotash / Komisija, T‑257/18, EU:T:2020:1, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109

Kadangi sprendimai, kuriuos BPV turi priimti per pertvarkymo procedūrą, grindžiami labai sudėtingais ekonominiais ir techniniais vertinimais, darytina išvada, kad teismo vykdytinai kontrolei taikomi iš šio sprendimo 107 ir 108 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylantys principai.

110

Vis dėlto, nors pripažįstama BPV diskrecija spręsti ekonominius ir techninius klausimus, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo jos pateikto ekonominių duomenų, kuriais grindžiamas jos sprendimas, aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, net tais atvejais, kai vertinimai būna sudėtingi, Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jais galima pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija / Lenzing, C‑525/04 P, EU:C:2007:698, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C‑160/19 P, EU:C:2020:1012, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

111

Siekiant įrodyti, jog vertindama faktines aplinkybes, galinčias pateisinti pertvarkymo schemos panaikinimą, BPV padarė akivaizdžią klaidą, ieškovų pateiktų įrodymų turi pakakti, kad tame sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Lubrizol France / Taryba, C‑223/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:442, 39 punktą; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, T‑167/13, EU:T:2018:940, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

112

Teisingumo Teismas mano, kad tikslinga pirmiausia išnagrinėti ieškinio pirmajame ir devintajame pagrinduose išdėstytus neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus, po to – ieškinio ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį pagrindus ir, galiausiai, ieškinio antrąjį, trečiąjį, septintąjį ir aštuntąjį pagrindus.

113

Ieškovai, remdamiesi SESV 277 straipsniu, kelia Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio neteisėtumo klausimą. Šis pagrindas suskirstytas į tris dalis, grindžiamas tuo, kad šiame straipsnyje numatyta procedūra pažeidžiama, pirma, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam, antra, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir, trečia, proporcingumo principas.

114

Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 277 straipsnyje išreikštas bendrasis principas, kuriuo kiekvienai šaliai, siekiančiai, kad būtų panaikintas su ja tiesiogiai ir konkrečiai susijęs aktas, užtikrinama teisė ginčyti anksčiau institucijų priimtų aktų, sudarančių ginčijamo akto teisinį pagrindą, galiojimą, jeigu ši šalis neturėjo teisės pateikti tiesioginio ieškinio pagal SESV 263 straipsnį dėl šių aktų, kurių padarinius ji patiria, tačiau neturi galimybės reikalauti juos panaikinti (žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo BP / FRA, C‑601/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:1048, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115

Kadangi SESV 277 straipsniu nesiekiama suteikti šaliai galimybės ginčyti bet kokio visuotinai taikomo akto taikymą grindžiant bet kurį ieškinį, aktas, kurio neteisėtumu remiamasi, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas ginčui, dėl kurio pareikštas ieškinys (žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

116

Nagrinėdamas ieškinius dėl individualaus pobūdžio sprendimų panaikinimo, Teisingumo Teismas pripažino, kad neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagrįstai galima pareikšti dėl visuotinai taikomo akto nuostatų, kuriomis remiantis buvo priimti šie sprendimai arba kurios tiesiogiai teisiškai susijusios su tokiais sprendimais. Tačiau Teisingumo Teismas nusprendė, kad yra nepriimtinas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, pareikštas dėl visuotinai taikomo akto, kuris nėra įgyvendinamas ginčijamu individualiu sprendimu (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 69 ir 70 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

117

Ieškovai tvirtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta pertvarkymo procedūra nepaisoma Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintos teisės būti išklausytam, nes joje nenumatyta galimybė subjekto akcininkams ir kreditoriams, kurių teisėms buvo padarytas poveikis, pareikšti savo nuomonę prieš patvirtinant pertvarkymo schemą.

118

BPV ir Parlamentas teigia, kad jeigu įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai turėtų Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą teisę būti išklausytiems, ši teisė būtų pripažinta net ir nesant aiškios nuostatos Reglamente Nr. 806/2014. Tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nėra aiškios nuostatos, numatančios akcininkų išklausymą, nelemia šio reglamento neteisėtumo, nes jokia nuostata nedraudžia tokio išklausymo.

119

Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią jam nepalankią individualią priemonę.

120

Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę. Be to, reikia nurodyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvigubo tikslo. Pirma, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, antra, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina vieno ar kito sprendimo priėmimą (žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo SEAE / De Loecker, C‑187/19 P, EU:C:2020:444, 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

121

Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas patvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir labai plačią jos taikymo sritį Sąjungos teisinėje sistemoje ir konstatavo, kad ši teisė turi būti taikoma vykstant bet kokiam procesui, kuriam pasibaigus asmens nenaudai gali būti priimtas aktas. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 85 ir 86 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T‑48/17, EU:T:2019:780, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

122

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas yra esminis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris apima teisę būti išklausytam, teisės akto nuostata negalima uždrausti jį taikyti arba apriboti, o jo laikymasis turi būti užtikrinamas, net jei nėra specialaus reglamentavimo arba egzistuojančiu reglamentavimu šio principo nepaisoma (žr. 2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

123

Iš tiesų teisė būti išklausytam, kaip Sąjungos teisės sistemos principas ir pagrindinė teisė, taikoma, kai administracija numato priimti nepalankų aktą, t. y. aktą, kuris gali neigiamai paveikti asmens ar atitinkamos valstybės narės interesus, nes jos taikymas nepriklauso nuo to, ar šiuo klausimu antrinėje teisėje įtvirtinta aiški norma (2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 64 punktas).

124

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 121 konstatuojamąją dalį juo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi teisių, laisvių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, tarp kurių yra teisė į veiksmingą teisinę gynybą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų. Kita vertus, nė vienoje Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoje neatmetama ir aiškiai neribojama atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių teisė būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą.

125

Taigi, priešingai nei teigia ieškovai, tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nėra konkrečios nuostatos, numatančios subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkų išklausymą prieš priimant sprendimą, negali būti aiškinama kaip absoliutus teisės būti išklausytam paneigimas bet kokiomis aplinkybėmis, pažeidžiantis esminį šios teisės turinį. Ieškovai klysta teigdami, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį teisė būti išklausytam gali būti nesuteikiama visais atvejais, o ne tik skubos atveju.

126

Be to, reikia pažymėti, kaip tai daro Komisija, Taryba ir Parlamentas, kad BPV priimta pertvarkymo priemone pasibaigus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytai procedūrai siekiama pertvarkyti subjektą. Subjektas, kurį siekiama pertvarkyti, laikomas asmeniu, dėl kurio priimta individuali priemonė ir kuriam užtikrinama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam.

127

Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad šio subjekto akcininkams ir kreditoriams netaikoma pertvarkymo priemonė, ji nėra jų atžvilgiu priimtas individualus sprendimas.

128

Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį BPV gali naudotis subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais, laikydamasi šio reglamento 18 straipsnyje nustatytos procedūros.

129

Taigi šio reglamento 18 straipsnyje numatyta procedūra, net jeigu ji nėra atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių atžvilgiu pradėta individuali procedūra, gali lemti tai, kad bus priimta pertvarkymo priemonė, galinti neigiamai paveikti jų interesus.

130

Šio sprendimo 121 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai. Taigi negalima atmesti galimybės, kad įstaigos, kuriai taikomas pertvarkymo veiksmas, akcininkai ir kreditoriai gali pasinaudoti teise būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą.

131

Vis dėlto naudojimuisi teise būti išklausytam gali būti taikomi apribojimai pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį; joje numatyta:

„[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

132

Taigi reikia išnagrinėti, ar tai, kad Reglamente Nr. 806/2014 nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai numatytas atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas per minėto reglamento 18 straipsnyje numatytą procedūrą, yra teisės būti išklausytam įgyvendinimo apribojimas, kuris atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

133

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą laikymasis, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis pačią taip užtikrinamų teisių esmę (žr. 2013 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo G. ir R., C‑383/13 PPU, EU:C:2013:533, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Prequ’Italia, C‑276/16, EU:C:2017:1010, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

134

Šiuo klausimu BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas ir Taryba teigia, kad akcininkų teisės būti išklausytam apribojimas pateisinamas, pirma, tikslu užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir, antra, būtinybe užtikrinti sprendimų dėl pertvarkymo, kurie turi būti priimami greitai, veiksmingumą.

135

Visų pirma reikia pažymėti, kad keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamosiose dalyse, būtent jo 12, 58 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, nurodyta, kad finansų rinkų stabilumas yra vienas iš šiame reglamente nustatytų pertvarkymo mechanizmų tikslų.

136

Be to, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau to paties reglamento 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą, tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu. Tarp Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, be kita ko, nurodytas tikslas „išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę“, taip pat „apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę“.

137

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad finansinės paslaugos yra esminės Sąjungos ekonomikoje. Bankai ir kredito įstaigos yra pagrindinis įvairiose rinkose veikiančių įmonių finansavimo šaltinis. Be to, bankai dažnai glaudžiai susiję tarpusavyje, daugelis jų vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties vieno ar kelių bankų finansiniai sunkumai gali greitai išplisti į kitus atitinkamos valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus. Tai savo ruožtu gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį kitiems ekonomikos sektoriams (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 50 punktas; 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. prieš Komisiją ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 72 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 108 punktas).

138

Teisingumo Teismas nusprendė, kad finansinės sistemos stabilumo užtikrinimo tikslas vengiant pernelyg didelių valstybės biudžeto išlaidų ir kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymus ir yra toks viršesnis viešasis interesas (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 69 punktas).

139

Be to, 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow mm5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799, 6 punktas) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nusprendė, kad ekonomiškai jautriose srityse, kaip bankų sistemos stabilumas, valstybės turi didelę diskreciją, todėl akcininko negalėjimas dalyvauti procedūroje dėl banko pardavimo nebuvo neproporcingas atsižvelgiant į teisėtus tikslus saugoti kreditorių teises ir užtikrinti gerą banko nemokumo situacijos administravimą.

140

Taip pat reikia paminėti 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Dowling ir kt. (C‑41/15, EU:C:2016:836), priimtą gavus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kuris buvo pateiktas dėl 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš [SESV 54 straipsnio] antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 8) 8, 25 ir 29 straipsnių išaiškinimo. Ta byla buvo susijusi su išimtine nacionalinių valdžios institucijų priemone, kuria siekta padidinant kapitalą išvengti bendrovės žlugimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kėlusio grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Antrąją direktyvą 77/91 akcinės bendrovės akcininkams ir kreditoriams suteikiama apsauga, kiek tai susiję su šios bendrovės įstatiniu kapitalu, neapima tokios nacionalinės priemonės, kuri patvirtinta esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams ir kuria buvo siekiama pašalinti sisteminę grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui, kylančią dėl atitinkamos bendrovės kapitalo trūkumo (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 50 punktas). Teisingumo Teismas pridūrė, kad pagal Antrosios direktyvos 77/91 nuostatas nedraudžiama išimtinė su akcinės bendrovės įstatiniu kapitalu susijusi priemonė, kurią nacionalinės valdžios institucijos patvirtino esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams, negavusios šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, siekdamos išvengti sisteminės rizikos ir užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą (žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

141

Šie argumentai pagal analogiją taikomi buvusių banko akcininkų, kuriems taikoma pertvarkymo procedūra pagal Reglamentą Nr. 806/2014, padėčiai.

142

Be to, reikia pažymėti, kad kitas Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto pertvarkymo tikslas, t. y. užtikrinti subjekto, kuriam skirta pertvarkymo priemonė, ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, taip pat atitinka bendrojo intereso tikslą apsaugoti finansų rinkų stabilumą.

143

Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 35 punkte ypatingos svarbos funkcijos apibrėžiamos kaip „veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos įstaigos arba grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą“.

144

Šiuo klausimu 2016 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/778, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma nuostatomis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis papildomų ex-post įnašų mokėjimas gali būti iš dalies ar visiškai atidėtas, nuostatomis dėl nustatymo, kuri veikla, paslaugos ir operacijos yra ypatingos svarbos funkcijos, kriterijų ir nuostatomis dėl nustatymo, kurios verslo linijos ir susijusios paslaugos yra pagrindinės verslo linijos, kriterijų (OL L 131, 2016, p. 41), 6 straipsnio 1 dalyje numatyti ypatingos svarbos funkcijų nustatymo kriterijai. Tai yra funkcijos, kurias įstaiga atlieka trečiųjų asmenų, kurie nėra įstaigos ar grupės nariai, vardu ir kurių staigus sutrikdymas, tikėtina, darytų didelį neigiamą poveikį šiems tretiesiems asmenims, nesvarbu, ar šis poveikis plistų, ar kenktų bendram rinkos dalyvių pasitikėjimui, dėl funkcijų sisteminės svarbos tretiesiems asmenims ir sisteminės įstaigos ar grupės svarbos vykdant šias funkcijas.

145

Vadinasi norint užtikrinti su pertvarkymo priemone susijusio subjekto, kuriam taikoma Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta pertvarkymo priemonė, ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą siekiama išvengti šių funkcijų nutraukimo; jis galėtų sutrikdyti ne tik atitinkamą rinką, bet ir visą Sąjungos finansinį stabilumą.

146

Taigi pertvarkymo veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jais siekiama apsaugoti arba atkurti kredito įstaigos finansinę padėtį, be kita ko, dėl to, kad jie yra jos likvidavimo alternatyva, turi būti laikomi iš tikrųjų atitinkančiais Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 108 punktą).

147

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamente Nr. 806/2014 įtvirtinta ir jo 18 straipsnyje aprašyta pertvarkymo procedūra siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslo užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuriuo galima pateisinti teisės būti išklausytam apribojimą.

148

Antra, keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamose dalyse nurodyta, kad, kai reikia pertvarkymo priemonės, ji turi būti priimta greitai. Tai, be kita ko, yra šio reglamento 26, 31, 53 konstatuojamosios dalys ir ypač 56 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, kad siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį.

149

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 tikslas, remiantis jo 8 konstatuojamąja dalimi, yra nustatyti veiksmingesnius pertvarkymo mechanizmus, kurie turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant išvengti žalos, patirtos praeityje žlugus bankams, ir kad toks tikslas reiškia greito sprendimo priėmimą, kaip matyti iš minėto reglamento 18 straipsnyje numatytų trumpų terminų, kad nekiltų pavojus finansiniam stabilumui (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 55 punktas).

150

Taigi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu ECB nustato, jog subjektas žlunga arba gali žlugti, jis apie tai nedelsdamas praneša Komisijai ir BPV. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei vertinimą atlieka pati BPV, apie jį nedelsiant pranešama ECB. Jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą, kuri pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį po jos patvirtinimo nedelsiant perduodama Komisijai. Taigi Komisija turi 24 valandų terminą pertvarkymo schemai patvirtinti arba prieštaravimams pareikšti.

151

Tuo remiantis darytina išvada, kad, kai subjektas atitinka pertvarkymo priemonės priėmimo sąlygas, t. y. pirma, kai jis žlunga arba galėtų žlugti, antra, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir, trečia, jo pertvarkymas yra būtinas vienam ar keliems Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, to paties reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas kuo skubiau.

152

Šiuo greitu sprendimo priėmimu visų pirma siekiama užtikrinti atitinkamo subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti subjekto žlugimo pasekmių finansiniam stabilumui. Taigi greitas sprendimo priėmimas yra jo veiksmingumo sąlyga.

153

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad skuba, dėl kurios kompetentinga institucija privalo nedelsdama imtis veiksmų, pateisina asmenų, kuriems taikomos atsakomybės aplinkos apsaugos srityje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C‑379/08 ir C‑380/08, EU:C:2010:127, 67 punktą) ir žemės ūkio srityje (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Dokter ir kt., C‑28/05, EU:C:2006:408, 76 punktą) priimtos priemonės, teisės būti išklausytiems apribojimą.

154

Be to, lėšų įšaldymo priemonių srityje Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pranešimas apie motyvus, kuriais grindžiamas pirminis asmens ar subjekto pavadinimo įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą prieš šį įtraukimą, gali pakenkti Sąjungos teisėje nustatytų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių veiksmingumui. Tam, kad būtų įgyvendintas taikytinu aktu siekiamas tikslas, dėl paties tokių priemonių pobūdžio būtina jas taikyti netikėtai ir nedelsiant (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 338–340 punktus; 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 51 punktą).

155

Dėl priežasčių, taip pat susijusių su Sąjungos teisės tikslu ir joje numatytų priemonių veiksmingumu, Sąjungos institucijos neprivalo išklausyti ieškovų iki jų vardus įrašant į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 341 punktą ir 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 103 punktą).

156

Tai juo labiau taikytina tais atvejais, kai teisės būti išklausytam apribojimas taikomas ne subjektui, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, bet jo akcininkams ar kreditoriams.

157

Taip pat reikia pažymėti, kad 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow mm5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799) EŽTT konstatavo, jog bankrutuojančio banko, kaip veikiančios įmonės, pardavimas buvo atliktas siekiant greitai ir užtikrintai patenkinti savo kreditorių, kurie jau daugelį metų tikėjosi jų reikalavimų įvykdymo, reikalavimus ir greitai užbaigti bankroto procedūrą. Todėl buvo ypač svarbu, kad banko pardavimo procedūra būtų paprasta ir greita. Jei įstatyme būtų numatyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo konsultuotis su visais banko akcininkais ir kreditoriais, dėl to procedūra būtų labai sulėtėjusi ir tai būtų lėmę papildomą vėlavimą išmokėti kreditoriams mokėtinas sumas ir užbaigti bankroto procedūrą.

158

2005 m. lapkričio 24 d. Sprendime Capital Bank AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2005:1124JUD004942999, 136 punktas) EŽTT nusprendė, kad ekonomiškai jautrioje srityje, kaip bankų sistemos stabilumas, ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti labai svarbu veikti kuo rūpestingiau ir be išankstinio įspėjimo, siekiant išvengti nepataisomos žalos bankui, indėlininkams ir kitiems kreditoriams arba visai bankų ir finansų sistemai.

159

Be to, aplinkybe, kad pertvarkymo priemonė gali lemti atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių nuosavybės teisės apribojimą, negalima pateisinti pareigos suteikti jiems teisę būti išklausytiems prieš patvirtinant šią priemonę.

160

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt. (T‑680/13, EU:T:2018:486) 282 punkte jau yra konstatavęs, kad vykdant taikytinas procedūras suinteresuotajam asmeniui turi būti tinkamai suteikiama galimybė išdėstyti savo argumentus kompetentingoms institucijoms. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, kylančio iš 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio, taikomas procedūras reikia vertinti bendrai (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 368 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 119 punktą ir 2004 m. liepos 20 d. EŽTT sprendimo Bäck prieš Suomiją, CE:ECHR:2004:0720JUD003759897, 56 punktą). Taigi šio reikalavimo negalima aiškinti taip, kad prieš priimant suinteresuotojo asmens teisę į nuosavybę pažeidžiančias priemones jam bet kuriomis aplinkybėmis turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę kompetentingoms institucijoms (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. EŽTT sprendimo Maupas ir kiti prieš Prancūziją, CE:ECHR:2006:0919JUD001384402, 20 ir 21 punktus).

161

Bendrasis Teismas nusprendė, kad taip visų pirma yra tuomet, kai, kaip ir pertvarkymo priemonės atveju, nagrinėjamos priemonės nėra sankcija ir įgyvendinamos esant aplinkybėms, kai reikia reaguoti labai skubiai. Dėl pastarojo aspekto Bendrasis Teismas nurodė, kad reikėjo užkirsti kelią neišvengiamai susijusių bankų žlugimo rizikai, kad būtų užtikrintas valstybės narės finansų sistemos stabilumas, taigi, ir išvengta neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares. Tad vykdant išankstinių konsultacijų procedūrą, per kurią daug susijusių bankų indėlininkų ir akcininkų būtų galėję tinkamai pateikti savo nuomonę prieš priimant žalingas nuostatas, priemonės, skirtos užkirsti kelią tokiam žlugimui, neišvengiamai būtų įgyvendintos pavėluotai. Dėl to būtų kilusi didelė rizika, kad nebus įvykdytas tikslas užtikrinti šios valstybės narės finansų sistemos stabilumą ir taip išvengti neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 282 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

162

Šį vertinimą patvirtino Teisingumo Teismas; jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas tinkamai grindė savo motyvus 2016 m. liepos 21 d. EŽTT sprendimu Mamatas ir kt. prieš Graikiją (CE:ECHR:2016:0721JUD006306614), iš kurio matyti, kad reikalavimas bet kokį nuosavybės teisės apribojimą įtvirtinti įstatyme neturėtų būti aiškinamas taip, kad turėtų būti konsultuojamasi su susijusiais asmenimis prieš priimant tokį įstatymą, visų pirma tuomet, kai dėl tokio išankstinio konsultavimosi neišvengiamai būtų pavėlintas priemonių, skirtų išvengti bankų žlugimo, taikymas (2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 159 punktas).

163

Be to, manytina, kad būtinybe veikti greitai, neinformuojant subjekto akcininkų ir kreditorių apie tai, kad su juo susijusi pertvarkymo procedūra neišvengiama, siekiama išvengti šio subjekto padėties pablogėjimo, kuris pakenktų pertvarkymo priemonės veiksmingumui. Iš tikrųjų informuojant banko akcininkus ar obligacijų turėtojus, kad jam gali būti taikoma pertvarkymo procedūra, taigi, ir apie tai, kad jis laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti, jie gali būti paskatinti parduoti savo vertybinius popierius rinkose ir tai gali lemti masinį indėlių atsiėmimą, o tai pablogintų banko finansinę padėtį ir apsunkintų sprendimo, galinčio užkirsti kelią jo likvidavimui, priėmimą arba lemtų negalėjimą jo priimti.

164

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies, visos informacijos apie sprendimą pateikimas prieš jį priimant, nesvarbu, ar jis susijęs su pertvarkymo sąlygų įvykdymu, konkrečios priemonės taikymu, ar per procedūrą priimta priemone, gali turėti pasekmių su ieškiniu susijusiems viešiesiems ir privatiems interesams.

165

Taigi darytina išvada, kad Reglamente Nr. 806/2014 numačius konsultacijas su atitinkamo subjekto akcininkais ir kreditoriais iki pertvarkymo priemonės patvirtinimo būtų gerokai sulėtinta procedūra ir pakenkta tiek priemonės tikslų įgyvendinimui, tiek jos veiksmingumui.

166

Be to, BPV teigia, kad gandai apie finansų įstaigas ar rinkas gali turėti didelių pasekmių, todėl ji turi užtikrinti procedūrų konfidencialumą. Kadangi išklausius asmenis, kuriems pertvarkymo priemone galima buvo padarytas poveikis, būtų atskleista informacija apie būsimus veiksmus, dėl šios informacijos sisteminės svarbos reikėtų numatyti neigiamas pasekmes finansiniam stabilumui.

167

Ieškovų teiginys, kad BPV nurodytas antrasis bendro intereso tikslas yra konfidencialumo apsauga, grindžiamas neteisingu BPV argumentų supratimu. Iš tikrųjų, remdamasi šiuo argumentu, BPV tvirtina, kad procedūros konfidencialumas yra būtina priemonė siekiant apsaugoti bendrą interesą – finansų sistemos stabilumą.

168

Be to, ieškovai teigia, kad bet kokius nuogąstavimus dėl informacijos atskleidimo būtų galima išsklaidyti taikant griežtas konfidencialumo taisykles.

169

Šis argumentas grindžiamas klaidingu proceso konfidencialumo apsaugos tikslo supratimu. Iš tikrųjų informacija, kuri neturėtų būti atskleidžiama, ypač akcininkams, yra susijusi su pertvarkymo procedūros įgyvendinimu. Taip siekiama atsižvelgti į riziką, kad akcininkai, informuoti apie šią procedūrą prieš priimant sprendimą, gali būti paskatinti perleisti turimas akcijas, o tai pablogintų subjekto padėtį ir sukeltų bankroto riziką, o sistemai svarbių bankų atveju – šalutinio poveikio visai rinkai riziką.

170

Be to, kaip pažymi Komisija, kadangi subjekto akcininkų tapatybė nežinoma, pertvarkymo institucija turėtų viešai prašyti jų išreikšti savo nuomonę, o tai sukeltų bankų panikos pavojų. Kaip pabrėžia ir Taryba, atsižvelgiant į tai, kad dėl veiksmų ir pareigų rinkoje yra nuolat deramasi, praktiškai neįmanoma žinoti, su kuriais privačiais ir instituciniais investuotojais reikia susisiekti.

171

Todėl akcininkų konfidencialumo įsipareigojimais, net jei juos galima nustatyti, nebūtų galima pašalinti rizikos finansiniam stabilumui, kurią sukelia informacijos apie tai, kad subjektui taikoma pertvarkymo procedūra, skleidimas.

172

Ieškovai per posėdį teigė, kad akcininkų išklausymas parengiamuoju pertvarkymo priemonės etapu, prieš nustatant, kad subjektas žlunga arba gali žlugti, būtų įmanomas, nes šiam etapui skuba nebūdinga.

173

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta pertvarkymo procedūra pradedama, kai įvykdomos nustatytos sąlygos, ir kad pertvarkymo planavimo etapai nepatenka į šios procedūros taikymo sritį. Todėl ieškovų argumentais negalima paneigti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos procedūros teisėtumo. Bet kokiu atveju dėl 169 ir 170 punktuose paminėtų aplinkybių draudžiama konsultuotis su atitinkamo subjekto akcininkais ne tik pradėjus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytą procedūrą, bet ir parengiamuoju priemonės įgyvendinimo etapu.

174

Iš visko, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad pertvarkomo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas prieš patvirtinant pertvarkymo priemonę sutrukdytų siekti tikslų užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą bei įvykdyti pertvarkymo procedūros spartos ir veiksmingumo reikalavimus.

175

Todėl nuostatos, kurioje būtų numatytas subjekto, kuriam taikoma Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta procedūra, akcininkų ir kreditorių išklausymas, nebuvimas yra teisės būti išklausytam apribojimas, kuris yra pateisinamas ir būtinas bendrojo intereso tikslui pasiekti ir atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

176

Kiti ieškovų argumentai nepaneigia šios išvados.

177

Pirma, ieškovai remiasi 2012 m. birželio 6 d. Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu SWD/2012/166 final„Poveikio vertinimas, pridedamas prie dokumento Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB bei 82/891/EB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010“ (toliau – Poveikio vertinimas), kuriame, jų teigimu, Komisija pripažino, kad akcininkai turi teisę „pareikšti savo prieštaravimus dėl restruktūrizavimo priemonių“.

178

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kaip tai padarė BPV, kad ieškovų cituojamoje Poveikio vertinimo ištraukoje aiškiai nurodoma teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintos EŽTK 6 ir 13 straipsniuose. Taigi ši ištrauka yra susijusi su akcininkų teise į veiksmingą teisinę gynybą prieš jau priimtą priemonę, tačiau ji negali būti aiškinama kaip susijusi su teise būti išklausytam prieš patvirtinant sprendimą dėl pertvarkymo.

179

Antra, ieškovai remiasi 2005 m. lapkričio 24 d. EŽTT sprendimu byloje Capital Bank AD prieš Bulgariją (EC:ECHR:2005:1124JUD 004942999). Jie nurodo, kad toje byloje nacionalinė institucija panaikino vieno banko bankininkystės licenciją, iš anksto nepranešusi apie tai bankui ir nesuteikusi jam galimybės pateikti apeliacinį skundą. EŽTT padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisė į teisingą bylos nagrinėjimą užima svarbią vietą demokratinėje visuomenėje, Bulgarijos teismo sprendimas laikytis Bulgarijos nacionalinio banko sprendimo, jo nekritikuojant ir nediskutuojant, ir tai, kad nebuvo jokių priemonių patikrinti šį sprendimą tiesioginės peržiūros tvarka, nebuvo pateisinama.

180

Kaip pabrėžia patys ieškovai, pagrindinis 2005 m. lapkričio 24 d. EŽTT sprendimo Capital Bank AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2005:1124JUD004942999) ir 2008 m. birželio 19 d. EŽTT sprendimo Ismeta Bačić prieš Kroatiją (CE:ECHR:2008:0619JUD004359506) elementas yra teiginys, kad bankroto procedūrai taikoma EŽTK 6 straipsnio 1 dalis.

181

Kaip nurodo Komisija ir BPV, 2005 m. lapkričio 24 d. EŽTT sprendimas byloje Capital Bank AD prieš Bulgariją (EC:ECHR:2005:1124JUD004942999) buvo susijęs su EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu, nes Bulgarijos teisėje nenumatyta galimybė apskųsti teismui Bulgarijos nacionalinio banko sprendimą atšaukti banko licenciją, ir jame nagrinėtos tik atitinkamos finansų įstaigos procesinės teisės, bet ne akcininkų ir kreditorių teisės. Šis sprendimas nesusijęs su teise būti išklausytam prieš priimant sprendimą, todėl nėra svarbus.

182

Trečia, ieškovai taip pat remiasi kai kurių valstybių narių įstatymais, pagal kuriuos kreditoriams ir akcininkams suteikiama galimybė pateikti pastabas per nemokumo procedūrą.

183

Pakanka konstatuoti, kaip tai daro BPV, kad nacionalinės nemokumo procedūros negali būti lyginamos su pertvarkymo pagal Reglamentą Nr. 806/2014 procedūra. Iš tikrųjų, kiek tai susiję su nemokumo procedūra nacionaliniu lygmeniu, kreditoriai išklausomi iškėlus bankroto bylą. Taigi, kaip pažymi BPV, iškėlus bankroto bylą, akcininkams ir kreditoriams padaryta žala jau būna matoma ir bankroto atskleidimas negali jos padidinti. Tačiau pertvarkymo procedūros atveju informacijos apie galimą pertvarkymą atskleidimas atitinkamo subjekto kreditoriams gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.

184

Be to, kaip pažymi BPV, 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow mm5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799) EŽTT nusprendė, kad pareiga konsultuotis su akcininkais ir kreditoriais bankroto byloje užvilkintų procesą ir kad negalėjimas pagrindiniam akcininkui dalyvauti procese nebuvo neproporcingas atsižvelgiant į teisėtus tikslus apsaugoti banko kreditorių teises ir užtikrinti tinkamą bankrutuojančio banko turto administravimą.

185

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, susijęs su tuo, kad jame nustatyta procedūra pažeidžiama teisė būti išklausytam, nes joje nenumatomas atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas, turi būti atmestas.

186

Taigi pirmąją dalį reikia atmesti.

187

Ieškovai teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta procedūra neužtikrinama teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nes nėra numatyta šios procedūros teisminė kontrolė. Ieškinio dėl panaikinimo pateikimas Bendrajame Teisme negali padėti ištaisyti teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo, nes jis neturi kompetencijos įpareigoti atitinkamą instituciją imtis priemonių, kad būtų panaikinti nutarimo įgyvendinimo aktai.

188

Ieškovai iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsniu pažeidžiama teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nes jame nenumatytas teismo įsikišimas iki sprendimo dėl pertvarkymo patvirtinimo.

189

Reikėtų priminti, kad Chartijos 47 straipsnio, kuriame dar kartą patvirtintas veiksmingos teisminės gynybos principas, pirmoje pastraipoje reikalaujama, kad bet kuris asmuo, kurio Sąjungos teisės garantuojamos teisės ir laisvės buvo pažeistos, turėtų teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Veiksmingos teisminės kontrolės, kuria siekiama užtikrinti Sąjungos teisės nuostatų laikymąsi, buvimas yra neatsiejamas nuo teisinės valstybės egzistavimo (žr. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Bank Refah Kargaran / Taryba, C‑134/19 P, EU:C:2020:793, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

190

Pakanka konstatuoti, kad ieškovų argumentas grindžiamas klaidingu Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą apimties aiškinimu. Iš tikrųjų Chartijos 47 straipsniu garantuojama teisė į veiksmingą teisinę gynybą po to, kai aktas priimamas asmens nenaudai, o ne prieš jį priimant.

191

Patvirtinus pertvarkymo veiksmą, teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę užtikrinama galimybe pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį dėl BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnį priimtų sprendimų ir dėl Komisijos sprendimų, taip pat galimybe pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

192

Nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą dėl pertvarkymo veiksmo, Bendrasis Teismas gali išnagrinėti BPV vykdomos procedūros atitiktį Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytiems reikalavimams. Todėl ieškovai negali pagrįstai teigti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytai procedūrai netaikoma jokia teisminė kontrolė.

193

Be to, ieškovai teigia, kad ieškinio dėl panaikinimo Bendrajame Teisme buvimas negali ištaisyti teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo, nes Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nurodyti atitinkamai institucijai imtis priemonių, kad pertvarkymo įgyvendinimo aktai būtų panaikinti.

194

Pažymėtina, kad Chartijos 47 straipsniu nesiekiama pakeisti Sutartyse numatytos teisminės kontrolės sistemos, būtent taisyklių dėl tiesiogiai Sąjungos teisme pareikštų ieškinių priimtinumo – tai matyti ir iš su šiuo 47 straipsniu susijusių paaiškinimų, į kuriuos pagal ESS 6 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir Chartijos 52 straipsnio 7 dalį reikia atsižvelgti aiškinant Chartiją (žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo VodafoneZiggo Group / Komisija, C‑689/19 P, EU:C:2021:142, 136 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

195

Pakanka priminti, kad nors Sąjungos teismai neturi įgaliojimų duoti nurodymų BPV, ji pagal Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio 4 dalį ir SESV 266 straipsnį privalo imtis priemonių, būtinų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

196

Taigi reikia konstatuoti, kad tai, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nenumatytas teisminės institucijos įsikišimas į sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo procedūrą, nereiškia Chartijos 47 straipsnio pažeidimo.

197

Galiausiai ieškovai klaidingai remiasi jurisprudencija ribojamųjų priemonių srityje, pagal kurią pareigos pranešti apie sprendimo motyvus laikymasis yra būtinas, kad asmenys, kuriems šios priemonės skirtos, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir paisyti teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

198

Iš tikrųjų, skirtingai nuo ribojamųjų priemonių, kuriomis asmeniui skiriama individuali ekonominė ir finansinė sankcija (lėšų įšaldymas), pertvarkymo schema nėra individuali subjekto akcininkų atžvilgiu priimta priemonė. Todėl ieškovų nurodyta jurisprudencija, pagal kurią asmeniui, kuriam taikoma ribojamoji priemonė, kaip tokio sprendimo adresatui, turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai, šiuo atveju netaikytina.

199

Iš to matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, pateiktas dėl to, kad juo esą pažeidžiama teisė į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti atmestas, todėl ieškinio pagrindo antroji dalis turi būti atmesta.

200

Ieškovai teigia, kad, kadangi dėl šio ieškinio pagrindo pirmose dviejose dalyse nurodytų priežasčių Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta pertvarkymo procedūra pažeidžiama teisė būti išklausytam ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą, ji neatitinka proporcingumo principo, nes viršija tai, kas būtina siekiant Reglamento Nr. 806/2014 122 konstatuojamojoje dalyje nustatytų tikslų, t. y. „sukurti efektyvią ir veiksmingą bendrą Europos subjektų pertvarkymo sistemą ir užtikrinti nuoseklų pertvarkymo taisyklių taikymą“.

201

Pakanka priminti, kad, pirma, šio ieškinio pagrindo pirmojoje dalyje buvo padaryta išvada, jog atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių neišklausymas vykdant pertvarkymo procedūrą buvo pateisinamas bendrojo intereso tikslu ir buvo būtinas laikantis proporcingumo principo pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį. Antra, iš antrosios dalies analizės matyti, kad ieškovai neįrodė, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta procedūra buvo pažeista teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

202

Todėl atmetus pirmąsias dvi dalis, ieškinio pagrindo trečioji dalis taip pat turi būti atmesta.

203

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio pirmajame pagrinde išdėstytas Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

204

Ieškovai, remdamiesi SESV 277 straipsniu, teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 ir 22 straipsniai yra neteisėti, nes šiais straipsniais pažeidžiami 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nurodyti įgaliojimų delegavimo principai.

205

Ieškovai tvirtina, kad BPV sprendimas dėl klausimo, ar tenkinamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje išvardytos sąlygos, apima plačią diskreciją. BPV atlieka sudėtingus ekonominius vertinimus ir taip dalyvauja įgyvendinant realią ekonominę politiką. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnį BPV turi plačią diskreciją spręsti dėl pertvarkymo priemonės, kurią reikia priimti. Jie teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias Komisija per 24 valandas patvirtina pertvarkymo schemą, apeinami 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatyti principai. Atsižvelgdama į nustatytą terminą, BPV priimanti sprendimą dėl pertvarkymo politikos, o Komisija atliekanti tik patvirtinimo funkciją.

206

Komisija, BPV, Taryba ir Parlamentas iš esmės teigia, kad Reglamente Nr. 806/2014 nustatyta procedūra atitinka 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7). Sąjungos teisės aktų leidėjas nesuteikęs BPV diskrecinių įgaliojimų, nes BPV pertvarkymo schema turinti privalomą teisinį poveikį tik tuo atveju, jei ją patvirtina Komisija arba Taryba. Kadangi įgaliojimas spręsti klausimus, susijusius su diskreciniais vertinimais, yra paliktas Komisijai arba Tarybai, jos prisiimančios teisinę ir politinę atsakomybę už Sąjungos pertvarkymo politikos nustatymą.

207

Dera pažymėti, kad Sutartyse nėra jokios nuostatos, kurioje būtų numatytas įgaliojimų suteikimas Sąjungos įstaigai ar agentūrai. Taigi nei SESV 290 straipsnyje, kuriame numatytas reguliavimo įgaliojimų delegavimas Komisijai, kiek tai susiję su teisėkūros procedūra priimamais aktais, nei SESV 291 straipsnyje, kuriuo valstybėms narėms, Komisijai ir tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, neminimos agentūros (generalinio advokato N. Jääskinen išvados byloje Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑270/12, EU:C:2013:562, 75 punktas).

208

Taigi įgaliojimų perdavimo principai yra įtvirtinti jurisprudencijoje, visų pirma 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7). Be to, 2014 m. sausio 22 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C‑270/12, EU:C:2014:18) šie principai buvo taikomi tuo atveju, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas agentūrai suteikė savarankiškus įgaliojimus.

209

2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C‑270/12, EU:C:2014:18) 41 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) jis iš esmės pažymėjo, kad įgaliojimų delegavimo padariniai labai skiriasi pagal tai, ar deleguojami, pirma, aiškiai apibrėžti įgyvendinimo įgaliojimai, kurių naudojimas gali būti griežtai tikrinamas remiantis deleguojančiosios institucijos nustatytais objektyviais kriterijais, ar, antra, „diskrecija, kuri reiškia didelę vertinimo laisvę ir kuria naudojantis iš tiesų gali būti įgyvendinama tikra ekonomine politika“.

210

Teisingumo Teismas pridūrė taip pat nurodęs 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7), kad pirmos rūšies delegavimu negalima reikšmingai pakeisti padarinių, kuriuos sukelia juo priskirtų įgaliojimų įgyvendinimas, tačiau antros rūšies delegavimu pakeičiant deleguojančiosios institucijos pasirinkimą įgaliotosios institucijos pasirinkimu „tikrai perkeliama atsakomybė“ (2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑270/12, EU:C:2014:18, 42 punktas).

211

Pirmiausia reikia pažymėti, kad teisės aktų leidėjo Reglamente Nr. 806/2014 nustatyta pertvarkymo priemonių priėmimo procedūra buvo atlikta atsižvelgiant į Tarybos teisės tarnybos pastabas, pateiktas 2013 m. spalio 7 d. nuomonėje dėl Komisijos reglamento pasiūlymo, kuriuo siekta įvertinti procedūros, iš pradžių numatytos reglamento pasiūlyme, suderinamumą su įgaliojimų perdavimo principais, kaip jie išaiškinti 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

212

Iš pradžių toje nuomonėje nagrinėtame reglamento pasiūlyme kompetencijos pasidalijimas tarp Komisijos ir BPV skyrėsi nuo galiausiai nustatyto Reglamente Nr. 806/2014. Visų pirma, Komisija turėjo įgaliojimus taikyti subjekto pertvarkymą, nustatyti pertvarkymo priemonių naudojimo sistemą ir nuspręsti, ar ir kaip turi būti naudojami nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, o BPV pagal Komisijos nustatytą sistemą buvo kompetentinga priimti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirtus sprendimus.

213

Savo nuomonėje Tarybos teisės tarnyba pažymėjo, kad tam tikros priemonės, kurias BPV galėjo įtraukti į pertvarkymo schemą, nebuvo pakankamai tiksliai apibrėžtos. Tarybos teisės tarnyba nusprendė, kad reglamento pasiūlymo, kuriame Komisija priima pagrindinį sprendimą dėl pertvarkymo, o BPV turi veikti laikydamasi Komisijos nustatytų kriterijų, bendra sistema ir struktūra atitinka Sąjungos teisę, išaiškintą 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7). Vis dėlto, jos nuomone, BPV įgaliojimai įgyvendinti pertvarkymo priemones ir sprendimus tam tikra prasme atrodo diskreciniai ir viršija vien techninių įgaliojimų įgyvendinimą. Todėl ji padarė išvadą, kad dėl šios priežasties gali būti būtina į reglamentą įtraukti kitas nuostatas siekiant tinkamai apibrėžti, kaip BPV taiko pertvarkymo priemones, arba įgyvendinant šiuos įgaliojimus įtraukti Sąjungos instituciją, kuriai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai.

214

Sąjungos teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į šią Tarybos teisės tarnybos nuomonę, pakeitė pertvarkymo veiksmų priėmimo mechanizmą. Kadangi pertvarkymo priemonės priėmimas apima vertinimo diskreciją, teisės aktų leidėjas šią kompetenciją suteikė institucijai, o ne BPV.

215

Tai matyti visų pirma iš Reglamento Nr. 806/2014 24 ir 26 konstatuojamųjų dalių; jose numatyta:

216

Priešingai nei teigia ieškovai, Reglamente Nr. 806/2014, ypač jo 26 konstatuojamojoje dalyje, nepripažįstama, kad įgaliojimų suteikimas BPV kelia problemų įgaliojimų perdavimo srityje. Atvirkščiai, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas taikyti subjektui pertvarkymo priemonę, priimtą remiantis Reglamentu Nr. 806/2014, reiškia diskrecijos įgyvendinimą renkantis ekonomikos politiką, teisės aktų leidėjas šio reglamento 18 straipsnio 7 dalyje numatė specialų patvirtinimo mechanizmą.

217

Taigi, kiek tai susiję su pertvarkymo procedūra, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Komisija arba patvirtina pertvarkymo schemą, arba pareiškia prieštaravimus dėl jos diskrecinių aspektų, ir kad pertvarkymo schema gali įsigalioti, tik jei Taryba arba Komisija per 24 valandas nuo jos perdavimo BPV nepateikė prieštaravimų.

218

Todėl pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį tam, kad pertvarkymo schema sukeltų teisinių padarinių, būtina, kad Sąjungos institucija, t. y. Komisija arba Taryba, remdamosi savo diskrecija, ją patvirtintų. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė institucijai teisinę ir politinę atsakomybę nustatyti Sąjungos politiką pertvarkymo srityje, taip išvengdamas „tikrojo atsakomybės perkėlimo“, kaip tai suprantama pagal 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7)

219

Kaip teigia Komisija, Parlamentas ir Taryba, Sąjungos teisės aktų leidėjas, nustatydamas Reglamente Nr. 806/2014 numatytos pertvarkymo priemonės priėmimo procedūrą ir aiškiai numatydamas, kad sprendimą dėl tokios priemonės diskrecinių aspektų priima Sąjungos institucijos, neperdavė BPV savarankiškų įgaliojimų.

220

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikslinga išnagrinėti ieškovų argumentus, susijusius su Reglamento Nr. 806/2014 18 ir 22 straipsniuose BPV suteiktais įgaliojimais.

221

Pirma, ieškovai teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygą, kad pertvarkymo veiksmai būtų būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, BPV suteikiama plati diskrecija, nes pagal šią sąlygą BPV turi spręsti įvairių viešųjų interesų konfliktus, atlikti sudėtingus ekonominius vertinimus ir taip dalyvauti įgyvendinant tikrą ekonominę politiką.

222

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalies trečioje pastraipoje aiškiai nustatyta, jog Komisija gali nepritarti pertvarkymo schemai, jei ji neatitinka viešojo intereso kriterijaus.

223

Tam, kad būtų laikomasi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos sąlygos, sprendimas taikyti įstaigai pertvarkymo procedūrą ir priemonės būtinumo atsižvelgiant į viešąjį interesą kontrolė reiškia diskrecijos įgyvendinimą, kuris apima plačią vertinimo diskreciją. Dėl šios priežasties Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai pavedė Komisijai ir galbūt Tarybai vykdyti šios sąlygos laikymosi kontrolę.

224

Antra, ieškovai teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnį BPV turi plačią diskreciją spręsti, kokią pertvarkymo priemonę priimti. BPV vadovaujasi Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nustatytais tikslais, kurie apima subjektyvius kriterijus.

225

Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalies trečią pastraipą Komisija vertina, ar pertvarkymo schema atitinka šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą viešojo intereso kriterijų. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu“.

226

Taip pat pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„[v]ykdydamos 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Valdyba, Taryba, Komisija ir prireikus nacionalinės pertvarkymo institucijos, pagal savo atitinkamas atsakomybės sritis, atsižvelgia į pertvarkymo tikslus ir pasirenka pertvarkymo priemones bei pertvarkymo įgaliojimus, kurias taikant ir kuriais naudojantis, jų nuomone, būtų geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslai, kurie yra aktualūs konkrečiomis aplinkybėmis.“

227

Taigi, Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodyti tikslai privalomi ne tik BPV, bet ir Komisijai, kai ji turi patvirtinti pertvarkymo priemonės pasirinkimą. Iš to taip pat išplaukia, kad vertindama, ar laikomasi viešojo intereso kriterijaus, Komisija turi įvertinti, ar pertvarkymo priemonės pasirinkimas yra tinkamas ir proporcingas pertvarkymo tikslams.

228

Todėl BPV neturi savarankiškos kompetencijos nei nuspręsti, ar subjektui taikyti pertvarkymo priemonę pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį, nei nuspręsti, kokią pertvarkymo priemonę taikyti pagal šio reglamento 22 straipsnį. Priešingai nei teigia ieškovai, pagal šias nuostatas BPV nesuteikiami diskreciniai įgaliojimai.

229

Ieškovai taip pat teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias Komisija per 24 valandas patvirtina pertvarkymo schemą, apeinami 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatyti principai. Atsižvelgdama į nustatytą terminą, BPV priimanti sprendimą dėl pertvarkymo politikos, o Komisija atliekanti tik patvirtinimo funkciją.

230

Dera pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 30 straipsnį BPV informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių ji imasi siekdama pasirengti pertvarkymui, kad BPV, Taryba ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais, ir kad jos viena kitai teikia visą informaciją, būtiną jų užduotims atlikti. Be to, Reglamento Nr. 806/2014 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija paskiria atstovą, kuris turi teisę dalyvauti BPV vykdomuosiuose ir plenariniuose posėdžiuose nuolatinio stebėtojo teisėmis ir kad jos atstovas turi teisę dalyvauti diskusijose bei gali susipažinti su visais dokumentais.

231

Iš šių nuostatų matyti, kad Komisija yra informuojama ir dalyvauja parengiamuosiuose pertvarkymo schemos etapuose. Priešingai nei teigia ieškovai, Komisija apie pertvarkymo schemą sužino tik po to, kai ją patvirtina BPV, bet jos rengimo metu turi pakankamai laiko įvertinti jos diskrecinius aspektus.

232

Todėl ieškovai negali teigti, kad tai, jog Komisija turi tik 24 valandas pertvarkymo schemai patvirtinti, lemia paprastą jos patvirtinimą. Turėdama stebėtojo statusą, ji gali prižiūrėti darbus įvairiais etapais iki pertvarkymo schemos priėmimo, o jos patvirtinimas nėra tik formalumas.

233

Be to, ieškovų nurodytos aplinkybės, lėmusios Komisijos sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą, nėra svarbios vertinant ginčijamų Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų teisėtumą.

234

Vadinasi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad devintajame pagrinde išdėstytą Reglamento Nr. 806/2014 18 ir 22 straipsnių neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

235

Be to, pažymėtina, kad dubliką ieškovai papildė argumentais, kuriais subsidiariai prašoma pripažinti, kad net darant prielaidą, jog Reglamentas Nr. 806/2014 atitinka 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) išdėstytus įgaliojimų delegavimo principus, nagrinėjamu atveju šio principo nesilaikyta. Jie iš esmės teigia, kad Komisija Sprendimą 2017/1246 priėmė nežinodama visų pertvarkymo schemos diskrecinių aspektų ir kad, nesant teisėto patvirtinimo, pertvarkymo schema yra pagrįsta teisės klaida arba akivaizdžia vertinimo klaida.

236

Komisija ir BPV teigia, kad šiais pirmą kartą dublike išdėstytais argumentais ieškovai pateikia naują ieškinio pagrindą, kuris yra nepriimtinas.

237

Per posėdį ieškovai patvirtino, kad šis argumentas yra naujas ieškinio pagrindas.

238

Pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui..

239

Siekdami pateisinti šių naujų argumentų pateikimą dubliko stadijoje, ieškovai teigia, kad iš „nuo tos datos“ pateiktų dokumentų paaiškėjo, jog Komisija tiesiog be diskusijų patvirtino pertvarkymo schemą. Ieškovai remiasi bylos aplinkybėmis, t. y. tuo, kad pertvarkymo schema Komisijai buvo išsiųsta 2017 d. birželio 7 d. 5 val. 13 min., o Komisija ją patvirtino tą pačią dieną 6 val. 30 min., t. y. po 77 minučių. Jie teigia, kad tai rodo, jog Komisija negalėjo atlikti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje reikalaujamo vertinimo.

240

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovai nenurodo, kokie yra šie nauji dokumentai, ir nepatikslina, po kurios datos jie buvo pateikti. Be to, reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi, ieškovams buvo žinomos nuo pat ieškinio pareiškimo ir kad jos yra nurodytos ieškinyje. Taigi, pirma, nurodydami, kad pertvarkymo schema buvo perduota Komisijai 2017 d. birželio 7 d. 5 val. 13 min., ieškovai remiasi ieškinio priede pateiktu Komisijos sprendimu. Antra, kalbant apie tai, kad pertvarkymo schema įsigaliojo tą pačią dieną 6 val. 30 min., pakanka pažymėti, kad ši informacija buvo įtraukta į prie ieškinio pridėtą pertvarkymo schemos versiją.

241

Iš to matyti, kad šis naujas pagrindas nėra grindžiamas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį.

242

Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 230–232 punktų, Komisija, vykdydama savo pareigas pagal Reglamentą Nr. 806/2014 ir turėdama stebėtojo statusą, dalyvavo pertvarkymo schemos priėmimo parengiamuosiuose etapuose. Taigi ieškovai negali teigti, kad Komisijos intervencija vyko tik laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min., kai BPV perdavė pertvarkymo schemą, iki jos patvirtinimo.

243

Ieškovai teigia, kad BPV ir Komisija pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį, nes neužtikrino, kad prieš priimant ginčijamus sprendimus būtų atliktas „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“ nepriklausomas preliminarus vertinimas, ir kad būtų atliktas galutinis ex post vertinimas. Jie remiamasi 2018 m. spalio 31 d. BPV interneto svetainėje paskelbtomis 1-ojo ir 2-ojo vertinimų versijomis.

244

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„[p]rieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, Valdyba užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.“

245

Šį pagrindą iš esmės sudaro trys prieštaravimai, susiję su 1-uoju vertinimu, 2-uoju vertinimu ir galutinio ex post vertinimo nebuvimu.

246

Visų pirma reikėtų priminti, kad Banco Popular vertinimas, atliktas iki pertvarkymo schemos patvirtinimo, apima dvi ataskaitas, pridėtas prie pertvarkymo schemos.

247

2017 m. birželio 5 d. 1-ąjį vertinimą BPV parengė taikydama Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą; jo tikslas buvo suteikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos.

248

2017 m. birželio 6 d. 2-ąjį vertinimą parengė Deloitte, kaip nepriklausoma ekspertė, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalimi.

249

Pertvarkymo schemoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į skubą, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu siekta įvertinti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, pateikti įvertinimą dėl naudos, kurią akcininkai ir kreditoriai būtų gavę, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir informaciją, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės vertybinių popierių ir kuri leistų BPV nustatyti verslo pardavimo priemonės komercines sąlygas.

250

2-ajame vertinime Deloitte nurodė, jog rėmėsi Direktyvos 2014/59 36 straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį) ir 2017 m. gegužės 23 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) techninių reguliavimo standartų galutinio projekto Nr. 2017/05 ir 2017/06 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais ir vertinimo, siekiant nustatyti nevienodą vertinimą po Direktyvoje 2014/59 numatyto pertvarkymo (toliau – EBI techniniai standartai), 3 skyriuje numatytais reikalavimais.

251

Pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį EBI leidžiama parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais siekiama patikslinti kriterijus, kuriais remiantis turi būti atliekamas vertinimas per pertvarkymo procedūrą.

252

EBI techninių standartų 3 skyrius susijęs su Techninių reguliavimo standartų Nr. 2017/05 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais (toliau – techniniai reguliavimo standartai) projektu ir, be kita ko, pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį apima Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, projektą, kuriame patikslinti metodo, naudotino vertinant įmonių ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertę, kriterijai.

253

Be to, reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną šie techniniai reguliavimo standartai nebuvo privalomi, nes Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, jog BPV, Taryba ir Komisija turi laikytis EBI parengtų privalomų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kai juos priima Komisija. Šie techniniai reguliavimo standartai buvo įtraukti į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/345, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika (OL L 67, 2018, p. 8).

254

Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje BPV nurodė, kad spręsdama dėl Banco Popular nuosavų lėšų priemonių nurašymo ir konvertavimo ji rėmėsi 2-uoju vertinimu, kuris buvo papildytas ir patvirtintas FROB vykdytos pardavimo procedūros rezultatais.

255

Kadangi 2-asis vertinimas apima sudėtingus techninius ir ekonominius vertinimus, reikia BPV pripažinti plačią diskreciją, kai ji nusprendė, kad 2-asis vertinimas yra tinkamas pagrindas spręsti dėl pertvarkymo priemonių.

256

Taigi, remiantis šio sprendimo 106–111 punktuose nurodyta jurisprudencija, Bendrojo Teismo atliekama kontrolė yra ribota ir ja tik patikrinama, ar BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog 2-asis vertinimas atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio reikalavimus. Ieškovai turi pateikti pakankamai įrodymų, kad 2-asis vertinimas yra neįtikinamas.

257

Ieškovai teigia, kad 1-ąjį vertinimą atliko ne nepriklausomas asmuo, nors to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį. Nors Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokį vertinimą gali atlikti BPV, tai esą leidžiama tik tais atvejais, kai nepriklausomo vertinimo atlikti neįmanoma. Kadangi 2017 m. gegužės 23 d.Deloitte buvo patikėta parengti 2-ąjį vertinimą, ji būtų galėjusi atlikti 1-ąjį vertinimą. BPV neįrodė, kad 1-ojo vertinimo preliminarumas buvo pateisinamas pakankama skuba.

258

Pirmiausia Komisija tvirtina, kad šis prieštaravimas nepriimtinas, nes jis sudaro naują pagrindą, pirmą kartą nurodytą dublike, nors yra grindžiamas duomenimis, kurie buvo prieinami pareiškiant ieškinį. Tai, kad BPV pati atliko 1-ąjį vertinimą, matyti iš ieškinio priede pateiktos pertvarkymo schemos.

259

Žinoma, pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

260

Vis dėlto ieškinio pagrindas, kuris yra anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje, kuriuo pradėtas procesas, nurodyto ir su juo glaudžiai susijusio ieškinio pagrindo išplėtimas, turi būti pripažintas priimtinu. Be to, argumentai, kurių esmė yra glaudžiai susijusi su ieškinyje, kuriuo pradėta byla, nurodytu pagrindu, negali būti laikomi naujais pagrindais ir gali būti pateikti dubliko pateikimo stadijoje arba teismo posėdyje (žr. 2018 m. kovo 22 d. Sprendimo Stavytskyi / Taryba, T‑242/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:166, 123 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo „Pro NGO! / Komisija, T‑454/17, EU:T:2018:755, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tam, kad naujas argumentas būtų laikomas papildančiu anksčiau pateiktą pagrindą arba argumentą, jis turi būti pakankamai glaudžiai susijęs su ieškinyje iš pradžių pateiktais pagrindais ir argumentais, kad jį būtų galima laikyti įprastos per teismo procesą išplėtoto ginčo dalimi (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 8 d. Sprendimo VQ / ECB, T‑203/18, EU:T:2020:313, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

261

Ieškinyje ieškovai, nors ir glaustai, teigė, kad BPV ir Komisija neatliko nepriklausomo vertinimo. Todėl šis prieštaravimas yra glaudžiai susijęs su ieškinyje nurodytu pagrindu ir nėra naujas pagrindas.

262

Vis dėlto, kaip teisingai teigia BPV, ieškovų argumentai, kuriais siekiama užginčyti 1-ojo vertinimo pagrįstumą, turi būti laikomi nereikšmingais.

263

Iš tikrųjų, kadangi 1-uoju vertinimu siekta, remiantis techniniais reguliavimo standartais, nustatyti, ar Banco Popular žlugo ar galėjo žlugti, siekiant nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo arba nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo sąlygos, jis tapo nebeaktualus po to, kai 2017 m. birželio 6 d. ECB atliko vertinimą dėl Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo.

264

1-ajame vertinime BPV nurodė, kad jos vertinimo ataskaitinė data buvo 2017 m. kovo 31 d. Vadinasi reikia priminti, kad ECB rėmėsi didelio masto Banco Popular indėlių atsiėmimu nuo 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. ir šio banko nepajėgumu gauti naujų lėšų, kad padarytų išvadą, jog 2017 m. birželio 6 d.Banco Popular žlugo ar galėjo žlugti. Taigi pertvarkymo dieną 1-ojo vertinimo išvados nebebuvo reikšmingos.

265

Iš to matyti, kad ieškovų argumentai, kuriais jie priekaištauja BPV dėl to, kad ji pati atliko 1-ąjį vertinimą, ir dublike pateikti argumentai, kuriais subsidiariai siekiama įrodyti, kad 1-ajame vertinime nepateiktas nešališkas, atsargus ir tikroviškas Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertės prieš pertvarkymą įvertinimas, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

266

Bet kuriuo atveju, kaip nurodo patys ieškovai, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 3 dalį, siejamą su to paties straipsnio 10 dalimi, tuo atveju, jei dėl skubos neįmanoma atlikti nepriklausomo vertinimo pagal 1 dalį, BPV gali atlikti subjekto turto ir įsipareigojimų preliminarų vertinimą.

267

Reikia pažymėti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, BPV 1-ajame vertinime pagrindė priežastis, dėl kurių šį vertinimą reikėjo atlikti skubiai. Visų pirma ji nurodė, kad dėl sparčiai blogėjančių Banco Popular likvidumo rodiklių, susijusių su didelio masto indėlių atsiėmimu ankstesnėmis dienomis, ji, pasikonsultavusi su ECB, nusprendė atlikti skubų preliminarų vertinimą, remdamasi turima viešai prieinama ir tikrinimo metu gauta informacija.

268

Pakanka pažymėti, kad ieškovai nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų galima paneigti šiuos vertinimus.

269

Taigi pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

270

Pirma, ieškovai teigia, kad 2-ojo vertinimo tikslas turėjo būti pateikti BPV gaires dėl taikytino pertvarkymo veiksmo pasirinkimo. Tačiau BPV jau buvo pasirinkusi tinkamą pertvarkymo priemonę, todėl įpareigojo Deloitte parengti ataskaitą, kuria remiantis buvo padaryta tokia išvada. Esminis 2-ojo vertinimo trūkumas grindžiamas prielaida, kad pertvarkymo priemonė yra būtina ir kad BPV pasinaudos verslo pardavimo priemone. Jie teigia, kad 2-asis vertinimas neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b punkto ir techninių reguliavimo standartų. Deloitte tariamai neatsižvelgė į 2016 m. pertvarkymo planą ir nesvarstė jokių kitų pertvarkymo priemonių, išskyrus verslo pardavimo priemonę. Taip buvę nepaisoma reikalavimo pateikti atskirus vertinimus, atspindinčius įvairius pertvarkymo veiksmus.

271

Iš pradžių reikėtų pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį atliekamas preliminarus vertinimas pertvarkymo tikslais. Todėl ieškovai negali pagrįstai teigti, kad tai, jog 2-asis vertinimas grindžiamas prielaida, kad tam tikras pertvarkymo veiksmas yra būtinas, yra esminis 2-ojo vertinimo trūkumas.

272

Ieškovai iš esmės teigia, kad Deloitte, atlikdama 2-ąjį vertinimą, nesvarstė jokios kitos pertvarkymo priemonės, išskyrus verslo pardavimo priemonę, o tai prieštarauja Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b punktui ir techniniams reguliavimo standartams.

273

Reikia priminti, kad Deloitte nurodė, jog pasikonsultavus su BPV, 2-asis vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į tai, kad bus taikoma verslo pardavimo priemonė.

274

Pritariant Komisijai ir BPV, reikia pažymėti, kad sprendimą dėl taikytinos pertvarkymo priemonės pasirinkimo priima pertvarkymo institucija, o ne nepriklausomas vertintojas. Šiuo klausimu BPV pertvarkymo schemos 5.3 straipsnyje paaiškino, dėl kokių priežasčių kitos Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnyje numatytos pertvarkymo priemonės neatitiktų pertvarkymo tikslų tokiu pačiu mastu.

275

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b punktas, kuriame numatyta, kad, jeigu įvykdomos pertvarkymo procedūros taikymo sąlygos, vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl atitinkamų pertvarkymo veiksmų, kurių reikia imtis subjekto atžvilgiu, turi būti aiškinamas taip, kad BPV, remdamasi vertinimu, turi galėti nustatyti techninius ir ekonominius elementus, leidžiančius įgyvendinti jos pasirinktą pertvarkymo priemonę.

276

Iš šios nuostatos nematyti, kad vertintojas turi pats nustatyti taikytiną pertvarkymo priemonę.

277

Iš tikrųjų Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžti vertinimo tikslai atsižvelgiant į taikomą pertvarkymo priemonę. Kalbant konkrečiai, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punkte apibrėžti vertinimo tikslai tuo atveju, kai taikoma verslo pardavimo priemonė; šie tikslai skiriasi nuo to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose nurodytų tikslų, susijusių su atvejais, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba turto atskyrimo priemonė.

278

Vadinasi, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalyje aiškiai numatytas atvejis, kai vertinimas atliekamas siekiant taikyti apibrėžtą pertvarkymo priemonę.

279

Antra, dėl metodo, kuris turi būti naudojamas atliekant vertinimą, techninių reguliavimo standartų 6 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad tinkamiausios vertinimo bazės pasirinkimas (laikymo vertė arba perleidimo vertė) turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečius pertvarkymo institucijos numatytus pertvarkymo veiksmus. Techninių reguliavimo standartų 11 straipsnio 4 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 11 straipsnio 4 dalyje, nurodomas vertinimo metodas, kurį vertintojas turi taikyti atsižvelgdamas į numatomą pertvarkymo priemonę.

280

Ieškovai remiasi EBI techninių standartų ištrauka, pateikta įžanginėje dalyje „Kontekstas ir pagrindimas“, pagal kurią „techniniuose reguliavimo standartuose nustatytais kriterijais turi būti remiamasi atliekant skirtingus vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į poveikį tikėtiniems pinigų srautams, atsirandantį dėl pakankamai įvairių priemonių, kurias gali priimti pertvarkymo institucija, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokią subjekto pertvarkymo plane išdėstytą pertvarkymo strategiją“.

281

Ši ištrauka neturėtų būti aiškinama taip, kad kiekvienu atveju atliekant vertinimą reikia apsvarstyti kelis galimus pertvarkymo veiksmus. Joje tik nurodoma, kad techninių reguliavimo standartų tikslas – nustatyti elementus ir veiksnius, į kuriuos turi atsižvelgti vertintojas, atlikdamas vertinimą pagal institucijos numatomus pertvarkymo veiksmus.

282

Šiuo klausimu iš techninių reguliavimo standartų 10 straipsnio 1 dalies, pakartotos Deleguotojo reglamento 2018/345 10 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad vertintojas įvertina kiekvienos pertvarkymo priemonės, kurią gali priimti pertvarkymo institucija, poveikį vertinimui, kad galėtų informuoti apie sprendimus, ir kad pertvarkymo institucija, nepažeisdama vertintojo nepriklausomumo, gali konsultuotis su vertintoju siekdama nustatyti svarstomų pertvarkymo priemonių spektrą. Pagal Techninių reguliavimo standartų 10 straipsnio 2 dalį, pakartotą Deleguotojo reglamento 2018/345 10 straipsnio 2 dalyje, vertintojas pateikia atskirus vertinimus, atspindinčius pakankamai įvairių pertvarkymo veiksmų poveikį, tik kai tai tinkama ir konsultuodamasis su pertvarkymo institucija.

283

Taigi taikydama techninius reguliavimo standartus Deloitte, pasikonsultavusi su BPV, galėjo manyti, kad 2-ąjį vertinimą buvo galima atlikti atsižvelgiant į BPV numatytą pertvarkymo priemonę, t. y. verslo pardavimo priemonę.

284

Todėl ieškovai negali teigti, kad atliekant 2-ąjį vertinimą turėjo būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo priemonių, nei numatytoji BPV, taikymą.

285

Be to, aplinkybė, kad BPV nusprendė, jog verslo pardavimo priemonė geriausiai atitiko pertvarkymo tikslus ir kad ji pavedė Deloitte atlikti vertinimą, atitinkantį šios priemonės tikslus, negali būti laikoma kenkiančia Deloitte nepriklausomumui.

286

Dėl ieškovų argumento, kad Deloitte neatsižvelgė į 2016 m. pertvarkymo planą, pakanka pažymėti, kad pertvarkymo schemos 44–46 konstatuojamosiose dalyse BPV nurodė priežastis, dėl kurių 2016 m. pertvarkymo plane numatytas sprendimas negalėjo būti taikomas Banco Popular padėčiai pertvarkymo dieną. BPV pažymėjo, kad šis planas buvo grindžiamas prielaida, jog Banco Popular žlugimą nulėmė jo kapitalo padėties pablogėjimas, o atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular žlugimą lėmė jo likvidumo padėties pablogėjimas, 2016 m. pertvarkymo plane numatyta vidaus gelbėjimo priemonė nebūtų padėjusi atkurti šios padėties, taigi ir jo finansinio patikimumo bei ilgalaikio gyvybingumo.

287

Kadangi 2-asis vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į verslo pardavimo priemonę, į 2016 m. pertvarkymo planą nereikėjo atsižvelgti, nes jis buvo grindžiamas prielaida, kad bus taikoma kita pertvarkymo priemonė.

288

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydama, jog 2-asis vertinimas atitiko Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b punktą ir techninius reguliavimo standartus.

289

Antra, ieškovai mano, kad, bet kuriuo atveju, net jei 2-ajame vertinime buvo galima apsiriboti viena pertvarkymo priemone, jis nebūtų „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad 2-ajame vertinime yra daug išlygų dėl laiko ir turimos informacijos.

290

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad rašte, pridėtame prie BPV pateikto pranešimo apie 2-ąjį vertinimą, Deloitte nurodė, kad, atsižvelgiant į sudėtingą Banco Popular likvidumo padėtį, jos buvo prašoma atlikti vertinimą per labai trumpą terminą. Nustatytas terminas pagrindiniam darbui atlikti – dvylika dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai jai buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, nors toks projektas paprastai turėtų trukti šešias savaites. Deloitte pažymėjo, kad turimoje informacijoje buvo tam tikrų trūkumų ir neatitikimų. Deloitte nurodė, kad pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnį vertinimas turi būti laikomas labai neaiškiu ir laikinu ir kad pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį, kuri atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, į vertinimą įtrauktas papildomų nuostolių rezervas.

291

Ieškovai teigia, kad iš įrodymų nematyti, jog būta pakankamos skubos, kad būtų pateisinamas preliminaraus vertinimo atlikimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį.

292

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pertvarkymo schemoje skuba, be kita ko, pateisinama sparčiai blogėjančia Banco Popular likvidumo padėtimi. Ieškovai nepateikia jokių argumentų, kad užginčytų šiuos BPV vertinimus.

293

Priešingai, nei teigia ieškovai, tai, kad BPV 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Deloitte dėl 2-ojo vertinimo, nereiškia, kad Deloitte turėjo pakankamai laiko galutiniam Banco Popular vertinimui atlikti. Pažymėtina, kad, kadangi ECB 2017 m. birželio 6 d. paskelbė, jog Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, Deloitte turėjo tik 12 dienų 2-ajam vertinimui atlikti. Tačiau, pirma, reikia atsižvelgti į Banco Popular dydį ir svarbą. Kaip pažymi BPV, Banco Popular bendras balansas sudarė 130 mlrd. EUR ir jis turėjo daug turto, kurį buvo sunku įvertinti, pavyzdžiui, neveiksnaus, mokestinio ar nematerialiojo turto. Antra, per nustatytą terminą nebuvo galima gauti tam tikros informacijos.

294

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalyje aiškiai numatytas atvejis, kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos neįmanoma laikytis šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. be kita ko, atvejis, kai vertinimo neįmanoma papildyti tam tikra apskaitos dokumentuose ir registruose esančia informacija. Šioje nuostatoje taip pat pripažįstama, kad esama bet kokiam preliminariam vertinimui būdingo netikrumo, o jos antroje pastraipoje numatyta, kad į ją įtraukiamas papildomų nuostolių rezervas.

295

Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalies matyti, kad dėl būtinos skubos BPV, priimdama pertvarkymo schemą, galėjo remtis pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu.

296

Taigi, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalimi Deloitte tik nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog yra mažai laiko vertinimui atlikti, ji turėjo remtis neišsamia informacija, ir pažymėjo, kad jos atliktas vertinimas turi būti laikomas preliminariu vertinimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį.

297

Todėl tai, kad Deloitte nustatė, jog, atsižvelgiant į turimą laiką, tam tikra informacija buvo neišsami, nėra pakankamas pagrindas abejoti galimybe tvirtinant pertvarkymo schemą remtis 2-uoju vertinimu.

298

Be to, su 2-uoju vertinimu susiję neaiškumai yra pabrėžti techniniuose reguliavimo standartuose, iš kurių matyti, kad vertindamas ir diskontuodamas pinigų srautus, kurių subjektas gali tikėtis iš esamo turto ir įsipareigojimų, vertintojas turi remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis ir atsižvelgti į įvairius veiksnius bei aplinkybes.

299

Konkrečiai dėl perleidimo vertės nustatymo techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5 dalyje, numatyta:

„[p]erleidimo vertę nustato vertintojas, remdamasis pinigų srautais, atėmus perleidimo išlaidas ir tikėtiną bet kokių suteiktų garantijų vertę, kurių subjektas gali pagrįstai tikėtis tuo metu esamomis rinkos sąlygomis tvarkingai pardavęs arba perleidęs turtą arba įsipareigojimus. Kai tinka, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių bus imtasi pagal pertvarkymo schemą, vertintojas gali nustatyti perleidimo vertę, to pardavimo arba perleidimo stebimai rinkos kainai taikydamas sumažinimą, susijusį su galima pagreitinto pardavimo nuolaida. Siekdamas nustatyti turto, kurio rinka nėra likvidi, perleidimo vertę, vertintojas atsižvelgia į stebimas kainas rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, arba skaičiavimus modeliuoja naudodamas stebimus rinkos parametrus, kai reikia, atsižvelgdamas į nuolaidas dėl nelikvidumo.“

300

Techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 6 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 6 dalyje, nurodomi įvairūs veiksniai, į kuriuos vertintojas atsižvelgia ir kurie gali daryti įtaką perleidimo vertei bei perleidimo terminams.

301

Tai rodo, kad 2-asis vertinimas buvo grindžiamas prielaidomis ir priklausė nuo daugelio veiksnių. Taigi siekdama pagal techninius reguliavimo standartus nustatyti Banco Popular pardavimo vertę pertvarkymo dieną, 2-ajame vertinime Deloitte rėmėsi įverčiais ir perspektyviniais vertinimais, o gautą rezultatą pateikė verčių intervalo forma.

302

Taigi reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į skiriamo laiko ir turimos informacijos ribotumą, bet kokiam preliminariam vertinimui, atliekamam pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, būdingi tam tikri neaiškumai ir apytiksliai vertinimai ir kad Deloitte suformuluoti atsargūs vertinimai negali reikšti, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

303

Trečia, ieškovai teigia, kad 2-ajame vertinime pateikto blogiausio ir geriausio scenarijaus intervalas BPV turėjo tapti įspėjimu, kad šis vertinimas yra nepatikimas. 2017 m. kovo 31 d.Banco Popular grynasis turtas sudaręs 10,78 mlrd. eurų, o tai sunkiai suderinama su šiuo intervalu.

304

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Deloitte 2-ajame vertinime nurodė, jog jos atlikto vertinimo rezultatai svyravo nuo 1,3 mlrd. iki minus 8,2 mlrd. eurų, o geriausias įvertis, t. y. minus 2 mlrd. eurų, pateko į šį intervalą.

305

Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovai tik ginčija šio intervalo patikimumą, nepateikdami konkrečių argumentų, kuriais užginčytų jo apskaičiavimo būdą arba nustatytų, kokios klaidos buvo padarytos vertinant kiekvieną turto klasę.

306

Ieškovų pateiktas palyginimas su Banco Popular grynojo turto būkle 2017 m. kovo 31 d. yra nereikšmingas, nes atitinka Banco Popular balansinę vertę, nustatytą prieš pertvarkymą. Taigi, pirma, apskaičiuojant šią vertę neatsižvelgiama į tai, kad po šios datos Banco Popular padėtis labai pablogėjo. Antra, ji atspindi Banco Popular balansinę vertę, o ne pardavimo vertę, kuri atitinka Banco Popular ekonominę vertę potencialiam pirkėjui, kuri turėjo būti nustatyta atliekant 2-ąjį vertinimą.

307

Antra, reikia pažymėti, kad intervalo apimtis grindžiama 2-ajame vertinime naudotu metodu.

308

Šiuo klausimu, kiek tai susiję su 2-ajame vertinime naudota metodika, Deloitte nurodė, kad taikė skirstymą į kategorijas, koreguodama kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės buhalterines vertes, kad apskaičiuotų nuostolius ir pelną bei kitus koregavimus, kuriuos bet kuris įgijėjas taikytų vertei. Ji pateikė kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės vertinimo intervalą.

309

Šis metodas atitinka techninių reguliavimo standartų 2 straipsnio 3 dalį, pakartotą Deleguotojo reglamento 2018/345 2 straipsnio 3 dalyje; joje nurodyta:

„[v]ertintojas pateikia geriausią konkretaus turto, įsipareigojimo ar jų derinių vertės taškinį įvertį. Kai tinka, vertinimo rezultatai taip pat pateikiami verčių intervalų forma.“

310

Taigi, sudėjus mažiausias kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės vertes, gaunamas mažiausias intervalo įvertis, o sudėjus didžiausias vertes – didžiausias. Taigi 2-ajame vertinime nustatyto intervalo apimtis paaiškinama šiuo metodu.

311

Be to, kaip nurodo BPV, atsižvelgiant į visą Banco Popular balanso dydį, kuris viršija 130 mlrd. eurų, abiejų intervalų verčių skirtumas sudarė tik apie 7 % balanso vertės. Taigi šis skirtumas atspindi su vertinimo procesu susijusio neapibrėžtumo laipsnį.

312

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydama, jog 2-asis vertinimas buvo nešališkas, atsargus ir tikroviškas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį.

313

Taigi antrąjį prieštaravimą dera atmesti.

314

Ieškovai priekaištauja BPV dėl to, kad ji neatliko galutinio ex post vertinimo „kuo skubiau“ ir taip pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį, nors 1-ojo nepriklausomo vertinimo nebuvo, 1-asis ir 2-asis vertinimai buvo preliminarūs, jie yra nepatikimi ir aiškiai nurodoma, kad po jų bus atliktas galutinis ex post vertinimas. Ieškovai teigia, kad jie buvo informuoti, jog galutinis ex post vertinimas nebus atliktas, kai BPV atsakė į Bendrojo Teismo šioje byloje pateiktą klausimą.

315

Iš tikrųjų 2018 m. liepos 30 d. BPV, atsakydama į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemonę pateiktus klausimus, nurodė, kad po 2-ojo vertinimo nebus atliktas galutinis ex post vertinimas. Ji manė, kad dėl šio atvejo ypatumų ji turėjo prieiti prie išvados, jog galutinis ex post vertinimas nepadeda įgyvendinti jokio praktinio tikslo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį ir nelemia to paties reglamento 20 straipsnio 12 dalyje numatyto sprendimo dėl kompensavimo.

316

Pažymėtina, kad galutinis ex post vertinimas, numatytas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje, iš esmės yra vėlesnis už pertvarkymo schemos patvirtinimą ir Komisijos sprendimą.

317

Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 295 punkte, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalį preliminarus vertinimas, kaip antai 2-asis vertinimas, yra tinkamas pagrindas patvirtinti pertvarkymo schemą.

318

Pakanka priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl vertinant tokio akto teisėtumą negalima atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias priėmus Sąjungos aktą (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T‑201/11 EU:T:2014:1096, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

319

Iš to darytina išvada, kad galutinio ex post vertinimo, kuris akivaizdžiai yra vėlesnis už pertvarkymo schemos priėmimą, atlikimas ar neatlikimas neturėtų turėti įtakos ginčijamų sprendimų galiojimui. Todėl trečiasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip netinkamas.

320

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas.

321

Ieškovai teigia, kad BPV ir Komisija pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, nes manė, kad šiose nuostatose nustatytos sąlygos buvo įvykdytos.

322

Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV priima pertvarkymo schemą tik tuo atveju, jeigu mano, kad įvykdytos šios sąlygos:

323

Šis ieškinio pagrindas suskirstytas į dvi dalis, atitinkančias kiekvieną iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų sąlygų.

324

Ieškovai teigia, kad pertvarkymo priemonėje pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima įrodyti, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta. Jie tvirtina, kad pertvarkymo dieną Banco Popular buvo iškilusi laikina likvidumo problema, kurią sukėlė indėlių atsiėmimas, o ne mokumo problema. Iš pertvarkymo schemos matyti, kad ECB išvada, jog ši sąlyga įvykdyta, buvo pagrįsta tuo, kad Banco Popular likvidumo padėtis sparčiai blogėjo. Ieškovų nurodyto eksperto teigimu, laikinos likvidumo krizės nepakanka, kad būtų įrodyta, jog Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti.

325

Visų pirma reikia priminti, kad 2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo įvertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Šiame vertinime ECB, atsižvelgdamas, be kita ko, į pernelyg didelį indėlių sumažėjimą, Banco Popular pinigų srautų praradimo spartą ir tai, kad jis negalėjo įgyti kito likvidžiojo turto, nurodė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

326

Ieškinyje ieškovų cituojama 2017 m. liepos 25 d. ECB priežiūros valdybos pirmininkės rašto, adresuoto vienam Parlamento nariui, ištrauka šiuo klausimu tik patvirtina, kad ECB nustatė, jog Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti dėl jo likvidumo padėties, o ne dėl jo balansinio nemokumo. Tame rašte paaiškinta:

„ECB sprendimas, kad bankas žlunga arba galėtų žlugti, buvo priimtas remiantis nepakankamais grynųjų pinigų ištekliais. Tą dieną nebuvo pakankamai objektyvių įrodymų, kad ECB, remdamasis banko kapitalo padėtimi, būtų galėjęs nustatyti, jog bankas žlugo arba galėjo žlugti. Žinoma, ECB atidžiai stebėjo ne tik banko likvidumo, bet ir jo kapitalo padėtį. Jo struktūrinės problemos (nelikvidžiojo turto lygis, jo maža aprėptis ir mažas pelningumas) atitinka ECB nustatytus atitinkamus nuosavo kapitalo reikalavimus.“

327

Antra, 2017 m. birželio 6 d. raštu Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

328

2017 m. birželio 6 d. ECB skirtame rašte Banco Popular remiasi pagal Reglamento Nr. 575/2013 414 straipsnį ECB pateiktu pranešimu dėl būtiniausių reikalavimų, susijusių su likvidumo poreikių patenkinimu, pažeidimo ir daro nuorodą į priede pateiktą jos valdybos atliktą vertinimą, pagal kurį Banco Popular žlunga, ir į informaciją bei analizę, kuria rėmėsi ECB, darydamas šią išvadą.

329

Tame rašte nurodyta:

„[r]emdamasi Ispanijos įstatymo Nr. 11/2015 21.4 straipsniu ir 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento [(ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016, p. 1)], 45 ir 46 straipsniais, Banco Popular šiuo raštu praneša, kad jos valdyba įvertino, jog bankas buvo arti galimo žlugimo.“

330

Trečia, pertvarkymo schemos 2 straipsnyje BPV priminė ECB vertinimo išvadą, o 2.2 straipsnyje padarė išvadą, kad, remiantis ECB vertinimu, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga yra įvykdyta.

331

Taigi nagrinėjamu atveju Banco Popular žlugimas arba galimas žlugimas buvo konstatuotas remiantis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktu, pagal kurį, taikant to paties straipsnio 1 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jeigu jis yra tokioje situacijoje:

„subjektas negali arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimiausioje ateityje negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų.“

332

Visų pirma reikia pažymėti, kad nei ECB, nei BPV nesirėmė situacija, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies b punkte, pagal kurį laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jei „subjekto turtas yra mažesnis už jo įsipareigojimus arba remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad subjekto turtas artimiausioje ateityje bus mažesnis už jo įsipareigojimus“.

333

Taigi subjekto nemokumas nėra žlugimo ar galimo žlugimo pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą sąlyga, todėl tai nėra pertvarkymo veiksmo patvirtinimo sąlyga.

334

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 57 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, numatyta:

„sprendimas pertvarkyti subjektą turėtų būti priimtas anksčiau, nei finansų sektoriaus subjektas tampa nemokus pagal balansą ir kol dar neišseko jo nuosavas kapitalas. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas nustačius, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir kad jokios alternatyvios privačiojo sektoriaus priemonės per pagrįstą laikotarpį neužkirstų kelio žlugimui.“

335

Taigi, priešingai, nei teigia ieškovai, Banco Popular nemokumas nebuvo vienintelė sąlyga, kad galėtų būti laikoma, jog jis žlunga ar galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą. Tai, kad subjektas yra mokus pagal jo balansą, nereiškia, kad jis turi pakankamai lėšų, t. y. lėšų skoloms apmokėti ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti.

336

Antra, pažymėtina, kad pertvarkymo schemos 23 konstatuojamojoje dalyje BPV, remdamasi ECB atliktu vertinimu, konstatavo, kad nuo 2016 m. spalio mėn. gerokai pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis dėl indėlių atsiėmimo visuose klientų segmentuose. Iš to ji padarė išvadą, kad bankas neturėjo pakankamai galimybių atkurti likvidumą, kad užsitikrintų stabilumą ir galėtų įvykdyti įsipareigojimus iki termino pabaigos.

337

Pertvarkymo schemoje BPV išvardijo įvairius įvykius, dėl kurių nuo 2017 m. vasario mėn. staiga pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis. BPV, be kita ko, nurodo, kad 2017 m. vasario mėn. buvo paskelbta Banco Popular 2016 m. metinė ataskaita, kurioje pranešta apie 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, 5,7 mlrd. eurų specialiųjų atidėjinių poreikį ir naujo prezidento paskyrimą, o 2017 m. gegužės mėn. buvo paskelbta 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinė ataskaita, kurioje pranešta apie mažesnius nei tikėtasi rinkoje rezultatus. BPV nurodė, kad 2017 m. vasario, balandžio ir birželio mėn. įvairios reitingų agentūros sumažino Banco Popular reitingus. Ji taip pat pažymėjo, kad dėl žiniasklaidos nuolat platintos neigiamos informacijos apie Banco Popular finansinius rezultatus ir tariamai gresiančią jo bankroto ar nelikvidumo riziką padaugėjo indėlių atsiėmimo atvejų.

338

Be to, BPV pertvarkymo schemoje nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d.Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas tapo mažesnis už minimalią 80 % ribą, nustatytą Reglamento Nr. 575/2013 460 straipsnio 2 dalies c punkte, ir kad Banco Popular nepavyko atkurti jo atitikties šiai ribai pertvarkymo schemos priėmimo dieną.

339

Reglamento Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje taip apibrėžiamas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas:

„[į]staigos turi turėti likvidžiojo turto, kurio verčių suma padengia netenkamų pinigų srautą atėmus gaunamų pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, kad įstaigos išlaikytų likvidumo atsargą, kurios pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms. Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu įstaigos gali naudoti savo likvidųjį turtą savo grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.“

340

Iš šių duomenų matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, ECB atlikto vertinimo dieną Banco Popular likvidumo problema negalėjo būti laikoma tik laikina. Tai, beje, patvirtina ir faktas, kad tą pačią dieną bankas pats informavo ECB, jog žlunga dėl likvidumo problemų.

341

Be to, kaip pažymėjo BPV, šie įvairūs aspektai išdėstyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Gairėse dėl skirtingų aplinkybių, kai įstaiga laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, aiškinimo pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 6 dalį (EBA/GL/2015/07; toliau – EBI gairės).

342

Šių nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomų gairių tikslas yra nustatyti objektyvius veiksnius, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma, ar įstaiga žlunga arba gali žlugti, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies a–c punktuose nustatytas aplinkybes. Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punkto redakcija yra tapati Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkto redakcijai.

343

Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad BPV, Taryba ir Komisija deda visas pastangas laikytis visų EBI gairių ir rekomendacijų, susijusių su tos rūšies užduotimis, kurias turi atlikti tos institucijos.

344

Remiantis EBI gairėmis, įstaiga turi būti laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punktą, jeigu ji pažeidžia teisės aktuose nustatytus reikalavimus likvidumo srityje, jei suėjus terminui negali apmokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų arba yra objektyvių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą, kad taip atsitiks artimoje ateityje.

345

Tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, EBI gairėse išskiriami, be kita ko, šie: pirma, svarbūs neigiami pokyčiai, darantys poveikį įstaigos likvidumo pozicijos raidai ir jos finansavimo modelio tvarumui bei būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui, kaip nustatyta Reglamente Nr. 575/2013, taip pat to reglamento 105 straipsnyje nustatytų papildomų reikalavimų ar bet kokių nacionalinių būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui; antra, reikšminga neigiama įstaigos einamųjų ir būsimų įsipareigojimų raida, kurią vertinant tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į tikėtiną ir išimtinį grynųjų pinigų netekimą, įskaitant atsirandančius potencialaus masinio indėlių atsiėmimo požymius; trečia, pokyčiai, dėl kurių galėtų labai nukentėti įstaigos geras vardas, visų pirma, kai viena ar kelios reitingų agentūros labai sumažina įstaigos reitingą, jeigu dėl to nuteka didelės finansavimo dalys arba įstaiga nebegali atnaujinti finansavimo ar pasinaudoti nuo išorės reitingų priklausančiomis sutarčių sąlygomis.

346

Įvairūs veiksniai, į kuriuos ECB ir BPV atsižvelgė pagal EBI gaires ir kurių, beje, ieškovai neginčijo, leido daryti išvadą, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną Banco Popular buvo žlungantis ar galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą.

347

Trečia, ieškovai negali teigti, kad BPV ir Komisijos atsisakymas leisti jiems susipažinti su dokumentais, kuriais jos rėmėsi, sutrukdė jiems pateikti argumentų, kuriais būtų galima pagrįstai paneigti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos įvykdymą.

348

Reikia konstatuoti, kad nuoroda į ECB vertinimą rezoliucinėje dalyje, ypač nuoroda į Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą, yra prie prašymo pridėtoje pertvarkymo schemos versijoje. Be to, nekonfidenciali ECB vertinimo versija buvo paskelbta ECB interneto svetainėje 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. prieš pateikiant dubliką.

349

Taigi, kaip pažymi BPV, objektyvūs elementai, kuriais buvo grindžiami vertinimai, kuriais nustatyta, kad Banco Popular dėl savo likvidumo padėties žlugo arba galėjo žlugti, buvo pateikti pertvarkymo schemoje ir ECB vertinime, su kuriais ieškovai galėjo susipažinti bent jau prieš pateikdami dubliką.

350

Be to, kaip teigia BPV ir per posėdį nurodė Banco Santander, vienas iš ieškovų, kaip Banco Popular valdybos narys, turėjo tiesioginę prieigą prie informacijos, susijusios su Banco Popular finansinės padėties raida.

351

Todėl manydamos, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta, BPV ir Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

352

Taigi pirmąją dalį reikia atmesti.

353

Ieškovai teigia, kad pertvarkymo priemonėje pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima įrodyti, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta. Jų nuomone, buvo kitų nei pertvarkymas privataus ar riziką ribojančio pobūdžio priemonių, kurias BPV ir Komisija turėjo išnagrinėti.

354

Pertvarkymo schemos 3 straipsnyje BPV, atsižvelgdama į ECB vertinimą, padarė išvadą, kad alternatyvios priemonės, galinčios užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per pagrįstą laikotarpį, nėra ir kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.

355

Kalbant konkrečiau, pertvarkymo schemos 3.2 straipsnyje BPV nurodė, kad nėra jokios pagrįstos tikimybės užkirsti kelią Banco Popular žlugimui kitomis privataus pobūdžio priemonėmis. Tokių priemonių nebuvimą galėjo lemti, be kita ko, šios aplinkybės:

356

Pertvarkymo schemos 3.3 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad nėra pagrindo tikėtis, jog priežiūros veiksmais, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui. BPV pažymėjo, kad vertindamas faktinį ar numatomą Banco Popular žlugimą ECB patvirtino, kad nebuvo prieinamų priežiūros ar ankstyvosios intervencijos veiksmų, kuriais būtų galima nedelsiant atkurti banko likvidumą suteikiant jam pakankamai laiko verslo sandoriui ar kitam sprendimui įgyvendinti. ECB, kaip kompetentingos institucijos, turimomis priemonėmis pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 2013/36 104 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai, arba pagal Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnį nebuvo galima užtikrinti, kad Banco Popular galės iki sueinant terminui padengti savo skolas ar įvykdyti kitus įsipareigojimus, atsižvelgiant į stebimą likvidumo pablogėjimo apimtį ir tempą.

357

Pertvarkymo schemos 3.4 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad taip pat nėra pagrindo tikėtis, jog pasinaudojus įgaliojimais nurašyti ir konvertuoti kapitalo priemones pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį, būtų išvengta Banco Popular žlugimo per pagrįstą laikotarpį. Visų pirma, BPV manė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Banco Popular dėl savo likvidumo padėties buvo žlungantis ar galintis žlugti, kapitalo nurašymo ir konvertavimo nebūtų pakakę banko likvidumui atkurti.

358

Ieškinyje ieškovai teigia, kad BPV paskelbtoje pertvarkymo schemos versijoje esantys duomenys, ypač 3.1–3.4 straipsniai, yra didžiąja dalimi suredaguoti, todėl jų nepakanka, kad būtų galima įrodyti, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.

359

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad mažiau redaguotose versijose, kurias BPV savo interneto svetainėje paskelbė paeiliui 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d., t. y. prieš pateikiant dubliką, buvo pateiktas visas šių punktų tekstas.

360

Dublike ieškovai teigia, kad BPV ir Komisijai atsisakius leisti joms susipažinti su dokumentais, kuriais jos rėmėsi, jos negali atsakyti į atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus. Tačiau ieškovai nenurodo, į kokius argumentus jie negalėtų atsakyti.

361

Pirma, ieškovai teigia, kad apie tai, jog nėra jokių kitų privataus pobūdžio priemonių, BPV tik „sprendė“ iš tam tikrų veiksnių, o to nepakanka Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimams įvykdyti. Pirmasis veiksnys būtų Banco Popular2017 m. birželio 6 d. raštas ECB, kuriame jis nurodė, kad gali žlugti. Šiuo raštu negali būti remiamasi taikant Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą antrąją sąlygą. Antrasis veiksnys – teiginys, kad privataus pardavimo procedūra nebuvo baigta per terminą, per kurį Banco Popular galėjo suėjus terminui sugrąžinti skolas ir įvykdyti kitus įsipareigojimus. Tačiau ši procedūra nebuvo sėkminga dėl BPV, kurios pirmininkės pareiškimai esą padidino Banco Popular likvidumo problemas.

362

Dėl šio sprendimo 328 ir 329 punktuose nurodyto 2017 m. birželio 6 d.Banco Popular rašto ECB ieškovai savo atsiliepime į įstojimo į bylą paaiškinimus pateiktame šio rašto turinio aprašyme pripažįsta, kad Banco Popular valdyba padarė išvadą, jog bankas susidūrė su rimtomis likvidumo problemomis ir kad jis galėjo žlugti.

363

Reikia konstatuoti, kad informuodama ECB, jog Banco Popular gali žlugti, valdyba būtinai pripažino, kad nebėra jokio sprendimo, kuris padėtų išvengti tokios padėties. Todėl, priešingai nei teigia ieškovai, šio rašto turinys yra svarbus vertinant, ar Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta.

364

Kalbant apie pertvarkymo schemoje išdėstytą teiginį, kad per privataus pardavimo procedūrą teigiamo rezultato nebūtų pavykę pasiekti per laikotarpį, per kurį bankas būtų galėjęs suėjus terminui sugrąžinti skolas arba įvykdyti kitus įsipareigojimus, pažymėtina, kad tai taip pat yra reikšminga faktinė aplinkybė, kuria remdamasi BPV padarė išvadą, jog šis pardavimas nebuvo privataus pobūdžio veiksmas, galintis užkirsti kelią Banco Popular įsipareigojimų neįvykdymui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą.

365

Dėl ieškovų argumento, kad privatus pardavimas buvo nesėkmingas dėl BPV ir ypač jos pirmininkės pareiškimų, pakanka pažymėti, kad jis grindžiamas tik nepagrįstu teiginiu ir, bet kuriuo atveju, yra nereikšmingas. Iš tikrųjų, pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą BPV turėjo nustatyti, kad privačių alternatyvų pertvarkymui nėra, ir objektyviai pažymėjo, kad Banco Popular inicijuota privataus pardavimo procedūra nebuvo sėkminga. Šiuo aspektu motyvai, dėl kurių šis privatus sprendimas nebuvo įmanomas, nebuvo reikšmingi.

366

Be to, priešingai nei teigia ieškovai, iš pertvarkymo schemos 3.1–3.4 straipsnių matyti, kad darydama išvadą, jog nėra galimybės pasinaudoti jokia kita privačia priemone, BPV rėmėsi ne tik šiais dviem aspektais. BPV taip pat nustatė, kad buvo mažai tikėtina, kad bankas per reikiamą laiką galės sukaupti papildomų lėšų, sudarydamas sandorius rinkoje, vykdydamas centrinio banko operacijas arba panaudodamas jo rezervo fonde ir gaivinimo planuose numatytas priemones, ir kad, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo blogėjimo spartą, skubios paramos likvidumui padidinti būtų nepakakę.

367

Antra, ieškovai teigia, kad BPV nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pertvarkymo schemoje išdėstytą teiginį, jog nebuvo pagrįstos tikimybės, kad rizikos ribojimo priemonėmis, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui. BPV neatsižvelgė į galimybę suteikti skubią paramą likvidumui padidinti, kurią skyrus būtų buvę pakankamai laiko privataus pardavimo procedūrai užbaigti arba įsitikinti, kad kitų privataus pobūdžio priemonių, kaip antai turto pardavimo ar kapitalo didinimo, nebuvo. Prie prašymo pridėtoje eksperto ataskaitoje teigiama, kad Banco Popular turėjo pakankamai garantijų, kad būtų galima pateisinti skubios paramos likvidumui padidinti suteikimą, ir pertvarkymo buvo galima išvengti.

368

Ieškovai teigia, kad iš dviejų 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko raštų ECB matyti, jog Banco Popular suteikė garantiją, pagrindžiančią visos prašomos skubios paramos likvidumui padidinti suteikimą. Ispanijos bankas teigia, kad šios skubios paramos likvidumui padidinti būtų pakakę Banco Popular trumpalaikiams likvidumo poreikiams patenkinti. ECB būtų pritaręs prašomos skubios paramos likvidumui padidinti suteikimui, o jos suma būtų leidusi Banco Popular užbaigti savo pardavimo procedūrą arba savo kapitalo didinimo programą. Ieškovai teigė, kad jie nežino, kodėl nebuvo suteikta skubi parama likvidumui padidinti, kuriai pritarė Ispanijos bankas ir ECB. Jie pažymi, kad tik po to, kai ECB paskelbė, kad Banco Popular faktiškai arba numanomai nevykdo įsipareigojimų, Ispanijos bankas atšaukė savo sutikimą suteikti šią skubią paramą likvidumui padidinti.

369

Reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 6 d. ECB, vertindamas Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo padėtį, pažymėjo, kad nors Banco Popular parengė įvairių papildomų likvidumo užtikrinimo priemonių keliomis savaitėmis anksčiau ir pradėjo jas įgyvendinti, gaunamų ar dar laukiamų įplaukų nepakako šio banko likvidumo blogėjimui kompensuoti vertinimo atlikimo datą. ECB nurodė, kad net pasinaudojus skubia parama likvidumui padidinti, dėl kurios ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų 2017 m. birželio 5 d., tą dieną grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

370

Pertvarkymo schemos 26 konstatuojamosios dalies c punkte BPV konstatavo, kad, neprieštaraujant ECB, 2017 m. birželio 5 d.Banco Popular gavo pradinę skubią paramą likvidumui padidinti, tačiau Ispanijos bankas neturėjo galimybių jam suteikti papildomos skubios paramos likvidumui padidinti.

371

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 5 d. rašte Ispanijos bankas paprašė ECB pritarti skubiai paramai Banco Popular likvidumui padidinti, kad būtų išspręsta sunki likvidumo krizė, su kuria jis buvo susidūręs. Tą pačią dieną ECB gavo naują Ispanijos banko raštą, kuriame buvo pateiktas prašymas dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti, nes pastarasis jam pranešė apie ypač didelį grynųjų pinigų judėjimą. Iš šių dviejų tą pačią dieną ECB gautų raštų matyti, kad Banco Popular grynųjų pinigų išteklių situacija pablogėjo.

372

Taigi pertvarkymo schemos 3.2 straipsnio d punkte BPV taip pat konstatavo, kad, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo blogėjimo spartą, skubios paramos likvidumui padidinti būtų nepakakę.

373

Reikia pažymėti, kad kitą dieną po šios pirmosios paramos likvidumui padidinti, t. y. 2017 m. birželio 6 d., dėl grynųjų pinigų atsiėmimo apimties ir greitumo ECB ir Banco Popular valdyba padarė išvadą, kad, 2017 m. birželio 7 d. suėjus terminui, bankas nebegalės padengti skolų ar kitų įsipareigojimų. Taigi, kadangi buvo konstatuotas Banco Popular žlugimas, nebebuvo įmanoma papildoma skubi parama likvidumui padidinti.

374

Be to, reikia priminti, kad BPV neatlieka jokio vaidmens teikiant skubią paramą likvidumui padidinti; ji priskirtina nacionalinių centrinių bankų kompetencijai.

375

Taigi pertvarkymo schemoje BPV galėjo tik konstatuoti, pirma, kad ECB, atlikdamas Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėties vertinimą, manė, kad jo patvirtinta skubi parama likvidumui padidinti nepadėjo išspręsti Banco Popular likvidumo krizės, ir, antra, kad Ispanijos bankas nesuteikė Banco Popular papildomos skubios paramos likvidumui padidinti.

376

Todėl BPV negalėjo atsižvelgti į sprendimą, kuris nepriklausė jos kompetencijai ir kuris nebebuvo įmanomas, kai ECB ir pats Banco Popular nusprendė, kad bankas žlunga arba gali žlugti.

377

Vadinasi, ieškovai negali priekaištauti BPV dėl to, kad ji neatsižvelgė į galimybę gauti skubią paramą likvidumui padidinti, kuria pasinaudojus būtų buvę pakankamai laiko privataus pobūdžio veiksmui patvirtinti, privataus pardavimo procedūrai užbaigti arba įsitikinti, kad kitų privataus pobūdžio veiksmų nėra.

378

Dėl ieškovų argumento, kad jie nežinojo, kodėl Ispanijos bankas nesuteikė papildomos skubios paramos likvidumui padidinti, pakanka pažymėti, kad jis yra nereikšmingas. Iš tiesų, kadangi BPV galėjo atsižvelgti tik į Ispanijos banko atsisakymą suteikti Banco Popular papildomą skubią paramą likvidumui padidinti, šio atsisakymo priežastys nėra svarbios vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą.

379

Vadinasi, prie ieškinio pridėta 2017 m. rugpjūčio 3 d. eksperto ataskaita, kurioje pateikiama pertvarkymo schemos analizė, taip pat yra nereikšminga, nes, ieškovų teigimu, joje nustatyta, kad Banco Popular turėjo pakankamai garantijų, kad galėtų pasinaudoti skubia parama likvidumui padidinti.

380

Taigi, priešingai nei teigia ieškovai, skubi parama likvidumui padidinti nebuvo pertvarkymo schemai alternatyvi priemonė.

381

Trečia, ieškovai teigia, kad buvo privataus pobūdžio sprendimų, kurie galėtų išspręsti Banco Popular likvidumo problemas ir kuriuos būtų galima įgyvendinti per pagrįstą laikotarpį. Jie išvardijo keletą priemonių ir nurodė, kad jos galėjo būti įgyvendintos, jei Ispanijos bankui būtų buvę leista suteikti visą prašomą skubią paramą likvidumui padidinti.

382

Kaip nurodo Banco Santander, šie sprendimai grindžiami klaidinga prielaida, kad 2017 m. birželio 6 d.Banco Popular galėjo pasinaudoti papildoma skubia parama likvidumui padidinti.

383

Kadangi buvo nustatyta, kad BPV pertvarkymo plane galėjo atsižvelgti tik į tai, kad Ispanijos bankas negalėjo skubiai suteikti Banco Popular papildomos skubios paramos likvidumui padidinti, ieškovai neįrodė, kad jų nurodyti privataus pobūdžio sprendimai buvo įmanomi.

384

Bet kuriuo atveju ieškovai neįrodė, kad jų nurodyti sprendimai galėjo būti įgyvendinti per pakankamai trumpą laikotarpį, kad 2017 m. birželio 6 d.Banco Popular būtų galėjęs išspręsti savo likvidumo problemą ir nebūtų pripažintas žlungančiu arba galinčiu žlugti.

385

Pirma, ieškovai tvirtina, kad 2017 m. balandžio 10 d. vykusiame metiniame susirinkime Banco Popular akcininkai patvirtino įgaliojimą valdybai leisti padidinti kapitalą suma, lygia 50 % banko įstatinio kapitalo. Jie taip pat remiasi prie ieškinio pridėtais dokumentais, visų pirma dviejų ieškovų, A. Del Valle Ruiz ir Ruiz Sacristán, pareiškimais, jog svarbūs suinteresuotieji subjektai buvo pasirengę įnešti dideles kapitalo sumas, kad padėtų Banco Popular įveikti trumpalaikes likvidumo problemas. Ši kapitalo injekcija būtų atkūrusi pasitikėjimą banku ir suteikusi daugiau laiko privataus pardavimo procesui įvykdyti.

386

Jie taip pat nurodo, kad 2017 m. gegužės mėn. Deutsche Bank apskaičiavo, jog Banco Popular reikia 4 mlrd. EUR kapitalo injekcijos ir A. Del Valle Ruiz ir kiti investuotojai buvo pasirengę prisidėti įnešdami 50 % šios sumos, kad 2017 m. birželio 3 d.Barclays Bank pasiūlė Banco Popular dalyvauti didinant kapitalą, o 2017 m. birželio 5 d.Deutsche Bank informavo Banco Popular, kad yra suinteresuotas dalyvauti didinant kapitalą 2 mlrd. EUR. Be to, 2017 m. gegužės pabaigoje Pacific Investment Management Company LLC (PIMCO), kaip pranešama, įsipareigojo kapitalo didinimo atveju skirti iki 300 mln. eurų.

387

Pakanka pažymėti, kad iš prie ieškinio pridėtų A. Del Valle Ruiz ir Ruiz Sacristán pareiškimų matyti, jog pertvarkymo datą Banco Popular akcininkų kurtas kapitalo didinimo projektas buvo tik parengiamajame etape. Pavyzdžiui, ieškovai ieškinyje remiasi ištrauka iš A. Del Valle Ruiz pareiškimo, kuriame jis nurodo, kad 2017 m. birželio 2 d. su kitu investuotoju diskutavo dėl susitikimo su vienu investiciniu banku dėl tinkamiausio kapitalo didinimo organizavimo būdo ir kad šis susitikimas buvo numatytas 2017 m. birželio 5 d.

388

Kalbant apie Barclays Bank ir Deutsche Bank raštus, pažymėtina, kad juose nėra jokio tvirto šių bankų įsipareigojimo dalyvauti didinant Banco Popular kapitalą, jie tiesiog atspindi diskusijas dėl galimo kapitalo didinimo ateityje. Iš šių raštų matyti, kad jų išsiuntimo dieną Banco Popular kapitalo didinimo projektas dar buvo labai ankstyvame etape.

389

Taigi Banco Popular skirtame 2017 m. birželio 3 d. rašte, kurio ištrauka pridėta prie dubliko, Barclays Bank tik daro nuorodą į neseniai vykusias diskusijas dėl kapitalo padidinimo, kurių tikslas – patenkinti Banco Popular papildomų atidėjinių poreikius ir pasiekti gerokai didesnį kapitalo lygį, kad būtų sumažinta jam kylanti rizika, susijusi su konkrečiu pavojumi, kylančiu dėl nekilnojamojo ir kito nelikvidžiojo turto. Vadinasi šio rašto ištraukoje, pirma, nėra nieko, kas rodytų, jog Barclays Bank buvo pasirengęs dalyvauti didinant kapitalą, ir, antra, jame nenurodyta likvidumo krizė, su kuria susidūrė Banco Popular, ir nepasiūlyta jokio sprendimo, kuriuo būtų galima tai ištaisyti.

390

2019 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują ieškovų įrodymą, pateiktą remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, – šio rašto viso teksto versiją.

391

Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

392

2019 m. spalio 7 d. rašte ieškovai pavėluotą šio dokumento pateikimą grindžia tuo, kad jis buvo atskleistas žiniasklaidoje ir nuo tada yra viešai prieinamas, tačiau dar nebuvo viešai prieinamas 2019 m. rugsėjo 30 d., kai jie pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų.

393

Tačiau reikia pažymėti, kad ieškovai nenurodo, kokią dieną šis dokumentas tariamai buvo atskleistas žiniasklaidoje. Šiuo klausimu BPV pastabose dėl šio naujo įrodymo pateikimo nurodė, kad neredaguota šio rašto versija buvo paskelbta 2019 m. balandžio 9 d.Diario16 interneto svetainėje.

394

Iš to matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, Barclays Bank rašto neredaguotas variantas buvo viešai prieinamas iki jų pastabų dėl įstojimo į bylą paaiškinimų pateikimo. Iš to matyti, kad ieškovai nepagrindė pavėluoto šio dokumento pateikimo ir kad jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nenagrinėjant jo įrodomosios galios.

395

Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad šio rašto turinys nepagrindžia ieškovų argumento, kad kapitalo didinimas buvo reali alternatyva, ir neįrodo, kad Barclays Bank ketino ateityje finansiškai prisidėti didinant Banco Popular kapitalą. Iš tikrųjų tame rašte Barclays Bank dar kartą patvirtino savo paramą bankui Banco Popular ir nurodė, kad gali padėti jam sudaryti šį svarbų sandorį. Barclays Bank pareiškė, kad yra suinteresuotas pasirašyti 50 % sandorio rinkos sąlygomis kaip pasaulinis koordinatorius arba apskaitos tvarkytojas. Jis pridėjo teisines išlygas, patvirtintas elektroniniame lydraštyje, kuriame teigiama, kad „bet koks įsipareigojimas ar pasiūlymas, susijęs su tokiu pasirašymu, reikštų atskirą (-us) susitarimą (-us), kurį (-iuos) Banco Popular sudarytų su [juo], jeigu rinkos sąlygos būtų patenkinamos, išankstinis patikrinimas būtų buvęs sėkmingas, šalys būtų susitarusios dėl sąlygų ir kainų tą dieną <…> ir būtų gauti visi reikalingi vidiniai leidimai“. Galiausiai Barclays Bank pažymėjo, kad šis raštas nėra pasiūlymas pasirašyti sandorį ar gauti kokį nors finansavimą ir juo nesiekiama sukurti jo ir Banco Popular teisinių santykių.

396

Prie dubliko pridėtame 2017 m. birželio 5 d.Banco Popular skirtame rašte Deutsche Bank tik paminėjo savo suinteresuotumą užtikrinti 50 % galimo kapitalo padidinimo 4 mlrd. eurų suma. Rašte nurodoma tik tai, kad „akivaizdu, jog yra tam tikros sąlygos, tačiau raštas grindžiamas mūsų įsitikinimu, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios, mūsų nuomone, gali iš tikrųjų susiklostyti, [kapitalo] didinimas galėtų būti įgyvendintas siekiant stabilizuoti banko padėtį“. Taigi šis raštas neturėtų būti aiškinamas kaip apimantis tvirtą Deutsche Bank įsipareigojimą ir nėra susijęs su sprendimu, kuriuo siekiama išspręsti Banco Popular likvidumo krizę.

397

Teigdami, kad PIMCO dalyvavo didinant kapitalą, ieškovai remiasi citata iš vieno 2017 m. gruodžio 11 d.El Mundo straipsnio. Pakanka pažymėti, kaip tai daro Komisija, kad tame straipsnyje taip pat teigiama, jog PIMCO nepatvirtino savo veiklos, susijusios su Banco Popular.

398

Antra, ieškovai teigia, kad Banco Popular taip pat buvo pasirengęs parduoti nestrateginį turtą.

399

Pakanka konstatuoti, kad šis paprastas ieškinyje išdėstytas teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nes prie atsakymo pridėti dokumentai, kuriais remiasi ieškovai, nėra susiję su turto pardavimo planais. Bet kuriuo atveju, kaip teigia ieškovai, tai buvo tik projektai. Taigi ieškovai neįrodė, kad tokie turto pardavimai, kurie buvo tik parengiamajame etape, galėjo būti užbaigti keliomis savaitėmis anksčiau ir galėjo būti įvykdyti skiriant pakankamai laiko, kad Banco Popular galėtų rasti pakankamai grynųjų pinigų savo įsipareigojimams įvykdyti 2017 m. birželio 7 d.

400

Trečia, visų pirma, ieškovai teigia, kad BBVA norėjo pateikti pasiūlymą įsigyti Banco Popular, tačiau BPV ir FROB tariamai nesuteikė jam pakankamai laiko konkurencingam pasiūlymui pateikti ir kad ginčijamais sprendimais buvo užkirstas kelias konkurencingam pardavimui.

401

Šis argumentas yra nereikšmingas, nes ieškovų minima Banco Popular pardavimo procedūra yra susijusi ne su alternatyva pertvarkymui, o su pardavimo procedūra, kurią FROB suorganizavo vykdydama pertvarkymo procedūrą.

402

Be to, ieškovai tvirtina, kad jei prašoma skubi parama likvidumui padidinti būtų buvusi suteikta visa apimtimi, būtų buvęs pateiktas geresnis Banco Popular įsigijimo pasiūlymas ir kad Banco Santander buvo pasirengęs sumokėti 200 mln. eurų, tačiau atsiėmė savo pasiūlymą, kai sužinojo, kad yra vienintelis konkurso dalyvis.

403

Pakanka pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas klaidinga prielaida, jog Banco Popular būtų buvusi suteikta papildoma skubi parama likvidumui padidinti. Be to, teiginys, kad Banco Santander buvo pasirengęs pasiūlyti didesnę kainą ir kad prieš baigiantis FROB organizuotai pardavimo procedūrai jam buvo pranešta, jog jis yra vienintelis konkurso dalyvis, yra nepagrįstas.

404

Iš to, kas pirmiau išdėstyta, matyti, kad ieškovai nenustatė, jog jų nurodytos alternatyvios priemonės galėjo būti įgyvendintos skubiai ir kad jos būtų padėjusios Banco Popular atkurti savo likvidumą per pakankamai trumpą laiką, taigi neįrodė, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą konstatuodama, jog nebuvo alternatyvių pertvarkymui priemonių, kuriomis buvo galima užkirsti kelią faktiniam ar numatomam Banco Popular žlugimui 2017 m. birželio 6 d.

405

Be to, ieškovai negali priekaištauti BPV, kad ši neatsižvelgė į jų nurodytus veiksmus. Iš tikrųjų, kaip nurodo Komisija ir BPV, pastaroji pagrįstai galėjo vertinti tik tuos veiksmus, kurie iš tikrųjų galėjo būti įgyvendinti atitinkamomis aplinkybėmis ir per nustatytus terminus.

406

Taigi BPV neprivalėjo atsižvelgti į priemones, kuriomis nebuvo galima išspręsti neatidėliotinos problemos, susijusios su sparčiai blogėjančia Banco Popular likvidumo padėtimi, kuri buvo banko žlugimo arba galimo žlugimo priežastis.

407

Iš to, kas pirmiau nurodyta, matyti, kad manydamos, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta, BPV ir Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

408

Todėl antrąją dalį, taigi ir ieškinio penktąjį pagrindą, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

409

Ieškovai teigia, kad BPV ir Komisija pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį, nes manė, kad buvo įvykdytos sąlygos, leidžiančios pasinaudoti įgaliojimais nurašyti ir konvertuoti atitinkamas nuosavo kapitalo priemones. Ieškovai remiasi savo argumentais, nurodytais ieškinio penktajame pagrinde.

410

Pakanka pažymėti, kaip tai padarė Komisija, BPV ir Ispanijos Karalystė, kad šiame ieškinio pagrinde ieškovai tik nurodo savo argumentus, pateiktus penktajame pagrinde, ir nepateikia jokių naujų argumentų, kuriais būtų konkrečiai siekiama įrodyti Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

411

Kadangi ieškinio penktasis pagrindas buvo atmestas, ieškinio šeštasis pagrindas taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

412

Ieškovai teigia, kad ginčijamais sprendimais pažeidžiama, pirma, teisė būti išklausytam ir, antra, teisė į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtintos Chartijos 41 ir 47 straipsniuose.

413

Ieškovai teigia, kad jiems nebuvo pranešta apie ginčijamus sprendimus ir nebuvo suteikta galimybė būti išklausytiems prieš juos priimant. Ginčijamais sprendimais iš jų atimama nuosavybės teisė ir jie būtų turėję galimybę pareikšti pastabas dėl prudencinių arba privačių priemonių, kaip alternatyvos pertvarkymui, egzistavimo. Jie priduria, kad jei būtų turėję galimybę pateikti pastabas vykstant procedūrai, tikėtina, kad BPV ir Komisija būtų susidariusios kitokią nuomonę dėl to, ar buvo įvykdytos pertvarkymo sąlygos, ir dėl Banco Popular vertinimo.

414

Visų pirma iš pirmojo pagrindo pirmosios dalies analizės matyti, kad tai, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nenumatytas subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkų išklausymas, yra teisės būti išklausytam apribojimas, kuris, pirma, pateisinamas bendrojo intereso tikslu, t. y. tikslu užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje, su kuriuo susijęs ir tikslas užtikrinti subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, taip pat būtinybe greitai priimti sprendimą, jei tenkinamos pertvarkymo sąlygos, ir, antra, juo laikomasi proporcingumo principo remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi.

415

Vis dėlto iš šio sprendimo 121 ir 122 punktuose minėtos jurisprudencijos matyti, kad teisės būti išklausytam turi būti paisoma per bet kokią procedūrą, galinčią pasibaigti asmens nenaudai priimtu aktu, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas nėra aiškiai numatytas.

416

Visų pirma reikia priminti, kad pertvarkymo schemos, kurią BPV priėmė pasibaigus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytai procedūrai, dalykas yra Banco Popular pertvarkymas. Pertvarkymo schema skirta tik FROB, o Banco Popular turi būti laikomas subjektu, dėl kurio patvirtinta individuali priemonė ir kuriam užtikrinama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam.

417

Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovai, kaip Banco Popular akcininkai ar obligacijų turėtojai, nėra nei pertvarkymo schemos, kuri nėra jų atžvilgiu priimtas individualus sprendimas, nei subjektai, kuriems skirtas Sprendimas 2017/1246, kuriuo patvirtinta ši pertvarkymo schema.

418

Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį BPV gali naudotis Banco Popular kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais.

419

Todėl procedūra, kurios BPV laikėsi priimdama pertvarkymo schemą, net jeigu ji nėra susijusi su prieš ieškovus pradėta individualia procedūra, gali lemti priemonės, galinčios neigiamai paveikti jų, kaip Banco Popular akcininkų arba kapitalo priemonių turėtojų, interesus, priėmimą.

420

Šio sprendimo 121 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai.

421

Vis dėlto taip pat reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 131 punkte nurodytą Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir šio sprendimo 132 punkte nurodytą jurisprudenciją tuo atveju, jei ieškovai per Banco Popular pertvarkymo procedūrą galėtų remtis Chartijoje įtvirtinta teise būti išklausytiems, šiai teisei galėtų būti taikomi apribojimai. Visų pirma tai, kad BPV ir Komisija neišklausė ieškovų kaip Banco Popular akcininkų ar kapitalo priemonių turėtojų vykstant pertvarkymo procedūrai, galėjo būti pateisinama.

422

Nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV nurodė, kad Banco Popular pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui ir užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

423

Šiuo klausimu pertvarkymo schemos 4.4.2 straipsnyje BPV paaiškino, kad padarė išvadą, jog dėl Banco Popular padėties kilo didėjanti didelio neigiamo poveikio Ispanijos finansiniam stabilumui rizika, atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Viena iš šių aplinkybių yra, pirma, Banco Popular, kuris buvo Ispanijos šeštos bankų grupės patronuojančioji bendrovė, kurio bendra turto suma siekė 147 mlrd. EUR ir kurį 2017 m. Ispanijos bankas nurodė kaip sisteminės svarbos įstaigą, dydis ir svarba. BPV, be kita ko, pažymėjo, kad Banco Popular buvo vienas iš pagrindinių Ispanijos rinkos dalyvių, užimantis didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rinkos dalį, ir kad jam priklausė santykinai didelė indėlių dalis (beveik 6 %) ir daug mažmeninių klientų (apie 1,4 mln.) visoje Ispanijoje. Antra, BPV atsižvelgė į Banco Popular veiklos pobūdį; ši veikla – tai komercinio banko veikla ir daugiausiai susijusi su finansavimo pasiūla, santaupų valdymu ir paslaugomis privatiems asmenims, šeimoms ir įmonėms (be kita ko, MVĮ). Pasak BPV, Banco Popular verslo modelio panašumas į kitų Ispanijos komercinių bankų verslo modelį galėjo prisidėti prie galimo netiesioginio neigiamo poveikio šiems bankams, kurie gali būti laikomi susiduriančiais su tais pačiais sunkumais.

424

Pertvarkymo schemos 4.4 straipsnyje BPV identifikavo tris ypatingos svarbos Banco Popular funkcijas, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/778 6 straipsnį, t. y. indėlių rinkimą iš namų ūkių ir nefinansinių bendrovių, paskolas MVĮ ir mokėjimo grynaisiais pinigais paslaugas.

425

Pažymėtina, kad ieškinio penktajame pagrinde ieškovai nurodė Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pažeidimą, tačiau neginčijo, kad pertvarkymo schema buvo būtina dėl viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies c punktą.

426

Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau to paties reglamento 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą, tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

427

Taigi ieškovai neginčija, kad pertvarkymo schema buvo būtina ir proporcinga siekiant išvengti didelių neigiamų Banco Popular žlugimo padarinių Sąjungos finansiniam stabilumui ir užtikrinti jo ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

428

Todėl Banco Popular pertvarkymo procedūra buvo siekiama užtikrinti finansų rinkų stabilumą, o tai, remiantis analizės, atliktos dėl ieškinio pirmojo pagrindo, analize, yra bendrojo intereso tikslas, kuriuo galima pateisinti ieškovų teisės būti išklausytiems apribojimą pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

429

Be to, iš ieškinio pirmojo pagrindo analizės taip pat matyti, kad jei subjektas atitinka sąlygas, dėl kurių reikia priimti pertvarkymo priemonę, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas per labai trumpą terminą.

430

Taigi nagrinėjamu atveju nuo momento, kai ECB konstatavo, kad Banco Popular žlunga ar gali žlugti, o BPV nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos yra įvykdytos, pertvarkymo schema turėjo būti priimta kuo skubiau.

431

Šis greitas sprendimas buvo pagrįstas būtinybe užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo jo padėties poveikio finansų rinkoms, be kita ko, užkertant kelią problemos plitimo rizikai. Nagrinėjamu atveju, kadangi Banco Popular žlugimas įvyko darbo savaitės dieną, buvo būtina užbaigti procedūrą ir priimti sprendimą prieš 2017 m. birželio 7 d. rytą atidarant rinkas.

432

Kaip pabrėžė generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona savo išvados sujungtose bylose ABLV Bank ir kt. / ECB (C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:16) 80 punkte, Sąjungos institucijos ir agentūros turi greitai priimti sprendimus, siekdamos išvengti neigiamo banko pertvarkymo poveikio finansų rinkoms, ir ši skuba jas de facto įpareigoja turėti „parengtą“ sprendimą prieš pradedant procedūrą, kad būtų galima pasinaudoti tuo, kad vertybinių popierių rinkos yra uždarytos.

433

Taigi ieškovai negali tiesiog teigti, kad BPV ir Komisija nepagrindė, kodėl ginčijami sprendimai buvo priimti taip skubiai.

434

Be to, reikėtų priminti, kad jei ieškovai būtų buvę išklausyti iš anksto, informuojant juos apie neišvengiamą pertvarkymo priemonę, būtų kilusi rizika, kad jie rinkoje imsis veiksmų, kurie apsunkintų Banco Popular finansinę padėtį. Vadinasi, toks išklausymas galėjo pakenkti numatyto pertvarkymo veiksmingumui.

435

Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovų išklausymas prieš priimant pertvarkymo schemą arba Sprendimą 2017/1246 būtų labai sulėtinęs procedūrą, todėl būtų sutrukdęs pasiekti pertvarkymo schemos tikslų ir pakenkęs jos veiksmingumui.

436

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovų neišklausymas per procedūrą, po kurios buvo priimti ginčijami sprendimai, buvo teisės būti išklausytam apribojimas, kuris buvo pateisinamas ir būtinas finansinio stabilumo tikslui pasiekti ir atitiko proporcingumo principą pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

437

Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš penktojo pagrindo analizės matyti, kad BPV ir Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, konstatuodamos, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytos sąlygos buvo įvykdytos, t. y. kad Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti ir kad nebuvo jokio kito pagrindo tikėtis, jog kitais privačiais ar rizikos ribojimu pagrįstais veiksmais būtų užkirstas kelias jo žlugimui. Visų pirma iš penktojo pagrindo antrosios dalies analizės matyti, kad ieškovai neįrodė, jog buvo alternatyvių priemonių, kuriomis buvo galima išspręsti Banco Popular likvidumo problemas ir taip užkirsti kelią jo pertvarkymui.

438

Todėl ieškovai negali teigti, kad jei jiems būtų buvusi suteikta galimybė vykstant procedūrai pareikšti pastabas dėl rizikos ribojimu grindžiamų ar privačių priemonių taikymo, pertvarkymo schema nebūtų buvusi priimta.

439

Dėl ieškovų argumento, kad jie turėjo būti išklausyti, nes ginčijamais sprendimais iš jų buvo atimta nuosavybės teisė, pakanka pažymėti, kad iš 160–162 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, jog atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių nuosavybės teisės apribojimu negalima pagrįsti pareigos suteikti jiems teisę būti išklausytiems.

440

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

441

Ieškovai teigia, kad atsižvelgiant į SESV 263 straipsnyje numatytus ieškinio pareiškimo terminus, jie būtų buvę priversti pareikšti ieškinį negavę įrodymų, kuriais grindžiami ginčijami sprendimai, o tai prieštarautų veiksmingos teisminės gynybos principui. Dublike jie nurodo, kad BPV ir Komisija toliau atsisako leisti susipažinti su dokumentais, kuriais jos rėmėsi ginčijamuose sprendimuose ir atsiliepimuose į ieškinį, todėl jie negali tinkamai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, o Bendrasis Teismas negali vykdyti jo kompetencijai priskirtos kontrolės.

442

Reikia priminti, kad, kalbant apie veiksmingos teisminės apsaugos principą, pasakytina, kad Chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, jog kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad dėl šioje nuostatoje garantuojamos veiksmingos teismo kontrolės reikalaujama, be kita ko, kad suinteresuotasis asmuo galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą dėl tam tikros įstaigos sprendimo (žr. 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Banco de Portugal ir kt., C‑504/19, EU:C:2021:335, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Veiksmingos teisminės kontrolės, kuria siekiama užtikrinti Sąjungos teisės nuostatų laikymąsi, buvimas yra neatsiejamas nuo teisinės valstybės egzistavimo (žr. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Bank Refah Kargaran / Taryba, C‑134/19 P, EU:C:2020:793, 36 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

443

Svarbu pabrėžti, jog siekiant Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisminės kontrolės veiksmingumo reikalaujama, kad atitinkamas asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo įgaliojimų reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti, tam, kad jis galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, taip pat siekiant, kad šis atliktų visišką atitinkamo nacionalinio sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimo Donnellan, C‑34/17, EU:C:2018:282, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Minister van Buitenlandse Zaken, C‑225/19 ir C‑226/19, EU:C:2020:951, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Ramazani Shadary / Taryba, T‑122/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:61, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

444

Nagrinėjamu atveju reikėtų priminti, kad nekonfidenciali pertvarkymo schemos versija BPV interneto svetainėje buvo paskelbta 2017 m. liepos 11 d., o Sprendimas 2017/1246 Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas 2017 m. liepos 11 d. Kadangi ieškovai galėjo su ja susipažinti, jie galėjo ją užginčyti šiuo ieškiniu Bendrajame Teisme, pareikštu remiantis SESV 263 straipsniu, o tai įrodo, kad jie turi teisę į veiksmingą teisminės gynybos priemonę.

445

Be to, dera priminti, kad 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d., t. y. prieš pateikiant dubliką, BPV savo interneto svetainėje paskelbė mažiau redaguotas pertvarkymo schemos, 1-ojo vertinimo ir 2-ojo vertinimo versijas. Jas skelbiant buvo siekiama suteikti visuomenei galimybę susipažinti su šių dokumentų dalimis, kurios iš pradžių buvo laikomos konfidencialiomis. Taigi ieškovai turėjo galimybę papildyti savo argumentus, atsižvelgdami į iš šių publikacijų gautą naują informaciją.

446

Pirma, ieškovai priekaištauja BPV, kad ji nesuteikė jiems galimybės susipažinti su pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo viso teksto versijomis.

447

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškovai nėra FROB skirtos pertvarkymo schemos adresatai. Ieškovai turi būti laikomi trečiosiomis šalimis ir neturi teisės gauti pranešimo apie pertvarkymo schemą.

448

Remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 5 dalimi, BPV savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia pertvarkymo schemos kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrinamas pertvarkymo priemonės poveikis, ypač poveikis mažmeniniams vartotojams.

449

Nagrinėjamu atveju BPV 2017 m. birželio 7 d. savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą apie pertvarkymo schemos priėmimą kartu su dokumentu, kuriame apibendrinamas pertvarkymo poveikis remiantis Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 5 dalimi. 2017 m. liepos 11 d. BPV paskelbė nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją. 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. spalio 31 d. BPV savo interneto svetainėje taip pat paskelbė ne tokias konfidencialias pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijas.

450

Be to, Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„[p]rieš bet kokios informacijos atskleidimą Valdyba užtikrina, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindama, poveikį, kurį tos informacijos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, susijusiam su finansų, pinigų ar ekonomikos politika, fizinių bei juridinių asmenų komerciniams interesams ir tikrinimų tikslui, tyrimams bei auditams. Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų 8 ir 9 straipsniuose nurodytų pertvarkymo planų turinio ir detalių, bet kurio pagal 10 straipsnį atlikto įvertinimo rezultatų ar 18 straipsnyje nurodytos pertvarkymo schemos atskleidimo poveikį.“

451

Šioje nuostatoje aiškiai numatyta BPV pareiga prieš paskelbiant ar pranešant trečiajam asmeniui apie pertvarkymo schemą įsitikinti, kad joje nėra konfidencialios informacijos. Ši pareiga taip pat taikoma 2-ajam vertinimui, kuris pagal pertvarkymo schemos 12.2 straipsnį yra minėtos pertvarkymo schemos priedas ir sudedamoji dalis.

452

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad skundą pateikusio asmens nurodyta valstybės pagalba neegzistuoja, atsižvelgiant į pareigą saugoti verslo paslaptį, gali būti pakankamai motyvuotas nenurodant visų skaičių, kuriais grindžiami šios institucijos argumentai (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108–111 punktus). Taigi tokio sprendimo nekonfidencialios versijos, kurioje nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški minėtos institucijos argumentai ir naudota metodika leidžia suinteresuotiesiems asmenims susipažinti su šiais motyvais, o Bendrajam Teismui – vykdyti jų kontrolę, pakanka, kad būtų įvykdyta tai pačiai institucijai tenkanti pareiga motyvuoti (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 55 punktą).

453

Be to, kalbant apie ekonominius elementus, kuriuos Deloitte naudojo 2-ajame vertinime ir į kuriuos BPV atsižvelgė pertvarkymo schemoje, neginčytina, kad tai jie susiję su sudėtingais techniniais vertinimais. Kadangi iš pertvarkymo schemos aiškiai matyti BPV motyvai, kad vėliau būtų galima ginčyti jų pagrįstumą kompetentingame teisme, nebūtina reikalauti atskirai motyvuoti kiekvieno jos priimto techninio sprendimo arba skaičių, kuriais grindžiami šie motyvai (pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

454

Viena vertus, ieškovai neginčija, jog pertvarkymo schemoje ir 2-ajame vertinime yra konfidencialios informacijos, kurią BPV privalo apsaugoti. Kita vertus, ieškovai nepatikslino, kiek ekonominiai duomenys, kurie nebuvo atskleisti nekonfidencialiose pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijose, buvo būtini siekiant suprasti pertvarkymo schemą ir pasinaudoti teise į veiksmingą teisminę gynybą.

455

Todėl darytina išvada, kad ieškovai negali remtis teise gauti viso pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo teksto versijas.

456

Antra, ginčydami tai, kad prieš priimdamos ginčijamus sprendimus BPV ir Komisija nepateikė dokumentų, kuriais rėmėsi juos priimdamos, ieškovai teigia, kad buvo pažeista Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta teisė susipažinti su byla.

457

Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatoje dėl teisės į gerą administravimą numatyta, kad bet kuris asmuo turi teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo.

458

Teisė susipažinti su byla numatyta Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalyje; joje numatyta:

„[a]smenys, kuriems taikomi Valdybos sprendimai, turi teisę susipažinti su Valdybos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga negalioja konfidencialiai informacijai ir Valdybos vidaus parengiamiesiems dokumentams.“

459

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, pirma, konkurencijos bylose suteikiant galimybę asmenims, kuriems yra skirtas pranešimas apie prieštaravimus, susipažinti su byla, pirmiausia siekiama leisti šiems asmenims susipažinti su Komisijos byloje esančiais įrodymais, kad jų pagrindu asmenys galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl Komisijos pranešime apie kaltinimus padarytų išvadų. Teisė susipažinti su byla reiškia, kad Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai taikytina ir kaltę patvirtinantiems, ir ją paneigiantiems dokumentams, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją (žr. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo KT Verwaltung ir NKT / Komisija, C‑607/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:385, 261 ir 262 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

460

Antra, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, paisant teisės į gynybą per Komisijoje vykstančią procedūrą dėl baudos skyrimo įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą reikalaujama, kad įmonei, dėl kurios pradėtas tyrimas, per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti nuomonę dėl Komisijos nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo, taip pat dėl teiginiui dėl pažeidimo buvimo pagrįsti Komisijos panaudotų dokumentų. Šios teisės yra numatytos Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose (žr. 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Brugg Kabel ir Kabelwerke Brugg / Komisija, C‑591/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1026, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

461

Trečia, apskritai kalbant apie Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą paisymą pažymėtina, kad ši teisė apima teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga paisant teisėtų konfidencialumo interesų (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Kalai / Taryba, T‑178/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:580, 73 punktą).

462

Ketvirta, dera priminti, kad teisės susipažinti su byla pažeidimas vykstant procedūrai iki sprendimo priėmimo iš principo gali lemti tokio sprendimo panaikinimą, jeigu buvo pažeistos teisės į gynybą (žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, T‑47/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:506, 349 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

463

Iš šio sprendimo 459–462 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad tiek Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta teisė susipažinti su byla, tiek konkreti teisė susipažinti su bylos medžiaga konkurencijos bylose yra susijusios su asmenimis ar įmonėmis, dėl kurių yra iškeltos bylos arba priimti sprendimai.

464

Nagrinėjamu atveju, pirma, iš Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalies matyti, kad teisę susipažinti su byla turi subjektas, kuriam taikoma pertvarkymo schema, t. y. Banco Popular, o ne jo akcininkai ar kreditoriai. Antra, išnagrinėjus pirmąjį skundą akivaizdu, kad ieškovai neturėjo teisės būti išklausyti per procedūrą, po kurios buvo priimta pertvarkymo schema.

465

Todėl ieškovai negali remtis teise susipažinti su byla.

466

Be to, tiek Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte, tiek Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tam tikri duomenys gali būti saugomi, jeigu jie yra konfidencialūs.

467

Taigi ieškovai negali teigti, jog tai, kad BPV ir Komisija nepateikė dokumentų, kuriais jie rėmėsi per administracinę procedūrą, kuriai pasibaigus buvo patvirtinta pertvarkymo schema, yra Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintos teisės susipažinti su byla pažeidimas.

468

Trečia, ieškovai iš esmės teigia, kad jie negalėjo pasinaudoti teise į veiksmingą teisminę gynybą, nes po ginčijamų sprendimų priėmimo neturėjo galimybės susipažinti su dokumentais, kuriais BPV ir Komisija rėmėsi priimdamos ginčijamus sprendimus. Jie priekaištauja BPV ir Komisijai dėl to, kad šios nepridėjo šių dokumentų prie savo atsiliepimo į ieškinį ir nepaaiškino, kodėl šie dokumentai yra konfidencialūs. Jie mano, kad net jei šiuose dokumentuose yra konfidencialių duomenų, jų atstovai galėtų su jais susipažinti šioje byloje.

469

Pažymėtina, kad nėra nuostatos, pagal kurią ieškovams būtų užtikrinta teisė susipažinti su visomis pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijomis arba kitais dokumentais, kuriais BPV rėmėsi priimdama pertvarkymo schemą, nes BPV privalo apsaugoti tam tikrų duomenų konfidencialumą.

470

Iš tikrųjų BPV ir Komisija pagal SESV 339 straipsnį, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 ir 3 dalis privalo saugoti visų subjektų konfidencialius duomenis, įskaitant komercines paslaptis.

471

Be to, Teisingumo Teismas dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 263), nusprendė, jog tam, kad investicinių įmonių priežiūros sistema, pagrįsta valstybės narės viduje vykdoma priežiūra ir informacijos tarp kelių valstybės narių kompetentingų institucijų pasikeitimu, būtų veiksminga, reikia, kad ir prižiūrimos įmonės, ir kompetentingos institucijos galėtų būti tikros, jog suteikta konfidenciali informacija iš esmės ir liktų konfidenciali (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

472

Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nesant tokio pasitikėjimo, būtų pakenkta sklandžiam konfidencialios informacijos, kuri būtina vykdant priežiūrą, perdavimui. Taigi, Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 dalimi, kaip bendrąja taisykle, nustatoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, siekiant apsaugoti ne tik tiesiogiai susijusių įmonių specifinius interesus, bet ir bendrąjį interesą, susijusį su tinkamu Sąjungos finansinių priemonių rinkos veikimu (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 32 ir 33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

473

Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalyje, susijusioje su BPV narių profesinės paslapties reikalavimais, įtvirtinta nuostata, lygiavertė Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 daliai.

474

Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsnio 1 dalies matyti, kad siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis BPV gali per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, jas informavusi, visapusiškai naudodamasi visa ECB arba nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija reikalauti, kad su pertvarkymo priemone susiję asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti. Šio straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad profesinės paslapties reikalavimai neatleidžia tų asmenų nuo pareigos teikti tą informaciją. Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad BPV turi galimybę, be kita ko, nuolat gauti bet kokią informaciją, būtiną jos funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti, visų pirma apie bet kurios įstaigos, kurios atžvilgiu ji naudojasi pertvarkymo įgaliojimais, kapitalą, likvidumą, turtą ir įsipareigojimus.

475

Dokumentuose, kuriais BPV rėmėsi priimdama pertvarkymo schemą, visų pirma susijusiuose su Banco Popular likvidumo situacija, jo prašymu skirti skubią paramą likvidumui padidinti ir ECB atliktu jo žlugimo arba galimo žlugimo vertinimu, yra konfidencialios informacijos, be kita ko, verslo paslapčių, kurias BPV privalo saugoti.

476

Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovai neturėjo teisės susipažinti su visais dokumentais, kuriais BPV ir Komisija rėmėsi priimdamos ginčijamus sprendimus, nes šiuose dokumentuose gali būti konfidencialių duomenų, ir jie to neginčija. Todėl ieškovai negali remtis šiuo atsisakymu leisti susipažinti su šiais dokumentais, tvirtindami, kad buvo pažeista jų veiksminga teisminė gynyba.

477

Be to, kalbant apie dokumentus, kuriais, ieškovų teigimu, grindžiami ginčijami sprendimai ir atsiliepimai į ieškinį, ieškovai ieškinio priede nurodo įvairius Komisijai, BPV ir ECB pateiktus jų prašymus susipažinti su dokumentais, remdamiesi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331). Dublike jie nurodo, kad BPV ir Komisija atsisakė leisti jiems susipažinti su dokumentais, ko jie prašė per šią procedūrą.

478

Pakanka pažymėti, kad dėl atsakymų į šiuos prašymus susipažinti su dokumentais Bendrajame Teisme pareikštas atskiras ieškinys.

479

Ieškovai taip pat nurodo 2018 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktą prašymą taikyti proceso organizavimo priemones, grindžiamą Procedūros reglamento 88 straipsniu, kuriame prašoma įpareigoti BPV ir Komisiją pateikti tam tikrus dokumentus, kurių sąrašas pridedamas prie prašymo.

480

Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą ir 92 straipsnio 3 dalį, taikydamas proceso organizavimo priemonę ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, gali prašyti BPV pateikti visus dokumentus šiuo klausimu, kurie, kaip jis mano, yra reikšmingi sprendimui dėl ginčo priimti. Vis dėlto pagal to paties reglamento 103 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad tam tikra šiuose dokumentuose esanti informacija yra konfidenciali ir kad ji nebus perduota kitoms šalims, visų pirma ieškovams.

481

Iš to matyti, kad Bendrojo Teismo sprendimas nurodyti pateikti dokumentus neužtikrina ieškovams galimybės susipažinti su visais šiais dokumentais, jei Bendrasis Teismas mano, kad juose yra konfidencialių duomenų.

482

Be to, nagrinėjamoje byloje Bendrasis Teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus, įskaitant konfidencialias pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir ECB atlikto vertinimo dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėties versijas. Remdamasis Procedūros reglamento 103 straipsniu, Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs šių dokumentų turinį, nusprendė, kad BPV ir ECB interneto svetainėse paskelbtose šių dokumentų versijose neatskleista informacija neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. Todėl 2021 m. birželio 16 d. nutartimi Bendrasis Teismas pašalino konfidencialias šių dokumentų versijas iš bylos medžiagos.

483

Galiausiai, kalbant apie ieškovų argumentą dėl teisminės kontrolės nebuvimo vykstant pertvarkymo procedūrai, pakanka priminti, kad jis buvo atmestas analizuojant pirmojo pagrindo antrąją dalį.

484

Todėl antrąjį prieštaravimą, taigi ir ieškinio antrąjį pagrindą, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

485

Ieškovai teigia, kad BPV ir Komisija nepagrįstai ir neproporcingai pažeidė jų teisę į nuosavybę, įtvirtintą Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje. Jie tvirtina, kad dėl Banco Popular akcinio kapitalo nuvertėjimo bei nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo jų turimos Banco Popular akcijos ir obligacijos neteko bet kokios ekonominės vertės.

486

Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė ir Banco Santander iš esmės tvirtina, kad Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę nėra absoliuti prerogatyva ir pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį jai gali būti taikomi visuotinio intereso tikslais grindžiami apribojimai. Ginčijamais sprendimais tariamai siekiama bendrojo intereso tikslo, t. y. tikslo užtikrinti finansų sistemos stabilumą, kuriuo pateisinamas ieškovų nuosavybės teisės apribojimas.

487

Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„[k]iekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

488

Pagal suformuotą jurisprudenciją Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės nėra absoliučios ir gali būti nustatyti naudojimosi jomis apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais. Todėl, kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, gali būti taikomi naudojimosi teise į nuosavybę apribojimai, tačiau tik tuo atveju, kai jie tikrai atitinka siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, keliantis grėsmę pačios garantuojamos teisės esmei (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 69 ir 70 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Adusbef ir kt., C‑686/18, EU:C:2020:567, 85 punktą ir 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Steinhoff ir kt. / ECB, T‑107/17, EU:T:2019:353, 100 punktą).

489

Iš to matyti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir kad pagal šio sprendimo 131 punkte cituotą Chartijos 52 straipsnio 1 dalį jai gali būti taikomi apribojimai, jeigu jie yra numatyti taikytinuose teisės aktuose, būtini siekiant bendrojo tikslo ir proporcingi šiam tikslui.

490

Reikia priminti, kad pertvarkymo schemos 6 straipsnyje BPV nusprendė pagal Reglamento 806/2014 21 straipsnį nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavų lėšų priemones šio sprendimo 73 punkte nurodytu būdu.

491

Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 61 konstatuojamosios dalies matyti, kad akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje ir to paties reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytus principus, kad nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti proporcingas.

492

Pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio, kuriame nustatyti bendrieji pertvarkymo principai, 1 dalies a punktą įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai nuostolius patiria pirmieji.

493

Teisingumo Teismas dėl bankų akcininkų nusprendė, kad pagal bendrą tvarką, taikomą akcinių bendrovių akcininkų statusui, jie prisiima visą riziką, susijusią su jų investicijomis (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 73 punktas).

494

Teisingumo Teismas valstybės pagalbos srityje konstatavo: kadangi akcininkai atsako už banko skolą atsižvelgiant į jų įneštą kapitalą, aplinkybė, jog Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas) (OL C 216, 2013, p. 1) 40–46 punktuose reikalaujama, kad panaikinant banko nuosavo kapitalo trūkumą prieš suteikiant valstybės pagalbą šie akcininkai, naikinant banko patirtus nuostolius, prisidėtų tiek pat, kiek prisidėtų nesant tokios pagalbos, negali būti vertinama kaip pažeidžianti jų teisę į nuosavybę (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 74 punktas).

495

Pagal analogiją reikia manyti, kad pertvarkymo schemoje išdėstytas sprendimas nurašyti ir konvertuoti ieškovų turėtas Banco Popular nuosavo kapitalo priemones buvo priimtas dėl to, kad subjekto akcininkai turi prisiimti riziką, susijusią su jų investicijomis, ir dėl to, kad, kadangi šiam subjektui pertvarkymo veiksmai taikomi dėl jo žlugimo, jie turi prisiimti atitinkamas ekonomines pasekmes.

496

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad priemonė, kuria sumažinama Kipro banko akcijų nominalioji vertė, buvo proporcinga šia priemone siekiamam tikslui. Jis visų pirma konstatavo, kad šia priemone buvo siekiama banko rekapitalizavimo ir ši priemonė buvo tinkama tikslui užtikrinti Kipro finansų sistemos ir visos euro zonos stabilumą įgyvendinti. Be to, jis konstatavo, kad ši priemonė neviršijo to, kas tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti, nes mažiau ribojančių alternatyvų nebuvo galima įgyvendinti arba jos nebūtų leidusios pasiekti laukiamų rezultatų. Galiausiai jis padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į siekiamo tikslo svarbą, neproporcingų nepatogumų dėl nagrinėjamos priemonės nekilo. Šiuo klausimu jis priminė, kad bankų akcininkai prisiima visą savo investicijų riziką (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 330 punktas).

497

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog šio banko akcijų nominaliosios vertės mažinimas yra neproporcingas ir neleistinas veiksmas, keliantis grėsmę pačiai akcininkų teisės į nuosavybę esmei (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 331 punktas).

498

Be to, reikia priminti, kad iš šio sprendimo 137 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, jog finansinės paslaugos atlieka pagrindinį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje ir vieno ar kelių bankų sunkumai gali greitai išplisti po kitus valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus.

499

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti euro zonos bankų sistemos stabilumą ir į neišvengiamą finansinių nuostolių riziką, kurią būtų patyrę atitinkamų bankų indėlininkai šių bankų bankroto atveju, gali būti pateisinami kai kurie teisės į nuosavybę apribojimai (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 74 punktą).

500

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad nors yra aiškus bendrasis interesas visoje Sąjungoje užtikrinti tvirtą ir nuoseklią investuotojų apsaugą, negalima laikyti, kad šis interesas visomis aplinkybėmis yra viršesnis už bendrąjį interesą užtikrinti finansų sistemos stabilumą (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 91 punktas ir 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 54 punktas).

501

Reikia konstatuoti, kad pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV pažymėjo, jog pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas siekiant Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų tikslų, t. y. išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę. Ji nurodė, kad Banco Popular likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą šie tikslai nebūtų buvę pasiekti tokiu pat mastu. Sprendime 2017/1246 Komisija aiškiai sutiko su BPV nurodytomis priežastimis, pagrindžiančiomis būtinybę pertvarkymo schemą taikyti viešojo intereso labui.

502

Taigi pertvarkymo schema, kuria buvo siekiama išsaugoti arba atkurti Banco Popular finansinę padėtį, visų pirma tiek, kiek tai buvo alternatyvi jo likvidavimui, atitiko Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą bendrojo intereso tikslą, t. y. tikslą užtikrinti finansų rinkų stabilumą.

503

Vadinasi, pertvarkymo schemoje numatytos Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo priemonės buvo šio tikslo dalis.

504

Ieškovai nurodo, kad neginčija Reglamente Nr. 806/2014 numatyto BPeM suderinamumo su Chartijos 17 straipsniu. Jie tvirtina, kad ginčijamais sprendimais buvo nepagrįstai pažeistos jų nuosavybės teisės, ir pateikia tris prieštaravimus. Pirma, ginčijami sprendimai neatitinka „teisės aktuose nustatytų sąlygų“, antra, jais pažeidžiamas esminis jų nuosavybės teisės turinys, nes nenumatoma kompensacija, ir trečia, šis pažeidimas yra neproporcingas.

505

Pirmajame prieštaravime ieškovai teigia, kad jų nuosavybės teisės pažeidimas neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų. Šiuo klausimu jie remiasi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų nesilaikymu, to paties reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nesilaikymu, tinkamo vertinimo pagal šio reglamento 20 straipsnį neatlikimu ir tuo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti be tinkamų su įprasta procedūra susijusių apsaugos priemonių, ir nurodo ieškinio antrajame, ketvirtajame, penktajame ir šeštajame pagrinduose išdėstytus argumentus.

506

Pakanka priminti, kad ieškinio antrajame, ketvirtajame, penktajame ir šeštajame pagrinduose nurodyti argumentai buvo atmesti. Iš tikrųjų iš šių pagrindų analizės matyti, kad BPV ir Komisija, taikydamos Reglamento Nr. 806/2014 18, 20 ir 21 straipsnius, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir kad ieškovų teisė būti išklausytiems nebuvo pažeista.

507

Taigi pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

508

Antrajame prieštaravime ieškovai teigia, kad jų nuosavybės atėmimu nesuteikiant kompensacijos pažeidžiama pati jų teisės į nuosavybę esmė. Jie teigia, kad nebuvo atliktas nei nepriklausomas vertinimas, nei Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje numatytas ex post galutinis vertinimas, o tai yra dvi konkrečios „apsaugos priemonės“, numatytos Reglamente Nr. 806/2014 siekiant užtikrinti Chartijos 17 straipsnio apsaugą, kad jiems būtų išmokėta teisinga kompensacija. Jie teigia, kad nepriklausomas ir išsamus ex ante vertinimas, leidžiantis įvertinti subjekto turto ir įsipareigojimų vertę, nebuvo atliktas ir negalėjo būti grindžiamas tuo, kad pertvarkymo priemonė jau buvo pasirinkta. Jų nuomone, kadangi nebus atliktas ex post galutinis vertinimas, numatytas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje, nebus laikomasi „apsaugos priemonių“, kuriomis siekiama apsaugoti akcininkų teisę į kompensaciją. Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytu 3-uoju vertinimu siekiama kitokių tikslų ir BPV negali teigti, kad jo pakanka.

509

Visų pirma, reikia pažymėti, kad ieškovų argumentai, jog 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį, ir kad jame turėjo būti atsižvelgiama į kelis galimus pertvarkymo scenarijus, jau buvo atmesti analizuojant ketvirtąjį pagrindą. Antra, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalį BPV, patvirtindama pertvarkymo schemą, galėjo remtis preliminariu vertinimu. Galiausiai iš ketvirtojo pagrindo analizės matyti, kad galutinio ex post vertinimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį, nebuvimas negali turėti įtakos ginčijamų sprendimų galiojimui.

510

Antra, Reglamente Nr. 806/2014 numatytas kompensavimo subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkams ir kreditoriams mechanizmas, grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytu principu, pagal kurį nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jis būtų patyręs, jei subjektas, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, būtų buvęs likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

511

Siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu atitinkamam subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad vertinimas atliekamas po pertvarkymo. Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalimi, atliekant šį įvertinimą nustatoma, ar yra skirtumas tarp to, kaip akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, ir faktinio jų vertinimo vykdant pertvarkymą.

512

Jei atlikus šį vertinimą nustatoma, kad per pertvarkymo procedūrą akcininkai ar kreditoriai patyrė didesnių nuostolių nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikytas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą, Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV gali naudotis BPF, kad padengtų jų nuostolius.

513

Vadinasi, Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad pertvarkomo subjekto akcininkams ar kreditoriams būtų teisingai atlyginta pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

514

Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovų pateiktomis nuorodomis į Komisijos poveikio vertinimą patvirtinama, jog šis mechanizmas atitinka Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš tikrųjų, ieškovų dublike cituojama šio poveikio vertinimo ištrauka; joje numatyta:

„nuosavybės teisės pažeidimas nėra neproporcingas, nes sistemoje numatoma nukentėjusių akcininkų ir kreditorių teisė į kompensaciją. Akcininkai ir kreditoriai turi teisę gauti kompensaciją už savo akcijų ar reikalavimų vertę, į kurią jie turėtų teisę įprasto bendrovės likvidavimo atveju. Reikalavimas, kad kompensacijos suma būtų nustatoma atsižvelgiant į nepriklausomo eksperto nustatytą įmonės vertę, yra papildoma apsaugos priemonė. Be to, tarpuskaita turėtų būti užtikrinta, kad akcininkams ir kreditoriams dėl pertvarkymo priemonės taikymo arba pertvarkymo įgaliojimų panaudojimo nebūtų sudarytos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios jiems būtų sudarytos, jei ta priemonė arba įgaliojimai nebūtų buvę panaudoti ir visai kredito įstaigai būtų iškelta bankroto byla pagal taikytiną nacionalinę teisę. Visų pirma, kai kreditoriaus reikalavimas lieka kredito įstaigai, kurios turtas, teisės ar įsipareigojimai buvo perleisti kitam subjektui ir kai likusi kredito įstaiga likviduojama, kreditoriui turėtų būti kompensuojama, jei suma, kurią jis gavo per likvidavimo procedūrą, yra mažesnė už sumą, kurią jis būtų gavęs bankroto [procedūros] atveju, jeigu perdavimas nebūtų įvykęs.

Pirmiau minėtomis tarpuskaitos taisyklėmis apsaugomas esminis nuosavybės teisės turinys. Iš tikrųjų jei pertvarkymo įgaliojimais nebūtų buvę pasinaudota, žlungančiai bendrovei būtų taikoma bankroto procedūra. Pagal bankroto įstatymus kreditoriai turi teisę į proporcingą pajamų, gautų pardavus banko turtą, paskirstymą, o akcininkai turi teisę į turto, likusio po to, kai buvo atsiskaityta su visais kreditoriais, paskirstymą. Šis esminis turinys saugomas pagal kompensavimo principus. Todėl apribojimais neproporcingai neribojama nuosavybės teisė“.

515

Be to, priešingai, atrodo, teigia ieškovai, tai, kad jie negavo kompensacijos pertvarkymo schemos priėmimo dieną, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jų nuosavybės teisės pažeidimą, nes Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompensacija mokama ne tuo metu, kai nuosavybės teisė apribojama, o laiku.

516

Argumentuodami, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje numatyto galutinio ex post vertinimo atlikimas esąs būtinas jų nuosavybės teisei užtikrinti, ieškovai, atrodo, teigia, kad akcininkams mokėtinos kompensacijos suma turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant į galutinio ex post vertinimo rezultatus. Jie nurodo, kad galutiniu ex post vertinimu siekiama nustatyti subjekto turto ir įsipareigojimų vertę prieš priimant pertvarkymo veiksmą ir kad juo siekiama kitų tikslų, nei Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytu 3-uoju vertinimu.

517

Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad jei pertvarkymo schema nebūtų buvusi patvirtinta, alternatyva taptų Banco Popular likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

518

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad valstybės pagalbos srityje Teisingumo Teismas nusprendė, jog sunkumų patiriančių bankų akcininkų nuostoliai bet kuriuo atveju būtų tokio paties dydžio, neatsižvelgiant į tai, ar juos sukėlė sprendimas dėl bankroto pripažinimo, kai nesuteikiama valstybės pagalba, ar jie atsirado dėl procedūros, pagal kurią tokia pagalba suteikiama tik po to, kai pasidalijama našta (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 75 punktas).

519

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bankų komunikato 46 punkte numatyta, jog „reikėtų laikytis principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis negali būti blogesnė“, ir kad „dėl to ekonominiu požiūriu subordinuotieji kreditoriai neturėtų gauti mažiau nei jų priemonė būtų verta, jeigu valstybės pagalba nebūtų suteikta“ (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 77 punktas).

520

Teisingumo Teismo teigimu, iš šio punkto matyti, kad dalijimosi našta priemonės, nuo kurių taikymo priklauso valstybės pagalbos kapitalo nepakankamumą turinčiam bankui suteikimas, negali pažeisti subordinuotųjų kreditorių teisės į nuosavybę daugiau, nei ši teisė būtų pažeista per bankroto procedūrą, kuri įvyktų, jei nebūtų suteikta tokios pagalbos. Tokiomis aplinkybėmis negalima pagrįstai tvirtinti, kad tokios dalijimosi našta priemonės, kaip numatytos Bankų komunikate, pažeidžia akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių teisę į nuosavybę (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 78 ir 79 punktai).

521

Be to, dėl vertybinių popierių pažymėtina, kad mokėtinos kompensacijos suma vertinama atsižvelgiant į tikrą šių vertybinių popierių rinkos vertę tuo metu, kai buvo priimti ginčijami teisės aktai, o ne į jų nominaliąją vertę arba sumą, kurią vertybinių popierių turėtojas tikėjosi gauti juos įsigydamas (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 314 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

522

Todėl pagal analogiją reikia konstatuoti, kad šioje byloje taikant šio sprendimo 510 punkte paminėtą Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą principą, pagal kurį nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, ieškovams garantuojama teisinga kompensacija, atitinkanti Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

523

Priešingai nei teigia ieškovai, jų investicijos vertė turi būti apskaičiuojama ne atsižvelgiant į padėtį iki pertvarkymo schemos patvirtinimo, kuri galėtų būti nustatyta atlikus galutinį ex post vertinimą, o pagal jos vertę tuo atveju, jei pertvarkymo schema nebūtų buvusi patvirtinta, o tai atitinka situaciją, kai Banco Popular būtų likviduota.

524

Be to, kaip pripažįsta ieškovai, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje numatytas galutinis ex post vertinimas ir to paties reglamento 20 straipsnio 16 dalyje numatytas 3-asis vertinimas skiriasi. Galutinio ex post vertinimo atlikimas nėra naudingas atliekant 3-ąjį vertinimą, kurio tikslas – palyginti faktinę Banco Popular akcininkų padėtį, susiklosčiusią po pertvarkymo, su jų padėtimi, kuri būtų susidariusi hipotetinės bankroto bylos atveju. Todėl ieškovai negali teigti, kad nesant galutinio ex post vertinimo BPV ir Komisija neturėjo jokio pagrindo teigti, kad bus išmokėta pagrįsta kompensacija.

525

Todėl, priešingai nei teigia ieškovai, tai, kad BPV nurodė, jog šiuo atveju galutinis ex post vertinimas nebus atliekamas, nėra jų teisės į nuosavybę pažeidimas.

526

Be to, reikia pažymėti, kad ieškovų argumentas grindžiamas klaidinga prielaida, jog nagrinėjamu atveju jie galėjo gauti kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalies a punktą.

527

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalies a punkte nustatyta:

„[j]ei atliekant galutinį ex-post vertinimą nustatytas 2 straipsnyje nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, Valdyba nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti:

528

Pakanka konstatuoti, kad ši nuostata taikoma, kai taikoma pertvarkymo priemonė yra Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.

529

Taigi antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

530

Trečiajame prieštaravime ieškovai laikosi nuomonės, kad bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į tai, ar jų nuosavybės teisės pažeidimas neatitinka esminio šios teisės turinio, jis yra neproporcingas.

531

Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš pagrindinių bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba(Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Bayer / Komisija, C‑499/18 P, EU:C:2021:367, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis principas primintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir prie ES bei ESV sutarčių pridėto Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 straipsnyje.

532

Pirma, ieškovai teigia, kad jų nuosavybės teisės pažeidimas yra neproporcingas, nes ginčijami sprendimai buvo priimti prieš tai jų neišklausius.

533

Kaip nurodo BPV, teisė būti išklausytam yra savarankiška procesinė teisė, kurios pažeidimas savaime nereiškia, kad pažeidžiama Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojama nuosavybė teisė.

534

Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš antrojo pagrindo analizės, ypač iš šio sprendimo 160 ir 161 punktų, matyti, jog Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad EŽTK protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės apsauga negali būti aiškinama taip, kad suinteresuotajam asmeniui bet kokiomis aplinkybėmis turi būti suteikta galimybė išreikšti savo požiūrį kompetentingoms institucijoms prieš priimant jo nuosavybės teisę pažeidžiančias priemones.

535